9.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/12

—

Panaikinti 2012 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimą tiek, kiek jis susijęs su byla T-242/09 ir sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl 2009 m. sausio 23 d. BAVT Apeliacinės tarybos sprendimo (byla A010/2007) panaikinimo.

—

Priteisti iš BAVT visas apelianto šiame procese, Bendrajame Teisme vykusiame procese dėl susijusių bylų T-133/08, T-234/08, T-177/08 ir T-242/09 ir dar anksčiau Apeliacinėje taryboje vykusioje procedūroje patirtas išlaidas.

I.

Pateikdamas pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas rėmėsi teisiškai klaidinga prielaida, jog vykstant apeliacinio skundo dėl sprendimo atmesti prašymą panaikinti Bendrijos veislę nagrinėjimo procedūrai BAVT neturėjo savo iniciatyva nagrinėti faktų. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pažeistos taisyklės, taikomos per Apeliacinėje taryboje vykstančią procedūrą įrodinėjimo pareigai ir įrodymų vertinimui, ir dėl to nesilaikoma Bendrojo Teismo pareigos vykdyti teisminę kontrolę, pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, gerą administravimą ir veiksmingą teisminę gynybą.

II.

Pateikdamas antrąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas kritikuoja Bendrojo Teismo išvadą, kad, vykstant procedūrai BAVT, teisė taikyti proceso organizavimo priemones atsiranda tik tada, kai šalis pateikia pakankamai atitinkamų argumentų įrodymų. Šiuo atžvilgiu apeliantas nurodo, kad pažeistos įrodinėjimo pareigai ir įrodymų vertinimui taikomos taisyklės, nepripažinta teisė būti išklausytam, taip pat iškraipytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, net ir tuo atveju, jei įrodinėjimo pareiga tenka apeliantui.

III.

Pateikdamas trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas, jo nuomone, rėmėsi teisiškai klaidinga prielaida, jog „neteisingas faktas“, t. y. neegzistuojantis faktas, yra „visuotinai žinomas“. Šiuo atžvilgiu jis nurodo, kad Bendrasis Teismas nepaisė savo pareigos vykdyti teisėtumo kontrolę bei teigia, kad iškraipytos faktinės aplinkybės ir įrodymai.

IV.

Pateikdamas ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės požiūriu klaidingas išvadas dėl faktų ir įrodymų pateikimo pareigos, nes kaltino apeliantą tuo, jog šis nepateikė nė vieno jo teiginius dėl augimo reguliatorių poveikio patvirtinančio įrodymo. Šiuo atžvilgiu apeliantas nurodo, kad sprendimas yra prieštaringas, kad Bendrasis Teismas nevykdė teisėtumo kontrolės ir kad trūksta motyvų.

V.

Pateikdamas penktąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas kritikuoja Bendrojo Teismo išvadą, kad į Osteospermum veislės požymį „stiebų forma“ nebuvo atsižvelgta nagrinėjant veislės išskirtinumą arba buvo atsižvelgta kaip į nesvarbų. Dėl to pažeisti Reglamento (1) 7 ir 20 straipsniai, neteisėtai išplėstas ginčo dalykas, o sprendimu buvo pažeistas draudimas priimti netikėtą sprendimą. Be to, ginčijamas teisės būti išklausytam nepripažinimas.

VI.

Pateikdamas šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantas ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad augalų veislės „stiebo forma“ turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į santykinius kriterijus, t. y. atsižvelgiant į kitus atitinkamoje ekspertizėje dalyvaujančius augalus. Anot apelianto, dėl šios priežasties yra iškraipytos faktinės aplinkybės, pažeistas reglamentas, neteisėtai išplėstas ginčo dalykas, o Bendrasis Teismas nepaisė pareigos atlikti visapusišką teisėtumo kontrolę. Todėl sprendimas yra prieštaringas.