29.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 339/11

1.

Ar į Direktyvos 2010/18 (1) dėl patikslinto bendrojo susitarimo dėl vaiko priežiūros atostogų taikymo sritį, apibrėžtą [šio susitarimo] 1 straipsnio 2 dalyje, patenka kooperatinės bendrovės nario ir šios bendrovės santykiai, kaip jie reglamentuojami Ispanijos kooperatinių bendrovių įstatymo 27/99 80 straipsnyje ir Įstatymo 8/2003 dėl Valensijos bendruomenės kooperatinės bendrovės 89 straipsnyje, kurie, nors pagal vidaus teisės aktus ir teismų praktiką laikomi „korporatyviniais“ santykiais, taikant Bendrijos teisę galėtų būti laikomi „darbo sutartimi“?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, subsidiariai pateikiamas antras klausimas.

2.

Ar Patikslinto bendrojo susitarimo dėl vaiko priežiūros atostogų (Direktyva 2010/18) 8 straipsnio 2 dalį, o tiksliau nuostatą, pagal kurią „šio susitarimo nuostatų įgyvendinimas nėra teisėtas pagrindas sumažinti bendrą pagal šį susitarimą darbuotojams suteiktos apsaugos lygį“, reikia aiškinti taip, kad jeigu valstybė narė aiškiai neperkėlė Direktyvos 2010/18 į nacionalinę teisę, ji negali sumažinti nustatytos apsaugos, kuri buvo nustatyta perkeliant į nacionalinę teisę ankstesnę Direktyvą 96/34 (2)?

Tik jeigu į kurį nors iš šių klausimų bus atsakyta teigiamai, jeigu Direktyva 2010/18 taikytina tokiems darbo santykiams kaip ieškovės darbo santykiai, dėl toliau nurodytų priežasčių reikia kelti toliau nurodytus klausimus.

3.

Ar Patikslinto bendrojo susitarimo dėl vaiko priežiūros atostogų, įtraukto į Direktyvą 2010/18, 6 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį yra privaloma į nacionalinę perkėlimo normą ar susitarimą aiškiai įtraukti darbdavių pareigas „svarstyti“ darbuotojų prašymus „pakeisti darbo valandas ir (arba) pobūdį“, kai sugrįžtama po vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į savo bei darbuotojo poreikius, ir „atsakyti“ į šiuos prašymus, ir kad perkėlimo įgaliojimas negali būti laikomas įvykdytu, jeigu pagal vidaus teisės aktus ar įmonės vidaus taisykles, lemiančius tokios teisės veiksmingumą, tik darbdavys turi teisę spręsti, ar patenkinti tokius prašymus?

4.

Ar reikia manyti, [kad] Patikslinto bendrojo susitarimo dėl vaiko priežiūros atostogų 6 straipsnis, atsižvelgiant į Direktyvos [2010/18] 3 straipsnį ir Susitarimo 8 straipsnyje įtvirtintas „baigiamąsias nuostatas“, nesant perkėlimo į nacionalinę teisę, yra „tiesiogiai horizontaliai veikianti“ nuostata, nes ji yra minimalus Bendrijos standartas?