Energetikos sąjungos valdymas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Energetikos sąjungos strategija apima penkis aspektus:

• priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą,
• energijos vartojimo efektyvumą,
• energetinį saugumą,
• energijos vidaus rinką,
• mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą.

Reglamentu nustatomi keli pagrindiniai elementai.

• Reikalaujama, kad ES valstybės narės imtųsi tokių veiksmų:
  • iki 2019 m. gruodžio 31 d., o vėliau – iki 2029 m. sausio 1 d. ir vėliau kas dešimt metų parengti 2021–2030 m. integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, o iki 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – iki 2034 m. sausio 1 d. ir vėliau kas dešimt metų juos atnaujinti;
  • parengtų ir Europos Komisijai pateiktų ilgalaikes išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijas, numatydamos veiksmus 30 metų, siekiant prisidėti prie platesnių darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarime nustatytų ilgalaikių tikslų įgyvendinimo;
  • nuo 2023 m. kovo 15 d. imtų teikti kas dvejus metus teikiamas pažangos ataskaitas apie planų įgyvendinimą, apimančias visus penkis energetikos sąjungos aspektus, pažangai sekti.
• Nustatomas pakartotinis Komisijos ir valstybių narių konsultacijų procesas ir regioninis valstybių narių bendradarbiavimas, ypač prieš priimant galutinius planus ir po to kas dešimt metų kitam dešimties metų laikotarpiui.
• Jame reikalaujama, kad Komisija stebėtų ir vertintų valstybių narių pažangą siekiant jų nacionaliniuose planuose nustatytų tikslų, uždavinių ir įnašų, siūlytų priemones ir naudotųsi savo įgaliojimais ES lygmeniu, kad užtikrintų bendrą tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
• Reikalaujama sukurti išmetamo ŠESD kiekio, politikos, priemonių ir prognozių nacionalines ir ES apskaitos sistemas.
• Juo nustatomas privalomas ES tikslas iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD grynąjį kiekį (palyginti su 1990 m. lygiu) ir įsipareigojama nustatyti 2040 m. klimato politikos tikslą per šešis mėnesius nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą, kuris, kaip rekomenduoja Komisija, turėtų būti 90 proc.
• Jame minimi ne tik valstybių narių įsipareigojimai, bet ir jų nacionaliniai tikslai pagal Reglamentą (ES) 2018/841 dėl ŠESD, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos sistemą (vadinamąjį LULUCF reglamentą).
• Numatoma, kad 2025 m. Komisija atliks išsamią valstybių narių pateiktų nacionalinių inventorių duomenų peržiūrą, kad nustatytų metinius valstybių narių grynojo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus ir valstybių narių metinius išmetamųjų teršalų paskirstymus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, kuriuo nustatomas privalomas metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas.
• Ji suderinta su persvarstytoje direktyvoje dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos (Direktyva (ES) 2018/2001 (žr. santrauką), kuria siekiama iki 2030 m. padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bendrame ES suvartojamos energijos kiekyje iki 42,5 proc. ir papildomai pridėti 2,5 proc., kad būtų pasiektas 45 proc. tikslas, nustatytais tikslais. Kiekviena valstybė narė turi prisidėti prie šio bendro tikslo.
• Ji suderinta su persvarstytoje direktyvoje dėl energijos vartojimo efektyvumo (Direktyva (ES) 2023/1791 (žr. santrauką), kurioje nustatytas privalomas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas užtikrinti, kad iki 2030 m. energijos suvartojimas sumažėtų bent 11,7 proc., palyginti su 2020 m. ES atskaitos scenarijaus prognozėmis, nustatytais tikslais.

Deleguotieji aktai

• Komisija turi teisę priimti deleguotuosius aktus, kad būtų galima pritaikyti šabloninius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal ES energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimus, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su ES įnašais, numatytais pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą.
• Ji taip pat turi teisę priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atsižvelgta į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartų apskaitos ataskaitų rengimo gairių pakeitimus, nustatyti reikalavimus ES apskaitos sistemai ir įsteigti registrus.
• Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1044 Reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių ir ES apskaitos sistemos:
  • nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014;
  • jis taikomas ataskaitoms, kurias valstybės narės pateikia nuo 2021 m.;
  • siekdamos nustatyti ir teikti ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis, valstybės narės ir Komisija naudosis visuotinio atšilimo potencialo vertėmis, išvardytomis I priede.

Įgyvendinimo aktai

Komisija priėmė tris įgyvendinimo aktus:

• Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros;
• Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1294 dėl ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo;
• Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/2299 dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų struktūros, formato, techninės informacijos ir rengimo tvarkos.

Panaikinimas

Šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų.