EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62019CA0080

Byla C-80/19: 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), inicijuotoje E. E. (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 – Taikymo sritis – Sąvoka „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ – Sąvoka „palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta“ – 3 straipsnio 2 dalis – Sąvoka „teismas“ – Jurisdikcijos taisyklių taikymas notarams – 3 straipsnio 1 dalies g ir i punktai – Sąvokos „teismo sprendimas“ ir „autentiškas dokumentas“ – 5, 7 ir 22 straipsniai – Susitarimas dėl teismo ir paveldėjimui taikytinos teisės pasirinkimo – 83 straipsnio 2 ir 4 dalys – Pereinamojo laikotarpio nuostatos)

OL C 297, 2020 9 7, p. 12–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

7.9.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 297/12


2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), inicijuotoje E. E.

(Byla C-80/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 - Taikymo sritis - Sąvoka „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ - Sąvoka „palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta“ - 3 straipsnio 2 dalis - Sąvoka „teismas“ - Jurisdikcijos taisyklių taikymas notarams - 3 straipsnio 1 dalies g ir i punktai - Sąvokos „teismo sprendimas“ ir „autentiškas dokumentas“ - 5, 7 ir 22 straipsniai - Susitarimas dėl teismo ir paveldėjimui taikytinos teisės pasirinkimo - 83 straipsnio 2 ir 4 dalys - Pereinamojo laikotarpio nuostatos)

(2020/C 297/15)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalis pagrindinėje byloje

E. E.

dalyvaujant: Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarei Virginijai Jarienei, K.-D. E.

Rezoliucinė dalis

1.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ apima situaciją, kai palikėjas, vienos valstybės narės pilietis, savo mirties dieną gyveno kitoje valstybėje narėje, tačiau nebuvo nutraukęs ryšių su pirmąja iš šių valstybių narių, kurioje yra jo palikimą sudarantis turtas, o jo įpėdinių gyvenamoji vieta yra šiose dviejose valstybėse narėse. Paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija turi nustatyti tik vienoje iš šių valstybių narių.

2.

Reglamento Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad Lietuvos notarai, išduodami nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą, nevykdo teisminių funkcijų, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar šie notarai veiklą vykdo vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais arba jos prižiūrimi, todėl gali būti laikomi „teismais“, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.

3.

Reglamento Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies g punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, jog Lietuvos notarai gali būti laikomi „teismais“, kaip jie suprantami pagal šį reglamentą, jų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas gali būti laikomas „teismo sprendimu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl išduodami šį liudijimą tie notarai gali taikyti minėto reglamento II skyriuje numatytas jurisdikcijos taisykles.

4.

Reglamento Nr. 650/2012 4 ir 59 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės notaras, kuris nelaikomas „teismu“, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, netaikant minėtame reglamente numatytų bendrųjų jurisdikcijos taisyklių, gali išduoti nacionalinius paveldėjimo teisės liudijimus. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad šie liudijimai tenkina to paties reglamento 3 straipsnio 1 dalies i punkte numatytas sąlygas, todėl gali būti laikomi „autentiškais dokumentais“, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą, jie kitose valstybėse narėse sukeltų tokias pasekmes, kokios pagal Reglamento Nr. 650/2012 59 straipsnio 1 dalį ir 60 straipsnio 1 dalį numatytos dėl autentiškų dokumentų.

5.

Reglamento Nr. 650/2012 4, 5, 7, 22 straipsniai ir 83 straipsnio 2 ir 4 dalys turi būti aiškinami taip, kad palikėjo valia ir jo įpėdinių susitarimas gali lemti kito teismo, turinčio jurisdikciją paveldėjimo bylose, ir kitos valstybės narės paveldėjimo teisės nustatymą nei tie, kurie būtų nustatomi taikant šiame reglamente įtvirtintus kriterijus.


(1)  OL C 148, 2019 4 29.


Top