1

Apeliaciniu skundu FLS Plast A/S (toliau – FLS Plast) prašo panaikinti EURopos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą FLS Plast / Komisija (T‑64/06, EU:T:2012:102) (toliau – skundžiamas sprendimas); juo šis teismas iš dalies atmetė jos ieškinį dėl, visų pirma, 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimo C(2005) 4634 galutinis, susijusio su [EB 81] straipsnio taikymo procedūra (byla COMP / F/38.354 – Pramoniniai maišai) (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo arba, nepatenkinus šio prašymo, jai šiuo sprendimu skirtos baudos sumažinimo.

2

FLS Plast, buvusi Nyborg Plast International A/S, kaip ankstesnė Trioplast Wittenheim SA (buvusi Silvallac SA, toliau – Trioplast Wittenheim), gaminančios Vitenheime (Prancūzija) pramoninius plastikinius maišus, plėveles ir plastikines įmautes, patronuojančioji bendrovė, yra ginčijamo sprendimo adresatė. FLS Plast yra grupės, kurią kontroliuoja FLSmidth & Co. A/S (toliau – FLSmidth), dukterinė bendrovė.

3

1990 m. gruodžio mėn. FLS Plast įsigijo 60 % Trioplast Wittenheim akcijų. Likusius 40 % akcijų FLS Plast įsigijo 1991 m. gruodžio mėn. Akcijas pardavė pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė Cellulose du Pin, ji yra viena iš Compagnie de Saint‑Gobain SA kontroliuojamos grupės bendrovių (toliau – Saint‑Gobain).

4

1999 m. FLS Plast pardavė Trioplast Wittenheim Trioplanex France SA, t. y. Trioplast grupės patronuojančiosios bendrovės Trioplast Industrier AB (toliau – Trioplast Industrier) Prancūzijos dukterinei bendrovei. Šis perdavimas įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d.

5

2001 m. lapkričio mėn. bendrovė British Polythene Industries pranešė EURopos Komisijai apie kartelį pramoninių plastikinių maišų sektoriuje.

6

2002 m. atlikusi patikrinimus vietose, būtent Trioplast Wittenheim, Komisija 2002 ir 2003 m. atitinkamoms bendrovėms, įskaitant Trioplast Wittenheim, nusiuntė prašymus pateikti informacijos. 2002 m. gruodžio 19 d. raštu, papildytu 2003 m. sausio 16 d. raštu, Trioplast Wittenheim pareiškė norinti bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4, toliau – pranešimas apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą) Komisijai atliekant tyrimą.

7

2005 m. lapkričio 30 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Iš šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalies h punkto matyti, kad ši institucija, be kita ko, nusprendė, jog nuo 1990 m. gruodžio 31 d. iki 1999 m. sausio 19 d.FLSmidth ir FLS Plast pažeidė EB 81 straipsnį, nes pramoninių plastikinių maišų sektoriuje Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose dalyvavo visuose susitarimuose ir derino veiksmus, kuriuos sudarė kainų ir bendrų kainos apskaičiavimo būdų nustatymas, rinkų pasidalijimas ir pardavimo kvotų paskirstymas, klientų, sandorių ir užsakymų priskyrimas, suderintų pasiūlymų teikimas tam tikruose konkursuose ir keitimasis specifine informacija.

8

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio pirmos pastraipos f punkte, atsižvelgusi į 30 % sumažinimą, pritaikytą pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, Komisija skyrė Trioplast Wittenheim 17,85 mln. EUR baudą. Iš šios sumos FLSmidth ir FLS Plast turėjo solidariai sumokėti 15,30 mln. EUR, o Trioplast Industrier turėjo sumokėti 7,73 mln. EUR.

9

FLS Plast pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo; jos pareiškimą Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarija gavo 2006 m. vasario 24 d. Juo ši bendrovė iš esmės prašė panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies h punktą ir 2 straipsnio pirmos pastraipos f punktą, kiek jie buvo su ja susiję, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, iš dalies pakeisti pastarąją ginčijamo sprendimo nuostatą ir sumažinti jai skirtos baudos, kurią ji turėjo sumokėti solidariai, dydį.

10

Grįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo FLS Plast nurodė penkis pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas buvo susijęs su teisės klaida, kurią Komisija padarė nustatydama baudą. Antrasis ieškinio pagrindas, suskirstytas į tris dalis, susijęs su FLS Plast, kaip Trioplast Wittenheim patronuojančiosios bendrovės, atsakomybės vertinimu. Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą, suskirstytą į keturias dalis, FLS Plast ginčijo Trioplast Wittenheim skirtos baudos dydį. Ketvirtasis ieškinio pagrindas buvo susijęs su maksimalios 10 % apyvartos dydžio ribos netaikymu FLS Plast. Pateikiant penktąjį ieškinio pagrindą, kurį sudarė penkios dalys, ginčytas jai skirtos solidariai mokėtinos baudos dydis.

11

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas iš dalies pritarė antrajam FLS Plast ieškinio pagrindui, motyvavęs tuo, kad teisės požiūriu Komisija nepakankamai įrodė, jog 1991 m. ši bendrovė iš tikrųjų kontroliavo Trioplast Wittenheim. Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo FLS Plast buvo pripažinta atsakinga už pažeidimą laikotarpiu nuo 1990 m. gruodžio 31 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d. Be to, Bendrasis Teismas atitinkamai sumažino iki 14,45 mln. EUR baudos, už kurios sumokėjimą FLS Plast buvo pripažinta solidariai atsakinga ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punkte, dydį. Likusią ieškinio dalį šis teismas atmetė.

12

FLS Plast Teisingumo Teismo prašo:

13

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

14

Grįsdama savo reikalavimus FLS Plast pateikia penkis apeliacinio skundo pagrindus, iš kurių trečiasis–penktasis nėra pagrindiniai.

15

FLS Plast prašo, kad Teisingumo Teismas panaikintų skundžiamą sprendimą ir pats nuspręstų dėl pagrindų, pateiktų dėl ginčijamo sprendimo.

16

FLS Plast teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pritarė Komisijos taikytam teisiniam kriterijui ir nusprendė, jog FLS Plast nepaneigė iš aplinkybės, kad jai priklauso visas dukterinės bendrovės Trioplast Wittenheim kapitalas, kylančios prezumpcijos, kad ji darė lemiamą įtaką šiai bendrovei.

17

Šis kriterijus buvo grindžiamas griežta prezumpcija, kad patronuojančioji bendrovė atsakinga už savo dukterinės bendrovės elgesį, todėl jis prieštaravo 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos EURopos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 dalyje ir EURopos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 48 straipsnyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai.

18

FLS Plast nuomone, dėl tokio Komisijos prezumpcijos taikymo ji faktiškai tampa nenuginčijama, nes atitinkama patronuojančioji bendrovė įpareigojama įrodyti, jog nedavė dukterinei bendrovei jokių nurodymų. FLS Plast taip pat tvirtina, kad nei Bendrasis Teismas, nei Komisija nepadarė teisiškai teisingos išvados, kuri turėjo būti padaryta atsižvelgiant į jos pateiktus argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, jog Trioplast Wittenheim veiklą rinkoje vykdė savarankiškai.

19

Komisija pateikia šio pagrindo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Anot šios institucijos, tai yra naujas pagrindas, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, todėl jis nepriimtinas. Be to, minėtas apeliacinio skundo pagrindas yra visiškai abstraktus, o FLS Plast nenurodė skundžiamo sprendimo punktų, kuriuose Bendrasis Teismas tariamai padarė teisės klaidą.

20

Maža to, Komisija nurodo, kad viso kapitalo turėjimu grindžiama prezumpcija neprieštarauja pagrindinėms teisėms, ir, kad ir kaip būtų, ji galėjo remtis kitais duomenimis, patvirtinančiais prezumpciją, jog FLS Plast darė lemiamą įtaką Trioplast Wittenheim.

21

Dublike FLS Plast ginčija šio apeliacinio skundo pagrindo priimtinumą ir nurodo, kad aptariamos prezumpcijos teisėtumo ginčijimas turi būti vertinamas kaip tolesnis Bendrajame Teisme pateikto pagrindo, kuriuo ginčijamas jos lemiamos įtakos darymas dukterinei bendrovei, plėtojimas.

22

Komisija triplike pabrėžia, kad bet kuriuo atveju pirmojoje instancijoje nebuvo remiamasi EŽTK 6 straipsnio 2 dalimi.

23

Dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo reikia priminti, kad FLS Plast Bendrajame Teisme netvirtino, jog dėl Teisingumo Teismo praktikoje nustatytos taisyklės, pagal kurią preziumuojama, kad patronuojančioji bendrovė, kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visas dukterinės bendrovės kapitalas, daro šiai bendrovei lemiamą įtaką, pažeidžiamas Chartijos 48 straipsnis ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalis.

24

Tačiau šiuo klausimu svarbu pabrėžti, pirma, kad FLS Plast kaip pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį grindžiantį antrąjį pagrindą nurodė, jog „ginčijamame sprendime padaryta teisės ir faktų klaidų, kiek tai susiję su FLS Plast atsakomybe“. Šio ieškinio 51–99 punktuose ji išsamiai argumentavo, kodėl Komisija negalėjo jai pagrįstai priskirti atsakomybės už Trioplast Wittenheim padarytą pažeidimą. Konkrečiai kalbant, ieškinio 56 punkte FLS Plast teigė, kad, „kiek tai susiję su 100 % priklausančiomis dukterinėmis bendrovėmis, nusistovėjo principas, pagal kurį net viso kapitalo turėjimas savaime nėra pakankamas siekiant pateisinti atsakomybės priskyrimą patronuojančiajai bendrovei, nes dėl kapitalo turėjimo atsiranda tik nuginčijama prezumpcija.“

25

Antra, apeliacinio skundo nagrinėjimo etape nurodydama, kad Bendrasis Teismas grindė savo sprendimą nenuginčijama prezumpcija, kuri prieštarauja Chartijos 48 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, FLS Plast kritikuoja motyvą, kurį Bendrasis Teismas pateikė grįsdamas skundžiamą sprendimą, o tai jai negali būti draudžiama daryti tik dėl to, kad ji nepateikė tokio kaltinimo vykstant procesui, per kurį buvo priimtas tas sprendimas (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya / Komisija, C‑465/09 P–C‑470/09 P, EU:C:2011:372, 146 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

26

Todėl pirmasis FLS Plast pagrindas, pateiktas grindžiant apeliacinį skundą, priimtinas.

27

Dėl tariamo prezumpcijos, pagal Sąjungos konkurencijos teisę taikomos, kai vienai bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visas kitos bendrovės kapitalas, pagal kurią pirmoji bendrovė daro lemiamą įtaką antrajai, neteisėtumo visų pirma pakanka pažymėti, kad tokios prezumpcijos pagrįstumas išplaukia iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos (žr., be kita ko, Sprendimo The Dow Chemical Company / Komisija, C‑179/12 P, EU:C:2013:605, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Be to, kaip yra taip pat nusprendęs Teisingumo Teismas, dėl tokios prezumpcijos taikymo jokiu būdu nepažeidžiama Chartijos 48 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, būtent dėl jos nuginčijamumo (žr., be kita ko, Sprendimo Eni / Komisija, C‑508/11 P, EU:C:2013:289, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

28

Kitaip, nei teigia FLS Plast, skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas, nepadaręs teisės klaidos, priminė iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukiančius principus, susijusius su sąlygomis, kuriomis dukterinės įmonės patronuojančioji bendrovė, kaip antai FLS Plast, gali būti pripažinta atsakinga už šiai dukterinei bendrovei, nagrinėjamu atveju Trioplast Wittenheim, inkriminuojamus antikonkurencinius veiksmus.

29

Todėl remdamasis šia teismo praktika Bendrasis Teismas taip pat teisingai nusprendė, kad Komisija galėjo preziumuoti, jog 1992 –1998 m. FLS Plast darė lemiamą įtaką Trioplast Wittenheim elgesiui, nes nurodytu laikotarpiu FLS Plast priklausė 100 % minėtos dukterinės bendrovės kapitalo.

30

Toliau konkrečiai dėl kaltinimo, kad dėl to, kaip Komisija taikė Bendrojo teismo patvirtintą prezumpciją, ji tapo nenuginčijama, reikia pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 30 ir paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar FLS Plast pavyko paneigti šią prezumpciją įrodant, kad jos dukterinė bendrovė veiklą rinkoje vykdė savarankiškai, ir nusprendė, jog šiuo atveju taip nėra. Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad paneigiant prezumpciją sunku pateikti įrodymų, jog yra priešingai, savaime nereiškia, kad ji iš tikrųjų yra nenuginčijama (žr., be kita ko, Sprendimo Eni / Komisija, EU:C:2013:289, 68 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

31

Galiausiai dėl tvirtinimo, kad nei Bendrasis Teismas, nei Komisija nepadarė teisiškai teisingos išvados, kuri turėjo būti padaryta atsižvelgiant į jos pateiktus argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, jog Trioplast Wittenheim veiklą rinkoje vykdė savarankiškai, reikia konstatuoti, kad įrodinėdama šį tvirtinimą FLS Plast tik daro bendrojo pobūdžio nuorodą į savo paaiškinimus dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo.

32

Tačiau šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad iš tikrųjų tokiais argumentais FLS Plast Teisingumo Teismo prašo iš naujo įvertinti nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, nors ir netvirtina, jog Bendrasis Teismas juos iškraipė. Pagal SESV 256 straipsnį ir EURopos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą, kadangi apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, Teisingumo Teismas neatlieka tokio vertinimo kontrolės (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ningbo Yonghong Fasteners / Taryba, C‑601/12 P, EU:C:2014:115, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl FLS Plast pateikti atitinkami argumentai nepriimtini.

33

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepagrįstas ir iš dalies nepriimtinas.

34

FLS Plast kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis savo iniciatyva nenurodė, jog Komisija nesilaikė jai tenkančios pareigos motyvuoti, kodėl buvo atmesti įrodymai, kuriuos FLS Plast pateikė siekdama paneigti lemiamos įtakos darymo prezumpciją, nors ir nustatė ginčijamame sprendime kelis Komisijos argumentavimo trūkumus.

35

Šiuo klausimu FLS Plast pažymi, kad tuo metu, kai gavo Komisijos pranešimą apie kaltinimus, dar buvo rimtų abejonių dėl dukterinėms bendrovėms faktiškai daromos lemiamos įtakos prezumpcijos apimties, apie kurias pati Komisija žinojo. Kitaip nei daugelis kitų pranešimo apie kaltinimus adresačių FLS Plast buvo vienintelė patronuojančioji bendrovė, kuriai šis dokumentas buvo išsiųstas tik todėl, kad anksčiau jai priklausė Trioplast Wittenheim. Kiek tai susiję su beveik visomis kitomis patronuojančiosiomis bendrovėmis, kurioms buvo išsiųstas pranešimas apie kaltinimus, Komisija rėmėsi papildomais įrodymais. Be to, iki pranešimo apie kaltinimus FLS Plast nedalyvavo nė viename ikiteisminės procedūros etape.

36

FLS Plast taip pat nurodo, kad nuo momento, kai jai buvo išsiųstas pranešimas apie kaltinimus, Komisija privalėjo laikytis pareigos motyvuoti. Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija tik per posėdį Bendrajame Teisme paaiškino, kad rėmėsi lemiamos įtakos prezumpcija, kiek tai susiję su laikotarpiu, kai FLS Plast priklausė visas Trioplast Wittenheim kapitalas.

37

Atsakydama į pranešimą apie kaltinimus FLS Plast pateikė daug įrodymais patvirtintų argumentų, įrodančių, kad ji nedarė lemiamos įtakos Trioplast Wittenheim elgesiui. Anot FLS Plast, Komisija privalėjo išnagrinėti bent jau „galinčius“ paneigti aptariamą prezumpciją įrodymus ir pakankamai motyvuoti savo padarytas išvadas, tačiau to nepadarė.

38

Be to, Komisija nepaaiškino priežasties, dėl kurios FLS Plast pateikti įrodymai, visų pirma H. ir T. akivaizdžiai pasyvų vaidmenį patvirtinantys duomenys, negalėjo paneigti faktiškos lemiamos įtakos dukterinėms bendrovėms darymo prezumpcijos. Be to, remiantis atitinkama Komisijos logika aptariama prezumpcija bus nenuginčijama kiekvieną kartą, kai patronuojančioji ir dukterinė bendrovės turės „iš dalies bendrą valdymo organą“.

39

Antrojo FLS Plast apeliacinio skundo pagrindo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Komisija pateikia remdamasi visų pirma tuo, kad, pirma, tai yra naujas FLS Plast suformuluotas pagrindas, nes jis pateiktas tik per posėdį Bendrajame Teisme, antra, šiuo pagrindu iš tikrųjų siekiama paraginti Teisingumo Teismą peržiūrėti Komisijos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą ir atsisakyti Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime padaryto vertinimo, net jei FLS Plast ir netvirtina, kad buvo iškreipti įrodymai.

40

Toliau Komisija nurodo, jog pakankamai motyvavo savo sprendimą, kad FLS Plast galėtų suprasti kuo jis pagrįstas, ir Bendrasis Teismas tai bent netiesiogiai patvirtino. Be to, Sąjungos teismai neprivalo savo iniciatyva kelti pagrindų, susijusių su priemonių, kurių ėmėsi institucijos, motyvavimu.

41

Maža to, FLS Plast tvirtinimas, jog pranešimas apie kaltinimus buvo jai išsiųstas tik dėl to, kad jai anksčiau priklausė Trioplast Wittenheim kapitalas, neteisingas. Atvirkščiai, Komisija tvirtina, kad aiškiai rėmėsi keliais papildomais įrodymais, kaip antai aplinkybe, kad H., kuris vadovavo Trioplast Wittenheim 1990–1994 m., taip pat vadovavo FLS Plast.

42

Savo dublike kalbėdama apie Komisijos pateiktus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus FLS Plast tvirtina, kad per rašytinę proceso Bendrajame Teisme dalį buvo aiškiai pažymėjusi, jog ginčijamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas, kiek tai susiję su Komisijos sprendimu, kad FLS Plast nepaneigė lemiamos įtakos Trioplast Wittenheim darymo prezumpcijos. Be to, pagal nusistovėjusį Sąjungos teisės principą nemotyvavimas ar nepakankamas motyvavimas yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį gali, ar net turi, iškelti Sąjungos teismas.

43

Komisija triplike pakartoja argumentą, kad FLS Plast Bendrajame teisme nesirėmė motyvavimo stoka. Be to, Teisingumo Teismas visiškai neprivalėjo nurodyti tokio pagrindo.

44

Pirmiausia dėl FLS Plast tvirtinimo, kad per rašytinę proceso Bendrajame Teisme dalį ji buvo aiškiai pažymėjusi, jog ginčijamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas, reikia priminti, jog EURopos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

45

Reikia konstatuoti, kad FLS Plast pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje nekaltino tuo, jog ginčijamas sprendimas netinkamai motyvuotas, kiek tai susiję su solidariosios atsakomybės už aptariamą pažeidimą priskyrimu. Nors dubliko 9 punkte FLS Plast tvirtina, kad tokia išvada neteisinga, „nes <...> iš tikrųjų šis pagrindas buvo pateiktas <...> Bendrajame Teisme“, ji nutyli aplinkybę, kad pateikė šį pagrindą tik per posėdį Bendrajame Teisme, ir net nebando ginčyti išvados, kad tokio pagrindo nebuvo jos pradiniame ieškinyje.

46

Be to, FLS Plast nepaaiškina, kodėl šį naują pagrindą buvo galima pateikti per posėdį, nepaisant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies formuluotės. Galiausiai ji netvirtina, kad yra tokių teisinių arba faktinių aplinkybių, kurios tapo žinomos vykstant procesui ir galėtų pateisinti pavėluotą tokio pagrindo pateikimą.

47

Darytina išvada, kad pateikdama šį apeliacinio skundo pagrindą FLS Plast remiasi naujais argumentais, kuriais siekiama užginčyti, kad ginčijamame sprendime nurodyti atsakomybės už Trioplast Wittenheim padarytą pažeidimą priskyrimo jai motyvai teisės požiūriu yra pakankami.

48

Tačiau iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad šalis turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir Teisingumo Teisme remtis iš skundžiamo sprendimo išplaukiančiais pagrindais, kurie skirti teisės požiūriu ginčyti jo pagrįstumą (Sprendimo Komisija / Siemens Österreich ir kt. ir Siemens Transmission & Distribution ir kt. / Komisija, C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 102 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Taigi antrasis apeliacinio skundo pagrindas, kiek jis iš esmės susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas savo iniciatyva nenagrinėjo kaltinimo dėl nepakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo, išplaukia iš skundžiamo sprendimo. Todėl šis apeliacinio skundo pagrindas priimtinas.

49

Antra, dėl FLS Plast argumentų, kad Bendrasis Teismas, kurio prašoma panaikinti Sąjungos institucijos priimtą priemonę, privalo savo iniciatyva nagrinėti kaltinimą dėl teisės požiūriu nepakankamo šios priemonės motyvavimo, reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą užtikrinimo principo dalis, siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti to akto teisėtumo kontrolę (Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718 49 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

50

Reikia konstatuoti, kad priežastys, dėl kurių Komisija pripažino FLS Plast atsakinga dėl nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1999 m. sausio 19 d. daryto pažeidimo, aiškiai nurodytos ginčijamo sprendimo 715–732 punktuose, kuriuose ši institucija patikslina, jog rėmėsi tiek aplinkybe, kad FLS Plast priklausė 100 % jos dukterinės bendrovės Trioplast Wittenheim kapitalo, tiek kitais duomenimis, įrodančiais, kad FLS Plast darė lemiamą įtaką šiai bendrovei.

51

Dėl aplinkybių, kurias FLS Plast nurodė atsakyme į pranešimą apie kaltinimus siekdama paneigti lemiamos įtakos darymo prezumpciją, reikia pažymėti, kad nors Komisija, atrodo, atskirai nenagrinėjo visų šių aplinkybių, vis dėlto ginčijamo sprendimo 718–731 punktuose ji pateikė FLS Plast pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti, ar jos sprendimas, kaip ji teigia, yra pagrįstas, ar jame galbūt yra trūkumų, dėl kurių gali būti ginčijamas jo teisėtumas, ir kad Bendrasis Teismas galėtų atlikti minėto sprendimo teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 462 punktą ir Sprendimo Eni / Komisija, C‑508/11 P, EU:C:2013:289, 72 punktą).

52

Be to, FLS Plast netvirtina, kad negalėjo įgyvendinti savo teisės į gynybą. Atvirkščiai, išsamus nagrinėjimas, kurį skundžiamo sprendimo 52–61 ir 77–82 punktuose atliko Bendrasis Teismas dėl FLS Plast argumentų, kuriais siekiama paneigti lemiamos įtakos darymo prezumpciją, veikiau rodo, kad FLS Plast galėjo veiksmingai ginti savo teises Bendrajame Teisme, o šis – įgyvendinti savo kontrolę.

53

Šiomis aplinkybėmis antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

54

Kaip pirmą šio apeliacinio skundo pagrindo dalį FLS Plast nurodo, kad taikydama pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

55

FLS Plast šiuo klausimu primena, kad pagal pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą D skyriaus 2 dalies antrą įtrauką gavusi pranešimą apie kaltinimus įmonė informuoja Komisiją, kad neginčija faktinių aplinkybių, kuriomis ši institucija grindžia savo kaltinimus, siekdama, kad būtų sumažintas jos baudos dydis, jei ši informacija yra tiksli, aiški, nedviprasmiška ir palengvina Komisijos užduotį.

56

Atsakydama į pranešimą apie kaltinimus FLS Plast aiškiai pareiškė, kad neginčija inkriminuojamų faktinių aplinkybių. Taigi ji palengvino Komisijos užduotį, nes sumažino jos įrodinėjimo naštą. Jos gynybos argumentai neturėjo įtakos pažeidimo esmei, nes FLS Plast neginčijo nei tiesioginio Trioplast Wittenheim dalyvavimo antikonkurenciniuose susitikimuose, nei bendros pažeidimo trukmės, nei jo sunkumo ar geografinės rinkos, kurioje jis padarytas, dydžio.

57

Todėl FLS Plast Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atsisakoma dėl šios priežasties sumažinti jos baudą, ir pasinaudoti savo neribota jurisdikcija ir 50 % sumažinti jai ginčijamu sprendimu skirtą baudą.

58

Antroji šio apeliacinio skundo pagrindo dalis susijusi su vienodo požiūrio principo pažeidimu atsižvelgiant į baudos sumažinimą, beje, suteiktą Bonar Technical Fabrics NV (toliau – Bonar), ir tuo, kad Bendrasis Teismas nesilaikė pareigos motyvuoti.

59

Iš tiesų, FLS Plast nuomone, skirtinos baudos dydis buvo sumažintas 10 % tik Bonar, nors jos abi prašė pritaikyti tokį sumažinimą. Bonar bendradarbiavimas, kaip ir FLS Plast, apsiribojo tik bendru pareiškimu dėl faktinių aplinkybių neginčijimo. Ir Bonar, ir FLS Plast pripažino tiesioginį savo dukterinės bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą ir bandė neigti savo, kaip patronuojančiųjų bendrovių, atsakomybę. Taigi šių dviejų bendrovių padėtis buvo tapati ir joms turėjo būti pritaikytas toks pats sumažinimas. Be to, Bonar ginčijo buvusios dukterinės bendrovės dalyvavimą mažiausiai viename kartelio susitikime ir apskritai apribojo faktinių aplinkybių neginčijimą savo dukterinės bendrovės dalyvavimo „tam tikruose susitikimuose“ pripažinimu.

60

Tačiau skundžiamo sprendimo 177 punkte Bendrasis Teismas tik tvirtino, kad, „kitaip nei [Bonar] atveju“, FLS Plast ginčijimas buvo susijęs su pažeidimo esme, tačiau konkrečiau savo pozicijos nepagrindė.

61

Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nenusprendė, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą. Be to, nesilaikė jam tenkančios pareigos motyvuoti, nes neatliko teisingo atitinkamų Bonar ir FLS Plast pareiškimų dėl faktinių aplinkybių neginčijimo palyginimo.

62

Trečiojo apeliacinio skundo pagrindo trečia dalis susijusi su vienodo požiūrio principo pažeidimu atsižvelgiant į pritaikytą Trioplast Industrier skirtos baudos dydžio sumažinimą.

63

FLS Plast mano, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog FLS Plast negali būti pritaikytas 30 % baudos dydžio sumažinimas, kaip antai pritaikytas Trioplast Industrier, nes šis sumažinimas Trioplast Industrier buvo pritaikytas neteisėtai.

64

FLS Plast nuomone, kad būtų išvengta vienodo požiūrio principo pažeidimo, jai turi būti pritaikytas 30 % baudos dydžio sumažinimas, koks buvo pritaikytas Trioplast Wittenheim, su kuria ji aštuonerius pažeidimo laikotarpio metus sudarė vieną ekonominį vienetą. Todėl ji Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atsisakoma dėl faktinių aplinkybių neginčijimo sumažinti FLS Plast baudą, ir pasinaudoti savo neribota jurisdikcija ir 50 % arba bent 30 % sumažinti jos baudą.

65

Komisija pateikia pirmos ir antros šio apeliacinio skundo pagrindo dalių nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Iš tiesų FLS Plast nenurodant, kad buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, šiomis dalimis norima pasiekti, kad būtų peržiūrėtos faktinės aplinkybės: pirma, FLS Plast per tyrimą pateiktos informacijos vertingumo vertinimas, antra, analizė, kurią Komisija atliko grįsdama savo sprendimą sumažinti Bonar baudą 10 %.

66

Be to, dėl pirmos dalies Komisija nurodo, kad FLS Plast atsakyme į pranešimą apie kaltinimus ir ginčijamame sprendime pateiktų duomenų pakanka siekiant konstatuoti, jog aplinkybė, kad FLS Plast neginčijo faktinių aplinkybių, netenkina pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą D skyriaus 2 dalyje nustatytų kriterijų.

67

Dėl antros šio pagrindo dalies, siejamos su vienodo požiūrio principo pažeidimu, palyginti su Bonar, Komisija teigia, kad iš skundžiamo sprendimo, vertinamo kartu su ginčijamu sprendimu ir atsakymais į pranešimą apie kaltinimus, aišku, jog gali būti laikoma, kad Bendrasis Teismas pakankamai palygino atitinkamas šių dviejų bendrovių situacijas. Be to, reikšmės neturi aplinkybė, kad faktiškai FLS Plast bendradarbiavimo lygis buvo panašus į Bonar, nes FLS Plast bendradarbiavimas bet kuriuo atveju neatitiko pranešime apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą nustatytų reikalavimų.

68

Komisija taip pat mano, kad Bendrasis Teismas negali būti kaltinamas dėl motyvavimo šiuo klausimu stokos, nes FLS Plast pateikti argumentai yra akivaizdžiai nereikšmingi.

69

Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo trečios dalies Komisija teigia, kad nors Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog teisiškai FLS Plast negalėjo būti pritaikytas 30 % baudos dydžio sumažinimas, jis grindė šį sprendimą klaidingais motyvais. Iš tiesų nagrinėjamu pažeidimo laikotarpio momentu FLS Plast nebesudarė su Trioplast Wittenheim vieno ekonominio vieneto, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnį, ir būtent dėl šios priežasties FLS Plast baudos sumažinimo negalima buvo didinti iki 30 %. Todėl Komisija ragina Teisingumo Teismą panaikinti skundžiamo sprendimo 172–176 punktus ir pakeisti juose nurodytus motyvus.

70

Dublike FLS Plast atsako, kad grindžiant apeliacinį skundą pateikto trečiojo pagrindo pirmoje ir antroje dalyse siekiama ne faktinių aplinkybių peržiūros, o tik užginčyti teisines pasekmes, kurias Bendrasis Teismas nustatė remdamasis skundžiamame sprendime išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis. Kiek tai susiję su pirmąja dalimi, apeliacinio skundo 68–75 punktuose ji įvardijo Bendrojo Teismo iškraipytus įrodymus. Antroji šio pagrindo dalis taip pat buvo susijusi su teisės pasekmėmis, kurias Bendrasis Teismas nustatė remdamasis jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, apie faktinių aplinkybių iškraipymą nurodyta ir apeliacinio skundo 82 punkte.

71

Komisija triplike pakartoja argumentą, kad nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas neturi kompetencijos atlikti patikrinimo, kuri prašo atlikti FLS Plast. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, o nagrinėjamu atveju taip nėra.

72

Pirmoje ir antroje trečiojo pagrindo dalyse, kurias reikia vertinti kartu, FLS Plast iš esmės tvirtina, pirma, kad ji neginčijo faktinių aplinkybių, dėl kurių Komisija ją kaltino pranešime apie kaltinimus, tikrumo, o tai palengvino šios institucijos užduotį įrodyti nagrinėjamą pažeidimą, todėl remiantis pranešimu apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą turi būti 10 % sumažinta bauda, kuri jai paprastai turėtų būti skirta. Antra, ji teigia, kad taikydamas vienodo požiūrio principą Bendrasis Teismas turėjo jai pritaikyti 10 % sumažinimą, be kita ko, motyvuodama tuo, jog Bonar, kuriai toks sumažinimas buvo pritaikytas, bendradarbiavimas su Komisija buvo lygiai toks pats kaip ir FLS Plast įrodytas bendradarbiavimas. Kad ir kaip būtų, skundžiamas sprendimas šiuo klausimu nepakankamai motyvuotas.

73

Dėl pirmo nurodyto kaltinimo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 164 punkte teisingai priminė, kad „<...> Komisija turi didelę diskreciją vertinti įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudą, visų pirma palyginti su kitų įmonių pagalba“ ir kad „tokiu vertinimu [ji] negali pažeisti vienodo požiūrio principo“.

74

Be to, skundžiamo sprendimo 177 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „pozicija, kurios [FLS Plast] laikėsi per administracinę procedūrą, buvo neaiški“ ir kad nors ji „pareiškė, jog ginčija tik faktines aplinkybes, kuriomis Komisija rėmėsi siekdama pripažinti ją solidariai atsakinga už pažeidimą, [FLS Plast] ginčijimas buvo susijęs su [jo] esme“, „kitaip nei [Bonar] atveju“. Tame pačiame skundžiamo sprendimo punkte Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad FLS Plast„ginčijo būtent H. dalyvavimą 1993 m. per gruodžio 21 d. <...> susirinkimą“.

75

Be to, skundžiamo sprendimo 178 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad FLS Plast„nepateikė nė vieno argumento, įrodančio, kad jos bendradarbiavimas palengvino Komisijos užduotį, kaip tai reikalaujama teismų praktikoje“, ir galiausiai minėto sprendimo 179 punkte nusprendė, kad „šiomis aplinkybėmis Komisija neviršijo savo diskrecijos, kai pritaikė [Bonar] 10 % sumažinimą dėl faktinių aplinkybių neginčijimo ir nesuteikė tokio sumažinimo [apeliantei]“.

76

Tačiau remiantis nusistovėjusia teismų praktika, norėdama apeliacinio skundo nagrinėjimo etape ginčyti šį Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, FLS Plast turėtų remtis tuo, kad šis teismas iškraipė faktines aplinkybes ir įrodymus, o ji to nepadarė. Iš tiesų darytina išvada, kad, kitaip nei dublike tvirtina FLS Plast, apeliacinio skundo 68–75 ir 82 punktuose ji visai nesiremia tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ar įrodymus.

77

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šį kaltinimą, nurodytą FLS Plast apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmoje ir antroje dalyse, reikia atmesti kaip nepriimtiną.

78

Toliau dėl kaltinimo, susijusio su tuo, jog Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta šio sprendimo 73–77 punktuose, kad būtų galima palyginti FLS Plast ir Bonar elgesį, reikia, kad Teisingumo Teismas pakeistų Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą savuoju, o apeliacinį skundą nagrinėjantis Teisingumo Teismas negali taip pasielgti, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas yra iškraipęs jam pateiktas nagrinėti faktines aplinkybes arba įrodymus. Tačiau FLS Plast tokio iškraipymo laiku nei nurodė, nei įrodė. Todėl šį kaltinimą reikia taip pat atmesti kaip nepriimtiną.

79

Galiausiai dėl FLS Plast nurodytos motyvavimo stokos šio sprendimo 73–75 punktuose jau priminta, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į Komisijos vertinant įvairių kartelio dalyvių bendradarbiavimo kokybę ir naudą, visų pirma palyginti su kitų įmonių pagalba, turimą didelę diskreciją (šiuo klausimu žr. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑328/05 P, EU:C:2007:277, 88 punktą), nusprendė, jog FLS Plast duomenų nepakanka siekiant įrodyti, kad jos tariamas faktinių aplinkybių tikrumo neginčijimas padėjo šiai institucijai arba kad šis neginčijimas buvo bent panašus į Bonar neginčijimą. Bendrojo Teismo šiuo klausimu pateikti argumentai akivaizdžiai leidžia FLS Plast suprasti priežastis, dėl kurių šis teismas atmetė atitinkamus argumentus, o Teisingumo Teismui – įgyvendinti savo kontrolę. Todėl šis FLS Plast argumentas yra nepagrįstas.

80

Dėl šios priežasties trečiojo apeliacinio skundo pagrindo pirmą ir antrą dalis reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

81

Dėl grindžiant apeliacinį skundą FLS Plast pateikto trečiojo pagrindo trečios dalies, susijusios su tuo, kad Komisija nepagrįstai 30 % nesumažino jos baudos dydžio, nors ji ir Trioplast Wittenheim buvo vienas ekonominis vienetas, reikia priminti, jog skundžiamo sprendimo 168 punkte Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą ir nusprendė, kad „Komisija turi atskirai vertinti šių dviejų bendrovių bendradarbiavimą per tyrimą“.

82

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 172 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „Trioplast Wittenheim, Trioplast Industrier ir [FLS Plast] buvo teisingai nustatytos skirtingos pradinės baudos, kurios paskui pakoreguotos atsižvelgiant į konkrečiai su jomis susijusias aplinkybes“. Tačiau minėto sprendimo 173 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „nei iš ginčijamo sprendimo, nei iš Bendrajam Teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad [Trioplast Industrier] būtų pateikusi 30 % [baudos] sumažinimą pateisinančios informacijos“, o minėto sprendimo 174 punkte: „kadangi nei sena, nei nauja patronuojančiosios bendrovės nepateikė Komisijai naudingos informacijos, ši skirtingai įvertino dvi panašias situacijas“. Vis dėlto to paties sprendimo 175 ir 176 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad FLS Plast„negali remtis aplinkybe, jog dėl Trioplast Wittenheim pasiūlyto bendradarbiavimo įgytą naudą Komisija neteisingai pritaikė Trioplast Industrier“, nes niekas negali remtis neteisėtu veiksmu, atliktu kito asmens naudai.

83

Darytina išvada, kad Bendrojo Teismo sprendimas grindžiamas teisiškai klaidingais motyvais, nors jame teisingai nuspręsta, jog FLS Plast neturėjo teisės gauti 30 % baudos dydžio sumažinimo, kuris pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, beje, buvo pritaikytas Trioplast industrier.

84

Vis dėlto reikia priminti, kad jei Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, bet rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta dėl kitų teisinių motyvų, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, bet reikia pakeisti jo motyvus (žr. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya / Komisija, C‑465/09 P–C‑470/09 P, EU:C:2011:372, 171 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

85

Šiuo klausimu darytina išvada, kad tik įmonei, bendradarbiavusiai su Komisija pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, remiantis šiuo pranešimu gali būti suteiktas baudos, kuri jai būtų skirta nesant tokio bendradarbiavimo, sumažinimas. Toks sumažinimas negali būti taikomas bendrovei, dalį pažeidimo laikotarpio priklausiusiai ekonominiam vienetui, kurį sudarė pirmoji įmonė, tačiau jam nebepriklausiusiai tuo momentu, kai ta įmonė bendradarbiavo su Komisija.

86

Priešingas aiškinimas, kuriam pritaria FLS Plast, apskritai reikštų, kad tais atvejais, kai viena įmonė pakeičia kitą įmonę, bendrovė, kuri iš pradžių dalyvavo darant pažeidimą kaip tiesiogiai tą pažeidimą dariusios dukterinės bendrovės patronuojančioji bendrovė ir kuri paskui šią dukterinę bendrovę perdavė kitai įmonei, esant tam tikroms aplinkybėms galėtų pasinaudoti pastarajai įmonei suteiktu baudos sumažinimu už jos bendradarbiavimą su Komisija, nors ta bendrovė pati nei prisidėjo prie nagrinėjamo pažeidimo atskleidimo, nei darė lemiamą įtaką buvusiai dukterinei bendrovei tuo momentu, kai buvo bendradarbiaujama.

87

Todėl, atsižvelgiant į pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą tikslą skatinti atskleisti SESV 101 straipsniui prieštaraujančius veiksmus ir siekiant užtikrinti veiksmingą šios nuostatos taikymą, niekaip negalima pagrįsti baudos įmonei sumažinimo už bendradarbiavimą su Komisija taikymo tokiai įmonei, kuri praeityje kontroliavo aptariamą pažeidimą dariusią dukterinę bendrovę, tačiau pati niekaip neprisidėjo prie to pažeidimo atskleidimo.

88

Šiuo atveju reikia priminti, kad tuo metu, kai Trioplast Wittenheim bendradarbiavo su Komisija, t. y. nuo 2002 m. gruodžio mėn., ši bendrovė nebesudarė vieno ekonominio vieneto su FLS Plast. Remiantis tuo darytina išvada, kad FLS Plast negali taip pat pasinaudoti pagrindinio baudos dydžio sumažinimu 30 %, kuris buvo suteiktas Trioplast Industrier, atsižvelgiant į tai, kad ji, kaip patronuojančioji Trioplast Wittenheim bendrovė, su šia įmone sudarė vieną ekonominį vienetą.

89

Tokiomis aplinkybėmis klausimas, ar baudos pagrindinio dydžio sumažinimas 30 % Trioplast Industrier buvo suteiktas pagrįstai, yra nereikšmingas, nes bet kuriuo atveju šis sumažinimas negalėjo būti taip pat taikomas FLS Plast remiantis vienodu požiūriu, kadangi šios bendrovės padėtis nebuvo panaši į Trioplast Industrier padėtį.

90

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ši FLS Plast apeliacinio skundo pagrindo dalis pateikta dėl skundžiamo sprendimo motyvų, kuriuos šio sprendimo 84–88 punktuose Teisingumo Teismas pakeitė savaisiais, teisiškai pateisinančiais sprendimą, kad FLS Plast negali taip pat pasinaudoti 30 % baudos dydžio sumažinimu, pritaikytu Trioplast Industrier.

91

Iš to matyti, kad FLS Plast grindžiant apeliacinį skundą pateikto pagrindo trečia dalis, kuri susijusi su pakeistais motyvais, yra nepagrįsta.

92

Kadangi visos apeliacinio skundo trečiojo pagrindo dalys atmestos, reikia atmesti visą FLS Plast pateiktą trečiąjį pagrindą.

93

Pirmoje ketvirtojo pagrindo dalyje, susijusioje su proporcingumo principo pažeidimu nustatant FLS Plast skirtos baudos dydį, primenama, kad nagrinėjamą pažeidimą darė trys skirtingos įmonės, kurios tris skirtingus iš eilės buvusius laikotarpius buvo Trioplast Wittenheim patronuojančiosios bendrovės. Trioplast Wittenheim yra vienintelė ginčijamo sprendimo adresatė, kuri per visą pažeidimo laikotarpį priklausė kiekvienai iš trijų įmonių pažeidėjų. Kadangi baudos nustatymo Saint‑Gobain senaties terminas buvo suėjęs, tik Trioplast Wittenheim galėjo būti pripažinta atsakinga už iki 1992 m. padarytą pažeidimą.

94

Priėmus skundžiamą sprendimą FLS Plast skirta bauda sudarė 14,45 mln. EUR, t. y. daugiau kaip 80 % visos Trioplast Wittenheim baudos, skirtos siekiant nubausti už 20 m. dalyvavimą darant pažeidimą. Tačiau FLS Plast netiesiogiai dalyvavo darant šį pažeidimą tik septynerius metus, arba 35 % bendros pažeidimo trukmės. Toks požiūris būtų akivaizdžiai neproporcingas. Bendra ir solidari patronuojančiajai bendrovei priskiriama atsakomybė mažiausiai turėtų būti pagrįstai susijusi su laikotarpiu, kuriuo ji ir jos dukterinė bendrovė buvo vienas ekonominis vienetas.

95

FLS Plast nuomone, patronuojančioji bendrovė turi būti laikoma ne atskira pažeidėja, o veikiau kartelyje dalyvavusiai dukterinei bendrovei faktiškai nustatytos baudos garante. Komisija negali išieškoti iš patronuojančiųjų bendrovių baudos, kuri yra didesnė nei dukterinei bendrovei skirta pradinė bauda. Komisija nepaisė šio principo, kai reikalavo iš FLS Plast sumokėti baudą, sudarančią 80 % Trioplast Wittenheim baudos dydžio, skirto už visą pažeidimo laikotarpį.

96

Iš tiesų, FLS Plast teigimu, kadangi Trioplast Wittenheim iš viso 20 m. dalyvavo darant pažeidimą, o FLS Plast kartu su šia bendrovė priklausė tam pačiam ekonominiam vienetui septynerius metus, FLS Plast skirta bauda neturėtų būti didesnė nei septynios dvidešimtosios Trioplast Wittenheim nustatytos baudos, t. y. 6,25 mln. EUR.

97

Kitoje šio pagrindo dalyje FLS Plast nurodo, kad skundžiamas sprendimas šiuo klausimu yra nepakankamai motyvuotas.

98

Iš tikrųjų, FLS Plast nuomone, Bendrasis Teismas į jos argumentus atsako tik skundžiamo sprendimo 100 punkte. Bendrasis Teismas tik patikrino, ar Komisija laikosi Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB Sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairių [Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių] (OL C 9, 1998, p. 3, toliau – gairės). Tačiau mechaniškas gairių taikymas negali užtikrinti baudos, kuri joms nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, proporcingumo.

99

Visų pirma Komisija mano, kad abi šio apeliacinio skundo pagrindo dalys nepriimtinos. Iš tiesų jos yra paprasčiausias prašymas sumažinti baudos dydį, ir FLS Plast nenurodė nė vienos Bendrojo Teismo dėl to padarytos teisės klaidos. Anot Komisijos, FLS Plast argumentais siekiama, kad būtų persvarstytas pats ginčijamas sprendimas, ir jie nėra suformuluoti kaip rimti kaltinimai dėl skundžiamo sprendimo. Todėl juos reikia pripažinti nepriimtinais.

100

Toliau dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies pažymėtina, jog Komisija ginčija, kad tą patį ekonominį vienetą įvairiais laikotarpiais sudarančių bendrovių atsakomybės pasidalijimas turi būti proporcingas kiekvienos šį vienetą sudarančios bendrovės dalyvavimo darant pažeidimą trukmei arba laikotarpiui, kuriuo šiai priklausė aptariamą pažeidimą padariusi dukterinė bendrovė. Jei pradinis dydis apskaičiuojant baudą būtų fiksuotas ir nepriklausytų nuo pažeidimo trukmės, o rodytų tik jo sunkumą, didinant pagrindinį baudos dydį 10 % už kiekvienus įmonės dalyvavimo darant pažeidimą metus būtų skiriamos baudos, kurios būtų ne visai proporcingos, palyginti su pažeidimo trukme.

101

Dėl antros šio pagrindo dalies, susijusios su skundžiamo sprendimo motyvavimo stoka, Komisija mano, kad, atvirkščiai, skundžiamo sprendimo 92–105 punktuose Bendrasis Teismas konkrečiai atsakė į FLS Plast argumentą dėl jai skirtos baudos neproporcingumo.

102

Dublike FLS Plast atsako, kad tvirtindama, jog Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, kad jai ginčijamu sprendimu skirta bauda buvo neproporcinga, palyginti su jos netiesioginio dalyvavimo darant pažeidimą trukme, ji aiškiai pateikė rimtų kaltinimų, pagrįstų Bendrojo Teismo priimtame skundžiamame sprendime padarytomis teisės klaidomis.

103

Dėl antros šios pagrindo dalies FLS Plast tvirtina, kad aplinkybė, jog savo apeliaciniame skunde ji neketina aptarti visų skundžiamo sprendimo trūkumų, neturi jokios įtakos ketvirtojo pagrindo, kuri jį pateikė grįsdama apeliacinį skundą, rimtumui.

104

Komisija triplike pakartoja argumentą, jog FLS Plast siekia, kad būtų apskritai persvarstytas pats ginčijamas sprendimas, nes ji nesugebėjo aptikti skundžiamame sprendime nė vieno trūkumo.

105

Dėl ketvirtojo FLS Plast apeliacinio skundo pagrindo pakanka konstatuoti, kad šios bendrovės suformuluoti kaltinimai dėl skundžiamo sprendimo, susiję, pirma, kalbant apie pirmą šio pagrindo dalį, su tuo, kad Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos taikytą baudos apskaičiavimo metodą, dėl kurio skirta bauda buvo neproporcinga, ir, antra, kalbant apie antrą minėto pagrindo dalį, su tuo, kad motyvuodamas šį sprendimą Bendrasis Teismas tik padarė nuorodą į gaires, o tai yra motyvavimo trūkumas, pakankamai aiškiai išplaukia iš jos apeliacinio skundo 99–123 punktų ir leidžia Teisingumo Teismui įgyvendinti savo kontrolę. Todėl abi ketvirtojo pagrindo, kurį FLS Plast pateikė grįsdama apeliacinį skundą, dalys yra priimtinos.

106

Kiek tai susiję su pirma šio pagrindo dalimi, susijusia su proporcingumo principo pažeidimu nustatant baudą, reikia atmesti FLS Plast argumentą, kad, pirma, ji turi būti laikoma kartelyje dalyvavusiai dukterinei bendrovei faktiškai nustatytos baudos garante, o antra, Komisija negali išieškoti iš patronuojančiųjų bendrovių baudos, kuri yra didesnė nei dukterinei bendrovei skirta „pradinė“ bauda.

107

Iš tiesų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, kalbant apie už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos sumokėjimą, dviejų vieną ekonominį vienetą sudarančių bendrovių solidarumo ryšys negali būti susiaurintas iki garantijos, kurią patronuojančioji bendrovė suteikia siekdama užtikrinti dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą. Todėl argumentai, jog šiai patronuojančiajai bendrovei negalėjo būti skirta didesnė bauda nei jos dukterinei bendrovei, yra nepagrįsti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 56 ir 58 punktus). Šioje teismo praktikoje atsižvelgiama į aplinkybę, jog pagal bausmių ir sankcijų individualizavimo principą reikalaujama, kad, remiantis 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 3 dalimi, solidariai mokėtinos baudos dydis būtų nustatytas atsižvelgiant į nagrinėjamai įmonei individualiai inkriminuojamo pažeidimo sunkumą ir jo trukmę (Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 127 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

108

Be to, dėl argumento, susijusio su tariamai neproporcingu baudos pobūdžiu, palyginti su pažeidimo trukme, darytina išvada, kad FLS Plast jo neįrodė.

109

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog Bendrasis Teismas iš tiesų turi rūpintis, kad apskaičiuojant baudos, skirtos įmonei už Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą, dydį būtų tinkamai atsižvelgta į šio pažeidimo ir įmonės dalyvavimo jį darant trukmę. Tačiau pažeidimo trukmė nėra nei vienintelis, nei svarbiausias veiksnys, į kuriuos Komisija arba Bendrasis Teismas turi atsižvelgti apskaičiuodami šią baudą.

110

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad FLS Plast ir kitoms aptariamame kartelyje dalyvavusioms bendrovėms skirtos baudos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant ne tik į atitinkamas dalyvavimo darant pažeidimą trukmes. Pavyzdžiui, FLS Plast skirtos baudos dydis nebūtinai turėjo būti griežtai proporcingas ir juo labiau „protingai“ proporcingas šios bendrovės dalyvavimo darant nagrinėjamą pažeidimą trukmei, o turėjo tinkamai atspindėti padaryto pažeidimo sunkumą.

111

Dėl šio pažeidimo sunkumo reikia priminti, kad pažeidimo esmė buvo dalyvavimas visuose susitarimuose ir veiksmų derinimas šešiose valstybėse narėse ir kad tas pažeidimas buvo susijęs su kainų ir bendrų kainos apskaičiavimo būdų nustatymu, rinkų pasidalijimu ir pardavimo kvotų paskirstymu, klientų, sandorių ir užsakymų priskyrimu, suderintų pasiūlymų teikimu tam tikruose konkursuose ir keitimusi specifine informacija. Būtent tokios apimties pažeidimą Komisija ginčijamo sprendimo 765 konstatuojamojoje dalyje teisingai kvalifikavo kaip „labai sunkų“. Apeliaciniame skunde FLS Plast neginčija šio kvalifikavimo.

112

Tokiomis aplinkybėmis nepanašu, kad pasinaudodamas jam suteikta neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas skirtą baudą sumažino iki neproporcingo dydžio, kai nustatė, jog baudos, už kurios sumokėjimą ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punkte FLS Plast buvo pripažinta solidariai atsakinga, dydis yra 14,45 mln. EUR, t. y. gerokai mažiau nei minimali 20 mln. EUR suma, kurią Komisija paprastai nustato kaip pradinį dydį, kai skaičiuoja baudas už „labai sunkius“ pažeidimus, ir kuri numatyta gairių 1 punkto A dalies trečioje įtraukoje.

113

Todėl ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

114

Dėl antros šio pagrindo dalies, susijusios su skundžiamo sprendimo motyvavimo stoka tiek, kiek juo atmestas argumentas, jog nustatydama FLS Plast skirtiną baudą Komisija pažeidė proporcingumo, palyginti su šios įmonės dalyvavimu darant pažeidimą, principą, darytina išvada, kad šiai daliai taip pat negalima pritarti.

115

Bendrasis Teismas išnagrinėjo šį argumentą skundžiamo sprendimo 100 punkte; šiame punkte jis konstatavo, kad „kaltinimas, jog [FLS Plast] atsakomybė yra akivaizdžiai neproporcinga, palyginti su laikotarpiu, kuriuo ši turėjo Trioplast Wittenheim akcijų, nepagrįstas. Nė vienoje teisės normoje ar teisės principe nėra numatyta, kad Komisija privalo užtikrinti tokį proporcingumą. Tiesa, pagal gaires Komisija turi atsižvelgti į pažeidimo trukmę. Tačiau šiuo atveju nustatyta <...>, kad [FLS Plast] atveju Komisija padidino [FLS Plast] nustatytą pradinę baudą 10 % už kiekvienus dalyvavimo darant pažeidimą metus“.

116

Toks motyvavimas, nors ir trumpas, leidžia suprasti priežastį, dėl kurios Bendrasis Teismas atmetė FLS Plast šiuo klausimu pateiktus argumentus. Maža to, minėtas motyvavimas turi būti aiškinamas kartu su skundžiamo sprendimo 92–105 punktuose pateiktais Bendrojo Teismo samprotavimais, kurie taip pat yra susiję su baudos apskaičiavimu atsižvelgiant į FLS Plast dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, palyginti su Trioplast Industrier ir Saint‑Gobain dalyvavimo darant jį trukme.

117

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 101 punkte, be kita ko, pabrėžė, jog „negalima pritarti teiginiui, kad Komisija turėjo padalyti pradinį baudos dydį prieš jį keisdama atsižvelgusi į kitus veiksnius, nes Trioplast Wittenheim iš eilės priklausė grupei Saint‑Gobain, [FLS Plast] ir Trioplast Industrier. Pirma, [FLS Plast] nenurodė jokios teisės normos arba principo, pagal kuriuos Komisiją būtų įpareigota tai padaryti. Antra, tai, kad patronuojančiajai bendrovei skiriama tokio pat pradinio dydžio bauda kaip ir tiesiogiai darant pažeidimą dalyvavusiai dukterinei bendrovei, ir šis dydis nėra dalijamas tuo atveju, jei per tam tikrą laikotarpį pasikeitė kelios patronuojančiosios bendrovės, savaime negali būti laikoma netinkama“.

118

Atsižvelgiant, be kita ko, į skundžiamo sprendimo 101 punkte išdėstytus samprotavimus, šio sprendimo 100 punkte nurodytų Bendrojo Teismo motyvų akivaizdžiai pakanka, kad FLS Plast sužinotų priežastį, dėl kurios Bendrasis Teismas atmetė jos argumentus šiuo klausimu, o Teisingumo Teismas – įgyvendintų savo kontrolę. Todėl negalima daryti išvados, kad skundžiamas sprendimas šiuo klausimu nepakankamai motyvuotas.

119

Kadangi abi ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindo dalis atmestos, visas šis pagrindas turi pripažintas nepagrįstu.

120

Penktajame apeliacinio skundo pagrinde FLS Plast kaltina tuo, kad Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą sprendimą pasibaigus procesui, kurio trukmė buvo pernelyg ilga, nes nuo ieškinio pareiškimo momento iki skundžiamo sprendimo paskelbimo praėjo šešeri metai. Todėl, FLS Plast nuomone, Bendrasis Teismas pažeidė teises, kuriomis ji gali remtis pagal Chartijos 47 straipsnį ir EŽTK 6 straipsnio 1 dalį.

121

Šiuo klausimu FLS Plast pažymi, kad Bendrasis Teismas neatliko jokių veiksmų ketverius metus ir keturis mėnesius, t. y. nuo rašytinės proceso dalies pabaigos 2007 m. vasario 20 d. iki 2011 m. birželio 22 d. posėdžio, ir toks ilgas neveikimas negali būti pateisinamas proceso organizavimo arba tyrimo priemonėmis. Vienintelis Bendrojo Teismo per šį laikotarpį atliktas veiksmas yra klausimyno, kurį sudarė keturi klausimai, išsiuntimas šalims prieš posėdį.

122

FLS Plast teigimu, ginčijamas sprendimas ir jos pateikti argumentai nebuvo tokie sudėtingi, kad neleistų Bendrajam Teismui pasirengti žodinei proceso daliai anksčiau nei per ketverius metus ir keturis mėnesius.

123

FLS Plast pabrėžia, kad savo pirmuosius sprendimus dėl ginčijamo sprendimo Bendrasis Teismas galėjo priimti 2010 m. rugsėjo 13 d. Taigi jau 2010 m. rugsėjo mėn. Bendrasis Teismas turėjo galimybę priimti sprendimus kitose bylose, nes jau buvo atlikęs visus reikalingus ekonominius vertinimus ir išnagrinėjęs faktines aplinkybes. Be to, minėti sprendimai buvo susiję su Trioplast Industrier (Bendrojo Teismo Sprendimas Trioplast Industrier / Komisija, T‑40/06, EU:T:2010:388) ir Trioplast Wittenheim (Bendrojo Teismo Sprendimas Trioplast Wittenheim / Komisija, T‑26/06, EU:T:2010:387). Taigi daugelis šioje byloje svarbių faktinių aplinkybių yra identiškos aplinkybėms, kurias Bendrasis Teismas išnagrinėjo Sprendime Trioplast Wittenheim / Komisija (EU:T:2010:387). Todėl nėra priežasčių, pateisinančių vienų metų ir penkių mėnesių terminą, kuris praėjo nuo momento, kai Bendrasis Teismas paskelbė pastarąjį sprendimą, iki skundžiamo sprendimo paskelbimo.

124

Galiausiai FLS Plast elgesys Bendrajame Teisme nėra ta priežastis, nuo kurios priklausė proceso Bendrajame Teisme trukmė.

125

Visų pirma Komisija pateikia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Ši institucija teigia, kad tuo atveju, kai šalis mano, jog proceso Bendrajame Teisme trukmė yra pernelyg ilga, ji turi pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, kurių ji tariamai patyrė. Be to, tokia pernelyg ilga proceso trukmė savaime negali lemti baudos sumažinimo, kurio siekia FLS Plast, nes tai gali būti prilyginta ginčijamo sprendimo pakeitimui.

126

Be to, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, būtent į reikšmę įmonei, sudėtingumą ir šalių elgesį, proceso Bendrajame Teisme trukmė buvo tinkama. Komisija šiuo klausimu pabrėžia, kad FLS Plast užginčijo beveik visas grindžiant ginčijamą sprendimą nurodytas faktines aplinkybes, todėl jas reikėjo patikrinti. Kadangi kai kurios šios bylos buvo susijusios su patronuojančiosiomis bendrovėmis ir jų dukterinėmis bendrovėmis, buvo imtasi tam tikrų tyrimo priemonių siekiant išnagrinėti ir išspręsti visas šias bylas. Taip pat reikėjo turėti omenyje aplinkybę, kad FLS Plast buvo pateikusi labai sudėtingą ieškinį, kurį sudarė daug įvairių pagrindų ir jų dalių. Keturiolika kitų ieškovių taip pat pateikė išsamius procesinius dokumentus.

127

Toliau Komisija nurodo, kad jei Teisingumo Teismas nuspręstų, jog pažeista pareiga išspręsti bylą per protingą terminą, ir manytų, kad būtina sumažinti baudą, toks sumažinimas turėtų būti labai nedidelis arba tik simbolinis.

128

Dublike FLS Plast teigia, kad Komisija nenurodė nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo teisinio pagrindo.

129

Komisija triplike pabrėžia, kad apeliaciniame skunde pateikti pagrindai gali būti susiję tik su Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis. Penktasis pagrindas, kurį FLS Plast pateikė grįsdama apeliacinį skundą, nėra susijęs su teisės klaida.

130

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir jo praktikos, nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas gali aiškintis, ar Bendrasis Teismas padarė apeliantės interesus pažeidžiančių proceso pažeidimų (žr., be kita ko, Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, EU:C:2009:456, 176 punktą).

131

Dėl FLS Plast nurodyto Chartijos 47 straipsnio pažeidimo reikia priminti, kad šios nuostatos antroje pastraipoje numatyta, jog „kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“. Kaip ne kartą nusprendė Teisingumo Teismas, šis straipsnis yra susijęs su veiksminga teismine gynyba (žr., be kita ko, Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, EU:C:2009:456, 179 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

132

Šiuo atžvilgiu tokia teisė, kurios, kaip vieno iš pagrindinių Sąjungos principų, egzistavimas buvo patvirtintas dar prieš įsigaliojant Chartijai, taikoma teisme nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, EU:C:2009:456, 178 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

133

Taip pat reikia priminti, kad, EURopos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, protingo termino, per kurį turi būti išnagrinėta byla, nesilaikymas, kaip procesinis ir vienos iš pagrindinių teisių pažeidimas, turi leisti atitinkamai šaliai pasinaudoti veiksminga teisminės gynybos priemone, sudarančia sąlygas tinkamai ištaisyti situaciją (šiuo klausimu žr. EURopos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Kudla c., Nr. 30210/96, 156 ir 157 punktus, EŽTK 2000‑XI).

134

Vis dėlto reikia priminti, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką ir būtinybę užtikrinti Sąjungos teisės konkurencijos taisyklių laikymąsi, Teisingumo Teismas, remdamasis tik tuo, kad byla neišnagrinėta per protingą terminą, negali leisti ieškovui ginčyti jam skirtos baudos dydžio, kai visi pagrindai, kuriais prieštaraujama Bendrojo Teismo išvadoms, susijusioms su šios baudos dydžiu ir elgesiu, už kurį ši bauda skirta, buvo atmesti (žr., be kita ko, Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 78 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

135

Iš tiesų Teisingumo teismas taip pat nusprendė, kad sankcijos už Sąjungos teismo padarytą jam tenkančios pareigos, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, pagal kurią jam pateiktos bylos turi būti išnagrinėtos per protingą terminą, pažeidimą turi būti skiriamos pateikus Bendrajam Teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes tai yra veiksminga teisių gynimo priemonė. Iš to matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos priimti sprendimą per protingą terminą nesilaikymo, negali būti tiesiogiai pateiktas Teisingumo Teismui vykstant apeliaciniam procesui; jis turi būti pateiktas pačiam Bendrajam Teismui (žr., be kita ko, Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, EU:C:2013:770, 83 ir 84 punktus).

136

Todėl nagrinėjant prašymą atlyginti žalą, nurodomos žalos realumą, šios žalos ir ginčijamos pernelyg ilgos teismo proceso trukmės priežastinį ryšį turi įvertinti kita nei bylą, kurios nagrinėjimo trukmė kritikuojama, nagrinėjusi Bendrojo Teismo kolegija, išanalizavusi jai šiuo klausimu pateiktus įrodymus (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, EU:C:2013:770, 88 ir 90 punktus).

137

Taigi reikia konstatuoti, kad proceso Bendrajame Teisme, kuriam pasibaigus buvo priimtas skundžiamas sprendimas, trukmė, t. y. daugiau nei šešeri metai, negali būti pateisinama jokiomis šios bylos aplinkybėmis, dėl kurių kilo šis ginčas.

138

Matyti, kad nuo rašytinės proceso dalies pabaigos, kai 2007 m. vasario mėn. buvo pateiktas Komisijos triplikas, iki žodinės proceso dalies pradžios 2011 m. birželio mėn. praėjo maždaug ketveri metai ir keturi mėnesiai. Šio laikotarpio trukmė negali būti pateisinama bylos aplinkybėmis, kaip antai bylos sudėtingumu, šalių elgesiu ar procesiniais nesklandumais.

139

Išnagrinėjus FLS Plast pareikštą ieškinį, kuris trumpai aprašytas šio sprendimo 9 ir 10 punktuose, dėl bylos sudėtingumo reikia pasakyti, kad nors nurodyti ieškinio pagrindai turėjo būti išsamiai išnagrinėti, jie nebuvo ypač sudėtingi. Nors iš tikrųjų penkiolika ginčijamo sprendimo adresatų Bendrajame Teisme pareiškė ieškinius dėl sprendimo panaikinimo, ši aplinkybė negalėjo sukliudyti teismui susisteminti bylos medžiagos ir pasirengti žodinei proceso daliai per trumpesnį nei ketverių metų ir keturių mėnesių laikotarpį.

140

Dėl šalių elgesio reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad savo elgesiu FLS Plast būtų prisidėjusi prie bylos nagrinėjimo vilkinimo.

141

Galiausiai bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad procesas būtų nutrūkęs ar vilkinamas dėl procesinių nesklandumų, kuriais būtų galima pateisinti proceso trukmę.

142

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad buvo pažeista Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, nes procesas Bendrajame Teisme neatitiko bylos išnagrinėjimo per protingą terminą reikalavimų, todėl tai yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Bergaderm ir Goupil / Komisija, C‑352/98 P, EU:C:2000:361, 42 punktą).

143

Vis dėlto iš šio sprendimo 134–136 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad penktąjį pagrindą, kurį FLS Plast pateikė grįsdama savo apeliacinį skundą, reikia atmesti.

144

Darytina išvada, kad apeliacinį skundą reikia atmesti, nes nepritarta nė vienam pagrindui, kurį FLS Plast pateikė grįsdama savo apeliacinį skundą.

145

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

146

Pagal to paties Reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš FLS Plast ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: