1. 

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Galisijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) prašo Teisingumo Teismo išaiškinti sąvokos „naktinis darbas“, esančios Direktyvoje 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo, reikšmę ( 2 ). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar krūtimi maitinanti motina, kuri dirba pamaininį darbą pagal sutartį, pagal kurią tam tikros valandos dirbamos naktį, gali pasinaudoti minėtoje direktyvoje numatyta apsauga. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar tuo atveju, kai atitinkama darbuotoja ginčija sprendimą, kuriuo jai atsisakoma suteikti atostogas, kad ji galėtų krūtimi maitinti savo vaiką, ir skirti piniginę kompensaciją už šį laikotarpį, taikoma Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo ( 3 ). Šios direktyvos tam tikros nuostatos įrodinėjimo pareigą, kad nagrinėjamu atveju diskriminacijos nebuvo, perkelia darbdaviui (arba tam tikrais atvejais kompetentingai institucijai).

2.

Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo yra pagrindų direktyva ( 4 ). Šioje direktyvoje „prevencija“ apibrėžiama kaip „visos priemonės, kurių imamasi arba ketinama imtis visuose įmonės darbo etapuose, kad būtų išvengta profesinės rizikos arba ji būtų sumažinta“ ( 5 ). II skirsnyje numatyta, kad darbdavio pareiga – užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais ( 6 ). Direktyvoje nustatyta, kad ypač jautrios rizikos grupės turi būti apsaugotos nuo konkrečių jas veikiančių pavojų ( 7 ) ir Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiama teisė priimti atskiras direktyvas, kuriomis būtų skatinama gerinti darbo aplinką sudarant geresnes darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos sąlygas ( 8 ).

3.

Direktyva 92/85 buvo priimta atsižvelgiant į Direktyvą 89/391. Konstatuojamosiose dalyse numatyta, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios arba maitinančios krūtimi darbuotojos daugeliu atžvilgių turi būti laikomos ypatingos rizikos grupe ( 9 ). Garantuojant tokių darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, moterims neturėtų būti sudaromos mažiau palankios sąlygos darbo rinkoje ir neturėtų būti pažeidžiamos direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ( 10 ). Tam tikros veiklos rūšys šiai darbuotojų grupei gali sukelti ypatingą riziką; tokia rizika turi būti įvertinta ir tokio įvertinimo rezultatai turi būti pranešti darbuotojoms ( 11 ). Jei įvertinimo rezultatai parodo, kad kyla rizika dėl darbuotojos saugos ir sveikatos, turi būti priimtos nuostatos dėl tokios darbuotojos apsaugos ( 12 ). Turėtų būti priimta nuostata dėl to, kad iš šios darbuotojų grupės nebūtų reikalaujama dirbti naktį, jei tokia nuostata yra būtina dėl jų saugos ir sveikatos ( 13 ).

4.

1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Direktyvos 92/85 tikslas yra „įgyvendinti priemones, skirtas skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų darbo sauga ir sveikatos apsauga“.

5.

2 straipsnyje pateikiamos šios sąvokų apibrėžtys:

6.

Komisija, laikydamasi 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, parengė, inter alia, 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų saugai ir sveikatai kenksmingų fizinių veiksnių įvertinimo rekomendacijas ( 14 ). 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodoma, kad „rekomendacijose taip pat rašoma apie judėjimą ir padėtis, protinį ir fizinį nuovargį, taip pat kitas fizinės ir protinės įtampos rūšis, susijusias su 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų atliekamu darbu“. 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rekomendacijų tikslas yra suteikti pagrindą 4 straipsnyje nurodytam rizikos įvertinimui.

7.

4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kalbant apie visų veiklos rūšių, galinčių kelti konkrečią veiksnių, procesų arba darbo sąlygų, kurių neišbaigtas sąrašas pateikiamas I priede ( 15 ), poveikio riziką, darbdavys įvertina tokio poveikio 2 straipsnyje nurodytoms darbuotojoms pobūdį, mastą ir trukmę įmonėje arba įstaigoje. Įvertinimas atliekamas siekiant įvertinti nurodytoms darbuotojoms saugai ar sveikatai keliamą riziką ir bet kokį galimą poveikį, be kita ko, maitinimui krūtimi ir nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkama darbuotoja turi būti informuota apie tokio įvertinimo rezultatus ir apie visas darbo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, kurių bus imtasi.

8.

5 straipsnyje nurodoma, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į pagal 4 straipsnį atlikto vertinimo rezultatus, jeigu atlikus vertinimą nustatoma rizika darbuotojos saugai ar sveikatai arba poveikis nėštumui ar maitinimui krūtimi. Tokiu atveju darbdaviai turi imtis būtinų priemonių, kad būtų laikinai pakeistos atitinkamos darbuotojos darbo sąlygos ir (arba) darbo laikas, kad būtų išvengta tokio poveikio darbuotojai rizikos (5 straipsnio 1 dalis). Jei jos darbo sąlygų ir (arba) darbo laiko neįmanoma pakeisti dėl techninių ir (arba) objektyvių priežasčių arba to padaryti negali būti reikalaujama dėl pagrįstų priežasčių, darbdavys imasi priemonių, kad minima darbuotoja būtų perkelta į kitą darbą (5 straipsnio 2 dalis). Jei perkelti darbuotojos į kitą darbą neįmanoma dėl techninių ir (arba) objektyvių priežasčių arba to padaryti negalima dėl pagrįstų priežasčių, minimai darbuotojai suteikiamos atostogos pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką visam laikotarpiui, kurio reikia jos saugai garantuoti ir sveikatai apsaugoti (5 straipsnio 3 dalis).

9.

7 straipsnis pavadintas „Naktinis darbas“. Jame numatyta:

„1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos nėštumo metu bei už saugą ir sveikatą atsakingos nacionalinės institucijos nustatytą laikotarpį po gimdymo nebūtų įpareigotos dirbti naktinį darbą, jei valstybių narių nustatyta tvarka jos pateikia sveikatos pažymą, kurioje nurodoma, kad tai yra būtina dėl tos darbuotojos saugos ir sveikatos.

2.   Vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika, šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms priemonėms turi priklausyti:

10.

11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kuri užtikrinama pagal Direktyvą 92/85, kai, inter alia, pagal 4 straipsnį atlikus rizikos vertinimą, paaiškėja, kad esama rizikos ir turi būti imamasi tolesnių veiksmų pagal 5 straipsnį, arba tais atvejais, kai taikomas šios direktyvos 7 straipsnis, valstybės narės privalo numatyti darbuotojų atlyginimo išlaikymą ir (arba) teisę į atitinkamą pašalpą.

11.

Direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų ( 16 ) pateikiama tokia apibrėžtis:

„„naktinis laikas“ – tai bet koks ne trumpesnis kaip septynių valandų, nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas laikas, į kurį bet kuriuo atveju turi patekti laikotarpis nuo vidurnakčio iki 5 valandos ryto.

<…>“ ( 17 )

12.

Direktyvos 2006/54 konstatuojamosiose dalyse numatyta tai, kas nurodoma toliau. Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos aišku, kad nepalankus požiūris į moterį dėl jos nėštumo arba motinystės yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškiai taikoma tokiam požiūriui ( 18 ). Dėl vienodo požiūrio principo Teisingumo Teismas nuolat pripažindavo, kad yra teisėta saugoti moters biologinę būklę nėštumo ir motinystės metu ir priimti motinystės saugos priemones siekiant tikros lygybės. Todėl Direktyva 2006/54 neturėtų pažeisti Direktyvos 92/85 ( 19 ). Užtikrinant veiksmingą vienodo požiūrio principo įgyvendinimą, svarbus vaidmuo tenka taisyklių dėl įrodinėjimo pareigos priėmimui. Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl to reikėtų numatyti nuostatą, skirtą užtikrinti, kad prima facie diskriminacijos bylos atveju įrodinėjimo pareiga atitektų atsakovui, išskyrus procesinius veiksmus, kai faktines aplinkybes turi ištirti teismas arba kita kompetentinga nacionalinė institucija. Vis dėlto reikia patikslinti, kad faktus, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, jog buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama, įvertina kompetentingos nacionalinės institucijos pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką. Be to, pačios valstybės narės bet kuriame procesinių veiksmų etape turi įvesti įrodymų taisykles, kurios yra palankesnės ieškovams ( 20 ).

13.

1 straipsnyje numatyta, jog direktyvos tikslas – „užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje“.

14.

2 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžta, kad tiesioginė diskriminacija pasireiškia tada, „kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos[,] palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui“. Pagal 2 straipsnio 1 dalies b punktą „netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, nebent tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“. 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad „diskriminacija“ apima „bet kokį mažiau palankų požiūrį į moterį dėl nėštumo arba motinystės atostogų pagal [Direktyvą 92/85]“.

15.

14 straipsnio 1 dalyje draudžiama diskriminacija dėl lyties, susijusi su, be kita ko, įdarbinimu ir darbo sąlygomis (14 straipsnio 1 dalies c punktas).

16.

19 straipsnyje numatyta:

„1.   „Valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas numatytas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas.

2.   1 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti ieškovams palankesnes įrodymų [įrodinėjimo] taisykles.

<…>

4.   [1 ir 2 dalys] taip pat taikomos:

17.

Remiantis 28 straipsniu, Direktyva 2006/54 neturi pažeisti (Europos Sąjungos ir nacionalinių) nuostatų dėl moterų apsaugos, ypač dėl nėštumo ir motinystės. Be to, konkrečiai nurodyta, kad ji nepažeidžia, be kita ko, Direktyvos 92/85.

18.

1995 m. lapkričio 8 d.Ley 31/1995 de Prevención de Riesgos Laborales (Darbo metu gresiančių pavojų ir jų prevencijos įstatymas Nr. 31/1995) (toliau – LPRL) 26 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Vertinant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą riziką [darbuotojų saugai ir sveikatai], turi būti nustatyta, kokio pobūdžio, masto ir trukmės rizika gali kilti nėščių arba neseniai pagimdžiusių darbuotojų sveikatai dirbant su reagentais, vykdant procesus arba dirbant tam tikromis darbo sąlygomis, galinčiomis turėti neigiamą poveikį darbuotojų arba vaisiaus sveikatai ir kelti konkrečią riziką. Jeigu įvertinus paaiškėja, kad minėtų darbuotojų saugai arba sveikatai kyla pavojus arba gali atsirasti neigiamų padarinių nėštumui arba žindymui, darbdavys imasi priemonių, reikalingų tokiam poveikiui išvengti, įskaitant darbo sąlygų ar darbo laiko pritaikymą prie atitinkamos darbuotojos poreikių.

Jei reikia, tokios priemonės gali būti leidimas nedirbti naktį arba pamainomis.

2.   Jeigu Instituto Nacional de la Seguridad Social (toliau – INSS) arba draudimo įmonės, atsižvelgiant į tai, kurią profesinės rizikos draudimo sistemą pasirinko darbdavys, medicinos tarnybos, gavusios darbuotoją gydančio Servicio Nacional de Salud (Nacionalinės sveikatos tarnyba, Ispanija) gydytojo ataskaitą, patvirtina, kad darbo sąlygų arba darbo laiko pritaikyti neįmanoma arba kad net ir pritaikius nėščios darbuotojos arba vaisiaus sveikatai gali būti pakenkta, ji perkeliama į kitą vietą arba jai pavedamos kitos jos būklei tinkamos darbo užduotys. Šiuo tikslu darbdavys, pasitaręs su darbuotojų atstovais, sudaro nerizikingomis pripažintinų darbo vietų sąrašą.

Į kitą darbo vietą perkeliama arba užduotys pakeičiamos vadovaujantis taisyklėmis ir kriterijais, taikomais keičiant darbo vietą arba pareigas, kurie galioja tol, kol, atsižvelgiant į darbuotojos sveikatos būklę, ją vėl galima grąžinti į jos ankstesnę darbo vietą.

<…>

3.   Jeigu į kitą darbo vietą negalima perkelti dėl techninių arba objektyvių priežasčių arba jeigu to negalima reikalauti dėl tinkamai pagrįstų motyvų, darbo sutartis dėl darbuotojos situacijos gali būti sustabdyta dėl rizikos nėštumui, vadovaujantis [1995 m. kovo 24 d.Real Decreto Legislativo 1/1995, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Estatuto de los Trabajadores (Karaliaus įstatyminis dekretas Nr. 1/1995, kuriuo patvirtinamas konsoliduotas darbuotojų nuostatų tekstas (BOE, Nr. 75, 1995 m. kovo 24 d., p. 9654)] 45 straipsnio 1 dalies d punktu, laikotarpiui, kuris būtinas jos saugai ir sveikatai užtikrinti, kol jos neįmanoma grąžinti į jos ankstesnę darbo vietą arba perkelti į jos būklei tinkamą darbo vietą.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikytinos ir maitinimo krūtimi laikotarpiu, jeigu darbo sąlygos gali pakenkti darbuotojos arba vaiko sveikatai ir INSS arba draudimo įmonės, atsižvelgiant į tai, kurią profesinės rizikos draudimo sistemą pasirinko darbdavys, medicinos tarnybos, gavusios darbuotoją ar jos vaiką gydančio Nacionalinės sveikatos tarnybos gydytojo ataskaitą, patvirtina, kad egzistuoja tokia situacija. Be to, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, atitinkamos darbuotojos darbo sutartis gali būti sustabdyta atsižvelgiant į riziką jaunesnio nei devynių mėnesių kūdikio maitinimui krūtimi, vadovaujantis [Karaliaus įstatyminio dekreto Nr. 1/1995] 45 straipsnio 1 dalies d punktu.“

19.

Pagal Ispanijos teisę susiklosčius situacijai, kai kyla rizika maitinimo krūtimi laikotarpiu, darbo sutarties vykdymas sustabdomas ir valstybinės socialinės apsaugos sistemos pašalpa mokama tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad egzistuoja tokia rizika ir neįmanoma pakeisti darbo sąlygų arba perkelti į kitą darbą.

20.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) savo sprendimuose dėl naktinio darbo ir pamaininio darbo ne kartą nurodė, kad darbo režimas negali būti automatiškai laikomas keliančiu riziką maitinimui krūtimi. Vis dėlto jis nusprendė, kad tokios rizikos egzistavimas gali būti konstatuotas, kai darbo grafikas nesuderinamas su reguliariu kūdikio maitinimu, jeigu tiesioginis kūdikio maitinimas krūtimi negali būti kompensuotas pieno nutraukimu, ir kad bet kuriuo atveju reikėtų įrodyti, kad pieno nutraukimas konkrečiu atveju yra nepatartinas dėl motinos arba kūdikio sveikatos.

21.

Kalbant apie procesinę teisę, pažymėtina, kad 2011 m. spalio 10 d.Ley 36/2011 reguladora de la jurisdicción social (Įstatymas Nr. 36/2011, kuriuo reglamentuojamas socialinės apsaugos bylų nagrinėjimo procesas) (toliau – Ley 36/2011) 96 straipsnis pavadintas „Įrodinėjimo pareiga diskriminavimo ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais“. 96 straipsnio 1 dalimi perkeliama Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalis, kurioje numatoma, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, pats atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas.

22.

Isabel González Castro buvo įdarbinta apsaugos darbuotoja Prosegur España SL. 2014 m. lapkričio 8 d. ji pagimdė sūnų ir jį maitino krūtimi. Nuo 2015 m. kovo mėn. ji dirbo As Termas prekybos centre Lugo mieste (Ispanija) ( 21 ). Ji dirbo pamainomis aštuonias darbo valandas. Jos darbo vietoje apsaugą užtikrino ne mažiau kaip du apsaugos darbuotojai, išskyrus pamainas, kuriomis dirbo tik vienas apsaugos darbuotojas: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo vidurnakčio iki 8 valandos ryto; penktadieniais nuo 2 valandos iki 8 valandos, šeštadieniais nuo 3 valandos iki 8 valandos, o sekmadieniais nuo 1 valandos iki 8 valandos.

23.

Iš bylos medžiagos, kurią pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, matyti, kad 2015 m. kovo 3 d. I. González Castro gavo Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pediatrijos skyriaus pažymą apie rizikas, kylančias kūdikio maitinimo krūtimi laikotarpiu, kurioje buvo patvirtinta, kad ji iš tiesų maitina savo sūnų krūtimi. 2015 m. kovo 3 d. darbdavio draudimo įmonė Mutua Umivale išsiuntė Prosegur España standartinės formos raštą, nurodydama, kad prašymas skirti išmoką už nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpį buvo atmestas, nes tai „nekelia rizikos“. 2015 m. kovo 9 d. I. González Castro užpildė formą „Prašymas išduoti medicininę pažymą, patvirtinančią maitinimo krūtimi laikotarpiu kylančią riziką“ ir ją pateikė savo darbdaviui. Standartinėje minėtos formos formuluotėje buvo teigiama: „Jūsų atveju prašoma išduoti medicininė pažyma pateisins perkėlimą į kitą darbą arba jūsų atliekamų funkcijų pakeitimą. Tuo atveju, jei tai neįvyks dėl įstatyme nustatytų priežasčių, Jums bus skirta išmoka už nėštumo arba maitinimo krūtimi metu kilusią riziką.“2015 m. kovo 13 d.Prosegur España atstovas užpildė formą „Pažyma apie darbdavio įmokas į socialinę apsaugos sistemą, susijusias su finansinės išmokos už maitinimo krūtimi laikotarpiu kylančią riziką mokėjimu“; joje buvo teigiama tai, kad I. González Castro buvo įdarbinta apsaugos darbuotoja, jos pareigos apėmė patalpų apėjimą ir, prireikus, nusikaltimų prevencijos užtikrinimą, ir tai, kad jos darbo sąlygos nedaro poveikio maitinimui krūtimi ( 22 ).

24.

Tuomet Mutua Umivale oficialiai išnagrinėjo I. González Castro prašymą išduoti sveikatos pažymėjimą. 2015 m. kovo 17 d.Mutua Umivale pranešė I. González Castro apie atsisakymą išduoti medicininę pažymą, nurodydama, kad remiantis medžiaga, kurią pateikė pati darbuotoja, jos darbas nekelia jai jokios žalingos rizikos. Prie rašto pridėtoje medžiagoje buvo išsamiai cituojamas INSS pateiktas Ispanijos pediatrijos asociacijos vadovas „Rekomendacijos dėl darbo vietos įvertinimo maitinimo krūtimi laikotarpiu“ (toliau – Ispanijos pediatrijos asociacijos vadovas). Mutua Umivale rašte nurodė, kad „naktinis darbas, darbas pamainomis arba pats darbas patys savaime nekelia jokios aiškios rizikos maitinimui krūtimi ir, nors toks darbas dėl darbo valandų režimo gali sukelti maitinimo krūtimi procesui tam tikrų nepatogumų, rizikos, kad maitinimas krūtimi bus nutrauktas, jei bus laikomasi Jums pateiktų rekomendacijų, nėra“ ( 23 ).

25.

2015 m. balandžio 24 d. raštu Umivale Mutua I. González Castro užginčijo šį atsisakymą. Jos prašymą Umivale Mutua atmetė 2015 m. gegužės 4 d. raštu, motyvuodama tuo, kad I. González Castro darbo vietoje nėra rizikos, kuri keltų pavojų vaiko sveikatai. 2015 m. rugpjūčio 4 d.Mutua Umivale parengė medicininę ataskaitą, ją pasirašė dr. Maria Renau Escudero. Ataskaitoje buvo cituojama jos pateikta pediatro išduota pažyma ir jos darbdavio pareiškimai, kad „nei jos darbo sąlygos, nei jos, kaip apsaugos darbuotojos, veikla ir funkcijos neturi jokio poveikio maitinimui krūtimi“. Ataskaitoje taip pat buvo cituojamas Ispanijos pediatrijos asociacijos vadovas. Šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad atitinkamai darbuotojai nekyla jokios rizikos, galinčios daryti poveikį maitinimui krūtimi, ir pacituotas minėtas vadovas: „remiantis mūsų kriterijais, naktinis darbas, kaip ir darbas pamainomis, patys savaime nekelia jokios aiškios rizikos maitinimui krūtimi, nors galima sutikti, kad abiem atvejais maitinimui krūtimi daromas poveikis, o tai reiškia, kad tai yra mažiau patogu dėl darbo valandų režimo“. 2015 m. gruodžio 30 d. I. González Castro skundą dėl šio sprendimo atmetė Juzgado de lo Social no 3 de Lugo (Lugo socialinis teismas Nr. 3) motyvuodamas tuo, kad pagal Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir Ispanijos pediatrijos asociacijos vadovą pamaininis darbas arba naktinis darbas nekelia rizikos maitinimui krūtimi. I. González Castro pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

26.

I. González Castro teigia, kad sūnaus maitinimo krūtimi laikotarpiu jai kilo rizika dėl trijų priežasčių: i) dėl apsaugos darbuotojos atliekamo darbo pobūdžio (pavojaus ir su tuo susijusio streso); ii) dėl to, kad jos darbas buvo atliekamas pamainomis, o kartais naktį ir liekant vienai; ir iii) dėl to, jog nebuvo įmanoma maitinti krūtimi darbo vietoje, nes, kaip ji teigia, ji neturėjo tam skirtos vietos ir norėdama krūtimi pamaitinti vaiką negalėjo palikti savo darbo vietos. Mutua Umivale (draudikas) teigia, kad I. González Castro darbas nekėlė jokios realios rizikos maitinimui krūtimi, bet sudarė tik tam tikrų „sunkumų“ maitinti krūtimi, kurie neatsiejami nuo bet kurio darbo. Ji teigia, kad naktinis ir pamaininis darbas patys savaime nereiškia, kad egzistuoja aiški rizika maitinti krūtimi, „nors tai ir gali sukelti daugiau nepatogumų maitinti krūtimi“, ir kad sunkumai arba nesuderinamumas su kūdikio maitinimu tiesiogiai „gali būti sumažinti nutraukiant pieną ne darbe, nes jis gali būti laikomas ilgą laiką net esant ir kambario temperatūrai“.

27.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, jog nėra įrodymų, kad I. González Castro galėjo patekti į darbo vietoje esančias patalpas, kur galėjo maitinti krūtimi savo sūnų arba nusitraukti pieną, arba kad jos darbą būtų galima pakeisti arba ją perkelti į kitą vietą, siekiant išvengti veiksnių, kurie, kaip teigė I. González Castro, kėlė riziką maitinimui krūtimi.

28.

Atsižvelgdamas į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

29.

Rašytines pastabas pateikė INSS, Vokietijos ir Ispanijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. 2018 m. vasario 22 d. teismo posėdyje visos šalys, išskyrus Vokietijos vyriausybę, buvo išklausytos.

30.

INSS mano, kad Ispanijos teisėje yra atsakymai į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus. Todėl ji tvirtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nereikalingas.

31.

Man atrodo, kad nors nacionalinės priemonės, įgyvendinančios direktyvas 92/85, 2003/88 ir 2006/54, tenka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijai, Sąjungos teisės nuostatų, kurios minėtomis nacionalinėmis priemonėmis perkeliamos į nacionalinę teisę, aiškinimą turi pateikti Teisingumo Teismas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sąvoka „naktinis darbas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 92/85 7 straipsnį, turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 2003/88 taikymo sritį ir ar I. González Castro aplinkybės nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį. Jis taip pat nori išsiaiškinti, kiek Direktyvą 92/85 reikėtų aiškinti siejant su Direktyvą 2006/54. Tai yra Sąjungos teisės klausimai. Be to, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tik nacionalinis teismas turi teisę suformuluoti pateiktinus klausimus, kurių formuluotės šalys negali pakeisti ( 24 ). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tiesiog pasinaudojo šia teise. Todėl nesutinku su INNS: prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai turėtų būti nagrinėjami.

32.

Neginčijama, kad I. González Castro buvo įdarbinta Prosegur España ir kad klostantis faktinėms aplinkybėms ji buvo laikoma „krūtimi maitinančia darbuotoja“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 92/85 2 straipsnio c punktą ( 25 ). Teisingumo Teismas neseniai konstatavo, kad „krūtimi maitinančios moters būklė glaudžiai susijusi su motinyste ir konkrečiai su „nėštumu arba motinystės atostogomis“, tad krūtimi maitinančios darbuotojos turi būti saugomos taip pat kaip ir nėščios arba neseniai pagimdžiusios darbuotojos“ ( 26 ).

33.

Taip pat neginčijama, kad I. González Castro yra pamaininį darbą dirbanti darbuotoja, kuriai tenka dirbti ir naktį.

34.

Galiausiai, reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 92/85 7 straipsnį valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad darbuotojos nebūtų įpareigotos dirbti naktinį darbą nėštumo metu ir po gimdymo, kaip nustato kompetentinga nacionalinė institucija. Nacionalinės teisės aiškinime, kurį nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nurodyta, kad Ispanijoje šis laikotarpis yra devyni mėnesiai po gimdymo. Neginčijama, kad I. González Castro savo prašymą pateikė per tą laikotarpį.

35.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar „naktinis darbas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 92/85 7 straipsnį, apima darbą pamainomis, kai atitinkamas darbuotojas dirba tik kelias valandas per naktį.

36.

INSS teigimu, nustatyti, ar pagal nacionalines taisykles I. González Castro yra naktinės pamainos darbuotoja ir ar pagal Direktyvos 92/85 7 straipsnį ir atitinkamas nacionalines nuostatas egzistuoja rizika maitinimui krūtimi, jei pateikiama gydytojo pažyma, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

37.

Nekyla jokių abejonių, kad Teisingumo Teismo ir prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo funkcijos yra aiškiai atskirtos ir tik pastarasis turi aiškinti nacionalinės teisės nuostatas ( 27 ). Vis dėlto iš nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų pasidalijimo bylose pagal SESV 267 straipsnį matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi aiškinti nacionalinės teisės aktus kuo labiau atsižvelgdamas į nagrinėjamų direktyvų formuluotę ir tikslą, kad būtų įgyvendintas rezultatas, kurio siekiama ( 28 ). Teisingumo Teismas neturi spręsti klausimo dėl nacionalinių taisyklių suderinamumo su nagrinėjamomis direktyvomis. Vis dėlto Teisingumo Teismas turi jurisdikciją pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visapusišką Sąjungos teisės išaiškinimą, kad šis nacionalinis teismas galėtų įvykdyti jam pavestą funkciją ( 29 ).

38.

Vokietija mano, kad Direktyvos 92/85 7 straipsnis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvą 2003/88. Ji teigia, kad „naktinis darbas“ apima pamaininį darbą, kai kelios valandos yra dirbamos ir naktį. Ispanija teigia, kad pamaininis darbas, kuris vykdomas naktį, atitinka sąvoką naktinis darbas, tačiau tai nereiškia, kad toks darbas sukelia tikrą riziką krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Komisija teigia, kad naktinis darbas apima ne vien tik naktį atliekamą darbą, bet ir pamaininį darbą, atliekamą iš dalies ir naktį.

39.

Sutinku su Komisija dėl toliau nurodytų priežasčių.

40.

Pirma, nors naktinio darbo sąvoka Direktyvoje 92/85 neapibrėžta, naktinis darbas negali būti apribotas tik konkrečiomis darbo valandomis. Mano nuomone, „naktinis darbas“ gali apimti ir visą naktį atliekamą darbą, ir pamaininį darbą, kai tik dalis darbo valandų dirbamos naktį.

41.

Antra, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad aiškinant Sąjungos teisės normą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos tekstą, bet ir į teisės akto, kurio dalis ji yra, sistemą ir tikslus ( 30 ).

42.

Direktyvos 92/85 7 straipsnio aiškinimas, kurį siūlau, atitinka šia Direktyva siekiamus tikslus. Direktyva 92/85 siekiama skatinti nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe pagerinimą ( 31 ). Taigi, krūtimi maitinanti darbuotoja priklauso specifinio pobūdžio rizikos grupei, kuriai turėtų būti taikomos saugos ir sveikatos apsaugos priemonės. Be to, tai atitinka ir bendrąjį prevencinį tokios priemonės tikslą, kuriuo siekiama, kad moterims, kurias apima direktyvos 2 straipsnio c punktas, turėtų būti taikoma apsauga pagal 7 straipsnį, jei jos dirba naktinėmis pamainomis, o ne sistemingai naktį.

43.

Ar Direktyva 2003/88 suteikia aiškumo Direktyvos 92/85 7 straipsnyje esančios naktinio darbo sąvokos aiškinimui?

44.

Abi direktyvos grindžiamos tuo pačiu teisiniu pagrindu ( 32 ). Vis dėlto Direktyvos 92/85 7 straipsnyje nedaroma nuoroda į Direktyvos 2003/88 2 straipsnio 3 dalyje esančią apibrėžtį „naktinis laikas“, o naktinio darbo sąvokos apibrėžties pastarojoje direktyvoje nėra ( 33 ).

45.

Be to, kadangi Direktyva 92/85 saugomos itin pažeidžiamos darbuotojų grupės ( 34 ), būtina nustatyti, ar atitinkama darbuotoja atitinka šios direktyvos reikalavimus, kad galėtų pasinaudoti jos nuostatomis. Direktyvos 2003/88 taisyklės nebūtinai yra tinkamos tokiam vertinimui atlikti.

46.

Manau, kad sąvoka „naktinis darbas“ Direktyvoje 92/85 nebūtinai turi tokią pačią prasmę kaip ir Direktyvos 2003/88 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąvoka „naktinis laikas“. Tai veikiau yra dviejų direktyvų nuoseklaus aiškinimo klausimas.

47.

Direktyvos 2003/88 2 straipsnio 3 dalyje sąvoka „naktinis laikas“ apibrėžiama kaip bet koks ne trumpesnis kaip septynių valandų nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas laikas, į kurį bet kuriuo atveju turi patekti laikotarpis nuo vidurnakčio iki 5 valandos ryto. Manau, kad Direktyvoje 92/85 vartojamas žodis „naktinis“, jei nėra jokių kitų priešingų įtikinamų priežasčių, turėtų turėti tą pačią prasmę. Tai reikštų, kad jeigu darbuotoja vykdo savo pareigas tuo laiku, šios darbo valandos atitinka naktinį darbą pagal Direktyvos 92/85 7 straipsnį. Pažymiu, kad Direktyvoje 2003/88 vartojama formuluotė „bet koks laikas“, o tai rodo, kad pamaininis darbas patenka į apibrėžties taikymo sritį.

48.

Taip pat pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad jeigu pamaininis darbas, atliekamas naktį, nepatektų į Direktyvos 92/85 7 straipsnio taikymo sritį, krūtimi maitinanti motina, tomis valandomis dirbanti pamaininį darbą, gautų mažesnę apsaugą nei moterys, kurios dirba tik naktį. Sunku patikėti, kad tokio rezultato galėjo siekti teisės aktų leidėjas.

49.

Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs (atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Direktyvą 2006/54), kad valstybės narės neprivalo nacionalinės teisės aktuose nustatyti principo, kad naktinis moterų darbas yra draudžiamas, net jei jam yra taikomos išimtys, o naktinis vyrų darbas nėra draudžiamas. Toks draudimas prieštarautų vienodo požiūrio principui ( 35 ).

50.

Vis dėlto Direktyvos 92/85 13 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad turėtų būti priimta nuostata dėl to, kad, inter alia, iš maitinančių krūtimi darbuotojų nebūtų reikalaujama dirbti naktį, jei tokia nuostata būtina dėl jų saugos ir sveikatos. Vertinant kartu su 7 straipsniu, tai reiškia, kad turi būti atskirai įvertintos individualios darbuotojos aplinkybės.

51.

Iš nacionalinio teismo bylos medžiagos matyti, kad I. González Castro gavo patvirtintą medicininę pažymą apie tai, kad ji iš tikrųjų buvo krūtimi maitinanti darbuotoja, ir kad ji pradėjo procesą dėl medicininės pažymos išdavimo ir, siekdama pagrįsti savo prašymą, 2015 m. kovo 9 d. užpildė formą „Prašymas išduoti medicininę pažymą, patvirtinančią rizikos buvimą maitinimo krūtimi laikotarpiu“. Nagrinėjant bylą INSS pareiškė, kad ji nedalyvauja tokios medicininės pažymos išdavimo procese, nes jame dalyvauja darbuotoja, jos darbdavys ir, atsižvelgiant į situaciją, darbdavio draudikas (šiuo atveju – Mutua Umivale). Teisingumo Teismui taip pat buvo nurodyta, kad darbuotoja gali pateikti ir kito gydytojo, pavyzdžiui, bendrosios praktikos gydytojo, ataskaitą, tačiau neaišku, ar tokio pobūdžio ataskaitos pakaktų procedūrai pradėti ir ieškovės teisei į apsaugą pagal Direktyvą 92/85 nustatyti.

52.

Be abejo, būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi padaryti reikiamas faktines išvadas. Vis dėlto iš 2015 m. kovo 3 d.Mutua Umivale rašto I. González Castro darbdaviui matyti, kad jos prašymas būtų atmestas dar prieš jos 2015 m. kovo 9 d. oficialų prašymą išduoti medicininę pažymą ( 36 ). Nėra jokių požymių, kad jos darbdavys arba Umivale Mutua atliko konkretų jos individualių aplinkybių vertinimą. Bendrai įvertinus INSS ir Ispanijos vyriausybės pastabas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktą aprašymą ir jo turimą bylos medžiagą, matyti, kad pagal dabartinę šalyje taikomą praktiką, jeigu nustatytas darbo režimas nepripažįstamas Ispanijos pediatrijos asociacijos vadove kaip keliantis riziką krūtimi maitinančioms darbuotojoms, tokios darbuotojos prašymas išduoti medicininę pažymą automatiškai atmetamas ( 37 ).

53.

Man visiškai aišku, kad toks požiūris prieštarauja Direktyvai 92/85. Sąjungos teisės aktų leidėjas yra nusprendęs, kad naktinis darbas kelia riziką. Medicininėje pažymoje turėtų būti siekiama įvertinti kiekvienos darbuotojos aplinkybes konkrečiu atveju. Teisingumo Teismui pateiktas sistemos apibūdinimas aiškiai prieštarauja teisės aktų leidėjo tikslams.

54.

Neteigiu, kad šiuo atveju buvo netinkamai elgiamasi. Vis dėlto procedūra, pagal kurią draudikas, atsakingas už darbuotojos prašomos išmokos išmokėjimą, imasi vertintojo vaidmens ir sprendžia, ar darbuotoja gali gauti medicininę pažymą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 92/85 7 straipsnį, yra iš esmės ydinga. Draudikas yra tokioje padėtyje, kai yra akivaizdus interesų konfliktas.

55.

Jeigu I. González Castro atitinka 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji bus apsaugota pagal Direktyvą 92/85, todėl nėra poreikio svarstyti 4 straipsnio ir 5 straipsnio (žr. 2–4 klausimus), kadangi kai taikomas 7 straipsnis, bendru rizikos vertinimu pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnį remtis nebūtina ( 38 ). Esant dabartinei situacijai nėra aišku, ar 4 straipsnis ir 5 straipsnis taikytini ginčui pagrindinėje byloje ( 39 ).

56.

Todėl darau išvadą, kad darbuotoja, kuri dirba pamainomis ir vykdo kai kurias pareigas naktį, gali patekti į Direktyvos 92/85 7 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu ji pateikia medicininę pažymą, kurioje nurodoma, kad būtina imtis priemonių, kuriomis būtų išvengta rizikos jos saugai arba sveikatai pagal šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pareiškėja pateikė tokią pažymą arba buvo tokioje padėtyje, kad galėjo pateikti tokią pažymą.

57.

Pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas numatytas priemones, kurios būtinos užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas ( 40 ). Antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kaip ta nuostata turėtų būti aiškinama kartu su Direktyvos 92/85 5 straipsniu. Šie klausimai ypač aktualūs tuo atveju, jeigu I. González Castro neatitinka Direktyvos 92/85 7 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl galimybės būti atleistai nuo darbo ir gauti pašalpą pagal 11 straipsnį, nes nėra galimybės jos perkelti tik į dieninį darbą ( 41 ).

58.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus grindžia prielaida, kad pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnio 1 dalį tinkamai atliktas įvertinimas būtų galėjęs atskleisti riziką krūtimi maitinančiai darbuotojai, todėl būtina nustatyti, kokių turėjo būti imtasi veiksmų pagal 5 straipsnį jos saugai garantuoti ir sveikatai apsaugoti. Vis dėlto nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (arba atitinkamoje nacionalinėje byloje) nėra informacijos, kurioje būtų patvirtinta, kad buvo atliktas įvertinimas pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu Ispanijos vyriausybė informavo Teisingumo Teismą, kad LPRL 26 straipsnis yra pagrindinė nuostata, įgyvendinanti Direktyvos 92/85 4 straipsnį ir 7 straipsnį, tačiau nacionalinės teisės aktai nenustato aiškaus skirtumo tarp šių dviejų minėtos direktyvos straipsnių. Nėra visiškai aišku, ar 4 straipsnis arba 7 straipsnis (ar abu) sudaro pagrindą I. González Castro kreiptis dėl išmokos. Tai klausimas, kurį galiausiai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

59.

Ar I. González Castro atvejis patenka į Direktyvos 92/85 4 straipsnio taikymo sritį?

60.

Ši nuostata taikoma krūtimi maitinančiai darbuotojai „kalbant apie visų veiklos rūšių, galinčių kelti konkrečią veiksnių, procesų arba darbo sąlygų, kurių neišbaigtas sąrašas pateikiamas I priede, poveikio riziką“. Tai, kad I. González Castro nebuvo įdarbinta kalnakasybos darbams po žeme (vienintelė darbų kategorija, kuri nurodyta I priede pateikto neišbaigto sąrašo dalyje „Darbo sąlygos“), nereiškia, kad jos atliekamas darbas nepatenka į Direktyvos 92/85 taikymo sritį. Rizikos įvertinimas atliekamas pagal 4 straipsnio 1 dalį remiantis rekomendacijomis, kurios apima, inter alia, „protinį ir fizinį nuovargį bei kitas fizinės ir protinės įtampos rūšis, susijusias su 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų atliekamu darbu“ ( 42 ). Pamaininis darbas ir naktinis darbas yra du atvejai, kurie nurodyti rekomendacijose ( 43 ). Taigi, aiški Direktyvos 92/85 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos formuluotė, siejama su Direktyvos 92/85 4 straipsnio 1 dalimi, patvirtina, kad toks darbas, kaip tas, kurį dirbo I. González Castro, iš tiesų patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį.

61.

4 straipsnyje pateikiama bendra nuostata, nustatanti, kokių veiksmų reikia imtis dėl visų veiklos rūšių, galinčių kelti konkrečią poveikio riziką darbuotojoms, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 92/85 2 straipsnį. Kita vertus, 7 straipsnyje pateikiama konkreti nuostata, kuri taikoma naktinio darbo atveju ir kurią teisės aktų leidėjas išskyrė kaip keliančią konkrečią poveikio riziką nėščioms arba neseniai pagimdžiusioms darbuotojoms, arba maitinančioms krūtimi darbuotojoms.

62.

Tam, kad būtų užtikrinta apsauga pagal Direktyvą 92/85, reikalaujama, kad rizikos įvertinimą atliktų darbdavys, o ne atitinkama darbuotoja. Tai visiškai atitinka Direktyvoje 89/391 nustatytą teisinę sistemą, pagal kurią pareiga imtis prevencinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais, tenka darbdaviams ( 44 ).

63.

Apibendrinant pažymėtina, kad Direktyvoje 92/85 buvo įtvirtintas reikalavimas įvertinti riziką ir apie ją pranešti. Jeigu pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį atlikto rizikos įvertinimo rezultatai parodo, kad darbuotojos saugai ar sveikatai yra iškilusi rizika arba kad gali būti padarytas poveikis nėštumui ar maitinimui krūtimi, 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbdavys privalo laikinai pakeisti darbo sąlygas ir (arba) darbo laiką ( 45 ). Jeigu esamomis aplinkybėmis to padaryti neįmanoma, jis privalo perkelti darbuotoją į kitą darbą. Tik tuo atveju, kai darbuotojos perkelti į kitą darbą neįmanoma, remiantis šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalimi, darbuotojai suteikiamos atostogos pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką visam laikotarpiui, kurio reikia jos saugai garantuoti ir sveikatai apsaugoti ( 46 ). Taigi, 5 straipsnis taikomas tik tuomet, jeigu pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnį atlikto rizikos įvertinimo rezultatai parodo, kad šiuo atveju maitinančios krūtimi darbuotojos saugai ir sveikatai yra iškilusi rizika arba kad gali būti padarytas poveikis maitinimui krūtimi.

64.

Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo suformuluotuose klausimuose aiškiai nemini Direktyvos 92/85 4 straipsnio, tai netrukdo Teisingumo Teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visapusį Sąjungos teisės, įskaitant ir kitas tos direktyvos nuostatas (visų pirma 4 straipsnį), kurios gali būti naudingos, aiškinimą ( 47 ).

65.

Taigi suprantu, kad antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašoma pateikti Direktyvos 2006/54 19 straipsnio dėl įrodinėjimo pareigos apimties ir Direktyvos 92/85 4 straipsnio aiškinimą. Antrąjį ir trečiąjį klausimus išnagrinėsiu kartu, o tada išnagrinėsiu ir ketvirtąjį klausimą.

66.

Ar taisyklės, kurios pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį perkelia įrodinėjimo pareigą darbdaviui (arba kompetentingai institucijai), taikomos tuomet, kai darbuotoja, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 92/85 2 straipsnio c punktą, užginčija rizikos įvertinimą, atliktą pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį (arba tuo atveju, kai taikomas 7 straipsnis) (antrasis klausimas)? Be to, ką reiškia Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalyje minimos „faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos“? Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar taikant minėtą nuostatą toliau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją, būtent aplinkybės: i) kad darbuotoja dirba pamaininį darbą kartais dirbdama naktį viena; ii) kad darbas susijęs su pastato stebėjimu ir prireikus susidarius ypatingoms situacijoms kylančių klausimų sprendimu ir iii) kad nėra įrodymų, jog darbo vietoje yra tinkamos patalpos maitinti krūtimi arba nusitraukti pieną (trečiasis klausimas).

67.

Kiek tai susiję su rizikos įvertinimu pagal 4 straipsnį, darbdavys privalo atlikti šį įvertinimą vadovaudamasis rekomendacijomis ( 48 ). Darbdavys privalo nustatyti: i) pavojus, įskaitant protinį ir fizinį nuovargį, taip pat kitas fizinės ir protinės įtampos rūšis; ii) darbuotojos, kuri šiuo atveju yra krūtimi maitinanti motina, kategoriją ir susitarti dėl kokybinio ir kiekybinio rizikos įvertinimo, kurį privalo atlikti kompetentingas asmuo. Gairėse aiškiai nurodoma, kad, atliekant rizikos vertinimą, turėtų būti tinkamai atsižvelgta į medicininio pobūdžio rekomendacijas ir konkrečios moters nusiskundimus ( 49 ).

68.

Kalbant apie „protinį ir fizinį nuovargį ir darbo valandas“ rizikos vertinimo rekomendacijose nurodoma: „Ilgos darbo valandos, pamaininis darbas ir naktinis darbas gali turėti reikšmingą poveikį ką tik pagimdžiusios, nėščios ir krūtimi maitinančios moters sveikatai. Ne visoms moterims šis poveikis būna vienodas, o susijusi rizika skiriasi pagal darbo pobūdį, darbo sąlygas ir priklausomai nuo atitinkamo asmens <…> fizinis ir protinis nuovargis padidėja nėštumo metu ir po gimdymo atsižvelgiant į įvairius fiziologinius ir kitų gyvenimo sąlygų pokyčius. Dėl to, kad šios moterys kenčia nuo didėjančio nuovargio, kai kurios nėščios ir maitinančios krūtimi moterys negali dirbti pamainomis, naktinio darbo arba viršvalandžių. Darbo laiko organizavimas <…> gali pakenkti nėščios moters ir jos negimusio vaiko sveikatai, jos atsigavimui po gimdymo arba jos gebėjimui maitinti krūtimi ir gali padidinti streso ir su stresu susijusių sveikatos sutrikimų riziką.“ ( 50 )

69.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad I. González Castro ieškinys buvo atmestas motyvuojant tuo, kad „pamaininis darbas ir naktinis darbas nekelia rizikos maitinimui krūtimi, remiantis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) sprendimais ir Ispanijos pediatrijos asociacijos vadovu, o tai, kad darbuotoja „privalo apeiti patalpas, reaguoti į galimas ypatingas situacijas (nusikalstamas elgesys, gaisras) ir, trumpai tariant, aktyviai reaguoti į bet kokį incidentą (ir kartais vykdyti šias pareigas būdama viena)“, nekelia „jokios rizikos maitinimui krūtimi arba nedaro maitinimo krūtimi neįmanomo, nes pienas gali būti nutrauktas ne darbo valandomis“.

70.

Šis teiginys rodo, kad kompetentinga institucija nagrinėjo I. González Castro darbą pagal bendrąsias gaires, tačiau nenagrinėjo jos individualių aplinkybių, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 92/85 3 straipsnio 2 dalį, siejamą su jos 4 straipsniu.

71.

Pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas numatytas priemones, kurios būtinos norint užtikrinti, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas. Šios direktyvos 19 straipsnio 4 dalies a punkte, be kita ko, nustatyta, kad atvejams, kuriems taikoma Direktyva 92/85, kiek tai susiję su diskriminacija dėl lyties, taikomos to paties straipsnio 1 dalyje numatytos įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklės ( 51 ). Todėl aplinkybė, kad krūtimi maitinančios darbuotojos darbo sąlygų poveikio keliama rizika nebuvo įvertinta pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikytina mažiau palankiu požiūriu į moterį dėl nėštumo arba motinystės atostogų, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, ir pripažintina <…> tiesiogine diskriminacija dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 2 dalies c punktą ( 52 ).

72.

Netiesioginės diskriminacijos sąvoka, kaip ji apibrėžiama Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies b punkte, negali būti aktuali darbuotojoms, patenkančioms į Direktyvos 92/85 2 straipsnio taikymo sritį. Nuostatos, kriterijai ir praktika, dėl kurių kyla mažiau palankus požiūris į darbuotoją, pagrįstas jos, kaip nėščios arba motinystės atostogose esančios darbuotojos, padėtimi, negali būti „akivaizdžiai neutralūs“, nes tokios nuostatos turi pasekmių tik konkrečių darbuotojų kategorijoms, nurodytoms Direktyvos 92/85 2 straipsnyje ( 53 ). Taigi, kai darbuotoja remiasi Direktyva 92/85, sprendžiamas klausimas, ar esama faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės diskriminacijos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį, buvimo ( 54 ).

73.

Šios direktyvos 19 straipsnio 4 dalies a punkte, be kita ko, nustatyta, kad atvejams, kuriems taikoma Direktyva 92/85, kiek tai susiję su diskriminacija dėl lyties, taikomos to paties straipsnio 1 dalyje numatytos įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklės. Todėl mažiau palankus požiūris į darbuotoją, grindžiamas jos, kaip krūtimi maitinančios darbuotojos, padėtimi, laikytinas patenkančiu į Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 2 dalies c punkto taikymo sritį ir todėl pripažintinas tiesiogine diskriminacija dėl lyties ( 55 ). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta pirma, gali būti taikomos Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.

74.

Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad, suteikiant valstybėms narėms teisę palikti galioti esamas arba nustatyti naujas nuostatas dėl moterų apsaugos nėštumo ir motinystės laikotarpiu, Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 2 dalies c punkte pripažįstamas moters biologinės būklės nėštumo metu ir po jo ir ypatingo moters ir jos vaiko ryšio po gimdymo apsaugos teisėtumas, kalbant apie vienodo požiūrio į lytis principą. Pagal Direktyvos 2006/54 14 straipsnį bet kokia moters diskriminacija tokiomis sąlygomis patenka į šia direktyva nustatyto draudimo taikymo sritį tiek, kiek ji susijusi su atitinkamos darbuotojos užimtumu ir darbo sąlygomis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punktą ( 56 ).

75.

Ar faktinės aplinkybės, kurias nustatė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, sukelia diskriminaciją, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį?

76.

Jeigu darbdavys neatlieka įvertinimo pagal 4 straipsnio 1 dalį, kai atitinkama darbuotoja patenka į Direktyvos 92/85 2 straipsnio c punkto taikymo sritį, toks neatlikimas atitinka „faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės <…> diskriminacijos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį. Veiksniai, kuriuos savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (pamaininis darbas, pareigos, kurias vykdo apsaugos darbuotoja, maitinimui krūtimi tinkamų patalpų nebuvimas darbo vietoje), būtų aktualūs bet kokiam vertinimui. Vis dėlto ne šių veiksnių buvimas turėtų būti darbdavio vertinimo priežastis ( 57 ). Poreikis atlikti vertinimą kyla iš moters, kuri šiuo atveju yra krūtimi maitinanti darbuotoja, būsenos ir iš darbdavio įsipareigojimo pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnį.

77.

Vis dėlto, kai atitinkama darbuotoja mano, kad su ja pasielgta netinkamai, ir gali įrodyti, kad atliekamo vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į jos individualias aplinkybes, tokia situacija greičiausiai leistų daryti prielaidą dėl tiesioginės diskriminacijos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 straipsnį, buvimo. Manau, kad susiklostė būtent toks atvejis, kai darbdavys arba kompetentinga institucija taiko politiką arba bendrą taisyklę, kad pamaininis darbas arba naktinis darbas nekelia tikrosios rizikos maitinimui krūtimi, neatlikdami konkrečios su atitinkama darbuotoja ir jos vaiku susijusios situacijos įvertinimo. Tokia pozicija prieštarauja tiek Direktyvos 92/85, tiek ir Direktyvos 2006/54 tikslams. Dėl tokio proceso darbuotoja patenka į padėtį, kai ji privalo užginčyti ir, jei reikia, paneigti prielaidą, kad jos darbo sąlygos nekelia jai jokios rizikos. Tai akivaizdžiai neatitinka to, kad abi direktyvos pripažįsta, jog darbuotojos, kurios patenka į Direktyvos 92/85 2 straipsnio taikymo sritį, priklauso ypatingai pažeidžiamai grupei ( 58 ). Taigi, vertinimo procesas, reikalaujantis, kad atitinkama darbuotoja paneigtų bendro pobūdžio prielaidą, kad jai nekyla jokia rizika, nes jos atliekamas darbas nelaikomas keliančiu riziką krūtimi maitinančioms motinoms, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 2 dalies c punktą, siejamą su minėtos direktyvos 19 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio a dalimi, atitinka nepalankų požiūrį į moterį.

78.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tikrai nacionalinės teisės aktai turi tokį poveikį, ar buvo atliktas įvertinimas pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnio 1 dalį ir, kiek toks vertinimas buvo atliktas I. González Castro byloje, ar jis atitiko gaires.

79.

Kai darbuotoja, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 92/85 2 straipsnio c punktą, mano, kad su ja buvo pasielgta netinkamai, nes jai nebuvo pritaikytas vienodo požiūrio principas, ir įrodo, kad jos darbdavys neatliko jos saugai ir sveikatai kylančios rizikos įvertinimo pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, arba kad toks įvertinimas buvo atliktas ne pagal Direktyvos 92/85 3 straipsnio rekomendacijas, šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą dėl tiesioginės diskriminacijos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį, buvimo. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar praktinis nacionalinės sistemos taikymas veikia taip, kad jis yra nesuderinamas su šioje nuostatoje esančia taisykle, kuri įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovui.

80.

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, ar įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui, jeigu jis ginčija darbuotojos ieškinį dėl teisės į atostogas ir teisės į išmoką pagal Direktyvos 92/85 5 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnį. Šis teismas teigia, kad toks klausimas kyla tik tuomet, jei Teisingumo Teismo atsakymas į trečiąjį klausimą yra teigiamas.

81.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis klausimas tampa aktualus tik tuo atveju, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad i) kompetentingos institucijos atliko vertinimą pagal Direktyvos 92/85 4 straipsnio 1 dalį ir buvo nustatyta I. González Castro saugai ir sveikatai iškilusi rizika; ii) kad jos darbo sąlygų negalima laikinai pakeisti (5 straipsnio 1 dalis) ir iii) kad ji negali būti perkelta į kitą darbą (5 straipsnio 2 dalis). Nors faktinių aplinkybių aprašymas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neatspindi šios prielaidos, I. González Castro teigia, kad teisė į atostogas ir teisė į išmoką priklauso nuo nacionalinių procedūrų. Todėl atsakymas į ketvirtąjį klausimą gali padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nustatyti nacionalines procedūras.

82.

Tik darbdavys gali bendrai apžvelgti darbuotojų darbo sąlygas ir reikalavimus darbuotojams ir gali geriausiai įvertinti, kokios priemonės yra tinkamos nustatytai rizikai pašalinti. Taigi, tol, kol pagrindinėje byloje reikia nustatyti tolesnius veiksmus pagal Direktyvos 92/85 5 straipsnį, įrodinėjimo pareiga pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį ir toliau tenka darbdaviui ( 59 ). Priešingu atveju būtų išnagrinėta apsauga, kurią numato Direktyva 92/85 ( 60 ). Norėčiau pridurti, kad mano manymu, ši situacija yra panaši į diskusiją tarp darbdavio ir darbuotojo dėl to, kokie pakeitimai yra reikalingi.

83.

Todėl kadangi pagrindinėje byloje reikia nustatyti tolesnius veiksmus pagal Direktyvos 92/85 5 straipsnį, įrodinėjimo pareiga pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalį ir toliau tenka atsakovui.

84.

Atsižvelgdama į visus nurodytus argumentus, manau, kad Teisingumo Teismas į Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) pateiktus klausimus turėtų atsakyti taip: