1.

Ar teisė sužinoti statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietas pagal Informacijos apie aplinką direktyvą ( 2 ) suteikiama kiekvienam asmeniui? Į šį klausimą reikia atsakyti šioje byloje.

2.

Estijos aplinkos agentūra šiuose nuolatinių tyrimų plotuose periodiškai renka duomenis kaip reprezentatyviąją imtį išvadoms apie bendrą miškų būklę. Plotų vietos turi išlikti konfidencialios, kad juose nebūtų manipuliuojama buveinėmis, taip panaikinant tų vietų reprezentatyvumą.

3.

Vis dėlto pagal Informacijos apie aplinką direktyvą paprastai galima reikalauti iš valdžios institucijų atskleisti informaciją apie aplinką ir tam nereikia įrodinėti konkretaus intereso. Jei būtų patvirtinta, kad nagrinėjami duomenys apie vietą yra informacija apie aplinką, tada kyla sudėtingų klausimų dėl galimų šios teisės išimčių, visų pirma ar konfidencialus šių duomenų tvarkymas pateisinamas tarptautiniu bendradarbiavimu miškų inventorizacijos srityje arba aplinkos apsauga. Taip pat reikia išaiškinti, kokia reikšmė Informacijos apie aplinką direktyvoje teikiama grėsmei, kad vietų atskleidimas galėtų neigiamai paveikti miškų inventorizacijos kokybę.

4.

Teisė susipažinti su informacija apie aplinką įtvirtinta Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ( 3 ) (toliau – Orhuso konvencija), kurią Bendrija pasirašė Orhuse (Danija) 1998 m. birželio 25 d. ( 4 ).

5.

Konvencijos 2 straipsnio 3 punkte apibrėžiama informacijos apie aplinką sąvoka:

„Šioje Konvencijoje:

<…>

3.   „Informacija apie aplinką“ – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie:

<…>“

6.

Konvencijos 4 straipsnyje reglamentuojama teisė gauti informaciją apie aplinką. Išimtys numatytos 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse:

„3.   Prašymas suteikti informaciją apie aplinką gali būti atmestas, jei:

<…>

4.   Prašymas suteikti informacijos apie aplinką gali būti atmestas, jeigu tokios informacijos paskelbimas darytų neigiamą įtaką:

<…>

<…>

Nurodytos atsisakymo teikti informaciją priežastys aiškinamos siaurai, atsižvelgiant į visuomenės pageidavimą gauti tokios informacijos ir ar prašoma informacija yra susijusi su teršalų išmetimais į aplinką.“

7.

Tikslai, susiję su galimybe susipažinti su informacija apie aplinką, atskleidžiami Informacijos apie aplinką direktyvos 1 konstatuojamojoje dalyje:

„Padidintos visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir tokios informacijos platinimas padeda geriau suvokti aplinkosaugos klausimus, laisvai pasikeisti nuomonėmis, veiksmingiau visuomenei dalyvauti priimant su aplinkos apsauga susijusius sprendimus ir galiausiai, pagerinti aplinką.“

8.

Informacijos apie aplinką direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje dėl atsisakymo teikti informaciją apie aplinką nurodyta:

„Teisė į informaciją reiškia, kad informacijos atskleidimas yra bendra taisyklė ir, kad konkrečiais ir aiškiai apibrėžtais atvejais valdžios institucijoms turėtų būti leidžiama nepatenkinti prašymo dėl informacijos apie aplinką. Atsisakymo pateikti informaciją pagrindai turėtų būti aiškinami ribojančiai, informacijos atskleidimo visuomenei interesą palyginant su atsisakymo ją pateikti interesu. <…>“

9.

Informacijos apie aplinką direktyvos 20 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie informacijos apie aplinką kokybę ir informacijai surinkti naudojamą metodą:

„Valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad jų arba jų vardu surinkta informacija apie aplinką būtų suprantama, tiksli ir palyginama. Pateikus prašymą, taip pat turėtų būti pateiktas informacijai surinkti naudotas metodas, nes jis yra svarbus faktorius vertinant pateiktos informacijos kokybę.“

10.

Informacijos apie aplinką direktyvos 2 straipsnyje apibrėžiama, be kita ko, sąvoka „informacija apie aplinką“:

„Šioje direktyvoje:

<…>“

11.

Teisė susipažinti su informacija apie aplinką kyla iš Informacijos apie aplinką direktyvos 3 straipsnio:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog valdžios institucijos, laikydamosi šios direktyvos nuostatų pareiškėjo prašymu pateiktų jų turimą arba joms skirtą informaciją apie aplinką, nereikalaudamos pareiškėjo nurodyti intereso.

2.   Laikantis 4 straipsnio <…> informacija apie aplinką pareiškėjui pateikiama <…>“

12.

Teisės susipažinti išimtys reglamentuojamos Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnyje:

„1.   Valstybės narės gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką būtų nepatenkintas, jei:

<…>

<…>

2.   Valstybė narė gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką būtų atmestas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų:

<…>

Straipsnio 1 ir 2 dalyse minėto nepatenkinimo pagrindai turėtų būti aiškinami ribojančiai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į visuomenės interesą informacijos atskleidimu. Kiekvienu konkrečiu atveju visuomenės interesas informacijos atskleidimu turi būti palygintas su atsisakymo ją pateikti interesu. <…>“

13.

Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnis susijęs su informacijos kokybe ir informacijai surinkti naudojamu metodu:

„1.   Valstybės narės savo įgaliojimų ribose užtikrina, kad jų arba jų vardu surinkta informacija būtų naujausia, tiksli ir palyginama.

2.   Pateikus prašymą, valdžios institucijos į informacijos pagal 2 straipsnio 1 dalies b punktą prašymus atsako pareiškėjui pranešdamos apie tai, kur galima rasti informaciją, jei ji yra, apie informacijai rinkti naudojamą matavimo tvarką, įskaitant analizės metodus, bandinių ėmimą ir bandinių parengimą, arba darydamos nuorodą į panaudotą standartizuotą procedūrą.“

14.

Nuo 1999 m. atsakovė Aplinkos agentūra atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją Estijoje. Pagrindinis jos tikslas – rengti statistines Estijos medynų būsenos, būklės ir naudojimo, taip pat žemės naudojimo ir jo keitimo apžvalgas. Taikomas objektyvios didelių miško plotų inventorizacijos kuo mažesnėmis sąnaudomis metodas. Matavimo duomenys renkami ir vertinimai atliekami grupėmis susietuose tyrimų plotuose, kurie yra kvadratinių fiksuoto 800 x 800 m (64 ha) dydžio žemės sklypų (vadinamųjų sekcijų) šonuose. Sklypai suskirstyti į nuolatinius ir laikinus. Atsižvelgiant į atsitiktinės imties sąlygas, kiekvienas tyrimų plotas proporcingai reprezentuoja dalį visos Estijos miškų teritorijos. Stebėjimo duomenys apibendrinami ir jais remiantis parengiamas statistinis pranešimas apie Estijos medynus. Aplinkos agentūra miškų inventorizacijos rezultatus skelbia savo interneto svetainėje.

15.

Mittetulundusühing Roheline Kogukond, MTÜ Eesti Metsa Abiks, Päästame Eesti Metsad MTÜ ir Sihtasutus Keskkonnateabe Ühendus (toliau kartu – aplinkosaugos asociacijos) pateikė Aplinkos agentūrai prašymus pateikti informaciją, norėdamos gauti, be kita ko, pagrindinius statistinei miškų inventorizacijai naudojamus duomenis. Šie pagrindiniai duomenys yra tyrimų plotų vietos, matavimo ir vertinimo duomenys. Aplinkos agentūra pateikė tik dalį pagrindinių duomenų, ji nenurodė nuolatinių tyrimų plotų koordinačių.

16.

Aplinkosaugos asociacijos padavė Tallinna Halduskohus (Talino administracinis teismas, Estija) skundą, juo prašė įpareigoti Aplinkos agentūrą tenkinti jų prašymą pateikti informaciją ir nurodyti jiems statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų koordinates.

17.

Šioje byloje Tallinna Halduskohus (Talino administracinis teismas) pateikė Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

18.

Aplinkosaugos asociacijos, Aplinkos agentūra, Estija ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas ir atsakė į Teisingumo Teismo prašymą pateikti informacijos. Pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį Teisingumo Teismas nusprendė nerengti teismo posėdžio, nes mano, kad yra jau pakankamai informuotas.

19.

Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar teisė susipažinti su informacija apie aplinką įpareigoja atsakovę pateikti statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenis.

20.

Teisė susipažinti su informacija apie aplinką kyla iš Informacijos apie aplinką direktyvos 3 straipsnio 1 dalies ir reiškia tik tai, kad prašoma informacija turi būti informacija apie aplinką. Vis dėlto direktyvoje numatytos ir kelios teisės susipažinti su informacija išimtys, leidžiančios kompetentingai institucijai atsisakyti atskleisti informaciją.

21.

Toliau visų pirma pažymėsiu, kad nagrinėjami vietos duomenys yra informacija apie aplinką (pirmasis klausimas; žr. A dalį), tada paaiškinsiu teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimtis (antrasis ir šeštasis klausimai; žr. B dalį). Galiausiai atskleisiu, kad kiti klausimai neturi reikšmės pagrindinei bylai (žr. C ir D dalis).

22.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar duomenys apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą pagrindinėje byloje turi būti laikomi informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a arba b papunktį.

23.

Pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktį sąvoka „informacija apie aplinką“ reiškia visą informaciją apie, visų pirma, tokių aplinkos elementų, kaip dirvos, žemės, kraštovaizdžio ir gamtos telkinių, taip pat biologinės įvairovės ir jos komponentų, būklę.

24.

Vertinant atskirai, nagrinėjami vietos duomenys yra tik geografinės koordinatės, kurios nenurodo pačios aplinkos elementų būklės.

25.

Vis dėlto informacija apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotus pagal tą apibrėžtį yra informacija apie aplinkos elementų būklę, t. y. apie tam tikras natūralias buveines ir biologinės įvairovės komponentus šiose teritorijose. Ši informacija apima ir atitinkamas vietos nuorodas. Visi šie duomenys be vietos nuorodos leidžia daryti statistines išvadas apie miškų būklę, bet informacija apie būklę gali būti priskiriama tam tikroms buveinėms tik žinant vietos nuorodas.

