Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022PC0135

    Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

    COM/2022/135 final

    Briuselis, 2022 03 23

    COM(2022) 135 final

    2022/0090(COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

    (Tekstas svarbus EEE)


    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

    a)Tiekimo saugumas

    Potencialios grėsmės ES dujų tiekimo saugumui, daugiausia susijusios su jos priklausomybe nuo pirminės energijos iš trečiųjų valstybių, jau paskatino rengtis spręsti naujas problemas. Visų pirma pradėjusi įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, atnaujindama ir plėtodama SGD infrastruktūrą ir diversifikuodama dujų tiekimo dujotiekiais šaltinius ir maršrutus, ES jau ėmėsi svarbių veiksmų, kad apsaugotų namų ūkius ir įmones nuo tiekimo sukrėtimų.

    Tarptautinė įtampa parodė, kad reikia paankstinti planus ir veiksmus siekiant tapti labiau nepriklausomiems nuo trečiųjų valstybių. Paspartinta žalioji pertvarka padės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo kainų šuolių. Tačiau dėl dabartinės geopolitinės padėties reikia papildomų priemonių trumpuoju laikotarpiu, kad būtų panaikintas energijos rinkos disbalansas ir užtikrintas tiekimas artimiausiais metais. Kadangi dujų tiekimas dujotiekiais gali nutrūkti bet kuriuo metu, įvedamos apsidraudimo priemonės, susijusios su ES saugyklų pripildymo lygiu. Pakankamai pripildytos dujų saugyklos padės užtikrinti saugesnį dujų tiekimą 2022–2023 m. žiemą.

    b)Saugyklų vaidmuo ir dabartinės problemos

    Dujų saugyklos padeda užtikrinti tiekimo saugumą, nes išaugus poreikiui ar nutrūkus tiekimui užtikrina papildomą tiekimą; iš dujų saugyklų patiekiama 25–30 % žiemą suvartojamų dujų. Šildymo sezonu dėl saugyklose laikomų dujų sumažėja poreikis papildomai importuoti dujų. Saugyklos padeda sušvelninti tiekimo sukrėtimus.

    Per pastaruosius šešis mėnesius dėl nesubalansuotos dujų rinkos labai padidėjo dujų kainos. ES saugyklų pripildymo lygis žiemą buvo gerokai mažesnis už ankstesnių metų lygį – sausio mėn. jis buvo 10 procentinių punktų mažesnis. Dėl to padidėjo netikrumas dėl tiekimo saugumo ir kainų svyravimo. Šiuo pasiūlymu siekiama išspręsti tris konkretesnes problemas:

    Dujų kainų skirtumas vasarą ir žiemą yra svarbus siekiant pritraukti dujas į saugyklas. Atsižvelgiant į vykstančius geopolitinius pokyčius ir dideles energijos kainas, numatyti vasaros ir žiemos kainų skirtumą yra labai sunku. Manoma, kad padėtis prieš kitą žiemą bus itin sudėtinga, nes vasarą kainos gali būti didesnės nei žiemą. Manoma, kad dėl to saugojimas gali nebūti patrauklus rinkos dalyviams, o pripildymo poreikį teks užtikrinti viešosiomis intervencijomis, įskaitant finansinę paramą, kuria skatinama naudotis saugyklomis.

    2022 m. vasario mėn. Komisija ir Dujų koordinavimo grupė atliko ES masto sustiprinto pasirengimo valdyti riziką analizę. Ši analizė parodė, kad, nors 2021–2022 m. žiemą galiausiai buvo saugu, prieš kitą 2022–2023 m. žiemą gali kilti pavojus, kad dujų saugyklose bus nepakankamai. Norint optimizuoti laikymo pajėgumus per pildymo sezoną, iškart jam prasidėjus (2022 m. balandžio mėn.) reikėtų nedelsiant pradėti pildyti saugyklas. Tokiais ankstyvais veiksmais būtų sumažinta kliūčių pildyti saugyklas rizika galimai nutrūkus tiekimui iš Rytų, kai tektų transportuoti dujas į saugyklas kitais maršrutais.

    Paaiškėjo, kad trečiųjų valstybių subjektams priklausančiose saugyklose dujų 2021–2022 m. buvo laikoma itin mažai. Tai sudarė beveik pusę neįprasto dujų lygio sumažėjimo saugyklose šiais metais. Saugyklos yra strateginis turtas, labai svarbus tiekimo saugumui Sąjungoje ir jos valstybėse narėse užtikrinti. Dėl to, kad saugyklas kontroliuoja ir naudoja trečiųjų valstybių subjektai, gali kilti tiekimo saugumo rizika, o tai gali daryti poveikį kitiems esminiams saugumo interesams ir dar labiau pakenkti ES strateginiam savarankiškumui.

    c) Pasiūlymo tikslai

    Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti labai didelę riziką tiekimo saugumui ir Sąjungos ekonomikai, kylančią dėl iš esmės pasikeitusios geopolitinės padėties. Pasiūlymu visų pirma siekiama užtikrinti, kad Sąjungoje saugojimo pajėgumai, kurie yra itin svarbūs siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, neliktų nepanaudoti ir kad saugyklomis būtų galima bendrai naudotis visoje Sąjungoje laikantis solidarumo principo.

    Tuo tikslu privalomas minimalus dujų kiekis saugyklose sustiprins tiekimo saugumą prieš 2022–2023 m. žiemą ir kitais žiemos laikotarpiais. Privalomas laikymo sistemos operatorių sertifikavimas užtikrins, kad būtų galima atmesti galimą tiekimo saugumo riziką, kylančią dėl įtakos ypatingos svarbos laikymo infrastruktūrai. Galiausiai, saugyklų naudojimas bus skatinamas leidžiant saugyklų naudotojams netaikyti perdavimo tarifų įleidimo į saugyklą ar išleidimo iš jos taškuose.

    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

    Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiami du galiojantys reglamentai – Reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų. Jis grindžiamas esama dujų tiekimo saugumo sistema ir dujų vidaus rinkos taisyklėmis, papildant jas priemonėmis, kurių reikia gamtinių dujų tiekimo saugumui Sąjungoje užtikrinti atsižvelgiant į sunkią energetikos krizę, kilusią dėl pastarojo meto geopolitinės padėties pokyčių.

