21.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 429/10

1.

Ar 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB (1) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) 19 straipsnyje numatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės taikytinos rizikos natūraliam žindymui situacijoje, kaip ji suprantama pagal 1995 m. lapkričio 8 d. Profesinės rizikos prevencijos įstatymo Nr. 31/1995 26 straipsnio 4 dalį, aiškinamą su to paties straipsnio 3 dalimi, kuriomis į Ispanijos teisę perkelta 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB (2) dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo 5 straipsnio 3 dalis?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar aplinkybė, kad dėl slaugės darbo ligoninės skubiosios pagalbos skyriuje atsiranda rizika natūraliam žindymui, kuri patvirtinta motyvuotoje gydytojo, kuris yra ir ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus, kurioje dirba slaugė, viršininkas, ataskaitoje, pripažintina kaip leidžianti preziumuoti tiesioginę arba netiesioginę diskriminaciją, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/54 19 straipsnį?

3.

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar aplinkybė, kad darbuotojos darbo vieta nurodyta kaip nerizikinga darbdavio pasikonsultavus su darbuotojų atstovais sudarytame suvestiniame sąraše ir aplinkybė, kad atitinkamos ligoninės profilaktinės sveikatos priežiūros ir profesinės rizikos prevencijos tarnyba pripažino darbuotoją galinčia dirbti, nors nei viename, nei kitame dokumente išsamiau nepaaiškinama, kaip buvo prieita prie tokios išvados, pripažintinos kaip galinčios visais atvejais neginčijamai įrodyti, kad nebuvo vienodo požiūrio principo pažeidimo, kaip tai suprantama pagal minėtą 19 straipsnį?

4.

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o į trečiąjį – neigiamai, įrodžius, kad dėl darbo motinai arba jos žindomam vaikui atsiranda rizika, kuri šalis (ieškovė darbuotoja ar atsakovė darbdavė), vadovaujantis Direktyvos 2006/54 19 straipsniu, turi pareigą įrodyti: 1) kad jos darbo sąlygų arba darbo laiko neįmanoma pakeisti arba kad, net ir jas pakeitus, dėl sąlygų darbo vietoje gali būti pakenkta nėščios moters ar žindomo vaiko sveikatai (1995 m. lapkričio 8 d. Profesinės rizikos prevencijos įstatymo Nr. 31/1995 26 straipsnio 2 dalis, aiškinama su to paties straipsnio 4 dalimi, kuriomis į vidaus teisę perkelta Direktyvos 92/85 5 straipsnio 2 dalis), ir 2) kad darbo vietos neįmanoma pakeisti dėl techninių arba objektyvių priežasčių, arba to padaryti negali būti reikalaujama dėl tinkamai pagrįstų motyvų (1995 m. lapkričio 8 d. Profesinės rizikos prevencijos įstatymo Nr. 31/1995 26 straipsnio 3 dalis, aiškinama su to paties straipsnio 4 dalimi, kuriomis į vidaus teisę perkelta Direktyvos 92/85 5 straipsnio 3 dalis)?