26.

Aplinkos agentūra atsikerta, kad sąvoka „informacija apie aplinką“ nebūtinai turi apimti informacijos apie aplinką rinkimo metodus. Dėl šio prieštaravimo reikia pripažinti, kad Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs įpareigojimai pranešti apie informacijai rinkti naudojamus metodus, dėl kurių pateikti trečiasis, ketvirtasis ir penktasis klausimai.

27.

Vis dėlto, net jei duomenys apie vietą ir būtų priskiriami tokiai metodinei informacijai, tai dar nereiškia, kad tokių duomenų vien dėl šios priežasties galima neįtraukti į sąvoką „informacija apie aplinką“. Šiuo atžvilgiu duomenys apie vietą skiriasi, pavyzdžiui, nuo tyrimų plotų atrankos kriterijų, kuriais nėra apibūdinama konkreti aplinkos elementų būklė.

28.

Taigi reikia konstatuoti, kad duomenys apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą kartu su informacija apie šių plotų būklę yra informacija apie aplinkos elementų būklę, taigi ir informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktį.

29.

Klausimas, ar ši informacija, be kita ko, yra informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 2 straipsnio 1 punkto b papunktį, neturi reikšmės galimybei susipažinti su informacija, todėl jo nagrinėti nereikia.

30.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad aplinkosaugos asociacijos pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 3 straipsnio 1 dalį paprastai turi teisę reikalauti atskleisti nagrinėjamus duomenis apie vietą, kyla klausimas, ar Aplinkos agentūra gali remtis šiai teisei taikoma išimtimi atsisakydama atskleisti duomenis. Šios išimtys grindžiamos tam tikrais interesais, kuriems, atskleidus duomenis, būtų pakenkta.

31.

Taigi pirmiausia apibūdinsiu išimčiai taikyti būtiną grėsmės saugomam interesui laipsnį (antrojo klausimo 3 dalis; žr. 1 skirsnį). Remiantis šiuo aspektu galima aptarti įvairius interesus, kurie galėtų pateisinti atsisakymą atskleisti informaciją. Visų pirma nagrinėsiu šeštąjį klausimą, nes jame paminėtas suinteresuotumas užtikrinti miškų inventorizacijos kokybę yra visų prieštaravimų nagrinėjamų duomenų apie vietą atskleidimui esmė (žr. 2 skirsnį). Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti įvairias Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnyje nustatytas išimtis, t. y. dėl nebaigtų procedūrų (antrojo klausimo 1 dalis; žr. 3 skirsnį), dėl būtinybės įstatymu numatyti valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumui skirtą išimtį (antrojo klausimo 2 dalis; žr. 4 skirsnį), dėl neigiamo poveikio valstybės tarptautiniams santykiams (antrojo klausimo 3 dalis; žr. 5 skirsnį) ir dėl aplinkos apsaugos (antrojo klausimo 4 dalis; žr. 6 skirsnį).

32.

Savo antrojo klausimo 3 dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tam, kad būtų galima taikyti Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimtį, turi būti konstatuojamas faktinis neigiamas prašomos informacijos atskleidimo poveikis tarptautiniams valstybės santykiams, ar pakanka konstatuoti, kad kyla atitinkamas pavojus.

33.

Tiesa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia šį klausimą konkrečiai dėl Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos, su tarptautinių santykių apsauga susijusios išimties; vis dėlto klausimas apie būtiną pavojaus laipsnį svarbus visų išimčių taikymui. Taigi pirmiausia atsakysiu į šią klausimo dalį.

34.

Atsakymą galima rasti suformuotoje jurisprudencijoje, susijusioje su galimybe susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais. Remiantis jurisprudencija, neleidžianti susipažinti institucija privalo paaiškinti, kaip atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti jos nurodyta išimtimi saugomam interesui. Be to, pavojus pakenkti turi būti pagrįstai nuspėjamas, o ne hipotetinis ( 5 ).

35.

Kaip teigia Estija, Teisingumo Teismas šį kriterijų yra jau pritaikęs ir teisės į informaciją pagal Informacijos apie aplinką direktyvą išimčių taikymui ( 6 ).

36.

Taigi tam, kad teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimtys galėtų būti taikomos, nagrinėjamos informacijos atskleidimas turi kelti pagrįstai nuspėjamą, o ne hipotetinę, konkretaus ir realaus neigiamo poveikio saugomam interesui grėsmę.

37.

Šeštuoju klausimu siekiama išsiaiškinti, ar atsisakymas paskelbti duomenis apie vietą gali būti pateisinamas grėsme miškų inventorizacijų, kurios bus vykdomos ateityje, kokybei.

38.

Šis interesas aiškiai pripažįstamas Informacijos apie aplinką direktyvoje, joje netgi nustatyta atitinkama pareiga jį saugoti. 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės narės pagal savo įgaliojimus užtikrina, kad jų arba jų vardu surinkta informacija būtų naujausia, tiksli ir palyginama.

39.

Miškų inventorizaciją periodiškai atlieka Estijos valstybės institucija – Aplinkos agentūra; kaip sutinka visos šalys, remdamosi inventorizacija valstybės institucijos priima su miškininkyste ir aplinkos politika susijusius sprendimus. Galimybė palyginti surinktą informaciją yra labai svarbi, nes miškų inventorizacija turėtų nustatyti ilgainiui vykstančius miškų būklės pokyčius, be to, šią informaciją turi būti galima palyginti su panašia kitose valstybėse renkama informacija. Taigi tai yra informacija, kaip ji suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 1 dalį.

40.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Aplinkos agentūra įtikinamai įrodė, kad atskleidus nagrinėjamus duomenis apie vietą suinteresuotieji asmenys galėtų bandyti manipuliuoti miškų inventorizacija, siekdami, pavyzdžiui, padidinti medžių kirtimo apimtį. Jei ši rizika pasitvirtintų, būtų pakenkta miškų inventorizacijos kokybei. Tikėtina, kad ji būtų ne tokia tiksli, o galimybė palyginti rezultatus laiko ir vietos atžvilgiu taip pat keltų abejonių. Taigi valstybė narė turėtų, bent kiek tai įmanoma, užkirsti kelią tokiam duomenų atskleidimui. Remiantis Aplinkos agentūros ir Estijos argumentais, tokiai nuomonei pritariama tarptautiniu lygmeniu ( 7 ), visų pirma – kitose valstybėse narėse ( 8 ).

41.

Ar to pakanka siekiant pateisinti teisės susipažinti su duomenimis apie vietą išimtį remiantis Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 1 dalimi?

42.

Teigiamas atsakymas būtų nesuderinamas su išsamiu išimčių išvardijimu Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnyje. Kaip Teisingumo Teismas ( 9 ) ir aš pati ( 10 ) jau esame nurodę, valdžios institucijoms pagal 16 konstatuojamąją dalį turėtų būti leidžiama netenkinti prašymo pateikti informaciją apie aplinką tik konkrečiais, aiškiai apibrėžtais atvejais. Šie atvejai apibendrinti 4 straipsnyje. Taigi 3 straipsnyje nustatyta galimybė susipažinti su informacija apie aplinką suteikiama laikantis 4 straipsnio. Nėra taikoma išlyga dėl 8 straipsnio 1 dalies; 8 straipsnio 1 dalyje taip pat nėra aiškios nuorodos, kad atsisakymas atskleisti informaciją apie aplinką galėtų būti pateisinamas jos kokybės apsauga.

43.

Be to, papildomos išimtys prieštarautų ir Orhuso konvencijai ( 11 ), kurios 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse taip pat įtvirtintos tik tam tikros, aiškiai apibrėžtos išimtys ( 12 ).

44.

Vis dėlto Orhuso konvencijos septynioliktoje konstatuojamojoje dalyje taip pat pabrėžiama, kad, priimant sprendimus vyriausybiniu lygiu, svarbu atsižvelgti į visus aplinkosauginius argumentus ir dėl to būtina, kad valstybės institucijos disponuotų tikslia, išsamia, nuolat atnaujinama informacija apie aplinką. Pagal šios konvencijos 5 straipsnio 1 dalį kiekviena Šalis užtikrina, kad valstybės institucijos pagal savo funkcijas disponuotų ir atnaujintų informaciją apie aplinką. Be to, turi būti sukurtos būtinos sistemos, užtikrinančios, kad valstybės institucijos tinkamai gautų informaciją apie planuojamą ir vykdomą veiklą, galinčią daryti didelį poveikį aplinkai. Miškų inventorizacija ir yra tokia sistema.

45.

Viena vertus, tai leidžia daryti išvadą, kad atsisakymas atskleisti informaciją apie aplinką negali būti pateisinamas vien Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje pripažintu interesu surinkti kokybišką informaciją apie aplinką. Šioje nuostatoje nenurodytas nė vienas konkretus, tiksliai apibrėžtas leidžiamo atsisakymo atvejis.

46.

Kita vertus, pripažinta informacijos apie aplinką kokybės svarba šiam interesui suteikia ypatingą reikšmę. Dėl šios priežasties į šį interesą turi būti visapusiškai atsižvelgiama aiškinant ir taikant aiškiai nurodytus atsisakymo pagrindus.

47.

Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa leidžia nustatyti tam reikiamą sąsają. Pagal pirmą sakinį atsisakymo pagrindai turėtų būti aiškinami ribojančiai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į visuomenės interesą dėl informacijos atskleidimo. Pagal antrą sakinį kiekvienu konkrečiu atveju visuomenės interesas dėl informacijos atskleidimo turi būti palygintas su atsisakymo ją pateikti interesu.

48.

Visuomenės interesas dėl informacijos atskleidimo nebūtinai turi būti supriešinamas su privačiais interesais užtikrinti konfidencialumą. Daugelis išimčių veikiau taip pat yra susijusios su viešaisiais interesais. Iš tiesų kalba eina ne bendrai apie viešus interesus, o apie visuomenės interesą dėl informacijos atskleidimo, kurį reikia palyginti su saugomais interesais ( 13 ).

49.

Vis dėlto visuomenės interesas dėl nagrinėjamų duomenų apie vietą atskleidimo nėra neribotas. Iš tiesų pagrindinė šių duomenų vertė yra ne ta, kad jais apibūdinama aplinkos būklė atitinkamose konkrečiose vietose. Vertinami atskirai, atitinkami būklės aprašymai atrodo gana neįdomūs ir prireikus gali būti gana lengvai pakeisti ar net patobulinti apžiūrėjus atitinkamą vietą.

50.

Šių būklės tam tikroje vietoje aprašymų vertė veikiau yra ta, kad juose kartu pateikiamas bendras reprezentatyvus miškų būklės vaizdas, kurį galima palyginti su buvusiomis ir būsimomis miškų inventorizacijomis. Ši funkcija būtų sutrikdyta, jei atskleidus duomenis kiltų grėsmė, kad miškų būkle tiriamuosiuose plotuose bus manipuliuojama.

51.

Vis dėlto su atskleidimu susijusių grėsmių svarbą reikėtų nuodugniai išnagrinėti. Ji gali būti nedidelė, jei kelias manipuliavimui galėtų būti veiksmingai užkirstas kitomis priemonėmis arba jei duomenys apie vietą yra jau plačiai žinomi ar gali būti lengvai nustatyti.

52.

Grėsmė, kad bus manipuliuojama, neturėtų didelės reikšmės ir tuo atveju, jei pasitvirtintų aplinkosaugos asociacijų argumentas, kad būtent Estijos valstybė, kaip stambiausia miškų savininkė, gali turėti motyvą manipuliuoti miškų inventorizacija Estijoje. Estijos valstybei duomenys apie vietą jau žinomi, nes vietas nustatė Aplinkos agentūra. Taigi grėsmė miškų inventorizacijai visų pirma būtų susijusi ne su duomenų apie vietą atskleidimu visuomenei, o su tuo, kad tam tikroms valstybės institucijoms nebūtų užkirstas kelias manipuliuoti.

53.

Įvertinus šį aspektą, aplinkosaugos asociacijų nurodytas interesas kontroliuoti miškų inventorizacijos teisingumą įgytų dar didesnę reikšmę.

54.

Jei vis dėlto duomenų apie vietą atskleidimas iš tikrųjų sukeltų didelę papildomą manipuliavimo tiriamaisiais plotais grėsmę, tai sumažintų ir aplinkosaugos asociacijų interesą vykdyti visuomeninę kontrolę. Tokia kontrolė dėl reikalavimo atskleisti duomenis apie vietą, nepaisant to, kad atskleidimas leis suabejoti miškų inventorizacijos kokybe, trukdytų siekti pačios kontrolės tikslų.

55.

Be to, aplinkosaugos asociacijų interesą vykdyti visuomeninę kontrolę galėtų sumažinti ir tai, kad miškų inventorizacijos kokybę ir teisingumą viešai nepaskelbus duomenų apie vietą tikrintų nepriklausomos institucijos, kaip užsimenama penktojo klausimo 2 dalyje.

56.

Teisingumo Teismas neturi reikiamos informacijos, kad galėtų visapusiškai įvertinti šiuos aspektus. Ši užduotis veikiau tenka kompetentingam nacionaliniam teismui.

57.

Taigi aiškinant teisės susipažinti išimtis ir derinant interesus reikia atsižvelgti į visuomenės interesą dėl statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietų atskleidimo. Šis interesas yra ribotas, jei toks atskleidimas kelia pagrįstai nuspėjamą, o ne hipotetinę konkretaus ir realaus neigiamo poveikio miškų inventorizacijos patikimumui grėsmę ir jei galimą atskleidimo naudą įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis.

58.

Antrojo klausimo 1 dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar duomenims apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą taikoma Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta išimtis. Pagal šią nuostatą valstybės narės gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką atmetamas, jeigu jis susijęs su dar nagrinėjama medžiaga arba neparengtais dokumentais arba duomenimis. Šia išimtimi siekiama atsižvelgti į valdžios institucijų poreikį turėti saugią erdvę, būtiną siekiant tęsti svarstymus ir vidaus diskusijas ( 14 ).

59.

Vis dėlto ši išimtis, kaip ir visos teisės susipažinti su informacija išimtys, pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą turėtų būti aiškinama ribojančiai. Taigi ji turi apimti tik tris konkrečiai reglamentuojamus atvejus. Jiems būdinga tai, kad surinkta medžiaga, dokumentai ir duomenys yra vis dar tvarkomi – šiuo klausimu Orhuso konvencijos 4 straipsnio 3 dalies c punkte nurodoma apie „baigiamą rengti medžiagą <…>“. Su duomenų kokybe tai susiję tiek, kiek visuomenės galimybė susipažinti su šia informacija gali ją suklaidinti. Vis dėlto tokia grėsmė gali pateisinti atsisakymą tik tuo atveju, jeigu ji negali būti pašalinta atitinkama nuoroda ( 15 ).

60.

Duomenys apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą yra visiškai parengti, taigi jie nepatenka nė į vieną iš trijų kategorijų.

61.

Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad duomenys apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą skirti tam, kad miškų būklės ataskaitos būtų reguliariai rengiamos ir ateityje. Gali būti, kad šios ataskaitos ir jose surinkta informacija tam tikrais momentais gali būti priskiriamos nurodytiems atvejams, taigi, patekti į Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos išimties taikymo sritį. Vis dėlto tai neleidžia neatskleisti šių duomenų apie vietą. Tiesa, jie aiškiai arba netiesiogiai yra ataskaitų dalis. Vis dėlto šie duomenys turi savarankišką reikšmę, kuri nepriklauso nuo atskirų, galbūt dar nebaigtų rengti ataskaitų. Tai matyti ir iš aplinkybės, kad šiais duomenimis grindžiamos ne tik ataskaitos, kurios dar turi būti tvarkomos, bet, kaip pripažįsta Aplinkos agentūra, ir ataskaitos, kurios jau yra baigtos rengti praeityje.

62.

Kitokios išvados neleidžia daryti ir pirma išdėstyti argumentai dėl galimai riboto visuomenės intereso, kad būtų atskleisti duomenys apie vietą ( 16 ). Šie argumentai nekeičia fakto, kad vietos nustatymo duomenys yra neatskiriama jau baigtų procedūrų dalis.

63.

Pakartotiniu tam tikrų duomenų naudojimu grindžiamas šios išimties taikymas minėtiems duomenims neribotą laiką neatsižvelgiant į tai, kad duomenys yra galutinai nustatyti, prieštarautų laikinam išimties pobūdžiui. Išimtis veikiau turi būti taikoma tik tam tikrą laikotarpį, t. y. kol medžiaga, dokumentai ir duomenys yra rengiami ( 17 ). Šią mintį, kad tokia išimtis taikytina tik ribotą laiką, patvirtina Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kurioje nustatyta, kad atsisakymo atskleisti dar nagrinėjamą medžiagą atveju turi būti nurodomas ir laikas, per kurį numatoma baigti rengti šią medžiagą.

64.

Taigi duomenys apie periodiškai vykdomai statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą nėra nei nagrinėjama medžiaga, nei dar neparengti dokumentai ar duomenys, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 1 dalies d punktą.

65.

Pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punktą valstybės narės gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką atmetamas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumą, jei toks konfidencialumas numatytas įstatyme.

66.

Antrojo klausimo 2 dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar šioje nuostatoje įtvirtinta sąlyga, kad atitinkamas konfidencialumas turi būti numatytas įstatyme ( 18 ), yra įvykdyta, jei konkrečios rūšies informacijos konfidencialumo reikalavimas yra ne nustatytas įstatyme, o kyla aiškinant bendro pobūdžio teisės akto, kaip antai Viešosios informacijos įstatymo arba Valstybinės statistikos įstatymo, nuostatą.

67.

Vis dėlto šis klausimas nėra reikšmingas priimant sprendimą byloje, todėl nepriimtinas, nes ši išimtis neapima duomenų apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą. Kaip neseniai nurodžiau ( 19 ), ši išimtis turi apsiriboti procesiniais sprendimo priėmimo veiksmais ir neapimti faktinio sprendimo priėmimo pagrindo ( 20 ). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies a punkte daroma nuoroda į baigiamąsias valdžios institucijų sprendimų priėmimo proceso stadijas ( 21 ), t. y. saugomas (baigiamųjų) valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumas, o ne, pavyzdžiui, visa administracinė procedūra prieš valdžios institucijų procesinius veiksmus ( 22 ).

68.

Nagrinėjama informacija yra faktinio miškų inventorizacijos procesinių veiksmų pagrindo, o ne šia išimtimi saugomų procesinių veiksmų dalis.

69.

Taigi į šį klausimą atsakyti nereikia.

70.

Tik papildomai reikėtų pažymėti, kad bendro pobūdžio teisės akto nuostatos aiškinimo paprastai turėtų pakakti baigiamųjų procesinių veiksmų konfidencialumui nustatyti. Informacijos apie aplinką direktyvoje nėra jokių nuorodų apie tai, kad procesinių veiksmų konfidencialumas turi būti konkrečiai reglamentuotas būtent galimybės susipažinti su informacija apie aplinką srityje.

71.

Antrojo klausimo 3 dalis susijusi su Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punktu. Pagal šią nuostatą valstybės narės gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką atmetamas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų tarptautinius santykius.

72.

Jei antrojo klausimo 3 dalis būtų suprantama siaurai, į ją jau būtų atsakyta, nes jos formuluotė susijusi tik su atsisakymui būtinu grėsmės tarptautiniams santykiams laipsniu ( 23 ).

73.

Vis dėlto iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindimo matyti ir jį pateikusio teismo prielaida, kad ši neigiamo poveikio tarptautiniams santykiams sąlyga išimties taikymui reiškia, kad turi būti kilęs pavojus pažeisti įsipareigojimą pagal tarptautinę teisę. Tai paaiškina, kodėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu nurodo, kad Aplinkos agentūros argumentas, grindžiamas tarptautinių santykių apsauga, yra „hipotetinis“. Priešingai, nei teigia Komisija, teismas tuo nesiekia nurodyti, kad jo klausimas yra hipotetinis, t. y. neturi reikšmės sprendimui priimti, todėl yra nepriimtinas. Teismas veikiau mano, kad rėmimasis šiuo interesu neįtikina.

74.

Siekiant pateikti naudingą atsakymą, yra be galo svarbu papildomai įvertinti, kas turi būti laikoma neigiamu poveikiu tarptautiniams santykiams, dėl kurio gali būti atsisakyta pateikti informaciją. Teisingumo Teismas dar nėra išaiškinęs šios sąvokos atsižvelgdamas į Informacijos apie aplinką direktyvą; nuomonės šiuo klausimu nėra pareiškęs ir Orhuso atitikties komitetas. Vis dėlto Sąjungos teismų jurisprudencijoje jau buvo nagrinėjama atitinkama teisės susipažinti su Sąjungos dokumentais išimtis ( 24 ).

75.

Pagal šią jurisprudenciją minėta sąvoka apima ne tik įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinės teisės, pažeidimą atskleidus informaciją. Teisingumo Teismas yra jau pripažinęs, kad šia išimtimi iš esmės gali būti grindžiamas ir strateginių tikslų tarptautinėse derybose konfidencialumas ( 25 ).

76.

Bendrasis Teismas įtikinamai apibendrino tarptautinių santykių apsaugos apimtį, nurodydamas, kad tai, kaip trečiosios šalies valdžios institucijos suvokia Sąjungos sprendimus, yra tarptautinių santykių, užmegztų su šia trečiąja šalimi, dalis. Nuo šio vertinimo iš tiesų priklauso, kaip toliau klostysis santykiai ir kokie jie bus ( 26 ).

77.

Taigi Bendrasis Teismas išlaikė nuoseklumą ir pripažino, kad trečiųjų šalių Sąjungai perduotų dokumentų ar informacijos atskleidimas gali pakenkti šiems santykiams, nesvarbu, ar jie būtų susiję su kova su terorizmu ( 27 ), geografinės kilmės nuorodų apsauga ( 28 ) ar kitomis derybomis ( 29 ). Tą patį galima pasakyti apie sutartį, sudarytą tarp Sąjungos ir trečiosios šalies valstybinės įmonės dėl branduolinių jėgainių saugos didinimo programos rėmimo ( 30 ).

78.

Kaip pabrėžė Aplinkos agentūra ir Estija, miškų inventorizacija yra svarbi priemonė taikant teisės aktus, kuriuose atsižvelgiama į žemės naudojimą klimato politikos tikslais ( 31 ); visiems žinoma, kad dėl šios politikos aktyviai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu. Taigi valstybės narės bendradarbiauja ir konkrečiai miškų inventorizacijos srityje ( 32 ), o Komisija ketina pasiūlyti naują Sąjungos miškų stebėsenos sistemą ( 33 ).

79.

Jei manipuliavimas pakenktų inventorizacijos kokybei, tai galėtų turėti neigiamų pasekmių šiam tarptautiniam bendradarbiavimui. Mažiau patikima informacija apie miškų plėtrą neskatina kitų valstybių bendradarbiauti ir rinkti atitinkamą informaciją.

80.

Tiesa, šiuo atveju neigiamo poveikio tarptautiniams santykiams grėsmė neatrodo itin rimta – nepanašu, kad tai būtų karo ir taikos klausimas, tarptautiniai konfliktai taip pat veikiau mažai tikėtini. Vis dėlto jau pirma nurodžiau, jog visuomenės interesui, kad nagrinėjami duomenys apie vietą būtų atskleisti, tenkanti reikšmė taip pat gali būti ribota ( 34 ).

81.

Be to, priimant sprendimą atskleisti šią informaciją, reikia atsižvelgti ir į kitus interesus, kuriems tai gali turėti įtakos. Šiuo klausimu visų pirma reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugą, kuri bus nagrinėjama vėliau.

82.

Šiaip ar taip, dėl antrojo klausimo 3 dalies reikia pažymėti, kad pagrįstai nuspėjama, o ne vien hipotetinė, konkretaus ir realaus neigiamo poveikio grėsmė miškų inventorizacijos, kurią valstybė narė naudoja bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis, patikimumui gali turėti neigiamą poveikį tarptautiniams santykiams, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

83.

Antrojo klausimo 4 dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar aplinkos apsauga pateisina galimybės susipažinti su informacija apie aplinką apribojimą, siekiant užtikrinti valstybinės miškų inventorizacijos patikimumą.

84.

Pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies h punktą valstybės narės gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką atmetamas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų aplinkos, su kuria tokia informacija susijusi, apsaugą, pavyzdžiui, retų rūšių buvimo vietą.

85.

Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad nustatant šią išimtį buvo atsižvelgta į tam tikras vietas, kurioms pavojų kelia, pavyzdžiui, brakonieriai arba pernelyg didelis smalsumas ( 35 ). Regis, ši nuoroda į tam tikras vietas matyti ir iš Informacijos apie aplinką direktyvos teksto vokiečių kalba, kuriame, skirtingai nei kitose kalbinėse versijose, vartojama ne sąvoka „Umwelt“ (aplinkos), o sąvoka „Umweltbereiche“ (aplinkos sričių). Vis dėlto sąvoka „sritis“ gali būti suprantama kaip vieta.

86.

Nedidelė grėsmė kyla ir tokių nuolatinių tyrimų plotų vietose, nes manipuliacijos gali paveikti juose esančias buveines. Aplinkos agentūra ir Estija netgi tvirtina, kad vykdant miškų inventorizaciją tam tikruose tyrimų plotuose buvo surinkta informacija apie juose esančias saugomas rūšis.

87.

Tiesa, nedidelė tokio neigiamo poveikio grėsmė nėra pagrindinė priežastis, kuria remiasi Aplinkos agentūra. Jai, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, veikiau svarbu tai, kad miškų inventorizacija, kurios kokybei buvo padarytas neigiamas poveikis, tampa mažiau patikimas pagrindas aplinkos apsaugos priemonėms. Vietovių, su kuriomis susiję tokie duomenys apie vietą, apsaugai būtų daroma nebent netiesioginė įtaka.

88.

Formuluotė vokiečių kalba dėl nuorodos į aplinkos „sritis“ yra itin siaura, kiek tai susiję su neigiamu poveikiu konkrečiai nustatytai vietai. Tekstuose kitomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų, prancūzų ar ispanų, taip pat galiojančiose Orhuso konvencijos kalbinėse versijose bendrai nurodoma „aplinka“, su kuria yra susijusi informacija.

89.

Tai galėtų apimti ir patį mišką, kuriam dėl ne tokia patikima miškų inventorizacija grindžiamų aplinkos politikos priemonių galėtų būti padarytas neigiamas poveikis. Atsižvelgiant į jau minėtą miškų inventorizacijos reikšmę klimato politikos srityje ( 36 ), neigiamas poveikis jos kokybei galėtų turėti neigiamų pasekmių ir atitinkamų teritorijų būklei platesnėje aplinkos politikos srityje.

90.

Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies h punkto aiškinimas, kuris apimtų ne tik tam tikrų vietų apsaugą, bet, kaip siūlo Komisija, ir aplinkos apsaugą apskritai, tikrai būtų ne labiausiai ribojantis išimties aiškinimas, kokį galima įsivaizduoti.

91.

Tiesa, Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje nustatytas tikslas aiškinti ribojančiai nėra absoliutus, o tai matyti jau iš to, kad turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą dėl informacijos atskleidimo. Kaip nurodyta, šis interesas yra gana menkas, jei dėl tokio atskleidimo kyla grėsmė miškų inventorizacijos patikimumui, o galimą atskleidimo naudą įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis ( 37 ).

92.

Be to, Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje pripažįstamas suinteresuotumas miškų inventorizacijos kokybe. Dar daugiau, galimybė susipažinti su informacija apie aplinką nėra savaiminis tikslas, pagal direktyvos 1 konstatuojamąją dalį ji turi padėti pagerinti aplinką. Taigi būtų prieštaringa aiškinti aplinkos apsaugai skirtą išimtį taip ribojančiai, kad aplinkai žalingam informacijos apie aplinką atskleidimui nebūtų galima sukliudyti vien dėl to, kad žala tiesiogiai su informacija susijusioms vietovėms yra nedidelė.

93.

Vadinasi, pagrįstai nuspėjama, o ne hipotetinė, konkretaus ir realaus neigiamo poveikio grėsmė miškų inventorizacijos, kuria yra grindžiamos aplinkos apsaugos priemonės, patikimumui gali neigiamai paveikti aplinkos apsaugą, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies h punktą.

94.

Galiausiai reikėtų priminti, jog tai, kad yra įvykdyta teisės susipažinti su informacija išimties pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnį taikymo sąlyga, nebūtinai leidžia ir atsisakyti ją atskleisti. Atvirkščiai, net ir tokiu atveju visuomenės interesą dėl informacijos atskleidimo būtina palyginti su atsisakymo grėsme saugomiems interesams, šiuo atveju – tarptautiniams santykiams ir (arba) aplinkos apsaugai.

95.

Trečiuoju, ketvirtuoju ir penktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar prašymas susijęs su informacijos apie aplinką, kuri turi būti pateikta pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 2 dalį, rinkimo metodais.

96.

Vis dėlto į šiuos klausimus atsakyti nereikia, nes jie keliami tik tuo atveju, jei ginčijama informacija apie statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietą nėra informacija apie aplinką.

97.

Septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar dėl pareigos aktyviai platinti informaciją apie aplinką būtina atskleisti nagrinėjamus duomenis apie vietą. Šuo klausimu teismas remiasi Informacijos apie aplinką direktyvos 21 konstatuojamąja dalimi, bet iš tikrųjų ši pareiga įtvirtinta 7 straipsnyje.

98.

Iš esmės būtų galima manyti, kad ši pareiga apima nagrinėjamus duomenis apie vietą. Pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 7 straipsnio 2 dalies d punktą ir 3 dalį ji apima aplinkos būklės ataskaitas, o pagal 7 straipsnio 2 dalies e punktą – duomenis, gautus stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai.

99.

Vis dėlto ir pareiga aktyviai platinti informaciją pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 7 straipsnio 5 dalį gali būti ribojama remiantis 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis išimtimis.

100.

Taigi Informacijos apie aplinką direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinta pareiga aktyviai platinti informaciją apie aplinką nėra didesnės apimties nei pareiga atskleisti informaciją apie aplinką pateikus prašymą pagal 3 straipsnį.

101.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą: