Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. balandžio 5 d. Vokietijos Federacinei Respublikai pareikšto ieškinio santrauka

(Byla C-152/05)

(2005/C 132/33)

Proceso kalba: vokiečių

2005 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir K. Gross, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Komisijos nuomone, Vokietijos pašalpa gyvenamajam būstui įsigyti turi diskriminacinių požymių. Teisę gauti pašalpą gyvenamajam būstui įsigyti Vokietijoje turi neribotai apmokestinami asmenys, kurie Vokietijoje įsigyja butą arba namą gyventi. Tačiau Vokietijoje neribotai apmokestinamiems asmenims, kurie gyvena už Vokietijos ribų ir ten nori įsigyti nekilnojamąjį turtą gyventi, pašalpa gyvenamajam būstui įsigyti nesuteikiama.

Vokietijos teisės aktas sudaro blogesnes sąlygas trims asmenų grupėms: 1) užsienyje gyvenantiems valstybės tarnautojams, 2) asmenims, gyvenantiems vienoje, tačiau dirbantiems kitoje valstybėje, kurių mažiausiai 90 proc. pajamų apmokestinamos pajamų mokesčiu Vokietijoje, ir 3) diplomatams ir ES institucijų tarnautojams iš Vokietijos.

Šiuo atveju Komisija priklausomai nuo kiekvienos asmenų grupės statuso įžiūri darbuotojų judėjimo laisvės (EB sutarties 39 straipsnis), įsisteigimo laisvės (EB sutarties 43 straipsnis) ir judėjimo laisvės pagal EB sutarties 18 straipsnį pažeidimą. Visi atvejai turi pakankamą tarpvalstybinį elementą, kad būtų pateisintas atitinkamų Sutarties nuostatų taikymas.

Komisija mano, kad nagrinėjamam atvejui galima taikyti Teisingumo Teismo sprendimą Schumacker (C-279/93). Kiekvienas Vokietijoje neribotai apmokestinamas asmuo, t. y. asmuo, kurio visos pajamos iš esmės apmokestinamos Vokietijoje ir kuris dėl to dalyvauja finansuojant Vokietijos visuomenę, turi turėti galimybę pasinaudoti iš surinktų mokesčių finansuojamomis lengvatomis lygiai taip pat kaip ir nacionaliniai subjektai. Turi būti vengiama tokios situacijos, kai suinteresuoti asmenys nei toje valstybėje, kurioje gyvena, nei toje valstybėje, kurioje užsiima tam tikra veikla, negali pasinaudoti privalumais, susijusiais su jų asmenine padėtimi.

Praktikoje yra mažai tikėtina, kad Vokietijoje neribotai apmokestinamas asmuo tuo pačiu metu būtų neribotai apmokestinamas ir kitoje valstybėje. Į šią išimtinę situaciją gali būti atsižvelgta uždraudus sumuoti Vokietijoje mokamą pašalpą gyvenamajam būstui įsigyti ir panašią kitos valstybės paramą.

Vokietijos pašalpos gyvenamajam būstui įsigyti mokėjimas tik, jei atitinkamas objektas yra Vokietijoje, yra nepateisinamas. Gyvenamojo būsto padėtis Vokietijoje gali būti pagerinta ir tuomet, jeigu asmenys, gyvenantys vienoje, tačiau dirbantys kitoje valstybėje, vietoj to, kad persikeltų į Vokietiją, įsigytų nuosavą būstą kaimyninėje valstybėje. Ikiteisminės procedūros metu Vokietijos vyriausybė nepakankamai paaiškino, kokio tikslo galiausiai siekiama apribojant paramą savos valstybės teritorija. Net jei būtų leistina, kad valstybė narė remtų būsto statybą tik savo teritorijoje, Vokietijos teisės akto nuostata pati savaime nėra logiška, kadangi, jei Vokietijos Federacinė Respublika nori remti bet kokią būsto statybą Vokietijoje, nesuprantama, kodėl parama skiriama tik Vokietijoje neribotai apmokestinamiems asmenims. Ribotai Vokietijoje apmokestinami asmenys taip pat galėtų ten įsigyti būstą ir taip remti būsto statybą.

Bendrijos teisė tikrai nereikalauja finansiškai remti antro gyvenamojo būsto įsigijimą kitose valstybėse narėse. Sprendimas dėl paramos dydžio priklauso tik nacionalinio įstatymų leidėjo kompetencijai. Tačiau jo veiklos laisvę apriboja EB sutartyje įtvirtintos pagrindinės laisvės.