i)

ar yra priežasčių, draudžiančių 13 straipsnį aiškinti taip, kad ginčijanti bylos šalis, sužinojusi apie tokią teisės nuostatą, turi remtis tomis aplinkybėmis, kai ji pagal valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisę turi išdėstyti visas ieškinį dėl užginčijimo pagrindžiančias aplinkybes, arba

ii)

ar atsakovas turi įrodyti, kad tų aplinkybių nebuvo, ir todėl užginčyti pagal nagrinėjamą nuostatą neįmanoma, o ginčijanti bylos šalis neprivalo atskirai remtis tomis aplinkybėmis?

i)

atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nuostatoje išvardytų aplinkybių konkrečiu atveju nebuvo, arba

ii)

ar pareiga įrodyti šias aplinkybes gali būti nustatoma pagal teisiniam veiksmui taikytiną kitos valstybės, nei tos, kurioje pradėta procedūra, teisę, pagal kurią įrodinėjimo pareiga tenka ginčijančiai bylos šaliai, arba

iii)

ar 13 straipsnis gali būti aiškinimas taip, kad klausimas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiamas pagal teismo vietos valstybės teisės nuostatas?

i)

ar 13 straipsnis aiškintinas taip, kad atsakovas turi įrodyti, kad teisėje, kaip ji suprantama pagal 13 straipsnį, neįtvirtinta jokių bendrųjų ar kitų nuostatų ar principų, pagal kuriuos galima užginčyti remiantis išdėstytais faktais, ir

ii)

ar pagal 13 straipsnį teismas, manantis, kad atsakovas pateikė pakankamai paaiškinimų, gali iš kitos šalies reikalauti pateikti bankroto teisės nuostatos arba veiksmui taikytinos kitos valstybės, nei tos, kurioje pradėta procedūra, bendrosios teisės nuostatos įrodymą, kaip tai suprantama pagal 13 straipsnį, pagal kurią vis dėlto užginčyti įmanoma?