16.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/3

1.

Toks draudimo įmonių sudarytas kartelinis susitarimas arba tokie suderinti veiksmai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuos sudaro keitimasis informacija, galinčia leisti padidinti transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo premijas, nors tai nėra pagrįsta rinkos sąlygomis, ir kurie reiškia nacionalinių konkurencijos apsaugos taisyklių pažeidimą, gali reikšti ir EB 81 straipsnio pažeidimą, jei, atsižvelgiant į nagrinėjamos nacionalinės rinkos sąlygas, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, kad nagrinėjamas susitarimas ar suderinti veiksmai gali tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai daryti įtaką kitų valstybių narių ūkio subjektams parduodant šio draudimo polisus atitinkamoje valstybėje narėje ir jei ši įtaka nėra nedidelė.

2.

EB 81 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad kiekvienas asmuo turi teisę nurodyti, jog šiuo straipsniu draudžiamas kartelinis susitarimas ar veiksmai negalioja, ir, esant priežastiniam ryšiui tarp susitarimo arba suderintų veiksmų ir žalos, prašyti atlyginti šią žalą.

Nesant Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, kiekviena valstybė narė savo teisinėje sistemoje turi nustatyti šios teisės įgyvendinimo būdus, įskaitant ir „priežastinio ryšio“ sąvokos taikymo būdus, su sąlyga, kad bus laikomasi ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų.

3.

Nesant Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisinėje sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektų teisių, kylančių iš tiesioginio Bendrijos teisės veikimo, apsaugą, procesines taisykles su sąlyga, kad šios ieškinių pateikimo taisyklės nebus mažiau palankios nei tos, kurios taikomos pareiškiant panašius ieškinius dėl vidaus konkurencijos teisės pažeidimo, ir kad jos nedaro Bendrijos teisinės sistemos suteiktų teisių prašyti atlyginti žalą, padarytą EB 81 straipsniu draudžiamais susitarimu arba veiksmais, įgyvendinimo praktiškai neįmanomo ar pernelyg sudėtingo.

4.

Nesant šią sritį reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, kiekvienos valstybės narės vidaus teisinėje sistemoje nustatomi senaties terminai dėl prašymo atlyginti žalą, kuri buvo padaryta karteliniu susitarimu arba veiksmais, draudžiamais EB 81 straipsniu, su sąlyga, kad bus laikomasi ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų.

Šiuo klausimu nacionalinis teismas turi patikrinti, ar nacionalinė taisyklė, pagal kurią senaties terminas prašant atlyginti žalą, kuri buvo padaryta karteliniu susitarimu arba veiksmais, draudžiamais EB 81 straipsniu, pradedamas skaičiuoti nuo kartelinio susitarimo sudarymo arba suderintų veiksmų įvykdymo dienos, ypač jei ši nacionalinė taisyklė taip pat nustato trumpą senaties terminą ir šis terminas negali būti sustabdytas, nedaro teisės prašyti atlyginti patirtą žalą įgyvendinimo praktiškai neįmanomo arba pernelyg sudėtingo.

5.

Nesant šią sritį reglamentuojančių Bendrijos teisės nuostatų, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisinėje sistemoje turi įtvirtinti kriterijus, leidžiančius nustatyti EB 81 straipsniu draudžiamais karteliniu susitarimu ar veiksmais padarytos žalos atlyginimo dydį, su sąlyga, kad bus laikomasi ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų.

Taigi atsižvelgiant į ekvivalentiškumo principą, jei specialių nuostolių, pavyzdžiui, viršijančių padarytą žalą arba turinčių baudžiamąjį pobūdį, atlyginimas gali būti priteistas pareiškiant nacionalinius ieškinius, panašius į tuos, kurie pagrįsti Bendrijos konkurencijos taisyklėmis, tokia galimybė turi būti ir pareiškiant pastaruosius ieškinius. Tačiau Bendrijos teisė nekliudo nacionaliniams teismams užtikrinti, kad Bendrijos teisinės sistemos garantuojamų teisių apsauga nesukeltų tokias teises turinčių asmenų nepagrįsto praturtėjimo.

Iš veiksmingumo principo ir asmens teisės prašyti atlyginti karteliniu susitarimu arba veiksmais, galinčiais apriboti arba iškreipti konkurenciją, padarytą žalą išplaukia, kad žalą patyrusiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prašyti atlyginti ne tik realiai patirtą žalą (damnum emergens), bet taip pat ir negautas pajamas (lucrum cessans) bei palūkanas.