—

atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą dėl sprendimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (1), ir į 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“  (3),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (4),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (5),

—

atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1083, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) (6),

—

atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) (7),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. ES 5G tinklų kibernetinio saugumo rizikos mažinimo priemonių rinkinį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl demokratijos gynimo (COM(2023)0630),

—

atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi suderinti atstovavimo interesų grupėms trečiųjų valstybių vardu skaidrumo reikalavimai vidaus rinkoje ir iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2023)0637),

—

atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl įtraukių ir atsparių rinkimų procesų Sąjungoje, Europos aspekto iškėlimo rinkimuose į Europos Parlamentą ir didesnio jų sklandumo (C(2023)8626) ir į rekomendaciją dėl piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimo ir veiksmingo dalyvavimo viešosios politikos formavimo procesuose skatinimo (C(2023)8627),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją (8) (INGE 1),

—

atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją (9) (INGE 2),

—

atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 15 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai atlikus su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu susijusių galimų pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę tyrimą (10),

—

atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. ataskaitą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“, kurią parengė buvęs Suomijos Respublikos Prezidentas, dabar Europos Komisijos pirmininkės specialusis patarėjas Sauli Niinistö,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 213 straipsnį,

A.

kadangi užsienio šalių kišimasis yra sunkus visuotinių vertybių ir principų, kuriais grindžiama Sąjunga, pvz., žmogaus orumo, laisvės, lygybės, solidarumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų, pažeidimas; kadangi esama įrodymų, jog piktavališki ir autoritariniai užsienio valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai naudoja manipuliavimo informacija ir kitokią kišimosi taktiką, siekdami paveikti ES demokratinius procesus; kadangi per šiuos išpuolius piliečiai klaidinami ir apgaudinėjami, o tai daro poveikį jų balsavimo elgesiui, stiprina nesantaiką kurstančias diskusijas, skaldo, poliarizuoja visuomenę ir išnaudoja jos pažeidžiamumą, skatina neapykantą kurstančias kalbas, pablogina pažeidžiamų grupių, kurios labiau linkusios tapti dezinformacijos aukomis, padėtį, kenkia demokratinių rinkimų ir referendumų sąžiningumui, sukelia nepasitikėjimą nacionalinėmis vyriausybėmis, valdžios institucijomis, demokratine tvarka ir teisine valstybe bei siekia destabilizuoti Europos demokratiją; kadangi tai tapo vidaus saugumo ir visos Sąjungos visuomenės saugumo klausimu;

B.

kadangi Rusija daugelį metų nuolat vykdo neįtikėtino piktavališkumo ir masto dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama klaidinti tiek jos pačios piliečius, tiek visą tarptautinę bendruomenę, o šios kampanijos intensyvumas ypač sustiprėjo prieš jai 2022 m. vasario 24 d. pradedant agresijos karą prieš Ukrainą ir pastebimas viso karo metu; kadangi šiuo klausimu reikia nuolat glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina ir Moldova, taip pat su proeuropietiškomis Sakartvelo ir Vakarų Balkanų šalių pajėgomis ir jas remti, nes visose jose Rusija smarkiai kišasi į jų konvergencijos su Sąjunga procesą, ir per šį bendradarbiavimą reikia pasinaudoti keitimosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais galimybėmis;

C.

kadangi trečiųjų šalių valstybinių subjektų ir piktavališkų nevalstybinių subjektų bandymai kištis į demokratijos veikimą Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, taip pat spaudimas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms piktavališkai kišantis yra platesnės destrukcinės tendencijos, kurią visame pasaulyje patiria demokratinės valstybės, dalis;

D.

kadangi piktavališki subjektai toliau siekia paveikti rinkimų procesus ir pasinaudoti mūsų visuomenės atvirumu ir pliuralizmu, taip pat rengti išpuolius prieš demokratinius procesus ir Sąjungos bei jos valstybių narių atsparumą;

E.

kadangi piktavališki autokratiniai subjektai vis dažniau vykdo dezinformacijos kampanijas prieš Sąjungos delegacijų darbą; kadangi tai aiškus bandymas trukdyti Sąjungos strateginei komunikacijai užsienyje;

F.

kadangi iki 2024 m. spalio 8 d. ES ir jos valstybės narės nebuvo nustačiusios specialaus sankcijų režimo, susijusio su užsienio šalių kišimusi ir dezinformacijos kampanijomis, kurias organizavo piktavališki valstybiniai subjektai iš trečiųjų valstybių, o tai reiškia, kad tokie subjektai galėjo saugiai daryti prielaidą, jog prieš Sąjungą nukreiptos jų destabilizavimo kampanijos nesukels jokių pasekmių;

G.

kadangi nesama bendros šio reiškinio apibrėžties ir supratimo, išliko daugybė trūkumų ir spragų galiojančiuose Sąjungos ir nacionalinio lygmens teisės aktuose ir politikos priemonėse, kuriais siekiama nustatyti šalių užsienio kišimąsi, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti;

H.

kadangi tikėtina, jog užsienio šalių kišimasis, dezinformacija ir daugybė išpuolių prieš demokratiją ir grėsmių jai tęsis vis didesniu mastu ir sudėtingesniais būdais;

I.

kadangi ankstesnės Parlamento rekomendacijos dėl kovos su piktavališku užsienio šalių kišimusi į demokratinius Sąjungos procesus prisidėjo prie bendro šios problemos supratimo Sąjungoje ir didesnio informuotumo užtikrinimo;

J.

kadangi INGE 1 ir INGE 2 specialiųjų komitetų klausymai ir darbas padėjo užtikrinti, kad šios problemos būtų viešai pripažįstamos, suprantamas jų kontekstas ir iš tiesų būtų paskatintos Sąjungos diskusijos užsienio šalių kišimosi į demokratinius procesus ir dezinformacijos klausimais;

K.

kadangi, kovojant su piktavališku užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija, reikalingas visuotinis daugiašalis bendraminčių partnerių, įskaitant parlamento narius, bendradarbiavimas ir parama; kadangi demokratinės valstybės įgijo aukšto lygio įgūdžių ir parengė pažangias kovos su šiomis grėsmėmis ir išpuoliais strategijas;

L.

kadangi kovojant su užsienio šalių kišimusi, dezinformacija ir grėsmėmis demokratijai reikia daugialypio požiūrio, kad būtų skatinamas kritinis mąstymas, gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinis raštingumas, taip pat pilietinis aktyvumas ir švietimas demokratijos klausimais;

M.

kadangi hibridinės grėsmės ir išpuoliai gali sukelti plataus masto ir įvairių sektorių krizes, darančias žalingą poveikį saugai ir saugumui, piliečių gerovei ir visos visuomenės ir ekonomikos veikimui, ir tai yra labai svarbus Sąjungos vidaus reikalų iššūkis; kadangi dėl šios naujos tikrovės reikia tvirtesnio požiūrio į Sąjungos krizių valdymą ir civilinę bei gynybos parengtį, strateginio prognozavimo ir numatymo, taip pat ankstyvojo perspėjimo, nustatymo, analizės ir operatyvinio koordinavimo pajėgumų stiprinimo;

1.

nusprendžia sudaryti specialųjį komitetą pavadinimu „Specialusis komitetas Europos demokratijos skydo klausimais“ ir nusprendžia, kad šis komitetas, bendradarbiaudamas ir konsultuodamasis su kompetentingais nuolatiniais komitetais, kai tai susiję su jų įgaliojimais ir atsakomybe pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedą, turi vykdyti šias pareigas:

2.

nusprendžia, kad tais atvejais, kai specialiojo komiteto darbas apima konfidencialaus pobūdžio informacijos klausymą, liudijimus su asmens duomenimis arba keitimąsi nuomonėmis ar klausymus su institucijomis ir įstaigomis dėl konfidencialios informacijos, įskaitant mokslinius tyrimus arba jų dalis, kuriems suteiktas konfidencialumo statusas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (11) 63 straipsnį, posėdžiai turi būti uždari; be to, nusprendžia, kad liudytojai ir specialistai turi teisę duoti parodymus ar liudyti uždarame posėdyje;

3.

nusprendžia, kad į viešus posėdžius kviečiamų asmenų sąrašas, juose dalyvaujančių asmenų sąrašas ir tokių posėdžių protokolai turi būti skelbiami viešai;

4.

nusprendžia, kad specialiojo komiteto gauti konfidencialūs dokumentai turi būti vertinami Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnyje nustatyta tvarka; taip pat nusprendžia, kad tokia informacija turi būti naudojama tik specialiojo komiteto galutiniam pranešimui parengti;

5.

nusprendžia, kad specialusis komitetas turės 33 narius;

6.

nusprendžia, kad įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami 12 mėnesių ir kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo pirmojo posėdžio datos;

7.

nusprendžia, kad specialusis komitetas gali pateikti Parlamentui laikotarpio vidurio ataskaitą; be to, nusprendžia, kad ne vėliau kaip per 2026 m. sausio mėn. mėnesinę sesiją komitetas turi pateikti Parlamentui galutinį pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama 1 dalyje išdėstytiems klausimams ir kuriame būtų pateiktos faktinės išvados ir rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis, nedarant poveikio nuolatinių komitetų kompetencijai pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedą; pažymi, kad kompetentingi nuolatiniai komitetai savo darbe turi atsižvelgti į specialiojo komiteto rekomendacijas.