This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62020CN0658
Case C-658/20 P: Appeal brought on 3 December 2020 by Lico Leasing, S.A.U and Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, S.A. against the judgment of the General Court (Eighth Chamber, Extended Composition) delivered on 23 September 2020 in Joined Case T-515/13 RENV and T-719/13 RENV Kingdom of Spain and Others v Commission
Byla C-658/20 P: 2020 m. gruodžio 3 d. Lico Leasing, S.A.U ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-515/13 RENV ir T-719/13 RENV Ispanijos Karalystė ir kt. / Komisija
Byla C-658/20 P: 2020 m. gruodžio 3 d. Lico Leasing, S.A.U ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-515/13 RENV ir T-719/13 RENV Ispanijos Karalystė ir kt. / Komisija
OL C 110, 2021 3 29, p. 14–15
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
2021 3 29 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 110/14 |
2020 m. gruodžio 3 d.Lico Leasing, S.A.U ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-515/13 RENV ir T-719/13 RENV Ispanijos Karalystė ir kt. / Komisija
(Byla C-658/20 P)
(2021/C 110/14)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantės: Lico Leasing, S.A.U ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, S.A., atstovaujamos advokatų J.M. Rodríguez Cárcamo ir M.A. Sánchez
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Bankia, S.A. ir kt. bei Aluminios Cortizo, S.A.
Apeliančių reikalavimai
Lico Leasing, S.A.U., finansinė kredito įstaiga (toliau – LICO) ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, S.A. (toliau – PYMAR) Teisingumo Teismo prašo:
|
— |
panaikinti visą 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo sprendimą Ispanija ir kt. / Komisija (T-515/13 RENV ir T-719/13 RENV, EU:T:2020:434); |
|
— |
panaikinti 2013 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą 2014/200/ES dėl valstybės pagalbos SA.21233 C/11 (ex NN/11, ex CP 137/06) kurią suteikė Ispanija tam tikriems finansinės nuomos susitarimams taikoma apmokestinimo sistema, taip pat vadinama Ispanijos mokestinės nuomos sistema (OL L 114, 2014, p. 1), o nepatenkinus šio prašymo – panaikinti nurodymą sugrąžinti pagalbą, ir |
|
— |
nurodyti Europos Komisijai padengti LICO ir PYMAR bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį apeliacinį skundą, taip pat LICO ir PYMAR patirtas bylinėjimosi išlaidas grąžinus nagrinėti bylą (T-719/13 RENV), apeliaciniame procese (C-128/16 P) ir procese pirmojoje instancijoje (T-719/13). |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
APELIACINIO SKUNDO PIRMASIS PAGRINDAS: ESMINĖS FAKTINIŲ APLINKYBIŲ VERTINIMO IR PAGRINDIMO KLAIDOS, TAIKANT SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ
LICO ir PYMAR tvirtina, kad aiškindamas SESV 107 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas padarė tokias teisės klaidas, esmės klaidas ir faktinių aplinkybių vertinimo bei pagrindimo klaidas:
|
(i) |
teisės klaida, nagrinėjant pagrindinę sistemą, nes Komisija nei sprendime, nei per procesą Bendrajame Teisme nenurodė, kokia yra „Ispanijos mokestinės nuomos sistemos“ (IMN sistemos) pagrindinė sistema nei kaip visuma, nei kiek tai susijusia su kiekviena iš pagal ją taikoma atskira priemone. |
|
(ii) |
teisės klaidos teisiškai kvalifikuojant administracinį ankstyvo nusidėvėjimo leidimą: a) klaida nusprendus, kad leidimo procedūros egzistavimas būtinai reiškia, kad priemonė yra atrankinė nesant reikalo atlikti Bendrojo teismo jurisprudencijoje nustatyto trijų etapų tyrimo, (b) klaida, padaryta administracinį ankstyvo nusidėvėjimo leidimą kvalifikuojant kaip diskrecinius įgaliojimus, leidžiančius pasiekti su mokesčių sistema nesusijusius veiksmus, ir (c) klaida vertinant, kad vienos iš priemonių, kuria galima pasinaudoti pagal IMNS kaip visumą (leidimas taikyti ankstyvą nusidėvėjimą), atrankumas leidžia teigti, kad visa sistema yra atrankioji. |
|
(iii) |
nemotyvavimas, kiek tai susiję su bendrovių, kurioms taikoma nagrinėjama priemonė, faktinės ir teisinės padėties palyginimu. |
APELIACINIO SKUNDO ANTRASIS PAGRINDAS: FAKTINIŲ APLINKYBIŲ IŠKRAIPYMAS IR KVALIFIKAVIMO KLAIDA, KIEK TAI SUSIJĘ SU UŽ KONKURENCIJOS GD ATSAKINGOS KOMISIJOS NARĖS RAŠTU, KIEK TAI SUSIJĘ SU TEISĖTŲ LŪKESČIŲ APSAUGOS PRINCIPU
LICO ir PYMAR teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė už Konkurencijos GD atsakingos Komisijos narės rašto turinį ir klaidingai įvertino jį kaip reiškiantį, jog tuo raštu nesuteikiamos konkrečios, besąlyginės ir nuoseklios garantijos, galinčios sukelti teisėtų lūkesčių.
TREČIASIS APELIACINIO SKUNDO PAGRINDAS: FAKTINIŲ APLINKYBIŲ VERTINIMO KLAIDA, TAIKANT IR AIŠKINANT TEISINIO SAUGUMO PRINCIPĄ
LICO ir PYMAR tvirtina, kad net jei būtų nuspręsta, jog Bendrasis Teismas neiškraipė už Konkurencijos GD atsakingos Komisijos narės rašto turinio, kiek tai susiję su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, nagrinėdamas pagrindą dėl teisinio saugumo principo, Bendrasis Teismas klaidingai kvalifikavo tiek šią teisinę aplinkybę, tiek sprendimą dėl Prancūzijos mokestinių EIG, o tai lėmė klaidingą to principo aiškinimą ir taikymą.
KETVIRTASIS APELIACINIO SKUNDO PAGRINDAS: TEISĖS KLAIDA, SIEJAMA SU PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMUI TAIKOMAIS PRINCIPAIS
LICO ir PYMAR teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, siejamą su pagalbos susigrąžinimui taikomais principais, dėl to, kad (i) aplinkybė, jog laivybos bendrovės nebuvo laikomos pagalbos gavėjomis, neleidžia teigti, kad EIG ir investuotojai iš tikrųjų gavo visą pagalbą, nors yra įrodyta, jog buvo ne taip, (ii) nustatinėjant valstybės pagalbos egzistavimą reikia atsižvelgti ne į taikytą metodą, o į priemonės poveikį, todėl, kiek tai susiję su susigrąžinimu, taip pat reikia atsižvelgti į jo pasekmes, o ne į taikytą metodą, nes yra nepagrįsta, kad Prancūzijos atveju vartotojams pervestos sumos buvo atskaitytos, o Ispanijos atveju tos pačios sumos neatskaitomos, nors pasekmės abiem atvejais yra vienodos.