EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62013CN0020

Byla C-20/13: 2013 m. sausio 15 d. Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Daniel Unland prieš Land Berlin

OL C 86, 2013 3 23, p. 11–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/11


2013 m. sausio 15 d.Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Daniel Unland prieš Land Berlin

(Byla C-20/13)

2013/C 86/19

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Daniel Unland

Atsakovė: Land Berlin

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos pirminę ir (arba) antrinę teisę, šiuo atveju būtent Direktyvą 2000/78/EB (1), kiek tai susiję su bendru nepateisinamos diskriminacijos dėl amžiaus draudimu, reikia aiškinti taip, kad jis apima ir nacionalines nuostatas dėl federalinės žemės teisėjų darbo užmokesčio?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas reiškia, kad nacionalinės teisės norma, pagal kurią pradėjus eiti pareigas teisėjo pagrindinio darbo užmokesčio dydis ir vėlesnis jo augimas priklauso nuo teisėjo amžiaus, reiškia tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą irgi būtų teigiamas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas prieštarauja tokios nacionalinės teisės normos pateisinimui, kad įstatymų leidėjo tikslas yra atlyginti už profesinę patirtį ir (ar) socialinę kompetenciją?

4.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą irgi būtų teigiamas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas leidžia, kol neįgyvendintos nediskriminuojančios teisės normos dėl darbo užmokesčio, kitokią teisinę pasekmę nei diskriminuojamiems asmenims atgaline data sumokėti darbo užmokestį, atitinkantį aukščiausią jų darbo užmokesčio grupės pakopą?

Ar ši draudimo diskriminuoti pažeidimo teisinė pasekmė kyla iš pačios Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės, šiuo atveju būtent Direktyvos 2000/78/EB, o gal ši teisė atsiranda iš valstybės narės atsakomybės pagal Sąjungos teisę tik dėl neteisingo Europos teisės nuostatų perkėlimo?

5.

Ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas draudžia nacionalinę priemonę, pagal kurią reikalavimas dėl sumokėjimo (atgaline data) ar žalos kompensacijos priklauso nuo to, ar teisėjai jį pareiškė per trumpą terminą?

6.

Jei atsakymai į pirmąjį–trečiąjį klausimus būtų teigiami: ar iš Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimo išplaukia, kad perskyrimo įstatymas, pagal kurį teisėjai prie naujosios sistemos pakopų priskiriami tik pagal pagrindinio darbo užmokesčio sumą, kuri jiems priklausė perskyrimo dieną pagal senąsias (diskriminuojančias) teisės aktų darbo užmokesčio srityje nuostatas, ir kilimas pakopomis, neatsižvelgiant iš esmės į teisėjo visą darbo stažą, priklauso tik nuo darbo stažo, papildomai įgyto įsigaliojus perskyrimo įstatymui, yra esamos diskriminacijos dėl amžiaus, kuri ir toliau tęsiasi tol, kol teisėjas nepasieks aukščiausios darbo užmokesčio pakopos, tęsinys?

7.

Jei atsakymas ir į šeštąjį klausimą būtų teigiamas: ar Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas prieštarauja šios neribotai besitęsiančios diskriminacijos pateisinimui įstatymų leidėjo tikslu, pagal kurį perskyrimo įstatymas skirtas ne (tik) apsaugoti perskyrimo dieną teisėjų jau įgytas teises, bet (ir) jų lūkesčius dėl nuolatinių pajamų, kurios, atsižvelgiant į numatomą pakopą, turėjo būti mokamos pagal senąsias teisės aktų darbo užmokesčio srityje nuostatas, bei numatyti naujiems teisėjams didesnį darbo užmokestį, palyginti su esamų teisėjų?

Ar besitęsianti teisėjų diskriminacija gali būti pateisinta tuo, kad reguliavimo alternatyva (individualus esamų teisėjų priskyrimas pagal patirties laikotarpį) būtų susijusi su didesnėmis administracinėmis sąnaudomis?

8.

Jei septintajame klausime nurodytas pateisinimas būtų paneigtas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas leidžia, kol neįgyvendintos nediskriminuojančios teisės normos ir dėl esamų teisėjų darbo užmokesčio, kitokią teisinę pasekmę nei esamiems teisėjams atgaline data ir ilgą laiką mokėti darbo užmokestį, atitinkantį aukščiausią jų darbo užmokesčio grupės pakopą?

9.

Jei atsakymai į pirmąjį–trečiąjį klausimus būtų teigiami, o atsakymas į šeštąjį klausimą — neigiamas: ar aiškinant Europos pirminę ir (arba) antrinę teisę galima teigti, kad perskyrimo įstatymo nuostata, užtikrinanti greitesnį esamų teisėjų, kurie perskyrimo momentu yra tam tikro amžiaus, darbo užmokesčio didėjimą nei perskyrimo dieną jaunesnių esamų teisėjų, yra tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus?

10.

Jei atsakymas ir į devintąjį klausimą būtų teigiamas: ar Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas prieštarauja šios neribotai besitęsiančios diskriminacijos pateisinimui įstatymų leidėjo tikslu, pagal kurį perskyrimo įstatymas skirtas ne apsaugoti perskyrimo dieną jau įgytas teises, bet tik esamų teisėjų lūkesčius dėl nuolatinių pajamų, kurios atsižvelgiant į numatomą pakopą, turėjo būti mokamos pagal senąsias teisės aktų darbo užmokesčio srityje nuostatas?

11.

Jei dešimtajame klausime nurodytas pateisinimas būtų paneigtas: ar toks Europos pirminės ir (arba) antrinės teisės aiškinimas leidžia, kol nediskriminuojančios teisės normos darbo užmokesčio srityje neįgyvendintos ir dėl esamų teisėjų, kitokią teisinę pasekmę nei esamiems teisėjams atgaline data ir nuolat taikyti tokią pačią atlyginimų didėjimo raidą, kaip ir devintajame klausime aprašytiems privilegijuotiems teisėjams?


(1)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79)


Top