52024DC0401

Veiklos rezultatų stebėsena

Naudojant biudžeto asignavimus, toliau daroma pažanga siekiant ES programų pagrindinių tikslų ir užtikrinama nauda visiems ES piliečiams. Pažanga siekiant programos tikslų stebima visų pirma taikant veiklos rezultatų rodiklius.

Įvairių finansinių programų įgyvendinimo padėtis skiriasi. Įvertinti daugumos pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų programų, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondų, veiklos rezultatų rodiklių įgyvendinimo pažangą siekiant jų tikslų dar per anksti, nes iki 2023 m. pabaigos daugiausia dėmesio buvo skiriama iš dalies sutampančių 2014–2020 m. programų užbaigimui. Kita vertus, programų, kurioms taikomas tiesioginio ir netiesioginio valdymo principas, įgyvendinimo ciklas paprastai yra toliau pažengęs ir pagal 2023 m. rezultatus jau galima atlikti šį vertinimą. Kalbant apie rodiklius, kuriuos galima įvertinti, buvo laikoma, kad iki programų įgyvendinimo pabaigos sėkmingai pasiekti didžiosios daugumos rodiklių tikslai.

2021–2027 m. biudžeto išskaidymas pagal pagrindinių programų įgyvendinimo pažangą.

Diagramoje parodyta pažanga, vertinama pagal pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kuriais sėkmingai siekiama atitinkamų tikslų, dalį. Į ją neįtraukti rodikliai, pagal kurių rezultatus šiame etape negalima atlikti vertinimo.

Šaltinis: Europos Komisija

2023 m. daug ES programų, finansuojamų 2014–2020 m. biudžeto lėšomis ir toliau buvo įgyvendinamos ir davė rezultatų ES piliečiams. 2023 m. buvo atlikta daug su šiomis programomis susijusių mokėjimų (iš viso 65,5 mlrd. EUR). Dauguma šių mokėjimų buvo susiję su sanglaudos politika (įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir Europos socialinį fondą). ES biudžetas iš esmės yra į investicijas orientuotas biudžetas, kurio vienas pagrindinių tikslų – sukurti ilgalaikę vertę ES. Toliau daroma šių programų pažanga siekiant atitinkamų veiklos rezultatų tikslų.

Be to, labai svarbu, kad leidžiamos lėšos iš tikrųjų padėtų spręsti kylančius uždavinius ir duotų laukiamų rezultatų vietoje. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami ES biudžeto rezultatų, pasiektų ir pagal 2014–2020 m., ir pagal 2021–2027 m. daugiametes finansines programas, pavyzdžiai.

Pasiektų rezultatų pavyzdžiai

Klimatas ( 3 )

•Apskaičiuota, kad įgyvendinant programą „InvestEU“, 2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę 2014–2023 m. laikotarpiu privačių ir viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas per metus didėjo 32 070 752 megavatvalandėmis.

•Apskaičiuota, kad per metus išvengiama 87 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, iš kurių daugiau kaip pusė – įgyvendinant programą „InvestEU“, programą LIFE, 2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondą ir priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų investicijas. Be to, tikimasi, kad per pirmuosius dešimt Inovacijų fondo veiklos metų išmetamas anglies dioksido kiekis bus sumažintas 442 mln. tonų (iš kurių 232 mln. tonų įgyvendinant 2023 m. pasirašytus projektus).

•Apskaičiuota, kad 2014–2023 m. laikotarpiu įgyvendinant programą „InvestEU“, 2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondą, 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę atsinaujinančiųjų išteklių įrengtoji galia padidinta 127 851 megavatu.

Skaitmeninis sektorius

•Įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, iki 2023 m. vidurio dar 5,6 mln. namų suteikta prieiga prie interneto didelio pralaidumo tinklais.

•2023 m., pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę įdiegus magistralinius tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, sukurti papildomi 3 000 terabitų per sekundę pajėgumai.

Užimtumas

•Dėl 2014–2022 m. vykdytų Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmų 6,8 mln. asmenų susirado darbą (įskaitant savarankišką veiklą).

•2014–2022 m. iš Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo tiesiogiai remiamose įmonėse buvo sukurta 370 000 darbo vietų.

•Dėl vykdytų Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmų iki 2022 m. pabaigos 10,3 mln. asmenų įgijo kvalifikaciją.

Kitame šio priedo skirsnyje „2. Europos Komisijos prioritetai“ pateiktoje veiklos rezultatų analizėje apibūdinama, kaip ES programomis prisidėta prie Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen politinių prioritetų įgyvendinimo. Trečiame šio priedo skirsnyje „3. ES biudžeto horizontalieji politikos prioritetai“ ES biudžeto lygmeniu pateikiama informacija apie iniciatyvų, susijusių su klimatu, biologine įvairove, lyčių lygybe, skaitmenine pertvarka ir darnaus vystymosi tikslais, finansavimą ( 4 ). Galiausiai 4 priede „Programų veiklos rezultatų ataskaitos“ kaip interneto svetainė , kuria siekiama padidinti patogumą skaitytojui, pateikiama išsami atskirų programų ir jų veiklos rezultatų analizė.

Į programų struktūrą įtraukti veiklos rezultatai

Į 2021–2027 m. laikotarpio bendrųjų nuostatų reglamentą įtraukta griežtesnė Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo laikotarpio vidurio peržiūra. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti numatomas visapusiškas programų veiklos rezultatais pagrįstas jų patikslinimas, taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atsižvelgti į naujus uždavinius ir atitinkamas 2024 m. pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Valstybė narė, atsižvelgdama į laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d. gali pateikti Komisijai iš dalies pakeistą partnerystės sutartį. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų apsvarstyti, ar pažanga siekiant įnašo į klimato politiką tikslo nacionaliniu lygmeniu yra pakankama. Be to, Teisingos pertvarkos fondo reglamente reikalaujama iki 2025 m. birželio 30 d. atlikti Teisingos pertvarkos fondo įgyvendinimo peržiūrą, kuria bus grindžiama ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai.

2023 m. taip pat įvyko bendros žemės ūkio politikos perėjimas prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio. Viena iš pagrindinių reformuotos bendros žemės ūkio politikos, įsigaliojusios 2023 m. sausio 1 d., naujovių buvo perėjimas prie bendrojo programavimo. Valstybių narių parengtais ir Komisijos patvirtintais bendros žemės ūkio politikos strateginiais planais pavyko užtikrinti bendrą pajamų rėmimo, kaimo plėtros ir rinkos priemonių finansavimą. Naujoji bendra žemės ūkio politika tapo strategiškesnė: ES lygmeniu nustatyta 10 konkrečių tikslų, paliekant valstybėms narėms galimybę pasirinkti intervencines priemones, kad jos būtų kuo geriau įgyvendintos jų strateginiuose planuose. Tai leido šiai politikai priartėti prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio, pagal kurį visos intervencinės priemonės planuojamos ex ante ir susietos su rezultatų rodikliais.

Veiklos rezultatų informacijos patikimumo didinimas

Komisija nuolat stengiasi toliau tobulinti jau ir taip patikimus veiklos rezultatų ataskaitų teikimo procesus. 2023 m., reaguodama į vidaus ir išorės audito rekomendacijas, Komisija sustiprino savo kontrolės procesus, susijusius su informacijos apie ES finansinių programų veiklos rezultatus patikimumu. Visų pirma ji parengė naujas gaires ir konkrečius reikalavimus, kurių turi laikytis įvairūs Komisijos padaliniai, 2023 m. metinėse veiklos ataskaitose (kurios yra svarbus informacijos šaltinis rengiant šią metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą) teikdami informaciją apie jų vykdomos kontrolės rezultatus. Pirmaisiais šio sustiprinto kontrolės metodo įgyvendinimo metais įvairiais kokybės kontrolės lygmenimis matyti, kad padaliniai tinkamai atsižvelgė į naujas gaires ir reikalavimus. Jie nepranešė apie jokius didelius trūkumus, susijusius su informacijos apie atitinkamų finansinių programų veiklos rezultatus patikimumu.

2. Europos Komisijos prioritetai

Europos žaliasis kursas

Europos žaliasis kursas radosi iš būtinybės apsaugoti mūsų planetą. Tačiau jis buvo parengtas ir kaip šansas apsaugoti mūsų ateities gerovę.

Ursula von der Leyen

Europos Komisijos Pirmininkė

Pažanga siekiant nulinio grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio

2023 m. vasara buvo iki šiol karščiausia vasara Europoje. ES Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis, 2024 m. kovo mėn. buvo dešimtas iš eilės iki šiol karščiausias užregistruotas mėnuo ( 5 ). Daugelis ES regionų kentėjo nuo ekstremalių oro sąlygų, visų pirma gamtos gaisrų ir potvynių.

Europos žaliasis kursas radosi iš būtinybės apsaugoti mūsų planetą. Be to, juo taip pat siekiama išsaugoti mūsų gerovę, visų pirma suteikiant aiškią investicijų ir inovacijų kryptį ir derinant modernizavimą bei priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Žalioji pertvarka yra svarbi ES politikos ir jos ekonomikos gaivinimo strategijos dalis, o ES biudžetas atlieka labai svarbų vaidmenį ją įgyvendinant.

2023 m. apie 160 mlrd. EUR, t. y. 38 proc. ES biudžeto, buvo skirta klimato aspekto integravimo tikslams ( 6 ), prie kurių svariai prisidedama įgyvendinant sanglaudos politiką, bendrą žemės ūkio politiką ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Be to, Inovacijų fondas – viena iš didžiausių pasaulyje finansavimo programų, skirtų novatoriškų mažo anglies dioksido pėdsako technologijų demonstravimui – iki 2023 m. skyrė apie 6,5 mlrd. EUR dotacijų novatoriškiems projektams 22 dalyvaujančiose ES / Europos ekonominės erdvės šalyse. 2023 m. pagal ES pavyzdinę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ buvo suteiktos 374 dotacijos, kurių bendras ES įnašas klimato, energetikos ir judumo srityse sudarė 2,37 mlrd. EUR. Pagal ją taip pat suteiktos 232 dotacijos maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių, žemės ūkio ir aplinkos srityse; jų vertė – 1,23 mlrd. EUR.

Iš Inovacijų fondo remiama komercinė novatoriškų mažo anglies dioksido pėdsako technologijų plėtra. Jomis gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apimantis įvairias sritis: energijai imlius pramonės sektorius, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos kaupimą, nulinio ŠESD balanso judumą ir pastatus, vandenilį ir anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir saugojimą. Tokių projektų pavyzdžiai:

•žaliojo plieno gamybos įrenginys Švedijoje, skirtas tiesiogiai mažinti geležies rūdos kiekiui, naudojant vandenilį;

•uždarojo ciklo technologija Vokietijoje, kurioje naudojama geoterminė energija siekiant tiekti švarią, skirstytiną, bazinės apkrovos energiją centralizuotam šilumos tiekimui ir (arba) elektros energijos gamybai;

•ličio jonų baterijų perdirbimo įrenginys Prancūzijoje juodajai masei gaminti ir rafinuoti;

•vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginys Lenkijoje.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė palengvino ir finansavo tarpvalstybinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros įgyvendinimą pagal tarpvalstybinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos liniją – 2022–2023 m. buvo paskelbti trys kvietimai teikti pasiūlymus, kurių bendra vertė – 22,5 mln. EUR. Be to, 2023 m. pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę buvo finansuojamos pagrindinės tarpvalstybinės geležinkelių jungtys, visų pirma Brenerio pagrindinis tunelis (jungiantis Italiją ir Austriją), „Rail Baltica“ (jungiantis Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją su likusia Europos dalimi) ir tarpvalstybinė atkarpa tarp Vokietijos ir Nyderlandų (Emerichas–Oberhauzenas), taip prisidedant prie veiksmingesnės, žalesnės ir pažangesnės transporto infrastruktūros.

Be to, 2023 m. per Alternatyviųjų degalų infrastruktūros priemonę į alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ES investavo daugiau kaip 540 mln. EUR, todėl bus sukurta 14 000 įkrovimo punktų ir 81 vandenilio degalinė, taip pat bus elektrifikuoti uostai ir oro uostai.

Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas prisideda prie valstybių narių bendrai finansuojamų projektų, kurie padeda įgyvendinti žaliąją pertvarką.

Konkrečių projektų pavyzdžiai:

•geoterminių sistemų pajėgumų ir energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., biomasės, didinimas Lenkijoje;

•greitųjų geležinkelių linijų statyba Ispanijoje, tiek Viduržemio jūros koridoriuje (Mursija–Almerija), tiek Atlanto vandenyno koridoriuje (Madridas–Lisabona);

•priešgaisrinės saugos ir reagavimo pajėgumų kūrimas ir įgyvendinimas Italijoje;

•tvarios naujojo europinio bauhauzo mokyklos kūrimas Estijoje.

Investicijomis pagal sanglaudos politiką remiamas ES tarpvalstybinio transporto tinklo užbaigimas ir Europos regionų sujungimas su pagrindiniais transporto mazgais, taip pat švaraus miesto transporto ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas. Tarp investicijų rezultatų: rekonstruota arba atnaujinta 2 164 km geležinkelio linijų, didesnė parama energijos vartojimo efektyvumui didinti 50 000 įmonių, viešųjų pastatų energijos suvartojimo sumažinimas 6 000 GWh per metus ir didesnis maždaug 600 000 namų ūkių energinis naudingumas.

Sąžiningos pertvarkos užtikrinimas

Žalioji pertvarka gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei ji vyksta sąžiningai, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Šiuo tikslu ES sukūrė Teisingos pertvarkos mechanizmą. Pagal šį finansavimo mechanizmą Komisija iki 2023 m. pabaigos priėmė valstybių narių programas, kuriomis remiamos 96 teritorijos pagal 70 teritorinių teisingos pertvarkos planų, kurių bendra vertė – 19,7 mlrd. EUR.

2023 m. gegužės mėn. ES įsteigė Socialinį klimato fondą, kuris 2026–2032 m. laikotarpiu sutelks bent 86,7 mlrd. EUR, kad padėtų valstybėms narėms vykdant žaliąją pertvarką apsaugoti pažeidžiamiausias grupes, paveiksimas nauju anglies dioksido apmokestinimu, kurį planuojama taikyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Be to, ES finansuoja iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti teisingesnę pertvarką įgyvendinant „Europos socialinį fondą +“, iš kurio 2023 m. į žmones investuota 16,3 mlrd. EUR, remiant veiksmus ir struktūrines reformas, kuriais siekiama socialinės įtraukties, švietimo ir įgūdžių tobulinimo ir užimtumo.

Investuodama į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, ES taip pat veikė solidariai su šalimis, nukentėjusiomis nuo didelių gaivalinių nelaimių, tokių kaip potvyniai ir gamtos gaisrai. 2023 m. iš Europos Sąjungos solidarumo fondo suteikta 755 mln. EUR parama Vokietijai (potvyniai), Belgijai (potvyniai), Rumunijai (sausros) ir Italijai (potvyniai) ir buvo gauta naujų paraiškų dėl paramos iš Turkijos (žemės drebėjimas), Italijos (potvyniai), Graikijos (potvyniai) ir Slovėnijos (potvyniai).

Žaliųjų obligacijų naudojimas

Iki 30 proc. priemonės „NextGenerationEU“ lėšų Komisija finansuoja žaliosiomis obligacijomis. Tikimasi, kad dėl to Komisija taps didžiausiu žaliųjų obligacijų emitentu pasaulyje. 2021 m. spalio mėn. buvo išleista pirmoji priemonės „NextGenerationEU“ žalioji obligacija ir nuo to laiko Komisija aktyviai veikė rinkoje. 2023 m. naudodamasi žaliosiomis obligacijomis ji surinko daugiau kaip 12 mlrd. EUR. 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, 14 valstybių narių (palyginti su 7 valstybėmis narėmis 2022 m. spalio 19 d. duomenimis) pranešė Komisijai apie 21 mlrd. EUR išlaidų, kurios atitinka finansavimo iš „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų reikalavimus. Ši informacija nuolat atnaujinama priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų internetinėje suvestinėje ( 7 ).

2023 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė pirmąją priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų poveikio ataskaitą( 8 ). Ataskaitoje apskaičiuota, kad iki 2026 m. visiškai įgyvendinus visas kiekybiškai įvertinamas nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurios gali būti finansuojamos priemonės „NextGenerationEU“ žaliosiomis obligacijomis, per metus bus išvengiama 44 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento. Šis sumažinimas susijęs su tokiomis skirtingomis sritimis, kaip didesnis energijos vartojimo efektyvumas, vandenilio gamyba, vėjo energija, atliekų tvarkymo gerinimas ir geležinkelių infrastruktūra.

Padėti išsaugoti biologinę įvairovę

2023 m. maždaug 20 mlrd. EUR, t. y. maždaug 5 proc. ES biudžeto buvo skirta biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslui pagal įvairias programas. Pavyzdžiui, pagal bendrą žemės ūkio politiką Europos Komisija padeda ūkininkams atkurti, išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę savo ūkiuose, taip pat išsaugoti ir išlaikyti kraštovaizdžio elementus. Pagal sanglaudos politikos programas ES investuoja į įvairius biologinės įvairovės veiksmus: nuo prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių iki pramoninių vietovių aplinkos atkūrimo ir gamtos apsaugos bei atkūrimo ( 9 ).

Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ liniją Komisija teikė paramą Afrikos Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvai ir naujoms partnerystėms miškų srityje, taip pat atnaujino įsipareigojimus apsaugoti vandenynus, be kita ko, Viduržemio jūros regione.

Programa LIFE yra ES finansavimo priemonė aplinkos ir klimato srities veiksmams remti. Nuo 2021 m. ją įgyvendinant skirta daugiau kaip 1,3 mlrd. EUR maždaug 500 projektų visoje ES pagal keturias skirtingas kryptis: perėjimo prie švarios energijos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, gamtos ir biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos ir gyvenimo kokybės kryptis.

Biologinės įvairovės srityje visoje Europoje finansuoti įvairūs veiksmai, pavyzdžiui:

•sausų pievų buveinių apsauga ir atkūrimas Dinaros kalnuose Kroatijoje;

•nykstančių žuvų rūšių išsaugojimas Italijos viršutinės Po upės intakuose;

•použlajyje esančių laukinių jūros žolių atkūrimas Aveiro lagūnoje (Portugalija);

•druskingų ežerų ir druskingų vietovių Austrijoje atkūrimas ir išsaugojimas ir

•parama europinių bizonų populiacijoms Rumunijoje.

Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

Europos pranašumai susiję ne tik su skaitmeninėmis prietaikomis. Mūsų puslaidininkių srities moksliniai tyrimai ir plėtra pripažįstami visame pasaulyje. Kuriame neįtikėtinus superkompiuterius.

Ursula von der Leyen

Europos Komisijos Pirmininkė

Skaitmeninių technologijų plėtra bei diegimas ir investavimas į skaitmeninius įgūdžius

Europos Sąjunga nustatė aiškų savo skaitmeninės pertvarkos kelią ir tapo pasaulinio masto pradininke interneto teisių srityje. Ateitis yra skaitmeninė, todėl labai svarbu išsaugoti Europos pranašumą ypatingos svarbos ir besiformuojančių technologijų srityje, o ES biudžetas padeda tai padaryti.

Pagal Skaitmeninės Europos programą remiama pagrindinių skaitmeninių technologijų plėtra ir diegimas. Remiamų sričių pavyzdžiai: našioji kompiuterija, debesijos–tinklo paribio infrastruktūra, duomenų erdvės ir dirbtinis intelektas, blokų grandinė, kibernetinis saugumas ir puslaidininkiai. Programa remiama superkompiuterijos plėtra ir prieiga, siekiant stiprinti pramonės konkurencingumą ir didinti kibernetinį saugumą, kad būtų apsaugota ypatingos svarbos infrastruktūra. Superkompiuteriai taip pat yra labai svarbūs iniciatyvai „Tikslas – Žemė“, pagal kurią bus prognozuojamos atšiaurios oro sąlygos ir stebimas klimato kaitos poveikis.

Skaitmeninės Europos programos lėšomis finansuojama infrastruktūra, dalijimosi duomenimis priemonės ir architektūra. Ją įgyvendinant nustatomi valdymo mechanizmai, skirti klestinčioms dalijimosi duomenimis DI ekosistemoms ir naujos kartos debesijos ir tinklo paribio paslaugoms. 2023 m. žemės ūkio maisto produktų, sveikatos priežiūros, gamybos ir pažangiųjų miestų bei bendruomenių sektoriuose buvo sukurta dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo objektai. Juose teikiamos labai specializuotos bandymų ir patvirtinimo paslaugos novatoriams dirbtinio intelekto srityje, padedant jiems paspartinti pažangiausius sprendimus ir pateikti juos rinkai. Taip pat įkurtos bendros Europos duomenų erdvės, apimančios turizmą, įgūdžius, gamybą, sveikatą, judumą, pažangiąsias bendruomenes, žaliąjį kursą ir žemės ūkį. Tai bus pagrindinis duomenų šaltinis dirbtinio intelekto bendruomenei mokyti ir tobulinti savo modelius.

Įgyvendinant Skaitmeninės Europos programą remiama veikla, kuria siekiama apsaugoti piliečius ir organizacijas nuo didelio masto kibernetinių išpuolių. 2023 m. kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti nacionaliniai kibernetinio saugumo koordinavimo kompetencijos centrai, kad būtų suteikta prieiga prie mokslinių tyrimų ir technologinių ekspertinių žinių kibernetinio saugumo srityje nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis ir būtų užtikrintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

Siekiant sukurti darbo jėgą, turinčią kompetencijos naudotis šiomis pažangiomis technologijomis, vykdant Skaitmeninės Europos programą remiama ES švietimo ir mokymo įstaigų kompetencija skaitmeninėse srityse. 2023 m. daugiau kaip 2 500 studentų pradėjo mokytis pagal pirmąsias magistrantūros programas ir trumpalaikius mokymo kursus dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, daiktų interneto, blokų grandinės, kvantinės kompiuterijos ar robotikos srityse.

Siekiant remti viešąsias ir privačiąsias organizacijas joms vykdant skaitmeninę pertvarką, vykdant Skaitmeninės Europos programą sukurtas 151 Europos skaitmeninių inovacijų centrą apimantis tinklas, kuris siūlo paslaugas 90 proc. ES regionų, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Centrai suteikia galimybę šioms organizacijoms atlikti skaitmeninių sprendimų ir technologijų bandymus prieš investuojant į juos ir teikia finansavimo konsultacijas arba mokymo ir įgūdžių ugdymo paslaugas.

Vykdant Skaitmeninės Europos programą toliau investuota į teisingumo sistemos skaitmenizaciją, sąveikumą ir viešojo sektoriaus skaitmenizaciją. Pavyzdžiui, remiami didelio masto bandomieji projektai, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 360 valdžios institucijų ir privačių subjektų, siekiant išbandyti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę.

Biudžeto įsipareigojimai Skaitmeninės Europos programai (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija

2023 m. ES ėmėsi svarbių veiksmų, kad savo valstybėse narėse sukurtų pasaulinio lygio superkompiuterių tinklą. Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė yra teisinis ir finansavimo subjektas, kuris sudaro sąlygas 34 dalyvaujančioms šalims ir privatiems partneriams koordinuoti savo pastangas ir sutelkti savo išteklius, kad Europa pirmautų pasaulyje superkompiuterių srityje. 2023 m. pradėjo veikti aštuoni superkompiuteriai, įsigyti gaunant paramą pagal programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės programas. Trys superkompiuteriai pagal veiklos rezultatus patenka į geriausių superkompiuterių dešimtuką (2023 m. lapkričio mėn.).

Bendroji įmonė taip pat atrinko konsorciumą, kuriam vadovauja Europos pardavėjai, kurie aprūpintų, įdiegtų ir prižiūrėtų pirmąjį Europos eksalygmens superkompiuterį „Jupiter“ (kompiuterį, galintį atlikti daugiau kaip milijardą skaičiavimų per sekundę). Be to, Bendroji įmonė atrinko Žiulio Verno konsorciumą, kuris Prancūzijoje prižiūrės antrąjį bendrosios įmonės eksalygmens superkompiuterį. Taip pat pasirašyti prieglobos susitarimai su šešiomis svetainėmis visoje ES (Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje) dėl pirmųjų Europos kvantinių kompiuterių prieglobos ir eksploatavimo. Tuo tikslu 2023 m. Vokietijoje ir Lenkijoje pradėtos viešųjų pirkimų procedūros.

Superkompiuteriai ES

Šaltinis: Europos Komisija

Investicijos į dirbtinį intelektą

ES tampa pasauline lydere plėtojant saugų dirbtinį intelektą – jis labai naudingas žmonėms, įmonėms ir vyriausybėms. ES DI aktas, dėl kurio su teisėkūros institucijomis buvo susitarta 2023 m. gruodžio mėn., yra pirmoji išsami teisinė dirbtinio intelekto sistema visame pasaulyje. Europos Komisija aktyviai rėmė patikimo dirbtinio intelekto kūrimą, diegimą, naudojimą ir plėtrą ES.

2021 m. peržiūrėdama suderintą dirbtinio intelekto planą Komisija siekė 2021–2027 m. dirbtiniam intelektui pagal Skaitmeninės Europos programą ir mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ skirti 7 mlrd. EUR. Pagal programą „Europos Horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą 2021–2022 m. pateiktus kvietimus teikti pasiūlymus Komisija jau skyrė daugiau kaip 3 mlrd. EUR ES lėšų dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams ir plėtrai. Todėl tikslas buvo viršytas 0,5 mlrd. EUR per metus.

2021–2023 m. kapitalo parama iš Europos inovacijų tarybos fondo (pagal programą „Europos horizontas“) gerokai padidėjo: daugiau kaip 440 mln. EUR įsipareigota skirti dotacijomis ir siūlomomis investicijomis įmonėms, kurios kuria arba diegia dirbtinį intelektą įvairioms taikymo sritims. Europos inovacijų tarybos fondas yra finansavimo ir paramos programa, vykdoma pagal programą „Europos horizontas“, pagal kurią teikiamos dotacijos ir investicijos į nuosavą kapitalą giliųjų technologijų startuoliams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. 2018–2023 m. pagal ją suteikta didelė parama startuoliams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, kurių veikla grindžiama dirbtiniu intelektu; 2018–2023 m. investuota daugiau kaip 550 mln. EUR.

2023 m. birželio mėn. Komisija įkūrė 151 skaitmeninių inovacijų centrą ir pradėjo vykdyti keturis sektorinius bandymų ir eksperimentų objektų projektus. Šie objektai yra bendrai finansuojami su valstybėmis narėmis pagal Skaitmeninės Europos programą, o biudžetas vienam projektui sudaro 20–30 mln. EUR; jais siekiama remti dirbtinio intelekto kūrėjus, kad būtų galima veiksmingiau pateikti rinkai patikimą dirbtinį intelektą ir palengvinti jo naudojimą Europoje. Juose daugiausia dėmesio skiriama šiems didelio poveikio sektoriams: žemės ūkio maisto produktų, sveikatos priežiūros, gamybos ir pažangiųjų miestų bei bendruomenių sektoriams.

Europiečių ryšiai: skaitmeninio junglumo gerinimas

ES biudžeto (įskaitant priemonę „NextGenerationEU“) lėšomis gerinamas skaitmeninis junglumas ir tai suteikia naujų galimybių visiems piliečiams ir įmonėms visapusiškai naudotis bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamais pranašumais ir spartina ekonomikos augimą. Apskaičiuota, kad junglumui skirtų lėšų suma, įskaitant investicijas į labai didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo ir 5G tinklo aprėptį, 2021–2023 m. pasiekė 14,8 mlrd. EUR ( 10 ).

Daugiausia prie to prisidėjo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (13,6 mlrd. EUR), Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas (764,2 mln. EUR) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (397,3 mln. EUR). Bendra žemės ūkio politika taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant plačiajuosčio ryšio prieigą kaimo vietovėse – pagal ją remiama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra ir geresnė prieiga prie e. valdžios sistemų. Plačiajuosčio ryšio prieiga kaimo vietovėse per 9 metus padidėjo 54,9 procentinio punkto. Iki 2022 m. pabaigos prieigą prie interneto turėjo 72,9 proc. ES kaimo namų ūkių. Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo parama 2014–2022 m. laikotarpiu 7,9 mln. namų ūkių suteikta bent 30 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio prieiga. Tuo pačiu laikotarpiu prie išmaniųjų elektros tinklų prisijungė dar 643 000 energijos naudotojų.

Investavimas į kosmoso technologijas ES žmonių labui

Kosmoso technologijos atlieka esminį ir vis svarbesnį vaidmenį kasdieniame ES žmonių gyvenime. Palydovai taip pat teikia svarbius duomenis ištikus gaivalinėms nelaimėms ir taip pagerina reagavimo į nelaimes koordinavimą.

ES kosmoso programa įvairiais būdais palengvina žmonių gyvenimą tiek ES, tiek už jos ribų. Pavyzdžiui, vykdant programą prisidedama prie aviacijos saugos, visų pirma mažesniuose oro uostuose, naudojantis Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema, pagal kurią lėktuvai, kuriuose įrengta tinkama EGNOS reikalavimus atitinkanti įranga, gali saugiai tūpti esant mažesniam matomumui.

Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistema GALILEO padėjo rasti kelią žmonėms visame pasaulyje. Iki 2023 m. visame pasaulyje buvo naudojama apie 3,5 mlrd. su GALILEO sistemomis suderinamų įrenginių (pvz., išmaniųjų telefonų). 2023 m. kovo mėn. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija patvirtino, kad sistemą GALILEO galima naudoti civilinės aviacijos srityje oro navigacijos tikslais ir naudoti kartu su Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema kilimo ir tūpimo operacijoms.

Pagal ES kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą „Copernicus“ naudotojams teikiamos įvairios nemokamos informacinės paslaugos: atmosferos stebėsenos, jūrų aplinkos stebėsenos, žemės paviršiaus stebėsenos, klimato kaitos stebėsenos paslaugos, saugumo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugos. 2023 m. šie naudotojai turėjo prieigą prie maždaug 108 terabaitų kontroliuojamos kokybės klimato duomenų per dieną.

2023 m., siekiant padidinti programos „Copernicus“ atsparumą ir konkurencingumą, visų pirma pagerinti prieigos prie duomenų ir jų tvarkymo priemonių pasiūlą, buvo įdiegtos naujos funkcijos. Sistema GALILEO buvo atnaujinta siekiant užtikrinti dar tikslesnį buvimo vietos nustatymą, t. y. iki 20 cm tikslumu – tris kartus didesniu tikslumu, palyginti su konkuruojančiomis pasaulinėmis palydovinės navigacijos sistemomis.

Sistemos GALILEO paslaugų apžvalga

Plečiantis Europos kosmoso infrastruktūrai, vis svarbesnės tampa apsaugos priemonės. Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra, bendradarbiaudama su 15 valstybių narių, remia šią sritį įgyvendindama ES kosmoso stebėjimo ir sekimo partnerystę. Ši partnerystė, turinti sudėtingą kosmoso stebėjimo ir sekimo jutiklių sistemą, aptarnauja daugiau kaip 190 registruotų organizacijų ir saugo daugiau kaip 400 palydovų nuo susidūrimo su kosmoso šiukšlėmis ir kitais veikiančiais palydovais rizikos.

Žmonėms tarnaujanti ekonomika

Kad būtume konkurencingi, turime sukurti fizinį ateities ekonomikos pagrindą.

Ursula von der Leyen

Europos Komisijos Pirmininkė

Moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda užtikrinti, kad ekonomika tarnautų žmonėms

2023-ieji ES ekonomikai buvo sudėtingi metai. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kartu su geopolitine įtampa kitur pasaulyje toliau darė poveikį pasaulinėms rinkoms, visų pirma maisto, energijos ir kitų žaliavų rinkoms. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga ėmėsi įvairių priemonių, kad užtikrintų, kad jos ekonomika galėtų atlaikyti tokius sukrėtimus ir toliau tarnauti žmonėms.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda gerinti žmonių gyvenimą ir darbą, didinti našumą, konkurencingumą ir augimą kuriant darbo vietas. Jie taip pat yra labai svarbūs sprendžiant dabartinius ir būsimus uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su aplinka ir klimatu. Įgyvendindama programą „Europos horizontas“, ES siekia skatinti mokslinę kompetenciją ir kurti naujas žinias ir technologijas, taip prisidėdama prie ES bendrųjų ir konkrečių tikslų ir politikos įgyvendinimo, kartu sprendžiant pasaulinius uždavinius ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

2023 m. skyrus 15.3 mlrd. EUR biudžetą, pagal programą „Europos horizontas“ pasirašyti 5 163 susitarimai dėl dotacijų, kurių bendra vertė – 14,36 mlrd. EUR, o vidutinė dotacijos suma padidėjo iki 2,8 mln. EUR. Nors pagrindinei darbo programai tenka didžioji programos „Europos horizontas“ biudžeto dalis (25,6 mlrd. EUR 2021–2024 m.), didelis finansavimas taip pat buvo skirtas pagal kitas programos dalis, visų pirma per Europos mokslinių tyrimų tarybą (pagal penkis kvietimus teikti pasiūlymus 2023 m. pagal pažangaus mokslo ramstį, kurio bendras biudžetas – 2,17 mlrd. EUR), pagal programą „Marie Sklodovska-Curie veiksmai“ ir per Europos inovacijų tarybą. 2023 m. Europos inovacijų taryba suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. EUR vertės finansavimo galimybių pagal tris pagrindines finansavimo schemas: programą „Pathfinder“ (343 mln. EUR), programą „Transition“ (128 mln. EUR) ir programą „Accelerator“ (1,13 mlrd. EUR).

2023 m. programos „Europos horizontas“ įnašas per Europos partnerystę apėmė 10 veikiančių bendrųjų įmonių, kurios pasirašė susitarimus dėl 345 dotacijų, kurių bendra vertė – 2,9 mlrd. EUR. Be to, naudojant ES misijos priemones 2023 m. pabaigoje pasirašytos sutartys dėl 173 dotacijų pagal programą „Europos horizontas“ (bendra suma 1,43 mlrd. EUR) suteikimo 3 732 dalyviams. Pagal programą „Europos horizontas“ taip pat remiamos tvarios maisto sistemos žmonių, planetos ir klimato labui ir Europos individualizuotos medicinos partnerystė, kurioje dalyvauja daugiau kaip 50 tarptautinių partnerių ir kuria siekiama gerinti sveikatos priežiūrą ir skatinti individualizuotą terapiją, diagnostiką ir prevenciją.

Europos inovacijos ir technologijos institutas, kurio tikslas – integruoti ES švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, prisidėjo prie atsparios infrastruktūros kūrimo. 2021–2023 m. institutui iš viso skirta 912 mln. EUR, kad jis galėtų vykdyti savo veiklą, kuria siekiama paspartinti tvarių gamybos technologijų inovacijų diegimą, laikantis tikslo skatinti įtraukią ir tvarią industrializaciją. Be to, institutas daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų ugdomi būsimos darbo jėgos įgūdžiai, užtikrinamas gamybos sektoriaus įtraukumas ir tvarumas ir dedamos pastangos skatinti teigiamus pokyčius Europos pramonės aplinkoje.

Infrastruktūros plėtojimas ir gerinimas visoje ES

Europos Sąjungos Sanglaudos fondas ir Europos regioninės plėtros fondas yra pagrindinės infrastruktūros plėtojimo varomosios jėgos visoje ES, ypač atsiliekančiuose regionuose. 2023 m. buvo paskutiniai 2014–2020 m. programų įgyvendinimo metai. Tuo pat metu pradėtos 2021–2027 m. investicijos.

Iki 2023 m. pabaigos daugiau kaip 90 proc. 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio lėšų investuota į projektus, apimančius įvairius sektorius. Tai apima transporto tinklų projektus, pavyzdžiui, greitkelį „Via Carpathia“, jungiantį Baltijos, Egėjo ir Juodąją jūras, arba Portugalijos greitkelių tinklą, iš dalies sukurtą naudojant ES paramą. ES sanglaudos politikos investicijos taip pat nukreiptos į energijos vartojimo efektyvumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmenizaciją plečiant plačiajuosčio ryšio naudojimą ir įgyvendinant miestų plėtros iniciatyvas. Įgyvendinant šiuos projektus mažiau išsivysčiusiuose regionuose buvo sukurta darbo vietų, pagerintas junglumas ir gyvenimo lygis, taip skatinant ekonominę konvergenciją ES, sudarant sąlygas šiems regionams pasivyti labiau išsivysčiusius regionus. 2021–2027 m. biudžetiniu laikotarpiu užtikrinama nuolatinė parama Europos regioninės plėtros fondui ir Sanglaudos fondui, stiprinant jų vaidmenį kuriant labiau subalansuotą, sujungtą ir tvaresnę Europą. 2021–2027 m. sanglaudos fondų programavimo laikotarpiu projektams iš viso skirta 264 mlrd. EUR. Tai apima 59,1 mlrd. EUR, skirtų transporto tinklams, netaršaus miesto transporto, geležinkelių ir kelių jungtims su Europos tarpvalstybiniu transporto tinklu ir dviračių transporto infrastruktūrai plėtoti. 22 mlrd. EUR bus skirta būsto ir įmonių energijos vartojimo efektyvumui ir esminei viešosios infrastruktūros renovacijai remti, o 31 mlrd. EUR – skaitmenizacijai ir skaitmeniniam junglumui skatinti.

ES taip pat investavo į energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuriai 2021–2027 m. laikotarpiu buvo skirta 31,7 mlrd. EUR, įskaitant 4,8 mlrd. EUR 2023 m.

2023 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės poveikio pavyzdžiai:

•siekiant sujungti elektros tinklus ir palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, sukurta 7 000 MW papildomų elektros perdavimo pajėgumų;

•keturiose valstybėse narėse įdiegta 326 km ilgio Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos geležinkelio riedmenų infrastruktūra;

•iki 2023 m. pabaigos transeuropiniame transporto tinkle veikė 2 597 alternatyviųjų degalų tiekimo punktai.

2023 m. Komisija taip pat prisidėjo prie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos veiksmų rengimo ir įgyvendinimo. Iki 2023 m. pabaigos naujajam europiniam bauhauzui pagal sanglaudos politiką iš viso buvo skirta 216 mln. EUR. 2023 m. birželio mėn. Komisija skyrė naujojo europinio bauhauzo apdovanojimus 15 pavyzdinių projektų ir naujų idėjų, atspindinčių iniciatyvos vertybes. Be to, po pagal Europos miestų iniciatyvą paskelbto pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl novatoriškų veiksmų atrinkti projektai, kuriems skirtas 65 mln. EUR biudžetas, yra naujojo europinio bauhauzo parodomieji projektai, skatinantys teigiamus pokyčius vietos bendruomenėse ir už jų ribų. Be to, 20 savivaldybių gavo techninę pagalbą, kad pagerintų savo projektų rengimą pagal naujojo europinio bauhauzo vertybes. Atrinktų projektų patirtis buvo apibendrinta priemonių rinkinyje, kuris gali būti naudojamas naujojo europinio bauhauzo projektams planuoti ir kurti.

Komisija taip pat pasinaudojo tiksliniais 2014–2020 m. sanglaudos politikos programos pakeitimais, kad padėtų įveikti energetikos krizę, kilusią dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir vienuolikai valstybių narių pagal įperkamos energijos rėmimo iniciatyvą skyrė apie 4 mlrd. EUR. Tai leido valstybėms narėms remti pažeidžiamus namų ūkius ir mažąsias bei vidutines įmones, kuriuos paveikė energijos kainų augimas, taip pat sutrumpinto darbo laiko ir lygiavertes sistemas.

Ukraina integruojama į įvairias ES išlaidų programas. 2023 m. birželio mėn. Ukrainai buvo suteikta galimybė naudotis ES infrastruktūros finansavimo programa – Europos infrastruktūros tinklų priemone. Ukraina dabar gali prašyti ES finansavimo infrastruktūros projektams, kuriais bus pagerintos jos energetikos, transporto ir skaitmeninės jungtys su ES. Devyniems tarpvalstybiniams projektams, kuriais siekiama pagerinti jungtis tarp Vengrijos, Moldovos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Ukrainos, skirta 250 mln. EUR investicija. Projektai apima tyrimus ir darbus geležinkelių ir kelių sienos perėjimo punktuose, kuriais siekiama išplėsti ir atnaujinti infrastruktūrą, pagerinti stovėjimo aikšteles ir patobulinti perkrovimo įrenginius bei įrangą. Be to, 900 mln. EUR skirta ES valstybėms narėms, daugiausia tarpvalstybiniam junglumui jų teritorijoje gerinti, kuris taip pat tiesiogiai naudingas Ukrainai.

Europos kaimo plėtra ir rėmimas

Kaimo plėtra yra viena iš pagrindinių ES bendros žemės ūkio politikos sričių ir jai skirtas specialus Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Fondo tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, taip pat remti subalansuotą teritorinę kaimo vietovių plėtrą.

Iki 2023 m. pabaigos 32 vadovaujančiosios institucijos 13 valstybių narių savo 2014–2022 m. kaimo plėtros programose buvo suprogramavusios 638 mln. EUR fondo išteklių finansinėms priemonėms. Iš viso valstybės narės kaip išlaidas jau deklaravo 443 mln. EUR. Taip pat iki 2023 m. pabaigos 12 valstybių narių į savo bendros žemės ūkio politikos strateginius planus įtraukė naujų finansinių priemonių, kurioms planuoja skirti 627 mln. EUR finansavimą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o bendras Komisijos ir valstybių narių viešasis biudžetas siekia 999 mln. EUR.

Vykdant kaimo plėtros veiklą, kuria skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra, užregistruota keletas laimėjimų, susijusių su mažosiomis įmonėmis ir darbo vietomis, pavyzdžiui, susijusių su veiklos įvairinimu, mažųjų įmonių kūrimu ir plėtra, darbo vietų kūrimu ir išlaikymu kaimo vietovėse. Tai apima investicijas į pagrindines paslaugas kaimuose, iniciatyvas, kuriomis kuriamos vietos lygmens darbo vietos ir įvairinama žemės ūkio veikla. Dalis šių lėšų skiriama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, kai vietos veiklos grupės priima sprendimus dėl vietos plėtros projektų. 2014–2022 m. laikotarpiu iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai buvo remiamos 2 784 vietos veiklos grupės visoje ES, apimančios didelę ES gyventojų dalį.

Taip pat padaryta pažanga, susijusi su paslaugų ir vietos infrastruktūros plėtra ir prieiga prie jų kaimo vietovėse, dalyvavimu vietos plėtros strategijose, užimtumo galimybėmis, sukurtomis įgyvendinant vietos plėtros strategijas, plačiajuosčiu ryšiu ir geresniu informacinių ir ryšių technologijų naudojimusi kaimo vietovėse.

Investicijų į žmones rėmimas

ES investuoja į žmones taikydama įvairias priemones, tokias kaip:

•„Europos socialinis fondas +“ – pagrindinė ES priemonė, skirta investuoti į žmonių užimtumą, švietimą ir įgūdžius, taip pat į socialinę įtrauktį;

•Europos regioninės plėtros fondas, iš kurio remiamos investicijos į infrastruktūrą ir įrangą užimtumo, švietimo ir mokymo srityse, taip pat socialinė įtrauktis;

•Teisingos pertvarkos mechanizmas, pasiūlytas kaip Europos žaliojo kurso investicijų plano dalis, siekiant užtikrinti, kad nė vienas asmuo ir nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurios ramstis yra orientuotas į darbuotojų iš teritorijų, kurios susiduria su didžiausiais iššūkiais pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą;

•Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams, kuris bendrai finansuoja priemones dėl didelio masto restruktūrizavimo atleistiems darbuotojams remti.

2021–2027 m. Europos socialiniam fondui skirta daugiau kaip 116,8 mlrd. EUR (96,2 mlrd. EUR iš įprasto biudžeto ir 20,6 mlrd. EUR iš priemonės „NextGenerationEU“). Kalbant konkrečiai, tai reiškė, kad 2022 m. daugiau kaip 3 mln. asmenų dalyvavo mokymo ir švietimo programose, iki 2023 m. gruodžio mėn. labai mažoms ar socialinėms įmonėms suteikta 3,6 mlrd. EUR paskolų ir iki 2022 m. gruodžio mėn. daugiau kaip 10,3 mln. žmonių įgijo naują kvalifikaciją. Iš Europos regioninės plėtros fondo švietimui, mokymui ir įgūdžių ugdymui skirta apie 8,8 mlrd. EUR.

Teisingos pertvarkos mechanizmui 2021–2027 m. laikotarpiu skirta 20 mlrd. EUR asignavimų. Pagal šį mechanizmą valstybės narės parengė teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose numatytos įvairios priemonės, skirtos viešosioms investicijoms, kuriomis skatinamas darnus vystymasis, visų pirma tose teritorijose, kuriose, tikėtina, bus prarasta daugiausia darbo vietų, ir vietovėse, kuriose yra pramonės įrenginių, kuriuose taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas yra didžiausias, skatinti. Tai padeda darbuotojams ugdyti naujus įgūdžius, kad jie galėtų klestėti žalesnėje ekonomikoje, taigi taip padeda valstybėms narėms atsisakyti iškastinio kuro. Pavyzdžiui, Čekija, pasinaudodama 1,64 mlrd. EUR asignavimu, įsipareigojo iki 2033 m. laipsniškai nutraukti anglių gamybą.

Be to, atleistiems darbuotojams iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2021–2027 m. laikotarpiui skirta apie 727 mln. EUR, įskaitant 205,4 mln. EUR 2023 m., taip pagalba suteikta tūkstančiams darbuotojų 12 valstybių narių.

Pasaulyje stipresnė Europa

Stovėdama čia prieš ketverius metus sakiau, kad jei būsime vieningi iš vidaus, niekas mūsų nesuskaldys iš išorės. Tokia logika buvo grindžiama geopolitinė Komisija. Veikdami kaip Europos komanda, tapome strategiškesni, ryžtingesni ir vieningesni.

Ursula von der Leyen

Europos Komisijos Pirmininkė

Humanitarinės ir karinės pagalbos teikimas Ukrainai

2023-ieji Europos Sąjungai buvo sudėtingi metai. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą toliau kėlė skurdą ir sunkumus – buvo vykdomi raketų ir bepiločių orlaivių išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, o pasaulinės energijos ir maisto rinkos buvo naudojamos kaip ginklas. Be to, 2023 m. spalio 7 d. grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį, dėl kurio Artimuosiuose Rytuose kilo konfliktų ir susidarė labai įtempta padėtis. Houthi grupuotei priklausantys sukilėliai Jemene sutrikdė laivybos kelius puldinėdami konteinervežius Raudonojoje jūroje.

Reaguodamos į Rusijos agresijos karą ir dėdamos intensyvias diplomatines pastangas, nuo karo pradžios iki 2023 m. pabaigos ES ir jos valstybės narės Ukrainai ir jos žmonėms suteikė beveik 85 mlrd. EUR paramą. Tai apėmė 25,2 mlrd. EUR makrofinansinę pagalbą, iš kurios 18 mlrd. EUR 2023 m. buvo skirta pagal priemonę „Makrofinansinė pagalba +“. Makrofinansinė pagalba teikiama šalims partnerėms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais, kad būtų stabilizuojama ekonomika ir sudaromos palankesnės sąlygos reformoms. Šiomis lėšomis remiamos pagrindinės Ukrainos paslaugos, infrastruktūros atkūrimas ir institucinės reformos, įskaitant kovos su korupcija ir teismų iniciatyvas.

ES ir jos valstybių narių karinė pagalba Ukrainai iš viso sudarė daugiau kaip 27 mlrd. EUR, įskaitant 6,1 mlrd. EUR pagalbą pagal Europos taikos priemonę. Visų pirma 2023 m. kovo mėn. pagal bendrų viešųjų pirkimų iniciatyvą Ukrainai buvo pristatyti šaudmenys, taip sustiprinant jos gynybos pajėgumus. Be to, ES karinės pagalbos misija surengė mokymus maždaug 39 000 Ukrainos karių ir tai buvo pirmasis ES karinio mokymo karo metu atvejis.

Iš ES biudžeto Ukrainai taip pat suteikta didelė humanitarinė pagalba – 2023 m. iš viso 300 mln. EUR, o nuo 2022 m. vasario mėn. – 785 mln. EUR, siekiant patenkinti neatidėliotinus poreikius ir palengvinti atsigavimą ilguoju laikotarpiu. Be to, ES ir jos valstybės narės pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir iš „rescEU“ atsargų skyrė beveik 800 mln. EUR vertės pagalbą natūra ( 11 ). ES naudodamasi Reagavimo į nelaimes koordinavimo centru koordinavo savo didžiausias civilinės saugos operacijas teikdama skubią pagalbą nukentėjusiems gyventojams. Tai apėmė skubiai pagalbai reikalingų daiktų išsiuntimą į Ukrainą ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo („rescEU“) išteklių, pavyzdžiui, medicininės įrangos, dislokavimą, kad būtų patenkinti būtiniausi poreikiai. ES partnerystės misija Moldovos Respublikoje taip pat buvo vykdoma pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Istorinis ES sprendimas pradėti stojimo derybas su Ukraina parodė, kad ji pripažįsta Ukrainos orientavimąsi į ES standartus. Reaguodama į šalies agresiją, ES Rusijai taip pat nustatė griežtas sankcijas, nukreiptas prieš asmenis, subjektus ir pagrindinius ekonomikos sektorius. Nuo 2022 m. vasario mėn. priimta trylika sankcijų rinkinių, kuriais siekiama susilpninti Rusijos ekonomiką ir atgrasyti nuo tolesnės agresijos. Šios priemonės apima finansų sektoriaus apribojimus, ypatingos svarbos technologijų ir pramoninių prekių eksporto į Rusiją draudimą, importo draudimus, kuriais siekiama sumažinti Rusijos pajamų srautus, ir įvairias priemones, be kita ko, energetikos ir transporto sektoriuose. Siekiant padidinti šių priemonių poveikį ir užkirsti kelią jų apėjimui, jos derinamos su tvirtesniu bendradarbiavimu su ES nepriklausančiomis šalimis.

Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ asignavimas, iš pradžių planuotas 2021–2027 m. programoms su Baltarusija ir Rusija (160 mln. EUR), buvo perkeltas į INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, kurios naudingos Moldovai ir Ukrainai.

Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ programą Europos Sąjunga finansuoja 40 mln. EUR vertės projektą „ES parama Rytų Ukrainai. Atstatymas, taikos kūrimas ir valdymas“, kurį įgyvendina JT vystymosi programa, JT Moterys, JT gyventojų fondas ir JT maisto ir žemės ūkio organizacija. Be to, daugiau kaip 17,7 mln. Ukrainos gyventojų humanitariniams poreikiams patenkinti Komisija iš viso sutelkė 300 mln. EUR.

ES atsakas į Artimųjų Rytų krizę

ES griežtai pasmerkė 2023 m. spalio 7 d. Izraelyje įvykdytus brutalius grupuotės „Hamas“ teroristinius išpuolius. Pripažindama Izraelio teisę į savigyną, ES pabrėžė, kad reikia apsaugoti visus civilius gyventojus laikantis tarptautinės humanitarinės teisės, ir paragino suteikti galimybę toliau saugiai teikti humanitarinę pagalbą. Be to, ES bendradarbiauja su įvairiais humanitarinės pagalbos partneriais vietoje ir su regioniniais ir tarptautiniais partneriais, kad užkirstų kelią tolesnei konfliktų eskalacijai ir skatintų ilgalaikę taiką, grindžiamą dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu ir atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis.

Dėl smurto eskalacijos Artimuosiuose Rytuose buvo perkelti beveik visi 2,2 mln. Gazos gyventojų ir visuose sektoriuose atsirado didžiulių humanitarinių poreikių, kuriuos dar labiau išryškino didelis bado pavojus. Smurtas taip pat paaštrėjo Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę. Komisija atsakė keturis kartus padidindama savo pagalbą Palestinos gyventojams iki daugiau kaip 100 mln. EUR, kad patenkintų svarbiausius poreikius.

2023 m. ES, koordinuodama veiksmus su humanitarinės pagalbos partneriais (pvz., Jungtinių Tautų vaikų fondu, Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, Pasaulio maisto programa), per šią krizę 2023 m. vykdė 32 humanitarinius oro tilto skrydžius ir sutelkė 1 310 tonų būtiniausių atsargų. Pagalba apima mitybos produktus, pastogę ir logistinę įrangą, higienos rinkinius ir vaistus.

Europos gynybos ir saugumo stiprinimas

2023 m. ES sustiprino savo gynybą ir pramonę teisėkūros iniciatyvomis ir finansavimu, įskaitant Šaudmenų gamybos rėmimo aktą ir Europos gynybos pramonės stiprinimą pagal Bendrų viešųjų pirkimų aktą. ES taip pat sprendė saugumo problemas priimdama pirmąją Kosmoso strategiją saugumo ir gynybos srityje ir atnaujindama Jūrų saugumo strategiją ir veiksmų planą. Šios iniciatyvos dera su platesniais ES saugumo tikslais ir jomis siekiama didinti jos atsparumą kintančioms grėsmėms.

Europos gynybos fondas yra vienas pagrindinių gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros ES rėmėjų. Nuo 2021 m. iš jo skirta daugiau kaip 2,9 mlrd. EUR 101 bendradarbiaujamajam projektui visose valstybėse narėse. Vien 2023 m. iš fondo skirta 1,2 mlrd. EUR gyvybiškai svarbioms gynybos sritims, pavyzdžiui, informuotumui apie padėtį kosmose, kovai su viršgarsinėmis raketomis ir Europos patrulinei korvetei kurti. Europos gynybos fondas remia inovacijas gynybos sektoriuje pagal ES gynybos inovacijų sistemą – 2 mlrd. EUR vertės schemą, skirtą padėti mažoms įmonėms, naujoms įmonėms ir visų pirma novatoriams.

2023 m. Europos gynybos fondo biudžetas pagal veiksmų kategorijas (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija

ES taip pat remia Europos gynybą ir saugumą įgyvendindama iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti saugų ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą. Įgyvendindama Žaliojo kurso pramonės planą, Komisija pateikė pasiūlymus dėl Svarbiausiųjų žaliavų akto ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto. Šiais aktais siekiama supaprastinti švarių technologijų sektoriaus reglamentavimo aplinką ir remti ES poveikio klimatui neutralizavimo gamybos pajėgumus. Didėjant pasaulinei paklausai ir geopolitiniams iššūkiams labai svarbu užtikrinti prieigą prie saugaus ir tvaraus šių medžiagų tiekimo tokiuose sektoriuose kaip gynyba bei orlaivių ir erdvėlaivių sektorius.

2023 m. kovo mėn. ES patvirtino palydovų sistemos programą IRIS², į kurią iš ES biudžeto investuojama 2,4 mlrd. EUR. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti saugius vyriausybės ryšius, remti karines ir gynybos operacijas ir plėsti komercines plačiajuosčio ryšio paslaugas, ypač atokiose vietovėse.

Be to, ES pradėjo įgyvendinti Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį – išsamų ES saugumo ir gynybos stiprinimo iki 2030 m. planą. ES partnerystė su NATO tebėra viena iš pagrindinių jos pastangų saugumo ir gynybos srityje sudedamųjų dalių, o Europos taikos priemonė tapo neatsiejama nuo ES visuotinės paramos partneriams.

Tarptautinės partnerystės skatinimas ir neatidėliotinos pagalbos teikimas
visame pasaulyje

2023 m. Komisija padarė pažangą įgyvendindama strategiją „Global Gateway“. Strategija įgyvendinama siekiant, kad Europa taptų stipresnė pasaulyje. Ji įgyvendinama laikantis Europos komandos principo, pagal kurį suburiamos ES ir ES valstybės narės bei jų finansų ir įgyvendinimo institucijos, taip pat Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Ja taip pat siekiama sutelkti privatųjį sektorių, kad investicijos būtų pritrauktos visapusiškai ir atsižvelgiant į vertybes (t. y. 360 laipsnių metodas), kad būtų daromas transformacinis poveikis.

Strategija „Global Gateway“ grindžiama ES ir jos valstybių narių finansiniais ištekliais. ES įnašai gaunami iš naujų 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos finansinių priemonių, visų pirma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, Pasirengimo narystei paramos priemonės III, skaitmeninės ir tarptautinės Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalies, taip pat iniciatyvos „Interreg Europe“, programos „InvestEU“ ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“.

2023 m. ES padarė didelę pažangą įgyvendindama strategiją „Global Gateway“ – pradėjo 225 naujus pavyzdinius projektus Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Karibų jūros regione, Azijoje, Ramiojo vandenyno regione, Vakarų Balkanuose ir rytinėse bei pietinėse kaimyninėse šalyse. ES taip pat užmezgė partnerystes su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis, be kita ko, įgyvendindama strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkę, pagal kurią tikimasi sutelkti daugiau kaip 45 mlrd. EUR. Be to, ES užmezgė naują partnerystę su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija, pasirašydama Samoa susitarimą. ES taip pat daro pažangą įgyvendindama 150 mlrd. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ Afrikos ir ES investicinių priemonių rinkinį ir naujas Europos komandos iniciatyvas. Be to, ES pasirašė pirmąsias atviros struktūros garantijas šalims partnerėms pagal „Europos darnaus vystymosi fondą +“ ir telkia 307 mln. EUR techninę pagalbą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos panaudoti „Europos darnaus vystymosi fondo +“ garantijas.

2023 m. naudojant 13,05 mlrd. EUR biudžetą, 2023 m. visu pajėgumu buvo įgyvendinama Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, įskaitant 166 Europos komandos iniciatyvų įgyvendinimą visame pasaulyje. Remdamasi darbu, atliktu per Europos jaunimo metus, Komisija įgyvendino Jaunimo veiksmų planą ES išorės santykių srityje ir įsteigė 10 mln. EUR vertės Jaunimo įgalėjimo fondą. Ji taip pat priėmė Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitą, kurioje matyti didelė pažanga užtikrinant, kad bent 85 proc. visų veiksmų pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ būtų siekiama užtikrinti lyčių lygybę.

2023 m. Komisija suteikė pagalbą maždaug 130 valstybių. Švietimo srityje ES finansavo Pasaulinę partnerystę švietimo srityje, prisidėdama prie to, kad 2 596 000 vaikų turėtų galimybę įgyti pradinį išsilavinimą ir 1 192 000 vaikų – vidurinį išsilavinimą. Skaitmenizacijos srityje 2023 m. Komisija pradėjo projektą MEDUSA, kuriuo užtikrinamas didelės spartos interneto ryšys tarp Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos. Komisija taip pat įsteigė „Copernicus“ centrus Čilėje ir Panamoje pagal ES ir LAK skaitmeninį aljansą, o Azijoje – „Copernicus“ centrą Filipinuose, kad būtų užtikrinama geresnė prieiga prie duomenų ir jų naudojimas.

Pagal programą „Moterys ir jaunimas demokratijai“ (40 mln. EUR) remiamos moterų ir jaunimo vadovaujamos iniciatyvos, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir mergaičių vadovaujamų iniciatyvų, kuriomis siekiama šalinti teisines, visuomenines ir ekonomines kliūtis lygiateisiam dalyvavimui, finansavimą.

Pagal Europos komandos iniciatyvą dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų sutelkta daugiau kaip 1,3 mlrd. EUR; ši iniciatyva buvo vykdoma įgyvendinant 89 projektus ir dalyvaujant 23 partneriams, siekiant padėti konkrečioms šalims, pavyzdžiui, Egiptui, Ganai, Nigerijai, Ruandai, Senegalui ir Pietų Afrikai gerinti savo farmacijos ekosistemas ir gamybos pajėgumus, kad naudos gautų visas žemynas.

ES ir valstybės narės, vadovaudamosi Europos komandos principu, 2021–2024 m. skyrė daugiau kaip 18 mlrd. EUR dotacijų apsirūpinimo maistu saugumo veiksmams.

Prisidedant prie stipresnės Europos pasaulyje, 2023 m. pagal humanitarinės pagalbos programą 114 šalių visame pasaulyje suteikta gyvybiškai svarbi skubi pagalba, o pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ buvo užtikrintas vidutinės trukmės ir ilgalaikis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis ir organizacijomis, kuris buvo naudingas 48,4 mln. asmenų.

2023 m. naudojant humanitarinei pagalbai skirtą biudžetą reaguota į daugelį krizinių situacijų. 2023 m. pradinis 1,7 mlrd. EUR biudžetas buvo kelis kartus padidintas iš viso 631,1 mln. EUR, iš kurių 895,3 mln. EUR skirta Afrikai, 582,4 mln. EUR – Artimiesiems Rytams ir Turkijai, 411,4 mln. EUR – Azijai, Lotynų Amerikai, Ramiojo vandenyno regionui ir Karibų jūros regionui, 335,5 mln. EUR – Ukrainai, Vakarų Balkanams ir Kaukazui ir 197,2 mln. EUR – negeografiniams asignavimams. 2023 m. Komisija skyrė 300 mln. EUR Ukrainai, 100 mln. EUR palestiniečiams Gazoje, 125 mln. EUR Sudanui ir 149 mln. EUR Afganistanui.

Parama mūsų kaimyninėms šalims ir šalims kandidatėms

Kad Europa pasaulyje būtų stipresnė, reikia stabilių ir klestinčių kaimyninių šalių, kuriose būtų įtvirtintas teisinės valstybės principas, pagrindinės teisės, veiktų demokratinės institucijos ir rinkos ekonomika. 2023 m. įvyko istorinių pokyčių ir sukurta nauja plėtros derybų dinamika. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Moldova ir Ukraina ir suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą. Be to, Europos Vadovų Taryba nurodė, kad pradės stojimo į ES derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties narystės kriterijams lygis. Šiaurės Makedonija ir Albanija visais pirminiais stojimo derybų etapais padarė sklandžią pažangą.

Naudodama Pasirengimo narystei pagalbos priemonę III ( 12 ) ES yra didžiausia paramos teikėja plėtros regione. Iki 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos Komisija iš Pasirengimo narystei pagalbos priemonei III skirtų 14,162 mlrd. EUR dėl maždaug 8,68 mlrd. EUR įsipareigojo (metinėms programoms) arba numatė biudžetą (daugiametėms programoms).

Vien 2023 m. Komisija įsipareigojo skirti 2,5 mlrd. EUR pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę III ir suteikė 12,6 mlrd. EUR garantijų Europos investicijų banko paskoloms bei 399 mln. EUR garantijų pagal „Europos darnaus vystymosi fondo +“ atviros struktūros dalį deryboms su kaimyninėmis šalimis. Visomis investicijomis labai prisidedama prie ekonomikos ir investicijų planų, skirtų rytinėms ir pietinėms kaimyninėms šalims, įgyvendinimo.

2023 m. buvo tęsiamas Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano įgyvendinimas – iš viso 8,9 mlrd. EUR vertės 59 pavyzdinės investicijos į pagrindines geležinkelių, kelių ir vandens jungtis, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir elektros jungtis, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, skaitmeninę infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą švietimo ir sveikatos sektoriuose ir paramą verslo sektoriui. Europos Sąjunga iki šiol skyrė 2,6 mlrd. EUR investicijoms, derindama dotacijas su lengvatinėmis paskolomis ir suteikdama atidėjinius garantijoms.

2023 m. Komisija taip pat pasiūlė naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą ( 13 ), kuriuo siekiama didinti regiono socialinę ir ekonominę konvergenciją su ES ir paspartinti ES integraciją vykdant tikslines reformas. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma Vakarų Balkanų reformų ir augimo priemonė, pagal kurią 2024–2027 m. laikotarpiu ES partneriams regione turėtų būti suteikta 2 mlrd. EUR dotacijų ir 4 mlrd. EUR paskolų.

2023 m. buvo sėkmingai atlikti mokėjimai pagal Vakarų Balkanų energetikos dokumentų rinkinį. Iš 500 mln. EUR Komisija išmokėjo 90 proc. (450 mln. EUR) paramos biudžetui forma. Išmokos išmokėtos Albanijai (72 mln. EUR), Bosnijai ir Hercegovinai (63 mln. EUR), Kosovui () (67,5 mln. EUR), Juodkalnijai (27 mln. EUR), Šiaurės Makedonijai (72 mln. EUR) ir Serbijai (148,5 mln. EUR). Likusi 50 mln. EUR suma bus išmokėta 2024 m., po to, kai Komisijai atlikus vertinimą bus patvirtinta, kad bendri energetikos veiksmų planai ir viešųjų finansų valdymo reforma įgyvendinami tinkamai, taip pat nuolat sėkmingai išlaikant stabilią makroekonominę politiką ir biudžeto skaidrumą.

() Šis paskyrimas neturi poveikio pozicijai dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Prireikus ES aktyviai rėmė kaimynines šalis. Gauti ir išnagrinėti 66 pagalbos prašymai, taip pat 50 atnaujintų Ukrainos prašymų (iš viso 116 prašymų) ir išsiųstos 24 ES civilinės saugos misijos – 2023 m. naudojant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą reaguota į potvynius, žemės drebėjimus ir gaisrus visoje Europoje ir pasaulyje. Reaguodama į šias krizes, ES programai skyrė 188 mln. EUR pradinį biudžetą, kurį sudarė 101,6 mln. EUR pradinių asignavimų, 27 mln. EUR padidinimas siekiant padvigubinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo („rescEU“) gaisrų gesinimo iš oro parką 2024 m. miškų gaisrų sezonu ir 59,4 mln. EUR, kuriais siekiama padidinti gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus. Dėl pražūtingo žemės drebėjimo Sirijoje ir Turkijoje, ES piliečių evakavimo iš Sudano ir miškų gaisrų Europoje praėjusią vasarą biudžetas padidintas 65 mln. EUR ir iš viso sudarė 253 mln. EUR (neįskaitant priemonės „NextGenerationEU“ lėšų).

Pagalba Ukrainai pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą 2023 m. taip pat buvo teikiama šiais būdais:

•2023 m. ES pasirašė privalomus administracinius susitarimus su Ukraina ir Moldova, jas įtraukdama į Sąjungos civilinės saugos mechanizmą;

•2023 m. pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą („rescEU“) Ukrainai buvo išsiųsta 60 000 tonų gyvybiškai svarbios pagalbos, taigi nuo konflikto pradžios ši pagalba siekė 140 000 tonų;

•vien 2023 m. pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą buvo atsakyta į 50 atnaujintų Ukrainos pagalbos prašymų.

Europinės gyvensenos propagavimas

Kasdien matome, kad konfliktai, klimato kaita ir nestabilumas verčia žmones ieškoti prieglobsčio kitur. Visada buvau tvirtai įsitikinusi, kad migracija turi būti valdoma. Tam reikia nepaliaujamo ir kantraus darbo su pagrindiniais partneriais. Taip pat vienybės mūsų Sąjungoje.

Ursula von der Leyen

Su migracijos spaudimu ir prieglobsčiu susijusių uždavinių sprendimas

2023 m. migracijos spaudimas prie Europos Sąjungos išorės sienų ir toliau buvo didelis – prieglobsčio ES prašė 1 mln. žmonių, t. y. 20 proc. daugiau nei 2022 m. Nuolat dedamos pastangos skubiai patenkinti neatidėliotinus poreikius imantis operatyvinių ir tikslinių veiksmų. 2024 m. balandžio mėn. jie buvo įgyvendinti, kai buvo susitarta dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto.

2023 m. Komisija įgyvendino beveik 3 mlrd. EUR biudžetą, kad paremtų valstybes nares šioje srityje, daugiausia naudodama tris fondus:

•Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą,

•Integruoto sienų valdymo fondą ir

•Vidaus saugumo fondą.

Saugumo, sienų valdymo ir prieglobsčio ir migracijos fondų 2023 m. biudžetas (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija

2023 m. 44 proc. visų valstybių narių programoms iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo teikiamų asignavimų buvo skirta bendrai Europos prieglobsčio sistemai. Tai padėjo sukurti 750 nelydimų nepilnamečių priėmimo vietų, be jau esamų 1 159 vietų, atnaujintų pagal ES acquis. Be to, 19 003 asmenų buvo perkelti remiantis solidarumo ir teisingo pasidalijimo tarp valstybių narių principu.

Teisėtos migracijos ir integracijos srityje jau buvo remiama daugiau kaip 280 000 ne ES piliečių, įskaitant iš Ukrainos bėgančius laikinosios apsaugos gavėjus. Kovojant su neteisėta migracija daugiau kaip 18 000 asmenų buvo savanoriškai grąžinti į savo šalis naudojant fondo paramą.

ES finansavimas taip pat labai padeda remti ES partnerystes su šalimis visame pasaulyje, kad būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys. 10 proc. Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ programos lėšų skirta su migracija ir priverstiniu perkėlimu susijusiems veiksmams – vykdoma daugiau kaip 190 projektų, kurių vertė siekia apie 5,3 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, 2021–2023 m. veiksmams Šiaurės Afrikoje buvo skirta 691 mln. EUR, iš kurių beveik du trečdaliai buvo skirti migracijos ir prieglobsčio administravimui bei valdymui stiprinti.

ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės paramos pabėgėliams teikėjos pasaulyje – jų įnašas sudaro 41,8 proc. pasaulinio finansavimo. Per pastaruosius kelerius metus maždaug 80 proc. ES humanitarinės pagalbos biudžeto kasmet skiriama projektams, kuriais visame pasaulyje tenkinami priverstinai persikeliančių asmenų ir juos priimančių bendruomenių poreikiai.

2023 m. biudžetas Integruoto sienų valdymo fondui buvo skirtas po 2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos priimtų išvadų, kuriose daugiausia dėmesio skirta ES išorės sienų kontrolei, todėl jame numatyta 141,2 mln. EUR, kuriais siekiama stiprinti elektronines stebėjimo sistemas prie išorės sausumos sienų, ir 201,1 mln. EUR, skirtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų operatyviniams pajėgumams, susijusiems su nacionaliniais ir ES išorės sienų apsaugos veiksmais, didinti.

Vidaus saugumo fondas padėjo ES reaguoti į blogėjančias geopolitines aplinkybes ir padidėjusias grėsmes saugumui. Spalio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžta tokia padidėjusi rizika vidaus saugumui, susijusi ne tik su teroristiniais išpuoliais, nukreiptais prieš asmenis, bet ir su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais. Tarybos išvadose paraginta dėti bendras pastangas siekiant sutelkti visas atitinkamas politikos sritis ES ir valstybių narių lygmenimis, be kita ko, „stiprinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą, keistis informacija visapusiškai naudojantis atitinkamomis duomenų bazėmis, apsaugoti išorės sienas, kovoti su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis“. 2014–2023 m. iš fondo remta 651 intervencinė priemonė visuose ekonomikos sektoriuose.

Laisvo judėjimo ES užtikrinimas

Dabartinėmis sudėtingomis geopolitinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis visapusiškai veikianti Šengeno erdvė yra labai svarbi stabilumui, atsparumui ir atsigavimui užtikrinti. 2023 m. sausio 1 d. Kroatija prisijungė prie Šengeno erdvės kaip 27-oji narė. Be to, 2023 m. gruodžio 30 d. Taryba, visapusiškai remiama Europos Komisijos, priėmė vieningą sprendimą priimti Bulgariją ir Rumuniją į šią erdvę, pirmiausia nuo 2024 m. kovo mėn. panaikinant kontrolę prie oro ir jūrų sienų. Dabar Šengeno erdvėje 420 mln. žmonių gali keliauti iš vienos valstybės narės į kitą be sienos kontrolės.

Šengeno erdvės šalys (nuo 2024 m. balandžio mėn.)

Šaltinis: Europos Komisija

Pažangiai valdomoms sienoms reikia, kad valdymas būtų modernus, veiksmingas ir efektyvus ir juo būtų užtikrinama pusiausvyra tarp palankesnių sąlygų keliautojams ir vidaus saugumo. 2023 m. Komisija baigė rengti teisės aktus dėl atvykimo ir išvykimo sistemos įgyvendinimo ( 14 ) ir padarė pažangą rengdama teisės aktus, kuriais įgyvendinama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema ( 15 ), be kita ko, skyrė 25,5 mln. EUR, kad būtų palengvintas automatinis sienos kirtimas ir įgyvendinama peržiūrėta Vizų informacinės sistema ( 16 ). Naudojant sistemas bus pagerintas mūsų išorės sienų valdymas ir kontrolė, taigi ir vidaus saugumas. Siekdama padidinti sienų valdymo informacinių technologijų sistemų sąveikumą, 2021–2027 m. ES investavo 0,6 mlrd. EUR.

„ERASMUS+“

„Erasmus+“ yra ES judumo programa, įgyvendinama švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Jau daugiau kaip 35 metus ši programa yra viena sėkmingiausių ES iniciatyvų, pagal kurią ugdant įgūdžius, skatinant bendradarbiavimą ir abipusius atradimus, atveriamos svarbios galimybės žmonėms, organizacijoms ir politikai visoje Europoje. 2023 m. programa ir toliau padėjo ES siekti tikslų tokiose srityse kaip įtrauktis ir įvairovė, aktyvus pilietiškumas ir demokratinis dalyvavimas, taip pat žalioji ir skaitmeninė pertvarka ES ir tarptautiniu mastu. 2023 m. programos „Erasmus+“ biudžetas viršijo 3,9 mlrd. EUR.

2023 m. pagal programą „Erasmus+“ buvo remiama įvairi veikla, kuria siekiama remti švietimą ir asmeninį tobulėjimą, kaip iliustruojama toliau pateiktais pavyzdžiais:

•2023 m. judumo veikloje dalyvavo 720 000 besimokančių asmenų;

•pagal 2023 m. kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+ “ dalyvauja 50 Europos universitetų aljansų, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 430 aukštojo mokslo institucijų iš visų Europos dalių;

•iki 2023 m. pabaigos universitetai ir kitos institucijos išdavė2,3 mln. Europos studentų kortelių;

•pirmą kartą sporto treneriai ir kiti sporto srities darbuotojai pasinaudojo judumo mokymosi tikslais galimybėmis: šią naujovę labai palankiai įvertino mėgėjiško sporto organizacijos, pritraukusios didelį susidomėjimą (5 054 dalyvaujančių organizacijų ir institucijų);

•programėlė „Erasmus+“ parsisiųsdinta daugiau kaip 218 000 kartų;

•užregistruotas rekordinis aukštojo mokslo įstaigų skaitmeninių mainų padidėjimas, o 2023 m. iš viso buvo remiamos 27 „Erasmus+“ mokytojų akademijos.

2023 m. buvo toliau visapusiškai įgyvendinama Europos universitetų strategija. Pagal 2023 m. kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“ taip pat skirta 100 000 stažuočių aukštojo mokslo studentams. Pagal 2023 m. kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“ taip pat buvo remiami nauji novatoriški mokymosi ir mokymo metodai, įskaitant gyvąsias laboratorijas, studentų inkubatorius, žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius ir novatorius mokykloje.

2023 m. įvyko du paraiškų dėl iniciatyvos „DiscoverEU“ teikimo etapai; 289 695 jaunuolių pateikė paraiškas dėl daugkartinio bilieto ir 71 642 buvo atrinkti jį gauti. 2023 m. buvo padidintas jaunimo dalyvavimo veiklos, kurioje dalyvauja daugiau kaip 18 400 jaunuolių, biudžetas. 2023 m. Europos jaunimo portale iš viso užregistruota 10 132 367 apsilankymų ir 2023 m. jis išliko labiausiai lankomų „europa.eu“ interneto svetainių dešimtuke.

Programa „Erasmus+“ dėl joje numatyto lankstumo nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios buvo sutelkta tam, kad būtų remiami projektai, kuriais skatinama švietimo veikla ir sudaromos palankesnės sąlygos nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms integruotis į jų naują mokymosi aplinką, taip pat veikla, kuria remiamos organizacijos, besimokantys asmenys ir darbuotojai Ukrainoje. Dalyvaujančiosios organizacijos raginamos savo veiklą nukreipti taip, kaip jos mano esant tinkama. Daugiausia dėmesio skirta 1 pagrindinio veiksmo (judumo) projektams, susijusiems su jų pajėgumu remti judumą iš Ukrainos ir palengvinti nuo karo Ukrainoje bėgančių besimokančių asmenų ir darbuotojų integraciją.

Europos solidarumo korpusas

ES grindžiama solidarumu. Pagal Europos solidarumo korpuso iniciatyvą finansuojami projektai, kuriais jaunimui suteikiama galimybė savanoriauti įvairiose srityse, pradedant pagalba palankių sąlygų neturintiems asmenims ir humanitarinės pagalbos teikimu, baigiant sveikatos ir aplinkosaugos veiksmais visoje ES ir už jos ribų. 2023 m. finansuotuose savanoriškos veiklos projektuose daugiausia dėmesio skirta įtraukčiai ir įvairovei – 978 projektai ir 705 projektai, susiję su dalyvavimu demokratiniame gyvenime. 2023 m. paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus gauta daugiau kaip 4 500 paraiškų dėl savanoriškos veiklos ir solidarumo projektų, iš kurių finansuoti atrinkti 2 401 projektas.

Investicijos į Europos kultūrą

Programa „Kūrybiška Europa“ yra tiesioginis ES fondas, teikiantis paramą kultūros ir kūrybos sektoriams. 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui nustatytas 2,44 mlrd. EUR biudžetas ir 334,3 mln. EUR skirta vien 2023 m. Programa siekiama apsaugoti, plėtoti ir skatinti Europos kultūros bei kalbų įvairovę ir paveldą ir didinti kultūros ir kūrybos sektorių, visų pirma audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą ir ekonominį potencialą.

2023 m. beveik 85 mln. EUR buvo skirta kultūros projektams, įskaitant Europos bendradarbiavimo projektus, Europos literatūros kūrinių sklaidą, naujų menininkų skatinimo platformas, visos Europos kultūros subjektus ir kultūros bei kūrybos organizacijų tinklus. Visų pirma 60 mln. EUR paketas buvo skirtas bendradarbiavimo projektams finansuoti ir buvo atrinkti 138 pasiūlyti projektai. Daugiau kaip 185 mln. EUR skirta audiovizualiniams projektams, įskaitant filmų, televizijos serialų ir vaizdo žaidimų kūrimą, teikiant paramą platinimui ir inovacijoms, taip pat pagalbą gamintojams, kad pasiektų platesnę auditoriją per Europos kino teatrų tinklą, Europos festivalius, visos Europos kino reklamą, subtitravimą ir kino srities švietimą. Be to, 2023 m. taikant nuosavo kapitalo priemonę „MediaInvest“ programai „Kūrybiška Europa“ įgyvendinti pasirašytas pirmasis susitarimas su finansų įstaiga, kurio vertė siekė 25 mln. EUR ir kuris buvo naudingas 1 802 menininkams ir kultūros srities specialistams, priklausantiems judumo schemai „Culture moves Europe“, taip pat buvo remiamos 465 tarpvalstybinės partnerystės ir 127 socialiai atskirtų grupių programos.

Įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“ prie žaliojo kurso prisidėta vykdant auditorijos plėtojimo projektą „ES jaunimo kinas. 2024–2026 m. žaliasis kursas“ (6 kalbomis 12 šalių), kuriuo siekiama skatinti jaunuolius tausoti aplinką. Kalbant apie žaliąją, nors ir skaitmeninę, programos pusę, buvo remiamas „MIAM!“ – tikralaikis kompiuterinis vaizdo gamybos katalogas, skirtas trimatei animacijai, grindžiamai vaizdo žaidimų sprendimais, leidžiančiais kuo labiau sumažinti anglies dioksido pėdsaką. Be to, buvo finansuojama audiovizualinei produkcijai skirta Europos išmetamo anglies dioksido kiekio skaičiuoklė.

Vis daugėja paraiškų, susijusių su kultūros projektų veiksmais. Visų pirma paraiškų dėl Europos bendradarbiavimo projektų padaugėjo nuo 461 pasiūlymo 2021 m. iki 831 pasiūlymo 2023 m., t. y. 78 proc.

Įgyvendinant ES sanglaudos politiką, visų pirma naudojant Europos regioninės plėtros fondą, remiamos Europos regionų pastangos didinti geografinių vertybių ir kultūrinio bei istorinio paveldo vertę. 2021–2027 m. sanglaudos politika apima ES paramą kultūrai ir kultūros paveldui, kuri 19 valstybių narių siekia 5,4 mlrd. EUR, ir paramą pagal teritorinio bendradarbiavimo programas ( 17 ).

Kova su vėžiu Europoje

Įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą 2023 m. pagal programą „ES – sveikatos labui“ buvo sutelkta 187,3 mln. EUR vėžio prevencijai, atrankinei patikrai ir gydymui, taip pat psichikos sveikatos palaikymo paslaugoms vėžiu sergantiems pacientams ir jų šeimoms ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui. Į pačią programą „ES – sveikatos labui“, kurios 2023 m. veiklos biudžetas yra 735,8 mln. EUR, kova su vėžiu įtraukta kaip kompleksinis klausimas.

2023 m. įgyvendinant programą „ES – sveikatos labui“ buvo išbandyta su įvairiomis specializacijomis susijusio mokymo vėžio srityje programa, parengta įgyvendinant dabar jau užbaigtą projektą „INTERACT-EUROPE“, pradėta taikyti skaitmeninė infrastruktūra, kuria remiama Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyva ir 12 naujų kovos su vėžiu projektų. 2023 m. Komisija taip pat paskelbė šalių su vėžiu susijusius profilius Europos su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registre. Sveikatos srityje vykdomi veiksmai taip pat apėmė programos „Europos horizontas“ 2023 m. kvietimo teikti paraiškas dalį, susijusių su kova su vėžiu, – buvo pateikti 103 reikalavimus atitinkantys pasiūlymai ir pasirašyta 13 susitarimų dėl dotacijų.

Naujas postūmis Europos demokratijai

Demokratija – tai mūsų asmeninė teisė būti išklausytam. Tačiau demokratija taip pat yra mūsų kolektyvinė atsakomybė. Kiekviena nauja karta yra atsakinga už tai, kad mūsų demokratija išliktų nepažeista, kad ji taptų reprezentatyvesnė ir įtraukesnė, kad ji būtų apsaugota nuo vidaus ir išorės grėsmių.

Ursula von der Leyen

Europos Komisijos Pirmininkė

ES teisių ir vertybių propagavimas

2023 m. demokratija Europos Sąjungoje susidūrė su keliais iššūkiais, pavyzdžiui, didėjančiu ekstremizmu, kišimusi į rinkimus, manipuliacinės informacijos sklaida ir grasinimais žurnalistams. Atsižvelgdama į tai, 2023 m. ES įvairiais būdais rėmė demokratiją, be kita ko, pasiekė susitarimą dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto ir 2023 m. gruodžio mėn. priėmė demokratijos gynimo dokumentų rinkinį. Šiame dokumentų rinkinyje Komisija pabrėžia, kad demokratija remiama , teikiant paramą rinkimams, imantis veiksmų žiniasklaidos ir dezinformacijos srityje ir stiprinant pilietinę erdvę pagal įvairias ES programas, įskaitant programą „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusą, programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą ir programą „Kūrybiška Europa“. Be to, pagal Pasirengimo narystei pagalbos programą, sanglaudos politikos fondus ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ programas teikiama parama dalyvavimui pilietinėje erdvėje, žiniasklaidos ir dezinformacijos veiksmams ir rinkimams tiek Europoje, tiek už jos ribų ( 18 ).

Atsižvelgdama į Konferenciją dėl Europos ateities, 2023 m. Komisija įgyvendino piliečių bendradarbiavimo platformas – trys Europos piliečių forumai pateikė pasiūlymų dėl maisto švaistymo, virtualiojo pasaulio ir judumo mokymosi tikslais, kuriems Komisija pritarė.

2021–2027 m. iš ES biudžeto Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai skirta daugiau kaip 1,1 mlrd. EUR, įskaitant 214 mln. EUR 2023 m., siekiant propaguoti ES teises ir vertybes. Pagal šią programą remiamos įvairios organizacijos, kurios propaguoja ir saugo ES vertybes ir teises, didina informuotumą apie teises, vertybes, principus, kultūrą, istoriją, įstatymus ir politiką, stiprina gebėjimus ir skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir abipuses žinias, supratimą ir pasitikėjimą. Pagal ją taip pat remiamas mokymas ir gebėjimų stiprinimas, miestų partnerystė ir keitimasis gerąja praktika tarp valstybių narių valdžios institucijų ir įstaigų. Tikimasi, kad įgyvendinant 2021–2023 m. projektus bus pasiekta daugiau kaip 31,4 mln. žmonių. Vien 2023 m. skatinti lygybei buvo skirti 262 projektai, kurių bendra vertė – 150,4 mln. EUR.

Be to, vykdant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą sustiprintas piliečių dalyvavimas ES lygmeniu, taip remiant Europos piliečių iniciatyvą (2023 m. jam skirti 2 mln. EUR). 2023 m. užregistruotas 100-asis iniciatyvos pasiūlymas „Visų Europos sostinių ir žmonių sujungimas greitųjų traukinių tinklu“. Pagal šią programą taip pat buvo sudarytos sąlygos, sudarant viešųjų pirkimų sutartis, organizuoti praktinius seminarus „Vieša kovos su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais kampanija“, mokytis vieniems iš kitų ir keistis gerąja praktika lyčių lygybės srityje, organizuoti renginį „30 pilietybės teisių metų“ ir keletą „Eurobarometro“ apklausų.

Pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą finansuojami įvairių temų projektai ir iniciatyvos, kuriais siekiama propaguoti ES vertybes. 2023 m. vykdant programą:

•įsipareigota skirti 24,9 mln. EUR kvietimui teikti paraiškas dėl smurto dėl lyties ir smurto prieš vaikus prevencijos ir kovos su juo pagal paprogramę „Daphne“;

•remta kova su rasizmu, ksenofobija, diskriminacija ir kitų formų netolerancija, skiriant 20 mln. EUR biudžetą pagal specialų kvietimą teikti pasiūlymus dėl lygybės;

•teikta parama 83 pagrindiniams partneriams ES vertybių srityje ir Europos lygybės įstaigų tinklui;

•ES vertybių srityje remtos 1 045 pilietinės visuomenės organizacijos: 463 organizacijos – lygybės, teisių ir lyčių lygybės srityje, 1 266 organizacijos – piliečių aktyvumo ir dalyvavimo srityje ir 3 313 organizacijos – kovos su smurtu srityje.

Sudaryti sąlygas jauniems europiečiams dalyvauti pilietinėje visuomenėje ir demokratiniame gyvenime

Vienas iš pagrindinių per Europos jaunimo metus (2022 m.) suprastų dalykų – jaunimas labai domisi visuomene ir nori joje dalyvauti. 2023 m. antrąjį ketvirtį pradėtas darbas, susijęs su Komisijos komunikatu, kuriame nustatyti veiksmai, kuriais susitelkiama į tai, kaip Komisija galėtų suteikti jaunimui galimybę išsakyti savo nuomonę dėl jiems poveikį darančių sprendimų. 2023 m. liepos mėn. pradėtas 10-asis ES jaunimo dialogo ciklas, kuris yra didžiausias ES jaunimui skirtas dalyvaujamasis procesas.

2023 m. buvo padidintas jaunimo dalyvavimo veiklos, kurioje dalyvauja daugiau kaip 18 400 jaunuolių, biudžetas. Komisija ruošėsi 2024 m. Europos jaunimo savaitei, kuri vyko 2024 m. balandžio 12–19 d. ir kurioje daugiausia dėmesio skirta aktyvaus pilietiškumo ir jaunimo demokratinio dalyvavimo skatinimui.

Kibernetinio saugumo problemų sprendimas, kova su dezinformacija ir 2024 m. ES rinkimų apsauga

2023 m. lapkričio mėn. Europos Komisija kartu su Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra surengė kibernetinio saugumo pratybas, kurios yra viena iš įvairių priemonių, kurias Europos Sąjunga įgyvendina siekdama užtikrinti nepriklausomus ir sąžiningus rinkimus 2024 m. birželio mėn. Pratybos, kuriose taip pat dalyvavo nacionalinių rinkimų ir kibernetinio saugumo institucijų atstovai, suteikė dalyviams galimybę keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat sustiprinti jų gebėjimą reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus.

Rengdamasi 2024 m. ES rinkimams, Komisija padėjo Tinklų ir informacinių sistemų bendradarbiavimo grupei ( 19 ) atnaujinti rinkimų kibernetinio saugumo ir atsparumo kompendiumą. Šis atnaujinimas (paskelbtas 2024 m. kovo mėn.) buvo labai svarbus dėl sparčios kibernetinio saugumo rizikos ir grėsmių rinkimų sąžiningumui raidos, įskaitant pokyčius, susijusius su dirbtiniu intelektu sukurta sintetine garso ir vaizdo sankaitos medžiaga, taip pat kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis, kurias remia priešiški subjektai, esant nepastovioms geopolitinėms aplinkybėms.

Be to, 2023 m. buvo įsteigtas Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras ir jo platformos, siekiant sustiprinti dezinformacijos kampanijų aptikimą ir analizę. Saugesnio interneto centrai jauniems naudotojams visoje ES teikė konsultavimo ir pranešimo paslaugas, įskaitant visuomenės pranešimus apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą, dėl kurių ji vėliau buvo pašalinta. Tai papildo 2022 m. ES skaitmeninių paslaugų aktą, kuriuo siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę, kurioje būtų apsaugotos naudotojų pagrindinės teisės, ir sudaryti vienodas sąlygas įmonėms.

3. ES biudžeto horizontalieji politikos prioritetai

Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie iniciatyvų, susijusių su klimato, biologinės įvairovės, lyčių lygybės ir darnaus vystymosi tikslais, kaip numatyta 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo 16 punkto d–g papunkčiuose, finansavimą. Taip pat pateikiama informacija apie ES biudžeto įnašą siekiant Europos Komisijos prioriteto skatinti skaitmeninę pertvarką.

Žaliojo biudžeto sudarymas

Komisija žaliojo biudžeto sudarymą naudoja kaip priemonę iš ES biudžeto skiriamo finansavimo klimato ir aplinkos tikslams remti, laikantis Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso, skaidrumui didinti. 2022 m. kovo mėn. Komisija kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Prancūzija ir keliomis valstybėmis narėmis įsipareigojo toliau tęsti darbą žaliojo biudžeto sudarymo srityje.

Komisija pažymėjo, kad žalioji pertvarka yra vienas iš pagrindinių 2019–2024 m. prioritetų, kaip savo politinėse gairėse nurodė Pirmininkė U. von der Leyen. Šis užmojis patvirtinamas 2019 m. priimtu Europos žaliojo kurso komunikatu. Atsižvelgiant į žaliojo kurso komunikatą, 2021 m. priimtame Europos klimato teisės akte konkrečiai nurodyta, kad iki 2050 m. ES turėtų tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi, ir nustatytas tarpinis tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, Komisija pasiūlė iki 2040 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 90 proc.

Siekdama pabrėžti savo įsipareigojimą siekti klimato ir aplinkos tikslų, ES nustatė kiekybinius 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo tikslus. Visų pirma ES įsipareigojo bent 30 proc. savo daugiametės finansinės programos ir priemonės „NextGenerationEU“ biudžeto skirti su klimatu susijusioms išlaidoms, o 7,5 proc. 2024 m. metinio biudžeto ir 10 proc. 2026 ir 2027 m. metinių biudžetų – biologinės įvairovės apsaugai ir didinimui.

ES žaliasis biudžetas sudarytas atsižvelgiant į keturias sritis: prisitaikymą prie klimato kaitos, klimato kaitos švelninimą, biologinę įvairovę ir švarų orą. Jis taip pat apimą griežtą principą „nedaryti (didelės) žalos“, taikomą tiek klimato, tiek aplinkos tikslams. Visa veikla turi atitikti šį principą, laikantis atitinkamų teisės aktų.

Numatomas žaliasis įnašas (biudžetiniai įsipareigojimai) 2021–2027 m. laikotarpiu (mln. EUR) ( 20 )

Šaltinis: Europos Komisija

Iš turimų 2021–2027 m. laikotarpio duomenų matyti, kad dėl gerų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir iniciatyvos „RepowerEU“ rezultatų, kuriais taip pat prisidedama prie švaraus oro stebėjimo, ES biudžetu sėkmingai siekiama 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslo. Visi šioje ataskaitoje naudojami duomenys grindžiami numatomais įsipareigojimų asignavimais.

Kalbant apie biologinės įvairovės aspekto integravimą, nors 2024 m. projekcija beveik atitinka tikslą, 2026 ir 2027 m. tikslus bus sunkiau pasiekti. Daugiau informacijos pateikiama konkrečiame skirsnyje apie biologinę įvairovę.

Svarbu pažymėti, kad prie žaliojo biudžeto prioriteto taip pat prisideda kiti Komisijos valdomi fondai, pavyzdžiui, Inovacijų fondas, Modernizavimo fondas ir būsimas Socialinis klimato fondas, nors jie ir nėra įtraukti į daugiametę finansinę programą. Šių fondų pajamos gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

Pirmiau nurodytos sumos apskaičiuojamos remiantis įsipareigojimų asignavimais, kaip parodyta toliau.

•Taikant tiesioginio valdymo principą įverčius rengia kiekviena tarnyba, remdamasi naujausiais turimais duomenimis (įskaitant finansų sistemos duomenis, susijusius tik su klimato aspekto integravimu). Būsimoms sąmatoms naudojamos darbo programos, sektorių tikslai ir istorinės vertės.

•Kalbant apie pasidalijamąjį valdymą, ankstesni ir būsimi duomenys pateikiami remiantis programomis ir bendros žemės ūkio politikos strateginiais planais, dėl kurių susitarta su valstybėmis narėmis ir kurie atnaujinami pagal metines ataskaitas.

•Taikant netiesioginio valdymo principą skaičiai grindžiami esamais tikslais ir susitarimais su įgyvendinančiaisiais partneriais, taip pat jų metinėmis ataskaitomis.

•Ankstesnės išlaidos kiekvienais metais koreguojamos po kokybės peržiūros, kurią atlieka įvairios tarnybos, kad būtų atsižvelgta į gautą papildomą informaciją apie atrinktą projektą.

Orientavimasis į rezultatus ( 21 )

32 070 752 megavatvalandės

numatomos sutaupytos energijos per metus privačiuose ir viešuose pastatuose dėl energijos vartojimo efektyvumo.

Permetus išvengta 87 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, iš kurių daugiau nei pusė dėl priemonės „NextGenerationEU“ investicijų į žaliąsias obligacijas. Be to, tikimasi, kad per pirmuosius dešimt Inovacijų fondo veiklos metų anglies dioksido kiekis bus sumažintas 442 mln. tonų.

126 851 papildomų megavatų

įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų.

Įgyvendinant žaliojo biudžeto ir apskritai ES biudžeto veiksmus labai svarbu orientuotis į rezultatus. Remiantis turimais rodikliais gautus rezultatus galima panaudoti siekiant tikslingesnių išlaidų ir pagerinti ES biudžeto valdymą. Be to, pagerinus atskaitomybę, žalioji pertvarka gali tapti veiksmingesnė. Pastaroji taip pat svarbi atsižvelgiant į tai, kad reikia prisidėti vykdant daugelį tarptautinių įsipareigojimų.

Siekiant ES poveikio klimatui neutralumo tikslų ir 2030 m. tikslų, itin svarbu sutelkti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą. Iš pirmiau pateiktų rezultatų matyti, kad valstybės narės įvairina savo energijos rūšių derinį ir palaipsniui mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip mažindamos energijos sąnaudas. Dėl to taip pat sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, taip padedant kovoti su klimato kaita, ir oro teršalų išmetimas.

Faktinio priemonės „NextGenerationEU“ investicijų poveikio vertinimas

2023 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė pirmąją priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų poveikio ataskaitą, kuri buvo pristatyta Dubajuje vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP28). Ši ataskaita yra esminis skaidrumo laimėjimas, leidžiantis mums įvertinti konkretų investicijų, finansuojamų priemonės „NextGenerationEU“ žaliosiomis obligacijomis, poveikį klimatui.

Remiantis patikima ES žaliųjų obligacijų sistema, ataskaita grindžiama išsamiomis žaliosiomis obligacijomis finansuojamų investicijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę tarpinių ir siektinų reikšmių analizėmis, kad būtų galima apskaičiuoti jų poveikį klimatui, įvertinti pažangą siekiant tvarios ateities ir užtikrinti tiesioginį finansavimo ir poveikio klimatui ryšį.

Analizė rodo, kad visiškai įgyvendinus priemonę „NextGenerationEU“ žaliosiomis obligacijomis finansuojamos investicijos gali padėti išvengti iš viso 44 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento per metus, t. y. 1,2 proc. viso 2022 m. ES išmetamo ŠESD kiekio. Šis skaičius apima apie 57 proc. investicijų, finansuojamų žaliosiomis obligacijomis, o tai reiškia, kad vėlesnėse analizėse ir ataskaitose bus dar aiškiau parodytas tikrasis poveikis klimatui. Nors jau patirtų išlaidų poveikis natūraliai yra mažesnis pradiniuose projekto etapuose, ataskaitoje apskaičiuota, kad anglies dioksido kiekis kasmet sumažės 224 143 tonomis. Šis skaičius sparčiai didės sparčiau įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Taksonomija

Šiais metais pirmą kartą kelios pagrindinės programos, įtrauktos į programos veiklos rezultatų ataskaitas (šios ataskaitos 4 priedas), apima jų atitikties ES tvarios veiklos taksonominiams kriterijams analizę. Šis papildymas yra pagrindinis būsimų analizių dėl to, kaip ES lėšomis prisidedama prie žalesnės ateities, atspirties taškas ( 22 ).

Nors atitikties taksonominiams kriterijams analizė įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę anksčiau buvo išsamiai teikiama ataskaitose dėl priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų, šių metų programų veiklos rezultatų ataskaitose taikymo sritis išplečiama, kad apimtų kitas ypatingos svarbos programas. Šis požiūris suteikia išsamesnį vaizdą apie ES įsipareigojimą siekti tvaraus finansavimo pagal įvairias jos iniciatyvas.

Klimato aspekto integravimas

Laimėjimai

Dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų intervencijos priemonių 2014–2022 m. apie 29 mln. piliečių buvo apsaugoti nuo potvynių.

Pagal bendrą žemės ūkio politiką remiamas anglies dioksido saugojimas (sekvestruojamojo ūkininkavimo priemonės, durpynų atkūrimas ir kt.) ir prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prevencijos ir mažinimo. Iki 2022 m. dėl bendros žemės ūkio politikos paramos 2014–2022 m. laikotarpiu mišku buvo apželdinta apie 188 000 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojama Prisitaikymo prie klimato kaitos misija padeda pagrindą atsparioms bendruomenėms, susiduriančioms su klimato iššūkiais – daugiau kaip 300 regionų ir vietos valdžios institucijų įsipareigojo siekti šio tikslo, o 50 valdžios institucijų aktyviai dalyvauja rengiant rizikos vertinimus.

Iš „Europos socialinio fondo +“ finansuojamu projektu „Nauji su elektros energija susiję įgūdžiai atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje“ atsižvelgiama į naujų įgūdžių poreikį rengiant mokymo kursus asmenims, einantiems pareigas elektrotechnikos srityje. Šie kursai apima pagrindines sritis, pavyzdžiui, fotovoltinių sistemų įdiegimą ir tradicinių transporto priemonių pavertimą elektra varomais modeliais. Projekto tikslas – suteikti vietos darbo jėgai įgūdžių, kurių reikia norint klestėti šiame besivystančiame sektoriuje.

Kiek mes išleidžiame?

Įnašas į klimato politiką 2021–2027 m. laikotarpiu (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija

Prognozuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpiu iš ES biudžeto, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, klimato srities išlaidoms bus skirta 658 mlrd. EUR, t. y. 34,3 proc. biudžeto paketo, viršijant pradinį 30 proc. tikslą.

2021–2027 m. ES biudžete planuojamos išlaidos absoliučiomis sumomis ir numatoma kiekvieno programos paketo procentinė dalis

Programa „Europos horizontas“, fondas „InvestEU“, EITP – Europos infrastruktūros tinklų priemonė, įskaitant karinį mobilumą, regioninė politika – Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas, BŽŪP – bendra žemės ūkio politika, EJRŽAF – Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas, TPF – Teisingos pertvarkos mechanizmas, KVTBP –Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, PNPP III –Pasirengimo narystei pagalbos priemonė.

Šaltinis: Europos Komisija

Remiantis turima informacija, ES biudžetas yra tinkamas ir bendram 30 proc. tikslui, ir jo sektoriniams tikslams, susijusiems su išlaidomis, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos, pasiekti. Programos veiklos rezultatų ataskaitos (Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos 4 priedas) apima specialų skirsnį, kuriame pateikiamas numatomas kiekvienos programos įnašas į klimato politiką ir veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą šio prioriteto finansavimą.

Naudojant kiekvienos programos klimato srities išlaidų procentinę dalį, apskaičiuotą pagal biudžetinius įsipareigojimus, galima apskaičiuoti su klimatu susijusių išlaidų sumą mokėjimų lygmeniu (33,9 proc.). Tuo remdamosi valstybės narės, prisidedančios prie ES biudžeto, gali apskaičiuoti savo žaliojo biudžeto įnašo į ES biudžetą dalį. Į šį įvertį neįtraukta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, nes ji finansuojama obligacijomis, o ne valstybių narių įnašais. Laikantis sektorinių reglamentų, Ukrainos priemone ir Vakarų Balkanų priemone bus prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo. Ataskaitos apie įnašus bus teikiamos nuo kito ataskaitų teikimo ciklo, kai bus turima informacijos.

Biologinės įvairovės aspektų integravimas

Laimėjimai

Įgyvendinus 31 programos LIFE projektą, finansuotą 2021 m., gerėja daugiau kaip 100 rūšių apsaugos būklė.	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis 2014–2022 m. buvo paremta 10 427 veiksmų, susijusių su geresniu tinklo „Natura 2000“ ir kitų saugomų jūrų teritorijų valdymu.
2022 m. pagal bendrą žemės ūkio politiką buvo suteikta parama 20,3 mln. avilių.	17 695 km2 jūrų, sausumos ir gėlo vandens ekosistemų yra saugomos ir (arba) tvariai valdomos naudojant ES paramą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę.

Kiek mes išleidžiame?

Įnašas į biologinės įvairovės apsaugą 2021–2027 m. laikotarpiu (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija

2021–2027 m. laikotarpiu iš ES biudžeto, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, kovai su biologinės įvairovės nykimu skiriama 112 mlrd. EUR, t. y. 6 proc. daugiametės finansinės programos lėšų. Nors 2024 m. projekcija beveik atitinka 7,5 proc. tikslą, 2026 ir 2027 m. 10 proc. tikslą bus sunkiau pasiekti. Komisija, padedama visų suinteresuotųjų subjektų, siekia toliau didinti šios srities finansavimą, kaip jau padaryta vykdant tiesioginio valdymo principu grindžiamas programas, pavyzdžiui, programą „Europos horizontas“ ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę. Pavyzdžiui, išorės veiksmų srityje Komisijos skaičiavimai patvirtina, kad finansavimas iš ES biudžeto ES nepriklausančioms šalims bus padvigubintas, palyginti su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa.

2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpių įnašo į biologinės įvairovės apsaugą palyginimas (mln. EUR) ( 23 )

Kosmosas – Europos kosmoso programa, Europos horizontas – programa „Europos horizontas“, ERPF+SF – Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas,

BŽŪP – bendra žemės ūkio politika, programa LIFE, EJRŽAF – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas, KVTBP –Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė.
Šaltinis: Europos Komisija

Verta pažymėti, kad 2023–2027 m. laikotarpio bendros žemės ūkio politikos metodika yra išsamesnė ir platesnio užmojo, palyginti su 2014–2022 m. taikyta metodika, todėl, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, galima apskaičiuoti tikslesnius ir patikimesnius įverčius. Nuo 2024 m. biudžeto projekto Komisija apskaičiavo bendros žemės ūkio politikos įnašą į biologinę įvairovę taikydama ES koeficientus (100 proc., 40 proc. ir 0 proc.) ir svertinius koeficientus (100 proc., 70 proc. ir 50 proc.), kuriais siekiama atspindėti diferencijuotą kiekvienos rūšies intervencinių priemonių įnašą siekiant biologinės įvairovės apsaugos tikslo. Be to, atsižvelgiant į bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos fondų struktūrą ir abiejų programų finansinį programavimą, išteklių neįmanoma nukreipti į konkrečius metus.

Laikantis sektorinių reglamentų, Ukrainos priemone ir Vakarų Balkanų priemone bus prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo. Ataskaitos apie įnašus bus teikiamos nuo kito ataskaitų teikimo ciklo, kai bus turima informacijos.

Švarus oras

Laimėjimai

Įgyvendinant programos LIFE projektą „GREEN-STOVE“ gaminama novatoriška granulėmis kūrenama krosnis, kuri gali gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir optimizuoti biomasės, kaip alternatyvos iškastiniam kurui šildant gyvenamuosius namus, naudojimą, užtikrinant 92 proc. efektyvumą ir daug švaresnį deginimą.

Įgyvendinant ES pagalbos turkų kilmės kipriečių bendruomenei programą, pakeitus 45 km kanalizacijos tinklą Famagustoje, buvo lengviau ištaisyti visus sistemos trūkumus, dėl kurių jau daugelį metų mieste sklido nemalonus kvapas. Buvo įrengta dešimt oro kokybės stebėsenos tinklo stočių, kurios sudaro integruotą oro kokybės matavimo tinklą turkų kilmės kipriečių bendruomenėje.

Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamos partnerystės išmetamų teršalų srityje „2Zero“ tikslas – paspartinti netaršaus kelių transporto (neišmetančio teršalų iš variklio) plėtrą Europoje, prisidedant prie oro kokybės ir žmonių bei prekių judumo saugumo gerinimo. Skatindama inovacijas, gamybą ir paslaugas kelių transporto sektoriuje, partnerystė užtikrina būsimą Europos pirmavimą šioje itin svarbioje srityje. Remdamasi ankstesnių iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos ekologiškų automobilių iniciatyvos ir Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyvos, laimėjimais, partnerystė „2Zero“ suburia suinteresuotuosius subjektus, kad jie įgyvendintų integruotą sisteminį požiūrį, apimantį elektrines transporto priemones su baterijomis ir kuro elementais varomas transporto priemones. Bendradarbiaudama su įvairiomis Europos technologijų platformomis, partnerystė išplečia savo taikymo sritį, kad apimtų netaršių transporto priemonių integravimą į ekosistemą, taip didinant ES konkurencingumą ir pirmavimą technologijų srityje.

Kiek mes išleidžiame?

Įnašas į švarų orą 2021–2027 m. laikotarpiu (mln. EUR)

Šaltinis: Europos Komisija

2021–2027 m. laikotarpiu iš ES biudžeto, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, švaraus oro prioritetams skiriama 186 mlrd. EUR, t. y. 9,7 proc. daugiametės finansinės programos lėšų.

Europos Sąjunga jau kelis dešimtmečius siekia švaraus oro ir tokio oro kokybės lygio, kad būtų kuo labiau sumažintas pavojus sveikatai ir žala aplinkai. Dėl griežtesnio išmetamųjų teršalų reglamentavimo ir švaraus oro prioritetų integravimo į įvairias politikos sritis oro kokybė visoje ES akivaizdžiai pagerėjo. Ši sėkmė – bendradarbiavimo visais lygmenimis – ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – rezultatas. ES finansavimas taip pat padėjo tiesiogiai remti švaraus oro projektus ir įtraukti švaraus oro tikslus į kitas investicijas, pavyzdžiui, investicijas į infrastruktūros plėtrą.

Siekdama užtikrinti nuolatinę pažangą, ES stebi, kaip jos finansavimu prisidedama prie valstybių narių švaraus oro tikslų įgyvendinimo. Šia stebėsena siekiama dvejopo tikslo: ji padeda įvertinti dabartinių finansavimo programų veiksmingumą remiant švaraus oro politiką ir suteikia informacijos apie būsimus finansavimo asignavimus. Nuo šiol apskaičiuojant išlaidas atsižvelgiama į naują bendros žemės ūkio politikos teisinį pagrindą ir iniciatyvos „RePowerEU“ diegimą.

Lyčių lygybės principo integravimas

Komisija lyčių lygybę nustatė kaip kompleksinį tikslą visose politikos srityse. Ilgalaikis Komisijos įsipareigojimas dėl lyčių lygybės įgavo naujo pagreičio priėmus 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, kuria įgyvendinamas Komisijos įsipareigojimas siekti lygių galimybių Europos Sąjungos. Joje nustatyti politikos tikslai ir iniciatyvos, užtikrinsiantys didelę pažangą siekiant iki 2025 m. užtikrinti lyčių lygybę Europoje.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Komisija ryžtingai ėmėsi veiksmų, kad parengtų išsamų iniciatyvų rinkinį, apimantį tiek pirmojo reagavimo priemones, tiek labiau struktūrizuotas priemones, įgyvendinant priemonę „NextGenerationEU“ ir sustiprintą daugiametę finansinę programą. Su tuo susijusiu politikos atsaku daugiausia susitelkiama į teisingą ir įtraukų ekonomikos gaivinimą. Juo užtikrinama, kad lygybė būtų ekonomikos atsigavimo pagrindas, ir siekiama sušvelninti neproporcingai didelį krizės poveikį daugeliui pažeidžiamų visuomenės grupių, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją.

Laimėjimai

2023 m. pagal programą „InvestEU“ iš viso skirta 2,4 mlrd. EUR investicijų lyčių lygybei remti. Programos tikslas – teikti pritaikytą konsultacinę paramą ir stiprinti gebėjimus, kad moterų įsteigtoms ir moterų vadovaujamoms įmonėms būtų sudarytos geresnės galimybės gauti finansavimą.	Vykdant programą „Europos horizontas“ reikalaujama, kad finansavimo reikalavimus atitinkantys paraiškas teikiantys subjektai turėtų parengę lyčių lygybės planą. 2023 m. kovo mėn. pirmą kartą įteiktu ES apdovanojimu lyčių lygybės lyderiams siekiama puoselėti lyderių bendruomenę, kuri gali įkvėpti ir skatinti kitas akademines ir mokslinių tyrimų organizacijas tapti lyčių lygybės lyderiais.
Pagal iš Europos socialinio fondo remiamą projektą „100 procentų“ Austrijos įmonėms teikiamos nemokamos konsultacijos siekiant padėti joms panaikinti darbo užmokesčio skirtumą. Įgyvendinant šį projektą įmonėms padedama kurti skaidrias darbo užmokesčio sistemas ir pripažinti bei didinti moterų galimybes darbe.	Investicijos į ekonomikos gaivinimą ir atsparumą papildomos struktūrinėmis reformomis, kurios gali būti remiamos pagal techninės paramos priemonę ir kurios daro didelį poveikį lyčių lygybei. Tai, be kita ko, reformos, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Estijoje, kovoti su lyčių nelygybe Portugalijoje, geriau reglamentuoti slaugytojų profesiją Švedijoje, pagerinti nėščiųjų ir naujagimių sveikatos tikrinimą Bulgarijoje, ir Ispanijos visuomenės sveikatos strategiją, kurioje lyčių ir lygybės aspektas įtrauktas į visus visuomenės sveikatos veiksmus.
Jemene Komisija, bendradarbiaudama su organizacija „Gelbėkit vaikus“, sutelkė daugiau kaip 5 mln. EUR, kad būtų galima stebėti sunkius vaiko teisių pažeidimus ir kitus šiurkščius su vaikais susijusius pažeidimus ir apie juos pranešti, taip pat užtikrinti gyvybiškai svarbią vaikų apsaugą. Šis veiksmas buvo įgyvendintas ypatingą dėmesį skiriant lyčių aspektui: po konkrečiai su mergaitėmis vykdytų konsultacijų; sprendžiant konkrečias mergaičių problemas (vaikų santuokas, ankstyvą nėštumą, mokyklos nebaigimą ir saugumo stoką) ir siekiant užtikrinti moterų ir mergaičių įgalėjimą, lygias galimybes naudotis paslaugomis ir dalyvauti bendruomenėje.	Vykdant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės programą pagal Rytų partnerystę įgyvendinama 9,7 mln. EUR vertės 2020–2023 m. ES lyčių lygybės programa „EU4Gender“ toliau siekiama stiprinti moterų ir vyrų lygias teises ir galimybes rytinėse kaimyninėse šalyse, kovojant su lyčių stereotipais, dirbant smurto prevencijos srityje ir skatinant vyrus dalyvauti priežiūros srities darbo rinkoje. Į programą taip pat įtraukta reformų pagalbos tarnyba, kuri remia vyriausybių vykdomą reformų darbą siekiant užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes.

Kiek mes išleidžiame?

Atsižvelgiant į 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą numatytos įvairios ES finansavimo ir biudžeto garantijų priemonės, kuriomis remiamos iniciatyvos, kuriomis skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, investuojama į priežiūros įstaigas, remiamas moterų verslumas, kovojama su lyčių segregacija tam tikrose profesijose ir sprendžiamas nevienodo mergaičių ir berniukų atstovavimo kai kuriuose švietimo ir mokymo sektoriuose klausimas. Be to, specialus finansavimas skiriamas projektams, kurie naudingi pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešosioms institucijoms, įgyvendinančioms konkrečias iniciatyvas, įskaitant smurto dėl lyties prevenciją ir kovą su juo.

Komisija parengė su lyčių lygybe susijusių išlaidų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą vertinimo programų lygmeniu metodiką. Ją rengiant Komisijai buvo naudingi mainai su Europos lyčių lygybės institutu ir konstruktyvus bendradarbiavimas su Europos Audito Rūmais, jiems rengiant 2021 m. gegužės mėn. paskelbtą specialiąją ataskaitą dėl lyčių aspekto integravimo į ES biudžetą.

Ši metodika pirmą kartą buvo taikoma visoms 2021 finansinių metų išlaidų programoms rengiant 2023 m. biudžeto projektą. Tai įvyko prieš prisiimant įsipareigojimus pagal tarpinstitucinį susitarimą, pridėtą prie 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, tiek tvarkaraščio, tiek apimties atžvilgiu. 2022 ir 2023 finansiniais metais metodika buvo taikoma be pakeitimų. Šiais metais su lyčių lygybe susijusių išlaidų stebėsena sustiprinta į programos veiklos rezultatų ataskaitas (šios ataskaitos 4 priedas) įtraukiant pagal lytį suskirstytus duomenis pagal kiekvieną programą.

Su lyčių lygybe susijusių išlaidų vertinimo metodikos rezultatai atspindi nuolatines pastangas stiprinti lyčių aspekto integravimą į ES biudžetą. Pagal šią metodiką programa gali būti įvertinama vienu ar daugiau lyčių aspekto balų priklausomai nuo tikslų, kurių siekiama jos atitinkamomis intervencinėmis priemonėmis. Visas ES biudžetas, remiantis visomis 2023 m. intervencinėmis priemonėmis, įvertintomis nurodytais balais, suskirstytas kaip nurodyta toliau:

•2 balai. Intervencinės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – didinti lyčių lygybę, apėmė 2 proc. 2023 m. įvykdyto ES biudžeto ir buvo įtrauktos į 13 programų.

•1 balas. Intervencinės priemonės, pagal kurias lyčių lygybė yra svarbus ir kryptingai siekiamas tikslas (tačiau ji nėra pagrindinė intervencinės priemonės priežastis), apėmė 9 proc. 2023 m. įvykdyto ES biudžeto ir buvo įtrauktos į 16 programų;

•0* balų. Intervencinės priemonės, turinčios potencialą prisidėti prie lyčių lygybės, apėmė 20 proc. 2023 m. įvykdyto ES biudžeto ir buvo įtrauktos į 30 programų;

•0 balų. Intervencinės priemonės, neturinčios reikšmingos įtakos lyčių lygybei, apėmė 69 proc. 2023 m. įvykdyto ES biudžeto ir buvo įtrauktos į 29 programas.

2023 m. 11 proc. ES biudžeto skirta konkrečiai lyčių lygybei skatinti (2 ir 1 balai), o 20 proc. biudžeto gali būti prisidedama prie šio tikslo (0* balų). Kita vertus, remiantis šiuo metu turima informacija, 69 proc. ES biudžeto gali būti laikoma neturinčiu (reikšmingos) įtakos lyčių lygybės skatinimui.

2023 m. rezultatai atspindi pažangą, padarytą įgyvendinant įvairias programas tiek įgyvendinimo, tiek ataskaitų teikimo srityje, todėl ES biudžeto įnašas į lyčių lygybę gali būti užfiksuojamas detalesniu lygmeniu. Vienas iš svarbiausių pavyzdžių yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Komisijai pradėjus žymėti tas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama ir lyčių lygybei, šiais metais 2021–2023 m. ES biudžetiniams įsipareigojimams šiai priemonei buvo skirti 2, 1 arba 0 balų, palyginti su anksčiau skirtais 0* balų.

2023 m. bendros ES biudžeto išlaidos projektams, kuriems skiriami 2 ir 1 lyčių aspekto balai, gerokai padidėjo, palyginti su ankstesniais metais 2021 ir 2022 m. nurodytomis sumomis.

2021, 2022 ir 2023 m. įnašas, susijęs su lyčių aspektu, kuriam suteikti 1 arba 2 balai (mln. EUR) (*)

(*) Remiantis sumomis, nurodytomis 2021, 2022 ir 2023 finansinių metų metinėje valdymo veiklos rezultatų ataskaitoje.

Šaltinis: Europos Komisija

Vertinant išlaidų dalį pagal kiekvieną lyčių aspekto vertinimą balais, svarbu pabrėžti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planų peržiūros, skirtos skyriui „REPowerEU“ įtraukti, poveikį 2023 m. Išskyrus priemones, įgyvendintas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skyrius „REPowerEU“ siekiant įveikti energetikos krizę, įvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalis rodo vertinimo 2 balais padidėjimą nuo 2,1 iki 2,5 proc. ir vertinimo1 balu padidėjimą nuo 9,1 iki 11,9 proc. Toliau pateiktoje diagramoje programos skirstomos pagal didžiausią jų gaunamą balą, net jei prisidedama tik dalimi programos paketo.

Programų, kuriose taikomos lyčių lygybės intervencinės priemonės, skaičius (klasifikuojama pagal aukščiausius balus)

Šaltinis: Europos Komisija

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ( 24 ) priimtuose 27 planuose numatytos 136 priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama lyčių lygybei. Investicijos, visiškai skirtos lyčių lygybei, apima, pavyzdžiui, nacionalinę ankstyvąją pagalbą socialiai remtinoms nėščioms moterims Austrijoje; paskatos, kuriomis skatinamas moterų verslumas Italijoje; kuriama paramos linija moterims kaimo ir miesto vietovėse ir nacionalinio kovos su smurtu dėl lyties plano parengimas Ispanijoje. Investicijos, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie lyčių lygybės, apima profesijų, kurias tradiciškai būdingos moterims, darbo sąlygų gerinimą (pvz., darbo kortelių namų ūkio darbuotojams Rumunijoje įdiegimas); investicijas, skirtas palankių sąlygų neturinčių grupių atstovų, įskaitant mergaites ir moteris, kvalifikacijai kelti ir (arba) juos perkvalifikuoti (pvz., Airijoje įgyvendinama programa „Solas“, kaip atsakas į su ekonomikos gaivinimu susijusių įgūdžių poreikius, ir finansavimo veikla, kuria siekiama didinti moterų dalyvavimą ir didinti jų informuotumą apie karjeros informacinių ir ryšių technologijų srityje galimybes Latvijoje); ir investicijas, kuriomis siekiama gerinti vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūros paslaugų teikimą – šią užduotį dažnai namų ūkiuose atlieka moterys (pvz., gerinti sveikatos priežiūrą namuose Graikijoje).

Šios labai svarbios investicijos papildomos struktūrinėmis reformomis, remiamomis pagal techninės paramos priemonę ir darysiančiomis didelį poveikį lyčių lygybei. Tai, be kita ko, reformos, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Estijoje, kovoti su lyčių nelygybe Portugalijoje, geriau reglamentuoti slaugytojų profesiją Švedijoje ir pagerinti nėščiųjų ir naujagimių sveikatos tikrinimą Bulgarijoje. Investicijų ir reformų derinys yra viena iš pagrindinių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės naujovių. Su lytimi susijusių investicijų ir reformų sąveika bus užtikrinamas didesnis išlaidų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę poveikis.

Pagal lytį suskirstyti duomenys

Šiais metais buvo sustiprintos programų veiklos rodiklių ataskaitos (šios ataskaitos 4 priedas), kuriose pateikiama išsami informacija apie veiklos rezultatus programos lygmeniu, įtraukiant atitinkamą pagal lytį suskirstytą informaciją apie kiekvieną programą. Tai apima įvairius pagal lytį suskirstytus duomenis, kuriais siekiama pagerinti su lyčių lygybe susijusių programos rezultatų stebėseną. Kai kurių programų, ypač tų, kurioms taikomas pasidalijamasis ir netiesioginis valdymas, reglamentai ir įgyvendinimo susitarimai riboja pagal lytį suskirstytų duomenų prieinamumą.

Kalbant apie daugiametę finansinę programą po 2027 m., teisėkūros institucijos susitarė į finansinį reglamentą įtraukti reikalavimą užtikrinti, kad visi surinkti duomenys, susiję su finansinių programų veiklos rodikliais, prireikus būtų suskirstyti pagal lytį. Tai svarbus žingsnis gerinant lyčių lygybės stebėseną mūsų programose ir taip papildomos atnaujintos geresnio reglamentavimo gairės, kuriomis bus užtikrinta, kad būsimuose visų atitinkamų išlaidų programų ex ante poveikio vertinimuose būtų tinkamai atsižvelgiama į poveikį lyčių lygybei nuo pat pradžių.

Programų veiklos rezultatų ataskaitose pateiktų pagal lytį suskirstytų duomenų pavyzdžiai (šios ataskaitos 4 priedas)

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę iš 1,7 mln. dalyvių, kurie pagal šią priemonę 2023 m. gavo paramą švietimui ir mokymui, 1,1 mln. dalyvių buvo moterys, 0,6 mln. dalyvių buvo vyrai, o 416 dalyvių buvo nebinarinio lytiškumo asmenys. Be to, 2023 m. pagal šią priemonę remiamų 623 840 dirbančių arba darbo paiešką vykdančių asmenų skaičius suskirstytas į tokias grupes: 390 479 moterys, 233 349 vyrai ir 12 nebinarinio lytiškumo asmenų (visų amžiaus grupių).

Pagal programą „Europos horizontas“ 2023 m. iš 54 411 tyrėjų ( 25 ), dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo veikloje (mokymas, mentorystė ir (arba) ugdomasis vadovavimas, judumas ir prieiga prie mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros) pagal programą finansuojamuose projektuose ( 26 ), 44,5 proc. buvo moterys, 55,4 proc. – vyrai ir 0,1 proc. nebinarinio lytiškumo asmenys.

60 proc. pagal programą „Erasmus+“ 2022 m. suteiktų mobilumo galimybių pasinaudojo moterys. Lyčių pasiskirstymas skiriasi priklausomai nuo švietimo srities: didžiausia moterų procentinė dalis mokykliniame ugdyme (70 proc.), suaugusiųjų švietime (69 proc.), aukštajame moksle (61 proc.), jaunimo švietime (57 proc.) ir profesiniame rengime (52 proc.) ( 27 ).

Pagal Piliečių lygybės teisių ir vertybių programą surinkti duomenys rodo, kad pagal 2023 m. planą finansavimui atrinktuose projektuose dalyvauja daugiau moterų nei vyrų (52 proc., palyginti su 45 proc., ir apie 3 proc. nebinarinio lytiškumo asmenų).

Vykdant humanitarinės pagalbos programą pagal lytį suskirstytų paramos gavėjų procentinės dalys yra tokios: 52 proc. moterų, 45 proc. vyrų ir 3 proc. nežinomos lyties asmenų ( 28 ).

Skaitmenizacijos stebėjimas

Skaitmeninė pertvarka yra vienas iš svarbiausių Komisijos politinių prioritetų, kaip nustatyta keliuose strateginiuose dokumentuose ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje, be kita ko, dėl to, kad ji yra būtinas indėlis į vadinamąjį atvirą strateginį savarankiškumą. Skaitmeninė pertvarka reiškia evoliucinį ir transformacinį procesą, kurio metu ES siekia sąžiningai ir demokratiškai pirmauti pasaulyje skaitmeninėje srityje. Tai vienas iš pagrindinių ES klestėjimo, ekonomikos atsigavimo ir atsparumo veiksnių ir itin svarbus novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama spręsti pasaulinius uždavinius, veiksnys.

2021 m. kovo 9 d. Komisija pristatė ES skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. viziją ir ES skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninį kelrodį, kuris apima keturis skaitmeninius aspektus:

•įgūdžius,

•saugią ir tvarią skaitmeninę infrastruktūrą,

•skaitmeninę įmonių transformaciją ir

•viešųjų paslaugų skaitmenizaciją.

2022 m. gruodžio 14 d. teisėkūros institucijos priėmė Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą, perimdamos skaitmeninį kelrodį ir su juo susijusią viziją, nustatydamos kiekybinius ES tikslus keturiems pagrindiniams aspektams, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., ir nustatydamos bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis mechanizmą, kad būtų daroma pažanga siekiant šių tikslų.

	Įgūdžiai		Įmonių skaitmeninė transformacija
Informacinių ir ryšių technologijų specialistai – 20 mln. specialistų ir lyčių konvergencija Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai – ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų		Technologijų įsisavinimas – 75 proc. ES įmonių naudojasi debesija / dirbtiniu intelektu / didžiaisiais duomenimis Novatoriškos įmonės – dėl intensyvesnės novatoriškų įmonių veiklos plėtros ir finansavimo dvigubai išaugsiantis ES vienaragių skaičius Technologijas įsisavinti vėluojančios įmonės – daugiau kaip 90 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių pasiekia bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį
	Saugi ir tvari skaitmeninė infrastruktūra		Viešųjų paslaugų skaitmenizacija
Junglumas – gigabitinis ryšys kiekvienam, 5G ryšys visur Pažangiausi puslaidininkiai – dvigubai didesnė ES dalis pasaulinėje gamyboje Duomenys (tinklo paribys ir debesija) – 10 000 neutralaus poveikio klimatui labai saugių tinklo paribio mazgų Kompiuterija – pirmasis kvantinių technologijų kompiuteris		Pagrindinės viešosios paslaugos – 100 proc. internetinės E. sveikata – 100 proc. piliečių turi prieigą prie sveikatos įrašų Skaitmeninė tapatybė – 80 proc. piliečių naudojasi skaitmenine atpažintimi

Laimėjimai

Iki 2023 m. vidurio, taikant priemones pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, 5 605 735 būstai gavo prieigą prie itin didelio pralaidumo interneto tinklų, įskaitant 5G tinklus ir gigabitinę spartą.	2023 m. lapkričio mėn. trys superkompiuteriai, kuriuos įsigijo Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė ir kurie 2023 m. pradėjo veikti visu pajėgumu, pateko į pasaulio geriausių superkompiuterių dešimtuką.
įdiegus magistralinius tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, 2023 m. buvo sukurti papildomi 3 000 terabitų per sekundę pajėgumai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.	Įgyvendinant kosmoso programą 2023 m. buvo naudojama 3,5 mlrd. su GALILEO sistemomis suderinamų įrenginių. GALILEO padėties nustatymo funkcija buvo tris kartus tikslesnė, palyginti su kitų pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų padėties nustatymo funkcija, o jos prieinamumo rodikliai buvo labai geri.

Kiek mes išleidžiame?

Vykdant 2021–2027 m. ES biudžetą 2021–2023 m. buvo atliktas 2024 m. ES išlaidų programų padėties vertinimas. Iš toliau pateiktų vertinimo išvadų matyti, kad vykdant ES biudžetą, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, reikšmingai prisidedama prie visų pagrindinių skaitmeninės pertvarkos aspektų.

Šis padėties įvertinimas yra labai svarbus žingsnis kuriant specialią skaitmeninių išlaidų stebėjimo metodiką. Komisija siekia remtis vertinimo išvadomis, susijusiomis su konkrečiu ES biudžeto įnašu į skaitmeninę pertvarką, kad būtų parengta visavertė, patikima metodika, kuri būtų nuosekliai taikoma visose programose ir kuria būtų užtikrintas tvirtas bendras ES biudžeto įnašas į skaitmeninę pertvarką. Ši veikla tęsiama šiais metais ir davė tam tikrų rezultatų, iš kurių matyti, kurioms sritims skiriamas finansavimas. Kadangi siūloma metodika negali būti taikoma visoms programoms, rezultatai dar nerodo išsamaus vaizdo.

Remiantis padėties įvertinimo rezultatais, 2021–2023 m. skaitmeninei pertvarkai buvo skirta 205,5 mlrd. EUR ES biudžeto (įskaitant priemonę „NextGenerationEU“), o tai sudaro beveik 17,5 proc. viso ES biudžeto ( 29 ). Svarbi šios sumos dalis buvo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įnašas – per tą patį laikotarpį 24 proc. viso jos biudžeto skirta skaitmeninei pertvarkai.

Apskaičiuoti ES biudžeto programų įnašai į skaitmeninę pertvarką 2021–2023 m. (suma) (*)

(*) Įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, mlrd. EUR.
Aiškumo sumetimais skalė išskaidyta, nes pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skaitmeninei pertvarkai teikiama daugiau kaip 10 kartų didesnė parama nei pagal kitą labiausiai prisidedančią programą.

Vartojamos santrumpos: EGADP – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; ES HORIZONTAS – programa „Europos horizontas“; KVTBP – Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“; SKAITMENINĖ ES – Skaitmeninės Europos programa; ESF+ – „Europos socialinis fondas +“; TPM –Teisingos pertvarkos mechanizmas; Kosmosas – ES kosmoso programa; EITP – Europos infrastruktūros tinklų priemonė; PNPP III – Pasirengimo narystei pagalbos priemonė III; ISVF – Integruoto sienų valdymo fondas; VSF – Vidaus saugumo fondas; KŪRYBIŠKA ES – programa „Kūrybiška Europa“; BŽŪP – bendra žemės ūkio politika; EJRŽAF – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas; SAUGUS JUNGLUMAS – ES saugaus junglumo programa; TPP – techninės paramos priemonė; ESK – Europos solidarumo korpusas; UŠT – Užjūrio asociacijos sprendimas, įskaitant Grenlandiją; TEISĖS – Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa; KTB – turkų kilmės kipriečių bendruomenė.

Šaltinis: Europos Komisija, remiantis 2024 m. atliktu pažangos įvertinimu.

Prie skaitmeninės pertvarkos prisideda beveik visos į ES biudžetą įtrauktos programos, tačiau dėl riboto duomenų prieinamumo buvo įmanoma sekti atitinkamas skaitmeninės srities 2021–2023 m. laikotarpio išlaidas tik pagal 30 išlaidų programų (iš 48 programų, kuriomis 2023 m. įgyvendintas ES biudžetas). Tarp jų yra programos, kurių įnašai greičiausiai bus dideli, visų pirma tai yra Europos gynybos fondas ir Sąjungos saugaus junglumo programa. Be to, tikėtina, kad šiuo etapu kai kurių programų įnašas į skaitmeninę pertvarką bus nepakankamai įvertintas – tai pasakytina apie bendrą žemės ūkio politiką ir programą „InvestEU“.

Kalbant apie paramos telkimą pagal temas, ES biudžeto lėšomis visų pirma remiamos pagrindinių skaitmenizacijos sektorių, visų pirma sveikatos priežiūros sistemų ir transporto, vyriausybės ir viešosios įstaigos. Taip pat dedamos didelės pastangos siekiant remti įmonių skaitmenizaciją, padėti įgyti skaitmeninių įgūdžių (pažangių ir bazinių) ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat pagrindinę pažangią skaitmeninę infrastruktūrą ir technologijas (pvz., kvantinę kompiuteriją, dirbtinį intelektą ir debesijos ir (arba) tinklo paribio kompiuteriją). Išsamesnė informacija pateikiama kitame skirsnyje.

Įnašas į skaitmeninę pertvarką pagal pasidalijamojo valdymo programas ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę gali būti apskaičiuotas tik visu programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne pagal atskirus metus. Pateikta kiekvienų metų suma yra gauta palyginus bendrą įnašą į skaitmeninę pertvarką visu įgyvendinimo laikotarpiu su tiems metams skirta programos lėšų paketo dalimi.

Numatomas įnašas į skaitmeninę pertvarką pagal pagrindinius skaitmeninius aspektus (2021–2023 m.) (*)

(*) Įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, mlrd. EUR.

Dėl metodikos trūkumų nebuvo įmanoma atsižvelgti į išorės veiksmų programas ir bendrą žemės ūkio politiką.

Šaltinis: Europos Komisija, remiantis 2024 m. atliktu pažangos įvertinimu.

Įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmenizacija

2024 m. atlikto pažangos įvertinimo rezultatai rodo, kad ES biudžetas (įskaitant priemonę „NextGenerationEU“) daug prisidėjo prie privačiojo ir viešojo sektorių skaitmenizacijos. Mūsų 2021–2023 m. įverčių duomenimis, ES biudžeto parama e. valdžios sektoriui (įskaitant sveikatos ir teisingumo sistemų ar transporto ir energijos tinklų skaitmenizaciją) sudaro 55,8 mlrd. EUR, parama įmonių skaitmenizacijai – 36,1 mlrd. EUR. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, taip pat Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas labai prisideda prie šių investicijų. 2021–2023 m. 9 proc. iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo planuojamų skirti ES lėšų panaudota intervencinėms priemonėms, kuriomis daroma pažanga įgyvendinant skaitmeninę pertvarką, finansuoti, visų pirma remiant mažąsias ir vidutines įmones ir viešąsias paslaugas.

Numatomi ES biudžeto įnašai į viešųjų paslaugų skaitmenizaciją (2021–2023 m.) (*)

(*) Įskaitant priemonę „NextGenerationEU“.

Šios sumos gautos atlikus pirmąjį 2021–2023 m. pažangos įvertinimą; dėl su metodika susijusio ribotumo neįtrauktos išorės veiksmų programos ir bendra žemės ūkio politika.

Šaltinis: Europos Komisija, remiantis 2024 m. atliktu pažangos įvertinimu.

Parama skaitmeninių technologijų ir mokslinių tyrimų plėtrai bei diegimui

2021–2023 m. gauti įverčiai rodo, kad ES skyrė 29,6 mlrd. EUR investicijoms į skaitmeninius pajėgumus ir pažangiųjų technologijų diegimą ir 26,9 mlrd. EUR moksliniams tyrimams, įskaitant 14 mlrd. EUR pagal programą „Europos horizontas“. Daugiausia prie to prisidėjo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, programa „Europos horizontas“, Kosmoso programa, Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas, Teisingos pertvarkos mechanizmas ir Skaitmeninės Europos programa.

Investuoti į skaitmeninius įgūdžius

2021–2023 m. ES biudžetas, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, taip pat svariai prisideda prie bazinių ir pažangių skaitmeninių įgūdžių ugdymo – apskaičiuota, kad indėlis sudaro 26,8 mlrd. EUR. Pagrindinės programos, kuriomis prisidedama, yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (23,7 mlrd. EUR) ir „Europos socialinis fondas +“ (2,3 mlrd. EUR). Dar viena programa, kuria svariai prisidėta, buvo programa „Erasmus+“.

Gerinti skaitmeninį junglumą

ES biudžeto (įskaitant priemonę „NextGenerationEU“) lėšomis prisidedama prie skaitmeninio junglumo gerinimo ir tai suteiks naujų galimybių visiems piliečiams ir įmonėms visapusiškai naudotis bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamais pranašumais ir paspartins ekonomikos augimą. Įvertintos junglumui skirtų lėšų sumos, įskaitant investicijas į labai didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo ir 5G tinklo aprėptį, 2021–2023 m. pasiekė 14,8 mlrd. EUR. Daugiausia prie to prisidėjo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (13,6 mlrd. EUR), Sanglaudos fondas (764,2 mln. EUR), taip pat Europos infrastruktūros tinklų priemonė.

Bendra žemės ūkio politika atlieka svarbų vaidmenį gerinant plačiajuosčio ryšio prieigą kaimo vietovėse – pagal ją remiama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra ir geresnė prieiga prie e. valdžios sistemų. Vykdant bendrą žemės ūkio politiką pagal naujausias kaimo plėtros programas dabartiniu programavimo laikotarpiu bus pagerintos beveik 13 mln. kaimo vietovių gyventojų galimybės naudotis informacinėmis, ryšio ir technologinėmis paslaugomis bei infrastruktūra.

„Europos socialinis fondas +“ daugiausia dėmesio skiria investicijoms į skaitmeninius įgūdžius. Pavyzdžiui, projektu „Nauji su elektros energija susiję įgūdžiai atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje“ atsižvelgiama į naujų įgūdžių poreikį rengiant mokymo kursus asmenims, einantiems pareigas elektrotechnikos srityje. Nauji įgūdžiai įgyjami naudojant išplėstinę realybę, todėl mokymas tampa patrauklesnis ir užtikrinama, kad jis išliktų aktualus sparčiai besivystančioje skaitmeninėje aplinkoje. Kitas pavyzdys – programa „Línia Dona“, padedanti palankių sąlygų neturinčioms moterims rasti darbą Katalonijoje. Mokymas papildomai teikiamas įdarbinus ir, be kita ko, apima skaitmeninius įgūdžius.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę įdiegus magistralinius tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, buvo sukurti papildomi 3 000 terabitų per sekundę pajėgumai. 24 projektams, skirtiems transeuropinio geležinkelių tinklo skaitmenizacijai remti, teikiant paramą Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos technologijai, iš viso skirta 450 mln. EUR. Programa taip pat remiami pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai ir prisidedama prie atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų įtraukumo, sujungiant juos su naujausiais povandeniniais magistraliniais tinklais ir užtikrinant, kad jie taip pat galėtų naudotis pažangiu belaidžiu ir judriuoju ryšiu.

Pagal kosmoso programą 2023 m. buvo naudojama 3,5 mlrd. su GALILEO sistemomis suderinamų įrenginių. GALILEO padėties nustatymo funkcija buvo tris kartus tikslesnė, palyginti su kitų pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų padėties nustatymo funkcija, o jos prieinamumo rodikliai buvo labai geri. Tais metais 260 000 registruotų „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos naudotojų turėjo prieigą prie maždaug 108 terabaitų klimato duomenų per dieną; tų duomenų kokybė buvo kontroliuojama. Pagal programą „Copernicus“ teikiami įvairūs Žemės stebėjimo duomenys ir susiję pavyzdiniai produktai. Šie pavyzdiniai produktai leidžia parengti prognozes tam tikrose teminėse srityse ir yra vertingas turinys įvairioms komercinėms prietaikoms, skirtoms tiek profesinėms, tiek vartotojų poreikiams.

Dvejopa pertvarka – sinergijos išnaudojimas

Dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir suteikia galimybių sukurti didelę sinergiją. ES biudžetas yra labai svarbus šiame procese, nes jis yra pagrindinis veiksnys, padedantis išnaudoti šią sinergiją. Pagal ją teikiama reikiama finansinė parama iniciatyvoms, kurios dera su abiejų pertvarkų tikslais, taip užtikrinant, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti galima nauda. Toliau pateiktoje lentelėje parodyta dalis sinergijos, kuri pasiekiama naudojant ES biudžeto paramą.

ES kosmoso duomenys padeda gerinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir kartu suteikia vertingų įžvalgų apie gamtos išteklių, pvz., saulės ir vėjo, energijos potencialą.

ES palydovinė sistema GALILEO padeda diegti pažangiuosius tinklus, kad būtų padidintas bendras energijos vartojimo efektyvumas, teikiant tikslaus laiko sinchronizavimo paslaugas, kurios yra būtinos siekiant pritaikyti paklausą prie paskirstymo visoje geografinėje teritorijoje. Be to, GALILEO autentiškumo patvirtinimo paslaugomis sukuriama patvirtinto laiko koncepcija, taip pašalinant pavojų, kad tokioje ypatingos svarbos infrastruktūroje bus naudojami netikslūs signalai.

ES Žemės stebėjimo sistema „Copernicus“ padeda įgyvendinti ir eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą, užtikrindama veiksmingą išdėstymą ir energijos gamybos prognozavimą prognozuojant ir stebint oro sąlygas. Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą pateikiami su klimatu susiję elektros energijos suvartojimo rodikliai ir bendros gamybos iš visų atsinaujinančiųjų išteklių įverčiai nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis Europoje. Šie du rodiklių rinkiniai padeda planuotojams ir politikos formuotojams nustatyti skirtingų energijos rūšių derinio galimybių privalumus ir trūkumus ir atitinkamai optimizuoti investicinius sprendimus.

ES biudžetas ir darnaus vystymosi tikslai

Kokių veiksmų imamės?

Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., kurioje nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, suteikė naują postūmį pasaulinėms pastangoms siekti darnaus vystymosi. ES atliko svarbų vaidmenį rengiant šią darbotvarkę: rengė viešas konsultacijas, plėtojo dialogą su savo partneriais ir atliko išsamius tyrimus. ES yra įsipareigojusi atlikti aktyvų vaidmenį, kad pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų, būtų kuo didesnė, kaip nurodyta, pavyzdžiui, komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ ir neseniai 2023 m. gegužės 15 d. priimtoje pirmojoje ES savanoriškoje darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo pažangos apžvalgoje.

Šis ilgalaikis įsipareigojimas siekti JT darnaus vystymosi tikslų yra vienas iš svarbiausių U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos politinių prioritetų. Pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų yra neatsiejama Pirmininkės politinės programos dalis ir 2020 m. jau pateikta daug esminius pokyčius skatinančių politikos priemonių, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas, Klimato teisės aktas, nauja Europos pramonės strategija; šiandien tęsiamas darbas, susijęs su 2023 m. pateiktu Žaliojo kurso pramonės planu, 2024 m. metine tvaraus augimo apžvalga ir nauja Europos įgūdžių darbotvarke.

Šis įsipareigojimas tapo dar aktualesnis atsižvelgiant į pasaulinę COVID-19 pandemiją ir pasaulinius neramumus, kurie suteikė postūmį ir sustiprino poreikį atkurti įtraukesnes, tvaresnes, teisingesnes ir atsparesnes sąlygas ateityje visiems, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Visų pirma 2024 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje dar kartą patvirtinti keturi Europos semestro prioritetai, t. y. aplinkosauginio tvarumo, našumo, sąžiningumo ir makroekonominio stabilumo skatinimas, siekiant skatinti konkurencingą tvarumą. Šis požiūris atitinka JT darnaus vystymosi tikslus, kurie yra neatsiejama Europos semestro dalis ir valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, įgyvendinamų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, pagrindas. Todėl Europos semestras ir toliau bus pagrindinė darnaus vystymosi tikslų siekimo stebėsenos ir skatinimo priemonė, be kita ko, turint omenyje tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama ne tik bendrajam vidaus produktui, bet ir tvariai bei įtraukiai gerovei.

Šiais prioritetais užtikrinama, kad naujoji augimo darbotvarkė veiksmingai sutelktų išteklius žmonių ir planetos labui. Šiuo tikslu reikalingas holistinis ir subalansuotas požiūris, pagal kurį ES geriau veiktų kartu su valstybėmis narėmis ir visose politikos srityse. Atsižvelgiant į valstybių narių ir ES kompetencijos pasidalijimą, glaudus koordinavimas yra labai svarbus siekiant darnaus vystymosi tikslų.

Atsižvelgdama į dabartinę daugiametę finansinę programą, 2021 m. komunikate dėl geresnio reglamentavimo Komisija priėmė tolesnius politikos formavimo patobulinimus, siekdama užtikrinti, kad mūsų politika kuo geriau remtų ES atsigavimą ir atsparumą ir jos dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė integruoti darnaus vystymosi tikslus, kad padėtų užtikrinti, kad kiekvienu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų prisidedama prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo.

Šiuo tikslu Komisija dabar sistemingai nustato atitinkamus kiekvieno pasiūlymo darnaus vystymosi tikslus ir nagrinėja, kaip iniciatyva padedama siekti šių tikslų. Be to, sąsajos su darnaus vystymosi tikslais bus įtrauktos į vertinimus ir poveikio vertinimus.

ES lygmeniu darnaus vystymosi uždaviniai sprendžiami politikos priemonėmis ir reguliavimo priemonėmis. Kalbant apie politikos priemones, ES biudžeto išlaidų programomis labai prisidedama prie tvaraus vystymosi, papildant nacionalinius biudžetus, laikantis subsidiarumo principo. Tokiu būdu rengiant ir įgyvendinant ES išlaidų programas siekiama įgyvendinti kiekvienos politikos srities tikslus, kartu skatinant tvarumą tarpusavyje susijusiomis ir nuosekliomis atitinkamų programų iniciatyvomis ir intervencinėmis priemonėmis. Visų pirma, 2023 m. 46 iš 50 ES išlaidų programų padėta pasiekti bent vieną darnaus vystymosi tikslą.

Programų, kuriomis prisidedama prie atskirų darnaus vystymosi tikslų, skaičius

Šaltinis: Europos Komisija

Atsižvelgiant į kompleksinį darnaus vystymosi tikslų pobūdį ir siekiant užtikrinti holistinį požiūrį į darnaus vystymosi klausimus, daugiau kaip 99 proc. ES išlaidų programų biudžeto prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Be to, didžioji dauguma programų (39 programos) yra skirtos įvairiems darnaus vystymosi tikslams siekti vykdant jų politikos veiksmus. Komisija pristato darnaus vystymosi tikslus, prie kurių prisideda kiekviena ES programa, ir tų programų indėlio pavyzdžius. Taip siekiama toliau gerinti ataskaitų apie jos programų veiklos rezultatus teikimą ir geriau suprasti ES politikos suderinamumą. Tolesniame infografike pateikta daug (neišsamių) pavyzdžių, kaip ES programomis padedama siekti darnaus vystymosi tikslų.

2023 m. ES savanoriškos darnaus vystymosi tikslų peržiūros ataskaitoje dar kartą patvirtinta, kad ES biudžetas yra veiksminga priemonė siekiant didelės pažangos įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., ir teigiama, kad ateityje ES toliau laikysis įsipareigojimo informuoti apie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą visose atitinkamose ES programose.

	Priėmusi teritorinį teisingos pertvarkos planą, Rumunija iš Teisingos pertvarkos fondo gavo 2,14 mlrd. EUR, kad galėtų kovoti su energijos nepritekliumi ir spręsti su juo susijusius klausimus, taip pat remti teisingą su klimato kaita susijusį perėjimą prie patrauklesnės ir žalesnės ekonomikos.		ES humanitarinis finansavimas mitybai, kuriuo siekiama pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms teikti gyvybes gelbstinčias intervencines priemones, buvo skiriamas labai blogai besimaitinantiems vaikams Sudane, taip pat vaikams iki penkerių metų ir nėščioms bei žindančioms moterims daugelyje šalių, įskaitant Siriją. Be to, ES remia Pasaulio maisto programos iniciatyvas, pavyzdžiui, didelės maistinės vertės šviežių maisto produktų kuponų programą Sirijoje arba neatidėliotiną maisto produktų ir grynųjų pinigų paskirstymą Pietų Sudane.
	Pagal programą „ES – sveikatos labui“ įgyvendinami veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti iniciatyvą „Sveikesni kartu“, Europos kovos su vėžiu planą ir psichikos sveikatos iniciatyvas, ir sprendžiami klausimai, susiję su tam tikrais rizikos sveikatai veiksniais ir sveikatą lemiančiais veiksniais. 2022 ir 2023 m. 69,7 mln. EUR pagal programą „ES – sveikatos labui“ skirta veiksmams, kuriais ugdoma gera psichikos sveikata.		Įgyvendinant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, 2021–2023 m. ES investicijos pagal Pasaulinę partnerystę švietimo srityje suteikė 2,6 mln. vaikų galimybę įgyti pradinį išsilavinimą ir 1,2 mln. vaikų – vidurinį išsilavinimą. Ši partnerystė yra didžiausias pasaulinis švietimo fondas mažesnes pajamas gaunančioms šalims ir ja skatinamas išskirtinis požiūris, pagal kurį įtraukiami įvairūs suinteresuotieji subjektai. Ji padeda šalims partnerėms spręsti švietimo problemas, įgyvendinti reformas ir derinti suinteresuotųjų subjektų veiklą siekiant rezultatų. Partnerystėje su maždaug 68 šalimis partnerėmis pirmenybė teikiama paramai pažeidžiamiausiems gyventojams, užtikrinant visuotinę galimybę gauti išsilavinimą.
	Pirmenybė lygybei teikiama visose Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos iniciatyvose. Pagal jos paprogramę „Daphne“ kovojama su smurtu dėl lyties ir skatinamas vyrų dalyvavimas propaguojant lyčių lygybę. 2023 m. pagal šią paprogramę buvo remiamas kvietimas teikti pasiūlymus, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir smurtui prieš vaikus ir su juo kovoti, skiriant 24,9 mln. EUR.		Pagal bendrą žemės ūkio politiką ES valstybės narės politikos strateginiuose planuose nustatė priemones, kuriomis siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto medžiagų praradimą ir pesticidų naudojimą ir taip apsaugoti vandens išteklius.
	Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę remiami bendros svarbos energetikos infrastruktūros projektai, teikiantys didelę socialinę ir ekonominę naudą. Pavyzdžiui, 330 kilovoltų jungtis tarp Tartu (Estija) ir Valmieros (Latvija) yra svarbi pastangų sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su likusia ES elektros energijos sistema dalis. Ši jungtis buvo projekto „Baltijos sinchronizavimas“1 etapo dalis; jai iš viso skirta 323 mln. EUR dotacija.		Pagal Pasirengimo narystei paramos priemonės iniciatyvą „Žaliosios ir skaitmeninės MVĮ Vakarų Balkanuose“ (22,5 mln. EUR) prisidedama prie galimybių gauti finansavimą didinimo, kad būtų galima geriau naudotis skaitmenizacijos, automatizavimo ir konkurencingumo didinimo technologijomis, remiamas mažųjų ir vidutinių įmonių žalinimas ir privačiojo sektoriaus inovacijų, konkurencingumo, augimo ir prekybos potencialo didinimas, atliekant tikslines investicijas bei didinant įmonių informuotumą ir taip sudarant palankesnes sąlygas regioninei ir ES integracijai.
	Pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinamos partnerystės „EIT Manufacturing“ taikomu žinių ir inovacijų bendruomenės modeliu įmonės įgalinamos skatinti žalingo poveikio klimatui nedarančią praktiką ir poveikį bendruomenei. Ją įgyvendinant taip pat spartinamas tvarių gamybos inovacijų integravimas, siekiant skatinti įtraukią ir tvarią industrializaciją. Be to, įgyvendinant partnerystę „EIT Manufacturing“ pirmenybė teikiama būsimų darbo jėgos įgūdžių ugdymui ir įtraukumo bei tvarumo skatinimui gamybos sektoriuje, taip reikšmingai prisidedant prie Europos pramonės aplinkos pertvarkymo.		Iš „ Europos socialinio fondo +“ remiamas forumas „YES forum“ – Europos tinklas, skirtas sunkumų patiriantiems jaunuoliams įgalinti. Forumas skatina socialinę įtrauktį ir ugdo profesinius įgūdžius, kad būtų pagerintos pažeidžiamų jaunuolių perspektyvos ir sprendžiamos skurdo ir nelygybės problemos. Jo veikla apima galimybių suteikimą kaimo vietovėse, švietimo specialistų skatinimą ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygio mažinimą tobulinant profesinį rengimą ir mokymą.
	Pagal programą LIFE remiamas projektas „LIFE SNEAK“, kuriuo siekiama sumažinti tankiai gyvenamos Florencijos (Italija) miesto vietovės keliuose kylantį triukšmą – eismo triukšmas ir jo vibracija kartu labai trikdo gyventojus. Tai bus pasiekta naudojant triukšmą ir (arba) vibracijas slopinančius paviršius ir modifikavimo sprendimus.		Iki 2023 m. pabaigos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę buvo remiamas klimato politikos sutarčių sudarymas siekiant remti naujų, švaresnių gamybos technologijų diegimą energijai imliose pramonės šakose Vokietijoje.
	Inovacijų fondo paskirtis – pasiekti šį tikslą ir imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų. Projektu „Ecoplanta“ siekiama sumažinti anglies dioksido kiekį, išmetamą iš komunalinių neperdirbamų atliekų gaminant metanolį, o įgyvendinant projektą „ReLieVe“ ketinama pastatyti ličio jonų baterijų perdirbimo įrenginį juodajai masei gaminti ir rafinuoti.		Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos skatina vandenynų, jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, gerindamos valdymo priemones, priimtas remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, ir remdamos sveikus tunų išteklius Atlanto vandenyne ir Indijos vandenyne, taip pat taikydamos valdymo sistemą, nustatytą tausios žvejybos partnerystės susitarimais su keliomis ES nepriklausančiomis šalimis.
	Europos regioninės plėtros fondas padeda apsaugoti turtą ir gyvybes, kurioms gresia vis didėjantis miškų gaisrų skaičius Viduržemio jūros regione karštais ir sausais vasaros mėnesiais. Fondo lėšomis finansuojamu projektu „OFIDIA2“remiamas tinklas, sudarytas iš didelės raiškos kamerų, jutiklių ir oro sąlygų stočių, sujungtų su valdymo patalpomis, kurį naudojant stebima 100 hektarų Apulijos (Italija) miško. Graikijoje kameros, bepiločiai orlaiviai ir du visureigiai padeda prižiūrėti daugiau kaip 15 000 km2 miško plotą Epyro regione.		Naujoji ES misija Armėnijoje stiprina Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio pasitikėjimą, nes vykdomas įprastinis patruliavimas ir pranešama apie padėtį vietoje ir konfliktus. Ja skatinama saugi ir stabili aplinka konfliktų paveiktose Armėnijos teritorijose, žmonių saugumas ir abiejų tautų santykių normalizavimas. Komisija 2023 m. misijai pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką skyrė 16,6 mln. EUR.
	Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius yra branduolių sintezės, kaip būsimo tvarios energijos šaltinio, mokslinių tyrimų įrenginys, kuriame dalyvauja septyni tarptautiniai partneriai (Euratomas, Kinija, Indija, Japonija, Rusija, Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos), atstovaujantys daugiau kaip pusei pasaulio gyventojų. Euratomas per Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę šiai priemonei skiria 45,45 proc. visų komponentų ir piniginių įnašų.

2 priedas. Vidaus kontrolė ir finansų valdymas

Ištrynus šią pastabą, šį puslapį palikti tuščią.

1.Veiksmingos ES biudžeto valdymo sudėtingoje darbo aplinkoje priemonės

Europos Komisija turi atlikti savo esminį vaidmenį formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, kartu kuo geriau panaudodama mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad ES išlaidos būtų veiksmingos, efektyvios ir ekonomiškos, kartu laikantis taikytinų taisyklių. Komisija stengiasi pasiekti aukščiausius finansų valdymo standartus kartu užtikrindama tinkamą žemo klaidų lygio, greitų mokėjimų ir pagrįstų kontrolės išlaidų pusiausvyrą.

1.1.ES biudžetas: įvairios finansavimo sritys, lėšų gavėjai ir išlaidos sudėtingoje aplinkoje

Komisijos valdomos išlaidos 2023 m. buvo 170,7 mlrd. EUR ( 30 ) (žr. toliau pateiktą diagramą). Tai apima Komisijos valdomą ES biudžeto dalį kartu su Europos plėtros fondu ( 31 ) ir ES patikos fondais. Šios išlaidos patirtos atlikus daugiau kaip 260 000 mokėjimų, kurių dydis nuo kelių šimtų eurų („Erasmus+“ judumo dotacijoms) iki šimtų milijonų eurų (dideliems projektams, kaip antai Tarptautiniam termobranduoliniam eksperimentiniam reaktoriui ar GALILEO ir „Copernicus“, kartu su biudžeto parama šalims partnerėms). Iš to matyti, kad ES lėšų gavėjų yra labai daug ir įvairių. Tos išlaidos susijusios su 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. programavimo laikotarpiais. Su pastaruoju laikotarpiu susijusių mokėjimų skaičius 2023 m. pradėjo didėti ir numatoma, kad ateinančiais metais jis pasieks didelį lygį.

Atitinkamos išlaidos iš Komisijos vykdyto ES biudžeto 2023 m. pagal politikos sritis (procentais ir mlrd. EUR)

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika	Sanglauda, atsparumas ir vertybės	Gamtos ištekliai ir aplinka	Migracija ir sienų valdymas	Saugumas ir gynyba	Kaimyninės šalys ir pasaulis	Europos viešasis administravimas 8,9 mlrd. EUR (5 %)
19,1 mlrd. EUR (11 %)	67,3 mlrd. EUR (39 %)	58,1 mlrd. EUR (34 %)	3,0 mlrd. EUR (2 %)	0,14 mlrd. EUR (0 %)	14,2 mlrd. EUR (8 %)

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. pasirašyta daugiau kaip 5 000 dotacijų pagal mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“.	Nuo 2014 m. suteikta parama apie 4,4 mln. įmonių, taip pat beveik 63 mln. asmenų gauna geresnes sveikatos priežiūros paslaugas.	Žemės ūkio fondų lėšomis pagal įvairias programas suteikta parama 6,2 mln. gavėjų.	2023 m. pagal ES programas buvo perkelta 19 003 ne ES piliečių.	Iki 2023 m. gruodžio mėn. iš Europos gynybos fondo suteikta ES parama sudarė iš viso 832 mln. EUR pagal 41 gynybos pramonės bendradarbiavimo projektą.	Pagalba suteikta maždaug 130 ES nepriklausančių šalių penkiuose žemynuose.

Šaltinis: Europos Komisijos metinės veiklos ataskaitos.

Panašiai kaip ir ankstesniais metais, apie 70 proc. biudžeto ( 32 ) (visų pirma sanglaudos politikos ir žemės ūkio išlaidos) buvo vykdoma taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kai valstybių narių įstaigos atrinko projektus, paskirstė lėšas ir valdė išlaidas pagal ES ir nacionalinę teisę ir pranešė Komisijai apie pasiektus rezultatus. Komisija vykdydama priežiūrą užtikrina, kad valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos veiktų veiksmingai. Likusią biudžeto dalį tiesiogiai arba netiesiogiai vykdė Komisija, bendradarbiaudama su tokiais įgaliotaisiais subjektais kaip tarptautinės organizacijos, Europos investicijų bankas arba nacionaliniai skatinamąjį finansavimą teikiantys bankai. Visi trys biudžeto valdymo būdai parodyti tolesnėje lentelėje.

2023 m. išlaidos pagal valdymo būdą (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė neįtraukta arba įtraukta)

(be EGADP*)	Programų (išlaidų) pavyzdžiai	Kiti dalyviai, bendradarbiaujantys su Komisija	(su EGADP*)
	Tiesioginis valdymas Komisijos panaudojamos lėšos.
	Programos „Horizontas“; Europos infrastruktūros tinklų priemonė; administracinės išlaidos	Nėra (lėšos tiesiogiai skiriamos gavėjams)
	Netiesioginis valdymas Lėšos panaudojamos bendradarbiaujant su išorės subjektais.
	„Erasmus+“; dalis paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos; pasirengimo narystei parama	Agentūros, bendrosios įmonės, Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, ES nepriklausančios šalys
	Pasidalijamasis valdymas Lėšos panaudojamos bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinės ir (arba) regioninės valdžios institucijomis, kurioms tenka pirminio lygmens atsakomybė už biudžeto įvykdymą.
	Žemės ūkio fondai; Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas; Europos regioninės plėtros fondas; Sanglaudos fondas; Europos socialinis fondas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva; migracijos, sienų valdymo ir saugumo fondai	Bendros žemės ūkio politikos mokėjimo agentūros (75); sanglaudos politikos fondų veiksmų programos (441) visose valstybėse narėse

(*) EGADP – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

Šaltinis: Europos Komisijos 2023 m. metinių ataskaitų projektas – Finansinės veiklos ataskaita.

Rusijos agresijos karas Ukrainoje, ilgalaikiai ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai (t. y. didelė infliacija, našumo iššūkiai ir pasaulinės prekybos spaudimas) ir kylantys tarptautiniai konfliktai toliau didina spaudimą Komisijos pajėgumui pasiekti rezultatus ir jos jau ir taip ribotiems ištekliams. Tam labiau nei bet kada reikia veiksmingos vidaus kontrolės, kad naudojant ES biudžetą būtų užtikrintas griežtas ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų taikymas.

1.2.Tvirta valdymo sistema, kuria grindžiama Komisijos narių kolegijos atsakomybė

Komisijos leidimus suteikiančio pareigūno funkciją atliekanti Komisijos narių kolegija turi politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą ir todėl jai tenka atskaitomybė už Komisijos padalinių darbą. ES biudžeto valdymas grindžiamas aiškiu atsakomybės pasidalijimu tarp politinio ir valdymo lygmenų, nepriklausomu vidaus auditu, kurį remia Audito pažangos komitetas, kurį sudaro išorės ekspertai, nepriklausomu apskaitininku, tvirtu įsipareigojimu valdyti veiklos rezultatus ir laikytis teisinės sistemos, skaidrumu ir aukštais etikos standartais, taip pat skaidriomis ataskaitomis.

Komisijos valdymo sistema ir atskaitomybės grandinė yra priderintos prie jos unikalaus decentralizuoto sprendimų priėmimo vykdant biudžetą modelio. Komisijos narių kolegija deleguoja kasdienės veiklos užduočių valdymą 51 deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui ( 33 ), kurie valdo ir formuoja savo padalinius, kad būtų įvykdyti jų uždaviniai jų strateginiuose planuose, atsižvelgiant į prieinamus išteklius. Kiekvienas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas yra atskaitingas už vykdomo ES biudžeto dalį, tenkančią jo padaliniui.

Savo metinėse veiklos ataskaitose deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai skaidriai praneša apie pasiektus veiklos rodiklius ir rezultatus, savo vidaus kontrolės sistemų veikimą ir savo turimos ES biudžeto dalies finansų valdymą, atsižvelgdami į valstybių narių pateiktą patikinimą pagal pasidalijamojo valdymo principą ir į įgyvendinančiųjų partnerių pateiktą patikinimą pagal netiesioginio valdymo principą. Kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas patikinimo pareiškimas. Jis gali būti teikiamas su išlyga, jeigu deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nustato didelį poveikį turinčių trūkumų.

Metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiama ES biudžeto metinių rezultatų suvestinė Komisijos lygmeniu, remiantis visose metinėse veiklos ataskaitose pateiktu patikinimu ir išlygomis. Ši ataskaita įtraukiama į Komisijos integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį ( 34 ), kurį patvirtina Komisijos narių kolegija.

Per tolesnę metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba gali pripažinti Komisijos politinę atsakomybę už ES biudžeto įvykdymą. Parlamento sprendimas priimamas atsižvelgiant į Komisijos integruotąsias finansines ir atskaitomybės ataskaitas, Europos Audito Rūmų metines ir specialiąsias ataskaitas kartu su jų patikinimo pareiškimu dėl sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, Komisijos narių ir generalinių direktorių klausymus bei Tarybos rekomendaciją.

Ši griežta valdymo tvarka padeda Komisijos narių kolegijai pasiekti Komisijos tikslus, efektyviai ir veiksmingai naudoti išteklius ir užtikrinti, kad ES biudžetas būtų vykdomas pagal patikimo finansų valdymo principus. Apžvalga pateikiama tolesnėje diagramoje.

Komisijos patikinimo sudarymas ir atskaitomybė už ES biudžetą: aiškios pareigos ir atsakomybės sritys

1.3.Tvirta vidaus kontrolės sistema, padedanti pasiekti Komisijos tikslus

1.3.1.Vidaus kontrolės sistema buvo toliau vystoma atsižvelgiant į kintančias aplinkybes

Komisija gali pasikliauna patikima institucine vidaus kontrolės sistema, pagrįsta aukščiausiais tarptautiniais standartais ( 35 ). Ji taip pat taiko patikimą rizikos valdymo politiką, kad nustatytų, įvertintų ir valdytų riziką visais organizacijos lygmenimis ir užtikrintų, kad jos tikslai bus pasiekti. Komisija užtikrina, kad iš ES biudžeto skirtos sumos būtų investuojamos pagal numatytą paskirtį, griežtai laikantis finansinių taisyklių, siekiant kuo labiau sumažinti klaidų skaičių, jas nustatyti ir užkirsti joms kelią, išvengti dvigubo finansavimo, užkirsti kelią sukčiavimui, padidinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas biudžeto įvykdymo patvirtinimui.

Komisijos centrinė finansų tarnyba nuolat teikė paramą Komisijos padaliniams tobulinant, atnaujinant ir tikslinant savo vidaus kontrolės sistemas.

·Siekdama suderinti ir apsaugoti su vidaus kontrolės aplinka susijusius duomenis, Komisija sukūrė institucinę IT priemonę, vadinamą centriniu vidaus kontrolės sistemų registru. Ši priemonė buvo įdiegta 2023 m. ir ja naudojasi visi Komisijos padaliniai. Joje registruojama rizika, išlygos, vidaus kontrolės stebėsenos kriterijai, išimtys ir reikalavimų nesilaikymo atvejai. Ji prisideda prie Komisijos skaitmeninės darbotvarkės racionalizuodama ir skaitmenizuodama vidaus kontrolės aplinką ir procesus. 2024 m. kuriamos papildomos funkcijos, kad ji būtų veiksmingesnė ir patogesnė naudoti.

·Kalbant apie ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ įgyvendinimą, rizikos valdymo ir kontrolės mechanizmai toliau buvo paprastinami ir stiprinami remiantis įgyta patirtimi. Nuo tada, kai 2020 m. pritarta šiam planui, ypač daug dėmesio skiriama vidaus kontrolės sistemų derinimui prie susijusios veiklos poreikių. Tai išsamiau paaiškinta 3 priede.

·Kartu Komisija taip pat padidino skolinimosi ir skolinimo operacijų, kuriomis grindžiamas politikos programų, pvz., priemonės „NextGenerationEU“, paramos Ukrainai pagal makrofinansinės paramos programą ir nuolatinės paramos kitoms kaimyninėms šalims, finansavimas, veiksmingumą ir efektyvumą. 2023 m. sausio mėn. pradėjus taikyti bendrą finansavimo metodą, Komisija galėjo išplėsti lankstesnės ir ekonomiškai efektyvesnės skolos valdymo strategijos, taikomos finansuojant priemonę „NextGenerationEU“, makrofinansinės paramos Ukrainai programą ir kitas būsimas skolinimosi ir skolinimo programas, naudą. Iki lapkričio mėn. pabaigos Komisija užbaigė 2023 m. finansavimo programą, per metus iš viso surinkusi 115,9 mlrd. EUR. Dėl 2023 m. emisijos bendra neapmokėtų ES obligacijų suma metų pabaigoje pasiekė šiek tiek daugiau nei 443 mlrd. EUR, iš kurių 48,9 mlrd. EUR išleista kaip priemonės „NextGenerationEU“ žaliosios obligacijos.

·2023 m. Komisija parengė tvirtą valdymo ir rizikos valdymo sistemą, grindžiamą nepriklausomo vyriausiojo rizikos pareigūno darbu, o jam paramą teikia atitikties užtikrinimo pareigūnas ( 36 ), kad būtų galima susidoroti su vis sudėtingesnėmis ir didesnio masto skolinimosi ir skolinimo operacijomis, atsirandančiomis dėl ES veiksmų reaguojant į COVID-19 (priemonė „NextGenerationEU“ ir Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti), kuri yra jos rizikos ir atitikties politikos su sukčiavimu susijusios rizikos, kuri gali kilti dėl priemonės „NextGenerationEU“ operacijų, dalis. Įgyvendintos rizikos mažinimo priemonės buvo laikomos tinkamomis. Neseniai paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje ( 37 ) Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad Komisija greitai įdiegė skolos valdymo sistemą, laiku suteikdama priemonei „NextGenerationEU“ reikalingas lėšas. Komisija taip pat įvykdė visus pagrindinius reguliavimo reikalavimus, susijusius su skolos portfeliu ir rizikos valdymu.

·Pajamų srityje Komisija taip pat taikė griežtas vidaus kontrolės sistemas ir prireikus atnaujino savo kontrolės strategijas. 2023 m., be tradicinių ir nuosavų išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, kontrolės, kuri reiškia glaudų bendradarbiavimą su Eurostatu vykdant tikrinimo veiklą, susijusią su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis grindžiamais ištekliais, Komisija toliau plėtojo naujų neperdirbtu plastiku pagrįstų nuosavų išteklių kontrolės struktūrą.

·2023 m. Komisija rengė naują skolininkų valdymo strategiją ( 38 ); ji buvo priimta 2024 m. vasario mėn. Joje nustatytos keturios strateginės priemonės, kuriomis siekiama paspartinti susigrąžinimo procesą: susigrąžinimo veiksmingumo standartai, skaidri atitikties stebėsena ir ataskaitų teikimas, didesnė atskaitomybė taikant institucinius problemų sprendimo mechanizmus, taip pat sinergija ir veiksmingumas, kuriuos užtikrina dalinis centralizavimas (įskaitant bendrus sprendimus dėl įsipareigojimų atidėjimo).

·Kaip ir ankstesniais metais, Komisija ypač daug dėmesio skyrė Finansinio reglamento 61 straipsniui dėl interesų konfliktų. Šį klausimą, be kitų klausimų, pripažino Europos Audito Rūmai 39 . Be to, Komisija valstybių narių institucijoms ir ekspertų tinklams teikė tikslines informuotumo didinimo priemones, gaires, konsultacijas ir 2021 m. interesų konfliktų gairių pristatymus.

1.3.2.Brandi prie Komisijos padalinių darbo priderinta vidaus kontrolės sistema

Apskritai 2023 m. Komisijos padaliniai padarė išvadą, kad vidaus kontrolės principai, kuriais grindžiamos jų vidaus kontrolės sistemos, buvo taikomi ir veikia taip, kaip numatyta. Atlikus šį bendrą vertinimą patvirtinta, kad Komisijos padaliniai toliau dėjo pastangas, kad pašalintų 2022 m. nustatytus vidaus kontrolės sistemų trūkumus. 2023 m. užfiksuotą pažangą, be kita ko, lėmė mokymai, informuotumo apie tam tikras finansines procedūras didinimas, veiklos tęstinumo plano parengimas ir priėmimas, kovos su sukčiavimu strategija, pranešimo apie išimtis ir reikalavimų nesilaikymo atvejus procedūra ir naujai įsteigto padalinio statistinių duomenų rinkimo IT saugumo planas, dalyvavimo privalomame mokyme stebėsena ir duomenų saugojimo taisyklių laikymasis.

Kalbant apie kai kuriuos vidaus kontrolės principus, vis dar reikia patobulinimų, daugiausia susijusių su nedideliais trūkumais, kurie iš dalies buvo nustatyti 2023 m. atlikus darbuotojų apklausą ir apie kuriuos pranešta padalinių metinėse veiklos ataskaitose. Atitinkami padaliniai parengė veiksmų planus, kuriais siekiama pašalinti nustatytus trūkumus, be kita ko, didinti darbuotojų dalyvavimą (jis mažesnis, nei tikėtasi remiantis padalinio darbuotojų apklausa), mažinti galimus sunkumus, susijusius su darbuotojų dislokavimu į ES delegacijas šalyse, kuriose susiduriama su sunkumais, ir spręsti specializuotų profesinių profilių trūkumo problemą tiek ES delegacijose, tiek būstinėje. Šiuo metu taip pat imamasi veiksmų siekiant išsamiau paaiškinti audito ir kontrolės tarpinių reikšmių vertinimą ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės srityje. Šiuos veiksmų planus parėmė institucinės tarnybos, kurios reguliariai stebėjo padarytą pažangą. Bendra padėtis parodyta toliau pateiktoje diagramoje.

Vidaus kontrolės komponentų ir principų veikimo įvertinimas(*)

(*) Komisijos padalinių, nurodžiusių, kad vidaus kontrolės komponentų ir principų laikytasi ir jie tinkamai veikė 2022 ir 2023 m., skaičius.
Šaltinis: Europos Komisijos metinės veiklos ataskaitos.

1.4.Daugiametės kontrolės strategijos, kuriomis užtikrinamas išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas

Leidimus suteikiantys pareigūnai, kaip ES biudžeto valdytojai, įgyvendina daugiametes kontrolės strategijas, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir ištaisytų. Būdami atsakingi už atliekamus atskirus mokėjimus, jie turi sudaryti savo teikiamą patikinimą pagal principą „iš apačios į viršų“ ir detalizuotai (t. y. pagal konkrečią programą ar kitą atitinkamą išlaidų segmentą). Tai suteikia Komisijai galimybę išsamiai ir diferencijuotai nustatyti trūkumus ir klaidas pagal kiekvieną programą ar išlaidų segmentą, nustatyti sisteminių klaidų pagrindines priežastis (pvz., tam tikrų politikos sričių, kaip antai mokslinių tyrimų arba sanglaudos, taisyklių sudėtingumas), imtis kryptingų ir proporcingų taisomųjų veiksmų ir užtikrinti, kad įgyta patirtis būtų panaudota valdymo ir kontrolės sistemoms, taip pat būsimų finansinių programų rengimui tobulinti.

ES išlaidų programos, kaip ir susijusios kontrolės strategijos, iš esmės yra daugiametės. Tai reiškia, kad iki programos užbaigimo klaidos gali būti nustatomos ir ištaisomos nuolat. Be to, kontrolės strategijos yra diferencijuotos pagal riziką (t. y. derinamos prie skirtingų valdymo būdų, dalyvaujančių subjektų, politikos sričių ir (arba) finansavimo tvarkos savybių ir su jais susijusios rizikos).

Kontrolės strategijos paprastai apima prevencinę kontrolę (ex ante kontrolę), vykdomą prieš Komisijai atliekant mokėjimą, ir taisomąją kontrolę (ex post kontrolę) atlikus mokėjimą. Pagrindiniai Komisijos prevenciniai ir taisomieji mechanizmai išsamiai aprašyti 5 priede.

Europos Komisijos daugiametis kontrolės ciklas

PASTABA: daugiau informacijos apie 2023 m. riziką atliekant mokėjimą ir užbaigiant programas pateikta 2.1 skirsnyje.

Šaltinis: Europos Komisija.

Paspartinusi 2021–2027 m. finansavimo programų vykdymą 40 , Komisija toliau stengėsi pritaikyti kontrolės strategijas prie programų ypatumų. Tai visų pirma pasakytina apie mokslinių tyrimų sritį, išorės veiksmus ir žemės ūkį, kur daugumai mokėjimų pradėta taikyti veiklos rezultatais grindžiama politika. Komisijos centrinė finansų tarnyba padėjo Komisijos padaliniams spręsti šiuos klausimus.

1.5.Kova su sukčiavimu: Komisijos kovos su sukčiavimu strategija ir tolesni pasiūlymai

1.5.1.Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos peržiūra

Komisija visiškai netoleruoja sukčiavimo. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį Komisija ir valstybės narės apsaugo ES biudžetą nuo sukčiavimo ir kitokių neteisėtų veiksmų. Komisijos 2019 m. kovos su sukčiavimu strategija atlieka svarbią funkciją užkertant kelią galimam netinkamam ES lėšų naudojimui. 2023 m. liepos 11 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl strategijos veiksmų plano persvarstymo ( 41 ) kartu su nauju veiksmų planu ( 42 ). Peržiūra buvo bendros Komisijos tarnybų ir vykdomųjų įstaigų pastangos, kurias koordinavo Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

Naujasis veiksmų planas yra tikslingesnis ir strategiškesnis nei ankstesnis, ir atspindi kai kuriuos bendruosius Komisijos tikslus. Jis apima 44 veiksmus pagal septynias temas, apimančias Komisijos kovos su sukčiavimu prioritetus. Plane numatyti veiksmai, kuriais siekiama padidinti Komisijos ir valstybių narių naudojimąsi IT priemonėmis sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais. Kitos temos susijusios su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, sukčiavimu muitų srityje, ES kovos su sukčiavimu struktūros stiprinimu ir Komisijos kovos su sukčiavimu ir etikos kultūra.

2023 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba toliau padėjo Komisijos tarnyboms rengti jų kovos su sukčiavimu strategijas ir per Sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tinklą užtikrino tarnybų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą kovos su sukčiavimu klausimais.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba tęsė strateginį analitinį darbą, visų pirma atnaujino savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės rizikos sistemą ir gilino pažeidimų ir sukčiavimo įvairiuose sektoriuose nustatymo ir pranešimo apie juos analizę, taip pat valstybių narių ataskaitų teikimo skirtumų analizę. 2023 m. liepos 27 d. priimtoje 2022 m. metinėje ES finansinių interesų apsaugos ataskaitoje ( 43 ) pirmą kartą pateikta interesų konfliktų naudojant ES lėšas analizė. Tarnyba taip pat toliau bendradarbiavo su valstybėmis narėmis kovos su sukčiavimu klausimais Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete ir su valstybių narių, ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybomis.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba taip pat toliau vykdė tiriamąją veiklą ir už ją atsiskaitė savo metinėje ataskaitoje ( 44 ).

1.5.2.Kitos priemonės, kuriomis didinamas kovos su sukčiavimu efektyvumas

2023 m. gruodžio mėn. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti ( 45 ); jis įsigaliojo 2024 m. sausio mėn. Reglamentu nustatomos kiekvieno ES subjekto vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, valdymo ir kontrolės sistemos sukūrimo priemonės ir įsteigiama nauja Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, kuri stebi ir remia ES subjektų vykdomą jo įgyvendinimą. Juo išplečiami Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos, kuri atlieka žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes, informacijos mainų ir reagavimo į incidentus koordinavimo centro, centrinio patariamojo organo ir paslaugų teikėjo funkcijas, įgaliojimai.

Toliau dėdama pastangas greitai ir veiksmingai reaguoti į kintančias kibernetinio saugumo grėsmes, įskaitant kibernetinio sukčiavimo grėsmę, ir kuo labiau sumažinti jų galimą poveikį, Komisija sustiprino savo techninius pajėgumus šioje srityje: toliau skatino tvirtą kibernetinio saugumo kultūrą rengdama informuotumo didinimo sesijas, mokymus ir duomenų viliojimo pratybas. Sustiprinti organizaciniai pajėgumai valdyti kibernetinio saugumo incidentus, siekiant apsaugoti ir ginti instituciją kibernetinio saugumo stebėsenos, nustatymo ir reagavimo į incidentus srityje. Automatizuota daugiau aptikimo taisyklių. Automatizuotos taisyklės atlieka svarbesnį vaidmenį didinant institucinių reagavimo į kibernetinius incidentus pajėgumų veiksmingumą. Žvalgybos apie grėsmes srityje Komisija išnagrinėjo naujas strategijas, kaip išnaudoti grėsmių žvalgybos duomenis, kuriuos šiuo metu teikia Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo tarnyba Sąjungos institucijoms, įstaigoms, biurams ir agentūroms

Pagal sukčiavimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu sistemą taikoma ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą suteikiama galimybė anksti nustatyti nesąžiningus ar nepatikimus ekonominės veiklos vykdytojus, uždrausti jiems gauti ES lėšų (tam tikrą metų skaičių) ir galbūt skirti pinigines baudas. Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje taikomos procedūros yra grindžiamos informacija, surinkta deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų auditų ir patikrinimų metu, galutiniais teismo sprendimais ar nacionalinių institucijų administraciniais sprendimais, tarptautinių organizacijų sprendimais, o daugiausia – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimais. Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema veikia remiantis stipria ir veiksminga atsakingų leidimus suteikiančių pareigūnų ir tarpinstitucinės komisijos, atsakingos už prašymų uždrausti dalyvauti procedūroje centralizavimą ir su procesu susijusio asmens ar subjekto teisių (pvz., teisių į gynybą) apsaugą, sąveika. Į ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazę įtraukti draudimai dalyvauti procedūroje šiuo metu taip pat yra prieinami visiems subjektams, kuriems patikėta vykdyti biudžetą pagal visus valdymo būdus.

2023 m. teisės aktų leidėjas susitarė dėl kelių Finansinio reglamento pakeitimų, susijusių su ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, siekdamas: 1) skatinti naudotis ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, 2) didinti jos veiksmingumą, 3) didinti sistemos efektyvumą. Atlikus tikslinę Finansinio reglamento peržiūrą taip pat bus padaryta kitų svarbių sistemos patobulinimų, pavyzdžiui, bus nustatyta pagreitinta procedūra, nauji draudimo dalyvauti procedūroje pagrindai, pavyzdžiui, atsisakymas bendradarbiauti atliekant tyrimus, ir galimybė uždrausti susijusiems subjektams ir pagrindinio subjekto, kuriam draudžiama dalyvauti procedūroje, tikriesiems savininkams dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių ir galiausiai kelerius metus gauti ES lėšų. Be to, teisės aktų leidėjas susitarė išplėsti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą, kad ji apimtų gavėjus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, ir būsimoms priemonėms, kurioms taikomas tiesioginis valdymas su valstybėmis narėmis, laikantis proporcingo ir tikslingo požiūrio. Nuo 2028 m. sausio 1 d. valstybės narės privalės tikrinti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazę, susijusią su tiesioginiais pareiškėjais, dalyviais ir paramos gavėjais.

Komisija taip pat ėmėsi svarbių veiksmų kovoje su korupcija ir parengė kovos su korupcija dokumentų rinkinį, į kurį įtrauktas Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl kovos su korupcija ( 46 ) baudžiamosios teisės priemonėmis ir bendras komunikatas ( 47 ), kuriame siūlomas sankcijų už sunkius korupcijos veiksmus, padarytus už ES ribų, režimas. Į jį taip pat įtrauktas 2023 m. rugsėjo mėn. sukurtas ES kovos su korupcija tinklas, kurio tikslas – suburti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant kovos su korupcija specialistus, ekspertus ir tyrėjus, taip pat pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų atstovus. Jo pagrindinė užduotis – padėti nustatyti korupcijos riziką visoje ES, kad būtų galima parengti būsimą ES kovos su korupcija strategiją.

1.6.Įgyvendinamas sąlygų režimas

2020 m. gruodžio mėn. priimtu Reglamentu dėl bendro ES biudžeto apsaugos sąlygų režimo ( 48 ) (Sąlygų reglamentu) biudžetas apsaugomas nuo teisinės valstybės principų pažeidimų, kurie pakankamai tiesiogiai daro poveikį ES finansiniams interesams arba kelia didelę riziką, kad jiems bus daromas poveikis. Sąlygų reglamentas įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir papildo kitas ES teisės aktais nustatytas ES biudžeto apsaugos procedūras. Sąlygų reglamento galiojimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas visiškai patvirtino dviejuose 2022 m. sprendimuose ( 49 ). Po šių sprendimų priėmimo Komisija priėmė Sąlygų reglamento taikymo gaires ( 50 ).

Sąlygų reglamentas priklauso teisinės valstybės priemonių rinkiniui, į kurį įeina įvairios priemonės, skirtos teisinės valstybės principų laikymuisi valstybėse narėse užtikrinti. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą ( 51 ) leidžiama imtis ES biudžeto apsaugos priemonių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nesilaikymo atveju. Metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms, kaip pagerinti teisinės valstybės principo taikymą, neatsižvelgiant į tai, ar klausimai yra svarbūs ES biudžeto apsaugai (t. y. dėl rekomenduojamų teisėkūros veiksmų, pavyzdžiui, dėl aukščiausių vykdomųjų pareigų sąžiningumo didinimo, informacijos apie žiniasklaidos nuosavybę skaidrumo). Pagarba teisinės valstybės principui ir ES biudžeto apsauga taip pat stiprinami nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, 2021 ir 2022 m. patvirtintais pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą ( 52 ), tiek, kiek juose nustatytos tarpinės reikšmės, kurias reikia pasiekti įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas su teisinės valstybės principu susijusias klausimais. Pavyzdžiui, Vengrijos atveju taisomosios priemonės, kurias Vengrija pateikė per procedūrą pagal Sąlygų reglamentą, yra įtrauktos į atitinkamas tarpines reikšmes Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

Nuo 2021 m. sausio mėn. Komisija stebi padėtį visose valstybėse narėse pagal Sąlygų reglamentą. Jei bus įvykdytos sąlygos, Komisija pradės procedūrą pagal Sąlygų reglamentą.

2022 m. gruodžio 15 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtino Vengrijai taikytinas priemones, skirtas ES biudžeto apsaugai pagal Sąlygų reglamentą. Taryba nusprendė sustabdyti 55 proc. lėšų, t. y. iš viso maždaug 6,3 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiui, skyrimą trims sanglaudos politikos programoms ( 53 ) ir uždraudė prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus su viešojo intereso patikos fondais ar jų prižiūrimais subjektais (dauguma jų yra universitetai) pagal bet kurią ES programą, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai valdo Komisija. Tarybos įgyvendinimo sprendime atsižvelgta į taisomąsias priemones, kurias pasiūlė Vengrija, tačiau kurios dar nėra iki galo, pakankamai ar tinkamai įgyvendintos, įskaitant nepriklausomos tarnybinės etikos institucijos įsteigimą suteikiant jai plačius įgaliojimus užtikrinti vienodas sąlygas per viešųjų pirkimų procedūras ir prisidėti vykdant sukčiavimo, korupcijos bei interesų konfliktų prevenciją, juos aptinkant ir ištaisant. Draudimas, taikomas viešojo intereso patikos fondams ir jų prižiūrimiems subjektams (universitetams), yra apskųstas Bendrajam Teismui (byla dar nagrinėjama).

Pagal Sąlygų reglamentą Vengrija gali pranešti Komisijai apie padėties visišką arba dalinį ištaisymą ir prašyti, kad Taryba, remdamasi Komisijos vertinimu, panaikintų arba pakoreguotų biudžeto priemones, įrodydama, kad padėtis visiškai arba iš dalies ištaisyta. Negavusi tokio rašytinio Vengrijos pranešimo, 2023 m. gruodžio 13 d. Komisija iš naujo įvertino padėtį ir nusprendė, kad Vengrija nepriėmė naujų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų tinkamai išspręsti dar neišspręsti klausimai. Todėl Komisija padarė išvadą, kad ES biudžetui tebekyla tokio paties lygio rizika ir kad biudžeto priemonės, kurių Taryba ėmėsi 2022 m. pabaigoje, neturėtų būti pakeistos ar panaikintos. Vykstant lygiagrečiam procesui pagal Bendrųjų nuostatų reglamento taisykles, Komisija laikėsi nuomonės, kad Vengrija tinkamai išsprendė kai kuriuos klausimus, dėl kurių Komisija anksčiau sustabdė išlaidų kompensavimą dėl to, kad nesilaikė vienos iš horizontaliųjų reikiamų sąlygų, susijusių su teismų nepriklausomumu. Todėl pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą buvo atblokuota dalis Vengrijai skirtų lėšų.

2024 m. sausio 12 d. Komisija pateikė reglamento taikymo ataskaitą. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta: 1) veiksmams, kurių Komisija ėmėsi taikydama reglamentą, įskaitant dėl Vengrijos pradėtą procedūrą; 2) reglamento papildomumui su kitomis atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Bendrųjų nuostatų reglamentu; 3) Komisijos atliktam iki šiol priimtų priemonių veiksmingumo vertinimui ir 4) bendram Sąlygų reglamente nustatytos procedūros veiksmingumui. Ataskaitoje preliminariai patvirtintas Vengrijos byloje priimtų apsaugos priemonių veiksmingumas ir potencialas.

2023 m. Europos Audito Rūmai atliko teisinės valstybės principo taikymo ES auditą, daugiausia dėmesio skirdami Sąlygų reglamentui, jo sąveikai su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir sąlygoms pagal sanglaudos politikos taisykles. 2024 m. sausio mėn. paskelbtoje audito ataskaitoje ( 54 ) apskritai pateiktos teigiamos pastabos dėl Sąlygų reglamento ir procedūrų, susijusių su Vengrija kaip pirmuoju atveju, po kurio buvo priimtas sprendimas dėl kompensavimo sustabdymo. Pritardama daugumai Audito Rūmų rekomendacijų, Komisija pripažino tolesnių patobulinimų potencialą ir įsipareigojo toliau rinkti ir griežtai vertinti atitinkamą informaciją.

1.7.Finansinio reglamento peržiūra (nauja redakcija)

2022 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė tikslinę Finansinio reglamento peržiūrą (naują redakciją) ( 55 ), kad biudžetas taptų lankstesnis, skaidresnis ir geriau apsaugotas. Politinis susitarimas pasiektas 2023 m. gruodžio 7 d. Tikimasi, kad galutinis tekstas įsigalios 2024 m. rugsėjo arba spalio mėn., o kai kurios nuostatos bus taikomos vėliau (kai kuriais atvejais nuo 2028 m.).

Nauja redakcija bus užtikrintas būtinas suderinimas su dabartine daugiamete finansine programa, pagerės krizių valdymas (pasinaudojant per COVID-19 krizę įgyta patirtimi) ir ES lėšų panaudojimas, taip pat bus sustiprinta ES finansinių interesų apsauga, kaip nurodyta toliau.

•ES finansinių taisyklių pritaikymas prie pasikeitusio pasaulio. Naujoje redakcijoje bus nustatytos aiškesnės ir lankstesnės viešųjų pirkimų krizinėse situacijose taisyklės. Juo taip pat bus nustatytos aiškios paramos natūra taisyklės ir aiškus ES dalyvavimo pasaulinėse iniciatyvose teisinis pagrindas. Bus supaprastintos finansinės paramos trečiosioms šalims, susijusios su humanitarine pagalba, skubios paramos operacijomis, civilinės saugos operacijomis arba krizių valdymo pagalba, taisyklės. Be to, bus nustatytos naujos iškraipančių užsienio subsidijų valdymo gairės ir saugumo bei viešosios tvarkos taisyklės. Tai iš tikrųjų padės užtikrinti geresnį krizių valdymą ateityje ir sustiprins ES saugumą bei atvirą strateginį savarankiškumą.

•Paprastinimas ir racionalizavimas. Labai mažos vertės dotacijoms (iki 15 000 EUR) teks gerokai mažesnė biurokratinė našta. Bus patikslintos ir supaprastintos taisyklės, taikomos gavėjams teikiant paraiškas dėl ES dotacijų, atsižvelgiant į praktinę patirtį. Taip bus užtikrinta, kad ES finansavimas būtų lengviau ir veiksmingiau prieinamas galutiniams gavėjams.

•ES vertybės, lyčių lygybė ir socialinės teisės. Bus įtrauktos nuorodos į pagarbą šioms teisėms ir aplinkai vykdant ES biudžetą.

•ES biudžeto skaidrumas ir apsauga. Bus sukurta centralizuota svetainė, skirta skaidrumui apie ES biudžeto naudojimą ir ES lėšų gavėjus (geresnė finansinio skaidrumo sistema). Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema nuo 2028 m. bus taikoma pasidalijamajam valdymui ir būsimoms tiesioginio valdymo su valstybėmis narėmis priemonėms. Modernizuota duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonė, pagrįsta esama priemone „Arachne“ ( 56 ), bus taikoma visiems valdymo būdams; šios priemonės tikslais teikti atitinkamus duomenis bus privaloma nuo 2028 m.

Naudojimasis bendrąja duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone „Arachne“

Savo 2022 m. pasiūlyme išdėstyti Finansinį reglamentą nauja redakcija Komisija pasiūlė, kad būtų sustiprinta sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesni veiksmai, nustatant, kad pagal visus ES biudžeto vykdymo metodus (pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą) būtų standartizuotai elektronine forma užfiksuojami ir saugomi duomenys apie ES finansavimo gavėjus, įskaitant jų tikruosius savininkus. Pagal siūlomas priemones yra privaloma duomenų gavybai ir rizikos vertinimui naudoti vieną integruotą informacinių technologijų sistemą (pateiktą Komisijos), teikiančią galimybę gauti ir analizuoti duomenis apie ES finansavimo gavėjus ir nustatyti, su kuriomis sutartimis ir gavėjais galėtų būti susijusi rizika. Informacinių technologijų sistema turėtų palengvinti rizikos vertinimą atrankos, skyrimo, finansų valdymo, stebėsenos, tyrimo, kontrolės ir audito tikslais. Ji taip pat turėtų padėti veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams, dvigubam finansavimui ir kitiems pažeidimams, juos nustatyti, ištaisyti ir imtis tolesnių veiksmų.

2023 m. gruodžio 7 d. pasiekus politinį susitarimą, nauja redakcija išdėstytame Finansiniame reglamente reikalaujama, kad taikant visus valdymo būdus būtų naudojama modernizuota duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonė, pagrįsta esama priemone. Dabartinę duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę „Arachne“ Komisijos tarnybos ir kai kurios valstybės narės savanoriškai naudoja pasidalijamojo valdymo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslais. Nuo kitos finansinės programos pradžios visos valstybės narės privalės teikti priemonei reikalingus duomenis. Komisija iki 2027 m. turi įvertinti peržiūrėtos priemonės parengtumą, susijusį su sąveikumu su kitomis IT sistemomis ir duomenų bazėmis (vengiant ataskaitų dubliavimo), naudotojų poreikiams skirtais rizikos rodikliais, dirbtiniu intelektu duomenų analizei ir aiškinimui ir duomenų apsauga. Tuo remdamosi teisėkūros institucijos gali iš naujo apsvarstyti privalomo naudojimo galimybę.

2023 m., vykstant diskusijoms dėl pasiūlymo dėl naujos redakcijos Finansinio reglamento, Komisijos padaliniai bendradarbiavo su priemonės naudotojais, įskaitant ES institucijas ir sprendimo teikėją, kad aptartų tolesnes priemonės savybes, pavyzdžiui, techninius reikalavimus, duomenų apsaugą, rizikos rodiklius ir duomenų kategorijas.

1.Ekonomiškai efektyvi kontrolė, kuria apsaugomas ES biudžetas.

Siekdama užtikrinti, kad kontrolė išliktų ekonomiškai efektyvi, Komisija siekia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp toliau nurodytų veiksmų.

•Veiksmingumas. Nustatytas klaidų lygis, pagrįstas atlikta kontrole, kuri leidžia sugrupuoti išlaidas pagal skirtingas rizikos kategorijas.

•Efektyvumas. Vidutinis laikas, per kurį atliekamas mokėjimas. Be to, Komisija taip pat nuolat ieško ir kuria naujus būdus, kaip padidinti efektyvumą, visų pirma, kai įmanoma, kuriant sinergiją.

•Ekonomiškumas. Kontrolės išlaidų ir valdomų lėšų proporcingumas.

Ekonominis efektyvumas gaunamas diferencijuojant kontrolę: didesnės rizikos srityse kontrolė griežtesnė ir (arba) dažnesnė, o nedidelės rizikos srityse kontrolė turėtų būti mažiau intensyvi, mažiau kainuojanti ir mažesnė našta. Kiti kontrolės ekonominio efektyvumo užtikrinimo būdai apima klaidų rizikos mažinimą taikant supaprastintas taisykles ir (arba) procesus, pavyzdžiui, supaprastintą išlaidų apmokėjimą ( t. y. fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto sąnaudas), tarpusavio pasikliovimą kitų subjektų atliktais vertinimais ir (arba) auditais bei kontrole ir masto ekonomijos užtikrinimą sujungiant kontrolės funkcijas.

1.1.Komisijos kontrolės rezultatai patvirtina, kad ES biudžetas
yra gerai apsaugotas

1.1.1.Bendrieji 2023 m. rezultatai

Komisija laiko biudžetą veiksmingai apsaugotu, kai ne vėliau kaip iki programų užbaigimo (t. y. kai jau atlikta visa kontrolė, pataisos ir lėšų susigrąžinimas) pasiekiama, kad rizika užbaigiant programas nesiektų 2 proc. Tai ta pati reikšmingumo riba, kurią taiko ir Europos Audito Rūmai. Daugiau informacijos apie šias sąvokas ir šių įverčių nustatymo metodiką, taip pat kontrolės rezultatus kiekvienoje politikos srityje, žr. 5 priede. Remdamiesi atliktais auditais ir kontrole, Komisijos padaliniai kiekvienais metais įvertina rizikos ES išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui lygį dviejuose daugiamečio kontrolės ciklo etapuose: atliekant mokėjimą ir užbaigiant programas.

Komisijos bendra rizika atliekant mokėjimą ir rizika užbaigiant programas 2023 m. tebėra panašaus lygio kaip 2022 m. – abiejų rūšių rizika nesiekia 2 proc. reikšmingumo ribos.

Šaltinis: Europos Komisija

Bendra Komisijos ir valstybių narių įgyvendintų prevencinių ir taisomųjų priemonių suma yra 3,8 mlrd. EUR (2022 m. – 4,9 mlrd. EUR).

Išlygos: 14 išlygų (15 išlygų 2022 m.), kurių bendras finansinis poveikis yra 1 290 mln. EUR (877 mln. EUR 2022 m.).

Šaltinis: Europos Komisija, 2017–2023 m. metinės ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos.

Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita – 51 Komisijos padalinio metinių veiklos ataskaitų suvestinė ataskaita. Kiekvienoje iš tų metinių veiklos ataskaitų nurodytos išlaidos yra visiškai priskirtos kuriai nors vienai iš septynių daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų. Panašiai kaip ir 2022 m., Gynybos pramonės ir kosmoso GD išlaidos saugumui ir gynybai buvo paskirstytos 1 ir 5 išlaidų kategorijoms. Toliau aprašyta padėtis kiekvienoje politikos srityje.

1.1.2.Kontrolės rezultatai pagal mažesnės rizikos, vidutinės rizikos ir didesnės rizikos programų segmentus

Komisija turi patikimos, įrodymais pagrįstos informacijos, iš kurios matyti, kad jos valdomų lėšų padėtis yra įvairi. Ji nustato, su kuriomis programomis ar išlaidų segmentais siejama didesnė rizika, taigi gali efektyviai teikti paramą bei šalinti konkrečius trūkumus net ir tose politikos srityse, kuriose, vertinant bendrai, rizika yra mažesnė, pavyzdžiui, bendros žemės ūkio politikos srityje. Remdamasi rizika atliekant mokėjimą (t. y. prieš tai, kai atliekamos bet kokios būsimos pataisos) Komisija suskirsto metines išlaidas į mažesnės rizikos atliekant mokėjimą (mažesnė nei 2,0 proc.), vidutinės rizikos atliekant mokėjimą (nuo 2,0 iki 2,5 proc.) ir didesnės rizikos atliekant mokėjimą (didesnė nei 2,5 proc. rizika) kategorijas; žr. toliau pateiktą diagramą. Gamtos išteklių ir sanglaudos srityse ši analizė taip pat atliekama atitinkamai atskirų mokėjimo agentūrų ir valstybių narių programų lygmeniu.

Europos Komisijos išlaidų skirstymas į mažesnės, vidutinės ir didesnės rizikos segmentus (išreikšta visų 2023 m. atitinkamų išlaidų procentinėmis dalimis)

Šaltinis: Europos Komisijos 2023 m. metinės veiklos ataskaitos.

Taigi Komisijos išlaidos padalijamos kaip nurodyta toliau:

•mažesnė rizika. 2023 m. šis segmentas sudarė 113,6 mlrd. EUR (66,6 proc. išlaidų 2023 m., palyginti su 63,1 proc. išlaidų 2022 m.). Tai apėmė mokėjimo agentūrų pagal bendrą žemės ūkio politiką valdomas išlaidas (54 iš 66 tiesioginių išmokų ir 45 iš 72 kaimo plėtrai skirtų išmokų); 231 iš 493 sanglaudos politikos fondų programų deklaruotas išlaidas ( 57 ); išlaidas, susijusias su Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijomis pagal programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone (Transportas ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Energetika); „Erasmus+“; „Marie Skłodowskos-Curie veiksmais“; kai kurioms agentūroms (Europos Sąjungos kosmoso programos agentūrai, Europos kosmoso agentūrai ir kt.) skirtais įnašais; Prieglobsčio migracijos ir integracijos fondu; Vidaus saugumo fondu; humanitarine pagalba; programos „Europos horizontas“ finansinėmis priemonėmis; išlaidas kaimynystės šalių ir pasaulio politikos srityse ir apskritai administracines išlaidas;

•vidutinė rizika. 2023 m. šis segmentas sudarė 15,7 mlrd. EUR (9,2 proc. išlaidų, palyginti su 12,0 proc. išlaidų 2022 m.). Tai apėmė išlaidas, kurias pagal bendrą žemės ūkio politiką valdo mokėjimo agentūros (penkios tiesioginių išmokų ir septynios kaimo plėtros srityje), 156 iš 493 sanglaudos politikos fondų programų 58 deklaruotas išlaidas; dotacijas pagal naująją 2021–2027 m. programą „Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Transportas“. Tai taip pat apėmė išlaidas, tiesiogiai susijusias su programa „Europos horizontas“ arba su ja susijusias netiesiogiai, pavyzdžiui, susijusias su Europos inovacijos ir technologijos institutu;

•didesnė rizika. 2023 m. susijusi suma buvo 41,4 mlrd. EUR (24,2 proc. išlaidų, panašiai kaip ir 2022 m. (24,9 proc.)). Tai apėmė 7 iš 66 mokėjimo agentūrų tiesioginių išmokų išlaidas; 20 iš 72 mokėjimo agentūrų kaimo plėtros srityje išlaidas pagal bendrą žemės ūkio politiką; 106 iš 493 sanglaudos politikos fondų programų ( 59 ) deklaruotos išlaidos susijusios su didesne rizika atliekant mokėjimą arba turi didelių trūkumų ( 60 ); taip pat kai kurias Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (4 iš 27 programų) išlaidas.

Komisijos atlikta išsami analizė patvirtina, kad klaidų lygis yra glaudžiai susijęs su finansavimo pobūdžiu. Daugumos programų arba išlaidų segmentų, sudarančių daugiau kaip 50 proc. tų metų atitinkamų išlaidų, rizika atliekant mokėjimą yra santykinai mažesnė, nes jie apima daugiau teise į išmokas grindžiamų mokėjimų. Kita vertus, kai kurių programų ar išlaidų segmentų, kuriems taikomos gana sudėtingos išlaidų atlyginimu pagrįstos taisyklės, rizika atliekant mokėjimą atrodo santykinai didesnė (tai paprastai būdinga sanglaudos politikai, kurios ES taisykles papildo daug taikytinų nacionalinių, regioninių ar programų taisyklių). Vis dėlto taikomomis kontrolės sistemomis galima sumažinti su kai kuriomis sudėtingesnėmis programomis susijusią riziką ir taip sumažėja rizikos atliekant mokėjimą lygis.

Komisija atidžiai stebi su įvairiomis programomis ir segmentais susijusią riziką atliekant mokėjimą ir riziką užbaigiant programas ir imasi tolesnių veiksmų, kad jos būtų sumažintos. Ypač dėl vidutinės ir didesnės rizikos kategorijų Komisija nuolat ieško būdų kaip jas dar sumažinti didinant lėšų gavėjų ir įgyvendinančiųjų partnerių informuotumą apie problemas, prireikus koreguojant kontrolės strategijas, pritaikant įgytą patirtį būsimoms programoms ir, kai įmanoma, paprastinant taisykles.

1.1.3.Kontrolės rezultatai pagal politikos sritis

1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Visos susijusios išlaidos: 19,1 mlrd. EUR (2022 m. – 20,4 mlrd. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 1,4 proc. (2022 m. – 1,5 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 1,0 proc. (2022 m. – 1,1 proc.).

Bendra prevencinių ir taisomųjų priemonių suma: 149,8 mln. EUR (2022 m. – 171 mln. EUR):

·Prevencinės priemonės: 121,1 mln. EUR (2022 m. – 144 mln. EUR);

·Taisomosios priemonės: 28,6 mln. EUR (2022 m. – 27 mln. EUR).

Išlyga: viena išlyga dėl reputacijos, neturinti finansinio poveikio (2022 m. – dvi išlygos, neturinčios finansinio poveikio).

2023 m. rizika atliekant mokėjimą (1,4 proc.) ir užbaigiant programas (1,0 proc.) sumažėjo, palyginti su 2022 m. Taip yra dėl to, kad sumažėjo rizika atliekant mokėjimą pagal programą „Horizontas 2020“, kuriai tenka pagrindiniai 2023 m. mokėjimai. Šį rizikos atliekant mokėjimą sumažėjimą nuo 2,71 iki 2,57 proc. galima paaiškinti tuo, kad dažniau naudojamos supaprastintos finansavimo formos, įskaitant fiksuotąsias sumas ir vieneto sąnaudas, taip pat papildoma parama tam tikrų rūšių gavėjams, kurių klaidų lygis yra aukštesnis nei vidutinis (pvz., mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir naujiems dalyviams), vykdant tikslines komunikacijos kampanijas ir mokymus.

Kaip ir ankstesniais metais, nepaisant nuolatinių pastangų ir pažangos, rizika atliekant mokėjimą pagal programą „Horizontas 2020“ išliko didesnė nei 2 proc. Taip yra daugiausia dėl taisyklių sudėtingumo ir tai atitinka ankstesnių metų lygį. Tačiau mokslinių tyrimų padaliniai savo patikinimo pareiškimuose nepadarė jokių išlygų dėl programos „Horizontas 2020“ ( 61 ).

Dėl kitų programų pažymėtina, kad yra nedidelis skaičius segmentų, kuriuose likutinis klaidų lygis viršijo 2 proc. Vis dėlto tai neturėjo poveikio patikinimui, nes susijęs finansinis poveikis yra nedidelis ( 62 ). Atsižvelgiant į tai, kad programos „Europos horizontas“ mokėjimai 2023 m. vis dar buvo riboti, o ex post kontrolė dar nepradėta, naudotas konservatyvus 2 proc. rizikos atliekant mokėjimą įvertis.

2022 m. Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD padarytos dvi su reputacija susijusios išlygos dėl to, kad nepakankamai apibrėžta ir įdiegta su Europos inovacijų tarybos programa susijusi valdymo sistema, ir dėl kitų vidaus kontrolės trūkumų, buvo panaikintos, nes 2023 m. buvo įgyvendinti susiję veiksmų planai.

2023 m. Europos mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga pateikė vieną su reputacija susijusią išlygą dėl didelio žinomo ir įtariamo interesų konflikto lygio ir nepakankamų veiklos rezultatų teikiant keliems gavėjams skirtas dotacijas pagal žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo programą. Įgyvendinami taisomieji veiksmai, pavyzdžiui, programos kontrolės strategijos pritaikymas, konkretūs auditai ir probleminių mokėjimų sustabdymas. Ateityje siekiama peržiūrėti teisės aktus, kurie priklauso Komisijos kompetencijai, siekiant sustiprinti interesų konfliktų išvengimą ir pagerinti programų veiklos rezultatus.

2 išlaidų kategorija. Sanglauda, atsparumas ir vertybės

Visos susijusios išlaidos: 67,3 mlrd. EUR (2022 m. – 67,5 mlrd. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 2,6 proc. (2022 m. – 2,6 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 1,2 proc. (2022 m. – 1,3 proc.).

Bendra (Komisijos ir valstybių narių) prevencinių ir taisomųjų priemonių suma: 2 370,9 mln. EUR (2022 m. – 3,1 mlrd. EUR):

·Prevencinės priemonės: 1 643,7 mln. EUR (2022 m. – 2,3 mlrd. EUR);

·Taisomosios priemonės: 727,2 mln. EUR (2022 m. – 789 mln. EUR).

Išlygos: trys išlygos, kurių finansinis poveikis – 583 mln. EUR (2022 m. – keturios išlygos, kurių finansinis poveikis – 310 mln. EUR).

Šios išlaidų kategorijos rizika atliekant mokėjimą išliko pastovi, palyginti su ankstesniais metais, ir siekė 2,6 proc., o rizika užbaigiant programas šiek tiek sumažėjo – nuo 1,3 iki 1,2 proc. Riziką atliekant mokėjimą ir riziką užbaigiant programas daugiausia lėmė pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomiems sanglaudos politikos fondams ( 63 ) išmokėtos sumos, kurios sudarė apie 92 proc. visų atitinkamų šios išlaidų kategorijos išlaidų.

Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo rizika atliekant mokėjimą padidėjo ( 64 ) nuo 1,9–2,7 proc. intervalo 2022 m. iki 2,0–2,9 proc. intervalo 2023 m. Šį padidėjimą daugiausia lėmė labai padidėjęs patvirtintas klaidų lygis dviejose veiksmų programose (atliekant jų valdymo patikrinimus nustatyta trūkumų), kurio svoris bendrame klaidų lygyje dėl didelių sumų yra palyginti didelis (t. y. 4,4 proc. visų patvirtintų išlaidų). Europos socialinio fondo, Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo rizika atliekant mokėjimą sumažėjo nuo 1,9–2,8 proc. intervalo 2022 m. iki 1,7–2,6 proc. intervalo 2023 m.

Nepaisant nuolatinių pastangų gerinti kontrolės sistemų veikimą, visų sanglaudos politikos fondų rizika atliekant mokėjimą išliko reikšminga – 1,9–2,8 proc. intervalo ( 65 ), t. y. panaši į 2022 m. nustatytą 1,9–2,7 proc. intervalą. Komisija įvertino valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumą ir finansinėse ataskaitose pateiktų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą programos lygmeniu, todėl ji galėjo pranešti apie diferencijuotą padėtį ir individualius rizikos lygius, ir nustatyti, kokios programos veikia gerai ir kuriose vis dar yra trūkumų, taip pat kokių taisomųjų veiksmų reikia imtis ir kokių tolesnių finansinių pataisų reikia. Komisija taikė papildomas finansines pataisas programoms, kai ji patvirtino, kad individualūs klaidų lygiai viršija 2 proc., todėl rizika užbaigiant programas visų programų lygmeniu galiausiai buvo mažesnė nei 2 proc. Įvertintos būsimos pataisos atitiko 0,6–1,5 proc. intervalą, taigi įvertinta rizika užbaigiant programas siekė 1,2 proc. Tikimas, kad rizika užbaigiant programas toliau mažės iki programų užbaigimo ir visų programų atitinkamų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo galutinio įvertinimo, kai jau bus atlikti tolesni veiksmai atsižvelgiant į visus audito rezultatus.

Dėl sanglaudos politikos fondų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės įgyvendino prevencines priemones, su kuriomis susijusi suma yra 1 632 mln. EUR, ir taisomąsias priemones, su kuriomis susijusi suma – 598 mln. EUR. Pastaroji suma yra susijusi, viena vertus, su valstybių narių vykdyta kontrole (566 mln. EUR), ir, kita vertus, su Komisijos kontrole, tolesniais veiksmais po Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų ir Europos Audito Rūmų auditais (32 mln. EUR). Įgyvendintos taisomosios priemonės pakankamai atitinka praėjusiais metais atliktų 656 mln. EUR pataisų lygį. Be to, dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Komisija įgyvendino taisomąsias priemones, su kuriomis susijusi suma yra 126 mln. EUR.

Vienas specifinis 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos bruožas yra tai, kad, siekiant veiksmingo fondų įgyvendinimo, valstybėms narėms reikia laikytis nustatytų teminių ir horizontaliųjų reikiamų sąlygų. 2023 m. pabaigoje įvertinta, kad apie 86 proc. taikomų teminių reikiamų sąlygų įvykdytos patvirtintose Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „Europos socialinio fondo +“ programose. Dėl likusių neįvykdytų reikiamų sąlygų 17 proc. darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslui skirtų asignavimų negalėjo būti kompensuota.

Apskritai Komisija turi pagrįstą patikinimą, kad 92,5 proc. programų valdymo ir kontrolės sistemos veikia pakankamai gerai ( 66 ). Pagrindinės valstybių narių audito institucijų ir Komisijos nustatytos pažeidimų kategorijos yra panašios į tas, kurias nustatė Europos Audito Rūmai: netinkamos finansuoti išlaidos, netinkami finansuoti projektai ar gavėjai, viešųjų pirkimų procedūrų klaidos ir patvirtinamųjų duomenų ar dokumentų trūkumas. Tačiau kai kurių programų klaidos valstybių narių lygmeniu ir toliau nebuvo nustatytos dėl kai kurių vadovaujančiųjų institucijų arba jų tarpinių institucijų (atliekančių pirmojo lygmens kontrolę) ir kai kurių audito institucijų (antrojo lygmens kontrolė) veikimo trūkumų. Apie šias programas pranešama atitinkamų Komisijos padalinių metinėse veiklos ataskaitose pateiktose išlygose. 2023 m. Komisijai atlikus įvairius sanglaudos fondų auditus buvo nustatyta su sistemomis ir projektais susijusių pažeidimų, kuriais patvirtinta, kad 55 programų likutinis klaidų lygis viršija 2 proc. ( 67 ). Šie pažeidimai, kurių valstybių narių valdžios institucijos nenustatė arba nepakankamai kiekybiškai įvertino, rodo, kad šioje srityje reikia toliau gerinti padėtį. 2024 m. Komisija toliau bendradarbiaus su programų institucijomis ir su jomis pasidalys jų lygmeniu neaptiktų klaidų rūšimis, kad padėtų pagerinti jų audito pajėgumus.

2023 m. pabaigoje buvo pateiktos trys išlygos dėl sanglaudos politikos fondų.

•Dvi išlygos pateiktos dėl 2014–2020 m. laikotarpio ir apėmė visas veiksmų programas, kurių valdymo ir kontrolės sistemose per tuos metus buvo nustatyta reikšmingų trūkumų arba kuriose klaidų lygis viršijo reikšmingumo ribą, arba (rečiau) su kuriomis susijęs audito darbas valstybių narių lygmeniu buvo pripažintas nepakankamu arba nepatenkinamu. 2014–2020 m. laikotarpio programų, kurioms taikomos išlygos, skaičius (53) buvo mažesnis nei programų, kurioms taikomos išlygos, skaičius 2022 m. (81). Finansinis poveikis padidėjo nuo 310 mln. EUR iki 583 mln. EUR. Išlygos panaikinamos tik tada, kai imamasi pakankamų taisomųjų priemonių. Paprastai išlygų priežastys nėra struktūrinio pobūdžio ir per vienus ar dvejus metus išlyga panaikinama. Daugiau informacijos apie išlygas pateikta III tomo 5 priede.

•2021–2027 m. laikotarpiu buvo pateikta viena išlyga dėl penkių programų, dėl kurių 2014–2020 m. ankstesnėse programose buvo nustatyti galimi rimti valdymo ir kontrolės sistemos trūkumai, todėl atsargumo sumetimais buvo pareikštos išlygos.

Todėl nepaisant nuolatinių pastangų ir kontrolės sistemų veikimo patobulinimų, rizika atliekant mokėjimą sanglaudos srityje tebeviršija 2 proc. reikšmingumo ribą. Taip yra daugiausia dėl iš šių fondų finansuojamiems projektams būdingo sudėtingumo, susijusių subjektų įvairovės ir sunkumų laikytis kai kurių sudėtingų taisyklių tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, kuriomis papildomos Europos Sąjungos taisyklės, visų pirma taisyklių, susijusių viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba. Trūkumai iš esmės išlieka vadovaujančiųjų institucijų arba jų tarpinių institucijų lygmeniu, nepaisant nuolatinių programų institucijų pastangų ir Komisijos paramos padėčiai pagerinti.

Komisija toliau imasi veiksmų siekdama padėti už programas atsakingoms institucijoms tobulinti savo valdymo ir kontrolės sistemas ir pasiekti, kad rizika užbaigiant programas sanglaudos srityje būtų mažesnė nei 2 proc. 2023 m. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ėmėsi įvairių veiksmų, kad būtų toliau didinamas valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumas ir gerinama klaidų prevencija, aptikimas ir ištaisymas. Tai apima tokius veiksmus:

•padėti valdymo ir audito institucijoms gerinti savo administracinius gebėjimus teikiant gaires, tikslinę paramą, tęstinį mokymą ir profesinį tobulėjimą, naudojant tarpvalstybinius tinklus, siekiant supaprastinti procedūras ir vengti perteklinio reglamentavimo;

•skatinti supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, dėl kurių klaidų tikimybė yra mažesnė ir sudaromos palankesnės sąlygos mažesniems gavėjams gauti finansavimą, teikiant pagalbą ir paramą programų institucijoms, kad jos galėtų parengti ir įvertinti šias galimybes 2021–2027 m. programoms ir suprasti su kontrole susijusius reikalavimus;

•nemokamai teikti duomenų gavybos priemonę „Arachne“ valstybėms narėms, skatinti ją naudoti nenoriai tai darančias valstybes nares ir sukurti papildomų funkcijų, taip stiprinant gebėjimus nustatyti pažeidimus, įtarimus sukčiavimu ar galimus interesų konfliktus;

•vykdyti nuolatinę pagrindinių klaidų, kurių valstybės narės lygmeniu neaptiko valdymo ir (arba) audito institucijos, priežasčių stebėseną ir analizę.

3 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai ir aplinka

Bendra atitinkamų išlaidų suma: 58,1 mlrd. EUR (2022 m. – 57,7 mlrd. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 1,9 proc. (2022 m. – 1,7 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 0,5 proc. (2022 m. – 0,4 proc.).

Bendra (Komisijos ir valstybių narių) prevencinių ir taisomųjų priemonių suma: 1 157,6 mln. EUR (2022 m. – 1,5 mlrd. EUR):

·Prevencinės priemonės: 490,3 mln. EUR (2022 m. – 561 mln. EUR);

·Taisomosios priemonės: 667,4 mln. EUR (2022 m. – 956 mln. EUR).

Išlygos: penkios išlygos, kurių finansinis poveikis – 705 mln. EUR (2022 m. – penkios išlygos, kurių finansinis poveikis – 556 mln. EUR).

Gamtos išteklių ir aplinkos srityje rizika atliekant mokėjimą, suapvalinta iki 1,9 proc., išliko mažesnė nei 2 proc. reikšmingumo riba. Įvertintos būsimos pataisos taip pat šiek tiek sumažėjo iki 1,3 proc. 2023 m. išlaidų (1,4 proc. 2022 m. išlaidų). Tai taip pat atitinka kontrolės rezultatus dėl žemės ūkio išlaidų, kurios sudarė didžiausią šios politikos srities išlaidų dalį (98 proc.) (likusi dalis tenka jūrų ir žuvininkystės ( 68 ), aplinkos ir klimato sričių išlaidoms).

Kalbant apie bendrą žemės ūkio politiką, nors visa rizika atliekant mokėjimą ketvirtaisiais metais buvo mažesnė už reikšmingumo lygį, po pastaruosius kelerius metus stebėtos nuolatinės mažėjimo tendencijos 2023 m. ji šiek tiek padidėjo. Šis padidėjimas atitinka klaidų lygio, susijusio su tiesioginėmis išmokomis įgyvendinant politiką, padidėjimą – 1,48 proc. 2023 m., palyginti su 1,31 proc. 2022 m., 1,44 proc. 2021 m. ir 1,57 proc. 2020 m., ir su kaimo plėtra susijusio klaidų lygio padidėjimą (nuo 2,68 proc. 2022 m. iki 2,77 proc. 2023 m.). Taip yra daugiausia dėl didesnių patikslinimų, kuriuos Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atliko remdamasis savo auditais ir sertifikavimo įstaigų darbu, susijusiu su valstybių narių praneštais klaidų lygiais. Tiesioginių išmokų atveju bendras rezultatas, kurio klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos, ir toliau patvirtino, kad integruota administravimo ir kontrolės sistema, kai ji įgyvendinama pagal taikomas taisykles ir gaires, veiksmingai riboja netvarkingų išlaidų riziką.

Rinkos priemonių rizika atliekant mokėjimą sumažėjo nuo 2,9 proc. 2022 m. iki 2,3 proc. 2023 m. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės pranešė apie mažesnius klaidų lygius ir valstybės narės taip pat baigia rengti (arba bent iš dalies užbaigti) veiksmų planus, skirtus sistemų trūkumams šalinti.

Su žuvininkyste ir aplinkos bei klimato sričių iniciatyvomis susijusios išlaidos toliau buvo iš esmės mažai rizikingos. Rizika atliekant mokėjimą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo 2023 m. išliko stabili (1,37 proc., palyginti su 1,38 proc. 2022 m.), tačiau dėl vienos programos taikoma išlyga ir dėl to įgyvendinamos atitinkamos finansinės pataisos ir apsaugos priemonės.

2023 m. pabaigoje pateiktos penkios kartotinės išlygos dėl išlaidų segmentų ar programų, kurių atžvilgiu buvo nustatyti kontrolės trūkumai ir (arba) aukštesni nei 2 proc. klaidų lygiai:

•trys išlygos žemės ūkio srityje dėl

—Europos žemės ūkio garantijų fondo rinkos priemonių (apimančių tris pagalbos schemas trijose valstybėse narėse ir vieną horizontaliąją išlygą ( 69 ));

—tiesioginių išmokų (susijusių su 12 mokėjimo agentūromis 11 valstybių narių) ir

—Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių (susijusių su 21 mokėjimo agentūra 17 valstybių narių ir Jungtine Karalyste, kuriose (laikinai) buvo kontrolės trūkumų ir (arba) aukštas klaidų lygis);

•viena nekiekybinė išlyga dėl valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų vienoje valstybėje narėje, susijusi su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu;

•viena nekiekybinė išlyga dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos registro.

Visais atvejais, kai dėl nustatytų trūkumų buvo teikiamos išlygos, vykdomi nuodugnūs tolesni veiksmai, įskaitant atitikties patvirtinimo procedūras, kad galiausiai būtų apsaugotas ES biudžetas, valstybių narių taisomųjų veiksmų įgyvendinimo stebėsena ir, prireikus, mokėjimų valstybėms narėms pertraukimas, sumažinimas arba sustabdymas. Toks sistemingas ir labai kryptingas požiūris galiausiai padeda apsaugoti ES biudžetą (išsamesnės informacijos pateikta III tomo 5 priede).

4 išlaidų kategorija. Migracija ir sienų valdymas

Bendra atitinkamų išlaidų suma: 3,0 mlrd. EUR (2022 m. – 2,5 mlrd. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 1,1 proc. (2022 m. – 1,4 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 1,0 proc. (2022 m. – 1,3 proc.).

Bendra taisomųjų ir prevencinių priemonių suma: 2,5 mln. EUR (Komisija ir valstybės narės) (2022 m. – 8 mln. EUR):

·Prevencinės priemonės: 1,3 mln. EUR (2022 m. – 5 mln. EUR);

·Taisomosios priemonės: 1,1 mln. EUR (2022 m. – 3 mln. EUR).

Išlygos: dvi išlygos, kurių finansinis poveikis – 0,8 mln. EUR (2022 m. – dvi išlygos, kurių finansinis poveikis – 9 mln. EUR).

Migracijos ir sienų valdymo srityje rizika ( 70 ) atliekant mokėjimą (1,1 proc.) ir rizika užbaigiant programas (1 proc.), palyginti su 2022 m., sumažėjo ir abu rodikliai liko mažesni nei 2 proc. 2023 m. prevencinių ir taisomųjų priemonių suma buvo mažesnė (2,5 mln. EUR): prevencinės priemonės – 1,3 mln. EUR, taisomosios priemonės – 1,1 mln. EUR. Sumažėjimą, palyginti su 2022 m., galima paaiškinti laiko tarpu nuo sprendimo priėmimo iki įgyvendinimo. Dėl 2023 m. pradėtų šešių 2014–2020 m. laikotarpio atitikties patvirtinimo procedūrų rezultatų taisymai bus atliekami tik vėlesniais metais. Panašiai, kalbant apie prevencines priemones. kai kurie 2023 m. gruodžio mėn. priimto metinio sprendimo dėl patvirtinimo ( 71 ) veiksmai buvo įgyvendinti tik 2024 m. pradžioje.

Šioje politikos srityje daugiausia buvo nedidelės rizikos išlaidų segmentai. Mokėjimai decentralizuotoms agentūroms, dėl kurių balsavo biudžeto valdymo institucija, buvo laikomi išlaidomis be klaidų ir sudarė 40 proc. atitinkamų 2023 m. išlaidų. Vidaus saugumo fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos priemonės įgyvendinimui pasidalijamojo valdymo būdu, t. y. 36 proc. atitinkamų išlaidų, taip pat būdinga nedidelė rizika – 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpių programų bendra rizika atliekant mokėjimą yra atitinkamai 1 proc. ir 0,3 proc.

Vienintelis didesnės rizikos išlaidų segmentas, kurį tiesiogiai įgyvendino Komisija, sudarė 21 proc. atitinkamų 2023 m. išlaidų. Jis atitiko dotacijas ES veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant padėti valstybėms narėms migracijos ir sienų valdymo srityse. Nors šio segmento rizika atliekant mokėjimą vis dar viršija reikšmingumo ribą, dėl tikslinių rizikos mažinimo priemonių ji gerokai sumažėjo – iki 4 proc., palyginti su 6,8 proc. 2022 m.

2023 m. pabaigoje pateiktos dvi išlygos:

•viena išlyga dėl sienų valdymo ir vizų politikos priemonės (2021–2027 m. programavimo laikotarpis), kiekybiškai nustatyta dėl vienos valstybės narės;

•viena išlyga dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo (2014–2020 m. programavimo laikotarpiu), kiekybiškai įvertinta dėl Islandijos ir kiekybiškai neįvertinta dėl šešių valstybių narių.

5 išlaidų kategorija. Saugumas ir gynyba

Bendra atitinkamų išlaidų suma: 136,7 mln. EUR (2022 m. – 30,1 mln. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 0,5 proc. (2022 m. – 0,5 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 0,5 proc. (2022 m. – 0,5 proc.).

Bendra prevencinių priemonių suma: 1,9 mln. EUR (2022 m. – 3 mln. EUR).

Išlygos: išlygų nėra (2022 m. išlygų nėra).

Didžiąją biudžeto dalį, susijusią su gynybos iniciatyvomis (t. y. Europos gynybos fondu ir jo pirmtakėmis programomis, paramos šaudmenų gamybai programa ir Europos gynybos pramonės plėtros programa), tiesiogiai valdė Komisija, vykdydama viešuosius pirkimus ir skirdama dotacijas, o mažesnę dalį valdė reguliavimo agentūros ir įgaliotieji subjektai, kurie skyrė įnašus Europos gynybos agentūrai ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinei organizacijai.

Rizika atliekant mokėjimą ir rizika užbaigiant programas buvo 0,5 proc., t. y. gerokai mažesnė nei 2 proc. Tai galima paaiškinti gavėjams (daugiausia agentūroms) būdinga žemo profilio rizika, įvairių programų finansavimo sąlygomis ir susijusių kontrolės sistemų veiksmingumu.

Kalbant apie 2023 m. atliktas pataisas, Komisija turėjo veiksmingą klaidų ištaisymo vykdant ex ante ir ex post kontrolę mechanizmą. Atlikus ex ante kontrolę (prieš atliekant mokėjimus) prevencinė priemonė įgyvendinta gavėjams neišmokant 1,9 mln. EUR šiai priemonei skirtos sumos. Tai reiškė 1,1 mln. EUR mažesnę sumą, palyginti su ankstesniais metais, ir tai daugiausia galima paaiškinti ilgalaikiu nuolatinio audito poveikiu ataskaitoms apie išlaidas ir vidaus kontrolės mechanizmams per kelerius metus. Atlikus ex post kontrolę nebuvo nustatyta jokių kitų klaidų atlikus mokėjimus, todėl nereikėjo taikyti jokių taisomųjų priemonių.

6 išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis

Bendra atitinkamų išlaidų suma: 14,2 mlrd. EUR (2022 m. – 13,6 mlrd. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 0,8 proc. (2022 m. – 1,1 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 0,7 proc. (2022 m. – 1,0 proc.).

Bendra taisomųjų ir prevencinių priemonių suma: 150,5 mln. EUR (2022 m. – 141 mln. EUR):

·Prevencinės priemonės: 138,1 mln. EUR (2022 m. – 125 mln. EUR);

·Taisomosios priemonės: 12,4 mln. EUR (2022 m. – 16 mln. EUR).

Išlygos: viena finansinio poveikio neturinti išlyga (2022 m. – viena išlyga).

2023 m. tiek rizika atliekant mokėjimą (0,85 proc.), tiek rizika užbaigiant programas (0,73 proc.) yra panaši į 2022 m. riziką ir kur kas mažesnė nei 2 proc. Įvairių su kaimyninėmis šalimis ir pasauliu susijusių padalinių rizikos profiliai rodo, kad rizika yra maža.

Nepaisant žemo klaidų lygio daugumoje išlaidų segmentų, Komisija toliau ėmėsi priemonių siekdama gerinti savo finansų valdymą, atsižvelgdama į sudėtingą veiklos aplinką, kuriai būdingas nenuspėjamumas, kintamumas ir nesaugumas, ir į tai, kad valdant kai kurias programas buvo taikoma sudėtinga finansavimo tvarka. Kalbant apie susitarimus dėl dotacijų, 2023 m. dėmesys toliau buvo skiriamas budrumui siekiant šalinti pasikartojančias klaidas, pavyzdžiui, ne įgyvendinimo laikotarpiu patirtas išlaidas, kurios nėra įtrauktos į biudžetą, taip pat nepakankamus dokumentus arba netinkamų finansuoti mokesčių įtraukimą. Kalbant apie bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, Tarptautinės partnerystės GD kartu su kitais padaliniais, dirbančiais su kaimyninėmis šalimis ir pasauliu, investavo į sustiprintą dialogą ir tikrinimo procesus, kad būtų padidintas skaidrumas. 2023 m. viduryje taip pat pradėta Tarptautinės partnerystės GD kontrolės strategijos peržiūra siekiant pritaikyti kontrolės strategiją, kad būtų galima geriau reaguoti į riziką ir iššūkius sparčiai kintančioje tarptautinėje aplinkoje.

Išlyga dėl projektų Libijoje, Sirijoje ir Ukrainoje išlaikyta ir 2023 m. Šiose šalyse ES delegacijos negali vykdyti standartinės stebėsenos ir kontrolės veiklos dėl saugumo ir politinių suvaržymų vietoje. 2023 m. toliau taikytos rizikos mažinimo priemonės, kaip antai nuotolinė stebėsena, sutartys su nepriklausomais ekspertais dėl projektų stebėsenos vietoje, rizika grindžiama sutarčių portfelio peržiūra ir iš įvairių šaltinių gautos informacijos sutikrinimas. Tai leido stebėti vietos dinamiką ir sutrumpinti reagavimo į staigius ir netikėtus pokyčius laiką. Vis dėlto tos šalys tebėra aktyvių konfliktų zonos, taigi išlyga yra pagrįsta.

7 išlaidų kategorija. Europos viešasis administravimas

Bendra atitinkamų išlaidų suma: 8,9 mlrd. EUR (2022 m. – 7,7 mlrd. EUR).

Rizika atliekant mokėjimą: 0,5 proc. (2022 m. – 0,5 proc.).

Rizika užbaigiant programas: 0,5 proc. (2022 m. – 0,5 proc.).

Bendra taisomųjų ir prevencinių priemonių suma: 3,5 mln. EUR (2022 m. – 3,6 mln. EUR):

·Prevencinės priemonės: 2,7 mln. EUR (2022 m. – 3 mln. EUR);

·Taisomosios priemonės: 0,8 mln. EUR (2022 m. – 0,6 mln. EUR).

Išlygos: viena išlyga dėl reputacijos (2022 m. jokių išlygų nepateikta).

Prie šios kategorijos priskiriamos tarnybos ir padaliniai, valdantys Komisijos administracines išlaidas tiesioginio valdymo būdu, kaip antai Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras, kuriam tenka apie 74 proc. atitinkamų išlaidų pagal šią išlaidų kategoriją. Dėl šios mažai rizikingos rūšies išlaidų buvo apdairiai nustatyta 0,5 proc. rizika atliekant mokėjimą. Kadangi daugumoje atitinkamų kontrolės sistemų vykdoma daugiausia ex ante kontrolė, įvertintos būsimos pataisos dažnai buvo konservatyviai nustatytos kaip lygios 0,0 proc. Todėl rizika užbaigiant programas buvo lygi rizikai atliekant mokėjimą ir išliko labai maža – 0,5 proc. 2023 m. Komisijos prevencinės priemonės sudarė 3,54 mln. EUR, panašiai kaip ir praėjusiais metais (3,6 mln. EUR).

Šioje politikos srityje Europos personalo atrankos tarnyba 2023 m. pateikė naują su reputacija susijusią išlygą dėl problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant naujas atrankos procedūras ir konkursus. Europos personalo atrankos tarnyba imasi riziką mažinančių veiksmų padėčiai ištaisyti.

1.1.4.Imtasi efektyvumo priemonių

Komisija nuolat stengiasi didinti savo veiklos efektyvumą, kad įgyvendintų savo uždavinius griežtų biudžeto ribojimų aplinkybėmis ir pasiektų savo skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltus tikslus. Procesai racionalizuojami siekiant užtikrinti efektyviausią ribotų išteklių naudojimą.

Beprecedenčių iššūkių aplinkybėmis tęsiama Komisijos skaitmeninė transformacija, toliau kuriant efektyvesnes institucines informacinių technologijų priemones, kad padidėtų potencialus Komisijos veiklos procesų efektyvumas, taip pat būtų sustiprinti duomenų valdymo ir ataskaitų teikimo pajėgumai.

Sistema SUMMA bus visiškai įdiegta Komisijoje 2025 m. sausio mėn.

Sistema SUMMA – Komisijos naujos kartos institucinė finansų sistema. Šia sistema bus modernizuoti, suderinti ir standartizuoti ES finansinės veiklos procesai. Dabartinę centrinę apskaitos, biudžeto ir iždo sistemą pakeitus sistema SUMMA, ji prisidės prie ES administravimo racionalizavimo bei modernizavimo ir prie patikimos Komisijos institucinių informacinių technologijų visumos, laikantis ES skaitmeninės strategijos, ir suteiks galimybių labai padidinti veiklos efektyvumą ir lankstumą (integruojant tikralaikių duomenų analitiką), sumažinti nuosavybės kainą ir būsimas techninės priežiūros išlaidas.

Trys bandomosios agentūros nuo 2022 m. sausio mėn. sistemą SUMMA naudoja kaip savo naują finansų sistemą, o 2023 m. sausio mėn. ji buvo pradėta naudoti Netaršios aviacijos bendrojoje įmonėje, taip užtikrinant integraciją su „eGrants“. Nuo 2023 m. pabaigos visoms bandomosioms agentūroms buvo įdiegtas Komisijai skirtas pagrindinis sistemos SUMMA sprendimas.

Sistemos SUMMA naudojimas pirmosiose trijose bandomosiose agentūrose užbaigė visą metinį ciklą, be kita ko, Europos Audito Rūmai dėl jų 2022 m. finansinių ataskaitų pateikė palankią nuomonę.

Nuo 2024 m. sausio mėn. Europos Komisija taip pat naudoja sistemą SUMMA finansiniam turtui ir skolos valdymo operacijoms, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“ (skolinimas, skolinimasis, finansinis turtas ir kt.).

Atlikusi bendrą parengtumo vertinimą, kuris parodė, kad kelių institucinių ir vietos sistemų integravimui į sistemą SUMMA užbaigti reikia daugiau laiko, 2023 m. liepos mėn. sistemos SUMMA priežiūros valdyba nusprendė sistemos SUMMA naudojimo Komisijoje pradžios datą atidėti iki 2025 m. sausio mėn. Diegimas apims visus Komisijos generalinius direktoratus ir tarnybas bei vykdomąsias įstaigas. Į Komisijos versiją neįtrauktos ES agentūros ir subjektai į sistemą SUMMA bus įtraukti 2025 ir 2026 m.

Vienas iš efektyvumo vertinimo rodiklių yra laikas iki sumokėjimo. 2023 m. 99 proc. (pagal sumas) mokėjimų atlikti iki teisinio mokėjimo termino (žr. diagramą): tai pasiekta dėl minėtų iniciatyvų ir nepaisant to, kad įvairios krizės tebedarė didelį poveikį darbo aplinkai. Tai itin svarbu, nes daugeliui gavėjų šie mokėjimai reikalingi vykdant veiklą ir projektus, kurie savo ruožtu padeda pasiekti Komisijos tikslus.

Ekonomiškumo ir efektyvumo pavyzdžiai

Viena iš priemonių, kurios gali turėti didžiausią ir ilgiausią poveikį, yra dažnesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo finansavimo, pavyzdžiui, fiksuotųjų sumų, naudojimas keliose politikos srityse. Mokslinių tyrimų srityje fiksuotųjų sumų naudojimas tampa vis svarbesnis įgyvendinant ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Tikimasi, kad po pradinių investicijų, skirtų pasirengti, projektų stebėsenai bus užtikrintas didelis veiksmingumas. 2023 m. buvo laikas geriausiai suderinti dotacijų teikimo sąlygas ir atitinkamus techninio įgyvendinimo aspektus ir užtikrinti įvairių dotacijų valdymo procesų ir būsimų projektų kokybę. Pirmoji didelė finansavimo vienkartinėmis išmokomis banga buvo pradėta 2023 m. daugiau kaip 100 darbo programos temų ir padaryta didelė pažanga rengiantis Europos mokslinių tyrimų tarybos ir Europos inovacijų tarybos dotacijų finansavimui vienkartinėmis išmokomis nuo 2024 m. Remiantis dabartinių ataskaitų teikimo reikalavimų vertinimu, tai bus pagrindinis 10-osios bendrosios programos ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos ateities principas.

Sveikatos srityje, leidus naudoti fiksuotąsias sumas veterinarijos programose, remiantis 2023 m. vasario 22 d. sprendimu, fiksuotosios sumos taip pat buvo leistos fitosanitarijos programose. Pirmą kartą jos buvo taikomos 2023 m. dotacijoms. Tikimasi, kad fiksuotosios sumos sumažins administracinę naštą ir paspartins mokėjimo procesą; taip bus sudarytos sąlygos finansinę paramą valstybėms narėms teikti ne pagal tinkamumą finansuoti, bet pagal rezultatus, ir bus sumažintas klaidų lygis.

Kita iniciatyva ir geroji praktika buvo Jungtinis sanglaudos audito direktoratas, įsteigtas 2021 m. sujungus Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD audito pajėgumus. Tai buvo pirmasis jungtinis direktoratas, turintis bendrus išteklius, kuriuos prižiūri du generaliniai direktoriai, todėl užtikrinama audito grupių sąveika ir didesnis audito procesų, mokymo, paramos ir priemonių veiksmingumas. Direktoratas, kaip vienintelis vidaus ir išorės suinteresuotųjų subjektų audito dialogo partneris, prisideda prie abiejų Komisijos padalinių patikinimo. Jis taip pat atsakingas už sanglaudos politikai skiriamų vis didesnių lėšų auditą, įskaitant naujas priemones ir finansavimą (Reagavimo į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą +, sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbą, Europos saugaus maisto rėmimo iniciatyvą, sanglaudos veiksmus pabėgėliams Europoje), kitas priemones (Europos Sąjungos solidarumo fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą atleistiems darbuotojams, prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą) ir priemones, kurioms taikomas netiesioginis ir tiesioginis valdymas.

1.1.5.Kontrolės išlaidos proporcingos susijusiai rizikai

2023 m. visi Komisijos padaliniai po atlikto bendro savo veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo vertinimo padarė teigiamą išvadą dėl savo kontrolės ekonominio efektyvumo. Kontrolei skiriami ištekliai yra derinami prie rizikos, susijusios su programų pobūdžiu ir (arba) jų įgyvendinimo aplinkybėmis. Kontrolės išlaidos laikui bėgant apskritai kinta nedaug. Dėl išlaidų programų įvairovės ir jų skirtingų bruožų neįmanoma prasmingai palyginti jų kontrolės išlaidų. tačiau galima nustatyti kai kuriuos bendrus veiksnius, nuo kurių priklauso išlaidos, kaip nurodyta tolesniame teksto intarpe.

Įprastų veiksnių, nuo kurių priklauso išlaidos, pavyzdžiai

Valdomoms programoms būdingas sudėtingumas. Dotacijų, kurių skyrimas grindžiamas realių išlaidų atlyginimu, kontrolei reikia daug darbo, priešingai nei tada, kai finansavimas grindžiamas fiksuotosiomis sumomis, supaprastintu išlaidų apmokėjimu arba su išlaidomis nesusijusiu finansavimu, pavyzdžiui rezultatais grindžiamomis priemonėmis.

Aplinkos, kurioje įgyvendinamos programos, sudėtingumas. Tikėtina, kad kontrolės išlaidos bus didesnės tuo atveju, kai organizacinė struktūra yra paskirstyta daugelyje vietų arba kai partneriai ir (arba) lėšų gavėjai yra už ES jurisdikcijos ribų.

Darbo apimtis ir tvarkomos sumos. Esant dideliam mažos vertės mokėjimų skaičiui, kontrolės išlaidos yra didesnės negu periodinių masinių mokėjimų atveju; be to, reglamentavimo sistemoje reikalaujama tam tikrų kontrolės priemonių, kurių supaprastinti negalima. Dėl to nepasiekiama masto ekonomijos.

Biudžeto vykdymo metodo pobūdis. Pagal netiesioginio ir pasidalijamojo valdymo metodus kontrolės išlaidas dalijasi Komisija ir jos įgyvendinantieji partneriai, o pagal tiesioginio valdymo metodą visa našta tenka Komisijai.

Siekiant skaidrumo ir išsamumo, padaliniai, kuriuose taikomas pasidalijamasis ir (arba) netiesioginis valdymas, savo metinėse veiklos ataskaitose taip pat pateikė valstybių narių ir įgaliotųjų subjektų vykdomos kontrolės išlaidas atskirai nuo pačios Komisijos kontrolės išlaidų.

2.Valdymo patikinimas

Valdymo sistemoje, kuri paaiškinta pirmiau, bendras valdymo patikinimas garantuojamas generalinių direktorių, Vidaus audito tarnybos ir Audito pažangos komiteto pateiktais patikinimais. Jis papildomas Europos Audito Rūmų nuomone ir yra su nuoroda į biudžeto valdymo institucijos pateiktą 2022 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi po šio patvirtinimo ir atsižvelgiant į išorės audito rekomendacijas.

2.1.Leidimus suteikiančių pareigūnų pateikti vertinimai, patikinimas ir išlygos

Savo 2023 m. patikinimo pareiškimuose ( 72 ) visi (51) įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai ( 73 ) pareiškė turintys pagrįstą patikinimą, kad: 1) jų ataskaitose pateikta informacija apie padėtį jų padaliniuose yra tikra ir teisinga (t. y. patikima, išsami ir tiksli); 2) jų veiklai skirti ištekliai panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo ir 3) įdiegtomis kontrolės procedūromis suteikiamos būtinos atitinkamų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo garantijos atsižvelgiant į daugiametį kai kurių programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį.

Per savo bendrą patikinimo sudarymo procesą ir iš savo valdymo perspektyvos įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai taip pat atlieka išsamesnę kiekvienos programos ar savo finansavimo portfelio segmento analizę. Jie naudojasi visa prieinama informacija, ypač savo vykdytos kontrolės rezultatais, nustatydami bet kokį galimą kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu reikšmingą trūkumą. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje jie nustato, ar tokio trūkumo finansinis poveikis viršys reikšmingumo ribą (2 proc.) ir (arba) ar poveikis reputacijai yra reikšmingas. Jei taip, jie pateikia savo patikinimo pareiškimą su išlyga konkrečiame paveiktame segmente.

2023 m. 10 leidimus suteikiančių pareigūnų pateikė patikinimo pareiškimą su išlygomis – iš viso yra 14 išlygų, kurios nurodytos toliau. Panašiai ir 2022 m. 10 leidimus suteikiančių pareigūnų pranešė apie 15 išlygų.

•Iš viso palikta galioti 10 išlygų, likusių nuo ankstesnių metų. Šios išlygos išlaikytos daugiausia todėl, kad reikšmingo klaidų lygio pagrindines priežastis galima iš dalies sumažinti, tačiau jų visiškai pašalinti pagal dabartinių programų teisinius pagrindus neįmanoma. Dauguma kartotinių išlygų yra dėl programų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, su kuriomis susijusių trūkumų nustatyta valstybių narių, mokėjimo agentūrų ar programų lygmeniu, ir tie trūkumai dėl įgyvendinamų taisomųjų veiksmų planų retai išlieka ilgiau kaip metus.

•Keturios išlygos yra naujos, tačiau tik viena iš jų yra kiekybinė (nors turi ribotą finansinį poveikį – 0,6 mln. EUR). Viena iš jų buvo pateikta dėl reputacijos ir jos turinys veikiau administracinis, nes jame nurodomos problemos, su kuriomis susiduriama pradedant naudoti naujus internetinius ES darbuotojų įdarbinimo testus. Be to, dauguma jų (trys iš keturių) yra susijusios su naujuoju 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ir tik viena yra susijusi su 2014–2020 m. žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo programa dėl interesų konfliktų ir nepakankamų rezultatų, susijusių su keliems gavėjams skirta dotacijos dalimi.

•Penkios 2022 m. pateiktos išlygos 2023 m. panaikintos. Trimis atvejais pagrindinės problemos buvo išspręstos, o dviem atvejais, susijusiais su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, buvo užbaigtas programos daugiamečio taisomojo pajėgumo įgyvendinimas ir likutinis klaidų lygis buvo lygus beveik 0 proc.

•11 atvejų išlyga nebuvo pateikta pagal de minimis taisyklę, pagal kurią atvejai, kai likutinis klaidų lygis viršija 2 proc. reikšmingumo ribą segmentuose, kurie sudaro mažiau nei 5 proc. visų padalinio mokėjimų ir kurių finansinis poveikis yra mažesnis nei 5 mln. EUR, laikomi nereikšmingais, kad būtų pateikta išlyga. 2023 m. bendras finansinis poveikis šiais atvejais buvo labai nedidelis – 6,4 mln. EUR ( 74 ), panašus kaip 2022 m.

Bendras visų išlygų finansinis poveikis 2023 m. buvo 1 291 mln. EUR, t. y. 0,8 proc. atitinkamų išlaidų, ir padidėjo, palyginti su 2022 m. 877 mln. EUR. Šis padidėjimas susijęs su numatomu didesniu finansiniu poveikiu sanglaudos, atsparumo ir vertybių, gamtos išteklių ir aplinkos politikos srityse dėl nedidelio klaidų lygio padidėjimo.

III tomo 5 priede pateiktas išsamus visų 2023 m. išlygų sąrašas su papildomais paaiškinimais ir duomenimis.

2.2.Vidaus audito tarnybos darbas ir bendroji nuomonė

Komisijos generaliniai direktoratai ir tarnybos savo patikinimą taip pat pagrindžia Vidaus audito tarnybos atliktu darbu.

Kaip reikalaujama jos užduočių apraše, Vidaus audito tarnyba pateikė metinę bendrą nuomonę dėl Komisijos finansų valdymo, remdamasi savo atliktu audito darbu Komisijos finansų valdymo srityje per praėjusius trejus metus (2021–2023 m.). Jos bendrojoje nuomonėje taip pat atsižvelgiama į informaciją iš kitų šaltinių, visų pirma į Europos Audito Rūmų ataskaitas.

Remdamasis šia audito informacija, Vidaus auditorė nusprendė, kad 2023 m. Komisijos nustatytų valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procedūrų apskritai pakanka, kad būtų galima pateikti pagrįstą patikinimą dėl jos finansinių tikslų pasiekimo, išskyrus tas finansinio valdymo sritis, dėl kurių deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai savo patikinimo pareiškimuose pateikė išlygų, kaip nurodyta priede.

Savo bendroje nuomonėje dėl 2023 m. nepateikdama išlygos, Vidaus auditorė atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad reikia remtis patirtimi, įgyta valdant savo finansinius išteklius sudėtingomis aplinkybėmis. Tai išsamiau išdėstyta šios ataskaitos 6 priede.

Vidaus audito tarnyba atlieka valdymo ir kontrolės sistemų auditą Komisijoje ir vykdomosiose įstaigose, teikdama nepriklausomą ir objektyvų patikinimą dėl tų sistemų pakankamumo ir veiksmingumo. Pateiktos rekomendacijos apima su veiklos rezultatų valdymu, ES politikos įgyvendinimu, teisėtumu ir tvarkingumu vidaus kontrolės sistemose, pasirengimu vykdyti ES biudžetą ir ankstyvu jo vykdymu, bendradarbiavimu su trečiaisiais asmenimis, įgyvendinančiais politiką ir programas, ir informacinėmis technologijomis susijusius aspektus. Audituoti subjektai dėl visų priimtų rekomendacijų parengė veiksmų planus ir jie pateikti Vidaus audito tarnybai, tada ji juos įvertino kaip tinkamus arba paprašė pateikti peržiūrėtą veiksmų planą. Galiausiai, Vidaus audito tarnyba laikėsi savo griežtos tolesnių veiksmų priežiūros politikos ir reguliariai vertino, kaip jos rekomendacijos iš tiesų įgyvendinamos Komisijos padaliniuose. Audito darbu patvirtinta, kad audituoti subjektai tinkamai ir veiksmingai įgyvendino beveik visas rekomendacijas, kurios buvo pateiktos 2019–2023 m. ir kurių atžvilgiu Vidaus audito tarnyba ėmėsi tolesnių veiksmų. Šis rezultatas rodo, kad Komisijos tarnybos stropiai vykdo rekomendacijas ir mažina Vidaus audito tarnybos nustatytą riziką.

6 priede pateikta daugiau informacijos apie Vidaus audito tarnybos teikiamą patikinimą. Be to, pagal Finansinio reglamento 118 straipsnio 8 dalį Komisija šio savo vidaus auditoriaus darbo ataskaitą nusiunčia biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai kaip integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinio dalį.

2.3.Patikinimas, pasiektas Audito pažangos komiteto darbu

Audito pažangos komitetas prižiūri audito reikalus Komisijoje ir kasmet atsiskaito Komisijos narių kolegijai. Jis užtikrina Vidaus audito tarnybos nepriklausomumą, stebi vidaus audito darbo kokybę ir užtikrina, kad į vidaus ir išorės (t. y. Europos Audito Rūmų) audito rekomendacijas deramai atsižvelgtų Komisijos generaliniai direktoratai ir tarnybos ir dėl jų būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų.

Šiais ataskaitiniais metais, kuriais ir toliau buvo susiduriama su precedento neturinčiais iššūkiais, darančiais poveikį ES nuo 2020 m. ( 75 ), komitetas išlaikė savo svarbų vaidmenį gerinant valdymą, organizacinius veiklos rezultatus ir atskaitomybę visoje organizacijoje. Jis surengė keturis posėdžių ciklus, kuriuose pagrindinį dėmesį skyrė 2023 m. ir 2024 m. darbo programose nustatytiems pagrindiniams tikslams. Komitetas taip pat palankiai įvertino vadovybės nustatytos kritinės rizikos ir didelės rizikos, kurią nustatė Vidaus audito tarnyba, konvergenciją, kaip matyti iš į audito planą įtrauktų audito temų, o tai ir toliau rodo, kad institucijos požiūris į rizikos valdymą yra patikimas.

Komitetas apsvarstė labai svarbias Vidaus audito tarnybos pateiktas audito išvadas su atitinkamais audituotais subjektais ir ragino kuo greičiau užbaigti veiksmus, skirtus padėčiai sušvelninti. Komitetas surengė diskusijas tokiais svarbiais klausimais kaip Komisijos rizika atliekant mokėjimą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės kontrolė, atsižvelgiant į jų svarbą užtikrinant ir demonstruojant Komisijos gebėjimą apsaugoti ES biudžetą. Ji taip pat surengė diskusijas su IT saugumu susijusiomis temomis, ypač aktualiomis dabartinei kibernetinio saugumo aplinkai.

Komitetas buvo patenkintas vidaus audito darbo nepriklausomumu ir kokybe ir palankiai vertino vidaus auditoriaus patikinimus, kad darbo planavimas apima pakankamai procedūrų, kad būtų galima pateikti bendrą nuomonę apie Komisijos vykdomą finansų valdymą. Vidaus auditoriaus rekomendacijų veiksmingo įgyvendinimo lygis tebebuvo labai aukštas (t. y. įvykdyta 97 proc. 2019–2023 m. laikotarpiu pateiktų rekomendacijų, dėl kurių imtasi tolesnių veiksmų), ir 2024 m. sausio mėn. tik tris iš labai svarbių audito rekomendacijų vykdyti buvo vėluojama daugiau kaip šešis mėnesius.

Komitetas tęsė savo mainus su Europos Audito Rūmais ir surengė diskusiją su išorės auditoriumi dėl jo 2024 m. metinės darbo programos. Komitetas taip pat toliau stebėjo Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir buvo patenkintas tuo, kad Europos Audito Rūmai šešioliktą kartą iš eilės pateikė palankią nuomonę dėl ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patikimumo.

Daugiau informacijos apie šio komiteto darbą ir išvadas pateikta šios metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos 7 priede.

2.4.Europos Audito Rūmų nuomonės apie 2022 m. finansines ataskaitas ir apie operacijų teisėtumą ir tvarkingumą

2023 m. spalio mėn. paskelbtoje Europos Audito Rūmų 2022 finansinių metų ES biudžeto vykdymo metinėje ataskaitoje, pateikta palanki nuomonė dėl ES finansinių ataskaitų (šešioliktus metus iš eilės). Pajamų reikšmingų klaidų ir vėl nenustatyta.

Dėl išlaidų pagal daugiametę finansinę programą teisėtumo ir tvarkingumo Europos Audito Rūmai toliau laikėsi neigiamos nuomonės. Bendras įvertintas ES biudžeto klaidų lygis (4,2 proc.) padidėjo, palyginti su 2020 m. (3,0 proc.).

Šią neigiamą nuomonę daugiausia galima paaiškinti tiek praneštu klaidų lygiu, tiek tuo, kad, Europos Audito Rūmų nuomone, reikšmingos klaidos ir toliau nustatytos didelės rizikos išlaidose, kurių dalis ES biudžete taip pat šiek tiek padidėjo. Didelės rizikos išlaidos, kurioms dažnai taikomos sudėtingos taisyklės ir kurios daugiausia patiriamos taikant išlaidų atlyginimą, apima visų pirma sanglaudos sritį, mokslinių tyrimų sritį, kaimo plėtrą, Europos žemės ūkio garantijų fondo finansuojamas rinkos priemones ir kai kurias išorės iniciatyvų dalis. Europos Audito Rūmai daro išvadą, kad didelės rizikos išlaidos sudarė 66 proc. 2022 m. audito tiriamosios visumos (63 proc. 2021 m.), ir tai padidėjimas, atitinkantis sanglaudos srities mokėjimų padidėjimą šiuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos ciklo etapu.

Kita vertus, Europos Audito Rūmai dar kartą patvirtino, kad klaidų rizika yra mažesnė išlaidose, kurioms taikomos paprastesnės taisyklės, visų pirma teisėmis į išmokas grindžiamuose mokėjimuose (palyginti su kompensavimu pagrįstais mokėjimais). Tai susiję, pavyzdžiui, su tiesioginėmis išmokomis ūkininkams, taip pat su administracinėmis išlaidomis (daugiausia ES valstybės tarnautojų atlyginimais ir pensijomis). Abiejų rūšių išlaidose reikšmingų klaidų ir toliau nenustatyta.

Europos Audito Rūmai taip pat antrą kartą pateikė audito nuomonę dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Jie nusprendė, kad jų išvadų finansinis poveikis buvo artimas 2 proc. reikšmingumo ribai, ir, remdamiesi šiomis kiekybinėmis ir kitomis kokybinėmis išvadomis, pateikė sąlyginę nuomonę.

Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų dėl Audito Rūmų rekomendacijų, pateiktų tiek metinėse ataskaitose, tiek specialiosiose ataskaitose. Ji metinėse veiklos ataskaitose pranešė apie priemones, kurių imtasi. Be to, dėl Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo ji reguliariai atsiskaitė Komisijos Audito pažangos komitetui, kuris pagal savo atnaujintus įgaliojimus vykdė tam tikrą su tuo susijusią stebėsenos veiklą ( 76 ).

Europos Audito Rūmai taip pat stebi, kaip Komisija vykdo jų rekomendacijas, ir teikia grįžtamąją informaciją, padėdami Komisijai gerinti savo tolesnę veiklą. Savo 2022 m. metinėje ataskaitoje Europos Audito Rūmai apžvelgė, kokiu mastu Komisija įgyvendino 175 audito rekomendacijas, pateiktas 2019 m. paskelbtose 28 specialiosiose ataskaitose. Europos Audito Rūmai pažymėjo, kad Komisija įgyvendino 73 proc. rekomendacijų visiškai (58 proc.) arba daugeliu atžvilgių (15 proc.), o dar 13 proc. rekomendacijų įgyvendino kai kuriais atžvilgiais. 4 proc. atvejų Europos Audito Rūmai negalėjo padaryti išvados. Iš 17 rekomendacijų (10 proc.), kurias Europos Audito Rūmai laikė neįgyvendintomis, Komisija iš pradžių nepritarė aštuonioms rekomendacijoms, o iš dalies pritarė penkioms rekomendacijoms. Šie rezultatai atitinka praėjusių metų rezultatus.

2.5.2022 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Europos Parlamentas, išnagrinėjęs Europos Audito Rūmų ataskaitas, Komisijos integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį ir Tarybos rekomendaciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 2024 m. balandžio 12 d. patvirtino Komisijos 2022 finansinių metų biudžeto įvykdymą. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas taip pat pakvietė kai kuriuos pasirinktus Komisijos narius ir generalinius direktorius pasikeisti nuomonėmis per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.

Procedūros metu pagrindiniai suinteresuotieji subjektai – Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Audito Rūmai – daugiausia dėmesio skyrė klausimams, kaip užtikrinti ES biudžeto naudojimo skaidrumą, pagerinti biudžeto rezultatus ir dar labiau sumažinti klaidų lygį. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pradėta naudoti 2021 m., ir vėl buvo vienas iš pagrindinių elementų, šiais metais svarstytų diskusijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo: taip yra dėl jos finansinės galios ir dėl specifinio jos įgyvendinimo metodo, grindžiamo ne patirtomis išlaidomis, bet rezultatais.

Diskusijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo taip pat buvo nagrinėjami tokie klausimai kaip teisinė valstybė ir pagrindinės teisės, ES biudžeto svarba siekiant ES prioritetų ir reaguojant į krizes, sklandesnis ES lėšų įgyvendinimas ir įsisavinimas, įskaitant taisyklių ir procedūrų supaprastinimą, skolos pagal priemonę „NextGenerationEU“ grąžinimas, kovos su sukčiavimu struktūra ir Europos prokuratūros bei Europos kovos su sukčiavimu tarnybos bendradarbiavimas, nevyriausybinių organizacijų finansavimas, Palestinai skirto finansavimo peržiūra ( 77 ), Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams skirtas finansavimas, ES horizontaliųjų prioritetų integravimas į visą ES biudžetą, informacinių technologijų priemonių naudojimas fondų valdymui, kontrolei ir auditui, klaidų lygio ir rizikos lygio vertinimo metodikos ir atvejai, kai Europos Audito Rūmai ir Komisija padarė skirtingas išvadas dėl išlaidų tinkamumo finansuoti.

Kaip įprastai, Komisija imasi tinkamų veiksmų, kad spręstų šiuos klausimus, ir už tolesnius veiksmus atsiskaito specialioje ataskaitoje.

3 priedas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

Ištrynus šią pastabą, šį puslapį palikti tuščią.

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė –
novatoriška ir sėkminga
reagavimo į krizes priemonė

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ( 78 ) sudaro Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ pagrindą. Ji sukurta COVID-19 pandemijos metu, siekiant padėti ES valstybėms narėms greičiau atsigauti ir tapti atsparesnėms. Tai – veiksminga priemonė ES lygmeniu remti spartesnę ir didelio užmojo žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. 2022 m. ji išplėsta, kad apimtų planą „REPowerEU“ – Europos Komisijos atsaką į ekonominius sunkumus, didelę infliaciją ir energetikos krizę, kuriuos sukėlė neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą. 2023 m. vyko diskusijos dėl nacionalinių planų peržiūros, daugiausia siekiant įtraukti planą „REPowerEU“, taip pat atsižvelgti į tolesnius iš pradžių patvirtintų planų pakeitimus, o priemonės įgyvendinimo pažanga buvo tęsiama vietoje.

1.1.Pasirengimas ateities iššūkiams peržiūrint planus

Pagrindinis 2023 m. įvykis buvo 27 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų peržiūra ir Komisijos atliktas jų vertinimas. Dėl neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sukeltų padidėjusių energijos kainų, didelės infliacijos ir tiekimo grandinės sutrikimų, o kai kuriais atvejais dėl gaivalinių nelaimių valstybėms narėms buvo sudėtinga pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti tam tikras reformas ir investicijas. Komisija rėmė valstybių narių pastangas sušvelninti šiuos išorės suvaržymus ir peržiūrėti atitinkamas jų planuose numatytas priemones, pasinaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente įtvirtintu lankstumu. Tai taip pat buvo proga atnaujinti planus, kad būtų atsižvelgta į persvarstytus finansinius asignavimus valstybėms narėms, paskelbtus 2022 m. birželio mėn., ir įtraukti skyrių „REPowerEU“, 2023 m. vasario mėn. priėmus atitinkamą iš dalies keičiantį reglamentą ( 79 ). Iš viso priimtas 31 peržiūrėtas planas ( 80 ). Į 23 iš jų įtrauktas skyrius „REPowerEU“ ( 81 ).

Atlikus peržiūras, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skirta papildoma 147,2 mlrd. EUR suma, padalyta į 21,6 mlrd. EUR dotacijų ir 125,5 mlrd. EUR paskolų. Taigi bendra valstybėms narėms skirta suma padidėjo nuo 500,8 mlrd. EUR 2022 m. pabaigoje iki 648 mlrd. EUR 2023 m. pabaigoje. Iš šio bendro padidėjimo 60 mlrd. EUR buvo susiję su „REPowerEU“ reformomis ir investicijomis, kuriomis prisidedama prie energijos taupymo, iškastinio kuro pakeitimo ir neatidėliotinų tiekimo saugumo poreikių tenkinimo, kartu mažinant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

1.2.Įgyvendinimas vyksta kaip numatyta

Planų peržiūra turėjo įtakos esamų planų įgyvendinimo tempui. Vis dėlto 2023 m. įgyvendinimas vietoje toliau vyko: iki 2023 m. pabaigos pateiktų mokėjimo prašymų skaičius padvigubėjo nuo 27 iki 54 prašymų, o dauguma tarpinių ir siektinų reikšmių buvo pasiektos taip, kaip tikėtasi iš pradžių. Beveik 80 proc. tarpinių ir siektinų reikšmių, kurias planuota pasiekti iki 2023 m. pabaigos, valstybės narės pranešė pasiekusios, iš kurių 40 proc. tarpinių ir siektinų reikšmių (t. y. 1 153 iš 2 880 tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, kurias planuota pasiekti iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos) Komisijos vertinimu yra pasiektos.

Pažanga įgyvendinant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes (absoliučiomis vertėmis)

Šaltinis: Europos Komisija

2023 m. Komisija iš viso išmokėjo 75 mlrd. EUR ( 82 ) (iš jų 28,7 mlrd. EUR buvo paskolos) ir papildomus 7,1 mlrd. EUR išankstinio finansavimo mokėjimų. Dėl to iki 2023 m. pabaigos iš viso išmokėta 220,8 mlrd. EUR suma, padalyta į 141,6 mlrd. EUR dotacijų (40 proc. visos 357 mlrd. EUR sumos ( 83 ), skirtų dotacijoms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paketą), ir 79,2 mlrd. EUR paskolų (27 proc. visos 291 mlrd. EUR sumos, skirtos paskoloms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paketą).

2023 m. kiekvienai valstybei narei išmokėtos dotacijos ir paskolos, įskaitant išankstinį finansavimą

Šaltinis: Europos Komisija

1.3.Veiklos rezultatų siekimas

Valstybės narės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas naudoja plataus užmojo reformoms ir investicijoms įgyvendinti, kad jų ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

2023 m. pabaigoje gauti rezultatai rodo, kad ši priemonė iš esmės keičia ES piliečių gyvenimą. Toliau pateikiami bendri rodikliai rodo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą siekiant bendrų tikslų ir bendrus priemonės veiklos rezultatus.

Bendrasis rodiklis	Rezultatai 2023 m. pabaigoje
Per metus sutaupytas pirminės energijos suvartojimo kiekis	28 282 262 MWh per metus
Įdiegti papildomi atsinaujinančiosios energijos veikimo pajėgumai	54 204 MW
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo punktai / įkrovimo prieigos)	531 995
Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių, miškų gaisrų ir kitų su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių priemonėmis	9,0 mln.
Papildomi būstai, turintys itin didelio pralaidumo tinklais teikiamą interneto prieigą	5,6 mln.
Įmonės, kurioms teikiama parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikymo procesams kurti arba diegti	587 398
Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai	308,7 mln.
Paramą gavusiose mokslinių tyrimų įstaigose dirbantys mokslininkai	17 551
Paramą gavusios įmonės (mažosios, įskaitant labai mažas, vidutinės ir didelės įmonės)	2,0 mln.
Švietimo ar mokymo veiklos dalyvių skaičius	8,7 mln.
Dirbančių arba darbo ieškančių asmenų skaičius	1,3 mln.
Naujos arba modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros talpumas	45,8 mln.
Naujų arba modernizuotų vaikų priežiūros ir švietimo įstaigų klasių talpumas	246 037
Paramą gaunančių 15–29 metų jaunuolių skaičius	5,8 mln.

Be to, per pirmuosius dvejus metus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė padėjo įvykdyti kai kurias svarbias reformas, be kita ko, reformas, apimančias:

•viešojo administravimo skaitmenizaciją (Slovakija) ir kibernetinio saugumo užtikrinimą (Rumunija);

•civilinės ir baudžiamosios teisenos sistemų efektyvumo padidinimą, sutrumpinant bylų nagrinėjimo trukmę ir gerinant teismų organizavimą (Italija, Ispanija);

•teisėkūros proceso kokybės gerinimą (Bulgarija);

•kovą su korupcija ir pranešėjų, informuojančių apie pažeidimus, apsaugos užtikrinimą (Kipras);

•darbo rinkos aplinkos gerinimą ir aktyvios darbo rinkos politikos modernizavimą (Ispanija);

•užimtumo ir socialinės apsaugos didinimą (Kroatija);

•mokslinės kompetencijos skatinimą ir universitetų bei viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų veiklos gerinimą (Slovakija) ir viešojo mokslinių tyrimų finansavimo nuspėjamumo ir stabilumo didinimą (Portugalija);

•licencijų išdavimo supaprastinimą, siekiant skatinti investicijas į jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius, arba sąlygų naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sudarymą (Graikija, Portugalija, Ispanija);

•paramą diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir darniojo transporto sistemas (Kroatija, Rumunija);

•padėties, susijusios su įperkamu būstu, gerinimą (Latvija).

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė taip pat padėjo atskleisti visą struktūrinių reformų potencialą, jas papildydama svarbiomis investicijomis. Kai kurios svarbiausios investicijos, kurių pagrindiniai etapai jau užbaigti:

•žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės įvairinimo ir trumpinimo ir tiekimo grandinės subjektų atsparumo didinimo finansavimas (Lenkija, įvertintos bendros išlaidos – 1,3 mlrd. EUR);

•investicijos remiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir energijos vartojimo efektyvumą pramonėje (Kroatija, įvertintos bendros išlaidos – 61 mlrd. EUR; Prancūzija – 1,4 mlrd. EUR.);

•600 000 naujų knyginių kompiuterių, kurie bus skolinami mokytojams ir mokiniams, įsigijimas ir skaitmeninių inovacijų centrų, padėsiančių įmonėms vykdyti skaitmenizaciją, atranka (Portugalija – 600 mln. EUR);

•finansavimas, siekiant didinti turizmo sektoriuje veikiančių įmonių, tarp jų 4 000 mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumą (Italija, 1,9 mlrd. EUR);

•investicijos pažeidžiamiems asmenims remti (Italija, 1 mlrd. EUR);

•viešojo administravimo skaitmenizacija siekiant teikti skaitmenines, nesudėtingas, įtraukias ir saugias viešąsias paslaugas piliečiams ir įmonėms (Portugalija, 170 mln. EUR);

•plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra (Latvija, 4 mln. EUR).

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangos apžvalga pateikiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje .

Reikalaujama, kad kiekviename ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane klimato ir skaitmeniniams tikslams būtų skiriama atitinkamai bent 37 proc. ir 20 proc. Tai matyti iš didelio biudžeto indėlio tiek į žaliąją, tiek į skaitmeninę priemone vykdomą pertvarką.

•Įnašas į klimato politiką: 275,7 mlrd. EUR 2021–2023 m. (43 proc. viso biudžeto paketo).

•Įnašas į skaitmeninę pertvarką: 157,6 mlrd. EUR 2021–2023 m. (24 proc. viso biudžeto paketo).

2.Kontrolės rezultatai patvirtina, kad visos tarpinės ir siektinos reikšmės dėl 2023 m. atliktų mokėjimų yra tinkamai pasiektos

2.1.Kontrolės aplinka, skirta ES lėšų apsaugai užtikrinti

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente nustatyti atitinkami su ES biudžeto apsauga susiję valstybių narių ir Komisijos vaidmenys bei atsakomybės sritys. Ši priemonė yra visiškai rezultatais pagrįsta priemonė, ir, kitaip nei pagal kitas ES finansavimo programas, pagal ją Komisija neatlygina valstybių narių faktinių išlaidų, patirtų dėl reformų ir investicijų, įtrauktų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Vietoj to Komisija iš anksto nustatytomis dalimis išmoka lėšas tik kai tinkamai pasiekiamos sutartos tarpinės ir siektinos reikšmės. Išmokėtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos patenka į kiekvieną nacionalinį biudžetą be tiesioginio ryšio su išlaidomis, patirtomis finansuojant reformas ir investicijas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą valstybėms narėms tenka atsakomybė užtikrinti, kad ši priemonė būtų įgyvendinama laikantis ES bei nacionalinių taisyklių ir patikimo finansų valdymo principų. Komisija turėtų gebėti iš jų gauti pakankamą patikinimą dėl to.

Valstybės narės turi įdiegti tinkamas ES finansinių interesų apsaugai skirtas stebėsenos ir kontrolės sistemas ir užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos laikantis ES ir nacionalinės teisės nuostatų. Šios sistemos išsamiai aprašytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ir, prieš priimant kiekvieną planą, jas įvertina Komisija. Valstybės narės turi užtikrinti šių kontrolės sistemų veiksmingumą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės galiojimo laikotarpiu. Visų pirma, jos turi sistemingu darbu užtikrinti, kad šiose sistemos padėtų išvengti pažeidimų, juos aptikti ir ištaisyti. Jei valstybė narė nustato konkrečių pažeidimų, ji turi imtis veiksmų, kad jie būtų ištaisyti, ir turi apie juos informuoti Komisiją. Jei sukčiavimo, korupcijos ar dvigubo finansavimo atvejais valstybė narė neatlieka reikiamų pataisų, Komisija iš tos valstybės narės susigrąžina lėšas. Be to, jei valstybė narė labai pažeidžia savo įsipareigojimus, Komisija gali tai valstybei narei skirtoms priemonės lėšoms taikyti fiksuoto dydžio pataisą.

Komisija parengė savo kontrolės strategiją siekdama visiškai atlikti savo pareigas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą.

•Komisija turi užtikrinti mokėjimų valstybėms narėms, kurie susieti vien su tinkamu tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, teisėtumą ir tvarkingumą. Šiuo tikslu Komisija atlieka visų iš valstybių narių gautų mokėjimo prašymų ex ante vertinimus, atrinktų mokėjimų prašymų, tarpinių ir siektinų reikšmių ex post auditus vietoje, tarpinių ir siektinų reikšmių sistemų auditus ir valstybių narių valdymo deklaracijų bei auditų santraukų analizę.

•Komisija turi teisę sumažinti ir susigrąžinti bet kokią sumą ar reikalauti anksčiau grąžinti paskolą sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, kenkiančių ES finansiniams interesams, atvejais, jeigu valstybės narės nepritaikė pataisų ir sumų nesusigrąžino arba jei yra šiurkščiai pažeista prievolė pagal finansinį ir (arba) paskolos susitarimą, pasirašytą su valstybe nare. Šiuo tikslu Komisija atlieka planuose (ir jų peržiūros dokumentuose), pateiktuose Komisijai, apibūdintų kontrolės sistemų vertinimą prieš tai, kai tie planai priimami. Be to, Komisija per visą priemonės taikymo laikotarpį atlieka ES finansinių interesų apsaugos valstybėse narėse sistemų auditą ir nacionalinių institucijų atlikto darbo auditą. Ji taip pat įvertina valstybių narių dėl viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių laikymosi atliktų patikrų.

•Toliau pateiktoje diagramoje apžvelgiama su priemone susijusi Komisijos kontrolės strategija.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės kontrolės aplinkos Komisijos lygmeniu apžvalga

Šaltinis: Europos Komisija

Komisija atlieka kontrolės rezultatų ir su veikla susijusios rizikos lygio kokybinį vertinimą. Kitaip nei pagal kitas ES programas, šis vertinimas negali būti atliekamas kaip kiekybinis klaidų lygio nustatymas. Klaidų lygiai atitinka kiekybinį vertinimą, kuris yra svarbus tada, kai išlaidas galima tiesiogiai susieti su tam tikru kiekybiniu kriterijumi. Mokėjimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę grindžiami kokybiniu tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimo vertinimu, kurį sunku išreikšti kiekybiškai. Net jei tarpinės ir siektinos reikšmės nebūtų tinkamai pasiektos ir dėl to lėšų sumos būtų sumažintos, toks sumažinimas negali būti lygus netinkamų finansuoti išlaidų sumai. Be to, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos investicijos ir reformos yra labai skirtingos tiek valstybės narės viduje, tiek tarp valstybių narių, ir tai kliudo atlikti bet kokią statistinę ekstrapoliaciją. Šiomis aplinkybėmis reikšmingo klaidų lygio nustatyti neįmanoma.

Komisijos kokybinis vertinimas grindžiamas apibendrintais rezultatais: 1) mokėjimo prašymų vertinimu; 2) valstybių narių valdymo pareiškimais ir audito santraukomis, kurie turi būti pridėti prie kiekvieno mokėjimo prašymo; 3) Komisijos tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo auditais ir kitais tikrinimais, kuriuos Komisija atlieka valstybių narių lygmeniu pagal kitas (pvz., sanglaudos politikos fondų) finansavimo programas; ir 4) Europos Audito Rūmų išvadomis, jei jos laikomos priimtinomis. Taip Komisija nustato su to mokėjimo teisėtumu ir tvarkingumu susijusios rizikos lygį, kuris gali būti žemas, vidutinis arba aukštas.

Atsižvelgdama į Vidaus audito tarnybos, Europos Audito Rūmų ir Europos Parlamento rekomendacijas, 2023 m. Komisija peržiūrėjo savo audito ir kontrolės strategijas, kad galėtų atlikti kokybinius patobulinimus, t. y.:

·stiprinti kontrolę dėl to, kaip valstybių narių vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama atitiktis ES ir nacionalinėms taisyklėms, įdiegiant viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos patikras visų rūšių Komisijos audituose;

·stiprinti Komisijos padalinių bendradarbiavimą dalijantis audito rezultatais;

·gerinti galimos priemonių, susijusių su audituotomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, atšaukimo rizikos kontrolę;

·peržiūrėti papildomo audito darbo, susijusio su ES finansinių interesų apsauga, atrankos metodiką, siekiant užtikrinti, kad rizika būtų tinkamai stebima ir į ją būtų atsižvelgiama visą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpį;

·patikslinti kontrolės tikslus, kad būtų geriau aprėpta rizika, susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu, įskaitant geresnį stebėsenos tvarkos, pagal kurią tikrinamas valstybių narių vykdomos kontrolės veiksmingumas, efektyvumas ir ekonomiškumas, aprašymus.

2023 m. Komisija toliau tobulino ir tikslino, kaip infrastruktūros struktūra aiškinama, naudodama:

·2023 m. vasario mėn. paskelbtą sistemą ( 84 ), pagal kurią vertinamas tinkamas tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimas atliekant vertinimą. Tai grindžiama Komisijos jau įgytą patirtimi vertinant tarpines ir siektinas reikšmes pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą;

·metodiką ( 85 ), pagal kurią nustatoma suma, kurios mokėjimas turi būti sustabdytas, jei tarpinė ar siektina reikšmė nebus patenkinamai pasiekta, visapusiškai laikantis vienodo požiūrio ir proporcingumo principų. Joje pateikiamas aiškus ir nuoseklus atitinkamų sumų nustatymo metodas, kartu išlaikant veiksmų laisvę, atsižvelgiant į tai, kad ne visomis priemonėmis vienodai prisidedama prie nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslų įgyvendinimo;

·nuostatos, susijusios su tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis pagal priemonę, atšaukimo, taikymo sistemą ( 86 ), kuria užtikrinamas teisinis aiškumas ir skaidrumas dėl proceso, kurio reikia laikytis atšaukimo atveju, užtikrinant tolesnį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą;

·dar didesnį skaidrumą priėmus „REPowerEU“ reglamentą, kuriuo nustatomas reikalavimas valstybėms narėms skelbti informaciją apie 100 galutinių gavėjų, gaunančių didžiausias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimo sumas ( 87 ). Atnaujintomis gairėmis dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ( 88 ), pateiktomis ECOFIN tarybai 2024 m. balandžio mėn. pateikus išvadas dėl priemonės laikotarpio vidurio vertinimo, Komisija ir valstybės narės raginamos nustatyti būdus, kaip racionalizuoti ir pagerinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, kartu užtikrinant tinkamą ES finansinių interesų apsaugą. Šiose gairėse pateikiami keli ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo supaprastinimo elementai ir paaiškinamas planų keitimo procesas, įskaitant išteklių paskirstymą iš priemonės platformos STEP ( 89 ) tikslams. Jos taip pat suteikia daugiau aiškumo dėl sąlygų, kuriomis galima proporcingai derinti paramą iš priemonės ir kitų ES fondų, kartu išvengiant dvigubo finansavimo.

2.2.Kontrolės rezultatai daugiausia teigiami

2.2.1.Visiškas peržiūrėtų planų patvirtinimas atlikus jų vertinimą

Peržiūrint ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, 2023 m. buvo iš naujo įvertinta atitinkamų valstybių narių audito ir kontrolės sistema, atsižvelgiant į visą naują ir papildomą informaciją, gautą po to, kai pirminis vertinimas buvo atliktas Komisijai atlikus įvairius auditus. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija apsvarstė, ar iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane valstybės narės pateikta audito ir kontrolės sistemos tvarka (vis dar) yra tinkama, ir pasiūlė šiuo atžvilgiu įtraukti naujas tarpines ir siektinas reikšmes (taip pat žr. 2.2.4 skirsnį). Priimti visi 2023 m. pateikti 31 peržiūrėtas planas.

2.2.2.Ex ante kontrolė mokėjimo etape

Teigiamas patenkinamo tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo vertinimas prieš atliekant mokėjimą

2023 m. Komisija įvertino ir apmokėjo 23 17 skirtingų valstybių narių pateiktus mokėjimo prašymus, atitinkančius 748 tarpines ir siektinas reikšmes (598 tarpines reikšmes ir 150 siektinų reikšmių). Remiantis šiais vertinimais, septynios iš 748 tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių buvo įvertintos kaip patenkinamai pasiektos. Dėl trijų iš šių reikšmių ( 90 ) 2023 m. Taryba priėmė sprendimą dėl dalinių mokėjimų ir valstybėms narėms iš viso nebuvo išmokėta 890 mln. EUR.

Vertinant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, buvo iškelta klausimų dėl tinkamumo finansuoti nuostatų taikymo kai kurioms priemonėms. Šiuo atžvilgiu Komisija sistemingai įvedė tinkamumo finansuoti patikras tvirtindama planus ir, kilus abejonių dėl atskirų valstybių narių pateiktų įrodymų, vertindama mokėjimo prašymus. Siekdama išsamiau paaiškinti dabartinių nuostatų taikymą ( 91 ), Komisija pateiks papildomų gairių šiuo klausimu.

Teigiamas konkrečių audito ir kontrolės tarpinių reikšmių visose valstybėse narėse vertinimas

Iš viso 14 iš 23 valstybių narių, kurioms nuo įgyvendinimo pradžios jau atliktas pirmasis mokėjimas ( 92 ), buvo susijusios su audito ir kontrolės tarpinėmis reikšmėmis, neskaičiuojant naujos į peržiūrėtus planus įtrauktų tarpinių ir siektinų reikšmių bangos. Tokių tarpinių reikšmių pavyzdžiai:

•prieš atliekant pirmąjį mokėjimą įdiegta ir įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui stebėti skirta duomenų saugyklos sistema;

•įstatymų ar potvarkių, kuriais nustatomi teisiniai įgaliojimai arba apibrėžiamos audito ir kontrolės procedūros, įsigaliojimas;

•parengtas ir įgyvendintas interesų konfliktų prevencijos veiksmų planas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir priimta audito strategija, kuria užtikrinamas nepriklausomas ir veiksmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo auditas.

Remdamasi dokumentų peržiūromis ir kiekvienos valstybės narės pateiktų įrodymų nuodugniais įvertinimais, Komisijai teigiamai įvertino visų šių tarpinių reikšmių pasiekimą. Be to, septynios valstybės narės prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti nuolatinį audito ir kontrolės siektinų reikšmių laikymąsi.

Atlikus valdymo ir audito santraukų analizę patvirtintas pradinis Komisijos vertinimas

Komisija peržiūrėjo valdymo deklaracijas ir audito santraukas, pridėtas prie visų 2023 m. pateiktų 23 mokėjimų prašymų. Visų gautų ir įvertintų mokėjimo prašymų, išskyrus tris, atveju valdymo deklaracijų ir audito nuomonių analizė patvirtino Komisijos vertinimą, kad tarpinės ir siektinos reikšmės buvo patenkinamai pasiektos.

2.2.3.Atlikus tarpinių ir siektinų reikšmių ex post auditus patvirtinta, kad tarpinės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos

2023 m. Komisija atliko 10 tarpinių ir siektinų reikšmių auditų( 93 ) (kai kurie iš jų taip pat buvo derinami su sistemų auditais). Šie auditai atliekami rizikos pagrindu, paprastai apimant 100 proc. didelės rizikos tarpinių ir siektinų reikšmių, kartu su kai kuriomis vidutinės rizikos tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Į neaudituotus mokėjimo prašymus daugiausia buvo įtrauktos mažos rizikos tarpinės reikšmės. Iki 2024 m. gegužės 15 d. Komisija atliko 50 iš 63 didelės rizikos tarpinių ir siektinų reikšmių, įtrauktų į 2023 m. apmokėtus mokėjimo prašymus, ir 32 iš 147 vidutinės rizikos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių auditus.

Remdamasi savo audito darbu, Komisija nerado jokių įrodymų, kad audituotos tarpinės ir siektinos reikšmės nebuvo patenkinamai pasiektos. Bet kokie kiti nustatyti neatitikimai tarp deklaruotų duomenų ir audito metu tikrintų duomenų vis dar nesiekė 5 proc. ribos ( 94 ), į kurią Komisija atsižvelgė savo vertinime. Jei Komisija ex post manys, kad tarpinė arba siektina reikšmė nebuvo pasiekta, ji inicijuos finansines pataisas, kad susigrąžintų nepagrįstą atlikto mokėjimo dalį. 2023 m. atliktų mokėjimų atveju to nebuvo padaryta.

2.2.4.Atlikus Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sistemų auditus patvirtinta, kad įdiegtos sistemos yra tinkamos

Nuo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo pradžios iki 2023 m. pabaigos buvo atliktas bent vienas kiekvienos valstybės narės sistemų auditas. 2023 m. Komisijos atlikti sistemų auditai dėl ES finansinių interesų apsaugos apėmė 13 koordinavimo įstaigų ir 62 įgyvendinančiąsias įstaigas 13 valstybių narių ( 95 ), pavyzdžiui, ministerijas ar agentūras, atrinktas rizikos pagrindu. Per šiuos sistemų auditus ir atlikdama kitokį audito darbą Komisija atliko tikslines patikras dėl valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų procedūrų laikymosi, apėmusias ir procedūras, taikomas siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams per viešuosius pirkimus, ir faktinį tų procedūrų įgyvendinimą.

Komisija nustatė, kad padėtis, susijusi su vidaus kontrolės sistemų įgyvendinimu audituotose įstaigose, skirtinga. Nustatyta gerosios praktikos pavyzdžių, pavyzdžiui, rizikos vertinimai dėl su didele rizika susijusių darbuotojų, galimo sukčiavimo ir korupcijos nustatymo procedūros, duomenų gavybos priemonės, pvz., ARACHNE, galimų interesų konfliktų prevencinio nustatymo procedūros, galimo dvigubo finansavimo tikrinimo procedūros prieš priimant sprendimą dėl dotacijos skyrimo ir kokybiškos darbuotojų mokymo etikos ir sąžiningumo klausimais programos.

Tačiau pagrindinės problemos, su kuriomis susidurta ir dėl kurių Komisija teikia rekomendacijas bei susitaria dėl jų įgyvendinimo terminų, vis dar yra susijusios su nepakankamu koordinavimo įstaigų koordinavimu ir (arba) priežiūra, duomenų rinkimo, apibendrinimo, teikimo ir prieigos prie jų problemomis, neišsamiomis kovos su sukčiavimu strategijomis, skirtomis Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, trūkstamais sukčiavimo rizikos vertinimų elementais, būtinybe tobulinti ex ante kontrolę, kuria siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, poreikiu tobulinti procedūras, skirtas patikrinti, ar nėra dvigubo finansavimo, problemomis dėl netinkamai vykdomų viešinimo įsipareigojimų, menku dalyvavimu mokymuose, organizuojamuose siekiant didinti informuotumą apie sukčiavimą, ir trūkumais pranešant apie pažeidimus Europos kovos su sukčiavimu tarnybai.

Kai nustatytus trūkumus galima pašalinti nustatant audito ir kontrolės tarpinę reikšmę, Komisija pasiūlė tokias tarpines reikšmes įtraukti į peržiūrėtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įtraukiant jas į Tarybos įgyvendinimo sprendimo pasiūlymą. Šios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos prieš atliekant kitą mokėjimą. Todėl į septynis peržiūrėtus planus ( 96 ), kuriuos Taryba patvirtino 2023 m., buvo įtraukta 10 naujų audito ir kontrolės tarpinių reikšmių.

Komisija gali pateikti pagrįstą patikinimą dėl ES finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų ( 97 ), remdamasi 2023 m. atlikto sistemų audito darbo rezultatais ir atsižvelgdama į pirmiau minėtų valdymo deklaracijų ir audito santraukų analizės rezultatus, išskyrus vieną valstybę narę, kaip aprašyta 2.2.8 skirsnyje, tačiau šis atvejis laikomas nereikšmingu, todėl išlygos nepateikiamos.

2.2.5.Kiti auditai ir kontrolė

Nacionalinių audito institucijų auditas

2023 m. Komisija peržiūrėjo nacionalinių audito institucijų atliktą audito darbą ( 98 ), siekdama nustatyti patikinimo lygį, kurį būtų galima nustatyti remiantis jų auditu, kurio rezultatai apskritai buvo nevienareikšmiai. Daugeliu atvejų išvados, susijusios su audito institucijų darbu, lėmė nedidelius, bet gana pageidautinus patobulinimus, o dėl kai kurių išvadų taip pat buvo pateiktos itin svarbios rekomendacijos. Rekomendacijų pavyzdžiai: reikalavimas, kad audito įstaigos įtrauktų savo rekomendacijų įgyvendinimo terminus, geriau apibrėžtų tolesnių veiksmų procedūras, patobulintų audito vadovus, kontrolinius sąrašus ar dokumentus, patobulintų viešųjų pirkimų procedūrų arba valstybės pagalbos taisyklių patikrinimus ir spręstų su darbuotojais susijusius klausimus arba problemas, susijusias su audito darbuotojų paskyrimu.

Visos įvertintos valstybės narės laikėsi savo įsipareigojimų, susijusių su viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalbos taisyklėmis

Siekdama pagrįsti savo patikinimo pareiškimą, Komisija taip pat vertina, ar valstybės narės laikosi savo įsipareigojimo reguliariai tikrinti ES ir nacionalines taisykles, visų pirma susijusias su valstybės pagalba ir viešaisiais pirkimais. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą valstybės narės privalo „reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas yra tinkamai naudojamas laikantis visų taikytinų taisyklių ir ar visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonės yra tinkamai įgyvendinamos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje“.

2023 m. šis vertinimas buvo susijęs su visomis 17 valstybių narių, kurios ataskaitiniu laikotarpiu gavo mokėjimą. Tai darydama Komisija visų pirma naudojo savo konkrečių auditų, susijusių su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (žr. pirmiau), rezultatus ir audito darbą, susijusį su kitomis priemonėmis (pvz., sanglaudos politikos). Remdamasi surinktais ir įvertintais įrodymais ir patikimiausiomis turimomis žiniomis, Komisija manė, kad visos valstybės narės laikėsi prievolės reguliariai tikrinti, ar per 2023 m. operacijas suteiktas finansavimas yra tinkamai panaudotas ir įgyvendintas laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma dėl viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos.

2.2.6.Metinės audito nuomonės ir vadovybės nuomonės

Remdamasi pirmiau aprašytu audito darbu, 2023 m. Komisija pateikė 17 metinių audito nuomonių ( 99 ) dėl 17 valstybių narių, kurios gavo mokėjimus pateikusios mokėjimo prašymus. Vėliau šios audito nuomonės buvo panaudotos kartu su bet kokia kita turima informacija rengiant vadovybės nuomonę ( 100 ) dėl kiekvieno 2023 m. atlikto mokėjimo.

Audito nuomonės ir vadovybės nuomonės naudojamos išvadai dėl bendro patikinimo pareiškimo pagrįsti. Audito nuomonėse pateikiama nuomonė apie rizikos lygį, susijusį su mokėjimo teisėtumu ir tvarkingumu, atitiktimi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punktui ( 101 ) ir 22 straipsnio 5 daliai ( 102 ). Vadovybės nuomonėse pateikiama tam tikra nuomonė dėl rizikos, susijusios su mokėjimų teisėtumu ir tvarkingumu. Išsami informacija apie kiekvieno mokėjimo prašymo rizikos lygį pateikiama 2.2.8 skirsnio lentelėje.

2.2.7.Tolesnis Europos Audito Rūmų darbas dėl 2023 m. patikinimo pareiškimo

Komisija šiuo metu vertina Audito Rūmų išvadas siekdama padaryti išvadą dėl 2023 m. atliktų mokėjimų rizikos lygio. Iki 2024 m. gegužės 15 d. Komisija iš Europos Audito Rūmų gavo 26 faktų patvirtinimo raštus. Kadangi Europos Audito Rūmų nustatytais faktais galima remtis nustatant mokėjimų rizikos lygį, Komisija juos vertina, kad nustatytų kiekvieno 2023 m. atlikto mokėjimo rizikos lygį.

Dėl dvylikos faktų patvirtinimo raštų Komisija, atlikusi nuodugnią analizę, toliau laikėsi savo pozicijos (kurią pagrindė savo ex ante ir ex post kontrole), kad į atitinkamus mokėjimo prašymus įtrauktos tarpinės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos, o tai reiškia, kad rizikos lygis yra mažas. Dėl kitų faktų patvirtinimo raštų vertinimas tebevyko tuo metu, kai paskelbta ši ataskaita.

2.2.8.Kokybinis mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos vertinimas paprastai rodo mažą riziką

Komisijos kokybinis vertinimas grindžiamas apibendrintais rezultatais, gautais iš: 1) valstybių narių, valdymo pareiškimų ir audito santraukų, kurie turi būti pridėti prie kiekvieno mokėjimo prašymo; 2) Komisijos auditų; 3) mokėjimo prašymų vertinimo; 4) kitų tikrinimų, kuriuos Komisija atlieka valstybių narių lygmeniu pagal kitas (pvz., sanglaudos politikos fondų) finansavimo programas; ir 5) Europos Audito Rūmų išvadų, jei jos laikomos priimtinomis. Taip Komisija nustato su to mokėjimo teisėtumu ir tvarkingumu susijusios rizikos lygį, kuris gali būti žemas, vidutinis arba aukštas. Komisijos išvados dėl kiekvieno gauto mokėjimo prašymo apibendrinamos toliau pateiktoje lentelėje.

2023 m. atliktų 23 mokėjimų kokybinis vertinimas

		Rizikos lygis
		Teisėtumas ir tvarkingumas			Laikymasis
					Taikytinų taisyklių (a)	Pareigos ištaisyti (b)
Valstybė narė	Mokėjimo prašymas	Audito nuomonė	Vadovybės nuomonė	Bendra	Audito nuomonė	Audito nuomonė
Austrija	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Kroatija	Trečias	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Čekija	Pirmas	Vidutinė	Vidutinė	Vidutinė	Vidutinė	Vidutinė
Danija	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Vidutinė
Estija	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Prancūzija	Antras	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Vokietija	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Graikija	Antras	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Graikija	Trečias	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Italija	Trečias	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Vidutinė
Italija	Ketvirtas	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Vidutinė
Lietuva	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Liuksemburgas	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Vidutinė
Malta	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Žema
Portugalija	Antras	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Portugalija	Trečias	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Portugalija	Ketvirtas	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Rumunija	Antras	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Slovakija	Antras	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Didelė
Slovakija	Trečias	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Didelė
Slovėnija	Pirmas	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Slovėnija	Antras	Žema	Žema	Žema	Žema	Žema
Ispanija	Trečias	Žema	Žema	Žema	Vidutinė	Žema

Šaltinis: Europos Komisija

Pastabos dėl lentelės.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punktas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 5 dalis

Apskritai Komisija daro išvadą, kad:

•dėl teisėtumo ir tvarkingumo: rizikos lygis atliekant mokėjimą dažniausiai yra žemas, o vienas mokėjimas vertinamas kaip turintis vidutinę riziką ( 103 ). Remiantis atliktais auditais ir kontrole bei kitais informacijos šaltiniais, jei jie laikomi priimtinais, nė viena iš į atliktus mokėjimus įtrauktų tarpinių ir siektinų reikšmių nebuvo įvertinta kaip nepatenkinamai pasiekta.

•Dėl visų taikytinų taisyklių laikymosi, t. y. viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos ( 104 ) ir pareigos atlikti pataisymus sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto arba šiurkštaus įsipareigojimų, kylančių iš finansavimo ir paskolų susitarimų, pažeidimo atvejais ( 105 ): rizikos lygis iš esmės yra žemas arba vidutinis, išskyrus vieną atvejį, kai rizikos lygis, susijęs su prievolės atlikti pataisymus laikymusi, vertinamas kaip aukštas. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamas sumas, t. y. 1,2 mln. EUR, nesusigrąžintų galutinio gavėjo lygmeniu tuo atveju, kai valstybė narė nustato interesų konfliktą, tai nelaikoma reikšminga suma ir išlygos nepateikiamos. Paprastai valstybės narės imasi reikiamų veiksmų per sistemų auditą nustatytiems trūkumams ištaisyti. Nė vienas iš nustatytų trūkumų nekelia abejonių dėl ES finansinių interesų apsaugos lygio.

2.3.Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės patvirtino turįs pagrįstą patikinimą

Savo išvadose dėl patikinimo dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės šis pareigūnas ( 106 ) patvirtino turįs pagrįstą patikinimą dėl:

•2023 m. pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę atliktų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, remiantis teigiamu įrodymų, kad mokėjimo prašymuose nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos, įvertinimu, ex post audito darbu dėl tų tarpinių ir siektinų reikšmių, taip pat atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų audito darbo, susijusio su jų 2023 m. patikinimo pareiškimu (dėl faktų patvirtinimo raštų, gautų ir įvertintų iki galutinio termino), išvadas;

•viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos, valstybių narių prievolės, nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punkte, reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas yra tinkamai naudojamas laikantis visų taikytinų taisyklių ir ar visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonės yra tinkamai įgyvendinamos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje, laikymosi, ir

•Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 5 dalies dėl teikiamos paramos proporcingo sumažinimo ir mokėtinų sumų susigrąžinimo į ES biudžetą arba reikalavimo anksčiau grąžinti paskolą sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams, atvejais, kai jie nėra valstybės narės ištaisyti, arba pareigų pagal susitarimus, nurodytus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje, šiurkštaus pažeidimo atvejais, įgyvendinimo, išskyrus vieną valstybę narę, kaip aprašyta 2.2.8 skirsnyje, tačiau tai laikoma nereikšminga suma ir todėl nepateikta išlyga.

Šį puslapį palikti tuščią, iki leidinys bus parengtas išleisti.

Bendrą spausdintinio leidinio puslapių skaičių turi būti galima padalyti iš keturių.

Prieš išleidžiant leidinį, reikia pašalinti šią pastabą ir, priklausomai nuo bendro puslapių skaičiaus, pašalinti šį puslapį arba pridėti daugiau tuščių puslapių.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai

Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internete ( https://european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt ).

Telefonu arba raštu

Tarnyba Europe Direct atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su ja galite susisiekti:

—nemokamu telefono numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),

—šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,

—naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt .

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetu

Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa ( european-union.europa.eu ).

ES leidiniai

ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti internete adresu op.europa.eu/lt/publications . Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į tarnybą Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą ( european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt ).

ES teisė ir susiję dokumentai

Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex ( eur-lex.europa.eu ).

ES atvirųjų duomenų portalas

Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.

(1) () Ursula von der Leyen, „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, Europos Komisija, 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės, https://commission.europa.eu/system/files/2020-04/political-guidelines-next-commission_en_0.pdf .

(2) () 807 mlrd. EUR einamosiomis kainomis, 750 mlrd. EUR 2018 m. kainomis.

(3) () Pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių suvestiniai duomenys, atspindintys apskaičiuotą ir numatomą ES biudžeto lėšomis finansuojamo projekto poveikį nuo 2014 m.

(4) () Kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 16 punkto d–g papunkčiuose.

(5) () Programa „Copernicus“ (2024 m. balandžio 9 d.), „Programa „Copernicus“: 2024 m. kovas – dešimtas mėnuo iš eilės, užregistruotas kaip iki šiol karščiausias mėnuo“, pranešimas spaudai, https://climate.copernicus.eu/copernicus-march-2024-tenth-month-row-be-hottest-record .

(6) () Remiantis įsipareigojimų asignavimais.

(7) () „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų suvestinė https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/eu-borrower-investor-relations/nextgenerationeu-green-bonds/dashboard_en?prefLang=lt .

(8) () Europos Komisija, Biudžeto generalinis direktoratas, Green bonds : impact and allocation report : NGEU report 2023, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2023, https://data.europa.eu/doi/10.2761/302803 .

(9) () Daugiau informacijos apie įnašą į sanglaudos politiką, siekiant išsaugant biologinę įvairovę, galima rasti atvirųjų duomenų platformoje https://cohesiondata.ec.europa.eu/stories/s/21-27-Cohesion-policy-Biodiversity-tracking/rza5-iu48 .

(10) () Dėl su metodika susijusio ribotumo į šią sumą neįtraukti jokie įnašai pagal bendrą žemės ūkio politiką.

(11) () Įskaitant pagalbą, suteiktą 2022, 2023 m. ir per pirmuosius penkis 2024 m. mėnesius.

(12) () 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), (OL L 330, 2021 9 20, p. 1–26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1529/oj ) .

(13) () Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas“, COM(2023)691 final .

(14) () 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2226/oj .

(15) () 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1240/oj .

(16) () 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1134, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (EB) Nr. 810/2009, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861, (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/1896 ir panaikinami Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR siekiant reformuoti Vizų informacinę sistemą, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1134/oj .

(17) () Šiais skaičiais atsižvelgiama tik į tiesioginius asignavimus kultūrai ir kultūros paveldui ir jie neapima visos Europos regioninės plėtros fondo paramos šiam sektoriui.

(18) () Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl demokratijos gynimo, ( COM(2023) 630 final ).

(19) () Bendra grupės užduotis – pasiekti aukštą bendrą tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį Europos Sąjungoje. Ji remia ir palengvina strateginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp ES valstybių narių. Ją sudaro ES valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros atstovai. Pirmininko pareigas eina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė.

(20)

() Kadangi tas pats veiksmas gali padėti siekti daugiau nei vieno tikslo, svarbu priminti, kad horizontaliųjų prioritetų (pvz., klimato, biologinės įvairovės ir švaraus oro) rodiklių negalima apibendrinti, siekiant išvengti jų įtraukimo du kartus.

(21) () Pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių suvestiniai duomenys, atspindintys apskaičiuotą ir numatomą ES biudžeto lėšomis finansuojamo projekto poveikį nuo 2014 m.

(22) () Atitiktis taksonominiams kriterijams nėra būtina finansavimo sąlyga.

(23) () 2021–2027 m. fondų palyginimas su esamais ankstesniais 2014–2020 m. fondais (pvz., 2014–2020 m. programa „Copernicus“, 2021–2027 m. Europos kosmoso programa).

(24) () Europos Komisija (2024 m. vasario mėn.), „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) laikotarpio vidurio vertinimas“ , https://commission.europa.eu/about-european-commission/departments-and-executive-agencies-old/economic-and-financial-affairs/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities/mid-term-evaluation-recovery-and-resilience-facility-rrf_en?prefLang=lt .

(25) () Apima tik C ir D kategorijų tyrėjus.

(26) () Išskyrus Europos inovacijos ir technologijos instituto pakopines dotacijas ir Jungtinio tyrimų centro tiesioginę veiklą.

(27) () Europos Komisija, Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas, Erasmus+ annual report 2022, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2023, https://data.europa.eu/doi/10.2766/211791 .

(28) () Duomenys, gauti iš EVA veiksmų operatyvinių duomenų. Šioje vidaus duomenų bazėje surinktus duomenis tiesiogiai užkodavo partneriai ir pareigūnai. Tačiau datos nebuvo pakartotinai tikrinamos, kad būtų išvengta duomenų įtraukimo du kartus, todėl juose neatsižvelgiama į galutinį 2023 m. Komisijos finansuotų humanitarinių veiksmų gavėjų skaičių.

(29) () Atsižvelgiant į tai, kad dar nenustatyta visavertė ES biudžeto įnašų į skaitmeninę pertvarką stebėjimo metodika, bet koks atskirų programų įnašų apibendrinimas šiame etape turėtų būti aiškinamas atsargiai. Taip yra todėl, kad atskirose išlaidų programose naudojamos metodikos gali būti nevisiškai palyginamos. Nepaisant to, toks apibendrinimas vis tiek gali padėti apskaičiuoti viso ES biudžeto įnašo į skaitmeninę pertvarką bendrą įvertį.

(30) () Atitinkamų Komisijos išlaidų sumą sudaro 2023 m. atlikti mokėjimai, atėmus išankstinio finansavimo 2023 m. išmokas ir pridėjus ankstesnių metų išankstinio finansavimo, patvirtinto 2023 m., išmokas (žr. 5 priede pateiktas terminų apibrėžtis ir išsamesnę informaciją). Ši suma neapima mokėjimų, atliktų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurie įtraukti į 3 priedą.

(31) () Pažymėtina, kad pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą Europos plėtros fondas įtrauktas į bendrąjį ES biudžetą.

(32) () Neįskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

(33) () Terminas „deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai“ apima Komisijos generalinius direktorius, vykdomųjų įstaigų, biurų, tarnybų, specialios paskirties grupių ir pan. vadovus. Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Finansinio reglamento) 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Atitinkamoje Sąjungos institucijoje leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už pajamų ir išlaidų įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą, be kita ko, užtikrinant, kad būtų teikiamos veiklos rezultatų ataskaitos, ir už teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų laikymosi užtikrinimą ir vienodo požiūrio taikymą paramos gavėjams.“

(34) () Kaip reikalaujama Finansinio reglamento 247 straipsnyje, į integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį taip pat įtrauktos ES konsoliduotosios metinės ataskaitos, tolesnių veiksmų, susijusių su praėjusių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ataskaita, atlikto vidaus audito metinė ataskaita biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir ilgalaikė ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė.

(35) () Tredvėjaus komisijos rėmimo organizacijų komiteto integruotos vidaus kontrolės sistema – vidaus kontrolės sistemų „auksinis“ standartas.

(36) () 2021 m. pabaigoje Komisija paskelbė „NextGenerationEU“ aukšto lygio rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo politiką, suderintą su Komisijos bendrąja vidaus kontrolės sistema. Taip suteikiama tinkama rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo sistema siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir užtikrinti priemonės „NextGenerationEU“ veiklos, kaip antai skolinimosi, skolos valdymo ir skolinimo operacijų, sąžiningumą, integralumą ir skaidrumą. 2022 m. Komisija toliau plėtojo valdymo ir kontrolės sistemas, nustatydama visai pagrindinei skolinimosi ir skolinimo veiklai, įskaitant finansavimo planavimą, skolinimosi sandorių vykdymą, likvidumo valdymą ir sąnaudų apskaičiavimą bei paskirstymą, taikomus procesus ir kontrolės taškus. Šiais procesais užtikrinta, kad skolinimosi ir skolinimo operacijos būtų vykdomos visais atžvilgiais laikantis nustatytų griežtų rizikos kontrolės priemonių, kurios būtų visiškai dokumentuotos ir nuosekliai įgyvendinamos atsakingų darbuotojų grupių, ir vykdant griežtą antrosios apsaugos grandies (nepriklausomo vyriausiojo rizikos valdymo pareigūno) priežiūrą.

(37) () Europos Audito Rūmai, „NGEU skolos valdymas Komisijoje. Džiuginanti pradžia, tačiau veiksmus reikia toliau derinti su geriausia patirtimi“, Specialioji ataskaita 16/2023 .

(38) () Komunikatas Komisijai „Sustiprinta Komisijos skolininkų valdymo institucinė strategija“, COM(2024) 588 final , 2024 m. vasario 6 d.

(39) () Europos Audito Rūmai, „Interesų konfliktas ES sanglaudos ir žemės ūkio išlaidų srityse. Sistema sukurta, tačiau nepakanka skaidrumo ir trūksta nustatymo priemonių“, Specialioji ataskaita 06/2023 .

(40) () Išskyrus naują bendrą žemės ūkio politiką, kurios programavimo laikotarpis yra 2023–2027 m.

(41) () 2023 m. liepos 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Audito Rūmams „Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos veiksmų planas. 2023 m. persvarstymas“, COM(2023) 405 final .

(42) () 2023 m. liepos 11 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Veiksmų planas. 2023 m. persvarstymas“, SWD(2023) 245 final .

(43) () Europos Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, 34th annual report on the protection of the European Union’s financial interests and the fight against fraud : 2022 report from the Commission to the Council and the European Parliament, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023, https://data.europa.eu/doi/10.2784/795600 .

(44) () Europos Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, OLAF report 2022, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2023, https://data.europa.eu/doi/10.2784/846935 .

(45) () 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti, (OL L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj .

(46) () 2023 m. gegužės 3 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su korupcija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR ir Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371, COM(2023) 234 final .

(47) () 2023 m. gegužės 3 d. bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl kovos su korupcija, JOIN(2023) 12 .

(48) () 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (Sąlygų reglamentas) (OL L 433, 2020 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2092/oj .

(49) () Žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimą Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C-156/21, ECLI:EU:C:2022:97, ir Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-157/21, ECLI:EU:C:2022:98.

(50) () 2022 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatas „Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo taikymo gairės“, COM(2022) 1382 .

(51) () 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, (Bendrųjų nuostatų reglamentas) (OL L 231, 2021 6 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj ).

(52) () 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentas)(OL L 57, 2021 2 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj ).

(53) () Aplinkos ir energijos vartojimo efektyvumo veiksmų programai plius, Integruoto transporto veiksmų programai plius ir Teritorinės plėtros ir gyvenviečių plėtros veiksmų programos plius.

(54) () Europos Audito Rūmai „Teisinės valstybės principas ES. Nustatyta geresnė ES finansinių interesų apsaugos sistema, tačiau rizika išlieka“, Specialioji ataskaita 03/2024 .

(55) () Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija), COM(2022) 223 .

(56) () Nuo 2009 m. Europos Komisija kuria integruotą duomenų gavybos ir duomenų gerinimo IT priemonę „Arachne“. Ja siekiama padėti vadovaujančiosioms institucijoms ir tarpinėms institucijoms vykdyti Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo projektų administracinę kontrolę ir valdymo patikras.

(57) () 200 programų iš 441 programos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 31 programa iš 52 programų 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

(58) () 138 programos iš 441 programos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 18 programų iš 52 programų 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

(59) () 103 programos iš 441 programos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 3 programos iš 52 programų 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

(60) () Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo atveju rizikos lygis taip pat buvo laikomas aukštu, neatsižvelgiant į riziką atliekant mokėjimą, kai audito nuomonė, pateikta metinėse veiklos ataskaitose dėl programų valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, buvo neigiama arba su išlygomis.

(61) () 2011 m. lapkričio 30 d. pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), įsteigimo, COM(2011) 811 final . Rizika atliekant mokėjimą, atėmus atliktus pataisas, neviršija sutartos 2 ir 5 proc. reikšmingumo ribos, numatytos finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, pridedamoje prie Komisijos pasiūlymo, kurioje teigiama: „Todėl Komisija mano, kad mokslinių tyrimų išlaidoms pagal programą „Horizontas 2020“ 2–5 % intervalo metinės klaidų rizikos dydis yra realistinis tikslas, atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, siūlomas taisyklių paprastinimo priemones ir susijusią riziką, siejamą su mokslinių tyrimų projekto išlaidų atlyginimu. Galutinis tikslas – pasiekti, kad programų įgyvendinimo pabaigoje, įvertinus finansinį visų auditų, taisomųjų ir susigrąžinimo priemonių poveikį, likutinių klaidų dydis būtų kuo artimesnis 2 %“.

(62) () Nuo 2019 m. nustatyta finansinių išlygų de minimis riba. Metinės veiklos ataskaitos kiekybinės išlygos, susijusios su likutiniais klaidų lygiais, viršijančiais 2 proc. reikšmingumo ribą, laikomos nereikšmingomis tuose segmentuose, kurie sudaro mažiau nei 5 proc. visų generalinio direktorato mokėjimų ir kurių finansinis poveikis nesiekia 5 mln. EUR. Tokiais atvejais kiekybinių išlygų nebereikia.

(63) () Jie apima Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos socialinį fondą, Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą.

(64) () Šį intervalą sudaro mažesnė vertė, apskaičiuota kaip veiksmų programų lygmeniu nustatytų klaidų lygių svertinis vidurkis, ir viršutinė didžiausia vertė, atsižvelgiant į galimą papildomą riziką (pvz., remiantis ankstesnių metų audito rezultatais), apskaičiuota taikant fiksuotąsias normas kiekvienai atskirai programai, taip pat konservatyvūs įverčiai, kai buvo atliktos tik dokumentų peržiūros arba kai vis dar reikia atlikti papildomą darbą pagal vykstančias prieštaravimo procedūras. Dėl to viršutinė vertė laikoma blogiausiu scenarijumi, kurio daugeliu atvejų nepatvirtina tolesnis audito darbas.

(65) () Pirmą kartą Komisijos rizika atliekant mokėjimą nepatenka į 4,2–9,2 proc. klaidų lygio intervalą, kurį Europos Audito Rūmai įvertino savo ataskaitose „2022 finansinių metų ES biudžeto vykdymo metinės ataskaitos“ (p. 227). Audito Rūmų įvertintą didesnį klaidų lygį galima paaiškinti tuo, kad skirtingai aiškinami taikytinų taisyklių pažeidimai, kurie kai kuriais atvejais nėra pažeidimai, kaip tai suprantama pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą, kuriuos nagrinėdama Komisija įvertino, kad ji neturėtų teisinio pagrindo taikyti finansines pataisas, ir skirtingais metodais, taikomais kai kurioms klaidoms kiekybiškai įvertinti.

(66) () Tai susiję su 408 iš 441 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programos.

(67) () 55 iš 441 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programos.

(68) () Nors Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo išlaidos įeina į „Gamtos išteklių“ išlaidų kategoriją, jų įgyvendinimo mechanizmas yra toks pat kaip sanglaudos išlaidų.

(69) () Dėl dviejų pagalbos schemų vienoje valstybėje narėje.

(70) () 4 išlaidų kategorija taip pat apima 5 išlaidų kategorijos Vidaus saugumo fondą, nes visų Komisijos vidaus reikalų padalinio valdomų fondų auditas ir kontrolė atliekami priklausomai nuo to, kuris valdymo būdas taikomas ir nuo mokėjimų rūšies, todėl nustatytos rizikos neįmanoma padalyti tarp skirtingų biudžeto išlaidų kategorijų.

(71) () 2023 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimas C(2023) 3644 ir 2023 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimas C(2023) 8905.

(72) () Metinės veiklos ataskaitos

(73) () Terminas „deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas“ apima Komisijos padalinių generalinius direktorius, taip pat vykdomųjų įstaigų, biurų, tarnybų ir specialios paskirties grupių vadovus.

(74) () Pažymėtina, kad de minimis taisyklė dėl išlygų netaikoma sanglaudos politikos fondams, nes išlygos daromos dėl atskirų programų (ar jų dalių), o tada apibendrinamos visu programavimo laikotarpiu.

(75) () COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai ir su tuo susijusios energijos kainų ir pragyvenimo išlaidų krizės.

(76) () 2020 m. vasario 27 d. Komisijos nario D. Reynderso pranešimo Komisijai, suderinto su Komisijos Pirmininke, dėl Europos Komisijos Audito pažangos komiteto įstatų atnaujinimo ( C(2020) 1165 final ), priedas.

(77) () Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

(78) () 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentas) (OL L 57, 2021 2 18, p. 1), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj .

(79) () 2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB, (reglamentas „RePowerEU“) ( OL L 63, 2023 2 28, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/435/oj .

(80) () Vokietija, Airija, Italija ir Suomija pateikė du savo planų atnaujinimus.

(81) () Į peržiūrėtus Bulgarijos, Vokietijos, Airijos ir Liuksemburgo planus skyriai „REPowerEU“ nebuvo įtraukti.

(82) () Bendra 2023 m. išmokėta suma atitinka 23 mokėjimo prašymus iš 17 valstybių narių ir išankstinio finansavimo mokėjimą dviem valstybėms narėms. Iš viso, įskaitant išankstinį finansavimą, mokėjimai buvo atlikti 19 valstybių narių.

(83) () 338 mlrd. EUR pradinių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijų, 17,3 mlrd. EUR apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dotacijų ir 1,6 mlrd. EUR prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo dotacijų.

(84) () 2023 m. vasario 21 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Dveji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo metai. Unikali ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos priemonė“, COM(2023) 99 final , I priedas.

(85) () 2023 m. vasario 21 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Dveji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo metai. Unikali ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos priemonė“, COM(2023) 99 final , II priedas.

(86) () 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas. Tolesni veiksmai“, COM(2023) 545 final , II priedas.

(87) () Komisija paprašė valstybių narių skubiai pateikti šiuos duomenis ir juos konsoliduoja ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje – interneto portale, kuriame stebima visos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kiekvieno nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažanga.

(88) () C(2024) 3809.

(89) () 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/795, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP).

(90) () Pirmas mokėjimas Lietuvai dėl dviejų tarpinių reikšmių; antras mokėjimas Rumunijai dėl dviejų tarpinių reikšmių; trečias mokėjimas Portugalijai dėl vienos siektinos reikšmės ir dviejų tarpinių reikšmių.

(91) () 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gairės valstybėms narėms (SWD(2021) 12 final) dėl to, kaip Komisija vertintų priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamente nustatytos prievolės.

(92) () Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.

(93) () Auditai, susiję su pirmaisiais Čekijos, Danijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Austrijos pateiktais mokėjimo prašymais, Graikijos, Kroatijos, Italijos (), Rumunijos ir Slovakijos pateiktais antraisiais mokėjimo prašymais, trečiaisiais mokėjimo prašymais, kuriuos pateikė Ispanija, Kroatija, Portugalija ir Italija, ir ketvirtaisiais mokėjimo prašymais, kuriuos pateikė Italija ir Portugalija.

(94) () Minimalus nuokrypis nuo sumų, nustatytų pagal tą tarpinę ar siektiną reikšmę, apibrėžiamas kaip maždaug 5 proc. ar mažesnis nuokrypis.

(95) () Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Švedijoje.

(96) () Belgijos, Danijos, Airijos, Kipro, Austrijos, Portugalijos ir Suomijos.

(97) () Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 5 dalį Komisija gali proporcingai sumažinti negrąžintiną paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir, kai taikytina, susigrąžinti į ES biudžetą ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, kurių valstybė narė neištaisė, arba šiurkštaus iš šio susitarimo kylančios pareigos pažeidimo atvejais.

(98) () Atlikti trys specialūs atitikties auditai Danijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Be to, dalis atitikties auditų buvo įtraukta į kitus Ispanijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje atliktus auditus.

(99) () Audito nuomonė yra oficialus Komisijos atsakingų audito padalinių atliktas Komisijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės vidaus kontrolės sistemų vertinimas, kuris grindžiamas išsamiais kiekvienos valstybės narės vertinimais, kuriuose pateikiama informacijos, surinktos atliekant Komisijos auditus, kitų įstaigų, nacionalinių audito įstaigų, Europos Audito Rūmų auditus ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliktų tyrimų rezultatus, santrauka.

(100) () Komisijos veiklos padaliniai audito nuomones kartu su kitais turimais informacijos šaltiniais (pvz., metiniais įgyvendinimo posėdžiais ir ataskaitomis) naudoja kaip pagrindą vadovybės nuomonei, kurią jie turi pateikti už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę atsakingam įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.

(101) () Laikydamasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punkto, valstybė narė veiksmingai įgyvendina proporcingas kovos su sukčiavimu ir korupcija priemones, taip pat visas būtinas priemones, kad būtų veiksmingai išvengta interesų konfliktų.

(102) () Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 5 dalį Komisija gali proporcingai sumažinti negrąžintiną paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir, kai taikytina, susigrąžinti į ES biudžetą ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, kurių valstybė narė neištaisė, arba šiurkštaus iš šio susitarimo kylančios pareigos pažeidimo atvejais.

(103) () Komisijos atlikto ex post audito metu buvo nustatyta galima teisėtumo ir tvarkingumo problema, susijusi su viena siektina reikšme, ir tebevyksta prieštaravimo procedūra.

(104) () Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punktas.

(105) () Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento 22 straipsnio 5 dalis.

(106) () Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktorius paskirtas deleguotuoju leidimus suteikiančiu pareigūnu dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

	Remti Ukrainos atsigavimą, atstatymą ir modernizavimą
	Remti Ukrainos finansavimo poreikius, kad vyriausybė galėtų nepertraukiamai teikti viešąsias paslaugas
	Sutelkti investicijas į Ukrainos privatųjį sektorių, kad būtų užtikrintas greitas ekonomikos atsigavimas ir atstatymas
	Remti Ukrainą jai vykdant reformas, būtinas siekiant narystės ES
	Remti platesnę Ukrainos visuomenę padedant šalinti socialinius karo padarinius

Žemės ūkio srityje	Sanglaudos srityje
Valstybės narės atliko daugiau kaip 900 000 patikrų, o Komisija peržiūrėjo visų 75 mokėjimo agentūrų metines ataskaitas ir atliko 61 auditą.	Valstybės narės atliko daugiau kaip 8 300 veiksmų auditą, o Komisija peržiūrėjo metines ataskaitas ir nuomones dėl 441 programos ir atliko 86 auditus.

Choose the experimental features you want to try