1.

Valstybės narės atsakomybei už žalą, kurią lėmė nacionalinio galutinės instancijos teismo sprendimu padarytas Sąjungos teisės normos pažeidimas, taikomos Teisingumo Teismo, visų pirma 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler (C-224/01, EU:C:2003:513) 51 punkte, nustatytos sąlygos, tačiau neatmestina galimybė, kad remiantis nacionaline teise šios valstybės atsakomybė gali kilti ir ne tokiomis griežtomis sąlygomis. Atsakomybė negali būti netaikoma vien dėl to, kad tas sprendimas įsiteisėjo. Nustatydamas šią atsakomybę nacionalinis teismas, kuriam pateiktas prašymas atlyginti žalą, atsižvelgdamas į visus nagrinėjamą situaciją apibūdinančius veiksnius, turi įvertinti, ar galutinės instancijos nacionalinis teismas padarė pakankamai aiškų Sąjungos teisės pažeidimą akivaizdžiai nepaisydamas taikytinos Sąjungos teisės, įskaitant reikšmingą Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Kita vertus, Sąjungos teisė draudžia nacionalinės teisės normą, pagal kurią šalies dėl nepalankaus nacionalinio teismo sprendimo patirtos išlaidos tokiu atveju apskritai nelaikomos atlygintina žala.

2.

Sąjungos teisė, visų pirma 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeista 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo, iš dalies pakeista direktyva 2007/66, taip pat lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos neleidžiama peržiūrėti tos valstybės narės teismo įsiteisėjusio sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą dėl perkančiosios organizacijos akto panaikinimo, tačiau nenagrinėjant klausimo, kurio nagrinėjimas numatytas ankstesniame Teisingumo Teismo sprendime, priimtame atsakant į toje byloje, kurioje nagrinėtas šis skundas dėl panaikinimo, pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Vis dėlto, jeigu taikytinos vidaus proceso teisės normos apima nacionalinio teismo galimybę peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą siekiant ištaisyti dėl šio sprendimo susiklosčiusią situaciją, kad ji atitiktų ankstesnį galutinį nacionalinio teismo sprendimą, apie kurį teismas, priėmęs pirmąjį sprendimą, ir bylos, kurioje jis priimtas, šalys jau žinojo, šia galimybe, vadovaujantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, turėtų būti pasinaudota pirmiausia, kad būtų atkurta situacijos atitiktis Sąjungos teisei, kaip ji išaiškinta ankstesniame Teisingumo Teismo sprendime.