I. Įvadas

II. Ginčo aplinkybės

A. Faktinės aplinkybės

1. Su šia byla susiję ūkio subjektai

2. Nagrinėjamas produktas ir patentai

a) „Servier“ perindoprilis

b) „Krka“ perindoprilis

3. Ginčai dėl perindoprilio ir generinių versijų išleidimas

a) Ginčai EPT

b) Ginčai nacionaliniuose teismuose

4. „Servier“ ir „Krka“ ginčai ir susitarimai

B. Ginčijamas sprendimas

C. Skundžiamas sprendimas

III. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

IV. Vertinimas

A. Dėl apeliacinio skundo

1. Dėl SESV 101 straipsnio

a) Dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo (apeliacinio skundo pirmasis–šeštasis pagrindai)

1) „Krka“ susitarimų tikslo analizė ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime

i) Ginčijamas sprendimas

ii) Skundžiamas sprendimas

2) Apeliacinio skundo pagrindai dėl „Krka“ susitarimų tikslo

i) Dėl „Krka“ daryto konkurencinio spaudimo „Servier“ (apeliacinio skundo pirmasis pagrindas)

– Dėl pagrindo priimtinumo ir reikšmingumo

– Dėl esmės

– Tarpinė išvada

ii) Dėl licencijos, kaip paskatos „Krka“ pritarti apribojimams pagal susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (apeliacinio skundo antrasis pagrindas)

– Dėl licencijos, kaip atlygio už įsipareigojimą nekonkuruoti

– Dėl licencijos skatinamojo pobūdžio

– Dėl pasinaudojant licencija „Krka“ perduotos vertės dydžio apskaičiavimo

– Tarpinė išvada

iii) Dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos taikymo (apeliacinio skundo trečiasis pagrindas)

– Dėl „aiškaus“ rinkų padalijimo nebuvimo

– Dėl šalių ketinimų ir jų įsitikinimų dėl patento 947 galiojimo

– Dėl pasinaudojant licencija sukurtos faktinės duopolijos

– Dėl „Lupin“ pareiškimo

– Dėl 2004 m. technologijų perdavimo susitarimų gairių ir Reglamento Nr. 772/2004 dėl [SESV 101 straipsnio] 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms

– Tarpinė išvada

iv) Dėl šalių ketinimo (apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas)

– Dėl atsižvelgimo į šalių ketinimą

– Dėl įrodymų rinkimui taikomų principų

– Dėl įrodymų patikimumo atsižvelgiant į jų atsiradimo datą

– Dėl vėlesnių pareiškimų įrodomosios galios

– Tarpinė išvada

v) Dėl atsižvelgimo į teigiamą licencijos poveikį konkurencijai (apeliacinio skundo penktasis pagrindas)

vi) Dėl „Krka“ perleidimo ir licencinės sutarties (apeliacinio skundo šeštasis pagrindas)

3) Išvada dėl „Krka“ susitarimų tikslo

b) Dėl konkurencijos ribojimo dėl poveikio (apeliacinio skundo septintasis pagrindas)

1) „Krka“ susitarimų poveikio analizė ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime

i) Ginčijamas sprendimas

ii) Skundžiamas sprendimas

2) Apeliacinio skundo pagrindas dėl „Krka“ susitarimų poveikio

i) Dėl priešingos padėties analizės

ii) Dėl momento, kuriuo reikia remtis nagrinėjant priešingą padėtį

iii) Dėl įgyvendintų susitarimų ir neįgyvendintų susitarimų skirties nereikšmingumo

3) Išvada dėl „Krka“ susitarimų poveikio

c) Išvada dėl „Krka“ susitarimų nulemto SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo buvimo

2. Dėl SESV 102 straipsnio

a) Ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės dėl SESV 102 straipsnio

1) Ginčijamas sprendimas

2) Skundžiamas sprendimas

b) Apeliacinio skundo pagrindai dėl SESV 102 straipsnio

1) Dėl kainos reikšmės apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką (apeliacinio skundo aštuntasis pagrindas)

i) Dėl su kainomis susijusių veiksnių apibrėžiant atitinkamą rinką (apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo pirma ir antra dalys)

ii) Dėl vaistus išrašančių gydytojų neatsižvelgimo į kainas (apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo trečia ir ketvirta dalys)

iii) Dėl perindoprilio generinių vaistų lemiamos konkurencijos (apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo penkta ir šešta dalys)

iv) Tarpinė išvada

2) Dėl atsižvelgimo į terapinį pakeičiamumą apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką (apeliacinio skundo devintasis pagrindas)

i) Dėl terapinio pakeičiamumo vaidmens apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką (apeliacinio skundo devintojo pagrindo pirma dalis)

ii) Dėl atsižvelgimo į tam tikrus įrodymus ar jų analizės (apeliacinio skundo devintojo pagrindo antra–šešta dalys)

iii) Tarpinė išvada

3) Dėl tam tikrų pirmojoje instancijoje pateiktų priedų nepriimtinumo (apeliacinio skundo dešimtasis pagrindas)

4) Dėl atitinkamos technologijos rinkos (apeliacinio skundo vienuoliktasis pagrindas)

c) Išvada dėl SESV 102 straipsniu grindžiamų pagrindų

B. Dėl ieškinio Bendrajame Teisme

V. Bylinėjimosi išlaidos

VI. Išvada

1.

Kaip ir paralelinė byla Servier / Komisija (C‑201/19 P), kurioje šiandien taip pat teikiu išvadą, ši byla priklauso grupei bylų Generics (UK) ir kt. ( 2 ) ir Lundbeck / Komisija ( 3 ), kuriose Teisingumo Teismas nurodė kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kad susitarimas dėl taikaus farmacijos patento savininko ir generinių vaistų gamintojo ginčų sprendimo prieštarauja Sąjungos konkurencijos teisei.

2.

Ši byla, byla Servier / Komisija, taip pat kiti septyni iš šią devynių apeliacinių skundų, pateiktų dėl aštuonių Bendrojo Teismo sprendimų ( 4 ), grupę sudarantys apeliaciniai skundai susiję su keliais originalių vaistų gamintojos Servier ir generinių vaistų bendrovių sudarytais susitarimais dėl taikaus ginčų dėl patento sprendimo.

3.

Kaip ir bylose Generics (UK) ir kt. ir Lundbeck / Komisija, šie susitarimai sudaryti susiklosčius tokiai situacijai, kai nagrinėjamos vaisto veikliosios medžiagos, šiuo atveju perindoprilio, patentas jau buvo viešas, o Servier dar turėjo vadinamuosius antrinius tam tikrų šio vaisto gamybos procesų patentus.

4.

Iš esmės dėl ginčijamų susitarimų generinių vaistų bendrovės, norėjusios patekti į rinką su to vaisto generinėmis versijomis, įsipareigojo pavėlinti savo atėjimą mainais už Servier perduotą vertę.

5.

Ginčijamame sprendime ( 5 ) Komisija nusprendė, pirma, kad Servier sudaryti nagrinėjami susitarimai su Niche/Unichem, Matrix, Teva, Krka ir Lupin yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo ir dėl poveikio, todėl jais pažeidžiamas SESV 101 straipsnis.

6.

Antra, ji nusprendė, kad jų sudarymas kartu su kitais veiksmais, pavyzdžiui, tuo, kad Servier įsigijo perindoprilio veikliosios farmakologinės medžiagos (VFM) gamybos technologijas, yra Servier strategija, kuria siekiama pavėlinti generinį perindoprilį gaminančių generinių vaistų bendrovių atėjimą į šio vaisto rinką, kurioje Servier užėmė dominuojančią padėtį. Todėl Komisija už šiuos veiksmus skyrė sankcijas kaip už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi pagal SESV 102 straipsnį.

7.

Skundžiamame sprendime, kaip ir kituose atitinkamos grupės bylų sprendimuose, Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos analizę, pateiktą dėl keturių Servier sudarytų susitarimų su Niche/Unichem, Matrix, Teva ir Lupin konkurenciją dėl tikslo ribojančio pobūdžio. Dėl šių Bendrojo Teismo išvadų Servier pateikė apeliacinį skundą byloje Servier / Komisija, o tos generinių vaistų bendrovės atitinkamai pateikė savo apeliacinius skundus dėl joms skirtų Bendrojo Teismo spendimų.

8.

Tačiau Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Servier susitarimų su Krka kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir poveikio, taip pat dėl konstatuoto Servier piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nes apibrėždama atitinkamą rinką Komisija padarė klaidų.

9.

Šį Bendrojo Teismo sprendimą panaikinti Komisija skundžia šioje byloje ir byloje Komisija / Krka (C‑151/19 P). Šiose bylose keliami nauji klausimai dėl licencinės sutarties, sudarytos tuo pačiu metu kaip susitarimas dėl taikaus ginčų dėl patento sprendimo, kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, tokios susitarimų visumos kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio ir atitinkamos rinkos apibrėžimo farmacijos srityje.

10.

Skundžiamo sprendimo 1–73 punktuose Bendrasis Teismas nurodė ginčo aplinkybes, kurias, kiek to reikia šiame apeliaciniame procese, galima apibendrinti kaip nurodyta toliau.

11.

Servier grupė, kurią sudaro visų pirma Servier SAS, Prancūzijoje įsteigta šios grupės patronuojančioji bendrovė, Laboratoires Servier SAS ir Servier Laboratories Ltd (toliau kartu – Servier), apima pasaulinio lygio farmacijos bendroves. Laboratoires Servier yra Prancūzijos farmacijos bendrovė, kurianti originalius vaistus, be kita ko, skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti ( 6 ). Biogaran yra 100 % valdoma Laboratoires Servier patronuojamoji bendrovė, atsakinga už generinius vaistus ( 7 ).

12.

Slovėnijoje registruotą Krka farmacijos grupę, veikiančią generinių vaistų kūrimo, gamybos ir platinimo srityje, sudaro patronuojančioji bendrovė Krka Tovarna Zdravil d.d. ir kelios patronuojamosios bendrovės Slovėnijoje ir kitose šalyse (toliau – Krka) ( 8 ).

13.

Servier sukūrė perindoprilį – vaistą, naudojamą širdies ir kraujagyslių medicinoje, iš esmės skirtą padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies nepakankamumui gydyti. Perindoprilio VFM yra druskos pavidalo. Iš pradžių naudojama druska buvo erbuminas (arba tret-butilaminas), kuris yra kristalinio pavidalo dėl Servier taikomo jo sintezės metodo ( 9 ).

14.

Perindoprilio molekulės patentas EP0049658 Europos patentų tarnyboje (EPT) užregistruotas 1981 m. rugsėjo 29 d. Šio patento galiojimas turėjo baigtis 2001 m. rugsėjo 29 d., tačiau jo apsauga pratęsta keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kaip antai Jungtinėje Karalystėje, iki 2003 m. birželio 22 d. ( 10 ) Prancūzijoje to patento apsaugos galiojimas buvo pratęstas iki 2005 m. kovo 22 d., o Italijoje – iki 2009 m. vasario 13 d. ( 11 ) Leidimas pateikti rinkai (LPR) perindoprilio erbumino tabletėms (2 mg ir 4 mg), skirtoms padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, Europoje išduotas 1988 m. ir 1989 m. ( 12 )

15.

Užregistravusi molekulės patentą Servier EPT užregistravo kelis patentus dėl perindoprilio gamybos metodų. Šioje byloje reikšmingi būtent patentai EP0308339, EP0308340 ir EP0308341 (toliau atitinkamai – patentas 339, patentas 340 ir patentas 341), užregistruoti 1988 m., kurių galiojimas turėjo baigtis 2008 m., ir ypač patentas EP1296947 (vadinamasis alfa patentas, toliau – patentas 947), užregistruotas 2001 m. Patentas 947 apėmė perindoprilio erbumino alfa kristalinį pavidalą ir jo gamybos metodus ir buvo išduotas 2004 m. vasario 4 d. ( 13 )

16.

Servier taip pat pateikė nacionalines patentų paraiškas keliose Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Taigi patentai buvo išduoti 2006 m. gegužės 16 d. Bulgarijoje, 2006 m. rugpjūčio 17 d. Vengrijoje, 2007 m. sausio 23 d. Čekijos Respublikoje, 2007 m. balandžio 23 d. Slovakijoje ir 2010 m. kovo 24 d. Lenkijoje. Iš esmės šie patentai atitiko EPT užregistruotus patentus ( 14 ).

17.

Nuo 2002 m. Servier kūrė antros kartos perindoprilį, gaminamą iš kitos druskos, t. y. iš arginino, dėl kurio pateikė patento paraišką (EP1354873B) 2003 m. vasario 17 d. Šis patentas išduotas 2004 m. liepos 17 d., jo apsauga buvo nustatyta iki 2023 m. vasario 17 d. Perindoprilio arginino įvedimas į Sąjungos rinkas pradėtas 2006 m. Šis gaminys yra generinė versija, biologiškai ekvivalentiška pirmosios kartos gaminiui, bet parduodamas kitokiomis dozėmis dėl kitokios naujosios druskos molekulinės masės ( 15 ). Prancūzijoje LPR perindoprilio argininui išduotas 2004 m., paskui jis buvo leidžiamas pagal tarpusavio pripažinimo procedūrą kitose valstybėse narėse ( 16 ).

18.

Nuo 2003 m. Krka pradėjo kurti savo perindoprilį. 2005–2006 m. ji gavo LPR keliose Sąjungos rinkose ir pateikė savo perindoprilį kelių Centrinės ir Rytų Europos valstybių narių, be kita ko, Lenkijos ir Vengrijos rinkoms. Per šį laikotarpį ji taip pat rengėsi viena ar bendradarbiaudama su kitomis bendrovėmis pateikti vaistą ir kitų valstybių narių, be kita ko, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų rinkoms ( 17 ).

19.

Nuo 2003 m. iki 2009 m. Servier dalyvavo visuose ginčuose dėl perindoprilio tiek EPT, tiek nacionaliniuose teismuose. Iš esmės tai buvo prašymai nustatyti įpareigojimus ir su patentu 947 susiję procesai, Servier pradėti įvairiose valstybėse narėse prieš daugybę generinių vaistų bendrovių, besirengiančių pateikti rinkai generinę perindoprilio versiją ( 18 ).

20.

Iš pradžių dešimt generinių vaistų bendrovių, be kita ko, Krka, 2004 m. pareiškė protestą EPT dėl patento 947, kad jis būtų atšauktas visas, ir pateikė motyvus, grindžiamus naujumo ir išradimo lygio nebuvimu, taip pat nepakankamu išradimo aprašymu ( 19 ).

21.

2006 m. liepos 27 d. EPT Protestų skyrius patvirtino patento 947 galiojimą padarius nedidelių pradinių Servier reikalavimų pakeitimų (toliau – 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas). Dėl šio sprendimo devynios bendrovės pareiškė apeliaciją, bet Krka ir Lupin pranešė apie savo apeliacijų atšaukimą atitinkamai 2007 m. sausio 11 d. ir vasario 5 d., sudariusios susitarimus su Servier. 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu EPT techninė apeliacinė taryba panaikino 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimą ir atšaukė patentą 947 (toliau – 2009 m. gegužės 6 d. EPT sprendimas). Servier pateiktas prašymas peržiūrėti šį sprendimą buvo atmestas 2010 m. kovo 19 d. ( 20 )

22.

Generinių vaistų bendrovės taip pat ginčijo patento 947 galiojimą tam tikrų valstybių narių teismuose, o Servier pateikė prašymus nustatyti laikinus įpareigojimus, kai kurie iš jų buvo patenkinti ( 21 ). Vis dėlto dauguma šių ginčų buvo išspręsti prieš priimant galutinį sprendimą dėl patento 947 galiojimo, nes Servier ir generinių vaistų bendrovės sudarė susitarimus dėl taikaus ginčų sprendimo.

23.

Vis dėlto du Servier ginčai su Apotex, vienintele generinių vaistų bendrove, su kuria kilo Servier ginčas Jungtinėje Karalystėje ir su kuria Servier nesudarė susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo, nebuvo nutraukti ir paskui patentas 947 buvo pripažintas negaliojančiu.

24.

Pirma, 2006 m. rugpjūčio 1 d. Jungtinės Karalystės teisme Servier pareiškė ieškinį dėl patento 947 suteikiamų teisių pažeidimo Apotex, Jungtinėje Karalystėje „rizikingai“ pateikusiai rinkai generinę perindoprilio versiją, ir 2006 m. rugpjūčio 8 d. buvo nustatytas laikinas įpareigojimas. Vis dėlto Apotex pareiškė priešpriešinį ieškinį dėl to patento panaikinimo ir 2007 m. liepos 6 d. patentas 947 buvo pripažintas negaliojančiu, įpareigojimas buvo panaikintas ir Apotex įėjo į rinką su generiniu perindopriliu, taip Jungtinėje Karalystėje buvo atverta rinka generiniams vaistams. 2008 m. gegužės 9 d. apeliacinė instancija paliko galioti sprendimą dėl patento 947 negaliojimo ( 22 ).

25.

Antra, 2007 m. lapkričio 13 d.Katwijk Farma, Apotex patronuojamoji bendrovė, Nyderlandų teisme pareiškė ieškinį dėl Nyderlanduose patvirtinto patento 947 panaikinimo ir 2007 m. gruodžio 13 d. išleido savo generinį perindoprilį, o Servier prašymas nustatyti laikiną įpareigojimą buvo atmestas. 2008 m. birželio 11 d. Nyderlandų teismas, išnagrinėjęs tuo pačiu metu Pharmachemie, Teva patronuojamosios bendrovės, pareikštą ieškinį, panaikino patento 947 galiojimą Nyderlanduose ( 23 ).

26.

Nuo 2008 m. gegužės mėn. kita generinių vaistų bendrovė, Sandoz, išleido savo generinį perindoprilį keliose valstybėse narėse ( 24 ).

27.

Nuo 2005 m. iki 2007 m. Servier sudarė susitarimus dėl taikaus ginčų sprendimo su generinių vaistų bendrovėmis Niche/Unichem, Matrix, Teva, Krka ir Lupin. Nagrinėjant šį apeliacinį skundą aktualūs Servier sudaryti susitarimai su Krka.

28.

2006 m. gegužės 30 d.Servier pateikė prašymą nustatyti laikiną įpareigojimą Vengrijoje, kad dėl patento 947 suteikiamų teisių pažeidimo būtų uždrausta prekiauti Krka pateikta rinkai generine perindoprilio versija. Šis prašymas atmestas 2006 m. spalio 13 d. ( 25 )

29.

2006 m. liepos 28 d. Jungtinėje Karalystėje Servier pareiškė ieškinį Krka dėl patento 340 suteikiamų teisių pažeidimo. 2006 m. rugpjūčio 2 d.Servier taip pat pareiškė ieškinį Krka dėl patento 947 suteikiamų teisių pažeidimo ir pateikė prašymą nustatyti laikiną įpareigojimą. 2006 m. rugsėjo 1 d.Krka pareiškė priešpriešinį ieškinį dėl patento 947 panaikinimo ir prašymą dėl sumarinio proceso (application for summary judgment). 2006 m. rugsėjo 8 d.Krka pareiškė kitą priešpriešinį ieškinį dėl patento 340 panaikinimo.

30.

2006 m. spalio 3 d.High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)) tenkino Servier prašymą dėl laikino įpareigojimo ir atmetė 2006 m. rugsėjo 1 d.Krka pateiktą prašymą dėl sumarinio proceso (application for summary judgment), kuriuo siekta, kad patentas 947 būtų pripažintas negaliojančiu, ir nurodė nagrinėti bylą iš esmės. 2006 m. gruodžio 1 d. byla baigta nagrinėti šalims sudarius susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir panaikintas laikinas įpareigojimas ( 26 ).

31.

2006 m. spalio 27 d.Servier ir Krka pasirašė susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (toliau – Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo) ir licencinę sutartį (toliau – Krka licencinė sutartis), kuri papildyta 2006 m. lapkričio 2 d. priedu. Be to, 2007 m. sausio 5 d. šios šalys sudarė perleidimo ir licencinę sutartį (toliau – Krka perleidimo ir licencinė sutartis) (toliau kartu – Krka susitarimai).

32.

Krka susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo buvo numatyta, kad patentas 947 apima ir jį atitinkančius nacionalinius patentus. Pagal šį susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo, galiojantį, kol patentai 947 arba 340 nustos galioti ar bus atšaukti, Krka įsipareigojo atsisakyti bet kokių egzistuojančių pretenzijų dėl patento 947 visame pasaulyje, o dėl patento 340 – Jungtinėje Karalystėje, ir ateityje nė vieno iš jų neginčyti visame pasaulyje. Be to, Krka ir jos patronuojamosios bendrovės neturėjo teisės sukurti patentą 947 pažeidžiančios generinės perindoprilio versijos ar ja prekiauti visą pastarojo patento galiojimo laikotarpį ir šalyse, kuriose jis dar galiojo, išskyrus, jei bus gautas specialus Servier leidimas. Taip pat Krka neturėjo teisės tiekti jokiam trečiajam asmeniui patentą 947 pažeidžiančios generinės perindoprilio versijos be aiškaus Servier leidimo. Mainais už tai Servier turėjo atsisakyti tęsti visame pasaulyje nagrinėjamas bylas su Krka dėl patentų 947 ir 340 pažeidimo, įskaitant jos prašymų nustatyti laikinus įpareigojimus nagrinėjimą ( 27 ).

33.

Pagal Krka licencinę sutartį, sudarytą patento 947 galiojimo laikotarpiui, Servier perleido Krka„išimtinę“ ir neatšaukiamą patento 947 licenciją naudoti, gaminti, parduoti, siūlyti parduoti, skatinti prekybą ir importuoti nuosavus gaminius, kurių sudėtyje yra kristalinio alfa erbumino, Čekijos Respublikoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje.

34.

Už licenciją Krka turėjo sumokėti Servier 3 % grynos jos pardavimų visose šiose teritorijose sumos dydžio mokestį. Servier turėjo teisę visose šiose valstybėse tiesiogiai ar netiesiogiai (t. y. per vieną iš savo patronuojamųjų bendrovių ar per vieną trečiąjį asmenį kiekvienoje šalyje) naudoti patentą 947 ( 28 ).

35.

Sudarant susitarimus patentą 947 atitinkantys nacionaliniai patentai Servier dar nebuvo išduoti tam tikrose iš šių septynių rinkų, o Krka jose jau prekiavo savo gaminiu ( 29 ).

36.

Pagal Krka perleidimo ir licencinę sutartį Krka perleido Servier dvi patentų paraiškas, kurių viena susijusi su perindoprilio sintezės metodu (WO 2005 113500), o kita – su perindoprilio farmacine forma ir sudėtimi (WO 2005 094793). Šių patentų paraiškų saugomą technologiją Krka naudojo perindoprilio gamybai. Krka įsipareigojo neginčyti nagrinėjamų paraiškų pagrindu išduotų patentų galiojimo. Už šį perleidimą Servier sumokėjo Krka po 15 mln. eurų už kiekvieną iš nagrinėjamų paraiškų. Taip pat Servier perleido Krka neišimtinę, neatšaukiamą, neperleidžiamą ir nemokamą licenciją be teisės suteikti sublicenciją (nebent patronuojamosioms bendrovėms) galimoms paraiškoms ar patentams, o šios licencijos galiojimo laikas, erdvė ir galimas jos naudojimas neriboti ( 30 ).

37.

2014 m. liepos 9 d. priimtame ginčijamame sprendime ( 31 ) Komisija nusprendė, pirma, kad Servier pažeidė SESV 101 straipsnį, nes už kompensacinį mokestį sudarė keturis susitarimus dėl taikaus ginčų dėl patento sprendimo su Niche/Unichem, Matrix, Teva ir Lupin ir tris vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančius susitarimus su Krka.

38.

Antra, Komisija nusprendė, kad Servier pažeidė SESV 102 straipsnį, nes, be kita ko, įsigydama technologiją ir sudarydama šiuos susitarimus dėl taikaus ginčų sprendimo, parengė ir įgyvendino antikonkurencinę strategiją, apimančią Prancūzijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės perindoprilio produktų rinką ir perindoprilio VFM technologijos rinką ( 32 ).

39.

Komisija nusprendė, kad Servier ir Krka pažeidė SESV 101 straipsnį 18 iš 20 valstybių narių ( 33 ), kuriose Krka įsipareigojo pagal Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo nebekonkuruoti su Servier dėl jos esamų gaminių mainais už licenciją kitose septyniose valstybėse narėse. Taigi šiais susitarimais siekta šiems dviem ūkio subjektams padalyti ir paskirstyti Sąjungos rinkas. Taip pat Komisija konstatavo, kad Krka susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl poveikio ir šiuo atžvilgiu išnagrinėjo tų susitarimų poveikį Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkoms ( 34 ). Komisija nenustatė pažeidimo septyniose valstybėse narėse, kuriose buvo suteikta licencija ( 35 ).

40.

Be to, Komisija nusprendė, kad Servier ir Krka pažeidė SESV 101 straipsnį, nes Krka, perleidusi savo technologiją Servier iš viso už 30 mln. eurų, nustojo konkuruoti kaip esamas perindoprilio technologijos šaltinis ( 36 ).

41.

Už šiuos SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus Komisija Servier skyrė baudas ( 37 ).

42.

2014 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Servier ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Bendrajame Teisme Servier reikalavimus palaikė European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations (EFPIA).

43.

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas (išplėstinė kolegija) pirmiausia panaikino: 1) ginčijamo sprendimo 4 straipsnį (jame konstatuotas Servier padarytas SESV 101 straipsnio pažeidimas dėl Krka susitarimų); 2) ginčijamo sprendimo 6 straipsnį (jame konstatuotas Servier padarytas SESV 102 straipsnio pažeidimas); ir 3) ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 4 dalies b punktą ir 6 dalį (juose už šiuos du pažeidimus Servier skirtos baudos).

44.

Antra, Bendrasis Teismas 4) sumažino ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 2 dalies b punkte Servier skirtos baudos dydį už to sprendimo 2 straipsnyje nurodytą Matrix susitarimą. Trečia, jis 5) atmetė likusią ieškinio dalį ir, ketvirta, 6) ir 7) nurodė Servier, Komisijai ir EFPIA padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

45.

2019 m. vasario 22 d. dokumentu Komisija pateikė šį apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo.

46.

Tuo pačiu metu Komisija taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje Krka / Komisija, o Servier ir kitos ginčijamo sprendimo adresatės, pralaimėjusios bylą Bendrajame Teisme, pateikė apeliacinius skundus dėl atmestų ieškinių, pareikštų dėl to sprendimo ( 38 ).

47.

2019 m. gegužės 22 d. dokumentu Jungtinė Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2019 m. birželio 16 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas leido įstoti į bylą.

48.

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

49.

Jungtinė Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

50.

Servier Teisingumo Teismo prašo:

51.

EFPIA Teisingumo Teismo prašo:

52.

2021 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismas šalims pasiūlė pateikti pastabas dėl Sprendimo Generics (UK) ir kt. ir sprendimų Lundbeck / Komisija grupės ( 39 ).

53.

2021 m. spalio 20 ir 21 d. per bendrą teismo posėdį buvo išklausytos proceso dėl devynių apeliacinių skundų, pateiktų dėl aštuonių Bendrojo Teismo sprendimų, priimtų dėl ginčijamo sprendimo, šalių pastabos ir atsakymai į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus.

54.

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija remiasi vienuolika pagrindų, kurių septyni pirmieji pateikti dėl Bendrojo Teismo argumentų, susijusių su Krka susitarimų vertinimu atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį (1), o keturi paskutiniai – dėl Bendrojo Teismo argumentų, susijusių su atitinkamos rinkos apibrėžimu taikant SESV 102 straipsnį (2) ( 40 ).

55.

Remdamasi apeliacinio skundo pirmuoju–šeštuoju pagrindais Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes nusprendė, kad Krka susitarimai nebuvo konkurencijos ribojimas dėl tikslo (a). Remdamasi apeliacinio skundo septintuoju pagrindu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Komisija neįrodė ir to, kad šie susitarimai buvo konkurencijos ribojimas dėl poveikio (b).

56.

Prieš nagrinėjant Komisijos apeliacinio skundo pagrindus dėl Bendrojo Teismo atliktos Krka susitarimų antikonkurencinio tikslo analizės (2) tikslinga apibendrinti, kaip šį tikslą nagrinėjo Komisija ginčijamame sprendime ir Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime (1).

57.

Ginčijamo sprendimo 5.5 skirsnyje (1670–1812 konstatuojamosios dalys) Komisija išnagrinėjo tris Servier ir Krka sudarytus susitarimus ir nusprendė, kad jie yra viena ir tęstinė veikla, kuria siekta riboti konkurenciją šiems dviem ūkio subjektams pasidalijant perindoprilio rinkas Sąjungoje ( 41 ).

58.

Pasak Komisijos, pirma, Krka susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo ir Krka licencine sutartimi Servier ir Krka siekė pasidalyti ir pasiskirstyti Sąjungos rinkas taip: pagal Krka licencinę sutartį Krka leista toliau prekiauti generiniu perindopriliu ar jį kurti faktinėje duopolijoje su Servier septyniose valstybėse narėse, kurios buvo pagrindinės Krka rinkos. Šis leidimas buvo kompensacija už Krka įsipareigojimą pagal Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo nekonkuruoti su Servier likusiose 18 iš 20 Sąjungos rinkų ( 42 ). Taigi Komisija nusprendė, kad licencinė sutartis yra Servier suteikta paskata Krka pritarti ribojimams pagal susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ( 43 ).

59.

Antra, Komisija konstatavo, kad Krka perleidimo ir licencinė sutartis, sudaryta praėjus dviem mėnesiams po Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties sudarymo, leido sustiprinti Servier ir Krka konkurencinę poziciją, nulemtą rinkų pasidalijimo pagal visus šiuos susitarimus, ir draudė Krka perduoti savo konkuruojančią perindoprilio gamybos technologiją kitoms generinių vaistų bendrovėms. Kadangi pagal šią sutartį sumokėta 30 mln. eurų suma nebuvo susijusi su Servier numatytomis gauti ar gautomis pajamomis už Krka perleistos technologijos komercinį naudojimą, šį mokėjimą Komisija nagrinėjo kaip pasidalytą naudą, gautą dėl Servier ir Krka rinkų pasidalijimo ( 44 ).

60.

Skundžiamo sprendimo 255–274 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia nurodė, kad patentų neginčijimo ir neprekiavimo generiniais gaminiais sąlygų įtraukimas į susitarimus dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo yra antikonkurencinis. Bendrojo Teismo nuomone, taip yra, jeigu tokių sąlygų įtraukimas į tokį susitarimą grindžiamas ne šalių pripažinimu, kad patentas galioja ir kad atitinkami generiniai gaminiai jį pažeidžia, o patento savininko dideliu ir nepateisinamu kompensaciniu mokesčiu generinių vaistų bendrovei, ją skatinančiu pritarti toms sąlygoms. Bendrasis Teismas konstatavo, kad esant tokiam paskatinimui aptariami susitarimai turi būti laikomi susitarimais dėl išstūmimo iš rinkos, pagal kuriuos liekantieji atlygina išeinantiesiems (skundžiamo sprendimo 271 punktas).

61.

Antra, skundžiamo sprendimo 797–810 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kad, kai įprasta komercinė sutartis siejama su susitarimu dėl taikaus ginčų dėl patento sprendimo, kuriame įtvirtintos neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos, tokią sutartinę sąrangą reikia pripažinti antikonkurencine, jeigu patento savininko generinių vaistų bendrovei pagal komercinę sutartį perduota vertė viršija pagal tą sutartį perduoto turto vertę. Kitaip tariant, tokia sutartinė sąranga turi būti kvalifikuojama kaip antikonkurencinė, jeigu įprasta komercine sutartimi, siejama su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo, iš tikrųjų siekiama pridengti patento savininko generinių vaistų bendrovei perduotą vertę, kuri yra būtent atlygis už jos įsipareigojimą nekonkuruoti.

62.

Trečia, skundžiamo sprendimo 943–1032 punktuose Bendrasis Teismas, nagrinėdamas pirmojoje instancijoje Servier nurodytą devintąjį pagrindą, grindžiamą konkurencijos ribojimo dėl tikslo nebuvimu, kiek tai susiję su Krka susitarimais, vertino atvejį, kai susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo susiejamas su licencine sutartimi, kaip šiuo atveju, kai Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo susietas su licencine sutartimi.

63.

Bendrasis Teismas nurodė, kad tokiu atveju šios išvados 61 punkte apibendrinti argumentai dėl susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo susiejimo su įprasta komercine sutartimi netaikomi. Taip yra todėl, kad susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, siejamas su licencine sutartimi, yra tinkama priemonė ginčui išspręsti ir generinių vaistų bendrovei leisti įeiti į rinką bei patenkinti abiejų šalių reikalavimus. Be to, į susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo gali būti teisėtai įtrauktos neprekiavimo ir neginčijimo sąlygos, jeigu šis susitarimas grindžiamas tuo, kad šalys pripažįsta patento galiojimą. Taigi licencinė sutartis, kuri turi prasmę tik jeigu licencija realiai naudojama, grindžiama būtent tuo, kad šalys pripažįsta patento galiojimą (skundžiamo sprendimo 943–947 punktai).

64.

Siekdama įrodyti, kad su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo siejama licencine sutartimi iš tikrųjų siekiama pridengti patento savininko kompensacinį mokestį generinių vaistų bendrovei, Komisija turi įrodyti, kad tos bendrovės patento savininkui sumokėtas mokestis pagal licencinę sutartį yra neįprastai mažas (skundžiamo sprendimo 948 ir 952 punktai).

65.

Be to, susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo neprekiavimo ir neginčijimo sąlygų antikonkurencinį tikslą sušvelnina licencinės sutarties teigiamas poveikis konkurencijai, nes ja skatinamas generinių vaistų bendrovės atėjimas į rinką (skundžiamo sprendimo 953–956 punktai).

66.

Vadinasi, kai kyla tikras atitinkamų šalių teisminis ginčas ir sudaroma licencinė sutartis, kuri tiesiogiai susijusi su taikiu šio ginčo sprendimu, šios sutarties susiejimas su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo nėra rimtas požymis, kad buvo kompensacinis mokėjimas. Šiuo atveju Komisija, remdamasi kitais požymiais, turėtų įrodyti, kad licencinė sutartis nėra įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas sandoris ir ja pridengiamas kompensacinis mokėjimas, todėl susitarimų visuma turi būti kvalifikuojama kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo (skundžiamo sprendimo 963 punktas).

67.

Skundžiamo sprendimo 964–1032 punktuose Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas būtent į šiuos kriterijus, išnagrinėjo Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį ir galiausiai padarė išvadą, kad Komisija neįrodė, kad šiais susitarimais siekta antikonkurencinio tikslo. Bendrasis Teismas šią išvadą iš esmės grindė tokiais argumentais:

68.

Galiausiai, ketvirta, skundžiamo sprendimo 1041–1060 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Krka perleidimo ir licencinė sutartis taip pat klaidingai kvalifikuota kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nes remtasi ankstesne klaidinga prielaida, kad Krka susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencine sutartimi pasidalytos rinkos.

69.

Pasak Komisijos, šios išvados 62–68 punktuose apibendrintuose Bendrojo Teismo argumentuose padarytos kelios teisės klaidos.

70.

Remdamasi apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, Krka susitarimų tikslo analizėje remdamasis tuo, kad Krka tariamai pripažino patento 947 galiojimą, neišnagrinėjęs pirmojoje instancijoje nurodyto pagrindo dėl potencialios Krka ir Servier konkurencijos (i).

71.

Remdamasi apeliacinio skundo antruoju pagrindu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas analizėje padarė klaidų, nes nusprendė, kad licencija nebuvo paskata Krka pritarti ribojimams, nustatytiems pagal Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (ii).

72.

Remdamasi apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoką, be kita ko, nuspręsdamas, kad Krka ir Servier nepasidalijo rinkų, nes šis pasidalijimas nebuvo „aiškus“, ir taip iškraipė įrodymus dėl šalių įsitikinimo, taip pat nuspręsdamas, kad sukurtą duopoliją lėmė vėlesnis šių šalių pasirinkimas, o ne susitarimai (iii).

73.

Remdamasi apeliacinio skundo ketvirtuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nagrinėdamas rašytinius įrodymus dėl šalių ketinimo (iv).

74.

Remdamasi apeliacinio skundo penktuoju pagrindu Komisija nurodo mananti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes atsižvelgė į teigiamą licencijos poveikį konkurencijai (v).

75.

Remdamasi apeliacinio skundo šeštuoju pagrindu Komisija teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepripažino, kad Krka perleidimo ir licencinė sutartis antikonkurencinė (vi).

76.

Remdamasi apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas ir iškraipė įrodymus, nes, netinkamai motyvavęs, nusprendė, kad faktiškai Krka nebebuvo konkurencinio spaudimo Servier šaltinis Krka susitarimų sudarymo momentu.

77.

Pirmiausia reikia atmesti Servier prieštaravimus, kad šis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas ir nereikšmingas.

78.

Pirma, priešingai, nei teigia Servier, Komisija tiksliai nurodo jos kritikuojamus skundžiamo sprendimo punktus.

79.

Antra, Komisija nesiekia, kaip teigia Servier, kad Teisingumo Teismas atliktų naują faktinių aplinkybių vertinimą. Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas nesilaikė įrodinėjimo pareigą ir įrodymų rinkimą reglamentuojančių Sąjungos teisės normų, kad jis iškraipė įrodymus ir šiuo klausimu netinkamai motyvavo savo paaiškinimus. Taigi tokiomis klaidomis galima remtis Teisingumo Teisme pateikiant apeliacinį skundą. Be to, Komisijos priekaištai pateikti dėl Bendrojo Teismo išnagrinėtų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo ir nustatytų jo teisinių pasekmių, o tai Teisingumo Teismas taip pat tikrina apeliaciniame procese ( 46 ).

80.

Trečia, negalima pritarti ir Servier argumentams, kad šis pagrindas nereikšmingas.

81.

Pasak Servier, tai, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo potencialios Servier ir Krka konkurencijos buvimo, nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų išvadų dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo nebuvimo, grindžiamų kitais nei Krka pripažinimo potencialia Servier konkurente motyvais.

82.

Šiuo Servier prieštaravimu pritariama skundžiamo sprendimo 1234 punkte Bendrojo Teismo pateiktam argumentui, kad dėl konstatuotos aplinkybės, kad Krka susitarimai, remiantis Bendrojo Teismo analize, nėra nei konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nei konkurencijos ribojimas dėl poveikio, pagrindo dėl potencialios Servier ir Krka konkurencijos nagrinėjimas Bendrajame Teisme būtų perteklinis.

83.

Taigi, priešingai, nei, atrodo, matyti iš to punkto, ir, priešingai, nei teigia Servier, Bendrasis Teismas neatmėtė Krka susitarimų kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo (nei tų susitarimų kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio ( 47 )) dėl motyvų, nesusijusių su Krka pripažinimu potencialia Servier konkurente.

84.

Kaip matyti iš šios išvados 60, 63 ir 67 punktuose apibendrintų Bendrojo Teismo argumentų, jis, atmesdamas Krka susitarimų kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, rėmėsi tariamu Krka pripažinimu, kad patentas 947 galioja. Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, priešingai, nei konstatavo Komisija (šios išvados 58 punktas), Krka sutiko nekonkuruoti su Servier 18 iš 20 Sąjungos rinkų, kuriose galiojo susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, ne todėl, kad Servier jai pasiūlė licenciją kitose septyniose rinkose, o todėl, kad ji manė, kad patentas 947 galioja.

85.

Bendrasis Teismas nusprendė, kad susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriame nustatytos neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos, turi būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, tik jeigu jis grindžiamas ne tuo, kad šalys pripažįsta patento galiojimą, o patento savininko generinių vaistų bendrovei skirta paskata (skundžiamo sprendimo 262–265 punktai).

86.

Vadinasi, tai, kad Krka tariamai pripažino, kad patentas 947 galioja, – kartu su tariamu Krka perduotos vertės, kurią sudarė Krka licencinė sutartis, skatinamojo pobūdžio nebuvimu ( 48 ) – buvo Bendrojo Teismo atliktos Krka susitarimų antikonkurencinio tikslo analizės pagrindinis motyvas (skundžiamo sprendimo 970, 971, 999, 1000, 1010–1012 ir 1026–1028 punktai).

87.

Taigi, remdamasi apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu, Komisija teigia būtent tai, kad Bendrasis Teismas negalėjo spręsti dėl to, ar Krka pripažino patento 947 galiojimą, prieš tai neišnagrinėjęs potencialios Krka ir Servier konkurencijos buvimo klausimo. Iš tikrųjų grįsdama teiginį, kad Krka buvo potenciali Servier konkurentė, Komisija pateikė įrodymų, į kuriuos Bendrasis Teismas neatsižvelgė, patvirtinančių, kad Krka iš tikrųjų nebuvo įsitikinusi dėl šio patento galiojimo. Be to, Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos pateiktus įrodymus, į kuriuos jis pasirinktinai atsižvelgė ir kuriais grindė savo įsitikinimą, kad Krka tariamai pripažino to patento galiojimą, ir aiškindamas tuos įrodymus pateikė alternatyvius akivaizdžiai klaidingus argumentus.

88.

Iš šių argumentų matyti, kad Komisija tvirtina ne tik tai, kad Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar Servier ir Krka buvo potencialios konkurentės, sudarydamos Krka susitarimus, bet ir visų pirma tai, kad Bendrasis Teismas šių susitarimų antikonkurencinio tikslo analizę grindė daliniu, gal net atrankiniu, vertinimu ir iškraipė bylos medžiagos duomenis.

89.

Nėra jokios abejonės, kad ši kritika reikšminga nagrinėjant Bendrojo Teismo išvados, kad Krka susitarimai nebuvo antikonkurenciniai, pagrįstumą, nes, jeigu ši kritika pagrįsta, tai reikštų, kad išvada klaidinga, ir lemtų skundžiamo sprendimo panaikinimą ( 49 ).

90.

Vadinasi, reikia atmesti tariamu apeliacinio skundo pirmojo pagrindo nereikšmingumu grindžiamą prieštaravimą.

91.

Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, be kita ko, skundžiamo sprendimo 970, 1026, 1028, 1154 ir 1162 punktuose nuspręsdamas, kad Krka pripažino patento 947 galiojimą ir kad jos veiksmai po 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimo ( 50 ) neįrodo, kad ji buvo apsisprendusi toliau dėti pastangas įeiti į rinką, nepaisydama šio sprendimo.

92.

Pirmiausia tikslinga priminti, kad galima teisingai įvertinti, ar padarytas konkurencijos taisyklių pažeidimas, tik jeigu ginčijamame sprendime nurodyti požymiai vertinami ne atskirai, o kaip visuma, atsižvelgiant į atitinkamų gaminių rinkos charakteristikas ( 51 ). SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūromis, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriu užtikrina Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytus pagrindus ( 52 ).

93.

Toliau svarbu priminti, kad Sąjungos teisėje galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, o vienintelis įrodymų vertinimo kriterijus yra jų patikimumas ( 53 ). Kad įvykdytų jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, Komisija turi surinkti pakankamai tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių tvirtą įsitikinimą, kad įtariamas pažeidimas padarytas ( 54 ).

94.

Vis dėlto nebūtinai kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvieno pažeidimo elemento. Pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visuma ( 55 ). Turi būti galimybė Komisijos turimus įrodymus papildyti išvadomis ir išvada apie antikonkurencinį elgesį ar susitarimą gali būti daroma remiantis tam tikru skaičiumi sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas ( 56 ).

95.

Jei Komisija remiasi prielaida, kad nustatytų faktų negalima paaiškinti kitaip nei antikonkurenciniu elgesiu, negalima konstatuoti pažeidimo, kai atitinkamos įmonės pateikia argumentus, leidžiančius kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, ir pateikti kitokį tikėtiną faktinių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kurį pateikė Komisija ( 57 ).

96.

Galiausiai įrodymai iškraipomi tada, kai nesiremiant naujais įrodymais egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas ( 58 ), nes Bendrasis Teismas akivaizdžiai viršijo protingo minėtų įrodymų vertinimo ribas ( 59 ).

97.

Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 1016 punkte, visi šie principai ir konkrečiai tie, kurie apibendrinti šios išvados 94 punkte, taikomi ne tik tada, kai Komisija išvadą apie kartelio ar antikonkurencinių ryšių egzistavimą turi daryti remdamasi fragmentiškais ir pavieniais įrodymais. Šie principai svarbūs ir susiklosčius tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šiuo atveju, kai Komisija gali naudotis atitinkamų susitarimų tekstu ( 60 ).

98.

Žinoma, susiklosčius tokiai situacijai, remiantis išvadomis atkuriamas ne pats susitarimų tekstas. Vis dėlto siekiant atsakyti į klausimą, ar šiuo tekstu siekta neteisėtai pasidalyti rinką, išvada turi būti daroma ne tik remiantis tuo tekstu, bet ir susitarimų sudarymo kontekstu bei prireikus šalių ketinimu ( 61 ). Taigi aiškinant šiuos konteksto elementus nurodyti principai išlieka reikšmingi.

99.

Šiuo atveju Komisija tokius konteksto elementus išnagrinėjo, siekdama nustatyti, ar prieš sudarydama Krka susitarimus Krka buvo potenciali Servier konkurentė. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 1680–1700 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad Krka akivaizdžiai buvo pirmoji generinių vaistų konkurentė, metusi iššūkį Servier konkurencinei pozicijai dėl perindoprilio tiekimo, kad Servier ir Krka jau buvo esamos konkurentės dėl perindoprilio tiekimo Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje ir kad Krka buvo potenciali konkurentė kitose Sąjungos rinkose, nes, pirma, jos gaminys buvo paruoštas joms pateikti, antra, patento keliamos kliūtys nebuvo neįveikiamos, trečia, ji turėjo tam tikrus bendradarbiaujančius partnerius keliose rinkose ir, ketvirta, ji stengėsi įeiti į šias rinkas.

100.

Konkrečiau kalbėdama apie tai, kaip Krka vertino Servier patentų galiojimą, Komisija konstatavo, kad, pirma, daugybė ankstesnių nei 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas rašytinių įrodymų patvirtina, kad Krka buvo įsitikinusi laimėsianti bylą dėl negaliojimo (ginčijamo sprendimo 1685 konstatuojamoji dalis).

101.

Antra, Komisija nusprendė, kad negalima pritarti Krka teiginiui, jog dėl 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimo jai teko nutraukti pastangas prekiauti alfa formos perindoprilio erbuminu, ir kad šiuo klausimu Krka nurodytos aplinkybės neįtikinamos, turint omenyje tam tikrus įrodymus, patvirtinančius, kad Krka nesutiko su tuo sprendimu ir toliau buvo apsisprendusi įeiti į rinką su savo gaminiu (ginčijamo sprendimo 1686–1691 konstatuojamosios dalys).

102.

Komisija tvirtina, kad nors Bendrasis Teismas atsižvelgė į ginčijamame sprendime pateiktus įrodymus ir argumentus, apibendrintus šios išvados 99–101 punktuose, skundžiamo sprendimo 971, 1010, 1011 ir 1017 punktuose jis negalėjo nuspręsti, kad Krka pripažino patento 947 galiojimą ir buvo atgrasyta toliau dėti pastangas įeiti į rinką po to, kai buvo priimtas 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas ir 2006 m. spalio 3 d.Krka nustatytas laikinas įpareigojimas Jungtinėje Karalystėje ( 62 ).

103.

Skundžiamo sprendimo 970 ir 1154 punktuose Bendrasis Teismas tik nurodė, kad „taikaus susitarimo ir licencinės sutarties sudarymo momentu buvo neprieštaringų įrodymų, leidžiančių šalims manyti, kad patentas 947 galiojo“, ir šiuo atžvilgiu padarė nuorodą į to sprendimo 967 ir 968 punktus. Šiuose punktuose jis apibendrino tam tikras faktines aplinkybes dėl patento 947 protesto procedūros EPT bei Krka ir Servier ginčų Anglijos teismuose ( 63 ).

104.

Vis dėlto iš šių faktinių aplinkybių Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimą ir 2006 m. spalio 3 d.High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)) Krka nustatytą laikiną įpareigojimą. Taip Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tokius šiame apeliaciniame procese Komisijos nurodytus elementus, kurie reikšmingi nustatant, kaip Krka vertino patento 947 galiojimą prieš tai, kai 2006 m. spalio 27 d. pasirašė Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį:

105.

Bendrasis Teismas nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jis neatsižvelgė į šiuos elementus, ir juo labiau to, kaip, jo nuomone, tie elementai gali būti suderinami su išvada, kad Krka tariamai pripažino patento 947 galiojimą po 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimo ir 2006 m. spalio 3 d. Jungtinės Karalystės teismo nustatyto laikino įpareigojimo.

106.

Pirma, Bendrasis Teismas nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių Komisijos teiginį, kad nebuvo nė vieno susitarimų sudarymo laikotarpio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad tas sprendimas ir laikinas įpareigojimas pakeitė Krka suvokimą dėl patento 947.

107.

Ginčijamo sprendimo 1688 ir 1690 konstatuojamosiose dalyse Komisija pripažino, kad Krka, žinoma, nebebuvo visiškai įsitikinusi dėl savo pozicijos dėl ginčo po to, kai buvo priimtas 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas, ir kad šis sprendimas bei Jungtinėje Karalystėje Krka ir Apotex nustatyti įpareigojimai ( 68 ) tikrai paveikė tai, kaip Krka vertino situaciją dėl patentų. Vis dėlto, remiantis Komisijos analize, Krka tikrai neatsisakė primygtinai reikalauti pripažinti patentą 947 negaliojančiu, remiama partnerių. Nebuvo kliūčių tam, kad Krka realiai ir konkrečiai gali pavykti pasiekti, kad patentas 947 būtų pripažintas negaliojančiu nagrinėjant bylą iš esmės.

108.

Kaip tvirtina Komisija, šios išvados 104 punkte nurodyti elementai patvirtina šią analizę, o bylos medžiagos duomenys nepagrindžia priešingos Bendrojo Teismo pozicijos.

109.

Antra, skundžiamo sprendimo 1010 ir 1011 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi ginčijamo sprendimo 913 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Krka atsakymu į Komisijos prašymą pateikti informacijos, kuriame Krka, be kita ko, tvirtino, kad „licencijos gavimas ir protestų atsisakymas tuo metu laikyti geriausiu Krka pasirinkimu“ ir kad, „remiantis kitomis galimybėmis, pateikimas buvo galimas ne anksčiau kaip bent po dvejų metų nuo 2006 m. liepos mėn., o net ir po šio laikotarpio pateikimas nebuvo užtikrintas (rizika, kad patentas 947 toliau galios, kitos nei alfa formos sukūrimo grėsmė)“. Bendrasis Teismas konstatavo, kad ši ištrauka „patvirtina išvadą, kad Krka bet kokį išlikimą septyniose valstybėse narėse, kuriose galiojo licencinė sutartis, ar įėjimą nedelsiant į jas be šios sutarties laikė neįmanomu dėl patento 947“.

110.

Taigi taip per Komisijoje vykusią procedūrą Krka pateiktam pareiškimui suteikdamas didesnę reikšmę, nei įrodymams, patvirtinantiems Krka įsitikinimus prieš sudarant Krka susitarimus, Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisme taikomus įrodymų rinkimo principus. Vadovaujantis šiais principais, vėlesni per Komisijoje vykstančią procedūrą pateikti pareiškimai turi mažesnę įrodomąją galią, palyginti su to laikotarpio, kai buvo atliekami nagrinėjami antikonkurenciniai veiksmai, in tempore non suspecto pateiktais įrodymais ir dokumentais, tiesiogiai susijusiais su nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ( 69 ).

111.

Trečia, vadovaujantis ta pačia logika, neaišku, kaip per Komisijos vykdytą tyrimą Krka teiginys, nurodytas ginčijamo sprendimo 1738 konstatuojamojoje dalyje, kad „Krka galimybė nesudaryti susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo būtų kainavusi „*per 3 metus daugiau nei 10 mln. €“ negauto pelno“, galėjo būti, kaip skundžiamo sprendimo 1000 punkte nurodė Bendrasis Teismas, „papildomas įrodymas, kad ji patentą 947 laikė galiojančiu“. Šis pelnas atitiko tą, kuris buvo numatytas gauti įėjus į septynias rinkas, kuriose galiojo Krka licencinė sutartis, ar išlikus jose, taigi apskaičiuotą licencijos komercinę vertę.

112.

Vis dėlto Komisija teisingai tvirtina, kad iš to, kad Krka taip įvertino licencijos vertę per Komisijoje vykusią procedūrą, negalima daryti išvados, kaip tai darė Bendrasis Teismas, kad sudarydama Krka susitarimus ji manė, jog patentas 947 galioja. Bendrasis Teismas šį aiškinimą, regis, grindžia mintimi, kad šis Krka pareiškimas reiškia, jog sudarydama susitarimus ji buvo įsitikinusi prarasianti šią sumą, jeigu iš Servier negaus licencijos, nes be tokios licencijos ji negalės įeiti į tas rinkas ar jose išlikti.

113.

Vis dėlto, kaip nurodo Komisija, nėra jokių tokį aiškinimą patvirtinančių įrodymų, bet yra svarių priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad Krka būtų likusi rinkose, kuriose galiojo licencija, nesant susitarimų su Servier, t. y. be kita ko, tai, kad Krka toliau prekiavo savo gaminiu Vengrijoje po to, kai buvo priimtas 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas, ir kad ji sėkmingai apsigynė nuo Servier prašymo nustatyti laikiną įpareigojimą Vengrijoje (ginčijamo sprendimo 1675 konstatuojamoji dalis).

114.

Ketvirta, nesuprantama ir tai, kodėl Bendrasis Teismas didžiausią reikšmę suteikė 2006 m. spalio 3 d. Jungtinės Karalystės teismo Servier iniciatyva Krka nustatytam įpareigojimui, bet atitinkamoje Krka susitarimų tikslui skirtoje skundžiamo sprendimo dalyje paminėjo tik panašų Servier prašymą nustatyti įpareigojimą Krka, kuris Vengrijoje buvo atmestas 2006 m. spalio 13 d. ( 70 )

115.

Skundžiamo sprendimo 1155 punkte Krka susitarimų poveikiui skirtoje dalyje Bendrasis Teismas šią aplinkybę atmetė, nes tai buvo procesas, nesusijęs su viena iš šalių, kuriose Komisija nustatė konkurencijos ribojimą dėl poveikio (Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė) (žr. šios išvados 39 punktą). Tačiau šis argumentas nesvarbus siekiant paaiškinti, kodėl tokia Krka ieškinių sėkminga baigtis nepaveikė jos suvokimo dėl patento 947 galiojimo ir jos pozicijos dėl su šiuo patentu susijusių ieškinių, nors, pasak Bendrojo Teismo, Servier iniciatyva nustatytas įpareigojimas Jungtinėje Karalystėje padarė tokį lemiamą poveikį Krka suvokimui. Kaip pateikdama pavyzdžių ginčijamo sprendimo 1690 ir 1697 konstatuojamosiose dalyse paaiškino Komisija, sėkminga ginčo baigtis vienoje teritorijoje galėjo lemti daugybę ginčų kitose teritorijose. Tai patvirtina Apotex ir jos patronuojamosios bendrovės Nyderlanduose pradėti procesai, aprašyti šios išvados 23–25 punktuose.

116.

Be to, skundžiamo sprendimo 968 punkto formuluotėje prancūzų kalba, kuri yra proceso kalba, Bendrojo Teismo nurodyta aplinkybė, kad 2006 m. spalio 3 d. nutartimi Jungtinės Karalystės teismas „tenkino Servier prašymą dėl laikino įpareigojimo ir atmetė 2006 m. rugsėjo 1 d.Krka pateiktą prašymą“, yra neteisinga. Šiame punkte Bendrasis Teismas nurodo tik tai, kad2006 m. rugsėjo 1 d.Krka pareiškė priešpriešinį ieškinį dėl patento 947 panaikinimo, o tai reiškia, kad būtent šis ieškinys buvo atmestas 2006 m. spalio 3 d. Vis dėlto tai neatitinka realybės. Bendrasis Teismas tame punkte nenurodė, kad 2006 m. rugsėjo 1 d.Krka taip pat pateikė prašymą dėl sumarinio proceso. Taigi 2006 m. spalio 3 d. nutartimi Jungtinės Karalystės teismas atmetė tik šį prašymą dėl sumarinio proceso, nes manė, kad patentas turi būti išnagrinėtas byloje iš esmės. Tačiau šioje stadijoje teismas tikrai neatmetė Krka pareikšto priešpriešinio ieškinio, kuriuo siekta panaikinti patentą 947 ir kuris buvo nagrinėjamas tol, kol byla baigta nagrinėti sudarius Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (skundžiamo sprendimo 23 punktas ir ginčijamo sprendimo 904 ir 1689 konstatuojamosios dalys). Kaip Komisija nurodė dokumentuose ir per šiame apeliaciniame procese vykusį teismo posėdį, teismas rekomendavo, kad patento nagrinėjimas iš esmės vyktų greitai ir nurodė taikyti pagreitintą procedūrą, bylos nagrinėjimas turėjo prasidėti 2007 m. vasario 21 d.

117.

Penkta, kaip patikslina Komisija, Bendrojo Teismo aiškinimas, kad 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas ir 2006 m. spalio 3 d. Jungtinės Karalystės teismo Servier iniciatyva Krka nustatytas laikinas įpareigojimas buvo lemiamos aplinkybės, įtikinusios Krka dėl patento 947 galiojimo ir atsisakyti pastangų savarankiškai įeiti į rinką, prieštarauja kitiems Bendrojo Teismo teiginiams.

118.

Skundžiamo sprendimo 366–370 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kad tokie įpareigojimai dėl jų laikino pobūdžio netrukdė potencialiai konkurencijai, kad net teismo sprendimai dėl esmės buvo laikini, kol nebuvo išnaudotos teisių gynimo priemonės, ir kad sprendimas, kuriuo patvirtintas patento galiojimas, kaip antai 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas (be to, kad jis taip pat dar galėjo būti skundžiamas, ir, beje, paskui buvo panaikintas ( 71 )), iš anksto visai nelėmė to, ar generiniai gaminiai, dėl kurių savininkas teigė, kad jie pažeidė patentą, pažeidė tą patentą, ar ne.

119.

Šešta, neįtikina alternatyvūs Bendrojo Teismo pateikti paaiškinimai, siekiant pagrįsti, kad elementai, į kuriuos jis atsižvelgė atlikdamas analizę, nepaneigia išvados dėl tariamai Krka pripažinto patento 947 galiojimo.

120.

Skundžiamo sprendimo 1026 ir 1162 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė: „aplinkybė, kad Krka toliau ginčijo Servier patentus ir prekiavo savo produktu, nors EPT Protestų skyrius patvirtino patento 947 galiojimą, nėra lemiama aplinkybė, siekiant nuspręsti, kad egzistavo konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nes toks Krka išlaikytas konkurencinis spaudimas, darytas bendrovei Servier, galėjo būti paaiškinamas Krka noru, nepaisant galimos ieškinių rizikos, sustiprinti savo poziciją derybose, kurias ji galėjo pradėti su Servier, kad sudarytų [susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo]“.

121.

Taigi Komisija teisingai tvirtina, kad darydamas tokią išvadą Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai vertino faktinę aplinkybę, kad po to, kai buvo priimtas 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas, Krka toliau ginčijo patentą 947, neatsižvelgdamas į nurodytą Komisijos surinktų įrodymų visumą ir su jais nepalygindamas savo alternatyvaus aiškinimo įtikinamumo.

122.

Vis dėlto, atsižvelgiant į Komisijos surinktus įrodymus, apibendrintus šios išvados 104 punkte, negalima pagrįsti Bendrojo Teismo įsitikinimo, kad Krka buvo įsitikinusi dėl patento 947 galiojimo ir toliau ginčijo šio patento galiojimą teismuose tik siekdama pagerinti savo poziciją derybose su Servier, ir Bendrasis Teismas nenurodo jokių duomenų, kuriais jis galėjo grįsti šį aiškinimą.

123.

Be to, kaip teisingai pažymi Komisija, Bendrasis Teismas pats sau prieštaravo, viena vertus, skundžiamo sprendimo 963 ir 965–968 punktuose paaiškindamas, kad Servier ir Krka ginčai buvo realūs, kita vertus, skundžiamo sprendimo 1026 punkte nuspręsdamas, kad šiuos ginčus Krka tęsė tik strateginiais sumetimais, kad pagerintų savo poziciją derybose su Servier, siekdama sudaryti susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo.

124.

Septinta, taip pat neįtikinamai paaiškinęs Bendrasis Teismas atmetė ginčijamo sprendimo 1747–1756 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateiktą prieštaravimą, jos primintą šiame apeliaciniame procese, kad Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties turinyje neatsispindėjo pozicijos dėl patentų ir patentų keliama grėsmė šalyse, kuriose šie susitarimai galiojo. Patentą 947 atitinkantis nacionalinis patentas nebuvo išduotas Lenkijoje, Čekijos Respublikoje ir Slovakijoje ( 72 ), bet Servier suteikė licenciją šiose šalyse. Komisijos nuomone, tai rodo, kad šiais susitarimais siekta ne šio patento pranašumais grindžiamo kompromiso, o suskirstyti ir pasidalyti rinkas tik šalių ekonominio intereso sumetimais. Taigi susitarimai buvo grindžiami ne „Krka patentų keliamos rizikos skirtumais, o ekonominio intereso zonomis, nes Lietuva ir Slovakija buvo vienos iš svarbiausių Krka rinkų“.

125.

Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šį prieštaravimą ir šį klausimą nagrinėjo tik skundžiamo sprendimo 1007–1009 punktuose ir 1027 punkte, kuriuose nusprendė, kad Krka licencinė sutartis padarė teigiamą poveikį konkurencijai šiose septyniose rinkose, nors tam tikrose iš tų rinkų dar nebuvo išduoti patentą 947 atitinkantys nacionaliniai patentai, todėl Krka nereikėjo licencijos į jas įeiti. Pasak Bendrojo Teismo, vis dėlto licencija padarė teigiamą poveikį, nes Krka išvengė vėlesnių ieškinių grėsmės, jeigu ateityje Servier būtų išduoti patentai šiose rinkose. Tačiau tokio argumentavimo nepakanka ne tik siekiant įrodyti tariamą licencijos teigiamą poveikį konkurencijai ( 73 ), bet ir siekiant paneigti Komisijos aiškinimą, kad Krka susitarimai nebuvo grindžiami šalių patentų keliamos grėsmės skirtingose atitinkamose rinkose suvokimu.

126.

Galiausiai, aštunta, negalima pritarti iš esmės skundžiamo sprendimo 943–947, 963, 965–972, 1030 ir 1157 punktuose pateiktam Bendrojo Teismo argumentui, kad pats Krka licencinės sutarties sudarymas patvirtina, kad Krka pripažino patento 947 galiojimą.

127.

Bendrasis Teismas šią išvadą motyvavo skundžiamo sprendimo 947, 1030 ir 1157 punktuose, nurodydamas, kad licencinės sutarties, kuri kiekvienam licenciatui prasminga tik jeigu licencija bus realiai naudojama, sudarymas grindžiamas tuo, kad šalys pripažįsta patento galiojimą. Tačiau iš to, kad licencinė sutartis iš esmės ar apskritai grindžiama atitinkamo patento pripažinimu, padarius išvadą, kad konkrečiu atveju tokios sutarties šalys neišvengiamai pripažįsta atitinkamo patento galiojimą, būtų panašu į ciklišką argumentavimą. Be to, būtų labai pakenkta Sąjungos konkurencijos teisės įgyvendinimui, jeigu antikonkurencinių susitarimų šalys galėtų išvengti SESV 101 straipsnio taikymo paprasčiausiai sudarydamos tam tikros formos susitarimus ( 74 ).

128.

Kadangi pasirinkta susitarimo forma neturi lemiamos reikšmės, kaip matyti iš šios išvados 92–96 punktuose nurodytos jurisprudencijos, pagal atitinkamas įrodymų rinkimą reglamentuojančias teisės normas Komisija ir Sąjungos teismas turi remtis reikšmingų, nuoseklių ir įtikinamų įrodymų visuma, patvirtinančia, kad konkrečiu atveju atitinkamą susitarimą reikia kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

129.

Taigi šiuo atveju, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 1018, 1019 ir 1025 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, iš pateikto Komisijos nagrinėjimo matyti, kad ji iš tikrųjų surinko tokią įrodymų visumą, patvirtinančią, kad sudarydama Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį Krka nebuvo įsitikinusi, kad patentas 947 galioja, ir, priešingai, buvo apsisprendusi toliau jį ginčyti ir mėginti įeiti į rinką ar joje išlikti, nepaisydama šio patento. Tuose punktuose Bendrasis Teismas klaidingai teigė, kad Komisijos surinkti įrodymai fragmentiški ir neaiškūs, neišnagrinėjęs tų įrodymų visumos ir pateikdamas akivaizdžiai klaidingą jo atrinktų nagrinėti įrodymų vertinimą.

130.

Šiomis sąlygomis Komisija pagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė įrodymų rinkimui ir teismo vykdomai jo kontrolei taikomus Sąjungos teisės principus. Kaip priminta, pagal šiuos principus įrodymų vertinimas turi būti bendras ir nuoseklus, o jų kontrolė turi apimti visus Komisijos sprendimų dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūrų elementus ( 75 ).

131.

Šiuo atveju Bendrasis Teismas atliko akivaizdžiai atrankinį bylos medžiagos duomenų vertinimą, neatsižvelgdamas į daugybę reikšmingų įrodymų ir siūlydamas byloje nenurodytą ir neįtikinamą įrodymų, į kuriuos atsižvelgė, aiškinimą. Taigi kitoks Bendrojo Teismo pateiktas Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių aiškinimas neleidžia pakeisti logiško Komisijos šių faktinių aplinkybių paaiškinimo kitu.

132.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti apeliacinio skundo pirmajam pagrindui.

133.

Atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę Bendrasis Teismas suteikė išvadai, – kuri, kaip paaiškėjo, nepagrįsta, – kad Krka tariamai pripažino patento 947 galiojimą, nagrinėdamas Krka susitarimų antikonkurencinį tikslą, vien dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pagrįstumo galima panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame konstatuota, kad neįrodyta, jog tie susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

134.

Vis dėlto tikslinga išnagrinėti ir kitus apeliacinio skundo pagrindus, kuriais remiasi Komisija, dėl Bendrojo Teismo atliktos Krka susitarimų antikonkurencinio tikslo analizės, be kita ko, kad panaikinęs skundžiamą sprendimą Teisingumo Teismas galėtų išnagrinėti bylą iš esmės.

135.

Remdamasi apeliacinio skundo antruoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, iškraipė įrodymus, netinkamai motyvavo ir pateikė prieštaringus motyvus, nagrinėdamas Krka licencinės sutarties, kaip paskatos Krka pritarti Krka susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo nustatytiems apribojimams, turinį ir tikslus.

136.

Ginčijamo sprendimo 1738 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad licencija, kurią Servier suteikė Krka septyniose Rytų ir Centrinės Europos rinkose, buvo reikšminga paskata, kad sudarydama susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo Krka sutiktų nekonkuruoti su Servier likusiose 18 iš 20 Sąjungos rinkų.

137.

Komisijos teigimu, licencija buvo reikšminga paskata Krka pritarti šiems apribojimams, nes, prima, ji buvo susijusi su istorinėmis Krka Sąjungos rinkomis, kuriose jos marža buvo didžiausia, antra, buvo garantija, kad Servier jai nebekels grėsmės dėl patento 947, ir, trečia, tai buvo vienintelė licencija, leidžianti sukurti Servier ir Krka duopoliją atitinkamose septyniose rinkose. Taip Krka buvo tikra, kad užsitikrins pardavimus, pasinaudodama licencija, ir gaus didelį pelną dėl apriboto konkurencinio spaudimo tose rinkose. Krka apskaičiavo, kad suteiktų privalumų piniginė vertė viršijo 10 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 1738–1742 konstatuojamosios dalys).

138.

Skundžiamo sprendimo 948–952 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pateisinama patento galiojimo pripažinimu grindžiamą licencinę sutartį susieti su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriame nustatytos neprekiavimo ir neginčijimo sąlygos, tokia sąsaja nėra „svarus įrodymas“, kad buvo kompensacinis mokėjimas. Taigi Komisija, siekdama įrodyti, kad su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo susieta licencine sutartimi iš tikrųjų pridengiamas patento savininko kompensacinis mokėjimas tai generinių vaistų bendrovei, turi įrodyti, kad pagal šią licencinę sutartį tos bendrovės savininkui sumokėtas mokestis yra neįprastai mažas ir kad todėl ši sutartis nesudaryta įprastomis rinkos sąlygomis.

139.

Skundžiamo sprendimo 975–984 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad mokestis, kurį Krka turėjo sumokėti Servier pagal Krka licencinę sutartį, nebuvo neįprastai mažas ir kad Komisija neįrodė, kad ši sutartis nebuvo įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas sandoris. Taigi, pasak Bendrojo Teismo, Komisija neįrodė, kad buvo kompensacinis mokėjimas, kuris yra paskata pagal Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį.

140.

Pirmiausia svarbu patikslinti, kad, priešingai, nei teigia Servier, klausimas, ar Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad pagal susitarimų visumą, kurią sudarė Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis, Servier neperdavė Krka naudai vertės, už kurią pastaroji mainais tik įsipareigojo nekonkuruoti, nesusijęs su faktinių aplinkybių vertinimu, priskiriamu išimtinei Bendrojo Teismo kompetencijai, nebent jos būtų iškraipytos. Priešingai, šis klausimas susijęs su Bendrojo Teismo atliekamu teisiniu reikšmingų faktinių aplinkybių kvalifikavimu ir jo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, o tai Teisingumo Teismas kontroliuoja apeliaciniame procese ( 76 ).

141.

Kaip konstatavo Teisingumo Teismas ( 77 ), susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kaip antai nagrinėjamas šiuo atveju, yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo, jeigu iš visos turimos informacijos matyti, kad originalių vaistų gamintojo generinių vaistų bendrovei perduotų verčių, nesvarbu, jos piniginės, ar ne, teigiamą balansą galima pateisinti tik šių šalių komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais. Nagrinėjant, ar taip yra, reikia vertinti, ar originalių vaistų gamintojo generinių vaistų bendrovei perduotų verčių teigiamą balansą galima pateisinti kitu galimu atlygiu nei atsisakymas konkuruoti. Jeigu ne, reikia nustatyti, ar šis teigiamas balansas yra pakankamai didelis, kad iš tikrųjų atitinkamai generinių vaistų bendrovei būtų paskata neiti ar nemėginti įeiti į atitinkamą rinką.

142.

Taigi, priešingai, nei skundžiamame sprendime nusprendė Bendrasis Teismas, ginčijamame sprendime Komisija įrodė, kad taip akivaizdžiai buvo dėl susitarimų visumos, kurią sudarė Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis.

143.

Kaip iš esmės pažymi Komisija, Bendrasis Teismas šio klausimo analizėje padarė tris klaidas. Visų pirma Bendrasis Teismas nepadarė išvados, kurią turėjo padaryti dėl to, kad Servier suteikta licencija Krka septyniose Centrinės ir Rytų Europos rinkose buvo atlygis už Krka įsipareigojimą nekonkuruoti su Servier likusiose 18 iš 20 Sąjungos rinkų. Paskui Bendrasis Teismas sutelkė dėmesį į mokesčio už licenciją dydį ir aplinkybę, kad ji buvo suteikta įprastomis rinkos sąlygomis, neatsižvelgdamas į sutartinės sąrangos, kurią sudarė Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis, visumą, jos tikslus ir kontekstą. Galiausiai tai darydamas Bendrasis Teismas nepripažino, kad licencija reiškė, kad Servier perdavė didelę vertę Krka.

144.

Kaip nurodo Komisija, šias klaidas, be kita ko, lėmė tai, kad Bendrojo Teismo analizė paremta fikcija, kad buvo taikus ginčo sprendimas, grindžiamas atitinkamo patento teikiamais privalumais, ir kad atskira licencija buvo suteikta rinkos sąlygomis. Taigi netiesiogiai remdamasis tokia fikcija Bendrasis Teismas pažeidė principus, nors skundžiamame sprendime juos nurodė, pagal kuriuos siekiant nustatyti, ar susitarimu siekiama antikonkurencinio tikslo, reikia išnagrinėti jo nuostatų turinį, siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį taikymo kontekstą ( 78 ).

145.

Pirma, skundžiamo sprendimo 1029 punkte Bendrojo Teismo analizė prieštaringa. Jame Bendrasis Teismas nusprendė, kad neginčyta aplinkybė, kad licencija buvo sąlyga, kad Krka pritartų susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo neprekiavimo ir neginčijimo sąlygoms (nes Krka nurodė, kad ji „paaukojo“ Vakarų Europos rinkas Centrinės ir Rytų Europos rinkų naudai (ginčijamo sprendimo 1748 konstatuojamoji dalis)), „neįrodo, kad licencinė sutartis nėra įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas sandoris“.

146.

Vis dėlto sutartis, pagal kurią patento savininkas generinių vaistų bendrovei suteikia licenciją tam tikrose rinkose, bet atlygis už ją yra ne (ar yra ne tik) šios generinių vaistų bendrovės sumokėtas mokestis už šį perleidimą, o šios bendrovės įsipareigojimas nekonkuruoti su patento savininku kitose rinkose, negali būti laikomas įprastomis rinkos sąlygomis sudarytu sandoriu. Ji neatitinka įprastų rinkos sąlygų, jeigu atlygis už licenciją tam tikrose rinkose yra įsipareigojimas nekonkuruoti kitose rinkose, ypač jei tokia sutartis negrindžiama skirtumais dėl patentų lemiamos situacijos.

147.

Toks susitarimas, pagal kurį patento savininkas generinių vaistų bendrovei perduoda vertę, kurią sudaro, viena vertus, licencijos suteikimas tam tikrose rinkose, ir, kita vertus, tos bendrovės įsipareigojimas nekonkuruoti su tuo savininku kitose rinkose, turi būti nagrinėjamas pagal šios išvados 141 punkte nurodytą Teisingumo Teismo nustatytą analizės sistemą, skirtą nustatyti, ar patento savininko generinių vaistų bendrovei perduota vertė yra kas kita nei atlygis už jos įsipareigojimą nekonkuruoti.

148.

Kaip teisingai teigia Komisija, priešingai, nei nurodyta, be kita ko, skundžiamo sprendimo 943, 956, 963 ir 974 punktuose, šiuo atveju nėra jokios priežasties nukrypti nuo šios analizės sistemos, remiantis tuo, kad sutartis buvo sudaryta suteikiant licenciją ir perduodant nepiniginę vertę, t. y. Servier perleidžiant Krka naudai dalį savo rinkos dalių tose rinkose, kuriose galioja licencija. Kaip jau nurodyta šios išvados 127 ir 128 punktuose, būtų labai pakenkta Sąjungos konkurencijos teisės įgyvendinimui, jeigu antikonkurencinių susitarimų šalys galėtų išvengti SESV 101 straipsnio taikymo paprasčiausiai pasirinkdamos tam tikrą šių susitarimų formą. Lemiamą reikšmę turi ne susitarimo forma, o tai, ar iš susitarimo turinio, tikslų ir konteksto matyti, kad juo siekiama riboti konkurenciją.

149.

Vadinasi, skundžiamo sprendimo 943–948, 953 ir 963–969 punktuose nurodytos aplinkybės, kad iš tikrųjų vyko Servier ir Krka ginčai dėl patentų ir kad licencija buvo susijusi su šiais ginčais, netrukdė tokios sutarties laikyti antikonkurencine, kaip Komisija teisingai paaiškino ginčijamo sprendimo 1709 konstatuojamojoje dalyje. Juo labiau taip yra, nes, kaip matyti iš šios išvados 124 ir 125 punktų, Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties turinys neatspindėjo su patentais susijusios pozicijos ir jų keliamos grėsmės šalyse, kuriose galiojo šie susitarimai. Taigi šis susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir ši licencinė sutartis neatspindėjo kompromiso dėl su atitinkamu patentu susijusios situacijos ( 79 ).

150.

Antra, lyginant Bendrojo Teismo pateiktą Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties analizę ir šios išvados 141 ir 144 punktuose nurodytus analizės sistemą ir principus matyti, kad Komisija pagrįstai teigia, kad skundžiamo sprendimo 963, 973–984 ir 1029 punktuose Bendrasis Teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę klausimui, ar pati licencija, vertinama nesiejant su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo, atitiko įprastas rinkos sąlygas ir ar mokesčio dydis buvo neįprastai mažas.

151.

Kaip teisingai tvirtina Komisija, netikslinga šį klausimą nagrinėti atskirai. Taip yra dėl to, kad bendrai nagrinėjant susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį matyti, kad pačios licencijos perleidimas (neatsižvelgiant į mokesčio dydį ir tai, ar ji atitiko įprastas rinkos sąlygas) buvo Servier atlygis Krka už pastarosios įsipareigojimą nekonkuruoti 18 iš 20 Vakarų Europos rinkų, kuriose galiojo susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo. Krka susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo neminimos kitos Krka išlaidos ar jos įsipareigojimai Servier, kurie galėtų paaiškinti, kodėl Servier suteikė licenciją Krka (ginčijamo sprendimo 1706 ir 1735 konstatuojamosios dalys ir 2354 išnaša).

152.

Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties, kurie buvo tiesiogiai susiję (ginčijamo sprendimo 1701–1704, 1710, 1745 ir 1746 konstatuojamosios dalys), kontekstas, jų tikslai ir šalių ketinimai, Komisijos pabrėžti ginčijamo sprendimo 1670–1763 konstatuojamosiose dalyse, atskleidžia tikrąsias Servier ir Krka Sąjungos rinkų pasidalijimo ir šių dviejų ūkio subjektų sukurtos duopolijos septyniose rinkose, kuriose galiojo licencija, priežastis ir veikimą. Iš šių elementų, į kuriuos Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė, matyti, kad Krka suteikta licencija buvo atlygis už susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo jai nustatytą įsipareigojimą nekonkuruoti.

153.

Krka buvo labiausiai pažengusi potenciali Servier konkurentė dėl perindoprilio tiekimo Sąjungoje, be kita ko, didžiausiose Servier rinkose pasauliniu lygiu, kaip antai Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Be to, Krka jau buvo esama konkurentė tam tikrose iš septynių rinkų, kuriose galiojo licencija, kurios buvo jos istorinės rinkos ir kurios jai turėjo didelę komercinę reikšmę (ginčijamo sprendimo 1673, 1674, 1676, 1681, 1716, 1721, 1738 ir 1740 konstatuojamosios dalys). Taigi būtų neįtikėtina, jeigu Krka, kaip kitos generinių vaistų bendrovės, su kuriomis Servier sudarė susitarimus dėl taikaus ginčų sprendimo, būtų atsisakiusi buvimo šiose rinkose ir apsisprendimo mėginti įeiti į kitas Sąjungos rinkas už mokestį.

154.

Kaip jau turėjau galimybę nurodyti, vertės perdavimas, pasireiškęs kaip patento savininko leidimas būti rinkoje, generinių vaistų bendrovei suteikia pridėtinę vertę, palyginti su paprastu pinigų pervedimu. Ši pridėtinė vertė yra galimybė platinti savo gaminį ir susirasti ar išsaugoti klientus, platinimo tinklus ir susikurti ar išsaugoti savo prekių ženklo įvaizdį ( 80 ). Tai dar svarbiau „generinių vaistų prekių ženklo“ rinkoje, nes gydytojų receptuose nurodomas ne bendras tarptautinis vaisto pavadinimas, t. y. jo molekulė ar veiklioji medžiaga, o vaisto prekių ženklas, todėl generinių vaistų bendrovėms reikia skatinti savo prekių ženklu pažymėtų produktų pardavimus. Taip buvo ir atitinkamose rinkose, kuriose galiojo Krka licencinė sutartis (ginčijamo sprendimo 1726 konstatuojamoji dalis).

155.

Taigi negalėdama visiškai pašalinti iš rinkos Krka, kaip kitų generinių vaistų bendrovių, su kuriomis sudarė susitarimus, Servier jai pasiūlė dalį iš monopolio gaunamos naudos, kurią teikė būtent kitų potencialių generinius vaistus gaminančių konkurenčių ir rinkos atvėrimo generiniams vaistams, kuris būtų lėmęs didelį kainų sumažėjimą, keliamos grėsmės pašalinimas. Dėl šios grėsmės pašalinimo ir kontroliuojamo Krka atėjimo tik į dalį rinkos Servier ir Krka išsaugojo didesnes kainas ir daug didesnes maržas, palyginti su tomis, kurios būtų buvusios atvėrus rinką generiniams vaistams (ginčijamo sprendimo 1721, 1724, 1728–1730 ir 1819 konstatuojamosios dalys). Kaip teigia Komisija, be atlygio už įsipareigojimą nekonkuruoti rinkose, kuriose negaliojo licencija, Servier neturėjo kito motyvo Krka suteikti licenciją, kurios anksčiau nesuteikė.

156.

Galiausiai Krka atėjimas tik į dalį rinkos, suderintas su Servier, ir kartu tikrumas, kad Krka ir Servier rinkoje lieka vieninteliai ūkio subjektai ir nebus kitų ateinančių generinių vaistų gamintojų ( 81 ), buvo geresnis pasirinkimas nei toliau ginčyti Servier poziciją visoje Sąjungoje. Viena iš priežasčių buvo tai, kad laimėta byla dėl patento ir savarankiškas atėjimas į rinką būtų atvėręs rinką visoms generinių vaistų bendrovėms, o tai būtų lėmę drastišką kainų sumažėjimą ir šių skirtingų bendrovių konkurenciją. Būtent todėl 2005 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. ir 2006 m. balandžio mėn. Krka vidaus korespondencijoje, kuria Komisija remiasi šiame apeliaciniame procese ir į kurią Bendrasis Teismas neatsižvelgė, buvo nurodyta, kad patento 947 panaikinimas „deja, [atvertų] rinką visiems“, ir kad „sėkmingas nuginčijimas iš tikrųjų atveria rinką visiems“ (ginčijamo sprendimo 844, 874, 914, 1759 ir 1763 konstatuojamosios dalys).

157.

Galiausiai Servier suteikta galimybė būti pirmąja ir vienintele generinių vaistų bendrove, liekančia dalyje rinkos ar į ją ateinančia, Krka buvo geresnis pasirinkimas, juo labiau kad dėl susitarimų su Servier šis atėjimas buvo užtikrintas, o tolesnis ginčijimas ir savarankiško atėjimo į rinkas, kuriose ji dar neveikė, planas buvo rizikingas ir jam reikėjo investicijų bei išteklių ( 82 ). Šį aiškinimą patvirtina tai, kad pelnas, kurį Krka galėjo gauti iš licencijos, atitiko pelną, kurio ji galėjo tikėtis trijose didžiausiose Vakarų Europos rinkose, kurių ji atsisakė (ginčijamo sprendimo 1733, 1739–1744, 1748, 1753–1756 ir 1760 konstatuojamosios dalys bei 2348 ir 2368 išnašos).

158.

Bendra Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties analizė, jų kontekstas, t. y. be kita ko, Servier sudaryti susitarimai su kitomis generinių vaistų bendrovėmis ir bendra prieš generinių vaistų bendroves nukreipta Servier strategija (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 4–9, 1819, 2774, 2919, 2929 ir 2932 konstatuojamąsias dalis), patvirtina, kad Krka susitarimai buvo „bendra [Servier ir Krka] veikla, siekiant kontroliuoti rinką“, kaip nurodyta 2005 m. rugsėjo 29 d.Krka elektroniniame laiške. Beje, Krka numatė sudaryti susitarimą suServier dėl patento 947, kaip matyti iš 2006 m. balandžio mėn. vidaus korespondencijos, kuria Komisija remiasi šiame apeliaciniame procese (ginčijamo sprendimo 849, 853, 873, 874, 1759, 1760 ir 1763 konstatuojamosios dalys). Į šias aplinkybes Bendrasis Teismas taip pat neatsižvelgė.

159.

Vadinasi, ginčijamo sprendimo 1745 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai nusprendė, kad, nors licencija galėjo būti teisėta priemonė, kuria pasinaudodamas patento savininkas galėjo kitiems ūkio subjektams rinkoje suteikti teisę naudotis patento saugoma praktine patirtimi, Krka licencinė sutartis kėlė problemų, nes ji buvo panaudota kaip paskata, siekiant apriboti konkurenciją 18 iš 20 rinkų, kuriose negaliojo licencija, ir kaip susitarimo dėl rinkų pasidalijimo dalis. Iš šios išvados 145–158 punktuose išnagrinėtų Komisijos nurodytų aplinkybių matyti, kad Komisija konstatavo, kad pagal Krka licencinę sutartį Servier perdavė Krka vertę, kurią sudarė Servier perleistos rinkos dalys Krka, ir kad atlygis už šią perduotą vertę buvo Krka įsipareigojimas nekonkuruoti su Servier likusiose Sąjungos rinkose, kuriose negaliojo ši licencinė sutartis.

160.

Trečia, šiuo klausimu Komisija taip pat pagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 963, 973–984 ir 1029 punktuose dėmesį sutelkęs į mokesčio, mokėtino pagal Krka licencinę sutartį, neįprastą ar įprastą dydį, neišnagrinėjo, ar Servier pagal tą sutartį Krka perduotos vertės grynasis balansas buvo pakankamai didelis, kad būtų iš tikrųjų galėjęs paskatinti Krka neiti ar nemėginti eiti į rinkas, kuriose negaliojo licencija.

161.

Reikia priminti, kad Krka apskaičiavo licencijos komercinę vertę, t. y. jos buvimo duopolijos rinkose, kuriose galiojo licencija, vertę, ir ją įvertino daugiau nei 10 mln. eurų per trejus metus (ginčijamo sprendimo 1738 ir 3162 konstatuojamosios dalys bei 4112 išnaša). Komisija nusprendė, kad pagal licenciją Servier paaukota Krka naudai veiklos marža buvo dar didesnė (ginčijamo sprendimo 1739 konstatuojamoji dalis).

162.

Buvo nustatyta, kad už licencijos naudojimą Krka mokėtino mokesčio Servier dydis sudaro 3 % Krka grynos pardavimų sumos rinkose, kuriose galiojo licencija (ginčijamo sprendimo 910 konstatuojamoji dalis). Per ketverių metų laikotarpį mokesčiai siekė apie 1,1 mln. eurų nuo apyvartos, kuri sudarė apie 30 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 1739 konstatuojamoji dalis ir 2350 išnaša).

163.

Iš šių skaičių matyti, kad Servier perduotos vertės Krka grynasis balansas pagal Krka licencinę sutartį buvo mažiausiai apie 9 mln. eurų, t. y. tokia Krka suteiktos licencijos vertė, jeigu daroma prielaida, kad į Krka apskaičiuotą 10 mln. eurų pelną dar neįtrauktos išlaidos mokesčiams. Skaičiuojant Servier paaukotą maržą, didesnę nei Krka pelnas dėl Servier didesnių kainų (ginčijamo sprendimo 1739 konstatuojamoji dalis), pagal licencinę sutartį Servier perduotos Krka vertės grynasis balansas būtų dar didesnis.

164.

Skundžiamo sprendimo 977–981 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebūtinai neįprasta tai, kad perteklinių veiklos pajamų dydis labai viršija licencinio mokesčio dydį, kad mokestis sudaro nedidelę licenciato maržos dalį ir kad šis dydis apskaičiuojamas remiantis šio licenciato gaminio pardavimo kaina. Be to, licencija nebuvo išimtinė, todėl Krka jos teikiama nauda ribota.

165.

Vis dėlto šie bendri argumentai nepaneigia išvados, kad šiuo atveju konkrečiai beveik 9 mln. eurų (kaip Krka suteiktos licencijos vertė (žr. šios išvados 163 punktą)), kuriuos Servier perdavė Krka, negali būti paaiškinti kuo kitu nei Krka atlygiu už jos įsipareigojimą nekonkuruoti su Servier 18 iš 20 Sąjungos rinkų, kuriose negaliojo Krka licencinė sutartis. Bendrasis Teismas, skirtingose skundžiamo sprendimo dalyse, pirma, nurodydamas 3 % dydžio mokestį (skundžiamo sprendimo 975, 977, 983 ir 1029 punktai) ir, antra, Krka apskaičiuotą pelną už licenciją, t. y. 10 mln. eurų (skundžiamo sprendimo 1000 punktas), šių skaičių akivaizdžiai nesusiejo, siekdamas nustatyti Servier perduotos Krka vertės grynąjį balansą ir išnagrinėti, ar šis balansas galėjo būti paaiškinamas kuo kitu nei Krka įsipareigojimu nekonkuruoti pagal Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo.

166.

Taigi, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 983 punkte, nepaneigta išvada, kad pagal licencinę sutartį Servier perduota vertė Krka negalėjo būti paaiškinta vien argumentais dėl licencijos objektu esančio patento ekonominės vertės. Bendrasis Teismas nepaneigė ginčijamo sprendimo 1739 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados, kad, jeigu derybos dėl Krka licencinės sutarties būtų vykusios be papildomų argumentų dėl rinkų, kuriose licencija negaliojo, už racionalų rinkoje įsisteigusio patento savininko licencijos suteikimą būtų nustatytas mokestis, artimas prarastai pelno už licenciato perimtus pardavimus maržai.

167.

Kaip teisingai pažymi Komisija, Bendrojo Teismo argumentuose neatsižvelgta į tai, kad Servier prarasta marža yra Servier perduota grynoji vertė Krka, kad tai, jog mokestis sudarė nedidelę Krka pelno procentinę dalį šalyse, kuriose licencija galiojo, reiškia, kad licencija Krka turėjo pakankamai didelę vertę, kad įtikintų neiti į kitas 18 iš 20 Sąjungos rinkų, ir kad tai, jog licencija teisiškai nebuvo išimtinė, nereiškia, kad ji nesuteikė galimybės sukurti Krka ir Servier faktinę duopoliją, užtikrinančią didelį konkurencinį pranašumą ir pelno pasidalijimą ( 83 ) (ginčijamo sprendimo 913 ir 1738–1742 konstatuojamosios dalys).

168.

Tinkamai neatsižvelgęs į Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties, kaip visumos, tikslus, kuriuos atskleidžia šios išvados 145–158 punktuose nurodytas šių susitarimų kontekstas, Bendrasis Teismas ne tik nepripažino, kad dėl licencijos Servier perduota vertė Krka buvo Servier paaukota marža Krka naudai tose rinkose, kuriose ji galiojo. Maža to, Bendrasis Teismas nepripažino, kad šią vertę sugeneravo ir tai, kad Servier užtikrino Krka galimybę išlaikyti dideles kainas dėl šių dviejų ūkio subjektų sukurtos duopolijos ir rinkos uždarymo kitiems konkuruojantiems generinių vaistų gamintojams. Taigi Servier perduota vertė Krka taip pat buvo apsisaugojimas nuo tokios situacijos. Pagal Servier ir Krka susitarimą Krka leido Servier išsaugoti savo monopolį rinkose, kuriose licencija negaliojo, o už tai Servier pasidalijo monopolio teikiama nauda su Krka tose rinkose, kuriose ši licencija galiojo.

169.

Vadinasi, reikia pritarti ir Komisijos priekaištams dėl skundžiamo sprendimo 992–997 punktuose Bendrojo Teismo pateiktų argumentų.

170.

Tuose punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kad negalima pritarti Komisijos analizei, pagal kurią Krka suteikta licencija septyniose Centrinės ir Rytų Europos rinkose buvo paskata įsipareigoti nekonkuruoti su Servier likusiose 18 iš 20 Sąjungos rinkų. Pasak Bendrojo Teismo, pritarimas šiam teiginiui reikštų, kad kuo platesnė licencinės sutarties taikymo sritis, tuo didesnė paskata, taigi juo lengviau konstatuoti konkurencijos ribojimą dėl tikslo. Vis dėlto tai prieštarautų aplinkybei, kad licencija yra naudinga konkurencijai. Be to, jeigu būtų pritarta Komisijos analizei, tai reikštų, kad susiedamas susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo su licencine sutartimi patento savininkas turėtų pareigą suteikti licenciją visoje teritorijoje, kurioje galioja susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo. Tačiau taip būtų nepaisoma jo patento suteikiamų teisių.

171.

Iš šių bendrų argumentų nematyti, kad nagrinėdama Krka susitarimus Komisija padarė klaidą. Ši analizė sutelkta į specifinius ir konkrečius tų susitarimų tikslus ir sąlygas, atskleidžiančius, kad konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis Krka licencinė sutartis buvo atlygis už įsipareigojimą nekonkuruoti pagal Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo. Vien tokia išvada dėl būsimų susitarimų reiškia, kad jie antikonkurenciniai, jeigu juos išnagrinėjus matyti, kad patento savininkas potencialiai generinius vaistus gaminančiai konkurentei perduoda didelę vertę, kuri gali būti paaiškinama tik pastarosios įsipareigojimu su juo nekonkuruoti.

172.

Galiausiai taip pat reikia pritarti dėl šio aspekto pateiktam paskutiniam šio Komisijos apeliacinio skundo pagrindo priekaištui dėl skundžiamo sprendimo 998 punkte Bendrojo Teismo padarytų išvadų. Šiame punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „asimetriška“ licencinė sutartis, kaip antai sudaryta šiuo atveju, neapėmusi visos teritorijos, kurioje galiojo susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, nebuvo pakankama paskata generinių vaistų bendrovei pritarti šiame susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo nustatytiems apribojimams. Bendrasis Teismas nusprendė, kad siekiant tokią sutartį pripažinti paskata, „pagal ją ši bendrovė turėtų gauti realią kompensaciją už planuotas, bet negautas pajamas dėl to, kad pritarė [susitarimui dėl taikaus ginčų sprendimo], kuri[ame] įtvirtintos sąlygos, draudžiančios jai įeiti į tam tikras rinkos geografines dalis“.

173.

Taip tvirtindamas Bendrasis Teismas ne tik padarė tą pačią klaidą, kaip nurodyta šios išvados 168 punkte, bet ir nepaisė šiuo atveju su patentais susijusio atitinkamų susitarimų konteksto, kai potencialiai konkurencijai tarp rinkoje veikiančio patento savininko ir potencialių jo generinius vaistus gaminančių konkurenčių, ketinančių į ją įeiti, būdinga būtent tai, kad egzistuoja netikrumas dėl patento galiojimo ir dėl to, ar generiniai vaistai pažeidžia to patento suteikiamas teises ( 84 ).

174.

Esant šiam kontekstui nereikalaujama, kad konkurencijos institucija įrodytų, kad, nesant susitarimų, potencialūs generinių vaistų konkurentai tikrai būtų atėję į rinką ir kad, sudarydami susitarimus, jie atsisakė užtikrinto pelno. Pakanka įrodyti, kad, nesant susitarimų, šie konkurentai būtų turėję realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką ir joje gauti pelną ( 85 ). Vis dėlto tokioms realioms ir konkrečioms galimybėms įgyvendinti reikia generinių vaistų bendrovių investicijų, pastangų ir rizikos prisiėmimo. Taigi gali paaiškėti, kad komerciniu požiūriu joms naudingiau atsisakyti pastangų šiuo atžvilgiu mainais už patento savininko perleistą monopolio teikiamos naudos dalį ( 86 ).

175.

Taigi Teisingumo Teismas pripažino, kad, siekiant perduotą vertę pripažinti pakankama paskata, suteikta mainais už nekonkuravimą, kaip antai šiuo atveju, visiškai nereikalaujama, kad perduodamos vertės būtinai būtų didesnės už naudą, kurią ši generinių vaistų bendrovė būtų gavusi, jei būtų laimėjusi bylą dėl patento. Svarbu tik tai, kad šios perduotos vertės būtų pakankamai naudingos tam, kad ši bendrovė būtų paskatinta atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką ir nekonkuruoti su atitinkamu originalių vaistų gamintoju savo pranašumais ( 87 ). Taigi išnagrinėjus šį apeliacinio skundo pagrindą matyti, kad Komisija įrodė būtent tai, kad šiuo atveju taip ir buvo.

176.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes nepripažino, kad Krka licencinė sutartis buvo Servier perduota vertė Krka ir atlygis už jos įsipareigojimą nekonkuruoti su Servier atitinkamose rinkose, kuriose galiojo Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo.

177.

Taigi reikia pritarti ir apeliacinio skundo antrajam pagrindui.

178.

Kaip konstatuota šios išvados 133 ir 134 punktuose dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo taip pat reikia patikslinti, kad, nors vien jo pagrįstumas pateisina skundžiamo sprendimo panaikinimą tiek, kiek tai susiję su Krka susitarimų kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, šiuo atžvilgiu tikslinga išnagrinėti kitus Komisijos apeliacinio skundo pagrindus, be kita ko, kad Teisingumo Teismas paskui galėtų išnagrinėti bylą iš esmės.

179.

Komisijos apeliacinio skundo trečiasis pagrindas nurodytas dėl kelių Bendrojo Teismo teisės klaidų, padarytų taikant konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoką.

180.

Kaip dėl pirmųjų dviejų apeliacinio skundo pagrindų, taip pat pirmiausia reikia patikslinti, kad, priešingai, nei teigia Servier, šiame apeliaciniame skunde Komisijos priekaištai pateikti ne dėl Bendrojo Teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo, o dėl jų teisinio kvalifikavimo ir įrodymų rinkimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Taigi šio teisinio kvalifikavimo pagrįstumo ir šių teisės normų laikymosi kontrolę apima Teisingumo Teismo jurisdikcija apeliaciniame procese ( 88 ).

181.

Visų pirma Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 1003–1006 punktuose nusprendė, kad Krka susitarimai negalėjo būti kvalifikuoti kaip susitarimai dėl rinkos pasidalijimo, nes juose nebuvo nustatyta „aiškaus“Servier ir Krka rinkų padalijimo. Bendrasis Teismas taip nusprendė dėl to, kad Servier nebuvo išstumta iš septynių rinkų, kuriose galiojo Krka licencinė sutartis ir kuriose ji ir Krka konkuravo.

182.

Vis dėlto, kaip teisingai teigia Komisija, ši aplinkybė visiškai nėra kliūtis Krka susitarimus pripažinti susitarimais dėl rinkos pasidalijimo. Kaip išanalizuota šios išvados 141–176 punktuose, nagrinėjant apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, Komisija įrodė, kad Krka susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencine sutartimi siekta Krka perduodant didelę vertę, kurią sudarė Krka licencinė sutartis, jai suteikusi galimybę nerizikingai būti septyniose Sąjungos rinkose ir jose pasidalyti su Servier monopolio teikiamą naudą, paskatinti Krka nekonkuruoti su Servier likusiose 18 iš 20 Sąjungos rinkų.

183.

Toks susitarimas turi būti laikomas susitarimu dėl rinkos pasidalijimo, nors Servier nebuvo išstumta iš septynių rinkų, priskirtų pagal Krka licencinę sutartį, kuriose pagal Krka susitarimus sukurta šių dviejų ūkio subjektų faktinė duopolija. Tai juo labiau pasakytina, nes iš analizės matyti, kad Sąjungos rinkų pasidalijimas tarp Servier ir Krka nebuvo grindžiamas su patentais susijusios situacijos skirtumais, tai buvo skirtingų ekonominių interesų zonų pasidalijimas ( 89 ).

184.

Jurisprudencijoje dėl susitarimų dėl rinkos pasidalijimo nereikalaujama „aiškaus“ rinkų pasidalijimo, kad tam tikrą susitarimą būtų galima pripažinti tokiu susitarimu. Iš šios bylos matyti būtent tai, kad susitarimai dėl rinkos pasidalijimo gali būti daugybės formų. Vadinasi, kaip teisingai teigia Komisija, jeigu būtų pritarta skundžiamo sprendimo 1003–1006 punktuose pateiktam Bendrojo Teismo aiškinimui, tokie susitarimai dėl rinkos pasidalijimo, kaip nagrinėjami šiuo atveju, negalėtų būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, o tai nepagrįstai susiaurintų SESV 101 straipsnio taikymo sritį ir labai pakenktų Sąjungos konkurencijos teisės įgyvendinimui ( 90 ).

185.

Antra, Komisija nesutinka su skundžiamo sprendimo 1012 punktu, kuriame nuspręsta, kad „toks patento galiojimo pripažinimu grindžiamas sutarčių derinys negali būti kvalifikuojamas kaip susitarimas dėl išstūmimo iš rinkos“. Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė šalių įsitikinimo dėl patento galiojimo įrodymų prasmę. Šie argumentai jau išnagrinėti ir pripažinti pagrįstais dėl Krka šios išvados 100–130 punktuose nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.

186.

Dėl Servier Komisija nenurodo įrodymų, kuriuos Bendrasis Teismas iškraipė, todėl Teisingumo Teismas savo inciatyva neturi ieškoti tokio iškraipymo ( 91 ). Bet kuriuo atveju Komisija teisingai pažymi, kad net jeigu Krka susitarimai būtų grindžiami šalių pripažintu patento 947 galiojimu, vis dėlto tokie susitarimai nebūtų pašalinti iš SESV 101 straipsnio taikymo srities, kai jais siekiama suskaidyti rinką. Juo labiau kad skundžiamo sprendimo 1012 punkte Bendrasis Teismas savo išvadas grindė tuo, kad neįrodytas paskatos buvimas. Vis dėlto šios išvados 141–176 punktuose nagrinėjant apeliacinio skundo antrąjį pagrindą pabrėžta, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Servier nesuteikė paskatos Krka už jos įsipareigojimą nekonkuruoti.

187.

Šiuo atveju pravartu pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 1020–1022 punktuose ir 1024 punkte Bendrasis Teismas iškraipė du įrodymus dėl Servier ketinimų, tai matyti vien skaitant šiuos punktus, nors Komisija konkrečiai net nenurodė iškraipymo šiuo atžvilgiu. Kaip nurodyta šios išvados 96 punkte, įrodymai iškraipomi tada, kai nesiremiant naujais įrodymais egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas ( 92 ), nes Bendrasis Teismas akivaizdžiai viršijo protingo minėtų įrodymų vertinimo ribas ( 93 ).

188.

Pirma, skundžiamo sprendimo 1020–1022 punktuose Bendrasis Teismas vertino pasakymą „laimėti ketveri metai = didelė sėkmė“, esantį Servier aukščiausio lygio vadovų susirinkimo ataskaitoje, kurioje nurodytas 2007 m. liepos 6 d. Jungtinės Karalystės teismo sprendimas dėl patento 947 pripažinimo negaliojančiu ( 94 ). Bendrasis Teismas nurodė, kad net jeigu iš šio ginčijamo sprendimo 4, 112, 184, 244, 804, 1762 ir 2984 konstatuojamosiose dalyse nurodyto dokumento būtų galima daryti išvadą, kad po šio teismo sprendimo Servier vadovybė nusprendė, kad patentas 947 jai leido laimėti papildomus ketverius apsaugos metus, tai neleidžia nuspręsti, kad 2006 m. spalio 27 d., sudarydama susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį, Servier ketino sudaryti susitarimus dėl rinkos pasidalijimo ar išstūmimo iš rinkos.

189.

Taip Bendrasis Teismas neatsižvelgė į kitas ginčijamo spendimo 4, 112, 184, 244, 804, 1762 ir 2984 konstatuojamosiose dalyse Komisijos nurodytas aplinkybes, pagal kurias 2007 m. patentas 947 (įregistruotas 2001 m. ( 95 )) Servier papildomai galėjo suteikti iki 14 metų patento teikiamos apsaugos (iki 2021 m.). Taigi buvo galima tikėtis, jog Servier nusivylė dėl 2007 m. teismo sprendimo pripažinti šį patentą negaliojančiu Jungtinėje Karalystėje. Pasak Komisijos, tai, kad Servier, priešingai, pasidžiaugė „laimėtais ketveriais metais“ po to, kai 2003 m. Jungtinėje Karalystėje baigė galioti perindoprilio molekulės patento papildomos apsaugos liudijimas ( 96 ), rodo, kad Servier iš tikrųjų buvo patenkinta sėkminga strategija pavėlinti generinių vaistų pateikimą rinkai pasibaigus molekulės patento teikiamai apsaugai; ši strategija, be kita ko, apėmė gamybos proceso patento 947 registravimą ir susitarimų su konkuruojančiomis generinių vaistų bendrovėmis, įskaitant Krka, sudarymą.

190.

Atsižvelgiant į visus tokį aiškinimą patvirtinančius bylos medžiagos duomenis, be kita ko, jau nurodytus šios išvados 158 punkte, matyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė Servier pasakymą „laimėti ketveri metai = didelė sėkmė“, nuspręsdamas, kad ši aplinkybė nepatvirtina Servier noro pavėlinti generinių perindoprilio vaistų pateikimą rinkai sudarant, be kita ko, Krka susitarimus.

191.

Antra, ginčijamo sprendimo 1024 punkte Bendrasis Teismas iškraipė 2006 m. birželio 19 d.Servier dokumentą „Coversyl: gynimasis nuo generinių“, nurodytą ginčijamo sprendimo 7, 111, 141, 605, 803, 886, 1007, 1183, 1250, 1368, 1474, 1621, 1761, 1991, 2768, 2779, 2962 ir 2981 konstatuojamosiose dalyse, taip pat 2386 ir 2430 išnašose. Pasak Bendrojo Teismo, tai, kad šis dokumentas yra ankstesnis nei 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas, labai sumažina jo reikšmingumą, nes šis sprendimas iš esmės pakeitė kontekstą, be kita ko, Krka ir Servier suvokimą dėl patento 947 galiojimo (skundžiamo sprendimo 1017 punktas).

192.

Vis dėlto, kaip jau išanalizuota šios išvados 102–130 punktuose, nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, Bendrojo Teismo išvada, kad tas sprendimas iš esmės pakeitė Krka suvokimą dėl patento 947 galiojimo, nepagrįsta. Bendrasis Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl, pirma, 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas iš esmės pakeitė Servier suvokimą dėl šio galiojimo, ir, antra, kodėl po šio sprendimo 2006 m. spalio 27 d. sudaryti Krka susitarimai nėra dar prieš tai suplanuotos prieš generinius vaistus nukreiptos Servier strategijos įgyvendinimą patvirtinanti aplinkybė.

193.

Be to, neaišku ir tai, dėl kokios priežasties Krka susitarimai nėra tos bendros strategijos dalis, remiantis tuo, kad, kaip skundžiamo sprendimo 1024 punkte teigė Bendrasis Teismas, šios išvados 191 punkte nurodytame dokumente aiškiai neminima strategija dėl Krka. Akivaizdu, kad Krka susitarimai, kaip ir su kitomis generinių vaistų bendrovėmis sudaryti susitarimai, kurių antikonkurencinį pobūdį pripažino Bendrasis Teismas ( 97 ), buvo prieš generinius vaistus nukreiptos Servier strategijos dalis. Beje, Bendrasis Teismas nenurodė, kad tame dokumente taip pat buvo klausiama „Ar tai suveikė?“ ir nurodomi visi susitarimai, sudaryti iki jo parengimo datos, nors jame Krka buvo minima kaip vienas iš tame etape dar egzistavusių generinių vaistų sudaromos konkurencijos šaltinių.

194.

Vadinasi, akivaizdžiai matyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė ir šį dokumentą, nuspręsdamas, kad jis nepatvirtina Servier ketinimo sudaryti antikonkurencinius susitarimus su Krka.

195.

Trečia ir ketvirta, Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 987–991 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad faktinė Servier ir Krka duopolija, sukurta septyniose rinkose, kuriose galiojo Krka licencinė sutartis, daugiausia galėjo būti laikoma nulemta vėlesnio Servier ir Krka pasirinkimo, kurio nebuvo galima numatyti sudarant tą sutartį. Pasak Bendrojo Teismo, atsižvelgimas į tokį vėlesnį pasirinkimą reikštų, kad atsižvelgta į sutarties poveikį, o to nereikalaujama nagrinėjant jos tikslą. Be to, tariamas potencialus Krka licencinės sutarties poveikis, t. y. kad atitinkamose rinkose buvo sukurta Servier ir Krka duopolija, buvo grindžiamas hipotetinėmis aplinkybėmis, kurių objektyviai nebuvo galima numatyti tos sutarties sudarymo dieną.

196.

Ši Bendrojo Teismo išvada akivaizdžiai klaidinga. Iš šios išvados 145–147, 150–159 ir 168 punktuose pateiktos Krka susitarimų turinio ir jų sudarymo konteksto analizės neabejotinai matyti, kad Servier ir Krka akivaizdžiai suvokė, kad šie susitarimai skirti suorganizuoti Sąjungos rinkų struktūrą taip, kad 18 iš 20 rinkų, kuriose negaliojo Krka licencinė sutartis, būtų priskirtos Servier, o septynios rinkos, kuriose galiojo licencija, būtų priskirtos Servier ir Krka. Iš reikšmingų įrodymų visumos dedukcijos būdu galima aiškiai daryti tokią išvadą, o kitoks Bendrojo Teismo paaiškinimas, kad duopoliją lėmė vėlesnis pasirinkimas, kurio nebuvo galima numatyti sudarant susitarimus, neįtikinamas ir nepatikimas.

197.

Žinoma, pagal Krka licencinę sutartį išties Servier teoriškai galėjo suteikti kitą licenciją trečiajam asmeniui kiekvienoje šalyje (skundžiamo sprendimo 46 punktas ir ginčijamo sprendimo 910 bei 1744 konstatuojamosios dalys). Vis dėlto Komisija, atsižvelgdama į nurodytų konteksto elementų visumą, įtikinamai pagrindė, kad realiai Krka akivaizdžiai suprato, jog Servier nepasinaudos šia galimybe, taigi rinkos, kuriose galiojo licencija, atiteks Servier ir Krka.

198.

Taigi, pirma, sudarant Krka susitarimus nebuvo kito generinius vaistus gaminančio ūkio subjekto, ketinančio įeiti į šias rinkas (ginčijamo sprendimo 1739, 1742 ir 1744 konstatuojamosios dalys). Antra, kaip išnagrinėta šios išvados 155–158 ir 168 punktuose, Servier ir Krka susitarimas buvo naudingas būtent šiems dviem ūkio subjektams, nes suteikė galimybę išlaikyti dideles kainas, išvengiant rinkos atvėrimo generiniams vaistams lemiamo kainų kritimo, ir gauti naudos dėl šių kainų ir didelių rinkos dalių (ginčijamo sprendimo 1744 ir 1755 konstatuojamosios dalys). Taigi šis susitarimas galėjo veikti tik neįėjus į rinką kitiems generinius vaistus gaminantiems ūkio subjektams.

199.

Priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, faktinės Servier ir Krka duopolijos sukūrimas rinkose, kuriose galiojo licencija, buvo ne potencialus hipotetinis Krka susitarimų poveikis, kurio nebuvo galima numatyti sudarant šiuos susitarimus, o pačiuose susitarimuose numatytas ir jais įgyvendintas scenarijus. Taigi dėl to, kad atsižvelgiama į šios duopolijos sukūrimą nagrinėjant tų susitarimų tikslą, visiškai nereikia nagrinėti jų poveikio.

200.

Šiuo atveju Komisijai nedraudžiama remtis vėlesnėmis už antikonkurencinį elgesį faktinėmis aplinkybėmis, jeigu jos skirtos patvirtinti objektyvaus įrodymo turinį ( 98 ). Tai, kad Komisija, siekdama patvirtinti išvadą, kad Krka licencine sutartimi siekta sukurti Servier ir Krka duopoliją rinkose, kuriose galiojo licencija, atsižvelgė į aplinkybę, kad Servier iš tikrųjų nesuteikė licencijos trečiajam asmeniui po to, kai buvo sudaryti Krka susitarimai, nereiškia, kad Komisija nagrinėjo šių susitarimų poveikį dėl šio aspekto.

201.

Ginčijamo sprendimo 1725 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodyti Servier ir Krka priešiškas elgesys ir nebendradarbiavimas rinkose, kuriose galiojo licencija, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 991 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, neleidžia daryti išvados, kad nebuvo Servier ir Krka duopolijos šiose rinkose. Ginčijamo sprendimo 1728 ir 1744 konstatuojamosiose dalyse Komisija įrodė, kad nepaisant to, kad licencijos sukurta situacija neleido atmesti tam tikro Servier ir Krka konkurencijos lygio, ši Servier suteikta Krka licencija lėmė ne tai, kad Servier ir Krka pajamos buvo reikšmingai paveiktos realios konkurencijos, bet sukūrė faktinę duopoliją su Krka, kurią pati Servier stengėsi išlaikyti, kad apsaugotų savo pajamų šaltinius.

202.

Tai atitinka šios išvados 155 punkte padarytas išvadas, kad licencija buvo kaina, kurią Servier turėjo sumokėti, kad Krka sutiktų su ja nekonkuruoti 18 iš 20 rinkų, kuriose negaliojo licencija, ir nustotų kelti grėsmę dėl ieškinių, kurie potencialiai galėjo lemti visišką rinkos atvėrimą generiniams vaistams.

203.

Ši išvada taip pat nuosekliai atitinka Komisijos paaiškinimus, pateiktus ginčijamo sprendimo 1725 konstatuojamojoje dalyje, kad Krka licencinėje sutartyje nebuvo numatyta komercinės Servier ir Krka partnerystės, išskyrus mokesčius. Priešingai, Servier parengė ir įgyvendino veiksmus, siekdama pasipriešinti Krka generinių vaistų skverbimuisi į rinkas, pavyzdžiui, Lenkijoje, pereidama prie Servier perindoprilio arginino, kurio negalima pakeisti Krka perindoprilio erbuminu. Taigi šis perėjimas yra prieš generinių vaistų gamintojus nukreiptos Servier strategijos dalis, siekiant perindoprilio „evergreening“ (ginčijamo sprendimo 239 konstatuojamoji dalis) ( 99 ).

204.

Iš visų šios išvados 195–203 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad skundžiamo sprendimo 987–991 punktuose Bendrasis Teismas, konstatuodamas, kad Krka susitarimais nesiekta sukurti Servier ir Krka faktinės duopolijos rinkose, kuriose galiojo licencija, padarė klaidą ir tokioms išvadoms negalima pritarti.

205.

Penkta, Komisija priekaištauja, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 1023 punkte nepripažino, kad Lupin pareiškimas sudarant Krka susitarimus, nurodytas ginčijamo sprendimo 1730 konstatuojamojoje dalyje, patvirtino Krka pareiškimą, kad ji „paaukojo“ Vakarų Europos rinkas, kuriose ji įsipareigojo nekonkuruoti su Servier, septynių Centrinės ir Rytų Europos rinkų naudai, kuriose Servier jai suteikė licenciją.

206.

Remiantis aptariamu Lupin pareiškimu, „atrodo, Servier požiūriu, šis susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo buvo grindžiamas pagrindinių rinkų, kuriose konstatuotas didelis pakeičiamumo ir (arba) [tarptautinio bendrinio pavadinimo] išrašymo dominavimas, apsauga“ (RU/Prancūzija) <…>. Leisdama Krka įeiti į prekių ženklo generinio vaisto rinkas Centrinėje ir Rytų Europoje Servier sukuria „prekių ženklo“ konkurenciją ir labiau kontroliuojamą eroziją, bet ne radikalų perėjimą prie generinių vaistų“.

207.

Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 1023 punkte citavęs tik pirmą šio pareiškimo dalį, nusprendė, kad jis neleido daryti išvados dėl Servier ketinimo su Krka sudaryti susitarimus dėl rinkos pasidalijimo ar išstūmimo iš rinkos. Vis dėlto Komisija rėmėsi Lupin pareiškimu ne įrodinėdama Servier ketinimą, o tvirtindama, kad šios išorės stebėtojos suvokimas patvirtino išvadą, kad Krka susitarimais siekta pasidalyti rinką tarp šių dviejų ūkio subjektų. Taigi, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, ši išvada akivaizdi, kaip Komisija tai konstatavo ginčijamo sprendimo 1755 konstatuojamojoje dalyje ir 2379 išnašoje, kuriose ji pažymėjo, kad „sandorio tikslas buvo toks akivaizdus, kad jį galėjo pastebėti susitarimo detalių nežinantis konkurentas“.

208.

Vadinasi, Bendrojo Teismo pateiktas nagrinėjamo Lupin pareiškimo vertinimas taip pat iškraipytas, nes Bendrasis Teismas akivaizdžiai peržengė to įrodymo protingo vertinimo ribas ( 100 ).

209.

Šešta, Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 248 ir 958 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neteisingai aiškino 2004 m. technologijų perdavimo susitarimų gaires ( 101 ) ir 2004 m. balandžio 27 d. Reglamentą (EB) Nr. 772/2004 dėl [SESV 101 straipsnio] 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms ( 102 ), kaip pagrindžiančius Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties susiejimą. Tuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas iš esmės paaiškino, kad iš šių nuostatų matyti, jog susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis iš esmės gali būti teisėti ir nebūtinai pažeisti SESV 101 straipsnį. Nors tai nebuvo ginčijama, iš tikrųjų, kaip jau konstatuota šios išvados 126–128, 148 ir 149 punktuose, šiuo atveju bendri argumentai dėl nagrinėjamiems susitarimams suteiktos formos nereikšmingi, siekiant nustatyti, ar konkrečiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis šie susitarimai buvo konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

210.

Iš pateiktų argumentų matyti, kad, kaip ir apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai, apeliacinio skundo trečiasis pagrindas taip pat pagrįstas. Nagrinėjant šį apeliacinio skundo pagrindą konstatuotų Bendrojo Teismo padarytų teisės klaidų, siejamų su nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį ir antrąjį pagrindus konstatuotomis klaidomis, pakanka Krka susitarimų tikslui skirtai skundžiamo sprendimo daliai panaikinti. Vis dėlto, kaip išnagrinėjus apeliacinio skundo pirmąjį ir antrąjį pagrindus pažymėta šios išvados 133, 134 ir 178 punktuose, dėl išsamumo ir atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas turės priimti sprendimą dėl esmės, reikia išnagrinėti ir kitus apeliacinio skundo pagrindus, kuriais remiasi Komisija dėl tos skundžiamo sprendimo dalies, susijusios su Krka susitarimų kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo.

211.

Remdamasi apeliacinio skundo ketvirtuoju pagrindu Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl teisės klaidų, praleidimo ir iškraipymo taikant įrodymų rinkimo principus ir vertinant Komisijos surinktus įrodymus apie šalių ketinimus. Šiame apeliacinio skundo pagrinde Komisijos nurodyti priekaištai iš esmės sutampa su jau išnagrinėtais priekaištais, kurie pripažinti pagrįstais nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį–trečiąjį pagrindus.

212.

Pirmiausia tikslinga pažymėti, kad iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 222 punkte, šalių ketinimas yra tik papildomas veiksnys tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo konkurencijos ribojamajam pobūdžiui nustatyti ( 103 ). Vis dėlto, priešingai, nei mano Servier, dėl šios priežasties šis apeliacinio skundo pagrindas negali būti pripažintas nereikšmingu. Kaip paaiškinta šios išvados 80–90 punktuose nagrinėjant apeliacinio skundo pirmojo pagrindo reikšmingumą, šiuo atveju su šalių ketinimais ir suvokimu susiję elementai, be kita ko, dėl tariamo Krka pripažinimo, kad patentas 947 galioja, buvo vieni iš analizės pagrindų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi, nagrinėdamas, ar Krka susitarimai riboja konkurenciją.

213.

Šiame apeliacinio skundo pagrinde Komisija Bendrajam Teismui priekaištauja dėl to, kad, pirma, skundžiamo sprendimo 1015 punkte jis nurodė, kad ji neišnagrinėjo šalių ketinimo, nors, kiek tai susiję su konkurencijos ribojimu dėl tikslo, to nereikalaujama.

214.

Konkrečiau kalbant, vis dėlto matyti, kad Bendrasis Teismas ne priekaištavo Komisijai neišnagrinėjus šalių ketinimo, o veikiau skundžiamo sprendimo 1015–1026 punktuose nusprendė, kad iš Komisijos pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad Komisija įrodė Servier ir Krka ketinimą sudaryti susitarimą dėl rinkos pasidalijimo ar išstūmimo iš rinkos.

215.

Vis dėlto paskesniuose šios išvados punktuose išnagrinėjus šį apeliacinio skundo pagrindą bus matyti, kad šis argumentas grindžiamas neišsamia įrodymų analize ir juo nepaisoma įrodymų rinkimo ir vertinimo principų Sąjungos konkurencijos teisėje.

216.

Antra, šiuo klausimu Komisija Bendrajam Teismui priekaištauja dėl to, kad jis neteisingai aiškino teisės principus, kuriuos turėjo taikyti nagrinėdamas įrodymus ir pagal kuriuos tokia analizė turi būti bendra. Šie principai priminti šios išvados 92–96 punktuose.

217.

Pirmiausia Komisija Bendrajam Teismui priekaištauja, kad jis neišnagrinėjo faktinių aplinkybių įrodymų, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, visumos ir skundžiamo sprendimo 1017–1024 punktuose tik padarė bendrą nuorodą į tam tikrus šalių ketinimui skirtoje to sprendimo dalyje nurodytus dokumentus. Bendrasis Teismas nenurodė, be kita ko, ginčijamo sprendimo 873, 847, 1687–1690 ir 1758–1760 konstatuojamosiose dalyse pateiktų įrodymų ir prieš generinių vaistų gamintojus nukreiptos Servier strategijos ar į juos neatsižvelgė. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į 2005 m. rugsėjo 29 d.Krka elektroninį laišką, nurodytą ginčijamo sprendimo 849–854 ir 1760 konstatuojamosiose dalyse, ir į Lupin pareiškimą, nurodytą to sprendimo 1730 ir 1748 konstatuojamosiose dalyse, kurie vienas kitą patvirtina ir sustiprina.

218.

Šie priekaištai ir įrodymai jau išnagrinėti ir šiuo atžvilgiu pateikta kritika pripažinta pagrįsta šios išvados 102–130, 156, 158, 187–194 ir 205–207 punktuose nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį–trečiąjį pagrindus. Kaip jau nurodyta šios išvados 129 punkte, skundžiamo sprendimo 1018, 1019 ir 1025 punktuose Bendrasis Teismas teigė, kad Komisijos surinkti įrodymai fragmentiški ir neaiškūs, neišnagrinėjęs reikšmingų įrodymų visumos ir pateikdamas akivaizdžiai klaidingą jo atrinktų nagrinėti įrodymų vertinimą.

219.

Be to, Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1016 punkte Bendrasis Teismas neteisingai taikė jurisprudenciją dėl dedukcinių išvadų vertinant įrodymus, manydamas, kad šiuo atveju ji ne tokia reikšminga, nes Komisija turėjo nagrinėjamų susitarimų tekstą. Dėl šio aspekto Komisija tvirtina, kad, kai šie susitarimai buvo sudaromi, jie nebuvo paviešinti.

220.

Vis dėlto ginčijamo sprendimo 56 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad susitarimų tekstas buvo vienas iš Komisijos naudotų įrodymų, ir ji neginčija, kad turėjo galimybę susipažinti su tais susitarimais. Tačiau, kaip jau nurodyta šios išvados 97 ir 98 punktuose, neatsižvelgiant į tai, ar Komisijai buvo nesunkiai prieinamas išsamus susitarimų turinys, bet kuriuo atveju šioje byloje yra reikšminga jurisprudencija dėl išvadų ir dedukcijos. Iš tikrųjų, norint atsakyti į klausimą, ar šiuo turiniu siekta neteisėtai pasidalyti rinką, dedukcinė išvada darytina remiantis ne vien šiuo turiniu, bet ir susitarimų kontekstu bei šalių ketinimu, kuriuos analizuodama Komisija išnagrinėjo daugybę rašytinių įrodymų.

221.

Vadovaudamasi ta pačia logika, Komisija Bendrajam Teismui priekaištauja dėl to, kad skundžiamo sprendimo 1016 punkte jis nusprendė, kad „iš elektroninių laiškų ištraukų ar kitų dokumentų dedukcijos būdu padarytos išvados, kuriomis siekiama įrodyti šalių ketinimus“, nepaneigia išvados, kuri grindžiama būtent susitarimų turiniu.

222.

Šiuo klausimu primintina, kad šios išvados 126–129, 148 ir 149 punktuose jau konstatuota, kad Bendrasis Teismas padarė klaidingas išvadas dėl Krka susitarimų formos, be kita ko, dėl to, kad vienas iš šių susitarimų buvo licencinė sutartis. Taip pat konstatuota, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes atskirai nagrinėjo Krka susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinę sutartį ir nesiejo su jų kontekstu (šios išvados 144 punktas).

223.

Galiausiai pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 1016 punkte Bendrasis Teismas, atrodo, priekaištauja Komisijai, kad ji padarė dedukcines išvadas „iš elektroninių laiškų ištraukų ar kitų dokumentų <…>, kuri[ais] siekiama įrodyti šalių ketinimus“, nors šios išvados, be kita ko, 116, 188–190, 193 ir 205–207 punktuose konstatuota, kad būtent pats Bendrasis Teismas savo analizę grindė dalinėmis dokumentų ištraukomis ir aplinkybėmis, kurios nurodytos in extenso ginčijamame sprendime. Beje, kaip ne kartą konstatuota nagrinėjant pirmuosius tris apeliacinio skundo pagrindus, Bendrojo Teismo atliktoje Krka susitarimų analizėje neišsamiai ir iš dalies atsižvelgta į įrodymus ir aplinkybes, susijusius su šių susitarimų kontekstu (žr., be kita ko, šios išvados 102–105, 114, 115, 152, 156, 158, 165 ir 168 punktus). Tačiau nagrinėjant šį apeliacinį skundą matyti, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 1025 punkte nurodė Bendrasis Teismas, Komisija surinko reikšmingų ir neprieštaringų įrodymų visumą, patvirtinančią jos išvadą, kad Krka susitarimai buvo susitarimai dėl rinkos pasidalijimo.

224.

Taigi Komisija pagrįstai teigia, kad jeigu Bendrasis Teismas būtų teisingai taikęs šios išvados 92–96 ir 110 primintus įrodymų rinkimo principus, jis nebūtų padaręs tokios išvados. Taigi priekaištas dėl taikant šiuos principus Bendrojo Teismo padarytų teisės klaidų taip pat pagrįstas.

225.

Trečia, Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1017 ir 1024 punktuose padaryta teisės klaidų, nes nuspręsta, kad 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas ( 104 ) ir 2006 m. spalio 3 d. Jungtinėje Karalystėje Krka nustatytas laikinas įpareigojimas ( 105 ) iš esmės pakeitė kontekstą, kuriam esant buvo sudaryti Krka susitarimai, visų pirma, kiek tai susiję su Krka ir Servier suvokimu dėl patento 947 galiojimo. Todėl, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1017, 1018 ir 1024 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, vertinant šių šalių ketinimus, po šių įvykių parengti dokumentai reikšmingesni, palyginti su ankstesniais nei tie įvykiai parengtais dokumentais.

226.

Šios išvados 101–108 punktuose ir 114–123 punktuose nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą jau konstatuota, kad šios Bendrojo Teismo išvados padarytos atlikus dalinę, gal net atrankinę, Komisijos pateiktų įrodymų analizę ir akivaizdžiai klaidingą įrodymų, į kuriuos Bendrasis Teismas atsižvelgė, vertinimą, gal net juos iškraipius.

227.

Ketvirta, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė įrodymų rinkimo principus, nes skundžiamo sprendimo 999, 1000 ir 1010 punktuose didesnę reikšmę suteikė Krka pareiškimams, pateiktiems po to, kai buvo sudaryti Krka susitarimai, nei to meto įrodymams, nurodytiems skundžiamo sprendimo 1015–1024 punktuose. Šios išvados 109–113 punktuose jau pripažinta, kad ši kritika pagrįsta.

228.

Iš pateiktų argumentų matyti, kad apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas taip pat pagrįstas. Vis dėlto dėl šios išvados 133, 134, 178 ir 210 punktuose jau nurodytų argumentų, pateiktų išnagrinėjus apeliacinio skundo pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį pagrindus, reikia išnagrinėti kitus apeliacinio skundo pagrindus dėl Krka susitarimų antikonkurencinio tikslo.

229.

Remdamasi apeliacinio skundo penktuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1007–1009 ir 1031 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes atsižvelgė į teigiamą licencijos poveikį konkurencijai septyniose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse narėse, kuriose ji galiojo.

230.

Priešingai, nei teigia Servier, Komisija aiškiai nurodo klaidas, dėl kurių šiuo klausimu ji priekaištauja Bendrajam Teismui, todėl šis apeliacinio skundo pagrindas priimtinas.

231.

Šiame apeliacinio skundo pagrinde kritikuojamuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad Krka licencinė sutartis padėjo Krka įeiti į septynias rinkas, kuriose galiojo licencija, ar jose išlikti. Taigi ši sutartis padarė teigiamą poveikį konkurencijai, palyginti su ankstesne situacija, kai Krka galėjo tik rizikingai išlikti rinkoje ar į ją įeiti, juo labiau kad kompetentingos institucijos buvo neseniai patvirtinusios patento 947 galiojimą ir egzistavo rizika, kurią Krka laikė didele, kad jos gaminys gali pažeisti patento suteikiamas teises.

232.

Vis dėlto šis tariamas Krka licencinės sutarties teigiamas poveikis konkurencijai nepaneigia išvados, kad Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis buvo susitarimai dėl rinkos pasidalijimo, taigi, ir konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

233.

Pirma, kaip primena Komisija, ginčijamo sprendimo 4 straipsnyje konstatuota tik tai, kad Servier ir Krka padarė pažeidimą 18 iš 20 Sąjungos rinkų, kuriose galiojo Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, bet pažeidimo nekonstatuota septyniose rinkose, kuriose galiojo Krka licencinė sutartis (žr. šios išvados 39 punktą). Kaip šiame apeliaciniame skunde teisingai teigia Komisija ir kaip ji tai nurodė ginčijamo sprendimo 1755 konstatuojamojoje dalyje, Krka atėjimas į šias septynias valstybes nares ar nuolatinis buvimas jose, nurodytas skundžiamo sprendimo 1007 punkte, nepakeičia ir nepateisina to, kad Krka, kaip potencialios konkurencijos šaltinis, buvo pašalinta 18 iš 20 rinkų, kuriose galiojo Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo.

234.

Šiame kontekste, priešingai, nei teigia Servier, Komisijos nurodyti sprendimai Consten ir Grundig / Komisija ( 106 ) ir MasterCard ir kt. / Komisija ( 107 )mutatis mutandis reikšmingi šioje byloje. Šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad teigiamas susitarimo poveikis tam tikroje rinkoje negali „kompensuoti“ tokio susitarimo konkurenciją ribojančio poveikio kitoje rinkoje.

235.

Antra, net jeigu bendrai vertinant Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties poveikį reikėtų atsižvelgti į Krka licencinės sutarties poveikį su ja susijusioms rinkoms, šis poveikis nepaneigtų išvados, kad šie susitarimai buvo konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

236.

Taigi, žinoma, Sprendime Generics (UK) ir kt. ( 108 ) Teisingumo Teismas išties konstatavo, kad kai tokios susitarimo šalys, kaip šiuo atveju, remiasi jo konkurenciją skatinančiu poveikiu, į jį, kaip į šio susitarimo kontekstą, turi būti tinkamai atsižvelgta, siekiant jį kvalifikuoti kaip „ribojimą dėl tikslo“, nes jis gali paneigti bendrą atitinkamų slaptų veiksmų pakankamo žalingumo konkurencijai vertinimą ir atitinkamai jų kvalifikavimą kaip „ribojimo dėl tikslo“.

237.

Vis dėlto Teisingumo Teismas tame sprendime konstatavo ir tai, kad toks tariamai konkurenciją skatinantis poveikis paneigia konstatuotą ribojimą dėl tikslo tik jeigu jis yra įrodytas, reikšmingas atitinkamam susitarimui, jam būdingas ir pakankamai didelis, kad leistų pagrįstai abejoti atitinkamo susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo pakankamai žalingu poveikiu konkurencijai, taigi, ir jo antikonkurenciniu tikslu. Toliau Teisingumo Teismas nusprendė, kad taip nėra, kai pagal susitarimą galimas su patento savininku suderintas kontroliuojamas generinių vaistų bendrovės atėjimas į rinką, siekiant pertvarkyti atitinkamą rinką, kuriuo tam savininkui nedaromas konkurencinis spaudimas, o vartotojams suteikiama tik minimali ar neaiški nauda ( 109 ).

238.

Taigi šiuo atveju Krka atėjimas į septynias rinkas, kuriose galiojo licencija, taip pat nedarė reikšmingo konkurencinio spaudimo Servier (šios išvados 201 punktas). Be to, ateinant į jas egzistavo faktinė Servier ir Krka duopolija, kuria siekta išvengti kainų sumažėjimo, kurį būtų lėmęs rinkos atvėrimas savarankiškam generinių vaistų gamintojų atėjimui į ją. Taigi šis kontroliuojamas rinkos pertvarkymas Servier ir Krka leido išlaikyti gerokai didesnes kainas ir rinkos dalis, palyginti su tomis, kurios būtų rinkos atvėrimo savarankiškam generinių vaistų gamintojų atėjimui atveju (šios išvados 155–158 punktai). Taigi vartotojams suteikta nauda dėl Krka atėjimo į rinkas, kuriose galiojo licencija, ar nuolatinio buvimo jose buvo ribota, palyginti su ta, kurią būtų suteikęs šių rinkų atvėrimas savarankiškam generinių vaistų gamintojų atėjimui.

239.

Be to, patentą 947 atitinkantys nacionaliniai patentai dar nebuvo išduoti tam tikrose iš tų rinkų, todėl Krka nereikėjo licencijos įeiti į jas ar jose likti. Vis dėlto Bendrasis Teismas nusprendė, kad licencija padarė teigiamą poveikį, nes Krka nebegrėsė vėlesni ieškiniai, jeigu ateityje Servier būtų išduoti patentai šiose rinkose (skundžiamo sprendimo 1008 ir 1027 punktai). Iš šių argumentų matyti, kad tariamas Krka licencinės sutarties teigiamas poveikis konkurencijai buvo ne tik ribotas, bet ir hipotetinis bei neužtikrintas.

240.

Galiausiai šiuo atveju, kaip byloje Generics (UK) ir kt., su patento savininku suderintas kontroliuojamas generinių vaistų bendrovės atėjimas į rinką buvo galimas mainais už tai, kad ši bendrovė atsisakė pastangų savarankiškai įeiti į tą rinką. Taigi, kaip pabrėžiau toje byloje pateiktoje savo išvadoje, tam tikros minimalios naudos suteikimas vartotojams dėl nedidelio kainų sumažėjimo negali leisti suabejoti antikonkurenciniu susitarimo, kuriuo, be to, siekiama pašalinti konkurenciją dėl tam tikros prekės ar tam tikroje rinkoje, tikslu ( 110 ).

241.

Šiomis aplinkybėmis „konkurencingas“ scenarijus, su kuriuo reikia lyginti situaciją, kai suderintai įgyvendinami susitarimai, iš tikrųjų yra ne tai, kad generinių vaistų gamintojai užtikrintai savarankiškai įeina į rinką, o tai, kad šiuo tikslu jie toliau deda pastangas, vadovaudamiesi savarankišku rizikos ir galimybių vertinimu šiuo klausimu. Vadinasi, tai, kad patento savininko ir generinių vaistų bendrovės suderintas atėjimas yra užtikrintas, o savarankiško atėjimo scenarijus priklauso nuo negalimų numatyti ginčų dėl patento, nereiškia, kad kontroliuojamas atėjimas būtinai „geresnis scenarijus“ konkurencijos požiūriu. Iš tikrųjų svarbu yra ne generinių vaistų bendrovių atėjimas į rinką bet kokia kaina, o tai, kad šis atėjimas įvyktų arba neįvyktų dėl laisvos konkurencijos, o ne dėl suderintų veiksmų, kuriais šalys pakeičia laisvą konkurenciją ( 111 ).

242.

Iš šių argumentų matyti, kad reikia pritarti ir apeliacinio skundo penktajam pagrindui dėl teisės klaidos, kurią Bendrasis Teismas padarė, kai vertino Krka licencinės sutarties teigiamo poveikio konkurencijai pasekmes, siekdamas kvalifikuoti Krka susitarimus kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

243.

Remdamasi apeliacinio skundo šeštuoju pagrindu, paskutiniuoju dėl Krka susitarimų kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, Komisija Bendrajam Teismui priekaištauja dėl padarytos teisės klaidos, nes jis nepripažino, kad Krka perleidimo ir licencinė sutartis, sudaryta 2007 m. sausio 5 d., t. y. praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai 2006 m. spalio 27 d. buvo sudaryti Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis, yra antikonkurencinė.

244.

Kaip nurodyta šios išvados 59 punkte, Komisija konstatavo, kad Krka perleidimo ir licencinė sutartis leido sustiprinti Servier ir Krka konkurencinę poziciją, kurią lėmė rinkų pasidalijimas pagal visus Krka susitarimus, ir draudė Krka perleisti savo konkuruojančią perindoprilio gamybos technologiją kitoms generinių vaistų bendrovėms. Kadangi pagal šią sutartį sumokėta 30 mln. eurų suma nebuvo susijusi su Servier numatytomis ar gautomis pajamomis už komercinį naudojimąsi Krka perleista technologija, Komisija šį mokėjimą nagrinėjo kaip Servier ir Krka rinkų pasidalijimo teikiamos naudos dalybas ( 112 ).

245.

Skundžiamo sprendimo, be kita ko, 1053, 1054 ir 1059 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad Krka perleidimo ir licencinės sutarties pripažinimą ribojimu dėl tikslo Komisija grindė išvada, kad Krka susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinė sutartis yra ribojimas dėl tikslo, ir kad tą išvadą Bendrasis Teismas paneigė, išvada dėl ribojamojo tos perleidimo ir licencinės sutarties tikslo taip pat turi būti panaikinta.

246.

Šioje išvadoje nagrinėjant apeliacinio skundo pirmuosius penkis pagrindus buvo pripažinta, kad Bendrojo Teismo išvados dėl Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinės sutarties antikonkurencinio tikslo yra klaidingos ir kad Komisija teisingai nusprendė, kad šie susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

247.

Vadinasi, kaip teisingai tvirtina Komisija, remiantis šiomis konstatuotomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo padarytos išvados dėl Krka perleidimo ir licencinės sutarties yra grindžiamos klaidinga prielaida.

248.

Beje, Komisija taip pat pagrįstai teigia, kad skundžiamo sprendimo 1041–1060 punktuose Bendrojo Teismo padarytos išvados dėl Krka perleidimo ir licencinės sutarties netinkamai motyvuotos, nes nepaaiškinta, kodėl ginčijamo sprendimo 1764–1810 konstatuojamosios dalys, kuriose nagrinėjama ši sutartis ir kurių Bendrasis Teismas net nenagrinėjo, yra klaidingos.

249.

Vadinasi, reikia pritarti ir apeliacinio skundo šeštajam pagrindui dėl Bendrojo Teismo padarytų klaidų nagrinėjant Krka perleidimo ir licencinės sutarties tikslą.

250.

Iš viso to, kas išdėstyta nagrinėjant Komisijos apeliacinio skundo pirmąjį–šeštąjį pagrindus (šios išvados 69–249 punktai), matyti, kad Bendrojo Teismo išvada, kad Krka susitarimai neturėjo būti kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo (skundžiamo sprendimo 1032, 1060 ir 1233 punktai), grindžiama analize, kurioje padaryta teisės klaidų, todėl ją reikia panaikinti.

251.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą panaikinęs Bendrojo Teismo sprendimą Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

252.

Išnagrinėjus apeliacinio skundo pirmąjį–šeštąjį pagrindus matyti, kad taip yra šioje byloje, kiek tai susiję su konstatuotu Krka susitarimų antikonkurenciniu tikslu. Juos išnagrinėjus aišku, kad pirmojoje instancijoje Servier nurodytas devintasis pagrindas, kuriuo grindžiama Bendrojo Teismo analizė (žr. skundžiamo sprendimo 910–942 ir 1033–1040 punktus), nepaneigia Komisijos išvados, iš esmės padarytos, be kita ko, ginčijamo sprendimo 1756, 1810 ir 1812 konstatuojamosiose dalyse, kad šiais susitarimais vykdyta viena ir tęstinė veikla, kuria Servier ir Krka siekė pasidalyti ir priskirti perindoprilio rinkas Sąjungoje, suteikiant teisę Krka toliau prekiauti ar išleisti generinį perindoprilį faktinėje duopolijoje su Servier septyniose valstybėse narėse, kaip atlygį už Krka įsipareigojimą nekonkuruoti su Servier likusiose 18 iš 20 Sąjungos rinkų.

253.

Taigi Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje Servier nurodytą devintąjį pagrindą dėl Krka susitarimų tikslo, o tai reiškia, kad šiuo klausimu bus patvirtintas ginčijamas sprendimas.

254.

Remdamasi apeliacinio skundo septintuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, nagrinėdamas Krka susitarimų antikonkurencinį poveikį.

255.

Pirmiausia reikia priminti, kad susitarimo antikonkurencinis tikslas ir poveikis yra ne kumuliacinės, o alternatyvios sąlygos taikant SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą. Taigi susitarimas draudžiamas neatsižvelgiant į jo poveikį, jeigu juo siekiama antikonkurencinio tikslo. Vadinasi, nereikia nagrinėti susitarimo poveikio, jeigu įrodyta, kad jo tikslas – konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje ( 113 ).

256.

Taigi, jeigu šiuo atveju atsižvelgdamas į pateiktus argumentus ir šios išvados 252 ir 253 punktuose padarytą išvadą Teisingumo Teismas pripažins, kad Bendrojo Teismo konstatuotos aplinkybės dėl Krka susitarimų antikonkurencinio tikslo nebuvimo klaidingos ir kad Komisija teisingai nusprendė, jog šių susitarimų tikslas antikonkurencinis, nereikės nagrinėti šio apeliacinio skundo pagrindo dėl tų susitarimų antikonkurencinio poveikio.

257.

Vis dėlto dėl išsamumo išnagrinėsiu šį apeliacinio skundo pagrindą.

258.

Prieš pradedant jį nagrinėti (2) tikslinga trumpai apžvelgti, kaip šį poveikį nagrinėjo Komisija ginčijamame sprendime ir Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime (1).

259.

Ginčijamo sprendimo 1214–1218 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad vertinant susitarimo ribojamąjį poveikį reikia atsižvelgti į konkrečias sąlygas, kuriomis padarytas šis poveikis, ir kad konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje turi būti nagrinėjamos remiantis ne tik esama atitinkamoje rinkoje jau veikiančių įmonių konkurencija, bet ir potencialia konkurencija. Pasak Komisijos, šiuo atveju ji turėjo nagrinėti susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo, be kita ko, Krka susitarimų, poveikį potencialiai konkurencijai, nes jie paveikė Servier generinius vaistus gaminančių konkurenčių paskatas rengtis atėjimui į vieną ar kelias Sąjungos rinkas.

260.

Ginčijamo sprendimo 1219 ir 1220 konstatuojamosiose dalyse Komisija iš esmės patikslino, kad konkretaus susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo ribojamojo poveikio, t. y. generinių vaistų bendrovių, kaip potencialių konkurenčių, pašalinimo, potencialiai konkurencijai ir atitinkamų rinkų konkurencijos struktūrai vertinimas turėjo būti atliekamas remiantis šių susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo sudarymo metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kaip realiai šie susitarimai buvo įgyvendinami. Iš esmės pažeidimo kvalifikavimo negali lemti vėlesnė faktinių aplinkybių raida. Pasak Komisijos, kai nagrinėjamas potencialios konkurencijos pašalinimas, „atsižvelgimas į tai, kas realiai įvyko, gali būti menkai susijęs su tuo, kas galbūt būtų įvykę, jeigu sutartis nebūtų sudaryta“. Juo labiau taip yra tada, kai susitarimas labai pakeičia vienos ar abiejų šalių paskatas toliau konkuruoti.

261.

Ginčijamo sprendimo 1221 ir 1226 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad susitarimo ribojamąjį poveikį reikia vertinti lyginant su realiu ekonominiu ir teisiniu kontekstu, kuriame būtų konkuruojama, jeigu nebūtų susitarimo, o tam reikia nagrinėti šalių konkurencijos lygį ir trečiųjų asmenų konkurenciją, visų pirma realią ir potencialią konkurenciją, kuri būtų egzistavusi nesant susitarimų, ir konkurencinį elgesį, kurį generinių vaistų bendrovės būtų pasirinkusios susiklosčius tokiai situacijai.

262.

Dėl realių ir konkrečių generinių vaistų bendrovių galimybių įeiti į atitinkamas rinkas ir konkuruoti su Servier Komisija padarė nuorodą į Servier ir generinių vaistų bendrovių potencialios konkurencijos analizę, pateiktą nagrinėjant susitarimų tikslą (ginčijamo sprendimo 1222 konstatuojamoji dalis).

263.

Galiausiai Komisija paaiškino, kad ji nagrinės ir šių susitarimų ribojamąjį poveikį konkurencijos struktūrai, be kita ko, nagrinėdama šalių galią rinkoje ir klausimą dėl kitų Servier konkurencijos šaltinių buvimo, t. y. reikšmingą klausimą, kai nėra į rinką ateinančių naujų ūkio subjektų (ginčijamo sprendimo 1223–1227 konstatuojamosios dalys).

264.

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 1228–1240 konstatuojamosiose dalyse Komisija, be kita ko, nusprendė, kad kitų vaistų lemiamo konkurencinio spaudimo perindopriliui poveikis buvo ribotas, labai besiskiriantis nuo spaudimo, kurio tikėtasi (ir kuris galiausiai buvo padarytas) dėl perindoprilio generinių vaistų. Komisijos nuomone, šis perindoprilio generinių vaistų gamintojų darytas konkurencinis spaudimas turėjo lemiamos reikšmės, nes ginčijamais veiksmais siekta neutralizuoti šį spaudimą. Kitas spaudimas perindopriliui, palyginti su generinių vaistų bendrovių darytu spaudimu, buvo nepakankamas realiam konkurenciniam spaudimui padaryti.

265.

Taigi generinių vaistų bendrovių daromo konkurencinio spaudimo panaikinimas padarė reikšmingą poveikį bendroms perindoprilio vartotojų išlaidoms. Kadangi rinkai nebuvo pateikti generiniai vaistai, Servier nesusidūrė su realia konkurencija, nes be perindoprilio generinių vaistų nebuvo kito reikšmingo spaudimo Servier. Kadangi Servier pajėgumas išlaikyti kainas, kurių neveikė konkurencija, buvo susijęs su susitarimais dėl taikaus ginčų sprendimo, jos sudarytais su generinių vaistų bendrovėmis, gali būti įrodytas ir tiesioginis šių susitarimų antikonkurencinis poveikis (ginčijamo sprendimo 1240–1243 konstatuojamosios dalys).

266.

Ginčijamo sprendimo 1244–1269 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kad tuo metu, kai buvo sudaromi Servier ir generinių vaistų bendrovių susitarimai, rinkos struktūroje buvo mažai generinių vaistų bendrovių, besirengiančių įeiti į rinką. Be šalių, sudariusių šiuos susitarimus su Servier, didelę tiesioginę grėsmę Servier kėlė tik dvi generinių vaistų bendrovės. Komisija nusprendė, kad šiomis sąlygomis vieno konkurento pašalinimas reikšmingai sumažino generinių vaistų bendrovių galimybę realiai ir per norimą laiką įeiti į rinką.

267.

Paskui ginčijamo sprendimo 1813–1850 konstatuojamosiose dalyse (5.5 skirsnio tęsinys) Komisija išnagrinėjo, ar Krka susitarimai buvo konkurencijos ribojimas dėl poveikio tik Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkose (ginčijamo sprendimo 1816 konstatuojamoji dalis).

268.

Pasak Komisijos, Krka buvo potenciali Servier konkurentė šiose trijose rinkose ir turėjo realių ir konkrečių galimybių į jas įeiti per trumpą laikotarpį. Krka buvo reali perindoprilio tiekėja penkiose geografinėse rinkose ir rengėsi įeiti į kelias kitas rinkas, o tai rodė jos ketinimai šiuo atžvilgiu. Be to, Krka galėjo įeiti į rinkas, kuriose ji nebuvo reali tiekėja, per trumpą laikotarpį, nes ji baigė kurti savo gaminį. Krka taip pat aktyviai rengė aplinką savo gaminiui, Jungtinėje Karalystėje pareikšdama ieškinį, ir buvo įsitikinusi dėl patento 947 negaliojimo (ginčijamo sprendimo 1820 konstatuojamoji dalis).

269.

Skatinant Krka įsipareigoti neiti į tas rinkas, šios galimybės įeiti į Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkas buvo panaikintos dėl Krka susitarimų poveikio. Nesant Krka susitarimų, Krka būtų toliau kėlusi konkurencinę grėsmę kaip potencialiai į šias rinkas ateisianti generinių vaistų gamintoja (ginčijamo sprendimo 1824–1834 konstatuojamosios dalys).

270.

Komisija taip pat nusprendė, kad, kai buvo sudaromi Krka susitarimai, Krka buvo viena iš realiausių grėsmių Servier (ginčijamo sprendimo 1843 ir 1849 konstatuojamosios dalys) ir kad, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, vienintelės konkurentės pašalinimas reikšmingai ribojo generinių vaistų gamintojų galimybę realiai ir per tinkamą laiką įeiti į rinką (ginčijamo sprendimo 1844 konstatuojamoji dalis), juo labiau kad Krka taip pat buvo potenciali perindoprilio pagrindu pagamintų gaminių tiekėja kitoms generinių vaistų bendrovėms (ginčijamo sprendimo 1848 konstatuojamoji dalis).

271.

Taigi Komisija nusprendė, kad Krka susitarimai labai ribojo potencialią Servier ir generinių vaistų bendrovių konkurenciją (ginčijamo sprendimo 1850 konstatuojamoji dalis).

272.

Skundžiamo sprendimo 1075–1232 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo pirmojoje instancijoje Servier pateiktą dešimtąjį pagrindą dėl klaidingo Krka susitarimų kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio.

273.

Pirma, Bendrasis Teismas šios išvados 259–263 punktuose apibendrintą Komisijos taikytą požiūrį į konkurencijos ribojimą dėl poveikio pripažino „hipotetiniu“, nes jis buvo grindžiamas prielaidomis ar „galimybėmis“, o ne realia įvykių raida (skundžiamo sprendimo 1078–1104 punktai).

274.

Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad jurisprudencija, pagal kurią susitarimo poveikio analizė apima ir potencialų poveikį, netaikoma, kai nagrinėjamas susitarimas, kuris buvo įgyvendintas ir už kurį Komisija skyrė sankciją (skundžiamo sprendimo 1107–1133 punktai).

275.

Antra, skundžiamo sprendimo 1140–1217 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad Krka susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl poveikio.

276.

Pirmiausia skundžiamo sprendimo 1142–1187 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė, kad Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo neprekiavimo sąlyga riboja konkurenciją. Komisija, be kita ko, neįrodė, kad, nesant to susitarimo, Krka tikriausiai būtų įėjusi į Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkas. Šiuo aspektu Komisija neatsižvelgė į tai, kad Krka pripažino patento 947 galiojimą. Dėl šio pripažinimo skundžiamo sprendimo 1148–1169 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi nagrinėdamas Krka susitarimų tikslą, jau išnagrinėtais analizuojant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą ( 114 ).

277.

Bendrojo Teismo nuomone, nurodydama tik Krka toliau keltą „konkurencinę grėsmę“ Komisija neįrodė, kad tokia konkurencija, kokia būtų buvusi nesant susitarimo, tikriausiai būtų buvusi didesnė. Be to, Komisija turėjo patikslinti, koks būtų buvęs Krka toliau Servier keltos „konkurencinės grėsmės“ galimas poveikis, visų pirma gaminių kainoms, gamybai, kokybei ar įvairovei arba naujovėms, jeigu nebūtų Krka susitarimų (skundžiamo sprendimo 1174–1179 punktai).

278.

Antra, skundžiamo sprendimo 1192–1213 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo neginčijimo sąlygos ribojamojo poveikio konkurencijai. Komisija, be kita ko, neįrodė, kad, nesant to susitarimo, tolesni Krka ir Servier ginčai galbūt, gal net labai tikėtina, būtų leidę greičiau pripažinti patentą 947 negaliojančiu ar tokio pripažinimo apimtis būtų buvusi didesnė. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Krka pasitraukimas iš procesų, kuriuose ji dalyvavo, be kita ko, Anglijos teisme ( 115 ) ir EPT ( 116 ), neturėjo poveikio patento 947 panaikinimui. Iš vėlesnių įvykių po sudaryto susitarimo, t. y. patento 947 pripažinimo negaliojančiu Jungtinėje Karalystėje Servier ir Apotex byloje ( 117 ) ir patento 947 atšaukimo EPT techninėje apeliacinėje taryboje ( 118 ), matyti, kad bet kuriuo atveju šis patentas buvo panaikintas, nepaisant Krka ieškinių. Taigi Komisija neįrodė, kad dėl tolesnio šių ieškinių nagrinėjimo tas patentas būtų panaikintas anksčiau ar tokio panaikinimo apimtis būtų platesnė (skundžiamo sprendimo 1194–1207 punktai).

279.

Galiausiai, trečia, skundžiamo sprendimo 1214 ir 1215 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija taip pat neįrodė Krka perleidimo ir licencinės sutarties konkurenciją ribojančio poveikio.

280.

Toliau skundžiamo sprendimo 1219–1232 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į tokią realią įvykių eigą, kokia buvo tada, kai ji priėmė sprendimą, ir apibūdindama konkurenciją, kuri būtų buvusi nesant susitarimų, rėmėsi prielaidomis ar galimybėmis.

281.

Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė, kad Krka susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl poveikio, ir pritarė pirmojoje instancijoje Servier pateiktam dešimtajam pagrindui (skundžiamo sprendimo 1217 ir 1232 punktai).

282.

Remdamasi apeliacinio skundo septintuoju pagrindu Komisija teigia, kad šios išvados 272–281 punktuose apibendrintuose Bendrojo Teismo argumentuose padarytos kelios teisės klaidos.

283.

Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1128, 1178, 1179 ir 1227–1231 punktuose Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nusprendė, kad nepakako realaus potencialios Servier ir Krka konkurencijos ribojimo poveikio, siekiant įrodyti, kad Krka susitarimai buvo konkurencijos ribojimas dėl poveikio. Komisija nurodė, kad sudarydama šiuos susitarimus Krka turėjo realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką, kurias tie susitarimai panaikino, ir tai atitinka pagal jurisprudenciją reikalaujamą priešingos padėties analizę. Nereikia keisti šio įrodinėjimo standarto, remiantis tuo, kad patentai buvo svarbūs ir kad nebuvo galimybės numatyti ginčų dėl patento baigties.

284.

Taigi skundžiamo sprendimo 1123, 1160, 1161, 1165, 1168, 1169, 1173, 1174, 1178, 1179, 1183, 1204, 1206, 1207, 1209, 1221, 1226 ir 1231 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Komisija turėjo įrodyti, kad, nesant Krka susitarimų, Krka tikriausiai būtų „rizikingai“ įėjusi į atitinkamas tris rinkas, ir kad ji turėjo konkrečiai nurodyti galimą „konkurencinės grėsmės“, kurią Krka ir toliau kėlė kainoms ir kitiems konkurencijos rodikliams, poveikį. Be to, skundžiamo sprendimo 1198–1207 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai reikalavo iš Komisijos įrodyti, kad tolesnis Krka ieškinių, kurių ji atsisakė dėl sudarytų Krka susitarimų, nagrinėjimas būtų leidęs greičiau pripažinti patentą 947 negaliojančiu ar tokio pripažinimo apimtis būtų buvusi didesnė.

285.

Taip pat Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo 1107–1128 ir 1225 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes analizuodamas antikonkurencinį poveikį atskyrė įgyvendintus ir neįgyvendintus susitarimus ir nusprendė, kad, jeigu susitarimai įgyvendinti, nereikšminga jurisprudencija dėl atsižvelgimo į potencialų poveikį.

286.

Be to, Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 1130, 1151, 1170, 1181, 1210 ir 1219 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes iš jos reikalavo, kad vertindama susitarimo poveikį atsižvelgtų į visą faktinių aplinkybių, susiklosčiusių, kol ji priėmė savo sprendimą, raidą. Tačiau susitarimo antikonkurencinis pobūdis turi būti vertinamas jo sudarymo momentu.

287.

Galiausiai Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo 1148–1170 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė įrodymus, nuspręsdamas, kad, nesant Krka susitarimų, Krka tikriausiai nebūtų įėjusi į atitinkamas rinkas, nes pripažino patento 947 galiojimą.

288.

Nagrinėjant šiuos priekaištus iš pradžių reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją susitarimo konkurenciją ribojantis poveikis gali būti tiek realus, tiek potencialus ( 119 ).

289.

Siekiant įvertinti tokį poveikį, konkurencijos veikimą reikia išnagrinėti realiomis aplinkybėmis, kuriomis ji veiktų, jei nebūtų sudarytas ginčijamas susitarimas ( 120 ).

290.

Šiuo tikslu reikia įvertinti, be kita ko, prekių, kurios yra sutarties dalykas, pobūdį ir ar jų kiekis yra ribotas, šalių padėtį ir svarbą nagrinėjamų prekių rinkoje, tos sutarties vienetinį atvejį arba, atvirkščiai, jos vietą tarp kitų sutarčių. Šiuo klausimu panašių susitarimų buvimas yra aplinkybė (nors nebūtinai lemiama), kuri kartu su kitomis aplinkybėmis gali sudaryti ekonominį ir teisinį kontekstą, į kurį atsižvelgiant turi būti vertinamas susitarimas ( 121 ).

291.

Scenarijus, numatomas remiantis prielaida, jog nėra atitinkamo susitarimo, turi būti realistiškas. Šiuo tikslu, jei reikia, galima atsižvelgti į tikėtiną veiksmų seką, kuri rinkoje atsirastų nesant šio susitarimo ( 122 ).

292.

Vertinant susitarimo ribojamąjį poveikį galima remtis, be kita ko, potencialia konkurencija, kurią gali sudaryti pagal šį susitarimą pašalintas potencialus į rinką galėjęs ateiti ūkio subjektas, ir atitinkamos rinkos struktūra ( 123 ).

293.

Juo labiau esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, išties, kaip Teisingumo Teismas nusprendė Sprendime Generics (UK) ir kt., priešingo scenarijaus įrodymas nelemia jokios galutinės išvados dėl generinių vaistų bendrovės galimybės laimėti bylą dėl patento ar mažiau ribojančio susitarimo sudarymo tikimybės ( 124 ).

294.

Iš tikrųjų nagrinėjant priešingą scenarijų siekiama tik nustatyti realias galimybes, kaip elgtųsi ši bendrovė, nesant atitinkamo susitarimo ir nustatyti tikėtinas rinkos veikimo sąlygas ir jos struktūrą, jei šio susitarimo nebūtų sudaryta ( 125 ). Nors tas priešingas scenarijus nėra visiškai neturintis įtakos generinių vaistų bendrovės galimybei laimėti bylą dėl patento ar mažiau ribojančio susitarimo sudarymo tikimybei, šios aplinkybės yra tik vienos iš tų, į kurias reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tikėtinas rinkos veikimo sąlygas ir jos struktūrą, jei atitinkamo susitarimo nebūtų sudaryta ( 126 ).

295.

Taigi siekdama nustatyti, kad tokie susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kaip nagrinėjami šiuo atveju, turi didelį potencialų ar realų poveikį konkurencijai, konkurencijos institucija neturi konstatuoti arba kad generinių vaistų bendrovė, kuri yra šio susitarimo šalis, tikriausiai būtų laimėjusi bylą dėl patento, arba kad to susitarimo šalys tikriausiai būtų sudariusios mažiau ribojantį susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ( 127 ).

296.

Reikia konstatuoti, kad šios išvados 259–271 punktuose apibendrintas Komisijos pateiktas Krka susitarimų poveikio nagrinėjimas atitinka šioje jurisprudencijoje nustatytą galimo priešingos padėties scenarijaus nesant šių susitarimų nagrinėjimo metodą.

297.

Iš pradžių Komisija teisingai apibrėžė nagrinėjimo ribas, nurodydama, kad nagrinės ginčijamų susitarimų poveikį, lygindama su realiu ekonominiu ir teisiniu kontekstu, kuriam esant vyktų konkurencija, jeigu jie nebūtų sudaryti, ir kad todėl nagrinės šalių konkurencijos lygį, kuris būtų buvęs, bei konkurencinius veiksmus, kuriuos būtų galėjusios atlikti generinių vaistų bendrovės, jeigu susitarimas nebūtų sudarytas (šios išvados 261 punktas).

298.

Be to, kaip teigia Komisija, vertindama ekonominį ir teisinį Krka susitarimų kontekstą ji tinkamai atsižvelgė į jų sudarymo faktines aplinkybes, susijusias su patentais ir ieškiniais dėl patentų, be kita ko, ginčijamo sprendimo 1826, 1829 ir 1835–1846 konstatuojamosiose dalyse ir 2445 išnašoje.

299.

Pagal šios išvados 290 punkte nurodytą jurisprudenciją Komisija taip pat teisingai atsižvelgė į atitinkamų susitarimų vietą, vertindama Servier ir generinių vaistų bendrovių sudarytų susitarimų visumą ir Servier taikytą strategiją, taip pat šalių padėtį rinkoje (šios išvados 263–266 punktai).

300.

Dėl Krka pažymėtina, kad Komisija teisingai atsižvelgė į tai, kad Krka buvo svarbi potenciali konkurentė, gal net viena iš realiausių grėsmių Servier trijose rinkose, vertintose nagrinėjant Krka susitarimų poveikį, turėjusi realių ir konkrečių galimybių įeiti į šias rinkas, ir kad dėl Krka susitarimų šios galimybės buvo panaikintos skatinant Krka nebemėginti įeiti į tas rinkas ir nebeginčyti Servier patentų (šios išvados 268–270 punktai).

301.

Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1174–1178, 1183 ir 1226 punktuose, įrodinėdama, kad, nesant Krka susitarimų, Krka būtų toliau dėjusi pastangas įeiti į atitinkamas rinkas ir kad šių susitarimų poveikis buvo toks, kad Krka buvo pašalinta kaip potenciali Servier konkurentė, taip panaikinant realią ir konkrečią Krka galimybę įeiti į šias rinkas, Komisija tinkamai pagrindė tų susitarimų konkurenciją ribojantį poveikį.

302.

Šiuo klausimu, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 1183 ir 1226 punktuose, byloje, kurioje priimtas Sprendimas Visa Europe ir Visa International Service / Komisija ( 128 ), pateikti argumentai, kad susitarimų poveikio analizė gali būti grindžiama potencialia konkurencija, kurią sudarytų pagal susitarimą pašalintas potencialiai į rinką galėjęs ateiti ūkio subjektas, šiuo atveju yra reikšmingi, nes Servier ir generinių vaistų bendrovių sudarytų susitarimų kontekstui būdinga tai, kad egzistavo patentas 947. Iš šios išvados 294 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad su patentais susijęs susitarimų, kaip antai nagrinėjamų šioje byloje, kontekstas yra tik viena iš aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti vertinant šių susitarimų kontekstą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jurisprudencijoje nustatyti susitarimo poveikio priešingos padėties analizei taikomi principai netenka reikšmės.

303.

Vadinasi, Komisija pagrįstai teigė, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1160, 1168, 1169, 1173 ir 1182 punktuose (šios išvados 276 punktas) padarė teisės klaidą, nes iš jos reikalavo įrodyti, kad, nesant Krka susitarimų, Krka„tikriausiai“ būtų rizikingai įėjusi į atitinkamas rinkas ar kad, nesant šių susitarimų, šalys būtų sudariusios mažiau ribojantį susitarimą.

304.

Be to, kaip nurodo Komisija, skundžiamo sprendimo 1148–1169 punktuose (šios išvados 276 punktas) Bendrojo Teismo pateiktoje analizėje, pagal kurią, nesant Krka susitarimų, Krka tikriausiai nebūtų įėjusi į šias rinkas, nes buvo įsitikinusi, kad patentas 947 galiojo, padarytos tos pačios klaidos, kaip jau konstatuotos nagrinėjant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą ( 129 ).

305.

Taip pat Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1192–1213 punktuose (šios išvados 278 punktas) klaidingai nusprendė, kad siekdama įrodyti susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo neginčijimo sąlygos poveikį Komisija turėjo įrodyti, kad tolesnis bylų, kurių Krka atsisakė pagal šį susitarimą, nagrinėjimas tikriausiai būtų leidęs greičiau pripažinti negaliojančiu patentą 947 ar tokio pripažinimo apimtis būtų buvusi didesnė.

306.

Kaip nurodyta šios išvados 293 ir 295 punktuose, Teisingumo Teismas Sprendime Generics (UK) ir kt. patikslino, kad susiklosčius tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šiuo atveju, priešingo scenarijaus įrodymas nereiškia, kad reikia įrodyti, kad to susitarimo šalys tikriausiai būtų sudariusios mažiau ribojantį susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo ar kad generinių vaistų bendrovė, nagrinėjamo susitarimo šalis, tikriausiai būtų laimėjusi bylą dėl patento.

307.

Iš tikrųjų nagrinėdama tokią priešingą padėtį konkurencijos institucija turi aprašyti ne situaciją, susijusią su patentu, kuri būtų susiklosčiusi nesant susitarimų, bet situaciją konkurencijos srityje. Taigi konkurencijos požiūriu priešingos padėties scenarijus būtų buvęs situacija, kai generinių vaistų bendrovė savarankiškai, vadovaudamasi savo situacijos dėl patento vertinimu, toliau taikytų savo komercinę ir bylinėjimosi strategiją, kad gautų kuo daugiau naudos iš realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką. Taigi situacija, kuri būtų buvusi nesant susitarimų, tai tokia situacija, kai yra galimybė realizuoti šias realias ir konkrečias galimybes ( 130 ).

308.

Taigi šiuo atveju Krka susitarimų konkurenciją ribojantis poveikis pasireiškė būtent tuo, kad buvo panaikinta ši galimybė realizuoti Krka realias ir konkrečias galimybes įeiti į atitinkamas rinkas.

309.

Tai, kad nagrinėjant priešingą padėtį negalima užtikrintai nustatyti, ar šios galimybės iš tikrųjų būtų realizuotos, neturi reikšmės jų pašalinimo poveikio realumui. Nagrinėjant poveikį konkurencijai svarbu ne tai, kad Krka bet kokia kaina įeitų į atitinkamas rinkas ar pasiektų patento pripažinimą negaliojančiu, o tai, kad ji, prieš įsipareigodama derinti veiksmus su Servier, buvo pajėgi ir tvirtai apsisprendusi įeiti į rinką ir pasiekti patento pripažinimą negaliojančiu, kad galėtų pasinaudoti laisva konkurencija ( 131 ).

310.

Priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, tokia priešingos padėties analizė nėra „hipotetiška“. Potencialios konkurencijos pašalinimo poveikis nėra mažiau realus nei realios ar esamos konkurencijos pašalinimo poveikis, nes susitarimas nekonkuruoti gali būti sudarytas tiek su potencialiu konkurentu, tiek su esamu konkurentu.

311.

Dėl Bendrojo Teismo požiūrio nepaisoma to, kad pagal SESV 101 straipsnį saugoma ne tik esama, bet ir potenciali konkurencija, be kurios nauji subjektai niekada negalėtų ateiti į rinką ( 132 ).

312.

Be to, kaip teigia Komisija, skundžiamo sprendimo 1179 punkte iš jos reikalaudamas patikslinti galimą susitarimų poveikį kainoms ir kitiems konkurencijos rodikliams Bendrasis Teismas pažeidė principą, pagal kurį SESV 101 straipsniu, kaip ir kitomis SESV išdėstytomis konkurencijos taisyklėmis, siekiama apsaugoti ne tik tiesioginius konkurentų arba vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad antikonkurencinio įmonių veiksmų derinimo tikslo buvimo konstatavimas negali priklausyti nuo jų tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis konstatavimo ( 133 ). Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai konstatuojamas įmonių veiksmų derinimo antikonkurencinis poveikis.

313.

Be to, Komisija teisingai tvirtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo 1180 ir 1210 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė prielaidą, kad pagrįstai tikėtina, jog svarbaus potencialios konkurencijos šaltinio pašalinimas savaime gali lemti poveikį kainoms ar kitiems konkurencijos rodikliams.

314.

Komisija taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai reikalavo, kad įgyvendinto susitarimo poveikis būtų nagrinėjamas atsižvelgiant į faktinių aplinkybių raidos po jo sudarymo visumą. Komisijos teigimu, nagrinėjant priešingos padėties scenarijų, priešingai, reikia remtis susitarimo sudarymo momentu.

315.

Kai siekiant taikyti SESV 101 straipsnį nagrinėjamas susitarimo tikslas, reikia nagrinėti šio susitarimo poveikį, jeigu, atsižvelgiant į susitarimo rūšį ar jame nustatytus mechanizmus ir įvertinus jų kontekstą, negalima nuspręsti, kad tuo susitarimu siekiama riboti konkurenciją ( 134 ). Šiuo atveju reikia nagrinėti, ar pagal susitarimą sukurtais mechanizmais, atsižvelgiant į jų veikimą, kontekstą ir konkurencinę padėtį atitinkamoje rinkoje, juos pritaikius bus daromas konkurenciją ribojantis poveikis.

316.

Tokią susitarimo poveikio analizę reikia atlikti, pavyzdžiui, kai institucija turi nagrinėti vieną ar kelis susitarimus, sudarančius sudėtingą visumą, kurios dalis konkurencijai palanki, o dalis žalinga, kurios antikonkurencinio pobūdžio neįmanoma nustatyti neišnagrinėjus jos poveikio ( 135 ), ir ja siekiama nustatyti galimą šio susitarimo poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje ( 136 ).

317.

Iš šios išvados 289 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad, nagrinėjant priešingą padėtį, konkurencijos veikimą reikia išnagrinėti realiomis aplinkybėmis, kuriomis ji veiktų, jei nebūtų sudarytas ginčijamas susitarimas. Tai reiškia, kad būtinai reikia nagrinėti, kas būtų įvykę, jeigu nebūtų susitarimo, o ne kas realiai įvyko jam esant. Realūs įvykiai, vykę įgyvendinant susitarimą ar po to, kai jis buvo įgyvendintas, neišvengiamai jau paveikti to susitarimo buvimo. Taigi priešingos padėties analizė, atlikta remiantis tokia jau konkurencijai pakenkusia situacija, kaip antai Bendrojo Teismo atlikta, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1192–1213 punktuose (žr. šios išvados 278 punktą), kiek padaryta išvada, kad įgyvendinant tą susitarimą vykę realūs įvykiai neturėjo ribojamojo poveikio, grindžiama ciklišku argumentavimu ir pažeidžia pačius tokios analizės, kaip reikalaujama pagal šios išvados 289–295 punktuose nurodytą jurisprudenciją, pagrindus.

318.

Nors iš esmės neatmetama galimybė atsižvelgti į vėlesnius įvykius, susijusius, be kita ko, su susitarimo įgyvendinimu, nagrinėjant jo neigiamą poveikį rinkai, kaip tai nurodė Komisija (žr. ginčijamo sprendimo 1220 konstatuojamąją dalį ir šios išvados 260 punktą), į šias aplinkybes negalima atsižvelgti įrodinėjant priešingos padėties scenarijų, kuris būtų klaidingai grindžiamas būtent tokio susitarimo buvimu, nes tas scenarijus turi būti grindžiamas jo nebuvimu.

319.

Taigi Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi Jungtinės Karalystės teismuose ir EPT toliau vykstančiais procesais ir jų baigtimi po to, kai Krka pasitraukė iš jų, darydamas išvadą, kad Krka susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo neginčijimo sąlyga nepadarė ribojamojo poveikio (šios išvados 278 punktas). Nors toliau dalyvaudama tuose procesuose Krka nebūtų pasiekusi kitokio rezultato dėl patentų ir ieškinių, palyginti su tuo, kurį pasiekė toliau dalyvaudami kiti ūkio subjektai (o tai net neįrodyta), tai neturi reikšmės vertinant tos sąlygos poveikio priešingą padėtį. Šiuo tikslu svarbu būtent tai, ar ši sąlyga lėmė tai, kad Krka atsisakė mėginimo konkuruoti su Servier, be kita ko, toliau dalyvaudama nagrinėjamuose procesuose.

320.

Vadinasi, neklaidingas Komisijos argumentas, kad priešingos padėties analizė turi būti atliekama remiantis susitarimo sudarymo momentu. Tačiau, kaip nusprendė Teisingumo Teismas, antikonkurencinis veiksmų pobūdis turi būti įvertintas jų atlikimo momentu ( 137 ). Tai logiška, nes pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį draudžiami būtent susitarimai, kurių tikslas trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje. Todėl tai, ar susitarimu siekiama antikonkurencinio tikslo ar poveikio, iš esmės turi būti nagrinėjama jo sudarymo momentu.

321.

Paskesnė įvykių raida, nepriklausanti nuo šalių valios ir pagal susitarimą nustatyto mechanizmo, nepašalina susitarimo, kurio sudarymo momentu buvo ribojama konkurencija, antikonkurencinio pobūdžio ( 138 ). Kaip paaiškino Komisija, be kita ko, per šiame apeliaciniame procese vykusį teismo posėdį, į vėlesnį susitarimo poveikį neutralizuojantį įvykį galima atsižvelgti tik ex nunc, t. y. nuo to įvykio momento, siekiant nustatyti dėl susitarimo padaryto SESV 101 straipsnio pažeidimo trukmę. Beje, šiuo atveju būtent taip Komisija atsižvelgė į vėlesnius įvykius, vykusius po to, kai buvo sudaryti ginčijami susitarimai, kaip antai patento 947 panaikinimą Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir EPT, nustatydama atitinkamą pažeidimų trukmę (dėl Krka žr. ginčijamo sprendimo 2126 konstatuojamąją dalį).

322.

Be to, šiuo klausimu skundžiamo sprendimo motyvai prieštaringi. To sprendimo 856 punkte Bendrasis Teismas dėl Servier ir Lupin sudaryto susitarimo konstatavo, kad galimi įvykiai po šio susitarimo sudarymo negali panaikinti jo ribojamojo pobūdžio ir kad „[i]š tikrųjų reikia skirti, pirma, paties pažeidimo padarymo, kurio nepaneigia paprasta galimybė, kad ateityje įvyks tam tikri įvykiai, klausimą ir, antra, pažeidimo trukmės, kurią gali lemti tokių įvykių realumas, klausimą“.

323.

Šis argumentas atitinka būtent Komisijos argumentus dėl Krka susitarimų poveikio. Neaišku, kodėl Bendrasis Teismas nevienodai vertino šį klausimą, pirma, dėl tų susitarimų ir, antra, dėl Servier ir Lupin sudaryto susitarimo.

324.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrojo Teismo analizėje nustatyta įgyvendintų susitarimų ir neįgyvendintų susitarimų poveikio skirtis nereikšminga (žr. skundžiamo sprendimo 1107–1133 punktus ir šios išvados 274 punktą). Kadangi priešinga padėtis analizuojama remiantis susitarimo sudarymo momentu, ši skirtis neturi prasmės susitarimo poveikiui įrodyti, nors ir neatmetama galimybė atsižvelgti į vėlesnes susitarimo įgyvendinimo aplinkybes, kaip į jo kontekstą.

325.

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad realaus ir potencialaus poveikio skirtis, Bendrojo Teismo taikyta įgyvendintiems susitarimams ir neįgyvendintiems susitarimams atskirti, taip pat nereikšminga, nes bet kuriuo atveju priešingos padėties analizėje reikia atsižvelgti tiek į realų, tiek į potencialų poveikį ( 139 ).

326.

Šiuo atveju Bendrojo Teismo išvadų dėl tariamos įgyvendintų susitarimų ir neįgyvendintų susitarimų skirties nagrinėjant jų poveikį negalima padaryti ir iš skundžiamo sprendimo 1107–1133 punktuose (šios išvados 274 punktas) Bendrojo Teismo šiuo tikslu nagrinėtos jurisprudencijos. Be to, kad Bendrojo Teismo siūlomas šios jurisprudencijos aiškinimas yra pernelyg kazuistinis, jis ne tik prieštarauja SESV 101 straipsnio sistemai ir tikslui (žr. šios išvados 320 punktą), bet pagal jį, remiantis šia jurisprudencija, taip pat daromos su aiškiu jos turiniu, kuriame nurodytas tiek realus, tiek potencialus nagrinėjamų susitarimų poveikis, nesuderinamos išvados.

327.

Iš to, kas išdėstyta nagrinėjant Komisijos apeliacinio skundo septintąjį pagrindą (šios išvados 282–326 punktai), matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pripažino „hipotetiniu“ ir atmetė požiūrį, pagal kurį, siekiant įrodyti, kad Krka susitarimai ribojo konkurenciją, remiamasi realiu Krka, kaip potencialios konkurencijos šaltinio, pašalinimo poveikiu. Taigi Bendrojo Teismo išvada, kad šie susitarimai neturėjo būti kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimas dėl poveikio (skundžiamo sprendimo 1217 ir 1232 punktai), grindžiama analize, kurioje padaryta teisės klaidų, todėl ją reikia panaikinti.

328.

Kaip jau priminta šios išvados 251 punkte, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą panaikinęs Bendrojo Teismo sprendimą Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

329.

Išnagrinėjus apeliacinio skundo septintąjį pagrindą matyti, kad taip yra šioje byloje, kiek tai susiję su konstatuotu Krka susitarimų antikonkurenciniu poveikiu. Jį išnagrinėjus aišku, kad pirmojoje instancijoje Servier nurodytas dešimtasis pagrindas, kuriuo grindžiama Bendrojo Teismo analizė (žr. skundžiamo sprendimo 1217 ir 1232 punktus), nepaneigia Komisijos išvados, kad dėl Krka susitarimų poveikio buvo labai apribota potenciali Servier ir generinių vaistų bendrovių konkurencija (ginčijamo sprendimo 1850 konstatuojamoji dalis).

330.

Taigi Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje Servier nurodytą dešimtąjį pagrindą dėl Krka susitarimų poveikio, o tai reiškia, kad šiuo klausimu bus patvirtintas ginčijamas sprendimas.

331.

Iš šios išvados 250–253 ir 327–330 punktuose konstatuotų aplinkybių matyti, kad reikia panaikinti Bendrojo Teismo išvadas dėl Krka susitarimų antikonkurencinio tikslo ir poveikio nebuvimo (skundžiamo sprendimo 1217 ir 1232–1234 punktai) ir kad Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu ir atmesti pirmojoje instancijoje nurodytus pagrindus dėl šių susitarimų antikonkurencinio tikslo ir poveikio nebuvimo. Vadinasi, Teisingumo Teismas gali patvirtinti ginčijamame sprendime padarytą išvadą, kad šie susitarimai yra vienas ir tęstinis SESV 101 straipsnio pažeidimas, taip pat už jį Servier skirtą baudą (ginčijamo sprendimo 4 straipsnis ir 7 straipsnio 4 dalis).

332.

Remdamasi apeliacinio skundo aštuntuoju–vienuoliktuoju pagrindais Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su konstatuotu Servier padarytu SESV 102 straipsnio pažeidimu.

333.

Bendrasis Teismas pritarė visiems pirmojoje instancijoje Servier nurodytiems pagrindams (keturioliktasis–septynioliktasis pagrindai) dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo, remdamasis išvada, kad Komisija klaidingai apibrėžė atitinkamą galutinių gaminių rinką, kaip apimančią tik vienintelę originalaus ir generinio perindoprilio versijų molekulę.

334.

Prieš nagrinėjant Komisijos apeliacinio skundo pagrindus, kuriuose skundžiama ši išvada (b), tikslinga apibendrinti šiuo klausimu ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime konstatuotas aplinkybes (a).

335.

Pirmiausia Komisija konstatavo, kad atitinkamą galutinių gaminių rinką sudarė originalaus ir generinio perindoprilio versijos. Ji tai konstatavo dėl keturių nagrinėtų valstybių narių, t. y. Prancūzijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2009 m. (ginčijamo sprendimo 6 skirsnio 2128–2549 konstatuojamosios dalys).

336.

Darydama šią išvadą Komisija pirmiausia paaiškino, kad padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti naudojamas perindoprilis, žinoma, priskiriamas prie „angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių“ klasės, kurią per nagrinėjamą laikotarpį sudarė šešiolikos skirtingų molekulių, kurių vienodas veikimo būdas ir dažniausiai panašios terapinės indikacijos bei šalutinis poveikis, grupė. Vis dėlto visi AKF inhibitoriai nesudarė visiškai homogeniškos vaistų grupės, o perindoprilis buvo pripažintas dėl tam tikrų nuo kitų AKF inhibitorių jį išskiriančių savybių. 2000 m., rinkos apibrėžimui reikšmingo laikotarpio pradžioje, jau buvo susiformavusi AKF inhibitorių klasė ir buvo prieinamos daugumos AKF inhibitorių generinės versijos. Perindopriliui artimiausiomis laikytos AKF inhibitorių generinės versijos tapo prieinamos 1999–2005 m. (ginčijamo sprendimo 92, 93, 2144, 2145, 2149, 2165–2171, 2449 ir 2537 konstatuojamosios dalys bei 21, 24, 27 ir 30 lentelės).

337.

Paskui nagrinėdama perindopriliui darytą konkurencinį spaudimą Komisija konstatavo, kad įgyvendindama išskyrimo politiką Servier rėmėsi AKF inhibitorių ir ypatingų perindoprilio savybių skirtumais, siekdama paskatinti išrašančius gydytojus skirti šį vaistą (ginčijamo sprendimo 2445–2457 konstatuojamosios dalys).

338.

Be to, Komisija konstatavo būtent tai, kad labai didelis kitų AKF inhibitorių kainų kritimas pateikus rinkai jų generines versijas nelėmė perindoprilio kainos ir Servier išlaidų pardavimų skatinimui sumažėjimo, kurios išliko nepakitusios per visą nagrinėjamą laikotarpį, nesumažėjo ir parduotas perindoprilio kiekis, jis nuolat didėjo. Taigi labai didelis kitų AKF inhibitorių kainos sumažėjimas nelėmė perindoprilio pakeitimo šiais kitais AKF inhibitoriais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad per tyrimo laikotarpį kiti AKF inhibitoriai perindopriliui visai nedarė didelio konkurencinio spaudimo ir kad Servier galėjo elgtis pakankamai nepriklausomai nuo kitų AKF inhibitorių gamintojų (ginčijamo sprendimo 2460–2495, 2521 ir 2544 konstatuojamosios dalys).

339.

Galiausiai Komisija konstatavo, kad ribotas kitų AKF inhibitorių spaudimo perindopriliui veiksmingumas labai aiškiai skyrėsi nuo spaudimo, kurio tikėtasi ir kuris galbūt buvo daromas dėl pateiktų rinkai perindoprilio generinių vaistų, galėjusių nukonkuruoti visus esamus originalaus perindoprilio pardavimus. Be to, Komisija nusprendė, kad perindoprilio generinių vaistų daromas konkurencinis spaudimas turėjo būti laikomas esminiu vertinant atitinkamų gaminių rinką, jeigu ginčijamais veiksmais siekta neutralizuoti šį spaudimą (ginčijamo sprendimo 2528–2546 konstatuojamosios dalys).

340.

Antra, Komisija išnagrinėjo Servier padėtį atitinkamoje galutinių gaminių rinkoje ir padarė išvadą, kad per nagrinėjamą laikotarpį Servier užėmė dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, originalaus ir generinio perindoprilio rinkoje Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Lenkijoje (ginčijamo sprendimo 6 skirsnio 2550–2600 konstatuojamosios dalys).

341.

Trečia, Komisija konstatavo, kad atitinkamos galutinių gaminių pradinės grandies rinka, technologijos rinka, apėmė tik perindoprilio technologiją ir kad Servier taip pat užėmė dominuojančią padėtį šioje atitinkamoje technologijos rinkoje (ginčijamo sprendimo 7 skirsnio 2601–2758 konstatuojamosios dalys).

342.

Galiausiai, ketvirta, Komisija išnagrinėjo Servier elgesį ir nusprendė, kad viena ir tęstinė Servier strategija, be kita ko, apimanti VFM technologijos įsigijimą ir susitarimus dėl taikaus ginčų dėl patento sprendimo už kompensacinį mokestį, yra vienas ir tęstinis SESV 102 straipsnio pažeidimas (ginčijamo sprendimo 8 skirsnio 2759–2998 konstatuojamosios dalys).

343.

Pirmiausia Bendrasis Teismas pritarė pirmojoje instancijoje Servier nurodytam keturioliktajam pagrindui dėl atitinkamos galutinių gaminių rinkos apibrėžimo taikant SESV 102 straipsnį. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija klaidingai apibrėžė atitinkamą rinką kaip apimančią tik perindoprilio molekulę (skundžiamo sprendimo 1367–1592 punktai).

344.

Šį pirmojoje instancijoje Servier nurodytą keturioliktąjį pagrindą sudarė trys priekaištai (skundžiamo sprendimo 1367–1370 punktai).

345.

Pateikęs pirmines pastabas (skundžiamo sprendimo 1371–1405 punktai), Bendrasis Teismas, pirma, išnagrinėjo ir atmetė pirmojo priekaišto pirmą dalį dėl neatsižvelgimo į ekonominio konteksto aplinkybių visumą (skundžiamo sprendimo 1406–1417 punktai). Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir pritarė antrajam priekaištui, kad Komisija nepaisė AKF inhibitorių terapinio pakeičiamumo (skundžiamo sprendimo 1418–1566 punktai). Trečia, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir pritarė pirmojo priekaišto antrai daliai dėl rinkos analizėje suteiktos pernelyg didelės reikšmės kainos kriterijui (skundžiamo sprendimo 1567–1585 punktai). Ketvirta, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nereikia atsakyti dėl trečiojo priekaišto, pateikto dėl Komisijos atliktos ekonometrinės kainų analizės metodologinių trūkumų (skundžiamo sprendimo 1586 punktas).

346.

Baigęs nagrinėti Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 1374 punkte priminęs principą, pagal kurį Sąjungos teismo vykdoma Komisijos padarytų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė apsiriboja procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu ( 140 ), nusprendė, kad šiuo atveju Komisija atitinkamos rinkos apibrėžimo analizėje padarė kelias „klaidas“, todėl klaidingai susiaurino atitinkamą galutinių gaminių rinką vien iki perindoprilio molekulės, taigi reikėjo pritarti pirmojoje instancijoje nurodytam keturioliktajam pagrindui (skundžiamo sprendimo 1589–1592 punktai).

347.

Toliau, antra, Bendrasis Teismas pritarė pirmojoje instancijoje Servier nurodytam keturioliktajam pagrindui ir panaikino ginčijame sprendime padarytą išvadą, kad Servier užėmė dominuojančią padėtį šioje galutinių gaminių rinkoje (skundžiamo sprendimo 1595–1608 punktai).

348.

Trečia, Bendrasis Teismas taip pat pritarė pirmojoje instancijoje Servier nurodytam šešioliktajam pagrindui ir panaikino išvadą, kad Servier užėmė dominuojančią padėtį galutinių gaminių pradinės grandies rinkoje, t. y. technologijos rinkoje (skundžiamo sprendimo 1611–1622 punktai).

349.

Galiausiai, ketvirta, kadangi buvo neteisingai apibrėžta rinka, Bendrasis Teismas pritarė pirmojoje instancijoje Servier nurodytam septynioliktajam pagrindui ir panaikino ginčijamame sprendime padarytą išvadą dėl Servier piktnaudžiaujamo elgesio (skundžiamo sprendimo 1625–1632 punktai).

350.

Remdamasis šiais argumentais Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 6 straipsnį (jame konstatuotas Servier padarytas SESV 102 straipsnio pažeidimas) ir 7 straipsnio 6 dalį (už šį pažeidimą skirta bauda) (skundžiamo sprendimo 1633 ir 1963 punktai ir rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktai).

351.

Komisija remiasi keturiais apeliacinio skundo pagrindais, grindžiamais Bendrojo Teismo išvadomis dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo.

352.

Remdamasi apeliacinio skundo aštuntuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, nes nusprendė, kad apibrėždama galutinių gaminių rinką Komisija suteikė pernelyg didelę reikšmę kainoms (1).

353.

Remdamasi apeliacinio skundo devintuoju pagrindu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų tiek dėl konceptualaus požiūrio, tiek konkrečiose išvadose dėl terapinio pakeičiamumo (2).

354.

Remdamasi apeliacinio skundo dešimtuoju pagrindu Komisija siekia, kad būtų konstatuota, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes pripažino priimtinais ieškinio A 286 ir A 287 priedus ir dubliko C 29 priedą (3).

355.

Galiausiai remdamasi apeliacinio skundo paskutiniuoju, t. y. vienuoliktuoju, pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes, remdamasis savo išvadomis dėl galutinių gaminių rinkos, panaikino Komisijos išvadas dėl atitinkamos perindoprilio VFM technologijos rinkos (4).

356.

Remdamasi apeliacinio skundo aštuntuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes, be kita ko, klaidingai taikė atitinkamos rinkos sąvoką ir netinkamai ir (arba) prieštaringai motyvavo, skundžiamo sprendimo 1567–1586 punktuose pritardamas pirmojoje instancijoje Servier pateikto keturioliktojo pagrindo pirmojo priekaišto antrai daliai, kurioje ginčyta tai, kad apibrėždama atitinkamą gaminių rinką Komisija suteikė pernelyg didelę reikšmę vaistų kainų pokyčiams (šios išvados 344 ir 345 punktai).

357.

Kaip primena Komisija ir kaip nurodyta šios išvados 345 punkte, Bendrasis Teismas atmetė pirmojoje instancijoje Servier pateikto keturioliktojo pagrindo pirmojo priekaišto pirmą dalį (skundžiamo sprendimo 1406–1417 punktai). Taip Bendrasis Teismas patvirtino, kad Komisija atitinkamos rinkos analizėje tinkamai atsižvelgė į ekonominio konteksto visumą, įskaitant vaistų terapinį naudojimą ir kainų pokyčius (skundžiamo sprendimo 1411–1415 punktai). Bendrasis Teismas kaip faktines aplinkybes pripažino ir tai, kad kitų AKF inhibitorių kainų pokyčiai menkai paveikė perindoprilį, o to Servier neginčijo, taip pat aplinkybes, kad per nagrinėjamą laikotarpį Servier parduodamo perindoprilio kiekis nuolat didėjo ir Servier pelnas išliko labai didelis (skundžiamo sprendimo 1499, 1500, 1559, 1573, 1579 ir 1583 punktai).

358.

Taigi, kaip pažymi Komisija, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, bet suteikė pernelyg didelę reikšmę kainų pokyčiams, nors šie pokyčiai, kai kitų AKF inhibitorių, tariamai konkuravusių su perindopriliu, kainos smarkiai mažėjo, net iki 90 % ( 141 ), per 9 metų laikotarpį nepadarė poveikio nei Servier parduoto perindoprilio kainoms, nei kiekiui, nei jos pelnui.

359.

Komisija tvirtina, kad taip Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas dėl su kainomis susijusių veiksnių nustatant atitinkamą rinką (i), dėl to, kad vaistus išrašantys gydytojai nereagavo į kainas (ii), taip pat dėl atsižvelgimo į perindoprilio generinių vaistų lemiamą konkurenciją (iii).

360.

Remdamasi apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo pirma ir antra dalimis Komisija tvirtina, kad, pirma, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1380–1405 ir 1567–1586 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad su kainomis susijusiems veiksniams suteikta pernelyg didelė reikšmė apibrėžiant atitinkamą rinką, nors pats analizėje kainos veiksniui nesuteikė jokios realios reikšmės. Be to, Komisija teigia, kad skundžiamas sprendimas dėl su kainomis susijusių veiksnių netinkamai motyvuotas ir motyvai prieštaringi.

361.

Reikia konstatuoti, kad vien skaitant Bendrojo Teismo šiuo klausimu pateiktus argumentus matyti, kad Komisija pagrįstai nurodo netinkamą ir prieštaringą motyvavimą.

362.

Skundžiamo sprendimo 1390–1404 punktuose pateiktuose Bendrojo Teismo argumentuose dėl kainos veiksnio pradedama nuo bendrų teiginių „[d]ėl atitinkamos produktų rinkos apibrėžimo farmacijos sektoriuje“ ( 142 ). Bendrasis Teismas juose iš esmės nurodė, kad konkurencinio spaudimo dėl kainų farmacijos sektoriuje sušvelninimą lemia reikšmė, kurią vaistus išrašantis gydytojas suteikia vaistų terapiniams aspektams, ir vaistų kainų ir kompensavimo tvarkos reglamentavimas (skundžiamo sprendimo 1390–1394 punktai).

363.

Bendrojo Teismo nuomone, gydytojų pasirinkimas ir dėmesys, kurį jie teikia terapiniams aspektams, suteikia galimybę daryti didelį konkurencinį spaudimą, susijusį su kokybe, o ne kaina, ir jis grindžiamas kitais nei spaudimo dėl kainų mechanizmais (skundžiamo sprendimo 1395–1397 punktai).

364.

Taip pat skundžiamo sprendimo 1392 ir 1398 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad kainos rodiklis galėjo turėti reikšmės apibrėžiant atitinkamą rinką farmacijos sektoriuje. Taigi didelio vaisto kainos sumažėjimo poveikio vaistui, kuris pripažintas pakeičiamu, nebuvimas gali būti požymis, kad pastarasis patiria nedidelį konkurencinį spaudimą.

365.

Be to, skundžiamo sprendimo 1578 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad ekonominis pakeičiamumas gali egzistuoti, jeigu dėl kitų nei kaina reikšmingų ekonominių rodiklių pokyčių vieno gaminio didelė pardavimų dalis pereina kitam gaminiui.

366.

Vis dėlto Bendrasis Teismas nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, skundžiamo sprendimo 1573–1575 punktuose pripažinta aplinkybė, kad didelis kitų AKF inhibitorių kainų sumažėjimas nepadarė jokio poveikio perindopriliui ir kad iš tikrųjų perindoprilio pardavimai neperėjo kitiems AKF inhibitoriams, nėra požymis, kad kiti AKF inhibitoriai perindopriliui nedarė konkurencinio spaudimo.

367.

Taip pat Bendrasis Teismas nepaaiškino skundžiamo sprendimo 1579 punkte, kuris prasideda žodžiais „[d]ėl šios priežasties“, padarytos išvados, nors pirmesni punktai nepagrindžia jos turinio. Remiantis šia nepaaiškinta išvada, aplinkybė, kad perindoprilio pardavimai ir kainos sumažėjo tik po generinio perindoprilio pateikimo rinkai, nors išliko nepakitę kitų AKF inhibitorių kainų sumažėjimo laikotarpiu, neleido nuspręsti, kad iki generinio perindoprilio pateikimo nebuvo konkurencinio spaudimo.

368.

Skundžiamo sprendimo 1577 punkte Bendrasis Teismas tik tvirtino, kad farmacijos sektoriuje reikia atsižvelgti į kitokį nei kaina grindžiamą konkurencinį spaudimą, ir šiuo klausimu padarė nuorodą į skundžiamo sprendimo 1418–1566 punktuose pateiktus argumentus, kuriais atsakyta į pirmojoje instancijoje Servier pateikto keturioliktojo pagrindo antrąjį priekaištą dėl perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinio pakeičiamumo (skundžiamo sprendimo 1369 punktas).

369.

Taigi ne tik tokia be paaiškinimų padaryta bendra nuoroda į 149 skundžiamo sprendimo punktuose pateiktus argumentus šalims ir Teisingumo Teismui neleidžia suprasti Bendrojo Teismo motyvavimo. Bendrojo Teismo teiginiai taip pat neleidžia suprasti, kodėl su kainomis nesusijęs konkurencinis spaudimas, kurį perindopriliui tariamai darė kiti AKF inhibitoriai, nors jo buvimas tinkamai motyvuotas šiuose 149 punktuose, visiškai neatsispindėjo perindoprilio kainų ir kiekio pokyčiuose, kaip tai pastebėjo Komisija, teigianti, kad, priešingai, kiti AKF inhibitoriai nedarė spaudimo perindopriliui.

370.

Kaip teisingai skundžia Komisija, Bendrojo Teismo pateiktas su kainos veiksniu susijęs motyvavimas ne tik netinkamas, nes neleidžia suprasti šio veiksnio reikšmės visoje jo analizėje, bet ir prieštaringas, nes iš esmės Bendrasis Teismas iš pradžių pritarė kainos veiksnio vaidmeniui, o paskui be pagrindžiančių motyvų jį pašalino iš tos pačios analizės.

371.

Galiausiai, kaip pažymi Komisija, Bendrasis Teismas, atrodo, kėlė klausimą būtent dėl kainos veiksnio reikšmės atitinkamos rinkos analizėje. Bendrasis Teismas nesusieja savo argumentų, viena vertus, dėl su kainomis nesusijusio spaudimo ir, kita vertus, dėl kainų, o tik nurodo, kad tas spaudimas buvo ir kad jo poveikis kainoms neturi reikšmės šioje analizėje.

372.

Taigi Komisija teisingai tvirtina, kad taip Bendrasis Teismas pažeidė jurisprudencijoje nustatytus principus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo taikant SESV 102 straipsnį.

373.

Vadovaujantis šiais principais, nagrinėjama rinka apibrėžiama siekiant nustatyti ribas, kurių neperžengiant turi būti vertinamas klausimas, ar įmonė gali elgtis pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų ( 143 ).

374.

Kitaip tariant, reikia išnagrinėti, ar yra konkuruojančių gaminių, kurie lemia didelius konkurencijos suvaržymus nagrinėjamoms įmonėms ( 144 ). Atliekant tokią analizę, reikia atsižvelgti ne tik į nagrinėjamų gaminių objektyvias savybes, t. y. terapinį perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių tarpusavio pakeičiamumą, bet ir į konkurencijos sąlygas ir paklausos ir pasiūlos struktūrą rinkoje, taigi į visus galimus konkurencinio spaudimo rodiklius ( 145 ).

375.

Kaip Bendrasis Teismas pripažino byloje, kurioje priimtas Sprendimas AstraZeneca / Komisija ( 146 ), šie principai taip pat taikomi farmacijos rinkoms, nes šių rinkų specifika nepaneigia kainomis grindžiamų rodiklių reikšmės.

376.

Taigi, apibrėžiant atitinkamą rinką, reikia sistemingai nustatyti konkurencijos ribojimus, su kuriais susiduria tam tikros įmonės, siekiant nustatyti tuos faktinius jų konkurentus, kurie gali riboti tų įmonių veiksmus ir trukdyti joms veikti nepriklausomai nuo veiksmingo konkurencijos spaudimo ( 147 ).

377.

Šioje analizėje galima atsižvelgti į natūralius nagrinėjamo laikotarpio įvykius rinkoje ( 148 ), taip pat į faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaip piktnaudžiavimo veiksmai ( 149 ).

378.

Vykdant šią užduotį negalima nepaisyti veiksnių, kaip antai šiuo atveju perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių kainų pokyčių, rodančių, kad gaminiai, kuriais teoriškai galima pakeisti nagrinėjamą gaminį, jam nedarė reikšmingo konkurencinio spaudimo. Juo labiau taip yra, kai iš šios raidos matyti, kad tik paties perindoprilio generinių vaistų pateikimas rinkai padarė poveikį perindopriliui. Taigi būtent Servier sudaryti susitarimai, kuriais siekta pavėlinti šių generinių vaistų pateikimą rinkai, šiuo atveju pagrindžia priekaištą dėl piktnaudžiavimo buvimo.

379.

Iš pateiktų argumentų matyti, kad pagrįstos Komisijos apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo pirma ir antra dalys dėl netinkamo ir prieštaringo motyvavimo ir teisės klaidų, kiek tai susiję su atsižvelgimu į kainos veiksnį Bendrojo Teismo atliktoje atitinkamos rinkos analizėje.

380.

Remdamasi apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo trečia ir ketvirta dalimis Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, argumentuodamas, kad vaistus išrašantys gydytojai neatsižvelgė į kainas, ir šiuo klausimu netinkamai ir (arba) prieštaringai motyvavo.

381.

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip priekaištauja Komisija, šis skundžiamo sprendimo motyvavimas iš tikrųjų prieštaringas ir neleidžia suprasti, kokias gydytojų neatsižvelgimo į kainas pasekmes nustatė Bendrasis Teismas.

382.

Taigi, viena vertus, skundžiamo sprendimo 1390 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog tai, kad konkurencinio spaudimo dėl kainų farmacijos sektoriuje sušvelninimą lemia reikšmė, kurią gydytojai suteikia vaistų terapiniams aspektams, gali pateisinti siaurų rinkų apibrėžimą. Kita vertus, skundžiamo sprendimo 1575–1578 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi tuo, kad gydytojai nepaiso kainų, siekdamas pagrįsti platų rinkos apibrėžimą, remdamasis kitų AKF inhibitorių perindopriliui daromu su kainomis nesusijusiu konkurenciniu spaudimu.

383.

Be to, nors skundžiamo sprendimo 1393–1395 punktuose Bendrasis Teismas teigė, kad paklausą farmacijos sektoriuje iš esmės lemia vaistus išrašantys gydytojai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1398 ir 1464 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad paklausą šiame sektoriuje taip pat lemia socialinės apsaugos sistemos, galinčios paskatinti išrašyti lygiavertėmis pripažintas vaistų generines versijas.

384.

Taigi atsižvelgiant į šį netinkamą ir prieštaringą motyvavimą negalima suprasti, kokias išvadas iš to padarė Bendrasis Teismas dėl paklausos farmacijos sektoriuje poveikio.

385.

Be to, Komisija pagrįstai teigia ir tai, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepaisė rinkos apibrėžimo paskirties – nustatyti reikšmingą konkurencinį spaudimą, kurį patiria įmonės, šiuo atveju Servier. Kaip teigia Komisija, tai, kad gydytojai nepaiso kainų, veikiau sušvelnina Servier daromą konkurencinį spaudimą, nes tai jai leidžia laisviau nustatyti savo kainas, o ne priešingai, beje, Bendrasis Teismas tai pripažino skundžiamo sprendimo 1390 punkte ( 150 ).

386.

Kaip Komisija priekaištavo, be kita ko, per šiame apeliaciniame procese vykusį teismo posėdį, Bendrasis Teismas nepaisė atitinkamos rinkos sąvokos, nes dėmesį sutelkė į gydytojams darytą spaudimą, užuot nagrinėjęs Servier darytą spaudimą. Tačiau, kaip Komisija taip pat nurodė per teismo posėdį, rinkos apibrėžimo tikslas – nagrinėti ne patį gydytojų pasirinkimą, o jo poveikį Servier daryto konkurencinio spaudimo mastui.

387.

Vadinasi, pagrįstos ir apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo trečia ir ketvirta dalys dėl Bendrojo Teismo padarytų teisės klaidų ir netinkamo motyvavimo atsižvelgiant į gydytojų pasirinkimą, siekiant apibrėžti atitinkamą rinką.

388.

Galiausiai remdamasi apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo penkta ir šešta dalimis Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl padarytos teisės klaidos, nes jis tinkamai neatsižvelgė į perindoprilio generinių vaistų lemiamą konkurenciją ir šiuo klausimu netinkamai ir (arba) prieštaringai motyvavo.

389.

Šie priekaištai iš dalies sutampa su tam tikrais nagrinėjant apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo pirmą ir antrą dalis jau išnagrinėtais priekaištais.

390.

Kaip konstatuota šios išvados 367 ir 369 punktuose, Bendrojo Teismo motyvavimas netinkamas, nes negalima suprasti, kokias išvadas Bendrasis Teismas padarė dėl aplinkybės, kurią vis dėlto pripažino skundžiamo sprendimo 1392 ir 1579 punktuose, kad perindoprilio kainos sumažėjo pateikus rinkai jo generinius vaistus, nors jos išliko nepakitusios pateikus rinkai kitų AKF inhibitorių generinius vaistus.

391.

Taip pat negalima suprasti ir Bendrojo Teismo išvadų, kurias jis padarė dėl aplinkybės, pripažintos skundžiamo sprendimo 1392 ir 1398 punktuose, kad socialinės apsaugos sistemos galėjo paskatinti išrašyti generinius vaistus, nesvarbu, ar paties nagrinėjamo vaisto generinius vaistus, ar lygiaverčiais pripažintų vaistų generinius vaistus.

392.

Komisija pažymi, kad skundžiamo sprendimo 1392 punkte nurodyta, kad į tam tikro vaisto generinių vaistų daromą konkurencinį spaudimą galima atsižvelgti tik jį faktiškai pateikus rinkai, bet tai netiesa. Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo 1392 punkto negalima suprasti, ar Bendrasis Teismas iš tikrųjų dėl to apribojo galimybę atsižvelgti į tam tikro vaisto generinių vaistų daromą konkurencinį spaudimą.

393.

Bet kuriuo atveju Sprendime Generics (UK) ir kt. Teisingumo Teismas patikslino, kad apibrėžiant atitinkamą rinką galima atsižvelgti į tam tikro vaisto generinius vaistus, net jeigu jais dar faktiškai neprekiaujama rinkoje ir situacija dėl patento neaiški, kai atitinkami generinių vaistų gamintojai turi galimybę per trumpą laiką patekti į atitinkamą rinką ir yra pakankamai pajėgūs sudaryti rimtą atsvarą šioje rinkoje jau esančiam originalių vaistų gamintojui ( 151 ).

394.

Nagrinėjant šį klausimą reikšmingos ir aplinkybės, rodančios, kad patento savininkas generinius vaistus suvokia kaip grėsmę ( 152 ). Vadinasi, šiuo atveju, kaip nurodyta šios išvados 378 punkte, tai, kad ginčijamame sprendime inkriminuojami veiksmai buvo Servier taikyta strategija, siekiant pavėlinti generinių vaistų pateikimą rinkai, yra svarbi aplinkybė nagrinėjant atitinkamą rinką.

395.

Taigi, kaip teisingai teigia Komisija, Bendrasis Teismas nepaaiškino, kokią reikšmę savo analizėje jis ketino suteikti perindoprilio generinių vaistų darytam konkurenciniam spaudimui.

396.

Priešingai, analizėje Bendrasis Teismas dėmesį sutelkė į perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinį pakeičiamumą, tinkamai neatsižvelgęs į Komisijos nurodytą aplinkybę, kad šis teoriškai, žinoma, egzistuojantis pakeičiamumas praktikoje nepasireiškė tuo, kad šie vaistai iš tikrųjų buvo pakeisti vieni kitais.

397.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo penktai ir šeštai dalims dėl netinkamo atsižvelgimo į perindoprilio generinių vaistų darytą konkurencinį spaudimą ir netinkamo motyvavimo šiuo klausimu.

398.

Iš nagrinėjant apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą pateiktų argumentų matyti, kad Bendrasis Teismas, pripažindamas, kad Komisija suteikė pernelyg didelę reikšmę kainos veiksniui, apibrėždama atitinkamą galutinių gaminių rinką, padarė teisės klaidų ir neįvykdė pareigos motyvuoti sprendimą.

399.

Taigi vien šių klaidų pakanka paneigti skundžiamo sprendimo 1589–1591 punktuose Bendrojo Teismo padarytoms išvadoms, kad Komisija klaidingai apibrėžė atitinkamą galutinių gaminių rinką ir neįrodė, kad šią rinką sudarė tik originalus ir generinis perindoprilis (šios išvados 346 punktas).

400.

Skundžiamo sprendimo 1589 punkte Bendrasis Teismas išties išvardijo penkias atskiras klaidas, Komisijos tariamai padarytas apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką. Pirmosios keturios iš šių klaidų susijusios su perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapiniu pakeičiamumu ir su kainomis nesusijusiu konkurenciniu spaudimu, o su atsižvelgimu į kainos veiksnį susijusi tik penktoji klaida.

401.

Vis dėlto atsižvelgiant į to kainos veiksnio analizės reikšmę bendroje Komisijos analizėje (žr. šios išvados 338 punktą) ir jo sąsają su kitais veiksniais (žr. šios išvados 369, 371 ir 378 punktus) šiuo klausimu konstatuotas Bendrojo Teismo išvadų klaidingumas ir netinkamas motyvavimas lemia tai, kad klaidinga visa jo atlikta analizė dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, todėl nereikia nagrinėti Komisijos apeliacinio skundo devintojo pagrindo, grindžiamo Bendrojo Teismo padarytomis klaidomis dėl atsižvelgimo į terapinį pakeičiamumą apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką.

402.

Vadinasi, vien nagrinėjant apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą konstatuotos Bendrojo Teismo padarytos klaidos pagrindžia skundžiamo sprendimo panaikinimą tiek, kiek jame, remiantis tuo, kad Komisija tariamai klaidingai apibrėžė atitinkamą gaminių rinką, pritarta pirmojoje instancijose Servier nurodytiems keturioliktajam–septynioliktajam pagrindams ir panaikinti ginčijamo sprendimo 6 straipsnis ir 7 straipsnio 6 dalis (žr. šios išvados 343–350 punktus).

403.

Taigi tik dėl išsamumo išnagrinėsiu kitus Komisijos apeliacinio skundo pagrindus, susijusius su SESV 102 straipsniu.

404.

Remdamasi apeliacinio skundo devintuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų tiek taikydamas konceptualų požiūrį, tiek darydamas konkrečias išvadas dėl terapinio pakeičiamumo.

405.

Šio pagrindo pirmoje dalyje, pateiktoje dėl Bendrojo Teismo klaidų, padarytų nagrinėjant terapinio pakeičiamumo vaidmenį, siekiant apibrėžti atitinkamą galutinių gaminių rinką, Komisija iš esmės skundžia argumentus, pateiktus skundžiamo sprendimo dalyje, kurioje nagrinėjama pirmojoje instancijoje nurodyto keturioliktojo pagrindo pirmo priekaišto antra dalis, pateikta dėl rinkos analizėje suteiktos pernelyg didelės reikšmės kainos veiksniui (skundžiamo sprendimo 1567–1585 punktai) (žr. šios išvados 345 punktą) (i).

406.

Šio pagrindo antroje–šeštoje dalyse, nurodytose dėl Bendrojo Teismo klaidų, padarytų atsižvelgiant į tam tikrus įrodymus ar juos nagrinėjant, Komisija skundžia argumentus, pateiktus skundžiamo sprendimo dalyje, kurioje nagrinėjamas pirmojoje instancijoje Servier nurodyto keturioliktojo pagrindo antras priekaištas dėl perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinio pakeičiamumo (skundžiamo sprendimo 1418–1566 punktai) (žr. šios išvados 345 punktą) (ii).

407.

Remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo pirma dalimi Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nagrinėdamas terapinio pakeičiamumo vaidmenį apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką.

408.

Priešingai, nei tvirtina Servier, ši dalis nėra nepriimtina, nes susijusi tik su Bendrojo Teismo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu. Ši dalis pateikta dėl Bendrojo Teismo atliekamo teisinio faktinių aplinkybių kvalifikavimo ir jo sukeliamų teisinių pasekmių, o tai Teisingumo Teismas kontroliuoja apeliaciniame procese ( 153 ).

409.

Šio pagrindo pirmoje dalyje nurodydama priekaištus dėl Bendrojo Teismo atliktoje atitinkamos galutinių gaminių rinkos analizėje suteiktos pernelyg didelės reikšmės su kaina nesusijusiems konkurencijos veiksniams Komisija atsižvelgė į priekaištus dėl šioje Bendrojo Teismo analizėje suteiktos nepakankamos reikšmės kainos veiksniui, kuriuos ji nurodė pateikdama apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą.

410.

Taigi šioje apeliacinio skundo devintojo pagrindo dalyje Komisijos pateikti argumentai sutampa su dalimi argumentų, jau išnagrinėtų ir pripažintų pagrįstais nagrinėjant apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą.

411.

Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, atsižvelgdamas į perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinį pakeičiamumą. Pasak Komisijos, Bendrasis Teismas vien dėl šio terapinio pakeičiamumo padarė išvadą, kad kiti AKF inhibitoriai perindopriliui darė su kainomis nesusijusį realų konkurencinį spaudimą.

412.

Komisija ginčija skundžiamo sprendimo 1385, 1395, 1397, 1574–1577, 1579 ir 1584 punktus, kurie iš esmės jau išnagrinėti šios išvados 362–369 punktuose. Šiuose punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad gydytojų pasirinkimą, kokį vaistą išrašyti, daugiausia lėmė su kainomis nesusiję veiksniai ir kad natūraliai susiklosčiusių su kainomis susijusių įvykių analizė neleidžia daryti išvados, kad nebuvo susijusio su kokybe ir nesusijusio su kainomis konkurencinio spaudimo.

413.

Vis dėlto, kaip jau konstatuota šios išvados 361 ir 370–378 punktuose, Komisija pagrįstai teigia, kad darydamas tokias išvadas Bendrasis Teismas ne tik netinkamai motyvavo sprendimą, bet ir pažeidė atitinkamos rinkos apibrėžimo principus. Pagal šiuos principus apibrėžiant rinką negalima nagrinėti vien atitinkamų gaminių objektyvių savybių, kaip antai šiuo atveju terapinio pakeičiamumo ( 154 ).

414.

Iš tikrųjų, kaip priekaištauja Komisija, atrodo, Bendrasis Teismas vien dėl perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinio pakeičiamumo, t. y. objektyvių šių vaistų savybių, padarė išvadą, kad pastarieji neišvengiamai darė su kainomis nesusijusį konkurencinį spaudimą perindopriliui.

415.

Kaip pažymi Komisija, dviejų gaminių, konkrečiau kalbant, dviejų vaistų naudojimo pakeičiamumas yra tik atspirties taškas nagrinėjant, ar jie priklauso tai pačiai atitinkamai gaminių rinkai ( 155 ). Tačiau toks naudojimo pakeičiamumas negali būti šio nagrinėjimo išvada, nes, priešingai, šis nagrinėjimas turi būti tęsiamas, siekiant nustatyti, ar tas naudojimo pakeičiamumas, turint omenyje konkurencijos sąlygas bei paklausos ir pasiūlos struktūrą atitinkamoje rinkoje, faktiškai lemia realų konkurencinį spaudimą.

416.

Vadinasi, Komisija pagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl to, kaip atsižvelgė į perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinį pakeičiamumą, nagrinėdamas atitinkamą galutinių gaminių rinką. Taigi reikia pritarti apeliacinio skundo devintojo pagrindo pirmai daliai.

417.

Remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo antra, trečia, ketvirta, penkta ir šešta dalimis Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, atsižvelgdamas į tam tikrus įrodymus ar juos analizuodamas.

418.

Kaip pažymėta šios išvados 406 punkte, šiose dalyse nurodytus įrodymus Bendrasis Teismas išanalizavo, nagrinėdamas pirmojoje instancijoje Servier pateikto keturioliktojo pagrindo antrą priekaištą dėl perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinio pakeičiamumo, nurodytą skundžiamo sprendimo 1418–1566 punktuose (žr. šios išvados 345 punktą).

419.

Remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo antra dalimi Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1435 ir 1446 punktuose nurodytoje atliktų perindoprilio tyrimų analizėje Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Vis dėlto ši analizė pateikta dėl medicininių rekomendacijų ir perindoprilio tyrimų aiškinimo, o tai priskiriama Bendrojo Teismo atliekamam faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimui. Taigi ši dalis nepriimtina ( 156 ).

420.

Nors, kaip pažymi Komisija, Teisingumo Teismas kontroliuoja, kokią reikšmę Bendrasis Teismas suteikė faktinėms aplinkybėms ir kaip jas naudojo, apibrėždamas atitinkamą rinką, taip pat kokį atitinkamą svorį joms suteikė ir ar jas susiejo ( 157 ), būtent šių faktinių aplinkybių vertinimas priskiriamas tik Bendrojo Teismo kompetencijai, nebent jos būtų iškraipytos.

421.

Žinoma, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas taip pat padarė konceptualių klaidų, nes, be kita ko, supainiojo išsiskyrimo ir pirmumo suteikimo sąvokas (skundžiamo sprendimo 1446 punktas). Be to, Bendrasis Teismas padarė tokių klaidų, vertindamas išvadas, kurias reikia daryti dėl Servier pardavimų skatinimo pastangų (skundžiamo sprendimo 1541–1566 punktai), ir vertindamas kitų AKF inhibitorių tyrimų svarbą perindoprilio išskyrimui iš šių kitų AKF inhibitorių (skundžiamo sprendimo 1448 ir 1449 punktai). Vis dėlto Komisija nepaaiškina, kokios šių konceptualių klaidų pasekmės nagrinėjant klausimą, ar kiti AKF inhibitoriai darė su kainomis nesusijusį konkurencinį spaudimą perindopriliui. Taigi neaišku, kokios Teisingumo Teismo išvados Komisija siekia, remdamasi šia apeliacinio skundo devintojo pagrindo antra dalimi.

422.

Remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo trečia dalimi Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1466–1473 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, atsižvelgdamas į Servier strategijos vidaus dokumentus ir juos susiedamas su medicininėmis rekomendacijomis bei profesoriaus V. ekspertize (skundžiamo sprendimo 1455–1457 punktai). Iš esmės šie priekaištai pateikti dėl Bendrojo Teismo atlikto įrodymų vertinimo, todėl jie nepriimtini apeliaciniame procese, jeigu nesiremiama jų iškraipymu.

423.

Išties, atrodo, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, vertindamas, kiek tai susiję su tariamu kitų AKF inhibitorių daromu konkurenciniu spaudimu perindopriliui, kokias pasekmes sukelia Servier pardavimų skatinimo pastangos ir tai, kad šių pastangų atsisakyta, kai buvo pateikti rinkai perindoprilio generiniai vaistai. Vis dėlto ir šiuo atveju nepaaiškinta, kokios būtų šios klaidos pasekmės ir kokios Teisingumo Teismo išvados Komisija siekia, jeigu šiai apeliacinio skundo devintojo pagrindo daliai būtų pritarta.

424.

Remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo ketvirta dalimi Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes atsižvelgė į nereikšmingas faktines aplinkybes. Šiuo klausimu Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai atsižvelgė į kitus AKF inhibitorius vartojančių pacientų skaičių (skundžiamo sprendimo 1494, 1495, 1499 ir 1500 punktai), kitų AKF inhibitorių apyvartą (skundžiamo sprendimo 1497 ir 1498 punktai) ir užimamas perindoprilio rinkos dalis Vokietijos rinkoje (skundžiamo sprendimo 1497 punktas), kuri nebuvo viena iš siekiant taikyti SESV 102 straipsnį nagrinėtų keturių nacionalinių rinkų. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai taikė šią nuostatą, konstatuodamas, kad su skirtingais AKF inhibitoriais susijusi raida paneigė gydytojų inertiškumo mechanizmą (skundžiamo sprendimo 1502, 1506 ir 1507 punktai).

425.

Reikia pripažinti, kad šiuose punktuose pateiktas skundžiamo sprendimo motyvavimas neleidžia suprasti, kuo šios Bendrojo Teismo išvados dėl kitų AKF inhibitorių reikšmingos analizėje, kurioje padarytos tos išvados, kiek tai susiję su konstatuotu nuolatiniu perindoprilio pardavimų augimu ir gydytojų „inertiškumo“ reiškiniu (skundžiamo sprendimo 1488 punktas). Neaišku, kaip aplinkybė, kad toks reiškinys egzistavo ir dėl kitų AKF inhibitorių ir kad jų kiekis taip pat didėjo, leidžia pagrįsti išvadą, kad kiti AKF inhibitoriai perindopriliui darė konkurencinį spaudimą ir priklausė tai pačiai rinkai. Skundžiamo sprendimo 1507 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi AKF inhibitorių santykinio pardavimo pokyčiais laikui bėgant, kaip galinčiais paneigti konstatuotą gydytojų „inertiškumą“, bet to nesusiejo su konstatuotu nuolatiniu perindoprilio pardavimų augimu, vis dėlto pripažintu skundžiamo sprendimo 1499, 1500, 1579 ir 1583 punktuose.

426.

Kaip nurodo Komisija, Bendrojo Teismo išvados dėl kitų AKF inhibitorių rinkos dalių suponuoja tai, ką reikia įrodyti, t. y. kad buvo bendra šių AKF inhibitorių ir perindoprilio rinka ( 158 ), beje, Bendrasis Teismas tai pripažino skundžiamo sprendimo 1506 punkte.

427.

Vadinasi, skundžiamas sprendimas netinkamai motyvuotas dėl atsižvelgimo į duomenis apie kitus AKF inhibitorius vertinant gydytojų „inertiškumo“ reiškinį, išnagrinėtą skundžiamo sprendimo 1483–1513 punktuose. Todėl negalima palikti galioti skundžiamo sprendimo 1513 punkte Bendrojo Teismo padarytos išvados. Remiantis šia išvada, Komisija neįrodė, kad gydytojų „inertiškumas“ ir „lojalių“ perindoprilį išrašančių gydytojų didėjančios grupės buvimas labai ribojo kitų AKF inhibitorių perindopriliui daromą konkurencinį spaudimą, kiek tai susiję su naujais pacientais.

428.

Taigi reikia pritarti apeliacinio skundo devintojo pagrindo ketvirtai daliai.

429.

Remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo penkta dalimi Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 1519 punkte Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, nes konstatavo: „[k]adangi nėra AKF inhibitorių veiksmingumo ir toleravimo skirtumų, neįrodyta, kad gydymo pakeitimas kitais AKF inhibitoriais kėlė ypatingų gydytojų nuogąstavimų“.

430.

Vis dėlto vien iš Komisijos nurodytų ginčijamo sprendimo 2181, 2187, 2379, 2436, 2497 ir 2499 konstatuojamųjų dalių, taip pat iš 3303 išnašos matyti, kad šios išvados 429 punkte pakartota ši Bendrojo Teismo išvada yra jų iškraipymas ( 159 ). Iš šių konstatuojamųjų dalių ir šios išnašos matyti, kad Komisija gydytojų nuogąstavimo dėl vienu kraujospūdžiui gydyti skirtu vaistu gydomam pacientui taikomo gydymo pakeitimo negrindė AKF inhibitorių veiksmingumo ar toleravimo skirtumais. Komisija šią išvadą grindė veikiau tuo, kad procesas, kol bus rastas tinkamas gydymas, gali užtrukti ilgai, kad gali būti sunku rasti gero spaudimo ir kiekvienam pacientui pritaikyto individualaus gydymo pusiausvyrą ir kad gydymo pakeitimas kelia didelę grėsmę, įskaitant galimą atitinkamų pacientų mirtį, nes neišvengiama, kad tam tikrą laikotarpį kraujospūdis bus nekontroliuojamas.

431.

Taigi reikia pritarti ir apeliacinio skundo devintojo pagrindo penktai daliai dėl skundžiamo sprendimo 1519 punkte Bendrojo Teismo padaryto iškraipymo.

432.

Galiausiai remdamasi apeliacinio skundo devintojo pagrindo šešta, paskutine, dalimi Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 1520–1522 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ir iškraipė įrodymus, atsižvelgdamas į Thalès tyrimus.

433.

Šiuose tyrimuose nagrinėta bendrosios praktikos gydytojų vaistų išrašymo praktika Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje per tam tikrą laikotarpį ir nustatyta, kad daugiau nei 90 % atvejų perindoprilis buvo išrašytas pakartotinai. Iš šių tyrimų rezultatų ginčijamo sprendimo 2380–2385 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad „lojalumo“ lygis viršija 90 %, o tai patvirtina susaistymo poveikį.

434.

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 1520–1522 punktuose Bendrasis Teismas šių tyrimų svarbą vertino kaip santykinę, konstatuodamas, kad pakartotinio skyrimo receptų proporcinė dalis, palyginti su visų receptų skaičiumi, yra tik dalinė informacija apie perindopriliu gydomų pacientų polinkį pakeisti vaistą, be kita ko, nes pakartotinio skyrimo receptų proporcinę dalį lemia pacientų apsilankymų pas gydytoją dažnumas.

435.

Taigi, net nenagrinėjus Komisijos prieštaravimo, kad ji negalėjo pateikti pozicijos dėl šio argumento, kurį Bendrasis Teismas pirmą kartą pateikė skundžiamame sprendime, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamuose argumentuose ne tik yra iškraipymų, bet jie ir netinkamai motyvuoti, nes jų negalima suprasti. Neaišku, kodėl 90 % pakartotinio skyrimo receptų iš visų receptų negali būti lojalumo ir gydytojų bei pacientų susilaikymo nuo pakeitimo požymis. Taip pat iš jų neaišku, kodėl pacientų apsilankymų pas gydytoją skaičius gali paveikti šią išvadą, jeigu veikiau tikėtina tai, kad, skirtingai nei pirminio skyrimo receptų atveju, dėl pakartotinio skyrimo recepto nebūtina vėl atvykti pas gydytoją. Be to, sunku suprasti Bendrojo Teismo argumentą, kad „pakartotinio skyrimo receptų skaičius, palyginti su visais receptais, nerodo pacientų lojalumo lygio, t. y. perindopriliu gydomų pacientų dalies per N laikotarpį, kuri dar gydoma perindopriliu per N+1 laikotarpį“.

436.

Vadinasi, apeliacinio skundo devintojo pagrindo šešta, paskutinė, dalis dėl Bendrojo Teismo padarytų klaidų atsižvelgiant į Thalès tyrimus taip pat pagrįsta.

437.

Iš pateiktų argumentų matyti, kad reikia pritarti keturioms iš šešių apeliacinio skundo devintojo pagrindo dalių (šios išvados 416, 428, 431 ir 436 punktai).

438.

Pakanka vien jas išnagrinėjus konstatuotų klaidų skundžiamo sprendimo 1589–1591 punktuose Bendrojo Teismo padarytoms išvadoms paneigti tiek, kiek tos išvados grindžiamos tariamomis Komisijos padarytomis klaidomis nagrinėjant perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinį pakeičiamumą ir į jį atsižvelgiant, siekiant apibrėžti atitinkamą galutinių gaminių rinką.

439.

Šios išvados nepaneigia, be kita ko, per šiame apeliaciniame procese vykusį teismo posėdį Servier nurodyta aplinkybė, kad Komisija neskundžia visų Bendrojo Teismo argumentų, ar juos nesėkmingai skundžia (žr. šios išvados 419–423 punktus), pateiktų skundžiamo sprendimo 1418–1566 punktuose nagrinėjant pirmojoje instancijoje Servier nurodytą keturioliktojo pagrindo antrą priekaištą dėl perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapinio pakeičiamumo (žr. šios išvados 345 punktą).

440.

Žinoma, kaip jau nurodyta šios išvados 400 punkte, skundžiamo sprendimo 1589 punkte Bendrasis Teismas išvardijo penkias klaidas, Komisijos tariamai padarytas apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką, iš kurių pirmosios keturios grindžiamos perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapiniu pakeičiamumu ir su kainomis nesusijusiu konkurenciniu spaudimu. Išnagrinėjus apeliacinio skundo devintąjį pagrindą negalima tiksliai nustatyti, kurios iš šių tariamų klaidų skundžiamos apeliacinėje instancijoje.

441.

Vis dėlto ši užduotis ir nėra būtina.

442.

Kaip pats Bendrasis Teismas nurodė tame skundžiamo sprendimo 1589 punkte, šio punkto išvados padarytos remiantis bendru aplinkybių, kuriomis Komisija grindė vertinimą dėl atitinkamos galutinių gaminių rinkos apibrėžimo, vertinimu. Kadangi išnagrinėjus apeliacinio skundo devintąjį pagrindą matyti, kad atliekant šį bendrą nagrinėjimą padaryta klaidų dėl esminių klausimų, neišvengiamai klaidingas visas to nagrinėjimo rezultatas.

443.

Juo labiau kad, kaip jau nurodyta šios išvados 368 punkte, skundžiamo sprendimo 1577 punkte Bendrasis Teismas, grįsdamas teiginį, kad kiti AKF inhibitoriai perindopriliui galėjo daryti kokybinį ir su kainomis nesusijusį konkurencinį spaudimą, tik padarė nuorodą į skundžiamo sprendimo 1418–1566 punktus, kuriuose nagrinėtas terapinis pakeičiamumas.

444.

Vis dėlto, pirma, iš šios be paaiškinimų padarytos bendros nuorodos į 149 motyvų punktus Teisingumo Teismas negali suprasti, kaip pasireiškė šis spaudimas ir ar jis realiai buvo daromas.

445.

Antra, bet kuriuo atveju, kaip nurodyta šios išvados 369 ir 371 punktuose, iš Bendrojo Teismo teiginių negalima suprasti, kaip jis paaiškina tai, kad perindoprilio kainų ir kiekio pokyčiai niekaip neatspindėjo kitų AKF inhibitorių perindopriliui tariamai daryto su kainomis nesusijusio konkurencinio spaudimo.

446.

Galiausiai šiuo klausimu reikia priminti, kad išnagrinėjus apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą paaiškėjo, kad Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidų ir neįvykdė pareigos motyvuoti, konstatuodamas, kad Komisija, apibrėždama atitinkamą galutinių gaminių rinką, suteikė pernelyg didelę reikšmę kainos veiksniui ir kad skirtingi veiksniai, į kuriuos atsižvelgta ją apibrėžiant, tarpusavyje susiję (šios išvados 398 ir 401 punktai).

447.

Kaip konstatuota išnagrinėjus apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą, vien tai, kad iš dalies pritarta apeliacinio skundo devintajam pagrindui, savaime (ir juo labiau kad pritarta apeliacinio skundo aštuntajam pagrindui) lemia tai, kad reikia panaikinti visas Bendrojo Teismo išvadas dėl SESV 102 straipsnio, kurios visos grindžiamos tariamai klaidingu atitinkamos galutinių gaminių rinkos apibrėžimu (žr. šios išvados 343–350 ir 402 punktus).

448.

Taigi tik dėl išsamumo toliau nagrinėsiu kitus Komisijos apeliacinio skundo pagrindus, susijusius su SESV 102 straipsniu.

449.

Remdamasi apeliacinio skundo dešimtuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes pripažino, kad ieškinio A 286 ir A 287 priedai ir dubliko C 29 priedas, kuriuos pripažinti nepriimtinais Komisija reikalavo jau pirmojoje instancijoje, priimtini.

450.

Primintina, kad tam, kad ieškinys Bendrajame Teisme būtų priimtinas, būtina, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo. Taigi Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų, kuriuos galėtų pripažinti pagrindžiančiais ieškinį ( 160 ).

451.

Dublike nurodyti pasiūlymai pateikti įrodymų yra priimtini tik jeigu jie yra paneigiamieji įrodymai arba jais papildomi ankstesni pasiūlymai pateikti įrodymų, kitai šaliai pateikus paneigiamųjų įrodymų ( 161 ).

452.

Šiuo atveju skundžiamo sprendimo 1459–1463 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pirma, C 29 priedas priimtinas, nes jame atsakyta į Komisijos atsiliepime į ieškinį pateiktus priekaištus. Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad A 286, A 287 ir C 29 priedai priimtini, nes juose pagrindžiami ieškinyje ir dublike pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai.

453.

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad iš skundžiamo sprendimo 1462 punkte Bendrojo Teismo nurodytų aplinkybių Teisingumo Teismas negali suprasti, kiek A 286, A 287 ir C 29 priedų pateikimas pirmojoje instancijoje tenkino šios išvados 450 punkte primintas sąlygas. Iš tiesų Bendrasis Teismas tik nurodė, kad šie priedai priimtini, bet tinkamai nepagrindė šio teiginio, todėl Teisingumo Teismas negali patikrinti jo pagrįstumo.

454.

Skundžiamo sprendimo 1462 punkte Bendrasis Teismas tik nurodė, kad, nors A 286, A 287 ir C 29 priedai yra didelės apimties ir juose pateikta daugybė dokumentų, Servier procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus, kuriais rėmėsi. Pasak Bendrojo Teismo, Servier, pateikdama šiuos priedus, apimančius Jungtinės Karalystės regioninių sveikatos priežiūros institucijų parengtus dokumentus, pagrindė savo argumentus, kuriais siekė įrodyti, kad šios institucijos pritarė perindoprilio ir kitų AKF inhibitorių terapiniam lygiavertiškumui, skatino bendrosios praktikos gydytojus perindoprilį pakeisti kitais AKF inhibitoriais ir kad ši neindividualaus pobūdžio politika padarė realų poveikį paklausai vietos lygiu.

455.

Šiuose paaiškinimuose Bendrasis Teismas nenurodė nei šių pirmojoje instancijoje pateiktų dokumentų punktų, nei nagrinėjamų priedų punktų, į kuriuos padarytos nuorodos tuose dokumentuose. Taigi nepakankamai pagrįstas Bendrojo Teismo teiginys, kad šie priedai priimtini. Žinoma, šiame apeliaciniame procese Servier savo pateiktuose dokumentuose nurodo pirmojoje instancijoje pateiktų dokumentų punktus, kuriuose nurodytas argumentas, kad nagrinėjami priedai buvo pagrindimas, ir daroma nuoroda į atitinkamas šių priedų dalis. Vis dėlto apeliaciniame procese Teisingumo Teismas neturi tikrinti, ar ir kiek tie priedai iš tikrųjų pagrindžia ieškinyje pateiktus argumentus, ir tai darydamas pats nagrinėti, ar šie priedai buvo priimtini pirmojoje instancijoje.

456.

Be to, Teisingumo Teismas negali patikrinti, ar ir kiek Bendrasis Teismas rėmėsi A 286, A 287 ir C 29 priedais, pateikdamas paskesnius argumentus. Nors Bendrasis Teismas tikrai remiasi šiuose prieduose pateiktais dokumentais, tų priedų numeracija nurodyta tik skundžiamo sprendimo 1345 punkte (jame apibendrinti Komisijos argumentai) ir 1459–1463 punktuose (juose nagrinėjamas atitinkamų priedų priimtinumas).

457.

Taigi šiuo aspektu reikia konstatuoti netinkamą skundžiamo sprendimo motyvavimą, kurį Komisija taip pat nurodo, o Teisingumo Teismas bet kuriuo atveju gali juo remtis savo iniciatyva ( 162 ). Kaip teigia Komisija, tai, kaip Bendrasis Teismas išnagrinėjo A 286, A 287 ir C 29 priedų priimtinumą, labai skiriasi nuo to, kaip išsamiai išnagrinėtas A 2 ir A 3 priedų priimtinumas skundžiamo sprendimo 107–116 punktuose.

458.

Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti apeliacinio skundo dešimtajam pagrindui ir nereikia nagrinėti C 29 priedo priimtinumo atsižvelgiant į šios išvados 451 punkte primintus principus.

459.

Remdamasi apeliacinio skundo vienuoliktuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes panaikino ginčijamame sprendime konstatuotas aplinkybes dėl atitinkamos perindoprilio VFM technologijos rinkos ir Servier joje užimamos dominuojančios padėties (šios išvados 341 punktas).

460.

Skundžiamo sprendimo 1611–1622 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos išvados dėl atitinkamos perindoprilio VFM technologijos rinkos ir Servier padėties joje yra klaidingos, remdamasis savo išvadomis dėl Komisijos pateikto atitinkamos galutinių gaminių rinkos apibrėžimo klaidingumo.

461.

Kadangi išnagrinėjus apeliacinio skundo aštuntąjį ir devintąjį pagrindus matyti, kad šios išvados klaidingos ir jas reikia panaikinti (žr. šios išvados 398–403 ir 437–448 punktus), Bendrojo Teismo argumentuose dėl atitinkamos perindoprilio VFM technologijos rinkos taip pat padaryta teisės klaidų.

462.

Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti apeliacinio skundo vienuoliktajam pagrindui ir nereikia nagrinėti Komisijos argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad Bendrasis Teismas argumentuose dėl perindoprilio VFM technologijos rinkos padarė kitų teisės klaidų, nesusijusių su klaidomis, padarytomis apibrėžiant atitinkamą galutinių gaminių rinką.

463.

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrojo Teismo išvados dėl technologijos rinkos negali būti grindžiamos klaidingomis jo išvadomis dėl galutinių gaminių rinkos, Komisija pagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė atskirą teisės klaidą, nes nenagrinėjo konkrečių ginčijamame sprendime pateiktų argumentų dėl technologijos rinkos. Iš tikrųjų skundžiamo sprendimo 1616 punkte pats Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėdama technologijos rinką Komisija rėmėsi kitais duomenimis, nei apibrėždama atitinkamą galutinių gaminių rinką.

464.

Šios išvados 351–463 punktuose išnagrinėjus apeliacinio skundo aštuntąjį–vienuoliktąjį pagrindus matyti, kad reikia panaikinti visas Bendrojo Teismo išvadas, susijusias su Komisijos taikytu SESV 102 straipsniu (šios išvados 343–350 punktai).

465.

Kaip jau priminta šios išvados 251 ir 328 punktuose, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą panaikinęs Bendrojo Teismo sprendimą Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

466.

Vis dėlto šioje byloje negalima priimti sprendimo dėl pirmojoje instancijoje Servier pateiktų SESV 102 straipsniu grindžiamų pagrindų.

467.

Pirma, kiek tai susiję su pirmojoje instancijoje Servier pateiktu keturioliktuoju pagrindu dėl klaidingo atitinkamos galutinių gaminių rinkos apibrėžimo, iš apeliacinio skundo aštuntojo–dešimtojo pagrindų analizės matyti, kad skundžiamas sprendimas netinkamai motyvuotas. Be to, Bendrasis Teismas neišnagrinėjo pirmojoje instancijoje Servier pateikto keturioliktojo pagrindo trečio priekaišto dėl Komisijos pateiktos ekonometrinės kainų analizės metodologinių trūkumų. Šiomis sąlygomis Teisingumo Teismas negali priimti galutinio sprendimo dėl pirmojoje instancijoje Servier pateikto keturioliktojo pagrindo, pats iš naujo išsamiai neišnagrinėjęs bylos medžiagos.

468.

Antra, Bendrasis Teismas pritarė pirmojoje instancijoje Servier pateiktiems penkioliktajam–septynioliktajam pagrindams, iš esmės remdamasis savo išvadomis dėl keturioliktojo pagrindo (šios išvados 347–349 punktai). Todėl Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo ir dėl šių pagrindų, pirmą kartą išsamiai neišnagrinėjęs bylos medžiagos.

469.

Iš to, kas išdėstyta šios išvados 251–253, 328–330 ir 331 punktuose, matyti, kad šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą dėl Krka susitarimų kvalifikavimo kaip vieno ir tęstinio SESV 101 straipsnio pažeidimo tiek dėl šių susitarimų antikonkurencinio tikslo, tiek dėl jų antikonkurencinio poveikio.

470.

Taigi Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą byloje ir atmesti pirmojoje instancijoje Servier pateiktus devintąjį ir dešimtąjį pagrindus, taip pat reikalavimą panaikinti ginčijamo sprendimo 4 straipsnį ir 7 straipsnio 4 dalies b punktą.

471.

Tačiau iš šios išvados 466–468 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo dėl pirmojoje instancijoje Servier pateiktų keturioliktojo–septynioliktojo pagrindų ir reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 6 straipsnį ir 7 straipsnio 6 dalį ar dėl pirmojoje instancijoje Komisijos pateikto reikalavimo pripažinti nepriimtinais A 286, A 287 ir C 29 priedus.

472.

Taigi reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad iš naujo priimtų sprendimą dėl šių pagrindų ir reikalavimų.

473.

Šiomis aplinkybėmis Komisija prašo Teisingumo Teismo grąžinti bylą kitos sudėties Bendrajam Teismui nei ta, kuri priėmė skundžiamą sprendimą.

474.

Vis dėlto pažymėtina, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 216 straipsnio 1 dalį po to, kai Teisingumo Teismas panaikina sprendimą, Bendrojo Teismo primininkas prireikus priima sprendimą grąžinti bylą kitai kolegijai.

475.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę paaiškinti, jog aplinkybė, kad tas pats teisėjas yra įtrauktas į abi bylą sprendžiančio teismo sudėtis, kurios nagrinėjo tą pačią bylą iš eilės, nesant jokių kitų objektyvių aplinkybių, pati savaime negali sukelti abejonių dėl Bendrojo Teismo nešališkumo ( 163 ).

476.

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

477.

Pirmiausia šiuo atveju iš pateiktų argumentų matyti, kad visas apeliacinis skundas pagrįstas ir kad reikia panaikinti Bendrojo Teismo išvadas dėl Krka susitarimų kvalifikavimo kaip SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo.

478.

Taigi Servier SAS, Servier Laboratories Ltd ir Les Laboratoires Servier SAS turi solidariai padengti visas savo ir Komisijos šioje apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

479.

Dėl pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų svarbu pažymėti, kad, pirma, jos susijusios su šiuo apeliaciniu procesu tik tiek, kiek patirtos dėl Servier pirmojoje instancijoje pateiktų devintojo, dešimtojo ir keturioliktojo–septynioliktojo pagrindų ir dėl pirmojoje instancijoje Komisijos pateikto reikalavimo pripažinti nepriimtinais A 286, A 287 ir C 29 priedus.

480.

Antra, svarbu pažymėti, kad šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą tik dėl pirmojoje instancijoje Servier pateiktų devintojo ir dešimtojo pagrindų dėl Krka susitarimų kvalifikavimo kaip SESV 101 straipsnio pažeidimo ir dėl pirmojoje instancijoje Servier pateikto reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo 4 straipsnį ir 7 straipsnio 4 dalies b punktą. Taigi Teisingumo Teismas gali išnagrinėti bylą ir priimti galutinį sprendimą tik dėl šių pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų ir reikalavimų (žr. šios išvados 469 ir 470 punktus).

481.

Tačiau šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo dėl pirmojoje instancijoje Servier pateiktų keturioliktojo–septynioliktojo pagrindų dėl jos veiksmų kvalifikavimo kaip SESV 102 straipsnio pažeidimo, kiek tai susiję su pirmojoje instancijoje Servier pateiktu reikalavimu panaikinti ginčijamo sprendimo 6 straipsnį ir 7 straipsnio 6 dalį ir pirmojoje instancijoje Komisijos pateiktu reikalavimu pripažinti nepriimtinais A 286, A 287 ir C 29 priedus. Taigi bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis iš naujo priimtų sprendimą dėl šių pagrindų ir reikalavimų (žr. šios išvados 471 ir 472 punktus).

482.

Vadinasi, reikia nuspręsti, kad Servier SAS, Servier Laboratories Ltd ir Les Laboratoires Servier SAS solidariai padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas, patirtas dėl pirmojoje instancijoje pateiktų devintojo ir dešimtojo pagrindų, ir atidėti klausimo nagrinėjimą dėl Servier ir Komisijos bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidų, patirtų dėl pirmojoje instancijoje Servier pateiktų keturioliktojo–septynioliktojo pagrindų ir pirmojoje instancijoje Komisijos pateikto reikalavimo pripažinti nepriimtinais A 286, A 287 ir C 29 priedus.

483.

Toliau, remdamasis Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalimi, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad pirmojoje instancijoje į bylą įstojusi šalis, dalyvavusi Teisingumo Teisme nagrinėtos bylos rašytinėje arba žodinėje proceso dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi EFPIA dalyvavo šio apeliacinio proceso rašytinėje dalyje, ji padengia savo bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

484.

Galiausiai, remiantis Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalimi, siejama su šio reglamento 184 straipsnio 1 dalimi, į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nuspręsti, kad Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

485.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip: