—

nustatyti ir konstatuoti Europos Centrinio Banko (ECB), atstovaujamo jo pirmininkės Christine Lagarde, deliktinę atsakomybę dėl to, kad:

—

priteisti iš ECB, veikiančiam per jo pirmininkę pro tempore, ieškovės patirtą turtinę žalą, susidedančią iš realių nuostolių ir negauto pelno, bei neturtinę žalą, o taip pat žalą, susijusią su galimybių praradimu, apskaičiuotą pagal atitinkamuose šio ieškinio punktuose pateiktus kriterijus, sumokant tokias sumas: 1) 1 538 808,12 EUR turtinės žalos; 2) 500 000,00 EUR neturtinės žalos; 3) taigi bendrą 2 038 808,12 EUR sumą;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, priteisti iš ECB, veikiančiam per jo pirmininkę pro tempore, atlyginti ieškovei tokio dydžio skirtingos prigimties, kaip nurodyta prieš tai, žalą, kuri bus nustatyta vykstant procesui, įskaitant tą, kuri bus nustatyta Bendrajam Teismui pasitelkus ekspertus, kaip tai suprantama pagal jo procedūros reglamento 70 straipsnį;

—

atlyginti tokią sumą, kurią Bendrasis Teismas nustatys kaip teisingą kaip kompensaciją už žalą, susijusią su galimybių praradimu;

—

sumokėti delspinigius, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d. (žalos padarymo dienos) iki kompensacijos sumokėjimo;

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas ECB atsakomybe pagal SESV 340 straipsnio trečią pastraipą ir Italijos civilinio kodekso 2043 straipsnį dėl ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos; jame nurodomi patirtos žalos dydžiai.

2.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas turtinės, neturtinės žalos ir prarastų galimybių, kurias ieškovė teigia patyrusi, aprašymu; jame ji paaiškina principus, taikytinus siekiant nustatyti šios žalos dydžius.

3.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas Sąjungos jurisprudencijoje, pirmiausiai 2021 m. spalio 28 d. Sprendime Vialto Consulting / Komisija (C-650/19 P, EU:C:2021:879), 2022 m. vasario 9 d. Sprendime QI ir kt. / Komisija ir ECB (T-868/16, EU:T:2022:58) ir 2014 m. sausio 21 d. Sprendime Klein / Komisija (T-309/10, EU:T:2014:19), nustatytais principais.

Ieškovė nurodo sąlygas, būtinas Europos Sąjungos institucijos deliktinei atsakomybei kilti Sąjungos piliečio atžvilgiu ir, šiuo klausimu atsižvelgdama į techninio eksperto taip pat atliktą ekspertizę, pridėtą prie šio ieškinio, tvirtina, kad šios sąlygos įvykdytos, palyginant Sąjungos nuostatas, susijusias su ECB, jo organais ir funkcijomis.

Ieškovė nurodo ECB padarytus Sąjungos pirminės ir antrinės teisės nuostatų pažeidimus ir ECB pirmininkės piktnaudžiavimą įgaliojimais.

Nurodoma, kad ECB, kurio vardu veikė pirmininkė, 2020 m. kovo 12 d. pažeidė SESV 2 skyriaus „Pinigų politika“ 127 straipsnį, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 3, 10, 11, 12, 13 ir 38 straipsnius, o taip pat 2004 m. vasario 19 d. ECB sprendimu (1) patvirtinto reglamento 17 straipsnio 17.2 ir 17.3 punktus.

4.

Ieškinio ketvirtajame pagrinde nurodomas ieškovės patirtos turtinės žalos (realūs nuostoliai ir galimybių praradimas) kiekybinis įvertinimas, ji pagrindžiama ir įrodoma.

5.

Ieškinio penktajame pagrinde nurodomas ieškovės patirtos žalos, susijusios su jos psichologinėmis kančiomis ir jos reputacijos, asmeninio bei profesinio identiteto pažeidimu, kiekybinis įvertinimas, ji pagrindžiama ir įrodoma.

6.

Ieškinio šeštajame pagrinde siekiama paaiškinti, pagrįsti ir įrodyti, pateikiant prezumpciją ir apskaičiuojant tikimybę, žalą dėl galimybių praradimo; šios žalos dydį ieškovė prašo nustatyti teisingai.

7.

Ieškinio septintasis pagrindas grindžiamas principais, įtvirtintais Sąjungos jurisprudencijoje, visų pirma 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendime Combescot / Komisija (T-250/04, EU:T:2007:262), susijusioje su Sąjungos institucijų Sąjungos piliečiams padaryta neturtine žala.