Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 62017CN0517

Byla C-517/17: 2017 m. rugpjūčio 28 d. Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Milkiyas Addis/Vokietijos Federacinė Respublika

OL C 392, 2017 11 20, p. 15–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 392/15

2017 m. rugpjūčio 28 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Milkiyas Addis/Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-517/17)

(2017/C 392/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas, apeliantas ir kasatorius: Milkiyas Addis

Atsakovė, kita apeliacinio ir kasacinio proceso šalis: Vokietijos Federacinė Respublika

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal Sąjungos teisę valstybei narei (šiuo atveju – Vokietijai) draudžiama tarptautinės apsaugos prašymą atmesti kaip nepriimtiną dėl pabėgėlio statuso suteikimo kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Italijoje), į nacionalinę teisę perkėlus Direktyvos 2013/32/ES (1) 33 straipsnio 2 dalies a punkte arba šios nuostatos pirmtake Direktyvos 2005/85/EB (2) 25 straipsnio 2 dalies a punkte suteikiamą teisę, kai tarptautinės apsaugos įgyvendinimas, konkrečiai pabėgėliais pripažintų asmenų gyvenimo sąlygos prašytojui tarptautinę apsaugą jau suteikusioje kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Italijoje), neatitinka Direktyvos 2011/95/ES 20 ir paskesniuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, bet dar nepažeidžia Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnio arba Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tai taikytina ir tuomet, kai pabėgėliais pripažintiems asmenims valstybėje narėje, kurioje suteiktas pabėgėlio statusas (šiuo atveju – Italijoje),

a)

neteikiamos pragyvenimą užtikrinančios paslaugos arba, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, jos teikiamos gerokai mažesnio masto, tačiau šiuo požiūriu šie asmenys netraktuojami kitaip negu šios valstybės narės piliečiai?

b)

nors ir užtikrinamos Direktyvos 2011/95/ES 20 ir paskesniuose straipsniuose numatytos teisės, tačiau jiems faktiškai yra sunkiau gauti su tuo susijusių paslaugų arba tokių šeiminių arba civilinės visuomenės tinklų paslaugų, kurios pakeičia arba papildo valstybės paslaugas?

3.

Ar Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys arba šios nuostatos pirmtakas Direktyvos 2005/85/EB 12 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys draudžia taikyti nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią, Direktyvos 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalies a punkte arba šios nuostatos pirmtake Direktyvos 2005/85/EB 25 straipsnio 2 dalies a punkte suteikiamą teisę įgyvendinančiai prieglobsčio institucijai priėmus sprendimą atmesti prieglobsčio prašymą kaip nepriimtiną, aplinkybė, kad nebuvo asmeninio pokalbio su pareiškėju, nelemia šio sprendimo panaikinimo dėl pokalbio nebuvimo, jeigu pareiškėjas per apskundimo procedūras turi galimybę nurodyti visas aplinkybes, paneigiančias tokį sprendimą dėl nepriimtinumo, ir, net atsižvelgiant į šiuos argumentus, iš esmės negali būti priimtas joks kitas sprendimas?

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 6).

(2)  2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL L 326, 2005, p. 13).

Top