—

reikiamų įgūdžių ir strategijų analizę;

—

tinkamų įgūdžių ugdymo programų rengimą ir įgyvendinimą;

—

prasmingos ir įgyvendinamos prieigos prie visiškai apmokamo mokymo darbo metu visiems darbuotojams nustatymą;

—

užtikrinimą, kad įmonės lygmeniu būtų įdiegtos veiksmingos darbuotojų dalyvavimo ir veiksmingo informavimo bei konsultavimosi su jais sistemos, laikantis taikytinų taisyklių;

—

teisingos pertvarkos iniciatyvų integravimą į Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) ir Europos semestro įgyvendinimą;

—

didelių paskatų bendrovėms nustatymą, kad jos pirmenybę teiktų turimų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui siekiant užpildyti įgūdžių spragas; bendrovių pertvarkos planų, kuriais numatomos permainos ir rengiamos strategijos, kaip valdyti galimus pokyčius, rengimą, skelbimą ir nuolatinį atnaujinimą; taip pat didesnių pameistrystės ir mokymo išmokų skatinimą, vadovaujantis nacionaliniais modeliais, siekiant iš dalies finansuoti darbuotojų mokymą regionų lygmeniu;

—

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų koordinuoti kruopščią analizę, kad galėtų suprasti, kurie strateginiai sektoriai plėsis, kurie bus pertvarkyti, sumažinti arba kurių bus laipsniškai atsisakyta. Šioje analizėje turėtų būti išdėstytos tinkamos paramos priemonės, pavyzdžiui, ES finansavimas, valstybės pagalba, gerovė, laikina socialinė parama ir perkvalifikavimo priemonės, skirtos padėti darbuotojams pereiti iš vienos darbo vietos į kitą. Atliekant šią analizę reikėtų išnagrinėti pertvarkos poveikį užimtumui ir įgūdžiams įvairiose šalyse, regionuose ir sektoriuose, įskaitant subrangovus ir galutines vertės grandinės grandis (25). Atsižvelgiant į 2024–2029 m. politinių gairių rekomendacijas, atliekant šią analizę taip pat reikėtų išnagrinėti galimą neigiamą šalutinį Europos pertvarkos poveikį kitoms pasaulio šalims, siekiant jį sušvelninti įgyvendinant sektorių ir teritorinius pertvarkos planus;

—

pertvarkos trajektorijas ir perėjimo iš vienos darbo vietos į kitą planus reikėtų rengti bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir vykdant kolektyvines darybas;

—

svarstant sektorių planus reikėtų atsižvelgti į abipusiškumą ir pasaulinius įsipareigojimus, įskaitant tarptautinius prekybos susitarimus.

—

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teritorijos turėtų vietos poreikiais grindžiamas pertvarkos trajektorijas, parengtas bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir atitinkamo lygmens socialiniais partneriais, ir sektorių pertvarkos planus, kuriais būtų užtikrinamos alternatyvios užimtumo galimybės ir mokymas. Valstybės narės turėtų remti bendruomenės inicijuotas iniciatyvas ir užtikrinti, kad būtų plačiai konsultuojamasi su vietos gyventojais ir pilietine visuomene.

—

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų siekti bendro sutarimo ir parengti gaires dėl kokybiškų darbo vietų, darbo vietos saugumo ir darbo sąlygų ekologiškose darbo vietose. Jos taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis informacija, kad būtų skatinama geroji patirtis ir parodyta, kaip ES socialinis acquis įgyvendinamas nacionaliniu lygmeniu. EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą kartu su socialiniais partneriais parengti kokybiškų darbo vietų kūrimo planą, kaip siūloma 2024–2029 m. politinėse gairėse (29), ir ragina Komisiją apsvarstyti šioje nuomonėje pateiktus pasiūlymus;

—

naudojantis naujausia informacija apie darbo rinką ir įgūdžius bei prognozėmis regionų, sektorių ir profesiniu lygmenimis, galima nustatyti ir prognozuoti konkrečių profesijų ir universaliųjų įgūdžių poreikius ir atitinkamai pritaikyti mokymo programas trumpalaikiams ir ilgalaikiams poreikiams patenkinti (30);

—

valstybės narės turėtų parengti ir skatinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijas, kad suaugusieji aktyviau dalyvautų lavinant naujus įgūdžius ir kuriant su pertvarka susijusias darbo vietas; Jos taip pat turėtų atnaujinti profesinio rengimo ir mokymo ir kitas programas bei skatinti glaudesnę švietimo ir mokymo subjektų ir MVĮ, integracijos į darbo rinką socialinių įmonių ir socialinių partnerių partnerystę pagal nacionalinį profesinio mokymo valdymo ir praktikos modelį. Galiausiai, jos turėtų sukurti arba sustiprinti pameistrystės, apmokamų stažuočių ir darbo stebėjimo sistemų paramos sistemas, apimančias stiprų mokymo komponentą, visų pirma labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse, įskaitant tas, kurios padeda siekti klimato ir aplinkos tikslų, ir sektoriuose, kuriuose trūksta įgūdžių. Šios sistemos turėtų būti stebimos ir vertinamos nacionaliniu ar regionų lygmeniu ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti darbo vietų kokybę (31);

—

teikti tinkamas paskatas MVĮ investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą ir puoselėti verslininkų ir darbuotojų mokymosi visą gyvenimą kultūrą, be kita ko, pasitelkiant mikrokredencialus;

—

skatinti MVĮ tinklaveiką, kad būtų dalijamasi žiniomis;

—

skatinti socialinį dialogą remiantis gerąja patirtimi, kad dirbantiems arba darbo vietą keičiantiems asmenims būtų suteikta teisė gauti finansinę paramą trumpesniems ar ilgesniems mokymo kursams, kad jie galėtų lavinti savo įgūdžius. Į tai būtų galima atsižvelgti rengiant naująjį Europos socialinio dialogo paktą, pasiūlytą 2025 m. pradžiai (32) ,  (33);

—

teisinga pertvarka turėtų būti integruota į nacionalines įgūdžių strategijas, įtraukiant Komisijos Europos įgūdžių darbotvarkės ir Atnaujintos naujos pramonės strategijos pasiūlymus. Pagal Įgūdžių paktą įgyvendinamos įgūdžių partnerystės iniciatyvos taip pat bus svarbus svertas (34);

—

įgūdžių strategijomis reikėtų spręsti jau esamos lyčių nelygybės problemą ir užtikrinti, kad teisingos pertvarkos politika aktyviai didintų lyčių lygybę (35) ,  (36). Be to, ypatingą dėmesį reikėtų skirti darbo keitimo ar praradimo poveikiui socialinėms grupėms, kurioms gresia atskirtis nuo darbo rinkos, pavyzdžiui, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, migrantams ar ilgalaikiams bedarbiams;

—

EESRK ragina Europos Komisiją apsvarstyti pirmiau nurodytus punktus kito Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano persvarstymo metu.

—

Europos Komisija turėtų integruoti teisingos pertvarkos iniciatyvas į Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) ir Europos semestro įgyvendinimą. ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti judėjimo laisvę socialinės apsaugos srityje, kai darbuotojai perkeliami į kitą valstybę narę pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004;

—

valstybės narės turėtų būti skatinamos peržiūrėti ir, jeigu reikia, pritaikyti savo gerovės ir socialinės apsaugos sistemas, kad būtų sprendžiamos šiandienos socialinės, aplinkos ir ekonominės problemos, siekiant užtikrinti teisingą žaliosios pertvarkos sąnaudų ir naudos pasidalijimą ir užtikrinti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas visuotinės svarbos paslaugas. Priklausomai nuo nacionalinio konteksto, tokios sistemos, be kita ko, galėtų apimti aktyvią darbo rinkos politiką, bedarbio pašalpas, tinkamą paramą tiems, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, minimalųjį darbo užmokestį, ekologinius čekius, tiesioginę pajamų paramą (38). Nacionalinės valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su ne pelno subjektais, socialinės ekonomikos įmonėmis ir kitais socialinių paslaugų teikėjais, kad nustatytų pažeidžiamus namų ūkius ir asmenis, ir juos remtų taikydamos laikinąsias priemones;

—

socialinės apsaugos sistemos gali būti pritaikytos, kad užtikrintų pajamų saugumą, visų pirma keičiant darbo vietą, sveikatos ir priežiūros paslaugas pasitelkiant tinkamą socialinę infrastruktūrą, visų pirma labiausiai paveiktose teritorijose ir pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir mažinama su sveikata ir klimatu susijusi rizika (39);

—

Valstybės narės turėtų naudotis tikslinėmis ir gerai parengtomis įdarbinimo ir pereinamojo laikotarpio paskatomis, kad prisidėtų prie judumo darbo rinkoje tarp sektorių, regionų ir šalių (40).

—

kadangi ES bus nevienodai prarandamos ir kuriamos naujos darbo vietos, be to, skirtingų teritorijų technologiniai ir įgūdžių pranašumai yra nevienodi, reikėtų suderinti pramonės ir sanglaudos politiką, kad būtų sustiprintas ES, kaip pasaulinio masto ekonomikos dalyvės, vaidmuo vykdant teisingą pertvarką visoje ES (41);

—

ES turėtų priimti pramonės strategiją, atitinkančią teisingos pertvarkos tikslus, kuria būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiuo tikslu ji galėtų nustatyti kiekvieno regiono strategines pramonės šakas ir vertės grandines bei ekonominį potencialą ir koordinuoti jų indėlį į ES vertės grandines (42) ,  (43). Pavyzdžiu būtų galima laikyti BEISP modelį (44);

—

sanglaudos politika ir toliau turi būti svarbi teisingos pertvarkos varomoji jėga regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo iškastiniu kuru grindžiamos infrastruktūros. Specialus ES lygmens fondas, pavyzdžiui, siūlomas Europos konkurencingumo fondas (45), gali teikti dotacijas ir paskolas strateginiams pramonės projektams regionuose, kurie neturi fiskalinio pajėgumo šioms investicijoms, plėtoti. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas priklausytų nuo pažangos, viešoji parama, kaip antai paskolos, dotacijos ir viešieji pirkimai, turėtų atitikti socialines ir aplinkos apsaugos sąlygas (46);

—

reikėtų teikti konkrečią paramą valstybėms narėms, kurios nepakankamai išnaudoja strategines ES finansavimo priemones inovacijoms, moksliniams tyrimams, plėtrai ir pramonės plėtrai, ypač fiskaliniu požiūriu suvaržytose šalyse;

—

nacionaliniu lygmeniu įvairių sektorių ir darbo rinkų suderintais nacionaliniais planais turi būti siekiama išsaugoti kokybiškas darbo vietas pertvarkai, kartu numatant tinkamus mechanizmus, kad nacionaliniai socialiniai partneriai galėtų prisidėti prie šio proceso.

—

holistinis, koordinuotas ir integruotas politikos požiūris yra teisingos pertvarkos politikos sistemos pagrindas. Socialinis ir pilietinis dialogas, atstovaujantis visuomenei, ir vietos bei regionų valdžios institucijų dalyvavimas, yra jos įgyvendinimo pagrindas (47);

—

kurti analitines ir stebėsenos priemones, kurios padėtų rengti išsamius politikos priemonių rinkinius ir stebėti darbo keitimo programų (perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonių, pereinamojo laikotarpio pašalpų ir kt.) veiksmingumą (48);

—

reikia sistemingai visais politikos formavimo lygmenimis atsižvelgti į ilgalaikį aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinį politikos poveikį, ypač ex ante vertinimuose. Politikos formuotojai turėtų reguliariai teikti visuomenei vertinimų, prognozavimo bei stebėsenos rezultatus ir organizuoti pasikeitimus nuomonėmis su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais apie rezultatus ir galimus pokyčius (49);

—

visų lygmenų politikos formuotojai turėtų užtikrinti visapusišką ir prasmingą visų lygmenų darbuotojų ir jų atstovų bei visų sektorių ir visų dydžių įmonių dalyvavimą numatant pokyčius ir valdant restruktūrizavimo procesus, įskaitant susijusius su žaliąja pertvarka, visais politikos formavimo ir įgyvendinimo etapais (50);

—

dalyvavimas formuojant politiką turėtų įgalėti asmenis, pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus ir suteikti jiems galimybę prisidėti prie atitinkamų sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo atitinkamais lygmenimis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų ir (arba) nepakankamai atstovaujamų grupių atstovų nuomonei sužinoti (51);

—

taikant politikos metodus reikėtų koordinuoti politikos formavimą visais lygmenimis ir visose atitinkamose politikos srityse, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Vertikaliuoju požiūriu tai reiškia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos skatinamos aktyviai dalyvauti planuojant, rengiant, įgyvendinant ir stebint teisingos pertvarkos politiką. Horizontaliuoju požiūriu, politikos formuotojai turi bendradarbiauti įvairiose politikos teminėse srityse, kad nustatytų politikos galimybių spragas, dubliavimąsi, kompromisus ir sinergiją. Tokių elementų nustatymas remiamas rengiant ir integruojant patikimų ir skaidrių poveikio užimtumui, socialinio ir paskirstymo (ex ante) vertinimų naudojimą (52).

—

pripažįstant, kad Energetikos valdymo reglamentas ir Europos klimato teisės aktas (53) neseniai buvo priimti ir atnaujinti, atliekant būsimas peržiūras, kaip nurodyta už energetiką ir būstą atsakingam paskirtajam Komisijos nariui skirtame įgaliojamajame rašte, būtų galima apsvarstyti galimybę teisingos pertvarkos tikslus įtraukti į daugiapakopio valdymo struktūras. Tai apima nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) suderinimo su socialiniu ir pilietiniu dialogu teisingos pertvarkos prioritetų klausimais užtikrinimą, taip pat jų integravimo į kitas politikos sritis, pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką, stiprinimą (54);

—

ES teisingos pertvarkos stebėsenos centras turėtų stebėti ES teisingos pertvarkos procesą, įskaitant nacionalinę politiką ir strategijas, grindžiamas ES lygmens gairėmis, pavyzdžiui, Europos semestru ir nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (55), kartu su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, kurie dalyvauja rengiant stebėsenos rodiklių rinkinį. Šis stebėsenos centras taip pat turėtų prisidėti prie naujausios su darbo rinka ir įgūdžiais susijusios informacijos ir prognozių, nustatant ir numatant su konkrečiomis profesijomis susijusių ir universaliųjų įgūdžių poreikius (56). Tai turėtų būti daroma reguliariai keičiantis informacija su nacionalinio ir regioninio lygmens politikos formuotojais;

—

kad būtų sudarytos sąlygos horizontaliajam koordinavimui, EESRK siūlo pasinaudoti ES politikos laboratorijomis, kurioms vadovauja Komisijos Jungtinis tyrimų centras, kad politikos formavimo proceso pradžioje būtų suburta įvairi generalinių direktoratų grupė siekiant spręsti politikos problemas remiantis tarpžinybine perspektyva (57);

—

siekiant, kad politikos procese aktyviau ir prasmingiau dalyvautų visuomenė, EESRK rekomenduoja sukurti rezultatų suvestinę, į kurią būtų įtraukiami piliečių pasiūlymai, o tais atvejais, kai pasiūlymai neįtraukiami, būtų pateiktos priežastys.

—

siekdamos patenkinti kituose skirsniuose išdėstytus teisingos pertvarkos poreikius, valstybės narės turėtų stiprinti atitinkamų viešųjų tarnybų veiklos pajėgumus, kad būtų teikiamos veiksmingos gairės ir parama įgyvendinant sąžiningos pertvarkos politiką (58);

—

galiojantys teisės aktai, kuriuose numatomos informavimo ir konsultacijų teisės, turi būti veiksmingai įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu.

—

siekiant skatinti verslumą, visų pirma su pertvarkos iššūkiais susiduriančiuose regionuose ir klimato ir aplinkos tikslus propaguojančiuose sektoriuose, skiriant ypatingą dėmesį moterų verslumui, parama reikėtų derinti finansines priemones, įskaitant dotacijas, paskolas ir nuosavą kapitalą, su ne finansinėmis priemonėmis, įskaitant mokymo ir konsultacijų paslaugas, pritaikytas kiekvienam verslo gyvavimo ciklo etapui; parama turėtų būti įtrauki ir prieinama nepakankamai atstovaujamoms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms (59). Siekiant veiksmingai remti verslumą, labai svarbios tinkamos sąlygos investicijoms ir įmonių steigimui;

—

valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir dalyvauti rinkose labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač toms, kurios prisideda prie klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant socialinės ekonomikos įmonėms, kad būtų skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas visiems. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti labiausiai pertvarkos paveiktoms teritorijoms ir sektoriams, kurie padeda siekti pertvarkos tikslų (60);

—

MVĮ atstovaujančių darbuotojų organizacijų gebėjimų stiprinimas siekiant: 1) atlikti patarėjo vaidmenį dėl to, kaip užtikrinti, kad verslo modeliai taptų ekologiškesni ir tvaresni; 2) atlikti socialinio partnerio vaidmenį politikos formuotojų atžvilgiu ir vykdant socialinį dialogą;

—

siekiant stiprinti demokratiją darbe, būtų galima skatinti įvairinti verslo modelius, įskaitant žiedines ir bendradarbiavimo sistemas, pavyzdžiui, valdytojo nuosavybę;

—

skatinti privačiojo sektoriaus teisingos pertvarkos strategijų įtraukimą jam stengiantis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro laiku ir veiksmingai dalyvaujant profesinėms sąjungoms. Įgyvendindamos šias strategijas įmonės gali numatyti žaliosios pertvarkos poveikį savo veiklai ir darbo jėgai ir nustatyti naujų galimybių.

—

reikia plataus masto Europos investicijų plano žaliajai pertvarkai, atsižvelgiant į Komisijos strategijose apskaičiuotus investicijų poreikius. Dėl būtinų didžiulių investicijų taip pat reikia daug daugiau dėmesio skirti viešosioms investicijoms, kad pertvarka būtų paspartinta. Šiuo atžvilgiu EESRK su susidomėjimu atkreipia dėmesį į EK paskelbtą siūlomą Europos konkurencingumo fondą;

—

investicijos turi būti nukreiptos į teritorijas, asmenis ir pažeidžiamas socialines grupes, kuriems pertvarka darys didžiausią poveikį. Šios investicijos turi būti produktyvios ir tvarios;

—

būtų galima apsvarstyti tam tikras sąlygas siekiant užtikrinti atitinkamą lėšų paskirstymą. Tai galėtų būti taikoma ex ante taikant reikšmingos žalos nedarymo principą, principą „nekenkti sanglaudai“ ir sukuriant bei taikant socialinės žalos nedarymo principą, o vėliau ex post įrodant, kad įvykdytos sąlygos gauti likusias lėšas. Atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų aptarti poreikį sukurti socialinės žalos nedarymo principą;

—

ES lygmens lėšos turėtų būti koordinuojamos taikant strateginę programą, kuri susietų jų tikslus ir padėtų valstybėms narėms geriau suprasti, kokių galimybių yra. Be to, vadovaujantis politinėmis gairėmis, kuriomis siekiama padidinti finansavimą teisingai pertvarkai, būtų galima išplėsti Teisingos pertvarkos fondą ir Socialinį klimato fondą; valstybės narės turėtų skatinti socialiai atsakingą viešųjų pirkimų praktiką, be kita ko, taikydamos socialinius skyrimo kriterijus, sudarydamos galimybių žmonėms, kuriems žalioji pertvarka daro didžiausią poveikį, kartu propaguodamos žaliųjų sutarčių skyrimo kriterijus (61);

—

valstybėms narėms taip pat reikės tinkamo biudžeto, kad jos galėtų investuoti į pertvarką ir ją įgyvendinti. Kalbant apie neseniai reformuotą ekonomikos valdymo sistemą, EESRK pabrėžia, kad gali prireikti tolesnių iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad būtų sutelkta pakankamai privataus ir viešojo kapitalo žaliajai pertvarkai įgyvendinti ir socialinei sanglaudai pasiekti (62);

—

valstybės narės turėtų įvertinti ir pritaikyti apmokestinimo sistemas, atsižvelgdamos į pertvarkos keliamus iššūkius, visų pirma perkeldamos mokesčių naštą nuo darbo jėgos kitiems šaltiniams, prisidedantiems prie klimato ir aplinkos tikslų (63), ir mažindamos mokesčių pleištą mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms.

—

reikiamų įgūdžių ir strategijų analizę ir griežtus socialinio ir ekonominio poveikio vertinimus nacionaliniu, sektorių, regionų ir vietos lygmenimis, pasitelkiant pakankamai išteklių turinčius įgūdžių ekspertus, taip pat regionines stebėsenos ir paramos priemones, skirtas padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, ir darbuotojams siekti šių tikslų. Šią analizę turėtų parengti socialiniai partneriai ir vyriausybės atitinkamais lygmenimis;

—

tinkamų įgūdžių ugdymo programų visais pirmiau nurodytais lygmenimis rengimą ir įgyvendinimą, kad darbuotojai, jaunimas, bedarbiai ir kitos pažeidžiamos grupės (vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji, migrantai ir t. t.) galėtų peržiūrėti savo įgūdžius ir atnaujinti savo karjeros trajektoriją, reikėtų didinti jų įsidarbinimo galimybes ir judumą bei užtikrinti, kad profesinės veiklos keitimas būtų įmanomas ir pageidautinas;

—

prasmingos ir įgyvendinamos prieigos prie visiškai apmokamo mokymo darbo metu visiems nustatymą, taikant tokias priemones, kaip pavyzdžiui, darbo užmokesčio pakeitimo išmokas, ir, nepriklausomai nuo sutarties pobūdžio, numatant konkrečias prieigos priemones moterims ir pažeidžiamoms grupėms;

—

užtikrinimą, kad įmonės lygmeniu būtų įdiegtos veiksmingos darbuotojų dalyvavimo ir veiksmingo informavimo bei konsultavimosi su jais sistemos, laikantis taikytinų taisyklių; taip pat užtikrinimą, kad būtų sustiprinta kolektyvinių derybų aprėptis, ypač besiformuojančiuose sektoriuose ir laikantis Minimalaus darbo užmokesčio direktyvos reikalavimų;

—

teisingos pertvarkos iniciatyvų integravimą į Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) ir Europos semestro įgyvendinimą. ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti judėjimo laisvę socialinės apsaugos srityje, kai darbuotojai perkeliami į kitą valstybę narę pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004;

—

reikalavimų bendrovėms nustatymą, kad jos pirmenybę teiktų turimų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui siekiant užpildyti įgūdžių spragas; bendrovių pertvarkos planų, kuriais numatomos permainos ir rengiamos strategijos, kaip valdyti galimus pokyčius, rengimą, skelbimą ir nuolatinį atnaujinimą; taip pat didesnių pameistrystės ir mokymo išmokų skatinimą, vadovaujantis nacionaliniais modeliais, siekiant iš dalies finansuoti darbuotojų mokymą regionų lygmeniu;

—

būtiną restruktūrizacijos numatymo, pasirengimo jai ir jos valdymo koordinavimą su atitinkamomis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir kompetenciją, ir tinkamu metu. Tai turėtų užtikrinti darbo vietos keitimo būdų plėtojimą, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų teisių likti savo regione apsaugai ir atsižvelgiant jų pasirinkimą likti savo sektoriuje.