EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015CN0431

Byla C-431/15: 2015 m. rugpjūčio 7 d. Audiencia Provincial de Cantabria (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Liberbank, S.A./Rafael Piris del Campo

OL C 354, 2015 10 26, p. 21–22 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

26.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/21


2015 m. rugpjūčio 7 d.Audiencia Provincial de Cantabria (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Liberbank, S.A./Rafael Piris del Campo

(Byla C-431/15)

(2015/C 354/24)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Audiencia Provincial de Cantabria – Sección 4

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Liberbank, S.A.

Kita apeliacinio proceso šalis: Rafael Piris del Campo

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar nesąžiningų sutarties sąlygų neprivalomumo principui ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniams neprieštarauja tai, jeigu apribojamas su vartotojais sudarytose sutartyse įtvirtintos apatinės palūkanų normos ribos sąlygos, kuri pripažinta negaliojančia, nes nesąžininga, pasekmių galiojimas atgal?

2)

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniams neprieštarauja tai, jeigu paliekamos galioti su vartotojais sudarytose sutartyse įtvirtintos apatinės palūkanų normos ribos sąlygos, kuri pripažinta negaliojančia, nes nesąžininga, pasekmės?

3)

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniams neprieštarauja tai, jeigu apribojamas su vartotojais sudarytose sutartyse įtvirtintos apatinės palūkanų normos ribos sąlygos, kuri pripažinta negaliojančia, nes nesąžininga, pasekmių galiojimas atgal, kai tai pagrįsta rimtų sunkumų rizika viešajai finansinei tvarkai ir sąžiningumu?

4)

Jei į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai pareiškiamas individualus ieškinys dėl su vartotojais sudarytose sutartyse įtvirtintos nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniams neprieštarautų tai, jeigu būtų preziumuojama rimtų sunkumų rizika viešajai finansinei tvarkai, ar reikėtų įvertinti ir nustatyti tokią riziką atsižvelgiant į konkrečius ekonominius rodiklius, iš kurių būtų matyti nesąžiningos sąlygos negaliojimo pasekmėms galiojimo atgal suteikimo makroekonominis poveikis?

5)

Savo ruožtu, kai pareiškiamas individualus ieškinys dėl su vartotojais sudarytose sutartyse įtvirtintos nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniams neprieštarautų tai, jeigu rimtų sunkumų rizika viešajai finansinei tvarkai būtų vertinama atsižvelgiant į finansinius padarinius, jei individualius ieškinius pareikštų daug vartotojų? Ar, atvirkščiai, tą riziką reikia vertinti atsižvelgiant į vartotojo pareikšto konkretaus individualaus ieškinio finansinį poveikį ekonomikai?

6)

Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar su 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 ir 7 straipsniais būtų suderinamas abstraktus bet kurio pardavėjo ar tiekėjo vertinimas siekiant nustatyti, ar tenkinami sąžiningumo reikalavimai?

7)

Ar, priešingai, pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnį būtina išnagrinėti, ar sąžiningai veikta ir tai įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkretų pardavėjo ar tiekėjo elgesį sudarant sutartį ir į ją įtraukiant nesąžiningą sąlygą?


Top