EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 02 21

COM(2023) 99 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dveji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo metai




Unikali ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos priemonė

Dveji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo metai

Unikali priemonė – ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pagrindas

Praėjus dvejiems metams nuo Reglamento, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 (EGADP), įsigaliojimo galima apmąstyti šia precedento neturinčia priemone pasiektus rezultatus ir jos įgyvendinimo iššūkius. EGADP, kuri yra 800 mlrd. EUR vertės Europos ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ pagrindas, buvo sukurta per COVID-19 pandemiją, siekiant padėti valstybėms narėms greičiau atsigauti ir tapti atsparesnėms. Tai – veiksminga priemonė spartesnei ir plataus užmojo žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai Europos lygmeniu remti. Tačiau ji įgyvendinama nuolat kintančiomis aplinkybėmis, susijusiomis su neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą, didele infliacija ir energetikos krize.

EGADP tebėra mūsų Europos pastangų spręsti šiuos naujus iššūkius kintančioje geopolitinėje aplinkoje pagrindas. Kad EGADP būtų toliau sėkmingai įgyvendinama, atėjo laikas įvertinti per pastaruosius dvejus metus įgytą patirtį.

Šiame komunikate apžvelgiama Priemonės įgyvendinimo padėtis, išdėstomi tolesni veiksmai siekiant toliau remti sėkmingą įgyvendinimą ateinančiais metais ir paaiškinama metodika, kuri bus taikoma, jei reikės sustabdyti mokėjimą.  

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – novatoriškos ir sėkmingos reagavimo į krizes priemonės – dvejų metų sukaktis

1.1. Unikali Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės struktūra

EGADP yra 800 mlrd. EUR vertės Europos ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ pagrindinė dalis ir todėl neatsiejama ES atsako į COVID-19 krizę priemonė. Priemonė sukurta siekiant artimiausiu metu sušvelninti ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį ir ilgainiui remti ES atsigavimą, kartu užtikrinant, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios būsimiems iššūkiams. Imtis bendrų ES ekonominių veiksmų taip pat buvo būtina siekiant apsaugoti bendrąją rinką ir išvengti didesnių ekonominių skirtumų Sąjungoje.

Tai – novatoriška, veiklos rezultatais grindžiama Priemonė, pagal kurią mokėjimai valstybėms narėms, kaip paramos gavėjoms, atliekami įvykdžius nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose iš anksto sutartas reformas ir investicijas. Todėl lėšos išmokamos tik padarius pažangą įgyvendinant reformas ir investicijas, kurias valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti. Pagal EGADP veikimo logiką, orientuotą į savalaikį ir veiksmingą valstybių narių planų įgyvendinimą, mokėjimai priklauso nuo konkrečių rezultatų. Taigi, išmokos priklauso nuo iš anksto sutartų investicijų ir reformų įgyvendinimo, o ne nuo patirtų galutinių išlaidų.

EGADP padeda valstybėms narėms įgyvendinti bendrai nustatytus politikos prioritetus, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir Europos socialinių teisių ramstį. Pagal šią Priemonę remiamos ilgalaikės reformos ir investicijos, kuriomis tiesiogiai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant pramonės pertvarką, kad jos poveikis klimatui būtų neutralus. Maždaug 40 % visų planuose numatytų asignavimų skiriama priemonėms, kuriomis siekiama iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, o daugiau kaip 25 % tų asignavimų – Europos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės pertvarkos priemonėms. EGADP indėlis į žaliąją pertvarką taip pat atsispindi privalomai laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo, kuris yra labai svarbus siekiant užtikrinti šios Priemonės suderinamumą su ES nusistatytais aplinkos tikslais. Visuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kuriuos teigiamai įvertino Komisija ir vėliau priėmė Taryba, apie 203 mlrd. EUR skiriama klimato srities išlaidoms ir 131 mlrd. EUR – skaitmeninėms išlaidoms (atitinkamai apie 41 % ir 26 % planų asignavimų). Be to, pagal šią Priemonę taip pat remiamos priemonės, padedančios įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, lygybės sąjungą ir siekti 2030 m. tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse – beveik 30 % planuose numatytų asignavimų, arba apie 138 mlrd. EUR, skirta socialinėms išlaidoms.

Valstybės narės gali lanksčiai rengti ir įgyvendinti priemones taip, kad jos atitiktų jų nacionalines sąlygas, o tai didina valstybių narių atsakomybę už planus. Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės parengtos individualiai, kad atitiktų konkrečias investicijas ir reformas, kurias valstybės narės įsipareigoja įgyvendinti; tai suteikia joms visišką atsakomybę, kad būtų užtikrintas sėkmingas įgyvendinimas. Investicijos ir reformos paprastai suskirstomos į keletą susijusių tarpinių ir siektinų reikšmių, apimančių kelis mokėjimo prašymus, kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą. Priešingai nei daugumos ES programų atveju, EGADP būdinga tai, kad jai netaikomi bendro finansavimo reikalavimai, taip palengvinant nacionalinių biudžetų padėtį esant ekonominiam sunkmečiui.

Vienas iš pagrindinių EGADP privalumų yra tai, kad investicijos derinamos su reformomis. EGADP padeda valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba priėmė per Europos semestrą. Taigi EGADP suteikia politinį postūmį ir finansines paskatas valstybėms narėms, kad jos patenkintų ilgalaikius ir naujus atsirandančius reformų poreikius. Tokius poreikius būtina patenkinti siekiant padidinti Europos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą ir prisidėti prie aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos. Paprastai reformų struktūra siekiama sudaryti sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms, nustatant tinkamas pagrindines sąlygas, šalinant lėšų įsisavinimo kliūtis, sprendžiant darbo rinkos pasiūlos ir paklausos neatitikties ir įgūdžių trūkumo problemas ir gerinant bendrą verslo aplinką. Reformos paprastai nesusijusios su didelėmis biudžeto išlaidomis, tačiau jas valstybės narės taip pat turi įgyvendinti. Nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukus į Europos semestro ciklą, užtikrinamas nuolatinis jų aktualumas, nes galimi planų pakeitimai vertinami atsižvelgiant į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. 

