1

Apeliaciniu skundu E.ON Energie AG (toliau – E.ON Energie) prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą E.On Energine prieš Komisiją (T-141/08, Rink. p. II-5761, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2008 m. sausio 30 d. Komisijos sprendimo C(2008) 377 galutinis, susijusio su baudos už sugadintą plombą nustatymu pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies e punktą (byla COMP/B-1/39.326 – E.ON Energie AG), kurio sutrumpinta versija buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 240, p. 6, toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB 81] ir [82] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad „pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi teisę <...> užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir knygas bei dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti“.

3

Pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies e punktą „Komisija savo sprendimu gali skirti įmonėms ir įmonių asociacijoms baudas, neviršijančias 1 % bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais, jei <...> tyčia ar dėl neatsargumo <...> buvo sugadintos plombos, Komisijos įgaliotų pareigūnų ar kitų lydinčiųjų asmenų uždėtos pagal 20 straipsnio 2 dalies d punktą“.

4

Pagal šio reglamento 23 straipsnio 2 dalį Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, pavyzdžiui, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžia EB 81 ar 82 straipsnio nuostatas, tačiau vienai įmonei ar įmonių asociacijai pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.

5

2006 m. kovo 24 d. sprendimu Komisija pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį nurodė atlikti patikrinimą E.ON AG ir jos kontroliuojamų įmonių patalpose siekdama patikrinti įtarimų, susijusių su jų dalyvavimu sudarant antikonkurencinius susitarimus, pagrįstumą. Ieškovės E.ON Energie patikrinimas pradėtas 2006 m. gegužės 29 d. popietę jos komercinėse patalpose, esančiose Miunchene (Vokietija). Sužinojusi apie sprendimą atlikti patikrinimą E.ON Energie pareiškė, kad jam neprieštarauja.

6

Patikrinimą atliko keturi Komisijos ir šeši Bundeskartellamt (Vokietijos konkurenciją prižiūrinti institucija) atstovai. Per 2006 m. gegužės 29 d. patikrinimą minėtų atstovų išsamesniam tyrimui atrinkti dokumentai buvo sudėti patalpoje G.505, kurią Komisijai suteikė E.ON Energie. Kadangi patikrinimas negalėjo būti baigtas tą pačią dieną, patikrinimo grupės vadovas užrakino minėtos patalpos duris, sudarytas iš lakuotų, garsą izoliuojančių plokščių ir anoduoto aliuminio staktos, ir ant jų pritvirtino 90x60 mm dydžio oficialią plombą (toliau – ginčijama plomba). Ji buvo pritvirtinta taip, kad apytikriai du trečdaliai jos ploto buvo ant durų plokštės, o likusi dalis – ant jų staktos. Plombavimo protokolą parengė ir pasirašė Komisijos, Bundeskartellamt ir E.ON Energie atstovai. Tada inspektoriai išėjo iš E.ON Energie patalpų ir išsinešė jiems perduotą patalpos G.505 raktą. Atsakydama į prašymą pateikti informaciją, E.ON Energie nurodė, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamosios dalies, kad, be šio Komisijai perduoto rakto, dar buvo 20 kitų „visrakčių“, su kuriais galima patekti į patalpą G.505.

7

Ginčijama plomba – tai mėlynos spalvos lipdukas su geltonomis linijomis ant viršutinio ir apatinio krašto bei Europos vėliavos geltonomis žvaigždėmis. Apatinėje geltonoje dalyje nurodyta, kad Komisija gali skirti baudą, jei plomba sugadinama. Ginčijamai plombai pagaminti naudotą apsauginę plėvelę (toliau – apsauginė plėvelė) 2002 m. gruodžio mėn. pagamino 3M Europe SA (toliau – 3M).

8

Kai plastikinė plomba, kaip antai ginčijamoji, sugadinama, balti klijai, kuriais ji pritvirtinta prie pagrindo, palieka ant pagrindo maždaug 12 Didot punktų dydžio užrašus VOID (apytiksliai 5 mm) ant viso lipduko paviršiaus. Nuplėšta plomba šiose vietose tampa permatoma, todėl užrašai VOID matyti ir ant plombos.

9

2006 m. gegužės 30 d. ryte apie 8 val. 45 min. grįžusi patikrinimo grupė nustatė, kad ginčijamos plombos, kuri tebebuvo prilipusi prie patalpos G.505 durų, būklė pakitusi.

10

Apie 9 val. 15 min. patikrinimo grupės vadovas atidarė patalpos G.505 duris. Atidarant duris dalis ginčijamos plombos, priklijuotos prie durų plokštės, atsiklijavo, o kita dalis liko priklijuota prie durų staktos.

11

Buvo parengtas plombos sugadinimo protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta:

„<...>

12

Plombos sugadinimo protokolą pasirašė Komisijos atstovas ir Bundeskartellamt atstovas. E.ON Energie atsisakė jį pasirašyti.

13

2006 m. gegužės 30 d. popietę mobiliuoju telefonu buvo padarytos ginčijamos plombos skaitmeninės nuotraukos.

14

2006 m. gegužės 31 d. ieškovė padarė „papildomą pareiškimą <...> dėl 2006 m. gegužės 30 d. plombavimo protokolo“, kuriame nurodyta:

15

2006 m. rugpjūčio 9 d. Komisija nusiuntė E.ON Energie prašymą pateikti informacijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį. Ieškovė atsakė 2006 m. rugpjūčio 23 d. laišku. Kiti prašymai pateikti informacijos buvo nusiųsti atitinkamai 2006 m. rugpjūčio 29 d. – 3M, 2006 m. rugpjūčio 31 d. – E.ON Energie patalpose vykstant ginčijamiems įvykiams dirbusiai valymo bendrovei (toliau – valymo bendrovė) ir 2006 m. rugsėjo 1 d. – ieškovės apsaugos tarnybai.

16

Dešimt patikrinimo grupės narių užpildė klausimynus, susijusius su pastabomis dėl ginčijamos plombos pritvirtinimo ir jos būkle 2006 m. gegužės 30 d. ryte.

17

2006 m. spalio 2 d. Komisija E.ON Energie nusiuntė pranešimą apie kaltinimus. Remdamasi turima informacija Komisija, be kita ko, padarė išvadą, kad ginčijama plomba buvo sugadinta ir kad E.ON Energie turi prisiimti atsakomybę už šį plombos sugadinimą dėl savo organizacinių įgaliojimų tame pastate.

18

2006 m. lapkričio 13 d.E.ON Energie pateikė pastabas dėl pranešimo apie kaltinimus.

19

2006 m. gruodžio 6 d.E.ON Energie prašymu bylą nagrinėjantis pareigūnas atliko apklausą, kurioje taip pat dalyvavo 3M.

20

2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos prašymu 3M raštu patvirtino kai kuriuos pareiškimus, padarytus per apklausą.

21

Per administracinę procedūrą E.ON Energie pateikė Komisijai tris Gamtos mokslų ir medicinos instituto (toliau – institutas) ekspertizes.

22

2007 m. kovo 21 d. institutas atliko pirmą ekspertizę, per kurią buvo ištirta ginčijamos plombos reakcija į šlyties ir lupimo jėgas.

23

2007 m. balandžio 11 d. Komisija pavedė Kr., prisiekusiam klijavimo metodikos ir plastikų veikimo ekspertui, parengti ataskaitą dėl ginčijamos plombos funkcionalumo ir tam tikrų naudojimosi ja aspektų. Jo pirma ataskaita buvo parengta 2007 m. gegužės 8 d.

24

2007 m. gegužės 15 d. institutas atliko antrą ekspertizę, per kurią ištirta ginčijamos plombos reakcija į šlyties tempiant ir spaudžiant jėgas, taip pat į lupimo jėgas po reakcijos su valymo priemone Synto (toliau – Synto), kurią, kaip teigia E.ON Energie, valymo bendrovė naudojo valydama duris arba kurios pateko ant ginčijamos plombos.

25

2007 m. birželio 6 d. Komisija, remdamasi 3M pareiškimais ir pirmąja Kr. ataskaita, pranešė E.ON Energie apie išsiuntus pranešimą apie kaltinimus nustatytas naujas aplinkybes ir suteikė jai galimybę pateikti savo rašytines pastabas šiuo klausimu.

26

2007 m. liepos 7 d.E.ON Energie pateikė savo rašytines pastabas Komisijai ir paprašė naujos apklausos. Šis prašymas buvo atmestas.

27

2007 m. spalio 1 d.E.ON Energie Komisijai pateikė trečią, 2007 m. rugsėjo 27 d., instituto ekspertizę, per kurią ištirta nagrinėjamos plombos reakcija į lupimo jėgą esant susidėvėjimo, Synto ir oro drėgmės poveikiui.

28

Paskui Komisija įpareigojo Kr. pakomentuoti argumentus ir pastabas, pateiktus 2007 m. liepos 6 d.E.ON Energie laiške ir atlikus instituto antrąją ir trečiąją ekspertizes. 2007 m. lapkričio 20 d. Kr. parengė savo antrą ataskaitą.

29

2007 m. lapkričio 23 d. laišku Komisija E.ON Energie pranešė apie papildomas faktines aplinkybes, nustatytas po jos 2007 m. birželio 6 d. laiško. Ji taip pat leido E.ON Energie susipažinti su atitinkamais dokumentais, tarp jų su antrąja Kr. ataskaita.

30

2007 m. gruodžio 10 d.E.ON Energie išreiškė nuomonę dėl 2007 m. lapkričio 23 d. išsiųstų dokumentų.

31

2008 m. sausio 15 d. Komisija gavo kitą E.ON Energie laišką, prie kurio buvo pridėti 20 asmenų, kurie, E.ON Energie teigimu, turėjo raktą, su kuriuo 2006 m. gegužės 29 d. vakare galėjo patekti į patalpą G.505 (toliau – raktus turėję asmenys), priesaika patvirtinti pareiškimai. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 42 konstatuojamosios dalies, šie asmenys pareiškimuose tvirtino, kad tuo metu, t. y. nuo 2006 m. gegužės 29 d. 19 val. iki 2006 m. gegužės 30 d. 9 val. 30 min., jų arba nebuvo pastate G, arba jie neatidarė nagrinėjamos patalpos durų.

32

2008 m. sausio 30 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

33

Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta:

„1 straipsnis

E.ON Energie <...> sugadino [ginčijamą] plombą, kurią uždėjo Komisijos pareigūnai pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies d [punktą], ir bent jau dėl neatsargumo pažeidė to paties reglamento 23 straipsnio 1 dalies e [punktą].

2 straipsnis

Už 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą E.ON Energie <...> skiriama 38000000 eurų bauda.

<...>“

34

2008 m. balandžio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu E.ON Energie pareiškė ieškinį, kuriame reikalavo panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti skirtos baudos dydį iki tinkamo dydžio. Savo reikalavimams pagrįsti ji pateikė devynis pagrindus.

35

Bendrasis Teismas atmetė visus devynis pagrindus.

36

Ginčijamo sprendimo 48–64 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su įrodinėjimo naštos pažeidimu. Jis priminė, kad pagal teismo praktiką teismas negali nuspręsti, jog Komisija teisiškai įrodė pažeidimą, jei dėl šio klausimo jam dar kyla abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo skiriama piniginė bauda, panaikinimo; tokia išvada darytina remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Ji atmetė E.ON Energie argumentą, grindžiamą tariama analogija su teismo praktika suderintų veiksmų srityje, pagal kurią pakanka, jog įmonė pateiktų argumentų, kuriais Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės būtų aiškinamos kitu aspektu, kad būtų galima nuspręsti, jog pažeidimas padarytas, ir atkreipė dėmesį, kad ši teismo praktika šiuo atveju netaikytina, nes Komisija remiasi tiesioginiais įrodymais. Išskyrus atvejus, kai įmonė negali pateikti priešingų įrodymų dėl pačios Komisijos elgesio, atitinkama įmonė privalo teisės požiūriu tinkamai įrodyti, kad, pirma, egzistuoja aplinkybė, kuria ji remiasi, antra, šia aplinkybe paneigiama įrodymų, kuriais remiasi Komisija, įrodomoji galia.

37

Taigi šiuo atveju Bendrasis Teismas atmetė E.ON Energie argumentą, jog Komisija turi įrodyti taip, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių, kad 2006 m. gegužės 30 d. konstatuotas ginčijamos plombos būklės pakeitimas inkriminuojamas E.ON Energie. Konstatavęs, kad, priešingai, nei teigė Komisija, E.ON Energie pateiktas pagrindas nėra abstraktus, jis vis dėlto pažymėjo, kad Komisija laikėsi principų, kuriais reglamentuojama įrodinėjimo našta. Iš tiesų, viena vertus, ginčijamo sprendimo 44 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad „Komisija turi išdėstyti faktines aplinkybes, reikalingas nurodomam plombos sugadinimui įrodyti“. Kita vertus, ginčijamo sprendimo 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse Komisija plombos sugadinimo konstatavimą grindė ginčijamos plombos būkle 2006 m. gegužės 30 d. ryte, kai, jos teigimu, ant viso jos paviršiaus buvo užrašai VOID, taip pat klijų likučių ant kitos jos pusės, kaip matyti, be kita ko, iš Komisijos ir Bundeskartellamt inspektorių pareiškimų ir plombos sugadinimo protokole pateiktų išvadų. Galiausiai, Bendrasis Teismas atmetė E.ON Energie argumentus, grindžiamus alternatyviais paaiškinimais dėl ginčijamos plombos būklės, ir nusprendė, kad tariamas plombos senumas ir jos būklę liudijančių nuotraukų nebuvimas prieš atidarant duris neapsunkino Komisijai tenkančios įrodinėjimo naštos.

38

Skundžiamo sprendimo 74–90 punktuose Bendrasis Teismas atmetė antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su „inkvizitorinio proceso principo“ pažeidimu dėl to, kad Komisija neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aspektų. Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija nepaliko jokių abejonių dėl naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d. naudotos Synto sudėties, nes jai iš pačios valymo bendrovės buvo pristatyta lygiai tokia pati valymo priemonė, kaip ir ta, kuri buvo naudota tą naktį, ir ji naudojo šį produktą testams atlikti. Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, jog E.ON Energie teiginys, kad raktus turėję asmenys galėjo leisti patekti į ginčijamą patalpą tretiesiems asmenims arba kad kažkas į ją pateko kitokiu būdu, šiuo atveju yra nereikšmingas, nes nors pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies e punktą Komisija privalo įrodyti, jog plomba buvo tyčia ar dėl neatsargumo sugadinta, jai nepriklauso įrodyti, kad kažkas iš tikrųjų pateko į užplombuotą patalpą. Trečia, Bendrasis Teismas atmetė argumentą dėl tariamai tendencingos inspektoriams skirto klausimyno 6 klausimo formuluotės ir pažymėjo, kad juo buvo siekiama, atsižvelgiant į protokole pateiktas išvadas, apklausti komandos narius dėl požymių, rodančių, kad plomba buvo sugadinta. Beje, kiekvienas inspektorius iš tikrųjų nurodė dalykus, kuriuos jis asmeniškai prisiminė.

39

Skundžiamo sprendimo 99–124 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo trečiąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tariamai neteisinga prielaida, kad plomba buvo tinkamai uždėta, ir nusprendė, kad jam negalima pritarti. Pirma, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad informacija, kuria Komisija rėmėsi darydama išvadą, jog ginčijama plomba buvo uždėta tinkamai, t. y. plombavimo protokolas ir plombuojant dalyvavusių inspektorių atsakymai į jiems adresuoto klausimyno 3 klausimą, iš tikrųjų leidžia konstatuoti, kad ginčijama plomba 2006 m. gegužės 29 d. buvo uždėta tinkamai, kad ji buvo prilipusi prie patalpos G.505 durų ir staktos, taip pat kad ji buvo nesugadinta, t. y. užrašų VOID nebuvo matyti, kai patikrinimo grupė išėjo iš E.ON Energie patalpų.

40

Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar E.ON Energie nurodytos aplinkybės gali kelti abejonių dėl minėtos informacijos įrodomosios vertės. Jis atmetė argumentą dėl specialaus durų nenuvalymo prieš uždedant ginčijamą plombą ir pažymėjo, be kita ko, kad inspektoriai įsitikino, jog pagrindas yra švarus, ir kad, remiantis informaciniu lapu, uždėjus plombą ant nešvaraus paviršiaus ir sugadinus plombą, ženklai VOID galėtų neišryškėti dėl nepakankamo sukibimo su paviršiumi. Beje, E.ON Energie neįrodė, kad paviršius buvo padengtas kitokiais teršalais nei dulkės, kurių paprastai yra biure. Dėl E.ON Energie nurodyto fakto, kad paviršius buvo iš anoduoto aliuminio ir apie šią medžiagą nebuvo užsiminta informaciniame ginčijamos plombos lape, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, anot plombos gamintojos įmonės 3M, tokia plomba tinkamai veikia ant aliumininių ir lakuoto aliuminio durų, o naudojama ant netinkamo pagrindo, nepakankamai prilimpa ir dėl to, perkėlus plombą, užrašai VOID gali neatsirasti. Galiausiai, Bendrasis Teismas kaip nepagrįstą atmetė teiginį, kad ginčijama plomba nebuvo nuimta nuo jos apsauginės plėvelės laikantis gamintojo nurodymų.

41

Skundžiamo sprendimo 134–156 punktuose Bendrasis Teismas atmetė ketvirtąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tariamai klaidinga prielaida dėl ginčijamos plombos „akivaizdžios būklės“ kitą dieną po patikrinimo. Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad įrodinėjimo priemonės, kuriomis Komisija rėmėsi konstatuodama plombos sugadinimą – plombos sugadinimo protokolas, kuriame nurodoma, jog visa plomba pasislinko maždaug 2 mm į viršų ir į šoną ir užrašas VOID buvo aiškiai matyti ant viso plombos paviršiaus, inspektorių, dalyvavusių konstatuojant plombos sugadinimą, liudijimai – leido konstatuoti, kad ginčijama plomba buvo sugadinta naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d. ir kad nagrinėjamos patalpos durys tuo metu galėjo būti atidarytos.

42

Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar E.ON Energie nurodomos aplinkybės gali turėti įtakos šių įrodinėjimo priemonių įrodomajai vertei. Bendrasis Teismas atmetė E.ON Energie argumentą, jog užrašai VOID buvo vos matomi ir tik ant dalies ginčijamos plombos. Jis, be kita ko, pažymėjo, kad užrašų VOID atsiradimo pakanka norint konstatuoti, kad ginčijama plomba buvo perkelta į kitą vietą, ir jos pakitusią būklę patvirtino aštuoni vietoje buvę inspektoriai. Dėl inspektorių atlikto ginčijamos plombos būklės ir kitose pastato dalyse uždėtų plombų būklės palyginimo Bendrasis Teismas nusprendė, kad inspektoriai pagrįstai ėmėsi garantijų ir atliko tokį palyginimą, nes tai buvo pirmoji sugadinta plomba. Taigi, iš to negalima daryti išvados, kad buvo abejonių dėl plombos būklės. Dėl argumento, grindžiamo tuo, kad nuotraukos, kuriomis rėmėsi Komisija, buvo padarytos po durų atidarymo, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jis negali turėti įtakos minėtų įrodinėjimo priemonių įrodomajai vertė.

43

Skundžiamo sprendimo 166–171 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo penktąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tariamai klaidinga prielaida dėl apsauginės plėvelės tinkamumo Komisijos atliekamam oficialiam plombavimui, nes apsauginė plėvelė sukurta tam, kad įrodytų, jog „apsaugota talpa ar produktas“ nebuvo atidaryti. Bendrasis Teismas visų pirma nusprendė, kad nors ginčijamos plombos informaciniame lape nėra aiškiai nurodytas Komisijos atliktas plombos naudojimo būdas, iš jo matyti, kad, kai bandoma etiketę nuimti, susinaikindama apsauginė plėvelė turi parodyti, jog su plomba buvo atlikti kažkokie veiksmai, o tai kaip tik ir atitinka tokį panaudojimo būdą. Dėl gamintojo rekomendacijos naudoti papildomas apsaugos priemones, kai veiksmai su plomba „gali turėti ypač sunkių pasekmių, kaip antai didelių finansinių nuostolių“, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad iš informacinio lapo matyti, jog rekomendacija rodo klaidingos neigiamos reakcijos galimybę.

44

Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad plombos uždėjimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies d punktą pripažino E.ON Energie atstovai, todėl galima manyti, kad dedant plombą įmonė būtų iš karto, jei reikia, išsakiusi abejones dėl apsauginės plėvelės tinkamumo. Trečia, dėl E.ON Energie argumentų, susijusių su „alternatyviais scenarijais“, galėjusiais paveikti ginčijamos plombos būklę, Bendrasis Teismas pateikė nuorodą į šeštojo ieškinio pagrindo analizę.

45

Skundžiamo sprendimo 199–234 punktuose Bendrasis Teismas atmetė šeštąjį ieškinio pagrindą, susijusį su Komisijos neatsižvelgimu į „alternatyvius scenarijus“, dėl kurių galėjo pakisti ginčijamos plombos būklė. Pažymėjęs, kad iš principo įmonė, kuri nurodo alternatyvų Komisijos nustatytų aplinkybių aiškinimą, turi įrodyti, pirma, kad tos aplinkybės turi įtakos įrodymų, kuriais remiasi Komisija, įrodomajai vertei, Bendrasis Teismas priminė, kad atmetant ketvirtąjį ieškinio pagrindą buvo nuspręsta, jog Komisija pagrįstai galėjo manyti, kad ginčijama plomba buvo sugadinta naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d. Taigi, reikėjo išnagrinėti, ar E.ON Energie pavyko pateikti priešingų įrodymų.

46

Pirma, Bendrasis Teismas nusprendė, kad E.ON Energie neįrodė, jog egzistavo „išorės poveikis“, dėl kurio ant ginčijamos plombos atsirado užrašai VOID. Konkrečiai kalbant, jis pažymėjo, kad įmonė nepateikė priežastinio ryšio tarp tariamai praleisto maksimalaus plombos galiojimo laiko ir minėtų užrašų atsiradimo įrodymų, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į tai, kad kitų tos pačios siuntos plombų reakcija nebuvo teigiama. Jis taip pat konstatavo, kad E.ON Energie neįrodė, kad tai, jog valymo bendrovės darbuotoja naudojo valymo priemonę Synto užplombuotoms durims nuvalyti, galėjo sukelti klaidingą teigiamą ginčijamos plombos reakciją. Bendrasis Teismas pridūrė, kad bet kuriuo atveju pati E.ON Energie turėjo informuoti valymo bendrovę apie ginčijamos plombos svarbą ir užtikrinti, kad jos darbuotoja nesugadintų ginčijamos plombos.

47

Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad E.ON Energie nepateikė įrodymų, jog tą naktį Miunchene buvęs drėgmės lygis, galimi virpesiai ir judėjimai, kurie galėjo būti susiję su šalia užplombuotos patalpos G.505 esančia naudota patalpa G.506, ir net visų šių veiksnių bendras poveikis, ginčijamos plombos senumas ir Synto panaudojimas sukėlė plombos būklės pokyčius naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d. Dėl argumento, pagrįsto tuo, kad patalpa G.505 nebuvo atidaryta tą naktį, Bendrasis Teismas priminė, kaip pažymėta šio sprendimo 38 punkte, kad Komisija neturi įrodyti priešingai.

48

Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad E.ON Energie atliktos ekspertizės neįrodo, jog jos nurodytos aplinkybės išprovokavo ginčijamos plombos būklės pokyčius, ir kad bet kuriuo atveju jos turi trūkumų, kuriuos lemia, pavyzdžiui, mažas testuotų mėginių skaičius, valymo priemonės kiekis ir E.ON Energie atsisakymas naudoti originalias plombas ir leisti Komisijos darbuotojui dalyvauti bandymuose. Trečia, Bendrasis Teismas atmetė kaip nereikšmingą arba nepagrįstą E.ON Energie kritiką dėl Kr. Komisijos prašymu padarytų ataskaitų. Ketvirta, Bendrasis Teismas nusprendė, jog E.ON Energie nepateikė įrodymų, galinčių kelti abejonių dėl Komisijos įrodymų įrodomosios vertės, todėl nereikia nagrinėti tariamos „klaidingų teigiamų reakcijų galimybės“, apie kurią užsiminta ginčijamo sprendimo 7, 74 ir 75 konstatuojamosiose dalyse.

49

Skundžiamo sprendimo 238–247 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo septintąjį ieškinio pagrindą, susijusį su nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Priminęs, kad pagal teismo praktiką šis principas taikomas procedūrose, susijusiose su konkurencijos normų pažeidimu, Bendrasis Teismas atmetė E.ON Energie argumentus, pagrįstus tariamai „sufleruojamuoju“ ekspertui Kr. skirto 2007 m. spalio 16 d. laiške nurodyto klausimyno pobūdžiu.

50

Šiame klausimyne Kr., be kitų dalykų, buvo prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių E.ON Energie pateiktos ekspertų ataskaitos „neprieštarauja“ jo paties 2007 m. gegužės 8 d. ataskaitai, ir „patvirtinti“, kad jos nurodytų veiksnių sutapimas „negalėjo sukelti“ klaidingos teigiamos reakcijos. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka E.ON Energie ir kad klausimynu buvo siekiama patikrinti, ar pirmosios Kr. ataskaitos išvadas paneigė E.ON Energie pateiktos ataskaitos, nors jis žodžiu buvo pateikęs keletą komentarų dėl šiose ataskaitose esančių teiginių. Galiausiai, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad antroje ataskaitoje Kr., prieš atsakydamas į klausimus, juos performulavo į „atvirus“. Dėl visų šių priežasčių Bendrasis Teismas atmetė septintąjį ieškinio pagrindą.

51

Skundžiamo sprendimo 254–263 punktuose Bendrasis Teismas atmetė aštuntąjį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kuriame teigiama esą Komisija klaidingai ginčijamame sprendime manė, kad trečiųjų asmenų veiksmai priskirtini E.ON Energie ir kad šiuo atveju negali būti kalbos apie neatsargumą, nes valymo bendrovės darbuotoja negalėjo žinoti, kad ji atlieka plombos sugadinimo sudėties veiksmus. Pirma, Bendrasis Teismas manė, kad E.ON Energie argumentai, jog raktus turėję asmenys neatidarė nagrinėjamos patalpos durų, yra nereikšmingi, nes Komisija neprivalo įrodyti, kad į patalpą iš tikrųjų kažkas pateko. Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 101 ir 103 konstatuojamosiose dalyse esančiais niekieno neginčytais teiginiais, tuo metu, kai buvo sugadinta plomba, pastate buvo tik E.ON Energie leidimą jame būti turintys asmenys ir kad negalima pritarti argumentui, jog raktus turėję asmenys buvo tik šios bendrovės darbuotojai arba jos įgalioti asmenys. Trečia, valymo bendrovės nežinojimas, kokių pasekmių esą galėjo kilti pabraukus per ginčijamą plombą valymo priemone impregnuotu skuduru, yra nereikšmingas, nes neįrodyta, jog durų nuvalymas su Synto iš tikrųjų galėjo turėti įtakos plombos būklei. Ketvirta, dėl argumentų, susijusių su tariamu ginčijamos plombos senumu, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog šie argumentai buvo atmesti nagrinėjant šeštąjį ieškinio pagrindą.

52

Galiausiai, skundžiamo sprendimo 276–297 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo devintąjį ieškinio pagrindą, susijusį su EB 253 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimu nustatant baudos dydį.

53

Pirma, Bendrasis Teismas priminė, kad pagal teismo praktiką akto motyvavimas turi būti vertinamas remiantis bylos aplinkybėmis ir ypač jos kontekstu bei atitinkamą sritį reglamentuojančiomis teisės normomis ir jame nebūtinai turi atsispindėti visi reikšmingi faktiniai ir teisiniai klausimai. Paskui jis pažymėjo, kad nustatydama E.ON Energie skirtos baudos dydį Komisija rėmėsi pažeidimo sunkumu ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis, ypač duomenų, rodančių, kad E.ON Energie padarė konkurencijos teisės normų pažeidimų, egzistavimu, tuo, kad pirmą kartą taikomas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies e punktas, ir būtinybe, kad skirta bauda užtikrintų pakankamą šios naujos nuostatos atgrasomąjį poveikį.

54

Bendrasis Teismas šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad Komisija nėra priėmusi gairių dėl baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies e punktą, nustatymo, todėl ji neprivalo absoliučiais skaičiais ar procentais išreikšti bazinio baudos dydžio ir galimų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taigi, Bendrasis Teismas atmetė argumentą dėl ginčijamo sprendimo nemotyvavimo ir argumentą dėl iš to kylančio tariamo teisės į gynybą pažeidimo.

55

Antra, dėl argumento, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu, Bendrasis Teismas priminė, kad pagal teismo praktiką baudos neturi būti neproporcingos siekiamiems tikslams, ir pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo 105–108 punktuose Komisija teisingai nurodė priežastis, dėl kurių pats pažeidimas, t. y. plombos sugadinimas, yra ypač sunkus pažeidimas, atsižvelgiant, be kita ko, į būtinybę užtikrinti atgrasomąjį už plombos sugadinimą skiriamų baudų poveikį, kad įmonės nemanytų, jog joms naudinga vykstant tyrimui sugadinti uždėtą plombą. Taigi, Komisija nenustatė sunkinančių aplinkybių, o veikiau nurodė aplinkybes, pateisinančias pakankamai atgrasomos baudos skyrimą už bet kokį plombos sugadinimą.

56

Dėl E.ON Energie nurodomų lengvinančių aplinkybių Bendrasis Teismas, be kita ko, pabrėžė, kad plombos sugadinimas dėl neatsargumo, o ne tyčia nėra lengvinanti aplinkybė ir kad šiuo atveju Komisija nesirėmė prielaida, jog pažeidimas būtinai buvo padarytas tyčia. Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija neturėjo jokių priežasčių informuoti E.ON Energie apie tariamai „ypatingą apsauginės plėvelės jautrumą“ ir kad tai, jog nebuvo galima konstatuoti, kad iš patalpos G.505 buvo išnešti dokumentai, taip pat neturi reikšmės. Pastangos, kurių E.ON Energie ėmėsi, kad atliktų ekspertizes ir apklaustų visus raktus turėjusius asmenis, taip pat esą neturi reikšmės, nes tokios pastangos yra jos teisės į gynybą įgyvendinimo dalis ir jos nepalengvina Komisijos tyrimo. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija visiškai atsižvelgė į tai, kad tai pirmas plombos sugadinimo atvejis ir, priešingai, nei teigė E.ON Energie, nusprendė, kad 38 milijonų eurų dydžio bauda, kuri atitinka maždaug 0,14 % šios bendrovės apyvartos, negali būti laikoma neproporcinga pažeidimui.

57

Atsižvelgęs į visus šiuos svarstymus, Bendrasis Teismas atmetė devintąjį ieškinio pagrindą ir visą E.ON Energie ieškinį.

58

E.ON Energie Teisingumo Teismo prašo:

59

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

60

2012 m. birželio 26 d. laišku Komisija paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį. Savo prašymui pagrįsti Komisija nurodė, kad ji nesutinka su generalinio advokato pozicija dėl šeštojo apeliacinio skundo pagrindo ir teigia, kad kai kurie šiuo atžvilgiu pateikti klausimai yra nauji, todėl šiuo atveju nėra laikomasi rungimosi principo.

61

Primintina, kad Teisingumo Teismas savo iniciatyva generalinio advokato siūlymu ar šalių prašymu pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo, jeigu mano, kad nepakanka informacijos arba kad byla turi būti sprendžiama remiantis šalių nesvarstytu argumentu (žr. 2009 m. kovo 3 d. Sprendimo Komisija prieš Austriją, C-205/06, Rink. p. I-1301, 13 punktą ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Döhler Neuenkirchen, C-262/10, 30 punktą).

62

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, remiantis SESV 252 straipsnio antra pastraipa, generalinio advokato pareiga viešame posėdyje yra visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai (žr. 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Hogan Lovells International, C-229/09, Rink. p. I-11335, 26 punktą). Todėl šalies nesutikimas su generalinio advokato išvada, nepaisant to, kokie klausimai joje nagrinėjami, savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės dalies atnaujinimą.

63

Todėl Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad turi pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, ir bylai išspręsti nebūtina remtis posėdyje šalių neaptartais argumentais, taip pat kad reikia atmesti Komisijos prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį.

64

Visų pirma reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas konstatuoti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais jis grindžia tuos faktus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodinėjimo priemonių vertę. Toks vertinimas pats savaime, išskyrus įrodinėjimo priemonių iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, todėl nepriskiriamas Teisingumo Teismo kontrolei (2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India prieš Tarybą, C-535/06 P, Rink. p. I-7051, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

65

Tačiau, Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktus, Teisingumo Teismas yra kompetentingas įgyvendinti savo kontrolę, jei Bendrasis Teismas kvalifikavo jų teisinį pobūdį ir jais remdamasis padarė teisines išvadas (1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C-136/92 P, Rink. p. I-1981, 49 punktas).

66

E.ON Energie teigimu, skundžiamo sprendimo 48 punkte pripažinęs, kad Komisija turi pateikti jos konstatuojamų pažeidimų įrodymų, 55 punkte Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą ir nusprendė, kad kai Komisija pateikia tiesioginių tam tikros aplinkybės įrodymų, atitinkamos įmonės turi įrodyti, kad tie įrodymai yra nepakankami. Pasak E.ON Energie, Bendrasis Teismas, be kita ko, neatsižvelgė į tai, kad plombos, kuri neginčijamai buvo išlaikyta ilgiau nei jos galiojimo laikas, sugadinimo įrodymas nėra pakankamai tikslus ir iš principo pakankamas pažeidimui įrodyti. Ji ypač ginčija 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Montecatini prieš Komisiją (C-235/92 P, Rink. p. I-4539) taikymą pagal analogiją ir mano, kad, kitaip nei dokumentinis įrodymas, plombos sugadinimas yra ne tiesioginis ir pakankamas įrodymas, bet nevienareikšmis įrodymas. Be to, įrodymai, kuriais rėmėsi Bendrasis Teismas, yra viso labo netiesioginiai įrodymai.

67

Be to, E.ON Energie pažymi, kad dėl neaiškumo, susijusio su konkrečiai šiuo atveju panaudotos plombos tinkamumu, yra atsakinga Komisija, nes ji išlaikė plombą ilgiau nei jos galiojimo laikas ir neapsaugojo įrodymų prieš atidarydama patalpos duris. Dublike ji teigia, kad dėl šios aplinkybės ginčijama plomba buvo blogai uždėta, nes ji gali būti tinkamai uždėta, tik jei laikomasi gamintojo nurodymų, išdėstytų produkto informaciniame lape. Komisijos elgesio nulemtos galimybės pateikti įrodymų nebuvimas neturėtų daryti žalos E.ON Energie. Dėl šios aplinkybės perkeliama įrodinėjimo našta, todėl Bendrasis Teismas turėjo pareikalauti, kad Komisija įrodytų, jog ginčijama plomba buvo uždėta tinkamai ir veikė įprastai, o ne iš E.ON Energie reikalauti įrodyti, kaip jis padarė skundžiamo sprendimo 170 punkte, kad buvo priešingai. E.ON Energie pabrėžia, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas, nes įrodinėjimo naštos paskirstymas yra teisės klausimas, ir jei Bendrasis Teismas nebūtų padaręs teisės klaidos, prieš kurią yra nukreiptas šis pagrindas, jis galbūt būtų kitaip įvertinęs šioje byloje nagrinėjamus faktus. Taigi, E.ON Energie Teisingumo Teisme iš esmės neginčija Bendrojo Teismo konstatuotų faktų.

68

Pasak Komisijos, klausimas, ar ji pateikė plombos sugadinimo įrodymą, susijęs su įrodymų vertinimu, kurį atliko Bendrasis Teismas, todėl Teisingumo Teismo atliekama jo kontrolė turi būti siaura. Kadangi E.ON Energie nenurodė, jog šiuo atveju įrodymai buvo iškraipyti, pirmasis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas. Be to, pirmą kartą dublike pateiktas toks tvirtinimas, jog ginčijama plomba buvo blogai uždėta dėl to, kad ji buvo sena, yra pavėluotas ir negali pateisinti E.ON Energie prašomo įrodinėjimo naštos perkėlimo.

69

Be to, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 53–55 punktuose, įrodinėjimo srityje keliami reikalavimai priklauso nuo Komisijos pažeidimui įrodyti pateiktų įrodymų pobūdžio. Komisija pažymi, kad jei suderintų veiksmų srityje ji remiasi tik pastebėjimais, susijusiais su elgesio rinkoje paralelizmu, ir šiuo atžvilgiu preziumuoja, kad jo negalima paaiškinti kitaip nei atitinkamų įmonių veiksmų derinimu, norint apsiginti nuo kaltinimų, joms pakanka įrodyti aplinkybes, kurios kitaip paaiškina faktus. Tačiau kitaip yra, kai Komisija gali nurodyti dokumentus, iš kurių matyti, kad stebėtą elgesį nulėmė suderinti veiksmai; tada nepakanka, kad įmonės pateiktų alternatyvų Komisijos konstatuotų faktų paaiškinimą. Tokiu atveju jos turi ginčyti Komisijos dokumentais nustatytų faktų egzistavimą.

70

Pasak Komisijos, abu klausimai, ar ji įvykdė pareigą pateikti pirminį įrodymą tiesioginių įrodymų forma ir ar įmonė pateikė priešingą įrodymą, susiję su įrodymų vertinimu. Be to, atsižvelgiant į ginčijamos plombos gamintojo teiginius, šiuo atveju tai buvo normali veikiančios plombos uždėjimo situacija, todėl, norėdama įrodyti savo tvirtinimą dėl klaidingos teigiamos reakcijos, E.ON Energie turi pateikti priešingų įrodymų. Komisijos teigimu, pateikdama argumentus dėl įrodinėjimo srityje taikomų reikalavimų, E.ON Energie bando nukreipti Teisingumo Teismo dėmesį nuo to, kad jai niekada nepavyko sukelti rimtų abejonių dėl gamintojo aprašyto, Komisijos praktikoje patvirtinto ir techninio eksperto Kr. patikrinto ginčijamos plombos funkcionalumo.

71

Reikia priminti, kad, kaip teisingai skundžiamo sprendimo 48 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, nagrinėdama bylą dėl pažeidimo egzistavimo konkurencijos teisės srityje, Komisija privalo įrodyti konstatuotus pažeidimus ir pateikti įrodymų, kurie teisės požiūriu pakankamai patvirtintų pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C-185/95 P, Rink. p. I-8417, 58 punktas ir 2004 m. sausio 6 d. Sprendimo BAI ir Komisija prieš Bayer, C-2/01 P ir C-3/01 P, Rink. p. I-23, 62 punktas).

72

Be to, jei teismas turi abejonių, jas jis turi vertinti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai (šiuo klausimu žr. 1978 m. vasario 17 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal prieš Komisiją, 27/76, Rink. p. 207, 265 punktą). Nekaltumo prezumpcijos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiandien įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje.

73

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad nekaltumo prezumpcijos principas taikomas procedūroms, susijusioms su įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimu, už kurį gali būti skiriamos baudos ar periodinės baudos (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls prieš Komisiją, C-199/92 P, Rink. p. I-4287, 149 ir 150 punktus bei minėto Sprendimo Montecatini prieš Komisiją 175 ir 176 punktus).

74

Jei Komisija konstatuoja konkurencijos taisyklių pažeidimą remdamasi prielaida, kad nustatytų faktų negalima paaiškinti kitaip nei antikonkurenciniu elgesiu, Sąjungos teismas turi panaikinti tokį sprendimą, kai atitinkamos įmonės pateikia argumentus, leidžiančius kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, ir pateikti kitokį tikėtiną faktinių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kurį pateikė Komisija darydama išvadą dėl pažeidimo egzistavimo. Tokiu atveju negalima teigti, kad Komisija pateikė konkurencijos teisės pažeidimo egzistavimo įrodymą (šiuo klausimu žr. 1984 m. kovo 28 d. Sprendimo Compagnie royale asturienne des mines ir Rheinzink prieš Komisiją, 29/83 ir 30/83, Rink. p. 1679, 16 punktą ir 1993 m. kovo 31 d. Sprendimo Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85-C-129/85, Rink. p. I-1307, 126 ir 127 punktus).

75

Vis dėlto Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad jei Komisija įrodė, jog įmonė dalyvavo akivaizdžiai antikonkurencinio pobūdžio įmonių susitikimuose, Bendrasis Teismas pagrįstai gali manyti, kad įmonė turi pateikti kitokį tokių susitikimų turinio paaiškinimą. Taip elgdamasis Bendrasis Teismas nepagrįstai neperkelia įrodinėjimo naštos ir nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos (minėto Sprendimo Montecatini prieš Komisiją 181 punktas).

76

Be to, skundžiamo sprendimo 56 punkte Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, kad kai Komisija remiasi įrodymais, kurie iš esmės pakankami pažeidimui konstatuoti, atitinkamai įmonei nepakanka remtis galimybe, jog būta aplinkybės, kuri galėjo turėti poveikio tokių įrodymų įrodomajai galiai, kad Komisijai tektų pareiga įrodyti, jog ši aplinkybė neturėjo poveikio jų įrodomajai galiai. Atvirkščiai, išskyrus atvejus, kai tokio įrodymo atitinkama įmonė negali pateikti dėl pačios Komisijos veiksmų, atitinkama įmonė privalo teisės požiūriu tinkamai įrodyti, kad, pirma, aplinkybė, kuria ji remiasi, egzistuoja, antra, šia aplinkybe paneigiama įrodymų, kuriais remiasi Komisija, įrodomoji galia.

77

Šiuo atveju E.ON Energie kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis pagal analogiją taikė minėto Sprendimo Montecatini prieš Komisiją 181 punktą spręsdamas plombos sugadinimo klausimą byloje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas.

78

Dėl E.ON Energie ginčijamos galimybės pagal analogiją taikyti šį punktą reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas šiuo atžvilgiu nepadarė jokios teisės klaidos nei skundžiamo sprendimo 55 ir paskesniuose punktuose, nei 170 punkte. Iš tikrųjų, kadangi Komisija konstatavo, jog plomba buvo sugadinta, remdamasis įrodymų visetu, įskaitant plombos sugadinimo protokolą, pagal analogiją taikydamas minėtą Sprendimą Montecatini prieš Komisiją Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai manyti, kad E.ON Energie turėjo pateikti šį teiginį paneigiančių įrodymų, ir taip manydamas neteisėtai neperkėlė įrodinėjimo naštos ir nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo.

79

Dėl E.ON Energie bandymo pateikiant pirmojo apeliacinio skundo pagrindą remtis argumentu dėl ginčijamos plombos galiojimo laiko pasibaigimo pakanka konstatuoti, kad ji ginčija Bendrojo Teismo atliktus faktų vertinimus, kiek tai susiję su įvairiais pateiktais įrodymais. Tokiu atveju, remiantis šio sprendimo 64 ir 65 punktuose minėta teismo praktika, jos argumentai yra nepriimtini.

80

Kiek tai susiję su argumentu dėl tariamo neaiškumo, už kurį atsakinga Komisija, susijusio su šiuo atveju konkrečiai panaudotos ginčijamos plombos tinkamu veikimu, reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 76 punkte, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, nes jis manė, jog įrodinėjimo našta priklauso E.ON Energie, nebent tokio įrodymo įmonė negali pateikti dėl pačios Komisijos veiksmų. Paskui iškėlęs gerą teisinį klausimą, remdamasis jam pateiktais įrodymais, skundžiamo sprendimo 57–63, 99–124 ir 134–156 punktuose jis nusprendė, kad neaiškumas, už kurį atsakinga Komisija, neįrodytas, todėl įrodinėjimo našta iš tikrųjų atitenka E.ON Energie. Kadangi E.ON Energie ginčija šį Bendrojo Teismo atliktą faktų vertinimą, remiantis šio sprendimo 64 ir 65 punktuose minėta teismo praktika, jos argumentai yra nepriimtini.

81

Todėl pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

82

E.ON Energie kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis pažeidė pareigą motyvuoti, nes rėmėsi klaidingu teisiniu kvalifikavimu. Jos teigimu, perkeldamas įrodinėjimo naštą Bendrasis Teismas neatsižvelgė į savo nustatytą kriterijų „kelti klausimą“ dėl plombos įrodomosios vertės, kurį iš pradžių pats nurodė skundžiamo sprendimo 56 punkte, tačiau to sprendimo 202 ir 203 punktuose pareikalavo tiesioginio „priežastinio ryšio“ tarp viršytos galiojimo trukmės ir klaidingos teigiamos reakcijos atsiradimo buvimo įrodymo. Pasak E.ON Energie, šių motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas yra teisės klausimas, todėl antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas.

83

Pasak Komisijos, šis apeliacinio skundo pagrindas yra nepriimtinas, nes E.ON Energie kritikuoja ne skundžiamo sprendimo motyvavimą, kuris yra aiškus, o tik Bendrojo Teismo atliktą įrodymų vertinimą. Bet kuriuo atveju jis yra nepagrįstas.

84

Priešingai, nei teigia Komisija, antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas. Iš tikrųjų, nurodydama tariamą skundžiamo sprendimo 56 punkte suformuluotos teisės normos ir jos įgyvendinimo jo 202 punkte prieštaravimą ir kvestionuodama logikos, kuria Bendrasis Teismas vadovavosi taikydamas Sąjungos teisę dėl įrodinėjimo naštos, nuoseklumą, apeliantė kelia teisės klausimą dėl Bendrojo Teismo atlikto Sąjungos teisės taikymo (2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alcon prieš VRDT, C-412/05 P, Rink. p. I-3569, 89 punktas).

85

Dėl šio pagrindo pagrįstumo pakanka pažymėti, kad, kaip išvados 37 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte nustatė principą, jog E.ON Energie nurodyta aplinkybė turi paneigti įrodymų, kuriais grindžiama Komisijos analizė, įrodomąją vertę, akivaizdžiai reiškia, kad tarp jų yra priežastinis ryšys.

86

Iš tikrųjų E.ON Energie Bendrajame Teisme nurodyta aplinkybė, grindžiama ginčijamos plombos galiojimo laiko pasibaigimu, gali paneigti ant jos esančių užrašų VOID įrodomąją vertę tik įrodžius, kad tarp galimo šios plombos galiojimo laiko pasibaigimo ir šių užrašų pasirodymo egzistuoja priežasties ir pasekmės ryšys. Todėl darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 202 ir 203 punktuose svarstydamas, ar toks ryšys egzistuoja, Bendrasis Teismas netaikė kitokio teisinio kriterijaus nei nustatytasis to sprendimo 56 punkte.

87

Vadinasi, antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

88

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu E.ON Energie įvairiais aspektais ginčija skundžiamo sprendimo 102–115 punktuose išdėstytą Bendrojo Teismo atliktą ginčijamos plombos uždėjimo tinkamumo vertinimą.

89

Pirma, dėl įrodymų iškraipymo E.ON Energie pabrėžia, kad plombos vientisumas apima vidinį ir išorinį aspektus ir tik pastarąjį galima grįsti protokolu, kuriame patvirtinamas tinkamas plombos uždėjimas. Taigi, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, ar plomba iš vidaus nebuvo sugadinta, o to akivaizdžiai nebuvo galima pamatyti iš išorės per trumpą laiko tarpą nuo tada, kai plomba buvo uždėta, iki momento, kai inspektoriai išėjo iš patalpų. Neatsižvelgdamas į tokį veiksnį Bendrasis Teismas nesilaikė teisinės valstybės principų ir pažeidė teisę į gerą administravimą, nes plika akimi negalėjo įvertinti, ar Komisijos veiksmai buvo teisėti.

90

Be to, skundžiamo sprendimo 104 punkte nusprendęs, kad ginčijamos plombos uždėjimo protokolas yra pakankamas tinkamo plombos uždėjimo įrodymas, Bendrasis Teismas iškraipė šį įrodymą, nes suteikė jam deklaratyvų turinį, kurio jis neturi. Skundžiamo sprendimo 115 punkte nusprendęs, kad plomba „buvo prilipusi prie patalpos G.505 durų ir staktos ir kad ji buvo nesugadinta, t. y. užrašų VOID nebuvo matyti, kai patikrinimo grupė išėjo iš ieškovės patalpų“, Bendrasis Teismas taip pat nustatė netinkamus atribojimo kriterijus, kiek tai susiję su ginčijamos plombos vidiniu tinkamumu atlikti savo funkciją. Taip Bendrasis Teismas pažeidė logikos dėsnius.

91

Antra, E.ON Energie kaltina Bendrąjį Teismą, kad savo analizę jis grindė Komisijos ir Bundeskartellamt inspektorių parodymais dėl plombos uždėjimo. Tie parodymai nereikšmingi, nes inspektoriai negalėjo įvertinti ginčijamos plombos vidinio vientisumo.

92

Trečia, E.ON Energie teigia, kad ji neturėjo galimybės įsitikinti ypatingu apsauginės plėvelės jautrumu ar atitinkamai patikrinti jos konkrečių savybių. Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 105 punkte, remdamasis ginčijamo sprendimo 51 punktu, pažymėjęs, kad E.ON Energie turėjo „puikiai žinoti“ tokių ženklų, t. y. ženklų VOID, svarbą, Bendrasis Teismas padarė motyvavimo klaidą. Pasak E.ON Energie, neturėtų būti atmesta galimybė, kad galimas ginčijamos plombos paslėptas defektas ar ankstesnis pažeidimas galėjo išryškėti vėliau arba kad dėl nežinojimo, kaip veikia plomba, niekas pakankamai neatkreipė dėmesio į išorinį jos vientisumą.

93

Komisija mano, kad pateikdama trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą E.ON Energie iš tikrųjų siekia užginčyti Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, todėl šis pagrindas nepriimtinas.

94

Kalbant apie teiginius, susijusius su įrodymų iškraipymu, kaip savo išvados 50 punkte pažymėjo generalinis advokatas, reikia atskirti Bendrojo Teismo atliktą ginčijamos plombos vientisumo vertinimą nuo plombos uždėjimo protokolo vertės vertinimo.

95

Dėl E.ON Energie ginčijamo Bendrojo Teismo vertinimo, susijusio su ginčijamos plombos vientisumu, reikia pažymėti, kad ji pateikia savo plombos būklės nepakitimo apibrėžimą ir Teisingumo Teismo prašo atsižvelgiant į jį kontroliuoti Bendrojo Teismo atliktą įrodymų vertinimą.

96

Vis dėlto klausimas, ar ginčijamą plombą galima laikyti pakitusia, yra ne klausimas dėl įrodymų iškraipymo, o fakto klausimas. Iš tikrųjų E.ON Energie ginčija Bendrojo Teismo remiantis jam pateiktais įrodymais atliktą fakto dėl ginčijamos plombos būklės pakitimo vertinimą. Vadinasi, pagal šio sprendimo 64 punkte primintą teismo praktiką šie teiginiai nepriimtini šioje apeliacinėje byloje.

97

Be to, E.ON Energie nepaaiškina, kaip atlikęs tokį faktų vertinimą Bendrasis Teismas pažeidė teisinės valstybės ir gero administravimo principus. Vadinasi, šiuos argumentus taip pat reikia atmesti.

98

Dėl tariamo ginčijamos plombos uždėjimo protokolo iškraipymo reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 56 punkte pažymėjo generalinis advokatas, ši įrodinėjimo priemonė yra autentiška ir patvirtina aplinkybes, kurias 2006 m. gegužės 29 d. vakare konstatavo Komisijos ir Bundeskartellamt atstovai, būtent kad plomba buvo uždėta tinkamai ir kad ji prilipo prie patalpos G.505 durų, kol neįrodyta priešingai. E.ON Energie šiuo atžvilgiu pateikiamuose argumentuose nenurodomi jokie Bendrojo Teismo atlikto šio protokolo aiškinimo faktiniai netikslumai ir neminima nieko, kas galėtų įrodyti, kad jame yra neteisingų teiginių ar pareiškimų.

99

Taigi, teiginiai dėl ginčijamos plombos uždėjimo protokolo iškraipymo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

100

Dėl E.ON Energie priekaišto Bendrajam Teismui, kuriuo kritikuojama inspektorių pareiškimų svarba, nes jie esą negali įvertinti plombos vidinio veikimo, reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 95 punkte, taip darydama E.ON Energie nori, kad būtų pritarta jos pačios pasiūlytam plombos būklės nepakitimo apibrėžimui. Vis dėlto, kaip Teisingumo Teismas nusprendė šio sprendimo 96 punkte, klausimas, ar ginčijamą plombą galima laikyti pakitusia, yra fakto klausimas, kuris priklauso tik Bendrojo Teismo kompetencijai.

101

Be to, pagal šio sprendimo 64 punkte primintą teismo praktiką Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodinėjimo priemonių vertę, jei įrodymai, į kuriuos jis atsižvelgė nustatydamas faktus, buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui (šiuo klausimu taip pat žr. 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo SGL Carbon prieš Komisiją, C-328/05 P, Rink. p. I-3921, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Savo argumentais dėl inspektorių pareiškimų svarbos E.ON Energie bando ginčyti Bendrojo Teismo šiems įrodymams suteiktą vertę. Todėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.

102

Galiausiai, E.ON Energie argumentas dėl tariamos motyvavimo klaidos yra neveiksmingas, nes jis susijęs su papildomu Bendrojo Teismo pagrindimo motyvu. Skundžiamo sprendimo 105 punkte esantis Bendrojo Teismo teiginys, kad E.ON Energie„puikiai žinojo“ ženklų VOID svarbą, dėl kurio pateiktas šis argumentas, yra motyvų, grindžiamų E.ON Energie neprieštaravimu dėl ginčijamos plombos uždėjimo iki šių ženklų atsiradimo, kurie tik paremia Bendrojo Teismo remiantis kitais įrodymais padarytas išvadas, dalis.

103

Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad turi būti atmestas visas trečiasis apeliacinio skundo pagrindas.

104

E.ON Energie nurodo nepakankamą motyvavimą dėl tariamo „logikos dėsnių“ pažeidimo. Pasak jos, skundžiamo sprendimo 203 punkte remdamasis tuo, kad kitos E.ON Energie pastate naudotos plombos veikė gerai, Bendrasis Teismas daro logiškai nepaaiškinamą išvadą, jog ir ginčijama plomba taip pat turėjo veikti gerai. Tai, kad tam tikras defektas lemia tik pavienių gaminių trūkumus, yra būtent serijinei gamybai būdinga savybė. Komisija esą neįrodė, kad visos tai pačiai siuntai priklausančios plombos buvo geros. Be to, šiuo atveju akivaizdu, kad kitos plombos buvo tvirtinamos ne ant durų, pagamintų iš garso nepraleidžiančių plokščių su anoduoto aliuminio rėmais, o ant trijų spintų byloms sudėti. E.ON Energie pažymi, kad ji ginčija Bendrojo Teismo teiginių vidinę logiką, o ne jo atliktą faktų vertinimą.

105

Pasak Komisijos, ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepriimtinas, nes E.ON Energie juo ginčija tik Bendrojo Teismo atliktą faktų konstatavimą, ar bet kuriuo atveju nepagrįstas.

106

Tiek, kiek skundžiamo sprendimo 203 punkte Bendrasis Teismas remiasi tuo, kad visos nagrinėjamos plombos yra iš tos pačios siuntos, tai yra faktų konstatavimas, kurio E.ON Energie negali ginčyti Teisingumo Teisme, jei pagal šio sprendimo 64 ir 65 punktuose primintą teismo praktiką nėra iškraipomi faktai.

107

Dėl E.ON Energie argumento dėl tariamai skirtingo pagrindo, ant kurio buvo uždėtos nagrinėjamos plombos, reikia pažymėti, kad juo neginčijamas skundžiamo sprendimo 122 punkte esantis aiškus teiginys, kad remiantis gamintojo paaiškinimais, kuriuos patvirtina Komisijos eksperto testai, panaudota plomba „pritaikyta beveik visiems pagrindams“. Tokiomis aplinkybėmis šis argumentas neveiksmingas, nes juo neatsižvelgiama į esminį Bendrojo Teismo motyvus pagrindžiantį elementą, ir negali paneigti šios motyvacijos.

108

Galiausiai, reikia pridurti, kad Komisija teisingai pažymėjo, jog jei įmonė galėtų paneigti plombos įrodomąją vertę tiesiog nurodydama, kad ji galėjo turėti defektą, Komisija visiškai negalėtų naudoti plombų. Todėl tokiam argumentui, kuris neparemtas kitais įrodymais, įrodančiais, jog egzistuoja defektų, kurie gali turėti įtakos ginčijamai plombai, negalima pritarti.

109

E.ON Energie kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, logikos principus ir in dubio pro reo principą. Pirmiausia skundžiamo sprendimo 146 punkte Bendrasis Teismas esą padarė teisės klaidą, nes argumentą dėl ant durų staktos esančių užrašų VOID būklės atmetė kaip neveiksmingą. Tai yra prieštaravimas savo paties išvadoms ir neginčytiems Komisijos paaiškinimams. Pasak E.ON Energie, iš pačios Komisijos paaiškinimų matyti, kad iš naujo uždėjus plombą pakenkiama raidėms, todėl jei ženklai VOID nepaliesti, tai rodo, kad plomba nebuvo nuimta ir paskui vėl uždėta. Jei negalima atmesti klaidingos teigiamos dalies ginčijamos plombos, kuri buvo priklijuota prie durų staktos, reakcijos tikimybės, remiantis in dubio pro reo, reikėtų manyti, kad taip pat gali būti ir plombos dalies, uždėtos ant durų plokštumos, atveju, o tai taip pat leistų paneigti išvadą, jog užrašų VOID atsiradimas ant ginčijamos plombos ar bent jau jos dalies bet kuriuo atveju reiškia, kad plomba buvo sugadinta ir lipdukas perkeltas į kitą vietą.

110

Be to, E.ON Energie teigimu, Bendrajam Teismui nenurodžius taikyti su tuo susijusios tyrimo priemonės buvo pažeistos įprastinės įrodymų tyrimo taisyklės. Ji šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad klausimas, ar tam tikras įrodymas buvo vertintas laikantis taisyklių ir šioje srityje taikomų principų, įskaitant in dubio pro reo principą, yra teisės klausimas.

111

Komisija ginčija šiuos argumentus ir konkrečiai mano, kad E.ON Energie vėl bando ginčyti faktų konstatavimą, todėl penktasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepriimtinas.

112

Pirmiausia reikia priminti, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas, jei jame nenurodyti argumentai, kuriais konkrečiai siekiama identifikuoti Bendrojo Teismo sprendime padarytą teisės klaidą, o tik pakartojami pagrindai ir argumentai, kurie jau buvo pateikti tam teismui, įskaitant tuos, kurie grįsti akivaizdžiai jo atmestais faktais. Iš tiesų toks apeliacinis skundas yra prašymas paprasčiausiai persvarstyti Bendrojo Teismo nagrinėtą ieškinį, o tai nepriskiriama Teisingumo Teismo kompetencijai apeliacinėse bylose (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C-204/00 P, C-205/00 P, C-211/00 P, C-213/00 P, C-217/00 P ir C-219/00 P, Rink. p. I-123, 51 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

113

Tačiau kai apeliantas ginčija Bendrojo Teismo pateiktą Sąjungos teisės aiškinimą arba jos taikymą, pirmojoje instancijoje išnagrinėti teisės klausimai gali būti dar kartą nagrinėjami apeliaciniame procese. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų pagrįsti savo apeliacinio skundo ieškinio pagrindais ir argumentais, pateiktais Bendrajame Teisme, šis procesas iš dalies netektų prasmės (2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C-229/05 P, Rink. p. I-439, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

114

Šiuo atveju E.ON Energie nurodo principo in dubio pro reo pažeidimą ir tariamą motyvų prieštaringumą, tačiau paaiškinimais šiems tvirtinimams pagrįsti iš tikrųjų siekiama tik ginčyti Bendrojo Teismo, remiantis jam pateiktais įrodymais, konstatuotus faktus. Taigi, ji nepaaiškina Bendrojo Teismo vertinimo teisės klaidų ir neginčija Bendrojo Teismo pateikto Sąjungos teisės aiškinimo arba jos taikymo.

115

Dėl tyrimo priemonės, kurios netaikė Bendrasis Teismas, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik jis gali spręsti dėl būtinybės, jei reikia, papildyti jo nagrinėjamose bylose turimą informaciją. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktų vertinimo, kurio, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Teisingumo Teismas negali tikrinti apeliacine tvarka, išskyrus atvejį, kai faktai ar įrodymai iškraipyti (žr. 1999 m. kovo 4 d. Sprendimo Ufex ir kt. prieš Komisiją, C-119/97 P, Rink. p. I-1341, 66 punktą ir 2001 m. liepos 10 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, C-315/99 P, Rink. p. I-5281, 19 punktą).

116

Apeliaciniame skunde nėra jokios informacijos, kuri leistų teigti, kad taip yra šioje byloje. Kaip išvados 84 punkte pažymėjo generalinis advokatas, skundžiamo sprendimo 146 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad ginčijama plomba turėjo būti nuimta nuo patalpos G.505 durų naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d., teisiškai pakankamai pagrindžia skundžiamo sprendimo 136–145 punktuose atliktas turimų įrodymų nagrinėjimas.

117

Todėl Bendrojo Teismo negalima kaltinti dėl to, kad jis nepatenkino E.ON Energie prašymo nurodyti taikyti papildomas tyrimo priemones.

118

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia atmesti penktąjį apeliacinio skundo pagrindą.

119

E.ON Energie tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir, be kita ko, pažeidė proporcingumo principą, nes vertindamas pažeidimo sunkumą ir baudos dydį neatsižvelgė į aplinkybę, jog Komisija nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad patalpos G.505 durys tikrai buvo atidarytos arba kad iš jos paimti dokumentai. Tai, pasak jos, yra lemiami veiksniai, nes plombos uždėjimo tikslas, apie kurį kalbama skundžiamo sprendimo 291 punkte, yra neleisti liesti užplombuotoje patalpoje esančių dokumentų. Ji priduria, kad įgyvendindamas neribotą jurisdikciją Bendrasis Teismas dėl to turėjo sumažinti baudą. Be to, E.ON Energie mano, kad, nenurodydamas taikyti tyrimo priemonės, susijusios su durų atidarymu, Bendrasis Teismas padarė įrodymų tyrimo taisyklių taikymo teisės klaidą.

120

E.ON Energie taip pat tvirtina, kad dėl to, jog Komisija naudojo plombas, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, susidarė neaiški situacija, į kurią nustatydamas baudos dydį turėjo atsižvelgti Bendrasis Teismas. Šiuo atžvilgiu ji pagal analogiją nurodo 1975 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Suiker Unie ir kt. prieš Komisiją (40/73-48/73, 50/73, 54/73-56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink. p. 1663, 556 punktas), kuriame Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad nustatant baudos dydį negalima atsižvelgti į tam tikros praktikos nulemtą pažeidimą dėl to, kad negalima atmesti galimybės, jog Komisijos pranešimo tekstas galėjo būti pagrindas manyti, kad tokia praktika laikoma suderinama su Sąjungos teise.

121

Taigi, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad nelabai aiški situacija dėl ginčijamos plombos būklės susidarė dėl pačios Komisija kaltės ir kad tokia situacija galėjo klaidinti ir vėliau nebuvo galima išsklaidyti abejonių dėl jos. Įgyvendindamas savo kontrolę apeliacinėje byloje ir vertindamas konkretaus elgesio sunkumą Teisingumo Teismas turi nustatyti visus reikšmingus faktus ir į juos atsižvelgti.

122

Komisija ginčija visus šiuos argumentus ir prašo Teisingumo Teismo atmesti šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą.

123

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Bendrasis Teismas naudojasi neribota jurisdikcija dėl Komisijos nustatytų baudų.

124

Todėl Bendrasis Teismas, be paprastos tokių baudų teisėtumo kontrolės, turi teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, taigi ir panaikinti, sumažinti ar padidinti vienkartinę arba periodinę baudą (2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, C-3/06 P, Rink. p. I-1331, 61 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

125

Tačiau apeliacinėje byloje priimdamas sprendimą teisės klausimais Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo, įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją, pateikto vertinimo dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą paskirtų baudų dydžio (šiuo klausimu žr. 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją, C-310/93 P, Rink. p. I-865, 34 punktą ir 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo KNP BT prieš Komisiją, C-248/98 P, Rink. p. I-9641, 54 punktą).

126

Taigi, tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas mano, kad sankcija yra ne tik netinkama, bet ir tiek per didelė, jog ją galima laikyti neproporcinga, reikėtų konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatęs netinkamą baudos dydį.

127

Dėl E.ON Energie teiginių dėl tariamo šioje byloje skirtos baudos neproporcingumo skundžiamo sprendimo 294 punkte Bendrasis Teismas nurodė tris priežastis, paaiškinančias sprendimą dėl 38 milijonų eurų dydžio baudos skyrimo, kurios susijusios, pirma, su plombos sugadinimo pažeidimo sunkumu, antra, su E.ON Energie dydžiu ir, trečia, su būtinybe užtikrinti atgrasomąjį baudos poveikį.

128

Dėl pirmosios priežasties reikia pažymėti, kad, kaip primena Komisija, skundžiamo sprendimo 85 ir 218 punktuose Bendrasis Teismas teisingai paaiškino, kad nustatant plombos sugadinimo pažeidimo sudėtį visiškai nesvarbu, ar kas nors iš tikrųjų pateko į užplombuotą patalpą. Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies d punkto ir 23 straipsnio 1 dalies e punkto tikslas yra apsaugoti tyrimus nuo grėsmės, kurią kelia pats plombos sugadinimo faktas, verčiantis abejoti, ar užplombuotoje patalpoje esantys įrodymai nebuvo paliesti.

129

Vadinasi, skundžiamo sprendimo 294 straipsnyje nuspręsdamas, kad plombos sugadinimas pagal savo pobūdį yra labai sunkus pažeidimas, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, todėl reikia atmesti E.ON Energie argumentus, jog tai, kad patalpos G.505 durys esą nebuvo atidarytos naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d., turėjo turėti įtakos šiam vertinimui.

130

Dėl antrosios priežasties, susijusios su E.ON Energie dydžiu, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 296 punkte vertindamas baudos proporcingumą įmonės dydžiui Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šiai įmonei skirta 38 milijonų eurų bauda atitinka 0,14 % jos metinės apyvartos. Šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad tokio procentinio dydžio, kuris jau buvo minėtas ginčijamo sprendimo 113 konstatuojamojoje dalyje, E.ON Energie neginčijo nei Bendrajame Teisme, nei Teisingumo Teisme ir kad šioje apeliacinėje byloje jis yra laikytinas akivaizdžiu faktu.

131

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad E.ON Energie nepateikė jokio argumento, galinčio įrodyti, jog tokia Bendrojo Teismo skirta bauda buvo neproporcinga tokios įmonės dydžiui.

132

Dėl trečiosios priežasties, susijusios su būtinybe užtikrinti pakankamai atgrasomą baudos poveikį, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, nustačiusi EB 81 ir 82 straipsniuose įtvirtintų materialinių normų pažeidimą, Komisija atitinkamai įmonei gali skirti baudą, neviršijančią 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Vadinasi, įmonė, kuri sugadina Komisijos, siekiant per tyrimui atlikti reikalingą laikotarpį apsaugoti esamus dokumentus, uždėtą plombą ir taip trukdo Komisijai atlikti tyrimą, sunaikinusi Komisijos surinktus įrodymus, gali išvengti tokios sankcijos, todėl pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalį nustatytas baudos dydis turi ją atgrasyti nuo tokių veiksmų. Konstatavus plombos sugadinimą, negalima atmesti galimybės, kad tokie veiksmai buvo atlikti.

133

Atsižvelgiant į baudą, kuri pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį gali būti skirta E.ON Energie įrodžius, kad veiksmai, dėl kurių ji kaltinama, buvo atlikti, Bendrojo Teismo patvirtinta ginčijamame sprendime nustatyta 38 milijonų eurų bauda, kuri atitinka 0,14 % jos metinės apyvartos, negali būti laikoma per didele, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti jos atgrasomąjį poveikį. Išsamumo sumetimais reikia pridurti, kad skundžiamo sprendimo 294 punkte nurodęs tris šio sprendimo 127 punkte minėtas priežastis Bendrasis Teismas tinkamai teisiškai motyvavo savo įgyvendinant neribotą jurisdikciją priimtą sprendimą dėl skirtos sankcijos.

134

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia atmesti visus E.ON Energie argumentus dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo vertinant pažeidimo sunkumą ir baudos dydį.

135

Dėl E.ON Energie argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu, dėl kurio E.ON Energie teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo priimti tyrimo priemonę ir nustatyti, ar ir, jei reikia, kaip patalpos G.505 durys buvo atidarytos naktį iš 2006 m. gegužės 29 į 30 d., reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 115 punkte nurodytą teismo praktiką tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl būtinybės, jei reikia, papildyti nagrinėjamose bylose turimą informaciją. Atsižvelgiant į tai, jo negalima kaltinti, kaip daroma šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu, dėl to, kad skundžiamo sprendimo 84–86 punktuose jis nusprendė nepapildyti šios informacijos ir, pavyzdžiui, neapklausti kaip liudytojų raktus turėjusių asmenų, juo labiau kad šie asmenys davė parodymus ir juos patvirtino priesaika per administracinės procedūros stadiją.

136

Dėl E.ON Energie tvirtinimų, pagrįstų tuo, kad pati Komisija kalta dėl tokios neaiškios situacijos, kuri gali klaidinti ir dėl kurios vėliau negalima išsklaidyti abejonių, susidarymo, reikia pažymėti, kad minėto Sprendimo Suiker Unie ir kt. prieš Komisiją, kuriuo ji šiuo atžvilgiu remiasi, negalima taikyti šiuo atveju. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas atmetė visus apeliacinio skundo pagrindus, kuriais siekiama ginčyti Bendrojo Teismo atliktą faktų vertinimą ir pirmiausia skundžiamo sprendimo 63 ir 199–203 punktuose esantį ir jo 290 punkte, kalbant apie baudos dydžio nustatymą, primintą vertinimą, jog ginčijamos plombos veikimui neturėjo įtakos jos galiojimo laiko pasibaigimas. Taigi E.ON Energie nebūtų turėjusi jokio pagrindo neleisti naudoti ginčijamos plombos, net jei būtų žinojusi, kad jos galiojimo laikas pasibaigęs, todėl tai, kad ji dedant plombą neturėjo informacijos šiuo klausimu, negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe.

137

Maža to, pakanka konstatuoti, kad šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu pateikiamais argumentais E.ON Energie siekia, kad iš naujo būtų įvertinti faktai ir baudos dydžio tinkamumas. Remiantis šio sprendimo 64 ir 125 punktuose priminta teismo praktika, tokie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.

138

Iš viso to, kas pasakyta, šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą, taigi ir visą ieškinį, reikia atmesti.

139

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir E.ON Energie pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: