2011 m. kovo 10 d.Hof van Cassatie van België (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje INNO nv prieš Unie van Zelfstandige Ondernemers vzw (UNIZO), Organisatie voor de Zelfstandige Modedetailhandel vzw (Mode Unie), Couture Albert bvba

(Byla C-126/11)

2011/C 152/26

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België (Belgija)

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: INNO nv

Kitos kasacinio proceso šalys: Unie van Zelfstandige Ondernemers vzw (UNIZO), Organisatie voor de Zelfstandige Modedetailhandel vzw (Mode Unie), Couture Albert bvba

Prejudicinis klausimas

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29 (1) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 149, p. 22), ypač jos 1 straipsnį, 2 straipsnio d punktą, 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad šiais straipsniais draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai 1991 m. liepos 14 d. Komercinės veiklos ir vartotojų informavimo bei apsaugos įstatymo 53 straipsnio 1 ir 3 dalys, kuriomis verslininkams draudimo laikotarpiais nuo lapkričio 15 d. iki sausio 2 d. ir nuo gegužės 15 d. iki birželio 30 d. 52 straipsnio 1 dalyje išvardytose prekybos šakose, neatsižvelgiant į vietą ir komunikacijos priemones, draudžiama skelbti 42 straipsnyje nurodytus pranešimus apie kainų nuolaidas arba pranešimus, iš kurių galima daryti prielaidą dėl kainų nuolaidų ir iki draudimo laikotarpio pradžios — pranešimų apie kainų nuolaidas arba pranešimus, iš kurių galima daryti prielaidą dėl kainų nuolaidų, jeigu tokie pranešimai turi poveikį per šį draudimo laikotarpį, net ir tuomet, kai neatsižvelgiant į nacionalinių įstatymų leidėjo siekiamą dvigubą tikslą, t y., pirma, apsaugoti vartotojų interesus, ir, antra, sureguliuoti konkurencinius verslininkų santykius, jomis iš tikrųjų siekiama reguliuoti konkurencinius verslininkų santykius, ir atsižvelgiant į kitas įstatyme numatytas garantijas veiksmingai nereikalaujama vartotojų apsaugos?

(1)  OL L 149, p. 22.