EGADP remiamų reformų ir investicijų darbotvarkė papildo kitas Sąjungos programas ir priemones. EGADP remiamos investicijos vykdomos kartu su sanglaudos politikos fondų įgyvendinimu. Be to, pagal EGADP įgyvendinamos reformos taip pat padeda lengviau įgyvendinti investicijas į sanglaudos politikos programas. EGADP investicijomis ir reformomis taip pat nuosekliai padedama valstybėms narėms siekti kitų priemonių, pavyzdžiui, nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir teisingos pertvarkos planų, tikslų.

1.2. ES atsigavimo po pandemijos rezultatai ir ilgalaikio atsparumo didinimas

Dėl unikalios EGADP struktūros pagal šią priemonę galima greitai suteikti didelę finansinę paramą valstybėms narėms, siekiant prisidėti prie jų ekonominio ir socialinio atsparumo užtikrinimo. EGADP jau užtikrintai įgyvendinama: parengti visi nacionaliniai planai, jau visiškai išnagrinėta šešiolika mokėjimo prašymų, kiti trys jau įvertinti teigiamai, o aštuoni dar tebevertinami. Iki šiol Komisija pagal šią Priemonę iš viso išmokėjo daugiau kaip (144 mlrd. EUR) dotacijų (96 mlrd. EUR) ir paskolų (48 mlrd. EUR). Šios sumos apima 2021 m. valstybėms narėms išmokėtą išankstinio finansavimo sumą (56,5 mlrd. EUR). Išankstinis finansavimas suteikė greitą tiesioginę paramą valstybėms narėms ir atliko stabilizuojantį vaidmenį po precedento neturinčio ekonominio ir socialinio sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, ir taip pat padėjo paskatinti ekonomikos atsigavimą. Papildomu išankstiniu finansavimu, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos įgyvendinant iniciatyvą „REPowerEU“, siekiama tų pačių tikslų 3 .

EGADP jau atlieka aktyvų vaidmenį remiant investicijų lygį ir investicijų bei reformų kokybę. Dėl precedento neturinčio koordinuoto atsako į COVID-19 pandemiją, be kita ko, pagal priemonę „NextGenerationEU“, ES ekonomika 2021 m. vasarą panaikino atotrūkį nuo iki pandemijos buvusio gamybos apimties lygio. Prognozuojama, kad 2022 m. ES BVP padidėjo 3,5 % 4 , o nedarbo lygis gruodžio mėn. pasiekė žemiausią iki šiol buvusį lygį – 6,1 %, nepaisant papildomų sukrėtimų, kuriuos sukėlė neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. EGADP išmokos ir įgyvendinimas 2023 m. turėtų pasiekti aukščiausią lygį ir paremti viešąsias ir privačiąsias investicijas ir reformas. Numatoma, kad viešųjų investicijų ir BVP santykis padidės nuo 3,0 % 2019 m. iki 3,4 % BVP 2023 m. 5 Pusė šio padidėjimo 2019–2023 m. remiama ES finansavimu ir EGADP finansavimu. Be to, atsižvelgiant į Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, valstybėse narėse vyksta precedento neturintis struktūrinių reformų įgyvendinimas.

Tikimasi, kad investicijų ir reformų pertvarkos matmuo pagal EGADP prisidės prie ES ekonominės veiklos ir padidins jos atsparumą. Kalbant apie galimą vidutinės trukmės poveikį, Komisija apskaičiavo, kad pagal priemonę „NextGenerationEU“ finansuojamos investicijos 2024 m. ES BVP galėtų padidinti maždaug 1,5 % ir paskatinti darbo vietų kūrimą 6 . Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas turi teigiamą šalutinį poveikį bendrojoje rinkoje: pagal Komisijos modeliavimą visos valstybės narės gauna naudos iš didelio tarpvalstybinio šalutinio poveikio dėl didėjančios paklausos integruotoje ES ekonomikoje. Bendrų veiksmų poveikis augimui yra didesnis nei atskirų valstybių narių nacionalinių planų poveikio suma.

EGADP finansavimas padėjo ES tapti viena didžiausių obligacijų eurais emitenčių. Dėl EGADP finansavimo poreikių 2022 m. ES bendrosios ilgalaikių priemonių emisijos siekė 119 mlrd. EUR 7 . Pastaruoju metu pasikeitusios obligacijų rinkos sąlygos nepakeitė tvirtos ES pozicijos rinkoje; aukštas ES kredito reitingas ir vieningas Komisijos finansavimo metodas leidžia jai skolintis palankiomis sąlygomis ir kuo labiau sumažinti susijusios skolos kainą.

ES yra pasirengusi tapti didžiausia žaliųjų obligacijų emitente pasaulyje. Nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. iš žaliųjų obligacijų Komisija pritraukė 36,5 mlrd. EUR, kad paremtų tinkamas finansuoti žaliąsias išlaidas pagal EGADP, parodydama ES įsipareigojimą vykdyti žaliąją pertvarką ir skatinti tvarų finansavimą. Siekdama užtikrinti kuo didesnį skaidrumą investuotojams, 2022 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų rodiklių suvestinę ir pirmąją pajamų paskirstymo ataskaitą 8 .

2.EGADP įgyvendinimo spartinimas. Reagavimo į COVID-19 krizę priemonė, sudaranti sąlygas poveikio klimatui neutralizavimo ateičiai

2.1. EGADP kaip lanksti reagavimo į krizes priemonė. Sąjungos pertvarkymas pagal planą „REPowerEU“, ruošiantis poveikio klimatui neutralizavimo amžiui

Antroji EGADP sukaktis sutampa su pirmaisiais Rusijos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą metais. Valstybėms narėms atsigaunant po didelio ekonominio ir socialinio COVID-19 pandemijos poveikio, Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė naują spaudimą tiekimo grandinėms, taip pat pasaulinėms energijos ir maisto rinkoms, o tai lėmė didelę infliaciją, kuri tapo našta namų ūkiams ir įmonėms.

Plane „REPowerEU“, kuris pasiūlytas 2022 m. gegužės mėn. kaip ES atsakas į pasaulinę energetikos krizę, pripažįstamas EGADP vaidmuo užsitikrinant saugią, įperkamą ir ekologišką energiją. Pagal planą „REPowerEU“ EGADP padės valstybėms narėms pasiūlyti papildomų reformų ir investicijų, kad būtų kuo greičiau palaipsniui panaikinta ES priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro, paspartintas perėjimas prie švarios energijos, remiamas darbo jėgos perkvalifikavimas ir sprendžiama energijos nepritekliaus problema. Šios naujos arba didesnio masto priemonės, kurios turi būti įtrauktos į specialius „REPowerEU“ skyrius, papildys esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų jau ir taip plataus užmojo žaliąją darbotvarkę, į kurią jau įtraukta parama aplinkos prioritetams, pavyzdžiui, žiedinei ekonomikai.

ES žaliojo kurso pramonės plane 9 aiškiai nurodyta, kad tiek EGADP, tiek planas „REPowerEU“ yra Sąjungos planų, kuriais siekiama didinti Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės konkurencingumą ir remti greitą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, pagrindas. EGADP įgyvendinimo paskatintos reformos, be kita ko, susijusios su leidimų išdavimo paspartinimu, turės palankų poveikį investicijoms, kurios būtinos siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, įskaitant privačiojo sektoriaus investicijas. Be to, EGADP lėšomis valstybės narės galės finansuoti tolesnes priemones, kuriomis skatinamas poveikio klimatui neutralizavimo technologijų diegimas ir gamyba Europoje, gerinamas visų žmonių mokymas ir įgūdžiai, siekiant sudaryti sąlygas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, remiami ES poveikio klimatui neutralizavimo pramonės projektai ir kokybiškų darbo vietų kūrimas, skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, susiję su naujomis visai netaršiomis proveržio technologijomis, ir padedama pramonei didelių energijos kainų sąlygomis, be kita ko, taikant mokesčių lengvatas. Kadangi taip pat reikės daug privataus kapitalo, kapitalo rinkų sąjungos kūrimas siekiant užtikrinti gilias ir integruotas kapitalo rinkas ES yra esminis EGADP papildymas.

Siekiant veiksmingai padidinti Europos konkurencinį pranašumą, planu „REPowerEU“ sustiprinta EGADP finansinė galia. Valstybės narės, siekdamos skatinti „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimą, galės gauti papildomų EGADP dotacijų (20 mlrd. EUR), finansuojamų pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Kad galėtų skirti dotacijas šiems tikslams įgyvendinti, valstybės narės gali pervesti visus prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo asignavimus arba jų dalį (iki 5,4 mlrd. EUR) ir iki 5 % sanglaudos politikos lėšų (iki 17,9 mlrd. EUR). Be to, valstybės narės galės panaudoti likusias EGADP paskolas (225 mlrd. EUR) ir gauti didelį išankstinį finansavimą investicijoms ir reformoms, kurias valstybės narės dabar raginamos iki 2023 m. balandžio 30 d. pateikti savo planų „REPowerEU“ skyriuose 10 . 

2.2. Sėkmingo įgyvendinimo kelias

Prasidėjus antrajai Priemonės įgyvendinimo laikotarpio pusei, vis svarbiau laikytis valstybių narių planuose nustatytų terminų. Valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad visapusiškai pasinaudotų EGADP teikiamomis galimybėmis, įgyvendindamos investicijas ir reformas iki Tarybos įgyvendinimo sprendimuose, kuriais patvirtinami nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimai, numatytų terminų. Laikytis šių terminų yra labai svarbu siekiant užtikrinti, kad finansavimo operacijos kapitalo rinkose būtų planuojamos veiksmingai, o lėšos būtų išmokamos laiku 11 .

Pasaulinis nestabilumas, tiekimo grandinės sutrikimai, energetikos krizė ir infliacija kelia sunkumų nacionalinėms valdžios institucijoms, todėl kartais sudėtingiau įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Tačiau kartu dėl jų taip pat tampa dar svarbiau sėkmingai ir laiku įgyvendinti šiuos planus. Komisija laikosi įsipareigojimo visapusiškai remti visas valstybes nares, kad jos paspartintų planų įgyvendinimą. Nuo pat pradžių vienas iš svarbių nacionalinių planų bruožų buvo stiprinti administracinius valstybių narių gebėjimus. Dabar, atsižvelgiant į naujus iššūkius, kuriems spręsti reikalingas naujas politikos atsakas, šiuos gebėjimus reikia toliau stiprinti, be kita ko, pasitelkiant techninės paramos priemonę 12 .

2023 m. pavasarį peržiūrint planus ir įtraukiant „REPowerEU“ skyrius, taip pat bus galima atsižvelgti į per pirmuosius EGADP įgyvendinimo metus įgytą patirtį. Komisija padės valstybėms narėms optimizuoti planų įgyvendinimą ir stebėseną ir padidins jų užmojį skirdama papildomą finansavimą.

Komisija taip pat toliau atliks savo vaidmenį saugodama finansinius Sąjungos interesus. Šiuo tikslu Komisija užtikrina, kad nacionalinės kontrolės sistemos būtų patikimos, ir įgyvendina savo plataus užmojo audito strategiją, atsižvelgdama į savo pareigas ir atsakomybę pagal EGADP reglamentą. Persvarstytus planus pateikiančių valstybių narių bus paprašyta tiksliai pagrįsti, kaip įdiegtos kontrolės struktūros tebėra tinkamos ir, jei reikia, kaip jos bus sustiprintos, kad būtų užtikrinti tinkami ištekliai ir struktūros.

2.3. Skaidrumo didinimas ir bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais

Spartesnis įgyvendinimas neatsiejamas nuo aukšto Priemonės veikimo skaidrumo lygio. Nuo EGADP sukūrimo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė 13 yra pagrindinė skaidrumo priemonė. Ji parodo Priemonės indėlį pagal šešis politikos ramsčius, įskaitant išsamią informaciją apie bendrus rodiklius ir temines analizes, taip pat pateikia tikralaikę informaciją apie išmokas. EGADP interneto svetainėje 14 pateikiama išsami informacija apie visus 27 nacionalinius planus, taip pat išsamūs vertinimai, ar kiekviena tarpinė reikšmė ir siektina reikšmė, susijusios su kiekvienam mokėjimo prašymui aktualiomis reformomis ir investicijomis, yra patenkinamai pasiekta. Be to, siekdama didinti visuomenės informuotumą apie atskirus projektus, finansuojamus pagal EGADP, Komisija rengia interaktyvų žemėlapį, kuris suteiks vaizdinę sąsają, kad būtų galima išnagrinėti atrinktas EGADP priemones ir jų vietas valstybėse narėse.

EGADP sistemos skaidrumą dar labiau padidins reglamentas „REPowerEU“, dėl kurio 2022 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą ir kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės skelbtų informaciją apie 100 galutinių gavėjų, gaunančių didžiausias EGADP finansavimo sumas. Nors EGADP lėšų gavėjai yra valstybės narės, informacijoje apie didžiausius galutinius EGADP finansavimo gavėjus kiekvienoje valstybėje narėje bus pateikta atnaujinta subjektų ir asmenų, kuriems teikiama didžiausia parama pagal nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas priemones, apžvalga. Tai padidins Priemonės skaidrumą ir atskaitomybę.

Europos Parlamentui tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant EGADP. Nuo 2021 m. pradžios Komisija aktyviai dalyvavo įvairiuose dialoguose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais, taip pat įvairiuose Europos Parlamento organizuotuose darbo grupių posėdžiuose ir plenariniuose posėdžiuose. Kiekviename iš šių posėdžių Komisija pateikė išsamias prezentacijas ir atsakė į narių pateiktus klausimus. Komisija atidžiai atsižvelgė į narių iškeltus klausimus ir, kiek galėdama, į juos atsižvelgė vykdydama savo darbą. Šis glaudus Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas labai padėjo per pirmuosius dvejus metus sėkmingai įgyvendinti EGADP.

Viešų konsultacijų reikalavimai taip pat sugriežtinti „REPowerEU“ skyrių rengimo etapu ir tebėra labai svarbūs apskritai įgyvendinant planus. Rengdamos „REPowerEU“ skyrius, valstybės narės turės konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Prašydamos peržiūrėti jų planus, valstybės narės turės pateikti Komisijai konsultacijų proceso santrauką, įskaitant informaciją apie suinteresuotuosius subjektus, su kuriais konsultuotasi, ir aprašymą, kaip į jų indėlį atsižvelgta rengiant „REPowerEU“ priemones. Galiausiai valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai, ypač vietos ir regionų valdžios institucijos ir socialiniai partneriai, ir toliau laiku ir prasmingai dalyvautų įgyvendinant EGADP. Visų pirma Komisija ir toliau kartu su valstybėmis narėmis organizuos bendrus metinius renginius. Tai svarbūs komunikacijos momentai, kuriuose dalyvauja institucijos, suinteresuotieji subjektai (visų pirma socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė) ir EGADP paramos gavėjai, kad aptartų kiekvienos valstybės narės nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangą ir padėtį. Valstybės narės taip pat turėtų toliau stengtis informuoti plačiąją visuomenę apie konkrečius EGADP paramos vietoje rezultatus. Apskritai bendros atsakomybės skatinimas dar labiau padidins pasitikėjimą Priemone, o tai labai svarbu sėkmingam jos įgyvendinimui.

3.Lankstus priemonių rinkinys kitam įgyvendinimo etapui

Per pirmuosius dvejus EGADP įgyvendinimo metus įgyta patirtis rodo, kad tolesnė Priemonės sėkmė priklausys nuo valstybių narių gebėjimo per priemonės įgyvendinimo laikotarpį pasiekti visas tarpines ir siektinas reikšmes, įtrauktas į jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės ir toliau telktų savo išteklius ir pastangas ir taip užtikrintų greitą priemonių įgyvendinimą, o Komisija prireikus teiktų praktinę paramą, kad padėtų valstybėms narėms.

Nors EGADP įgyvendinimo sparta tebėra labai svarbus veiksnys, tas pats pasakytina apie valstybių narių pareigą pasiekti tarpusavyje sutartas tarpines ir siektinas reikšmes. Norint įgyvendinti EGADP, reikia lanksčiai parinkti priemones tarpinėms ir siektinoms reikšmėms pasiekti ir kartu tvirtai siekti su valstybėmis narėmis sutartų priemonių esminių politikos tikslų. Todėl Komisija pateikia tris įgyvendinimo priemones, kurios padidins nuspėjamumą ir skaidrumą. Šios priemonės atspindi daugiau nei vienų metų mokėjimo prašymų vertinimo patirtį.

3.1. Tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių vertinimo pagal EGADP reglamentą sistema

Nacionaliniuose planuose nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra EGADP pagrindas, nes jos atspindi valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus, kad gautų EGADP paramą. Šių įsipareigojimų vertinimas grindžiamas aiškiomis sąlygomis ir reikalauja išsamios analizės, kad būtų galima nustatyti, ar valstybės narės patenkinamai įvykdė savo įsipareigojimus. Komisija yra atsakinga už šio vertinimo atlikimą, atsižvelgiant į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomones ir kontroliuojant valstybėms narėms Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės komitete. Europos Parlamentas ir Komisija dialoguose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais taip pat gali aptarti tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo būklę ir susijusius mokėjimus.

Siekdama skatinti skaidrumą ir vienodą požiūrį į valstybes nares, Komisija paskelbė visus preliminarius valstybių narių pateiktų mokėjimo prašymų vertinimus 15 . Šiandien Komisija žengia dar vieną žingsnį šia linkme, paskelbdama savo sistemą, pagal kurią bus vertinama, ar tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos (žr. I priedą). Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad paskelbus šią sistemą viešai, nacionalinės valdžios institucijos, suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė geriau supras, kaip prieš kiekvieną išmoką vertinamas EGADP remiamų priemonių įgyvendinimas.

Šia sistema ir toliau bus vadovaujamasi įgyvendinant EGADP ateinančiu laikotarpiu. Tarybos įgyvendinimo sprendimai, kuriais patvirtinami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, yra pagrindas vertinant, ar tarpinės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos. Siekdama nustatyti reikalavimus, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti, Komisija remiasi kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymu, atsižvelgdama į jų kontekstą ir paskirtį. Tada, remdamasi valstybių narių pateiktais tinkamais paaiškinimais, nustato, ar konkreti tarpinė arba siektina reikšmė yra patenkinamai pasiekta. Tam tikromis aplinkybėmis ir laikantis de minimis principo, gali būti priimtini minimalūs nuokrypiai, susiję su sumomis, formaliais reikalavimais, laiku ar turiniu.

3.2. Planų peržiūra

2023 m. dauguma valstybių narių peržiūrės savo planus, kad į juos būtų įtraukti „REPowerEU“ skyriai ir būtų galima pasinaudoti papildomomis finansavimo galimybėmis. Peržiūrėjus planus taip pat atsiranda galimybė apmąstyti įgyvendinimo etapu įgytą patirtį ir į ją atsižvelgti rengiant tiek naujas, tiek peržiūrimas priemones, taip padidinant planų užmojį. 2023 m. vasario 1 d. priimtose Komisijos gairėse dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų peržiūros „REPowerEU“ kontekste 16 paaiškinta, kaip taikyti įvairius reglamento elementus, siekiant optimizuoti peržiūrėtų planų struktūrą ir įtraukti priemones, kurios gali labiausiai padėti siekti EGADP tikslų. Komisija padės valstybėms narėms nustatyti ir šalinti galimas esamų priemonių įgyvendinimo kliūtis.

Komisija taip pat primygtinai ragina valstybes nares į savo „REPowerEU“ skyrius įtraukti paprastas ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų teikiama parama strateginėms poveikio klimatui neutralizavimo pramonės šakoms ir didinamas jų konkurencingumas pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai visų pirma galėtų būti vieno langelio principu veikiantys centrai, išduodantys leidimus vykdyti poveikio klimatui neutralizavimo projektus arba taikyti mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į švarių technologijų gamybą. Pagal Priemonę taip pat gali būti finansuojamos investicijos, kuriomis siekiama suteikti darbo jėgai įgūdžių, reikalingų šiai pramonės pertvarkai. Be to, pagal planą „REPowerEU“ gali būti finansuojamos investicijos į visai netaršų judumą, siekiant padėti mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Kartu valstybės narės turėtų išlaikyti kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano užmojų lygį ir vengti priemonių atidėjimo. Vertindama pateiktus kiekvieno plano pakeitimus, Komisija daugiausia dėmesio skirs tam, kad būtų išlaikytas esamas reformų ir investicijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, užmojis, taip pat prioritetiniai sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos veiksmai. Be to, Komisija skatins didinti jau rengiamų priemonių mastą, kad sumažintų vėlavimų įgyvendinant planus riziką ir kartu užtikrintų nuolatinį išmokų nuoseklumą ir veiksmingą bei efektyvų finansavimo planavimą.

3.3. Mokėjimų sustabdymo metodika

EGADP reglamentu atsižvelgiama į nepalankius ir netikėtus pokyčius ir leidžiama iš dalies arba visiškai sustabdyti mokėjimus, kad būtų pašalinti įgyvendinimo trūkumai. Valstybės narės gali susidurti su vėlavimu įgyvendinant priemones, o tai gali sutrukdyti laiku pasiekti tam tikras tarpines ir siektinas reikšmes. Šios situacijos turėtų būti išimtinės ir kuo greičiau ištaisytos. Pagrįstais atvejais jos neturėtų užkirsti kelio mokėjimams už pasiektas tarpines ir siektinas reikšmes. EGADP reglamente atsižvelgiama į tokią situaciją, kai su viena ar keliomis mokėjimo prašyme nurodytomis tarpinėmis ar siektinomis reikšmėmis susijusių įgyvendinimo problemų negalima išspręsti laiku prieš pateikiant mokėjimo prašymą. Tiksliau, reglamente numatyta galimybė Komisijai iš dalies arba visiškai sustabdyti mokėjimus, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi Finansiniame reglamente numatytų patikimo finansų valdymo principų. Dalinis sustabdymas neįmanomas, jei nepasiektos su valstybės narės kontrolės sistema susijusios tarpinės arba siektinos reikšmės, būtinos finansiniams Sąjungos interesams apsaugoti. Tokiu atveju visada sustabdomas visas dalinis mokėjimas ir visi būsimi daliniai mokėjimai, kol bus įvykdyti įsipareigojimai.

Mokėjimų sustabdymo procedūra yra palanki nuolatiniam plano įgyvendinimui, o valstybėms narėms suteikiama laiko per šešis mėnesius panaikinti sustabdymą, pasiekiant atitinkamą (-as) tarpinę (-es) arba siektiną (-as) reikšmę (-es). Iš dalies sustabdžius mokėjimą, valstybei narei bus suteikta papildomo laiko konkrečioms įgyvendinimo problemoms spręsti, o tuo tarpu ji galės gauti dalinį mokėjimą, susietą su patenkinamai pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. Sprendimu dėl sustabdymo pradedamas šešių mėnesių laikotarpis, kai valstybė narė turi galimybę pasiekti atitinkamą tarpinę arba siektiną reikšmę. Kai tai įvyks, Komisija, atlikusi teigiamą įvertinimą, panaikins sustabdymą, o vėliau, gavusi teigiamą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, išmokės sustabdytą sumą. Jei praėjus šešių mėnesių laikotarpiui įvertinimas bus neigiamas, atitinkama suma bus visam laikui sustabdyta ir išskaičiuota iš plano biudžeto.

Komisija, visapusiškai laikydamasi vienodo požiūrio ir proporcingumo principų, nustatys sumą, kurios mokėjimas turi būti sustabdytas, jei tarpinė arba siektina reikšmė nebus tinkamai pasiekta. Komisijos metodika (išsamiai aprašyta II priede) yra būtina jos sprendimams dėl mokėjimų sustabdymo pagrįsti ir pateisinti. Joje pateikiamas aiškus ir nuoseklus atitinkamų sumų nustatymo metodas, kartu išlaikant veiksmų laisvę.

Mokėjimų sustabdymo metodika atspindi veiklos rezultatais grindžiamą EGADP pobūdį ir unikalų reformų ir investicijų derinį. Mokėjimai pagal EGADP nesiejami su apskaičiuotomis ar faktinėmis atitinkamų priemonių išlaidomis, o veikiau atspindi santykinę svarbą, priskiriamą kiekvienai priemonių grupei, ir atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atsižvelgiant į sunkumus, kuriuos patiria valstybė narė. Todėl tie patys principai turi būti taikomi nustatant sumą, kuri turi būti sustabdyta, kai nepasiekta tarpinė arba siektina reikšmė.

Apskaičiuojant sustabdytą sumą bus atsižvelgta į tai, kad ne visomis priemonėmis vienodai prisidedama prie EGADP tikslų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, palyginti nedidelė individuali investicija negali būti prilyginama didelei investicijai arba svarbios reformos įsigaliojimui. Be to, bus atsižvelgta į santykinę kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės svarbą įgyvendinant priemonę. Pavyzdžiui, galutinė tarpinė arba siektina reikšmė bus laikoma svarbesne nei negalutinė tarpinė reikšmė, po kurios seka vėlesnės tarpinės arba siektinos reikšmės, susijusios su ta pačia investicija. Tai paaiškina metodikoje daromą skirtumą (išsamiai išdėstytą II priede) tarp investicijų ir reformų, taip pat koeficientus ir sustabdytinai sumai taikomus padidinimo ar sumažinimo koregavimus, kad būtų parodyta atitinkamos tarpinės arba siektinos reikšmės svarba.

Prieštaravimų procedūra užtikrins, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabas dėl neigiamo Komisijos įvertinimo, kuriuo grindžiamas sprendimas dėl sustabdymo. Valstybės narės bus paprašyta pateikti pastabas dėl neigiamo Komisijos įvertinimo, susijusio su tuo, ar patenkinamai pasiekta tarpinė arba siektina reikšmė. Panašiai, jei Komisija padarytų išvadą, kad valstybė narė per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl sustabdymo priėmimo nesiėmė būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog tarpinė arba siektina reikšmė būtų patenkinamai pasiekta, valstybės narės taip pat gali pateikti savo pastabas. Galiausiai valstybės narės turės galimybę aptarti sustabdytą sumą ir dėl jos balsuoti pagal komitologijos procedūrą, susijusią su sprendimu dėl išmokėjimo.

Šiame komunikate pateikta įgyvendinimo sistema siekiama sudaryti geriausias sąlygas greitai įsisavinti EGADP lėšas, kartu užtikrinant, kad būtų toliau vykdomos kokybiškos investicijos ir reformos. Valstybės narės turėtų toliau užtikrinti savo visapusišką įsipareigojimą laiku pasiekti planuose nustatytas tarpines ir siektinas reikšmes. Komisija ir toliau atidžiai stebės, kad planuose ir toliau būtų atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir įgyvendinami žalieji ir skaitmeniniai tikslai.

Išvados

EGADP yra labai svarbus atsakas į COVID-19 pandemiją. Tai didelės finansinės ir politinės pastangos, skirtos ES atsigavimui remti. Ši Priemonė suteikė stiprų postūmį ES ekonomikai, paspartino dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir sustiprino ES atsparumą būsimiems iššūkiams. Tai unikalus požiūris, pagal kurį investicijos derinamos su reformomis, o valstybėms narėms suteikiama galimybė lanksčiai įgyvendinti priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalines aplinkybes. Praėjus vos dvejiems metams nuo EGADP sukūrimo, ją taikant jau suteikta didelė finansinė parama ir paskatintas ES ekonomikos atsigavimas.

Atsiradus naujiems iššūkiams, EGADP turi išlikti lanksti, kad būtų galima ir toliau veiksmingai remti sąžiningą ir įtraukų valstybių narių ir ES regionų atsigavimą po COVID-19 krizės, o kartu skatinti ES įgyvendinant plataus užmojo investicijas ir reformas kurti tvaresnę ir atsparesnę ateitį. Dėl savo unikalios struktūros ir strateginio prognozavimo, numatyto jos prioritetuose, EGADP gali padėti spręsti naujus iškilusius neatidėliotinus uždavinius, susijusius su ES energetiniu saugumu, tvariu pramonės konkurencingumu ir pramonės pertvarka pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, o kartu prisidėti prie aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos.

Remdamasi per pastaruosius dvejus metus įgyta vertinga patirtimi, Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms užtikrinti tolesnį sėkmingą EGADP įgyvendinimą. Šiam tikslui pasiekti ir toliau užtikrinti patikimą Priemonės finansų valdymą taip pat padės metodikų, pagal kurias vertinamas patenkinamas tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimas, taikymas ir mokėjimų sustabdymas.

Kitais metais vyksiantis EGADP laikotarpio vidurio vertinimas bus dar viena proga apžvelgti ir įvertinti EGADP įgyvendinimo pažangą ir įgytą patirtį.

I PRIEDAS. Tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių vertinimo pagal EGADP reglamentą sistema

Lėšos pagal Priemonę skiriamos tuo atveju, jei valstybės narės patenkinamai pasiekia Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nurodytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Toks vertinimas atliekamas pagal Reglamento (ES) 2021/241 (toliau – EGADP reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį. Komisija turi per du mėnesius preliminariai įvertinti, ar patenkinamai pasiektos atitinkamos tarpinės ir siektinos reikšmės. Vėliau Komisija Ekonomikos ir finansų komitete šiomis išvadomis pasidalija su valstybėmis narėmis, kad jos pareikštų savo nuomonę. Europos Parlamentas ir Komisija dialoguose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais taip pat gali aptarti tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo būklę ir susijusius mokėjimus.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir vienodą požiūrį į valstybes nares, toliau pateikiama metodika sudaro sistemą, kuria Komisija remiasi atlikdama vertinimą. Ji grindžiama patirtimi, kurią Komisija iki šiol įgijo vertindama tarpines ir siektinas reikšmes pagal EGADP reglamentą.

1.Konkrečios tarpinės arba siektinos reikšmės reikalavimų nustatymas

·Siekiant nustatyti konkrečios tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės reikalavimus, reikėtų atsižvelgti į visus tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės elementus ir priemonės aprašymą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tolesnes priemonės specifikacijas veiklos susitarimuose, o į kitus veiklos susitarimų elementus (pvz., tikrinimo mechanizmus ir stebėsenos etapus) – ne.

·Neprivalomai suformuluoti elementai neturėtų būti laikomi reikalavimais.

·Dėl priemonės aprašymo:

oelementai, kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su ta konkrečia tarpine reikšme ir (arba) siektina reikšme, turėtų būti laikomi tos tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės reikalavimais;

oelementai, kurie nėra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su ta tarpine reikšme ir (arba) siektina reikšme, neturėtų būti laikomi reikalavimais;

oelementai, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su jokia tarpine ir (arba) siektina reikšme pagal tą priemonę, jei tokių yra, turėtų būti aiškiai paminėti kaip tokie, atliekant preliminarų galutinės tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės vertinimą.

·Siekiant išaiškinti konkrečios tarpinės arba siektinos reikšmės reikalavimus, būtina atsižvelgti į jų formuluotę, turint omenyje kontekstą ir tikslą. Kontekstą ir tikslą galima nustatyti peržiūrėjus įvairius šaltinius, pavyzdžiui, nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimas, konstatuojamąsias dalis, tarnybų darbinius dokumentus, pridedamus prie Komisijos pasiūlymų dėl tokių Tarybos įgyvendinimo sprendimų, pranešimus prie bylos atliekant vertinimą, keitimosi informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis įrašus arba Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su ta priemone.

2.Remiantis valstybės narės pateiktu tinkamu pagrindimu nustatoma, ar konkreti tarpinė arba siektina reikšmė yra patenkinamai pasiekta

·Laikantis de minimis principo, minimalūs nukrypimai nuo nustatytų tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės reikalavimų bus priimtini toliau nurodytomis aplinkybėmis.

oSumos: kai yra minimalus nuokrypis nuo toje tarpinėje ir (arba) siektinoje reikšmėje nurodytų sumų. Toks minimalus nuokrypis apibrėžiamas kaip maždaug 5 % ar mažesnis nuokrypis.

oFormalūs reikalavimai: kai yra minimalus nuokrypis nuo formalaus tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės reikalavimo, susijęs su valstybių narių vidaus procedūromis ir neturintis įtakos pažangai įgyvendinant reformą ar investicijas, kurias atspindi ta tarpinė ir (arba) siektina reikšmė.

oLaikas: ribotas ir proporcingas vėlavimas nuo reguliavimo priemonių paskelbimo iki jų faktinio įsigaliojimo, su sąlyga, kad bus užtikrintas jų taikymo tikrumas ir teisinio poveikio pradžia 17 . Toks ribotas ir proporcingas vėlavimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įgyvendinimo veiksmus, kurių turėtų imtis atitinkamos valdžios institucijos arba šalys, kurioms reforma daro poveikį, kad naujas reguliavimo priemones būtų galima pagrįstai taikyti laikantis Priemonės tvarkaraščio.

oTurinio reikalavimai: kai yra minimalus nuokrypis nuo turinio tarpinės ir (arba) siektinos reikšmės reikalavimo, kuris nekeičia priemonės pobūdžio ir nedaro įtakos pažangai siekiant reformos ar investicijos, kurias atspindi ta tarpinė ir (arba) siektina reikšmė, politikos tikslo.

Komisija ir toliau skaidriai teiks išvadas dėl patenkinamo tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo, skelbdama savo interneto svetainėje preliminarius vertinimus, susijusius su visais iš valstybių narių gautais mokėjimo prašymais.

II PRIEDAS. Komisijos metodika, pagal kurią nustatomas mokėjimo sustabdymas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą 18

I.Metodikos principai

a)Vieneto vertė vienam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui

Sustabdytos sumos apskaičiavimo pagrindas yra tarpinės reikšmės arba siektinos reikšmės vieneto vertė. Siekiant užtikrinti aiškų ryšį tarp vertės, kurią Sąjunga priskiria ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui, ir sustabdytos sumos, kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės vieneto vertė apskaičiuojama kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bendrą vertę padalijant iš tarpinių ir siektinų reikšmių skaičiaus (bendras ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimas / tarpinių ir siektinų reikšmių skaičius). Pavyzdžiui, 40 mlrd. EUR didžiausias ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinis įnašas / 175 tarpinės ir siektinos reikšmės = 229 mln. EUR (kiekvienos tarpinės ar siektinos reikšmės vieneto vertė). Toms valstybėms narėms, kurios paprašė ir paskolos, bus nustatytos dvi skirtingos vieneto vertės: viena – tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, numatytoms pagal jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano negrąžintinos paramos dalį, kita – toms tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, kurios numatytos pagal paskolos dalį.

b)Koeficientai ir didinimas bei mažinimas

Siekdama tinkamai atsižvelgti į skirtumus tarp ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių ir tarp tarpinių bei siektinų reikšmių, Komisija apskaičiuos pataisytas vieneto vertes. Šiuo tikslu Komisija vieneto vertei taikys koeficientus. Šie koeficientai nustatomi įvertinant kiekvienos nepasiektos tarpinės arba siektinos reikšmės svarbą ir įgyvendinimo atotrūkio, kurį jos rodo, mastą.

Nustačius pataisytas vieneto vertes, toliau nurodytais konkrečiais atvejais bus atliekamas didinimas ir mažinimas.

Galutinė suma, kuri bus sustabdyta kiekvienos nepasiektos tarpinės ar siektinos reikšmės atveju, bus lygi pataisytai vieneto vertei, atsižvelgiant į bet kokį padidinimą ir sumažinimą (sustabdymo vertė).

Investicijos

Vieneto vertei taikomi koeficientai

1)Didelių investicijų (kurios sudaro daugiau kaip 10 % negrąžintinos paramos arba paskolos), kurių tarpinių ir siektinų reikšmių skaičius yra ribotas (5 arba mažiau), tarpinėms ir siektinoms reikšmėms taikomas koeficientas 2.

2)Koeficientas 0,5 taikomas:

·mažiausių investicijų (kurios sudaro ne daugiau kaip 0,1 % negrąžintinos paramos arba paskolos) tarpinėms ir siektinoms reikšmėms;

·negalutinėms tarpinėms reikšmėms (t. y. ne siektinoms reikšmėms), po kurių nustatomos vėlesnės tarpinės reikšmės ir (arba) siektinos reikšmės, susijusios su ta pačia investicija.

3)Visoms kitoms tarpinėms ir siektinoms reikšmėms taikomas koeficientas 1.

Pataisytos vieneto vertės koregavimas

1)Proporcingi pataisytų vieneto verčių sumažinimai taikomi šiais atvejais:

·jei investicijų siektina reikšmė nebuvo patenkinamai pasiekta, vertinama pažanga, padaryta siekiant šios reikšmės. Sustabdytina suma nustatoma proporcingai nuokrypiui nuo siektinos reikšmės. Toks požiūris ypač aktualus siektinoms reikšmėms, kurias galima kiekybiškai įvertinti;

·investicijų tarpinių reikšmių atveju – tiek, kiek įmanoma įvertinti, kokia dalis buvo pasiekta.

2)Pataisytos vieneto vertės padidinamos, jei investicija yra itin svarbi siekiant pagrįsti bet kurį iš reitingų, kuriais grindžiamas teigiamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas.

Reformos

Vieneto vertei taikomi koeficientai

1)Tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, susijusioms su reformos įsigaliojimu arba galutiniu su teisėkūros procedūra nesusijusios reformos įgyvendinimo etapu, taikomas koeficientas 5.

2)Bet kurioms kitoms tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, pavyzdžiui, susijusioms su tarpiniais etapais iki tarpinės reikšmės, susijusios su konkrečios reformos įsigaliojimu (pvz., ataskaitos paskelbimu) arba ex post procedūros etapais (pvz., reformos vertinimu), taikomas koeficientas 0,5.

Pataisytos vieneto vertės koregavimas

1)Pataisytos vieneto vertės padidinamos, jei:

·Komisija mano, kad reformos įgyvendinimas yra ypač svarbus, kad būtų galima pagrįsti reitingo suteikimą sprendžiant visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, skirtose atitinkamai valstybei narei, arba didelę jų dalį arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą.

2)Pataisytos vieneto vertės sumažinamos šiais atvejais:

·reforma nėra tokia svarbi siekiant pagrįsti bet kuriuos reitingus, kuriais grindžiamas teigiamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas;

·reformų tarpinėms reikšmėms, apimančioms vieną ar daugiau politikos tikslų ar matmenų, bus taikomas proporcingas koregavimas, jei tarpinės reikšmės politikos tikslas bus pasiektas iš dalies arba jei kai kurie iš tarpinės reikšmės tikslų ir (arba) matmenų bus pasiekti, o kiti – ne. Svarstant galimybę atlikti tokį sumažinimą, bus įvertinta esminė pažanga siekiant bendro reformos tikslo.

Su auditu ir kontrole susijusios priemonės

Siekiant užtikrinti veiksmingą EGADP lėšų panaudojimą ir apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, nepasiekus tarpinių ar siektinų reikšmių, susijusių su valstybės narės audito ir kontrolės sistema, kurios buvo būtinos siekiant laikytis EGADP reglamento 22 straipsnio, visi daliniai mokėjimai ir visi būsimi daliniai mokėjimai sustabdomi.

II.Baigiamosios pastabos

Sustabdymas negali viršyti visos dalinio mokėjimo sumos, išskyrus atvejus, kai nepasiekiamos su valstybės narės kontrolės sistema susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės. Komisija gali peržiūrėti ir iš dalies pakeisti šią metodiką, kai įgis daugiau jos taikymo patirties.

Pagal EGADP reglamentą priemonės, kuriomis nesilaikoma reikšmingos žalos nedarymo principo, nėra tinkamos finansuoti pagal šią Priemonę. Be to, priemonių, kuriomis pažeisti reikšmingos žalos nedarymo reikalavimai, tarpinės ir siektinos reikšmės nebūtų laikomos patenkinamai pasiektomis, ir ši metodika būtų taikoma nustatant sumą, kurios mokėjimas turi būti sustabdytas.

(1)

Reglamentas (ES) 2021/241.

(2)

Į pavyzdžių sąrašą įtrauktos reformos ir investicijos, kurių susijusias tarpines ir siektinas reikšmes Komisija, gavusi teigiamą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, jau įvertino kaip patenkinamai įvykdytas. Kiekvienos investicijos piniginės sumos yra susijusios su ex ante išlaidų įvertinimu tvirtinant kiekvieną nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

(3)

Valstybės narės, atsižvelgdamos į turimus išteklius, gali prašyti išankstinio finansavimo, kuris neviršija 20 % (kuris bus išmokėtas dviem dalimis) papildomo finansavimo, reikalingo jų „REPowerEU“ skyrių priemonėms finansuoti. Papildomas finansavimas, atitinkantis išankstinio finansavimo reikalavimus, gali apimti papildomas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dotacijas, prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo pervedimus, sanglaudos politikos fondų pervedimus, didesnius asignavimus po 2022 m. birželio mėn. atnaujinimo ir paskolas tiek, kiek šiais šaltiniais finansuojamos „REPowerEU“ priemonės. Kad būtų galima prašyti išankstinio finansavimo, iki 2023 m. pabaigos turi būti priimtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas atitinkamas patikslintas planas.

(4)

Duomenys, pagrįsti 2023 m. Komisijos žiemos prognoze.

(5)

Duomenys, pagrįsti 2022 m. Komisijos rudens prognoze.

(6)

Žr. Pfeiffer P., Varga J. ir in’t Veld J. (2021), „Quantifying Spillovers of NGEU Investment“, European Economy Discussion Papers, Nr. 144, ir Afman et al. (2021), „An overview of the economics of the Recovery and Resilience Facility“, Quarterly Report on the Euro Area (QREA), Vol. 20, Nr. 3, p. 7–16. Abiejuose tyrimuose taip pat pabrėžiamas rezultatų jautrumas pagrindinėms prielaidoms.

(7)

Tai apima skolinimąsi kitoms programoms, pavyzdžiui, SURE ir MFP.

(8)

  „NextGenerationEU“ pajamų iš žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaita, 2022 m. gruodžio 16 d., SWD(2022) 442 final (europa.eu)

(9)

COM(2023) 62 final.

(10)

  Gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „REPowerEU“ kontekste, 2023 m. vasario 1 d.

(11)

Šiuo atžvilgiu valstybės narės privalo tiksliai prognozuoti ir informuoti Komisiją apie bet kokius nukrypimus nuo numatomų mokėjimo prašymų tvarkaraščio.

(12)

  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (europa.eu) .

(13)

  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė (europa.eu) .

(14)

  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (europa.eu) .

(15)

Kai valstybė narė pateikia Komisijai mokėjimo prašymą, Komisija turi per du mėnesius įvertinti, ar atitinkamos tarpinės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos. Baigdama vertinimą, Komisija Ekonomikos ir finansų komitetui pateikia teigiamą preliminarų vertinimą. Per 4 savaites Ekonomikos ir finansų komitetas pateikia nuomonę dėl šių išvadų, po to priimamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo leidžiama išmokėti lėšas.

(16)

  Gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ kontekste (europa.eu) .

(17)

Tai nedaro poveikio teisės aktams, kurie yra būtini siekiant laikytis EGADP reglamento 22 straipsnio ir kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį (būtini užtikrinti, kad būtų laikomasi EGADP reglamento), negali būti laikomi riboto ar proporcingo vėlavimo pagrindu.

(18)

2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.