KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Pagalbinės TVPP reglamento* taikymo gairės perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams bei ekonominės veiklos vykdytojams

(2023/C 64/04)

Turinys

1.

Ekonominės veiklos vykdytojo kilmės nustatymas

8

1.1.

Įrodymai, kurie gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar juridinis asmuo vykdo didelę verslo dalį konkrečioje šalyje

8

1.2.

Patvirtinamieji dokumentai, kurie gali būti naudojami didelei verslo daliai nustatyti

8

2.

Paslaugų kilmės nustatymas

9

3.

Prekių kilmės nustatymas

9

3.1.

Prekių kilmė pagal prekių, gautų tik vienoje šalyje, sąvoką

9

3.2.

Ne vienoje šalyje ar teritorijoje gautų prekių kilmė ir sąvoka „paskutinis esminis pakeitimas“

10

3.2.1.

Produktų, įtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

10

3.2.2.

Produktų, neįtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

10

4.

Konkurso laimėtojų pareigos

11

4.1.

Pareigos, susijusios su subranga vykdant sutartį

11

4.2.

Pareigos, susijusios su vykdant sutartį naudotų prekių kilme

12

4.3.

Pareigos, susijusios su tinkamų įrodymų pateikimu pateikus prašymą

12

4.4.

Pareigos, susijusios su proporcingo mokesčio sumokėjimu

13

5.

Kaip ir kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų taikyti TVPP priemonę

13

Reglamentu (ES) 2022/1031 (toliau – TVPP reglamentas) (1) nustatoma tvarka, kaip Komisija turi atlikti tyrimus dėl trečiųjų šalių Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, prekėms ir paslaugoms tariamai taikomų priemonių ar praktikos ir pradėti konsultacijas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Jame taip pat numatyta galimybė Komisijai taikyti TVPP priemones, susijusias su tokiomis trečiųjų šalių priemonėmis ar praktika, kuriomis apribojama trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ar paslaugų prieiga prie Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų.

TVPP reglamento 12 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, siekdama perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams bei ekonominės veiklos vykdytojams palengvinti šio reglamento taikymą, per šešis mėnesius nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. turėtų priimti gaires.

Šio reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tose gairėse visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie fizinių ir juridinių asmenų kilmės, prekių ir paslaugų kilmės, papildomos pareigos sąvokas ir tų nuostatų taikymą pagal šį reglamentą. Tose gairėse turėtų būti atsižvelgiama ir į konkrečius MVĮ informacijos poreikius taikant šį reglamentą, kad būtų išvengta per didelio joms tenkančio krūvio.

1.   Ekonominės veiklos vykdytojo kilmės nustatymas

Taikant TVPP reglamentą, ekonominės veiklos vykdytojo kilmė turėtų būti nustatoma taip:

Jei ekonominės veiklos vykdytojas yra fizinis asmuo, jo kilmės šalis yra ta, kurios asmuo yra pilietis arba kurioje tas asmuo turi teisę nuolat gyventi.

Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas yra juridinis asmuo, jo kilmės šalis yra ta, kurioje juridinis asmuo įsisteigęs arba kitaip įsteigtas, jeigu tas juridinis asmuo toje teritorijoje vykdo didelę verslo dalį.

Didelės verslo dalies kriterijus padeda išvengti galimo bet kokios TVPP priemonės, priimtos pagal šį reglamentą, apėjimo, kai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių kilmės šalis yra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, įsteigia priedangos įmones šalies, kuri nėra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, teritorijoje.

1.1.    Įrodymai, kurie gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar juridinis asmuo vykdo didelę verslo dalį konkrečioje šalyje

Juridinis asmuo vykdo didelę verslo dalį konkrečioje šalyje, jeigu tos šalies teritorijoje jis vykdo verslą, kuris nėra fiktyvus susitarimas, sudarytas daugiausia mokesčių tikslais arba siekiant išvengti TVPP priemonės.

Siekdamas įrodyti, kad konkrečioje šalyje vykdo didelę verslo dalį, ekonominės veiklos vykdytojas, be kita ko, gali remtis toliau nurodytais elementais:

—	verslo rūšis (pvz., gamybos įmonė, atstovybė, mokslinių tyrimų ir plėtros centras ir pan.);

—	verslo toje šalyje apimtis ir (arba) intensyvumas ir (arba) procentinė dalis;

—	kapitalo investicijos toje šalyje;

—	darbuotojų skaičius toje šalyje;

—	informacija apie klientus toje šalyje;

—	bendrovės verslo vietos toje šalyje buvimo trukmė;

—	verslo arba korespondencijos adresas toje šalyje;

—	mokesčių mokėjimas toje šalyje.

Šie nebaigtiniai elementai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinami kaip visuma. Atliekant šį vertinimą būtų galima atsižvelgti į kitus elementus pagal kiekvieno atvejo ypatybes.

1.2.    Patvirtinamieji dokumentai, kurie gali būti naudojami didelei verslo daliai nustatyti

Patvirtinamųjų dokumentų, kurių gali būti reikalaujama iš ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant MVĮ, jei kyla abejonių dėl to, ar jie vykdo didelę verslo dalį šalies, kurioje jie yra įsisteigę arba kitaip įsteigti, teritorijoje, pavyzdžiai:

—

veiklos įrašai (pardavimas ir kitos operacijos) – sąskaitos faktūros, kvitai, verslo sutartys, akredityvai, siuntimo dokumentai, verslo planai, korespondencija su tiekėjais ir (arba) kreditoriais ir pirkėjais ir jų sąrašas, įsigytų atsargų ir parduotų prekių apskaita, apsilankymo bendrovėje ataskaita ir pan.;

—	finansinė informacija – audituota ataskaita, finansinė ataskaita, banko sąskaitos išrašas, mokesčių deklaracijos ir atitinkamų įstaigų pateikti vertinimai ir pan.; taip pat

—	darbuotojų informacija – įrašai apie sveikatos draudimo įmokas arba pensijų ir (arba) išėjimo į pensiją sistemas, darbo sutartis ir pan.

Pirmiau pateiktas pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali pareikalauti bet kokios rūšies patvirtinamųjų dokumentų, kurie, jų nuomone, yra tinkami siekiant nustatyti šalį, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas vykdo didelę verslo dalį.

2.   Paslaugų kilmės nustatymas

Taikant TVPP reglamentą paslaugos kilmė nustatoma pagal ją teikiančio ekonominės veiklos vykdytojo kilmę. Taigi nustatant paslaugų kilmę svarbios ir ekonominės veiklos vykdytojo kilmės nustatymo gairės.

3.   Prekių kilmės nustatymas

Taikant TVPP reglamentą, vykdant viešųjų pirkimų sutartį tiekiamų prekių kilmė turėtų būti nustatoma remiantis nelengvatinės kilmės taisyklėmis, nustatytomis Sąjungos muitinės kodekse (toliau – SMK) (2), kaip išsamiau nustatyta atitinkamose Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (toliau – SMK DA) (3) nuostatose.

Iš esmės nelengvatinės kilmės taisyklės taikomos nustatant prekių kilmės šalį taikant didžiausio palankumo režimą (t. y. Sąjungos standartinį muitų tarifų režimą), taip pat įgyvendinant įvairias prekybos politikos priemones, pavyzdžiui, antidempingo ir kompensacinius muitus, prekybos embargą, apsaugos priemones ir kiekybinius apribojimus arba tarifines kvotas. Jie taip pat naudojami prekybos statistikai, viešiesiems pirkimams ir kilmės ženklinimui. Sąjunga taiko savo nelengvatinės kilmės taisyklių nuostatas, kurios gali skirtis nuo bet kurios kitos trečiosios šalies nuostatų.

Nelengvatinė kilmė gali skirtis nuo lengvatinės kilmės, kuri nustatoma pagal lengvatinį susitarimą dėl prekių, pavyzdžiui, Sąjungos bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą arba laisvosios prekybos susitarimą, kuriame numatytas lengvatinis muitų tarifų režimas. Reikia turėti omenyje, kad net jei prekėms, naudojamoms vykdant sutartį, importuojant į Sąjungą buvo suteiktas lengvatinis muitų tarifas ir tokių prekių kilmė buvo nustatyta remiantis prekybai su eksportuojančia šalimi taikomomis lengvatinės kilmės taisyklėmis, taikant TVPP priemones tų prekių kilmė vis tiek turėtų būti deklaruota perkančiajai organizacijai ar subjektui remiantis nelengvatinės kilmės taisyklėmis. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad kilmės šalis nebūtinai yra ta šalis, iš kurios prekės buvo išsiųstos ir (arba) patiektos.

Iš pradžių svarbu žinoti teisingą galutinės prekės klasifikaciją Suderintoje sistemoje (4) (toliau – SS), nes konkreti kilmės taisyklė yra susijusi su kiekviena preke, remiantis jos klasifikavimu SS.

Nelengvatinei prekių kilmei nustatyti vartojamos dvi pagrindinės sąvokos, t. y. „tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautos prekės“ ir prekės, kurioms atliktas „paskutinis esminis pakeitimas“.

3.1.    Prekių kilmė pagal prekių, gautų tik vienoje šalyje, sąvoką

Pagal SMK 60 straipsnio 1 dalį „tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis“.

SMK DA 31 straipsnyje pateiktas išsamus prekių, kurios laikomos gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje, sąrašas. Šiame sąraše daugiausia nurodomi gamtiniai produktai ir produktai, gauti iš tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautų produktų. Taigi, taip pat ir TVPP reglamento tikslais šie produktai gali būti laikomi gautais tik vienoje šalyje ar teritorijoje.

3.2.    Ne vienoje šalyje ar teritorijoje gautų prekių kilmė ir sąvoka „paskutinis esminis pakeitimas“

Pagal SMK 60 straipsnio 2 dalį „laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas“.

Sąvoka „paskutinis esminis pakeitimas“ reiškia, kad po paskutinio esminio perdirbimo ar apdorojimo turėtų būti gaminamas naujas produktas arba tai turėtų būti svarbus gamybos etapas.

Praktiškai, siekiant įvertinti, kur įvyko paskutinis esminis pakeitimas, pirkimo procedūroje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turi gauti informaciją apie visas naudotas medžiagas. Visų pirma turi būti nurodytos kilmės statuso neturinčios medžiagos, naudotos paskutinėje gamybos šalyje. Iš tiesų, tos kilmės statuso neturinčios medžiagos turi būti iš esmės perdirbtos arba apdorotos paskutinėje šalyje, kad atitinkamų prekių kilmę būtų galima priskirti tai galutinio produkto gamybos šaliai.

Iš esmės vienoje šalyje naujai pagaminta prekė turėtų pasižymėti išskirtinėmis savybėmis ir funkcijomis, kurios turėtų skirtis nuo jos gamybai naudojamų medžiagų, kad būtų galima nustatyti tos pačios gamybos šalies kilmę.

Paskutinio esminio pakeitimo kriterijus turi būti tikrinamas dviem skirtingais būdais, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamas produktas įtrauktas į SMK DA 22–01 priedą (žr. 3.2.1 punktą), ar nėra į jį įtrauktas (žr. 3.2.2 punktą) (5).

3.2.1.   Produktų, įtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

22–01 priede (įskaitant jo įvadines pastabas) nustatytos taisyklės taikomos tik toms prekėms, kurios tame priede konkrečiai nurodytos bent 4 SS lygmens skaitmenimis.

Priede nurodytos prekės laikomos prekėmis, kurių paskutinis esminis perdirbimas arba apdorojimas, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, vyko šalyje ar teritorijoje, atitinkančioje tame priede nurodytas taisykles arba nustatomoje pagal tas taisykles. Pavyzdžiui, SMK DA 22–01 priede išvardytos prekės apima tam tikrus žemės ūkio produktus (pvz., mėsą, kavą, maltus javus), tam tikrus cheminius produktus, tekstilės gaminius, drabužius, avalynę, taip pat tam tikrus geležies ir plieno produktus, metalinius įrankius, mašinų gaminius, įskaitant elektros mašinas. Iš tiesų sąrašas yra gana ribotas ir neapima viso Sąjungos Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamų produktų spektro.

22–01 priede nurodytiems produktams taikomos taisyklės išvardytos ir paryškintos taisyklių sąrašo (6) lentelėje. Jei paskutinės gamybos šalies negalima nustatyti pagal konkrečiai išvardytas pirmines taisykles, ji turėtų būti nustatoma taikant kiekvieno skirsnio pradžioje nurodytas likutines taisykles.

3.2.2.   Produktų, neįtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

SMK DA 22–01 priede neišvardytų prekių kilmė nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant bet kokį procesą ar operaciją, atsižvelgiant į paskutinio esminio perdirbimo ar apdorojimo sąvoką, kaip apibrėžta SMK 60 straipsnio 2 dalyje.

Siekiant labiau suderinti SMK DA 22–01 priede neišvardytų prekių pagrindinio principo „paskutinis esminis pakeitimas“ aiškinimą, parengtos konkrečios teisiškai neprivalomos tiems produktams skirtos gairės. Tiems produktams skirtos gairės taip pat nurodytos (bet neparyškintos) pirmiau minėtoje taisyklių sąrašo lentelėje.

Kai paskutinėje gamybos šalyje taisyklių sąrašo nesilaikoma, kilmės šalis nustatoma taikant kiekvieno skirsnio pradžioje nurodytas likutines taisykles.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, taip pat rangovai, įskaitant MVĮ, turėtų laikytis atitinkamų taisyklių ir atsižvelgti į nelengvatinės kilmės gaires (žr. Nelengvatinės kilmės taisyklių gaires) (7).

Kilus abejonių dėl prekių kilmės arba siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, rangovai, visų pirma MVĮ, kurioms gali trūkti reikiamos patirties, gali kreiptis dėl privalomosios kilmės informacijos. Daugiau informacijos: https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/lt/content/privalomoji-kilmes-informacija-1

4.   Konkurso laimėtojų pareigos

Viešųjų pirkimų procedūrose laimėjusiems konkurso dalyviams, kuriems taikoma TVPP priemonė, taip pat sutarčių, skiriamų remiantis preliminariosiomis sutartimis (vadinamųjų konkrečių sutarčių, angl. call-offs), kurioms buvo taikoma TVPP priemonė, atveju TVPP reglamento 8 straipsnyje nustatytos tam tikros pareigos, susijusios su: i) subrangos sutarčių sudarymu; ii) vykdant sutartį naudotų prekių kilme; iii) tinkamų įrodymų, susijusių su subranga ir prekių kilme, pateikimu paprašius ir iv) proporcingo mokesčio sumokėjimu subrangos ir kilmės prievolių nesilaikymo atveju.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai į viešųjų pirkimų dokumentus, kuriems taikoma TVPP priemonė, turi įtraukti nuorodą į šias pareigas, kad atitinkamose procedūrose dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai, visų pirma MVĮ, gerai žinotų apie taikomus reikalavimus, jei jiems būtų skirta sutartis.

4.1.    Pareigos, susijusios su subranga vykdant sutartį

Subranga – trečiosios šalies sutarties dalies vykdymo organizavimas, į kurią neįeina vien prekių ar dalių, būtinų paslaugai teikti, pristatymas.

Ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems skirta paslaugų (įskaitant viešuosius darbus) teikimo sutartis, privalo pagal subrangos sutartis nesuteikti daugiau kaip 50 proc. visos sutarties vertės ekonominės veiklos vykdytojams iš trečiosios šalies, kuriai taikoma TVPP priemonė.

Darbų viešojo pirkimo sutarčių atveju vien medžiagų, prekių ir sudedamųjų dalių, kurios pagal darbų sutartį turi būti įtrauktos į nuolatinius darbus arba sudaryti jų dalį, naudojimas nėra subranga ir todėl neturėtų būti įtraukiamas apskaičiuojant 50 proc. ribos reikalavimą. Pavyzdžiui, jei skirta sutartis yra susijusi su tilto statyba, apskaičiuojant sutarties vertę 50 proc. ribos taikymo tikslais neturėtų būti atsižvelgiama į panaudotų medžiagų (pvz., plieno, betono, akmens, asfalto ir kt.) kainą.

Be to, prekės, kurias rangovas perka naudoti sutarties vykdymo metu (pvz., mašinos, kurias tiekimo rangovas naudoja tiekiamoms prekėms bandyti ir įrengti, įranga, kurią darbų rangovas naudoja keliui tiesti, kompiuteris (-iai), kurį (-iuos) paslaugų rangovas naudoja tyrimui parengti) neturėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant sutarties vertę 50 proc. ribos taikymo tikslais.

4.2.    Pareigos, susijusios su vykdant sutartį naudotų prekių kilme

Sutarčių, kurių dalykas yra prekių tiekimas, atveju – veiklos vykdytojai, kuriems skirta sutartis, privalo užtikrinti, kad vykdant sutartį tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. visos sutarties vertės.

Todėl daugiau kaip 50 proc. prekių, naudojamų vykdant prekių tiekimo sutartis, turi būti Sąjungos arba trečiosios šalies, kuriai TVPP priemonė netaikoma, kilmės.

Ši riba taikoma visoms prekėms, kurios turi būti pristatytos pagal tiekimo sutartį. Prekės apibrėžiamos kaip prekės, nurodytos viešųjų pirkimų procedūros dalyke ir atitinkamos sutarties specifikacijose, tačiau neapimančios jokių tiekiamų prekių sudėtyje esančių išteklių, medžiagų ar sudedamųjų dalių. Todėl ši riba netaikoma toms medžiagoms, prekėms ir sudedamosioms dalims, kurios turi būti įtrauktos į perkamas prekes arba sudaryti jų dalį. Pavyzdžiui, jei viešieji pirkimai susiję su elektroninių įtaisų pristatymu, puslaidininkiai, naudojami gaminant tokius įtaisus, nebus įskaičiuojami į 50 proc. vertės ribą, bet daugiau kaip 50 proc. tokių perkamų elektroninių įtaisų turi būti kilę iš šalies, kuriai netaikoma TVPP priemonė.

Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas bet kuriuo metu sutarties vykdymo laikotarpiu gali prašyti informacijos apie naudojamų prekių kilmę.

Pateikus prašymą, konkurso laimėtojas, kuriam skirta sutartis, turi aiškiai nurodyti, kad vykdant sutartį patiektos prekės atitinka reikalavimus, susijusius su tiekiamų prekių kilmės riba. Šiuo tikslu rangovas perkančiajai organizacijai turėtų pateikti pareiškimą, kuris gali būti suformuluotas taip: „Patvirtinu, kad vykdant sutartį XXX ne daugiau kaip 50 proc. tiekiamų prekių yra šalies [X], kuriai taikoma [XYZ] TVPP priemonė, kilmės [data: xx yy zz]“.

Komisija rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, vykdant su TVPP reglamento 8 straipsnio įgyvendinimu susijusias rizikos vertinimo ir tikrinimo procedūras, paraginti konkurso laimėtoją pateikti savanorišką deklaraciją, nurodant prekių ar paslaugų, kurių kilmės šalys yra šalys, kurioms taikomos TVPP priemonės, procentinę dalį visoje sutarties vertėje.

Ši savanoriška deklaracija iš esmės turėtų būti pateikta prieš atliekant galutinį mokėjimą pagal sutartį ir gali būti grindžiama esamomis tiekimo grandinės ir atsekamumo kontrolės sistemomis, kurias įmonė taiko vykdydama įprastą veiklą. Kai pateikiamos tokios deklaracijos, galima laikyti, kad apėjimo rizika yra mažesnė nei tuo atveju, jei tokios informacijos nėra.

4.3.    Pareigos, susijusios su tinkamų įrodymų pateikimu pateikus prašymą

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto prašymu rangovas privalo pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius prekių kilmės ribai keliamų reikalavimų laikymąsi. Šiuo atžvilgiu pakanka pateikti įrodymą, kad daugiau kaip 50 proc. visos sutarties vertės yra susiję su Sąjunga arba su kitomis šalimis, kurioms netaikoma TVPP priemonė.

Praktiškai vykdant prekių tiekimo sutartį gali susiklostyti dvejopos aplinkybės:

a)	rangovas gali pirkti galutines prekes, kurios buvo panaudotos sutarčiai vykdyti, Sąjungoje (arba trečiojoje šalyje) arba šalyje, kuriai taikoma TVPP priemonė, arba

b)	rangovas galėjo pagaminti tas prekes, naudodamas Sąjungos (arba trečiosios šalies) arba šalies, kuriai taikoma TVPP priemonė, kilmės komponentus ar sudedamąsias dalis.

Kaip paaiškinta pirmiau, nelengvatinės kilmės taisyklės vienodai taikomos abiem atvejais.

Pirmuoju atveju, jei importuojamų galutinių prekių kilmės šalis yra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, jų dalis bendroje sutarties vertėje negali viršyti 50 proc. sutarties vertės. Tai reiškia, kad daugiau kaip 50 proc. pagal sutartį tiekiamų prekių turėtų būti Sąjungos arba trečiųjų šalių (išskyrus šalis, kurioms taikoma TVPP priemonė) kilmės. Rangovas gali įrodyti, kad laikosi šios ribos, pateikdamas atitinkamas sąskaitas faktūras ir (arba) pridedamas išorės tiekėjų ataskaitas. Jei sąskaitose faktūrose buvo nurodyta užsienio valiuta, jų vertė perskaičiuojama į eurus pagal pirkimo metu galiojantį euro kursą.

Antruoju atveju rangovas turi įrodyti, kad dauguma (daugiau nei 50 proc.) pagal sutartį pagamintų ir tiekiamų prekių įgijo Sąjungos arba trečiosios šalies (išskyrus šalį, kuriai taikoma TVPP priemonė) kilmės statusą. Nors gali būti naudojamos sudedamosios dalys, kurių kilmės šalis yra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, jų gamybos procesas turi būti iš esmės pakeistas taip, kad galutinis produktas įgytų Sąjungos arba trečiosios šalies (išskyrus šalį, kuriai taikoma TVPP priemonė) kilmės statusą, laikantis nelengvatinės kilmės taisyklių, kaip paaiškinta pirmiau.

Rangovas turėtų pateikti visą informaciją, sertifikatus, patvirtinamuosius dokumentus arba pareiškimus, kuriais įrodomas kilmės ribos laikymasis. Tokius įrodymus sudaro dokumentai, įrodantys, kad daugiau kaip 50 proc. prekių kilmės šalis yra Sąjunga arba trečioji šalis, kuriai TVPP priemonė netaikoma. Juose taip pat gali būti pateiktas gamybos procesų aprašymas, įskaitant pavyzdžius, aprašymus ar nuotraukas, pagal kuriuos galima nustatyti tiekiamų prekių kilmę. Įrodymai taip pat gali būti Sąjungos prekių tiekėjo pareiškimas arba kitokios formos įrodymai, jei rangovas prekes įsigijo Sąjungos rinkoje.

Atitinkami dokumentai taip pat galėtų būti deklaracijos arba kilmės sertifikatai. Tokius dokumentus galėtų išduoti deklaruotos prekių kilmės šalies kompetentinga įstaiga (pavyzdžiui, prekybos rūmai). Tačiau tokiose deklaracijose arba kilmės sertifikatuose nepateikiama jokios informacijos apie deklaruotos kilmės tikslumą, jei trečiosios šalys gali taikyti skirtingas prekių kilmės nustatymo taisykles. Tokiame sertifikate tik nurodoma prekių pagaminimo arba kilmės vieta. Todėl kilmės deklaracijos ir (arba) sertifikatai turi būti laikomi ne teisiniu įrodymu, o naudingu kilmės nustatymo elementu, kuris, kilus abejonių, gali palengvinti tolesnius patikrinimus.

4.4.    Pareigos, susijusios su proporcingo mokesčio sumokėjimu

Jeigu perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas nustato, kad rangovas neįvykdė 8 straipsnio 1 dalies a–b punktuose nustatytų įpareigojimų, arba jei jam kyla pagrįstų abejonių dėl įrodymų, kuriuos rangovas pateikė pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą, patikimumo, jie gali taikyti proporcingą mokestį, kuris sudarytų nuo 10 iki 30 proc. sutarties vertės (pagal 8 straipsnio 1 dalies d punktą). Faktinis šio mokesčio dydis turės būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir gali priklausyti nuo prekių ar paslaugų dalies, dėl kurios kyla pagrįstų abejonių, bet tuo neapsiribojant.

5.   Kaip ir kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų taikyti TVPP priemonę

TVPP reglamento 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad TVPP priemonė taikoma tik toms viešųjų pirkimų procedūroms, kurių numatoma vertė viršija ribą, kurią Komisija nustato atsižvelgdama į tyrimo bei konsultacijų rezultatus ir į 3 dalyje išdėstytus kriterijus (8). Ta numatoma vertė turėtų būti lygi arba didesnė nei 15 000 000 EUR be PVM darbų pirkimų bei koncesijos sutarčių atveju ir lygi arba didesnė nei 5 000 000 EUR be PVM prekių ir paslaugų pirkimo atveju.

Taikant šiame reglamente nustatytas ribas, atitinkamos numatomos sutarčių vertės turėtų būti apskaičiuojamos atitinkamai pagal Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnį, Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 16 straipsnį;

TVPP priemonė taikoma tik toms reglamentuojamųjų viešųjų pirkimų procedūroms, kurios buvo pradėtos nuo tos TVPP priemonės įsigaliojimo iki jos galiojimo pabaigos, panaikinimo arba sustabdymo.

Preliminariosioms sutartims TVPP priemonės bus taikomos tik vieną kartą skiriant preliminariąją sutartį. TVPP priemonės netaikomos sutartims, sudarytoms pagal preliminariąją sutartį (vadinamųjų konkrečių sutarčių sudarymo etapu).

TVPP reglamento 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, teikdami informaciją apie sutarčių skyrimą, portale „Tenders Electronic Daily“ teikia Komisijai ataskaitą apie TVPP priemonių taikymą. Tokioje ataskaitoje, be kita ko, pateikiama informacija, atsižvelgiant į kiekvieną atitinkamą procedūrą, apie TVPP priemonių taikymą, iš trečiųjų šalių, kurioms taikoma atitinkama TVPP priemonė, gautų pasiūlymų skaičių, pasiūlymų, kuriems taikytas pašalinimas iš konkurso arba įvertinimo koregavimas, skaičių ir konkrečių TVPP priemonės išimčių taikymą.

TED sistemoje bus konkrečių laukelių, kuriuos turės užpildyti perkančiosios organizacijos.

TVPP priemonė, t. y. įvertinimo koregavimas, turėtų būti taikoma sutarties skyrimo kriterijų vertinimo etape (tiksliau galutinio balų apskaičiavimo metu).

TVPP priemonė, t. y. pašalinimas iš konkurso, turėtų būti taikoma atrankos kriterijų vertinimo etape.

---

(1)  2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1031 dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP)) (OL L 173, 2022 6 30, p. 1).

(2)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(3)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(4)  https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/lt/content/suderinta-sistema-0

(5)  Taip pat žr. Nelengvatinės kilmės taisyklių gaires: https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2022-03/Guidance%20on%20non-preferential%20rules%20of%20origin.pdf

(6)  https://taxation-customs.ec.europa.eu/table-list-rules-conferring-non-preferential-origin-products-following-classification-cn_en

(7)  https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2022-03/Guidance%20on%20non-preferential%20rules%20of%20origin.pdf

(8)  Konkrečiai: a) TVPP priemonės proporcingumą trečiosios šalies priemonės ar praktikos atžvilgiu ir b) alternatyvių atitinkamų prekių ir paslaugų tiekimo bei teikimo šaltinių prieinamumą, siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams arba jį kuo labiau sumažinti.