23.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/14

1.

Panaikinti, pirma, 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-270/08 (Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė (į bylą įstojusi šalis), Prancūzijos Respublika (į bylą įstojusi šalis) ir Nyderlandų Karalystė (į bylą įstojusi šalis) prieš Europos Komisiją) dėl 2008 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimo C(2008) 1615 galutinis, kuriuo sumažinamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimas, 1994 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimu C(94) 1973 skirtas veiksmų programai Berlynas — Rytai (Vokietija), susijusiai su tikslu Nr. 1 (1994–1999), ir, antra, minėtą sprendimą C(2008) 1615 galutinis.

2.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Pirmas pagrindas: Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio2 dalies ir Reglamento Nr. 2988/952 (2) 1 straipsnio nuostatas bei jurisdikcijos priskyrimo principą (buvęs EB 5 straipsnis, dabar — ESS 5 straipsnio 2 dalis, SESV 7 straipsnis), nes jis neteisingai nusprendė, jog nacionalinės institucijos padarytos vien administracinės klaidos gali būti „pažeidimai“, leidžiantys Komisijai taikyti finansinius koregavimus pagal Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalį.

Antras pagrindas: Bendrasis Teismas taip pat pažeidė Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalį ir jurisdikcijos priskyrimo principą (ESS 5 straipsnio 2 dalis, SESV 7 straipsnis), nes neteisingai nusprendė, kad Komisija buvo įgaliota atlikti finansinius koregavimus ekstrapoliacijos forma (antro pagrindo pirma dalis). Net jei iš Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalies galėtų išplaukti tai, kad Komisija yra įgaliota atlikti sumažinimą ekstrapoliacijos būdu, Bendrasis Teismas vis tiek padarė teisės klaidą patvirtinęs aptariamos ekstrapoliacijos atlikimo tvarką. Pirma, Komisija neturėjo kvalifikuoti klaidų, siejamų su visa veiksmų programa, kaip sisteminės klaidos ir neekstrapoliuoti taip apskaičiuoto klaidų dažnio visai programai. Antra, Komisija neturėjo naudoti atrankos būdo atlikdama sumažinimą ekstrapoliacijos būdu visos programos atžvilgiu (antro pagrindo antra dalis). Galiausiai Komisija, ekstrapoliavusi nereprezentatyvias klaidas ir atlikusi vienodo dydžio koregavimus, neproporcingai sumažino savo dalį veiksmų programos finansavime (antro pagrindo trečia dalis).

Trečias pagrindas: skundžiamu sprendimu taip pat pažeidžiama Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalis ir jurisdikcijos priskyrimo principas, nes atrodo, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija buvo įgaliota atlikti vienodo dydžio finansinius koregavimus (trečio pagrindo pirma dalis). Net jei Komisija buvo įgaliota atlikti tokius koregavimus, Bendrasis Teismas vis tiek padarė teisės klaidą patvirtinęs neproporcingus Komisijos šioje byloje atliktus finansinius koregavimus (trečio pagrindo antra dalis).

Ketvirtas pagrindas: galiausiai Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, jam nustatytą pagal jo Procedūros reglamento 81 straipsnį ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį ir 53 straipsnio pirmą pastraipą, nes iš skundžiamo sprendimo motyvų nematyti, jog Bendrasis Teismas būtų išnagrinėjęs apeliantės argumentą dėl vienodo dydžio finansinių koregavimų neteisėto pobūdžio (apeliacinio skundo antro pagrindo pirma dalis), ir neįmanoma nustatyti Bendrojo Teismo svarstymų, kuriais remdamasis jis atmetė šį argumentą.