    Siūlomos taisyklės dėl privalomų saugyklų pripildymo tikslų yra susijusios su pasiūlymu dėl saugyklų naudojimo, kuris buvo įtrauktas į 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos 1 67 straipsnį. Šiame straipsnyje siūloma į Reglamentą (ES) 2017/1938 įtraukti naują 7b straipsnį, kad valstybės narės būtų skatinamos taikyti tam tikras su saugyklomis susijusias priemones tiekimo saugumui didinti, nenustatant privalomo saugojimo įpareigojimo. Tačiau nuo 2021 m. gruodžio mėn. geopolitinė padėtis labai pasikeitė, todėl labai svarbu imtis griežtesnių priemonių tiekimo saugumui užtikrinti. Komisija, koordinuodama veiksmus su Dujų koordinavimo grupe, atliko specialią rizikos analizę, iš kurios matyti, kad skubiai reikia griežtesnių taisyklių siekiant užtikrinti geresnį saugyklų naudojimą Sąjungoje.

    Siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo iškastinių dujų, labai svarbu greitai susitarti dėl 2021 m. gruodžio 15 d. išsamaus pasiūlymo dėl Reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos. Siekiant išvengti derybų dėl 2021 m. gruodžio 15 d. pasiūlymo trikdžių, pasiūlymas dėl taisyklių, kuriomis siekiama padidinti saugyklų pripildymo lygį, pateikiamas atskiru reglamentu, kuriame numatyti tik trys tiksliniai pakeitimai (saugyklų pripildymo įpareigojimas, saugyklų sertifikavimas ir tarifo nuolaida). Trumpas ir tikslinis pasiūlymas turėtų sudaryti sąlygas Tarybai ir Parlamentui jį priimti per trumpą laiką, nes naujų taisyklių, kuriomis būtų užtikrintas saugyklų pripildymas augant energijos kainoms, reikia skubiai.

    Siekiant išvengti teisinio prieštaravimo tarp 2021 m. gruodžio 15 d. pasiūlymo dėl Reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos 67 straipsnio ir dabartinio pasiūlymo, siūlomo reglamento galiojimas bus apribotas iki 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymu grindžiamo naujos redakcijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos įsigaliojimo.

    Šio pasiūlymo nuostatos, susijusios su saugyklų pripildymu, turėtų būti priimtos kuo greičiau, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas prieš prasidedant šildymo sezonui 2022 m. spalio mėn. Jas būtų galima lengvai įtraukti į Reglamentą dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos vėlesniu etapu.

    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

    Pasiūlymas dera su platesniu iniciatyvų rinkiniu, kuriuo siekiama didinti Sąjungos energetinį atsparumą ir pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, ypač su Komisijos pasiūlymais dėl pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą, visų pirma su trečiojo dujų energetikos dokumentų rinkinio (Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009) peržiūra, kuria siekiama reguliuoti konkurencingas nuo iškastinio kuro nepriklausomas dujų rinkas ir ilguoju laikotarpiu sukurti tvarų energetikos sektorių Europos vartotojų labui.

    2021 m. spalio mėn. Europos Komisija pateikė komunikatą, kuriuo siekiama priimti ir remti tinkamas priemones kylančių energijos kainų poveikiui sušvelninti. Komunikate taip pat numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti įperkamą energiją ir pakankamą laikomų atsargų kiekį, kad ES taptų atsparesnė būsimiems sukrėtimams.  

    Atsižvelgdama į naujausius geopolitinius pokyčius, 2022 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą „REPowerEU“ dėl bendrų Europos veiksmų įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti. Komunikate „REPowerEU“ nurodyta, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad iki kitos žiemos būtų užtikrintas tinkamas metinis saugyklose laikomų dujų kiekis. Komunikate pabrėžiamas ne tik skubus poreikis Sąjungoje pripildyti visas saugyklas, bet ir paaiškinta, kad valstybės pagalbą galima panaudoti kaip finansinę paramą saugykloms pripildyti 2 . 

    2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

    Teisinis pagrindas

    Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1938, kurio teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalis. Juo taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, kuris buvo grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis), nes Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo tuo metu dar negaliojo. Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 2 dalimi.

    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

    Planuojamos šios iniciatyvos priemonės visiškai atitinka subsidiarumo principą. Dėl galimo dujų tiekimo nutraukimo rizikos ir didelio poveikio visai Sąjungai reikia imtis veiksmų ES lygmeniu.

    Atsižvelgiant į precedento neturintį dujų tiekimo krizės pobūdį ir jos tarpvalstybinį poveikį, taip pat į tai, kad ES šalys susietos jungtiniu dujų tinklu, reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, nes valstybės narės vienos negali pakankamai veiksmingai ir koordinuotai pašalinti didelių ekonominių sunkumų, atsirandančių dėl didelių tiekimo sutrikimų, rizikos. Tik valstybių narių solidarumu grindžiamais ES veiksmais galima užtikrinti veiksmingą pasirengimą tiekimo sutrikimui, dėl kurio būtų padaryta ilgalaikė žala piliečiams ir ekonomikai.

    Proporcingumo principas

    Iniciatyva atitinka proporcingumo principą. Atsižvelgiant į precedento neturinčią geopolitinę padėtį ir didelę grėsmę vartotojams ir ES ekonomikai sutrikus dujų tiekimui, akivaizdu, kad reikia imtis koordinuotų ir skubių veiksmų. Nepaisant skubos, pasiūlyme atsižvelgiama į tai, kad valstybėms narėms reikės šiek tiek laiko, kad jos galėtų nustatyti reikiamas priemones saugyklų pripildymui užtikrinti. Todėl pasiūlyme numatytas laipsniško taikymo mechanizmas, t. y. taisyklės, kurios 2022 m. yra ne tokios griežtos kaip vėlesniais metais (pvz., mažesnis pripildymo tikslas, mažesnis tarpinių tikslų skaičius, Komisijos pareiga užtikrinant jo vykdymą atsižvelgti į ribotą taikymo laiką). Taigi pasiūlymu neviršijama to, kas būtina dabartinėje priemonėje išdėstytiems tikslams pasiekti. Siūlomos priemonės laikomos proporcingomis ir, kiek įmanoma, grindžiamos esamais metodais. Parama solidarumo priemonėms ir reikalavimas pripildyti saugyklas veiksmingai užtikrina, kad tiekimo saugumo rizika būtų kuo labiau sumažinta regioniniu lygmeniu. Buvo atidžiai apsvarstytas reikiamo pripildymo lygio pasirinkimas. Jis buvo aptartas su suinteresuotaisiais subjektais Dujų koordinavimo grupėje ir dėl jo intensyviai konsultuotasi su sektoriaus ekspertais ir valstybėmis narėmis. Remiantis šiomis konsultacijomis, siūlomas 90 % pripildymo lygis yra būtinas ir tinkamas siekiant užtikrinti tiekimo saugumą žiemą rimtų tiekimo sutrikimų atveju, neužkraunant pernelyg didelės naštos valstybėms narėms, energetikos bendrovėms ar piliečiams.

    Priemonės pasirinkimas

    Tai pasiūlymas iš dalies pakeisti du reglamentus: Reglamentą (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų. Kadangi tai nėra visapusiška kurio nors iš šių reglamentų peržiūra, manoma, kad išdėstymas nauja redakcija netikslingas.

    3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

    Kadangi pasiūlymas yra skubus, pateikiamas reaguojant į netikėtą geopolitinę krizę ir jį reikia skubiai priimti siekiant užtikrinti, kad saugyklos būtų pripildytos prieš šildymo sezoną, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis turėjo būti ne tokios formalios. Nepaisant to, buvo surengtos tikslinės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Dujų koordinavimo grupėje, taip pat įvairios dvišalės konsultacijos su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, sektoriaus ekspertais ir valstybėmis narėmis.

    2022 m. kovo 8 d. Komisija paskelbė Komunikatą COM(2022) 108 final „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, kuriame išdėstytas pagrindinis dabartinio pasiūlymo dėl saugyklų pripildymo priemonių turinys ir jau numatyta galimybė konsultuotis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis dėl siūlomų priemonių. Remiantis šiuo dokumentu, visi suinteresuotieji subjektai, pvz., valdžios institucijos, suinteresuotosios šalys ir piliečiai, turėjo galimybę pateikti pastabas dėl komunikate išdėstyto Komisijos teisėkūros metodo.

    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

    Kadangi pasiūlymas politiškai opus ir skubus, išorės ekspertų tyrimų užsakyta nebuvo, tik išsamiai konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis.

    Poveikio vertinimas

    Kadangi pasiūlymas politiškai opus ir skubus, poveikio vertinimo nebuvo atlikta, tačiau atlikta ES masto sustiprinto pasirengimo valdyti riziką analizė (žr. pirmiau) ir surengtos tikslinės konsultacijos.

    Prieš pateikiant pasiūlymą buvo įvertintos ir su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma Dujų koordinavimo grupėje 3 , intensyviai aptartos saugyklų pripildymo priemonės ir galimos alternatyvos.

    2022 m. vasario 23 d. surengto Dujų koordinavimo grupės posėdžio dalyviai pabrėžė, kad reikėtų kuo greičiau imtis priemonių, kad saugyklos būtų pripildytos dar prieš kitą žiemą. Per diskusijas daugiausia dėmesio skirta pripildymo skatinimo būdams (kai įmanoma, naudojant rinkos mechanizmus), siektinam pripildymo lygiui, laikymo saugyklose finansavimui, įskaitant galimą valstybės pagalbą, ir valstybių narių veiksmų koordinavimo būdui.

    2022 m. kovo 11 d. Dujų koordinavimo grupės posėdyje Komisija pateikė šiame pasiūlyme numatytas ir komunikate „REPowerEU“ išdėstytas laikymo užtikrinimo priemones. Grupė palankiai įvertino komunikatą ir pateikė pastabų dėl tikslinės saugyklų pripildymo datos, lankstumo siekiant tikslo kiekvienoje valstybėje narėje, galimų paskatų rinkos dalyviams ir bendradarbiavimo gerinimo būdų.

    Pagrindinės teisės

    Pagal šią priemonę bus galima teikti paramą kai kuriems pažeidžiamiausiems vartotojams, visų pirma tiems, kurie jau patiria energijos nepriteklių.

    4.POVEIKIS BIUDŽETUI

    Su šiuo pasiūlymu susijęs poveikis ES biudžetui yra Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato (GD) žmogiškieji ištekliai ir kitos administracinės išlaidos.

    Pasiūlyme nustatoma nauja, sustiprinta dujų tiekimo saugumo struktūra, numatant naujus įpareigojimus valstybėms narėms ir atitinkamai sustiprinant Energetikos GD vaidmenį įvairiose srityse, t. y.:

    ·bendras reglamento valdymas ir įgyvendinimas (1 etatų vienetas);

    ·sustiprinto Dujų koordinavimo grupės vaidmens valdymas (0,5 etatų vieneto);

    ·pripildymo spartos stebėsena ir techninio įgyvendinimo elementų, pvz., pildymo trajektorijų (įskaitant ekonominę ir techninę analizę ir duomenų valdymą) nustatymas (1,5 etatų vieneto);

    ·naujo 6d straipsnio 7 dalyje numatytų priemonių teisinis įgyvendinimas (apytikslis metinis vidurkis – 5 įspėjamieji sprendimai; 2 sprendimai dėl kraštutinių priemonių) (2 etatų vienetai);

    ·naujo 6b straipsnio 1 dalyje numatytos SGD platformos valdymas (5 etatų vienetai);

    ·pranešimų apie 6c straipsnyje numatytą naštos pasidalijimą vertinimas (1 etatų vienetas);

    ·nuomonė dėl laikymo sistemos operatorių sertifikavimo (3 etatų vienetai);

    ·administracinė parama (1 etatų vienetas).

    Siekiant įgyvendinti pirmiau minėtas naujas pareigas, Energetikos GD žmogiškuosius išteklius reikia padidinti 12 papildomų nuolatinių etatų vienetų ir 3 laikinais etatų vienetais, specialiai skirtais sertifikavimui, kol šis procesas bus baigtas.

    Be to, šio pakeitimų reglamento įgyvendinimui, koordinavimui ir tolesniems veiksmams valstybėse narėse reikės papildomų administracinių asignavimų: 150 000 EUR per metus komandiruotėms ir ekspertų posėdžiams (ypač Dujų koordinavimo grupėje).

    5.KITI ELEMENTAI

    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

    1 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1938.

    1 straipsnio 1 dalimi Reglamento (ES) 2017/1938 2 straipsnis papildomas terminų „pildymo trajektorija“, „pripildymo tikslas“, „strateginė saugykla“ ir „strateginės atsargos“ apibrėžtimis.

    1 straipsnio 2 dalimi įterpiami 6a–6d straipsniai.

    6a straipsnis. Šia nauja nuostata bus reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad jų teritorijoje esantys laikymo infrastruktūros objektai iš esmės iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtų pripildyti bent 90 % talpos valstybės narės lygmeniu, nustatant tarpinius tikslus kiekvienai valstybei narei vasario, gegužės, liepos ir rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turi ribotai laiko šiam reglamentui įgyvendinti, 2022 m. taikomas mažesnis tikslas ir kitokia pildymo trajektorija. Komisija įpareigojama užtikrinti, kad pripildymo tikslai būtų pasiekti, net jei tarpinių tikslų nepasiekiama.

    6b straipsnyje nustatomos priemonės, kurių valstybės narės imasi siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti 6a straipsnyje nustatyti privalomi pripildymo tikslai.

    6c straipsnis. Įvedamas naštos pasidalijimo mechanizmas, nes nors ne visos valstybės narės turi saugyklas savo teritorijoje, visoms valstybėms narėms bus naudingas garantuotas aukštas pripildymo lygis, atsižvelgiant į draudimo nuo tiekimo saugumo rizikos ir kainų mažėjimo poveikio žiemą vertę.

    6d straipsnis. Šia nauja nuostata numatomos veiksmingos naujų pildymo įpareigojimų stebėsenos priemonės ir sustiprinamas Dujų koordinavimo grupės vaidmuo, suteikiant jai aiškius įgaliojimus stebėti valstybių narių rezultatus dujų tiekimo saugumo srityje ir tuo remiantis rengti geriausią praktiką. Pagal Reglamento 2018/1999 17 straipsnį priimtuose atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose atsižvelgiama į pildymo trajektorijų laikymosi ir pripildymo tikslų siekimo pažangą, taip pat į planuojamą politiką ir priemones jiems pasiekti.

    2 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2009.

    2 straipsnio 1 dalimi įterpiamas naujas 3a straipsnis dėl laikymo sistemos operatorių sertifikavimo, pagal kurį valstybės narės sertifikuoja visas įmones, kurioms nuosavybės teise priklauso laikymo sistemos operatorius, įskaitant perdavimo sistemos operatorius, siekdamos užtikrinti, kad laikymo sistemos operatoriaus savininkas nekeltų pavojaus energijos tiekimo saugumui Sąjungoje ar kurioje nors valstybėje narėje.

    2 straipsnio 2 dalimi 13 straipsnis papildomas nauja paskutine pastraipa, kurioje numatyta taikyti 100 % nuolaidą pajėgumu grindžiamiems perdavimo tarifams įleidimo iš saugyklų ir išleidimo į jas taškuose.

    3 straipsnis yra susijęs su įsigaliojimu.

    2022/0090 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

    kadangi:

    (1)nors praeityje būta trumpalaikių dujų tiekimo sutrikimų, yra keletas veiksnių, dėl kurių dabartinė padėtis skiriasi nuo ankstesnių tiekimo saugumo krizių. Nuo 2022 m. vasario mėn. paaštrėjęs ginkluotas konfliktas Ukrainoje lėmė precedento neturintį kainų padidėjimą. Tikėtina, kad dėl tokio kainų padidėjimo iš esmės pasikeis paskatos pildyti saugyklas Sąjungoje. Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis nebegalima atmesti tolesnių dujų tiekimo sutrikimų galimybės. Tai galėtų labai pakenkti Sąjungos piliečiams ir ekonomikai, nes Sąjunga vis dar labai priklausoma nuo išorės dujų tiekimo, kurį gali paveikti konfliktas;

    (2)šių įvykių pobūdis ir pasekmės yra didelio masto ir pasireiškia visoje Sąjungoje, todėl būtinas kompleksiškas atsakas. Rengiant atsaką pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis galima sustiprinti tiekimo saugumą, visų pirma saugomiems vartotojams, Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu užtikrinti koordinuotą Sąjungos veiklą, kad būtų išvengta galimos rizikos, kylančios dėl galimo dujų tiekimo nutraukimo;

    (3)dujų saugyklos padeda užtikrinti tiekimo saugumą, nes išaugus poreikiui ar nutrūkus tiekimui užtikrina papildomą tiekimą, taigi pakankamai pripildžius saugyklas užtikrinamas dujų tiekimas. Kadangi dujų tiekimas dujotiekiais gali nutrūkti bet kuriuo metu, reikia nustatyti su Sąjungos saugyklų pripildymo lygiu susijusias priemones ir taip užtikrinti tiekimą 2022–2023 m. žiemą;

    (4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1938 4 nustatyti solidarumo mechanizmai, skirti reaguoti į ekstremalias situacijas, kai valstybėje narėje kyla grėsmė tiekimui saugomiems vartotojams, kaip esminiam saugumo poreikiui ir būtinam prioritetui. Susidarius Sąjungos masto ekstremaliajai situacijai, nedelsiant reaguojant turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės galėtų geriau apsaugoti vartotojus;

    (5)ginkluoto konflikto prie Sąjungos sienų poveikis parodė, kad galiojančios tiekimo saugumo taisyklės vis dėlto nėra pritaikytos prie staigių didelių geopolitinių pokyčių, kai tiekimo stygius ir kainų pikai gali atsirasti ne tik dėl infrastruktūros gedimo ar ekstremalių oro sąlygų, bet ir dėl, pvz., tyčinių didelių įvykių ir ilgesnės trukmės ar staigaus tiekimo nutraukimo. Todėl būtina atsižvelgti į staiga labai padidėjusią riziką, kylančią dėl dabartinių geopolitinės padėties pokyčių;

    (6)remiantis Komisijos atlikta tinkamų dujų tiekimo saugumo priemonių analize, inter alia, 2022 m. vasario mėn. Komisijos ir Dujų koordinavimo grupės atlikta sustiprinto pasirengimo valdyti riziką analize, tikslinga, kad valstybės narės iki lapkričio 1 d. iš esmės užtikrintų, kad jų teritorijoje esantys laikymo infrastruktūros objektai būtų pripildyti bent iki 90 % talpos valstybės narės lygmeniu, nustatant tarpinius tikslus kiekvienai valstybei narei kitų metų gegužės, liepos, rugsėjo ir vasario mėn. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad Europos vartotojai būtų tinkamai apsaugoti nuo tiekimo stygiaus. 2022 m. bus taikomas mažesnis 80 % pripildymo tikslas ir mažesnis tarpinių tikslų skaičius (rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn.), atsižvelgiant į tai, kad reglamentas bus pradėtas taikyti tik prasidėjus dujų pildymo sezonui, o valstybės narės turi ribotai laiko šiam reglamentui įgyvendinti;

    (7)pildymo trajektorijos sistema užtikrina galimybę vykdyti nuolatinę stebėseną visą pildymo sezoną (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.). Nuo 2023 m. bus atliekama speciali saugyklų stebėsena vasario mėn. (vasario kontrolės taškas), kad būtų išvengta staigaus dujų išleidimo iš saugyklų žiemos viduryje, nes dėl to galėtų kilti tiekimo saugumo problemų žiemai nesibaigus;

    (8)nuo 2023 m. Komisija, remdamasi kasmetiniu ENTSO-G modeliavimu ir bendra analize, kurią turi atlikti Reglamente (ES) 2017/1938 nustatytos regionų rizikos grupės, deleguotuoju aktu gali koreguoti pripildymo tikslą ir pildymo trajektoriją. Komisijos sprendimas nustatyti pildymo trajektorijas bus priimamas pasikonsultavus su Dujų koordinavimo grupe;

    (9)dėl techninių problemų, pvz., su vamzdynais, kuriais dujos tiekiamos į saugyklą, arba įleidimo įrenginiais susijusių problemų, valstybės narės ne visada gali laiku pasiekti pripildymo tikslus. Tokiais atvejais tikslinga, kad valstybės narės galėtų lanksčiai pasiekti tikslą vėlesniame etape. Tačiau pripildymo tikslas turėtų būti pasiektas kuo greičiau, ne vėliau kaip gruodžio 1 d., siekiant užtikrinti tiekimo saugumą žiemos laikotarpiu;

    (10)be to, susidarius ekstremaliajai situacijai visoje ES, t. y. esant dideliam dujų stygiui, valstybės narės gali nesugebėti pasiekti pripildymo tikslų. Todėl pripildymo tikslai neturėtų būti taikomi tokiais atvejais ir tol, kol Komisija pagal Reglamento (ES) 2017/1938 12 straipsnį yra paskelbusi Sąjungos arba regioninio masto ekstremaliąją situaciją;

    (11)kompetentingos institucijos nuolat stebi požeminių saugyklų pildymą, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi jų nacionalinės pildymo trajektorijos. Nacionalinės pildymo trajektorijos nustatomos atsižvelgiant į dviejų procentinių punktų intervalą. Jei tam tikros valstybės narės pripildymo lygis daugiau kaip 2 procentiniais punktais nesiekia pildymo trajektorijos tikslų, kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi veiksmingų priemonių, kad pripildymo lygis būtų padidintas. Apie tokias priemones valstybės narės informuoja Komisiją ir Dujų koordinavimo grupę;

    (12)dėl didelio ir ilgalaikio nukrypimo nuo pildymo trajektorijos gali kilti pavojus, kad tinkamas saugyklose laikomų dujų lygis, kurio reikia siekiant užtikrinti tiekimo saugumą Sąjungoje laikantis solidarumo, nebus pasiektas. Todėl esant tokiems dideliems ir ilgalaikiams nukrypimams Komisija turėtų būti įgaliota imtis veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta tiekimo saugumo problemų dėl nepripildytų saugyklų. Spręsdama dėl tinkamų priemonių, Komisija atsižvelgia į konkrečią atitinkamos valstybės narės padėtį, pvz., saugyklų dydžio ir šalies viduje suvartojamo dujų kiekio santykį, arba saugyklų svarbą tiekimo saugumui regione. Kadangi šis reglamentas įsigalios prasidėjus 2022 m. saugyklų pildymo sezonui, visomis priemonėmis, kurių Komisija imsis siekdama pašalinti nukrypimus nuo 2022 m. pildymo trajektorijos, turėtų būti atsižvelgiama į ribotą šio reglamento įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu laiką. Komisija turėtų užtikrinti, kad priemonėmis nebūtų viršijama to, kas būtina tiekimo saugumui išlaikyti, neužkraunant neproporcingos naštos valstybėms narėms, dujų rinkos dalyviams, laikymo sistemos operatoriams ar piliečiams;

    (13)valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti privalomi pripildymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje valstybių narių jau taikoma skirtinga reguliavimo tvarka saugyklų pripildymui remti, jokios konkrečios priemonės, kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi pildymo trajektorijos ir pasiekiamas pripildymo tikslas, nenustatoma, o valstybės narės gali laisvai pasirinkti tinkamiausią priemonę savo nacionalinėje sistemoje, jei laikomasi 6b straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų. Taigi valstybės narės gali laisvai pasirinkti, kurį rinkos dalyvį (-ius) įpareigoti užtikrinti saugyklų pripildymą. Jos taip pat gali nuspręsti, ar reguliavimo priemonių, pvz., priemonių, kuriomis pajėgumų turėtojai būtų įpareigojami atlaisvinti nepanaudotus pajėgumus ir kurių galima imtis pagal galiojančias ES rinkos taisykles, gali pakakti pripildymo tikslams pasiekti, ar reikia finansinių paskatų, kurios galėtų būti laikomos valstybės pagalba. Valstybės narės turėtų taikyti koordinuotas priemones, pavyzdžiui, SGD pirkimo platformas, kartu su kitomis valstybėmis narėmis, kad kuo labiau padidintų SGD naudojimą saugykloms pripildyti ir sumažintų infrastruktūros ir reguliavimo kliūtis, trukdančias bendrai naudoti SGD saugykloms pripildyti;

    (14)2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate COM(2022) 108 final „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ šiuo atžvilgiu paaiškinta, kad pagal Sąjungos teisę valstybės narės, siekdamos paskatinti pripildyti saugyklas, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą gali teikti pagalbą tiekėjams, pavyzdžiui, garantijų forma (abipusis susitarimas dėl skirtumų);

    (15)visos priemonės, taikomos siekiant užtikrinti dujų saugyklų pripildymą, turėtų būti būtinos, aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės ir patikrinamos, taip pat neturėtų nederamai iškraipyti konkurencijos ar trikdyti veiksmingo dujų vidaus rinkos veikimo ar kelti pavojaus dujų tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse ar Sąjungoje. Visų pirma, tokiomis priemonėmis neturėtų būti stiprinama įmonių, kontroliuojančių saugyklas arba užsisakiusių, bet nepanaudojusių laikymo pajėgumų, dominuojanti padėtis ar nenumatytos pajamos;

    (16)efektyvus esamos infrastruktūros, įskaitant tarpvalstybinius perdavimo pajėgumus, saugyklas ir SGD įrenginius, naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti tiekimo saugumą vadovaujantis solidarumo principu. Atviros energijos rinkos sienos yra labai svarbios tiekimo saugumui užtikrinti, be kita ko, tais atvejais, kai sutrinka dujų tiekimas nacionaliniu, regioniniu ar Sąjungos lygmeniu. Todėl bet kokiomis priemonėmis, kurių imamasi siekiant užtikrinti dujų saugyklų pripildymą, neturėtų būti trikdomi arba ribojami tarpvalstybiniai pajėgumai, paskirstyti pagal Komisijos reglamento (ES) 2017/459 nuostatas;

    (17)dėl laikymo įpareigojimo atitinkamiems subjektams, esantiems valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra atitinkamų saugyklų, teks finansinė našta, o aukštesnis tiekimo saugumo lygis bus naudingas visoms valstybėms narėms, įskaitant tas valstybes nares, kuriose nėra saugyklų. Siekiant pasidalyti Sąjungoje esančių saugyklų pakankamo pripildymo naštą vadovaujantis solidarumo principu ir taip užtikrinti tiekimo saugumą, valstybės narės, kuriose nėra saugyklų, turėtų laikytis įpareigojimo naudoti saugyklas kitose valstybėse narėse. Jei jungčių su kitomis valstybėmis narėmis nėra arba jei dėl ribotų tarpvalstybinių perdavimo pajėgumų arba dėl kitų techninių priežasčių neįmanoma naudotis kitose valstybėse narėse esančiomis saugyklomis, įpareigojimas turėtų būti atitinkamai sumažintas;

    (18)tačiau valstybėms narėms toks įpareigojimas neturėtų būti taikomas, jei jos kartu su viena ar daugiau valstybių narių, kuriose yra saugyklų, sukuria alternatyvų naštos pasidalijimo mechanizmą. Taikant tokį alternatyvų mechanizmą, be kita ko, galima atsižvelgti į jau esamus lygiaverčius teisinius įpareigojimus saugoti alternatyviuosius degalus. Apie tokius alternatyvius naštos pasidalijimo mechanizmus valstybės narės turėtų pranešti Komisijai;

    (19)priemonės, kurias taikydamos saugyklų neturinčios valstybės narės dalijasi laikymo įpareigojimo našta su valstybėmis narėmis, kuriose yra saugyklų, savo ruožtu gali turėti finansinį poveikį atitinkamiems rinkos dalyviams. Todėl valstybės narės, kuriose nėra saugyklų, gali teikti rinkos dalyviams finansines paskatas ar kompensuoti pajamų stygių arba dėl jiems nustatytų įpareigojimų patirtas išlaidas, kurių negalima padengti iš pajamų. Jeigu priemonė finansuojama iš rinkliavos, ta rinkliava neskiriama tarpvalstybiniams sujungimo taškams;

    (20)veiksminga stebėsena ir ataskaitų teikimas yra labai svarbūs tiek vertinant su tiekimo saugumu susijusios rizikos pobūdį ir mastą, tiek pasirenkant tinkamas tokios rizikos mažinimo priemones. Saugyklų operatoriai pildymo laikotarpiu nacionalinėms kompetentingoms institucijoms kas mėnesį turėtų pranešti pripildymo lygius. Saugyklų savininkai ir operatoriai taip pat raginami centrinėje ataskaitų teikimo platformoje reguliariai registruoti kiekvienos saugyklos talpą ir pripildymo lygį;

    (21)reguliavimo institucijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį tiekimo saugumo stebėsenos srityje (tai yra viena iš energijos vidaus rinkos teisės aktais reguliavimo institucijoms nustatytų užduočių) ir užtikrinti saugumo poreikio ir su priemonėmis susijusių vartotojams tenkančių išlaidų pusiausvyrą. Komisija kartu su valstybių narių kompetentingomis institucijomis tikrins pripildymo lygius;

    (22)turėtų būti sustiprintas Dujų koordinavimo grupės vaidmuo, suteikiant aiškius įgaliojimus tikrinti valstybių narių veiklos rezultatus dujų tiekimo saugumo srityje ir tuo remiantis plėtoti geriausią tos srities praktiką. Todėl Komisija reguliariai teikia ataskaitas Dujų koordinavimo grupei, kuri padeda Komisijai tikrinti pripildymo tikslų vykdymą ir užtikrinti, kad pripildymo tikslai būtų pasiekti;

    (23)Sąjunga mano, kad laikymo sistemos sektorius yra labai svarbus Sąjungai, jos energijos tiekimo saugumui ir kitiems esminiams saugumo interesams. Todėl saugyklos laikomos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, apibrėžtais 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo. Valstybės narės savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir pagal Reglamentą 2018/1999 priimtose pažangos ataskaitose turėtų atsižvelgti į šiame reglamente nustatytas priemones;

    (24)Sąjunga mano, kad laikymo sistemos tinkle būtina įdiegti papildomas apsaugos priemones, kad būtų išvengta bet kokios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui Sąjungoje ir Sąjungos piliečių gerovei. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas laikymo sistemos operatorius, įskaitant perdavimo sistemos operatorių kontroliuojamus operatorius, pagal šį reglamentą būtų sertifikuotas reguliavimo institucijos arba valstybės narės paskirtos kitos kompetentingos institucijos, siekiant užtikrinti, kad dėl laikymo sistemos operatoriams daromos įtakos nekiltų pavojus energijos tiekimo saugumui ar kitiems esminiams saugumo interesams Sąjungoje arba bet kurioje valstybėje narėje. Analizuojant galimą tiekimo saugumo riziką kitose valstybėse narėse, svarbu koordinuoti valstybių narių veiksmus, susijusius su tiekimo saugumo vertinimu, o atliekant tokį koordinavimą neturėtų būti diskriminuojami rinkos dalyviai ir turėtų būti deramai laikomasi gerai veikiančios vidaus rinkos principų. Siekiant sparčiai sumažinti žemo saugyklų pripildymo lygio keliamą pavojų, atliekant sertifikavimą pirmenybė turėtų būti teikiama didesnėms saugykloms arba saugykloms, kurių pripildymo lygis pastaruoju metu buvo nuolatos žemas, o pats sertifikavimas atliekamas greičiau, taip užtikrinant, kad būtų išvengta galimų tiekimo saugumo problemų, kylančių dėl tokių didelių saugyklų kontrolės;

    (25)reguliavimo institucijos turėtų atsisakyti išduoti sertifikatą, jei asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja laikymo sistemos operatorių arba turi jo atžvilgiu kokių nors teisių, gali kelti pavojų energijos tiekimo saugumui arba bet kokiems kitiems esminiams saugumo interesams valstybės narės, regiono ar Sąjungos lygmeniu. Atlikdamos šį vertinimą reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į komercinius ryšius, kurie galėtų neigiamai paveikti saugyklos operatoriaus paskatas ir galimybes pripildyti saugyklą, taip pat į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir visus kitus ypatingus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes. Siekdamos užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą visoje Sąjungoje, tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų laikymąsi ir solidarumą bei energetinį saugumą Sąjungoje, reguliavimo institucijos, priimdamos sprendimus dėl sertifikavimo, turėtų visapusiškai atsižvelgti į Komisijos nuomonę. Jei reguliavimo institucija atsisako išduoti sertifikatą, ji turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad bet kuris asmuo atsisakytų laikymo sistemos operatoriaus akcijų ar jo atžvilgiu turimų teisių, ir nustatyti tokio atsisakymo terminą, nurodyti imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių, kad minėtas asmuo ar asmenys negalėtų kontroliuoti to laikymo sistemos operatoriaus ar jo atžvilgiu turėti teisių, taip pat nuspręsti dėl tinkamų kompensacinių priemonių. Visos priemonės, kurios įtraukiamos į sprendimą dėl sertifikavimo siekiant pašalinti tiekimo saugumo riziką arba apsaugoti kitus esminius saugumo interesus, turėtų būti būtinos, aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės;

    (26)jei įmonėms teks pirkti daugiau dujų tuomet, kai jų kaina yra didelė, tai galėtų dar labiau padidinti kainas. Todėl kartu su šiuo reglamentu panaikinami perdavimo pajėgumų įleidimo į saugyklą ir išleidimo iš jos tarifai, todėl laikymas tampa patrauklesnis rinkos dalyviams. Reguliavimo ir konkurencijos institucijos taip pat turėtų pasinaudoti savo kompetencija, kad veiksmingai užkirstų kelią nepagrįstam laikymo tarifų didinimui;

    (27)atsižvelgiant į išskirtines dabartinės padėties aplinkybes ir neaiškumus, susijusius su būsimais geopolitiniais pokyčiais, valstybės narės raginamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šiame reglamente nustatytus terminus pasiekti pripildymo tikslus;

    (28)atsižvelgiant į tai, kad dėl dabartinio ginkluoto konflikto kyla neišvengiamas pavojus tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Komisijos pasiūlymu COM/2021/804 final dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos (nauja redakcija), šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tol, kol bus priimtas ir įsigalios reglamentas dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos, grindžiamas pirmiau minėtu Komisijos pasiūlymu COM/2021/804 final ir atspindintis šiuo reglamentu padarytus pakeitimus,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamento (ES) 2017/1938 pakeitimai

    Reglamentas (ES) 2017/1938 iš dalies keičiamas taip:

    (1)2 straipsnis papildomas šiais punktais:

    „27. pildymo trajektorija – kiekvienai valstybei narei nustatyti keli tarpiniai tikslai, nurodyti Ia ir Ib prieduose;

    28. pripildymo tikslas – privalomas siektinas neskystintų gamtinių dujų saugyklų pripildymo lygis;

    29. strateginė saugykla – neskystintų gamtinių dujų, kurioms išleisti reikalingas valdžios institucijos leidimas, negalimų parduoti rinkoje ir išleidžiamų tik tiekimo stygiaus, tiekimo sutrikimo ar ekstremaliosios situacijos atveju, saugykla;

    30. strateginės atsargos – neskystintos gamtinės dujos, kurias perdavimo sistemos operatoriai įsigyja, valdo ir laiko tik siekdami vykdyti savo, kaip perdavimo sistemos operatorių, funkcijas ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dujos, kurios laikomos kaip strateginės atsargos, paskirstomos tik jei tai būtina siekiant užtikrinti, kad sistema veiktų saugiomis ir patikimomis sąlygomis, laikantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 13 straipsnio, arba jei pagal 11 straipsnį paskelbiama ekstremalioji situacija, o kitais atvejais jų parduoti didmeninėse dujų rinkose negalima.“;  

     

    (2)įterpiami 6a–6e straipsniai:

    „6a straipsnis

    Privalomas pripildymo tikslas ir pildymo trajektorija

    (1)Visos valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nustatytas bendros jų teritorijoje esančių saugyklų talpos pripildymo tikslas būtų pasiektas iki kiekvienų metų lapkričio 1 d.

    (2)2022 m. pripildymo tikslas yra 80 % atitinkamų valstybių narių teritorijoje esančių visų saugyklų talpos. Jei Komisija pagal 4 dalį nenusprendžia kitaip, pripildymo tikslas vėlesniais metais yra 90 %.

    (3)Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų pasiekti Ia ir Ib prieduose kiekvienai valstybei narei nurodyti tarpiniai tikslai. 2022 metų tarpiniai tikslai nustatomi tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių. Nuo 2023 m. valstybės narės užtikrina, kad būtų pasiekti vasario, gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesių tarpiniai tikslai.

    (4)Komisijai suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su Dujų koordinavimo grupe, priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiant Ib priedą nurodomas pripildymo tikslas ir pildymo trajektorija laikotarpiu nuo 2023 m., laikantis 19 straipsnio nuostatų. Tas deleguotasis aktas priimamas ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, kuriais nustatomas naujas pripildymo tikslas, gruodžio 31 d. Komisijos nustatytas pripildymo tikslas ir pildymo trajektorija grindžiami bendros tiekimo saugumo padėties ir dujų paklausos bei pasiūlos raidos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse vertinimu ir nustatomi taip, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas, kartu išvengiant nereikalingos naštos valstybėms narėms, dujų rinkos dalyviams, laikymo sistemos operatoriams ar piliečiams.

    (5)Jei valstybė narė negali įvykdyti pripildymo tikslo dėl vienos ar daugiau jos teritorijoje esančių saugyklų specifinių techninių charakteristikų, pavyzdžiui, ypač mažo įleidimo rodiklio, valstybei narei leidžiama pasiekti pripildymo tikslą tik gruodžio 1 d. Valstybė narė iki lapkričio 1 d. informuoja Komisiją, nurodydama vėlavimo priežastis.

    (6)Pripildymo tikslas netaikomas tokiais atvejais ir tol, kol Komisija pagal 12 straipsnį yra paskelbusi Sąjungos arba regioninio masto ekstremaliąją situaciją.

    (7)Kompetentingos institucijos kiekvienais metais nuolat stebi pildymo trajektoriją ir reguliariai teikia ataskaitas Dujų koordinavimo grupei. Jei konkrečios valstybės narės pripildymo lygis yra daugiau kaip 2 procentiniais punktais mažesnis už pildymo trajektorijos lygį pagal Ib priedą, kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi veiksmingų priemonių pripildymo lygiui padidinti. Valstybės narės Komisiją ir Dujų koordinavimo grupę informuoja apie taikomas priemones.

    (8)Didelio ir ilgalaikio nukrypimo nuo pildymo trajektorijų atveju imamasi šių priemonių:

    (a)pasikonsultavusi su Dujų koordinavimo grupe ir atitinkama valstybe nare, Komisija pateikia valstybei narei įspėjimą ir rekomenduoja imtis nedelsiant taikytinų priemonių;

    (b)jei nukrypimas nuo trajektorijos per vieną mėnesį nuo įspėjimo datos reikšmingai nesumažinamas, Komisija, pasikonsultavusi su Dujų koordinavimo grupe ir atitinkama valstybe nare, kraštutiniu atveju priima sprendimą įpareigoti valstybę narę imtis priemonių, kuriomis būtų veiksmingai pašalintas nukrypimas nuo trajektorijos, įskaitant, kai tinkama, vieną ar kelias 6b straipsnio 1 dalyje išvardytas priemones arba bet kokią kitą priemonę, kuri padėtų užtikrinti, kad pagal šį straipsnį būtų pasiektas privalomas pripildymo tikslas;

    (c)priimdama sprendimą dėl tinkamų priemonių pagal b punktą, Komisija atsižvelgia į konkrečią atitinkamos valstybės narės padėtį, pavyzdžiui, saugyklų dydžio ir šalies viduje suvartojamo dujų kiekio santykį arba saugyklų svarbą tiekimo saugumui regione. Visomis priemonėmis, kurių Komisija imasi siekdama pašalinti nukrypimą nuo 2022 metų pildymo trajektorijos, atsižvelgiama į trumpą šio straipsnio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu laikotarpį, kuris galėjo prisidėti prie nukrypimo nuo 2022 metų pildymo trajektorijos;

    (d)Komisija užtikrina, kad priemonėmis nebūtų viršijama to, kas būtina tiekimo saugumui užtikrinti, neužkraunant neproporcingos naštos valstybėms narėms, dujų rinkos dalyviams, laikymo sistemos operatoriams ar piliečiams.

    6b straipsnis

    Pripildymo tikslo įgyvendinimas

    (1)Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, įskaitant finansines paskatas ar kompensacijas rinkos dalyviams, siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti 6 straipsnio a punkte nustatyti privalomi pripildymo tikslai. Šios priemonės visų pirma gali apimti šiuos veiksmus:

    (a)įpareigoti dujų tiekėjus laikyti minimalų dujų kiekį saugyklose;

    (b)įpareigoti saugyklų savininkus rinkos dalyviams skelbti konkursą dėl savo pajėgumų;

    (c)įpareigoti perdavimo sistemos operatorius pirkti ir valdyti strategines dujų atsargas tik tam, kad jie galėtų vykdyti savo, kaip perdavimo sistemos operatorių, funkcijas ir užtikrinti tiekimo saugumą ekstremaliųjų situacijų atveju;

    (d)kartu su kitomis valstybėmis narėmis naudoti koordinuotas priemones, pavyzdžiui, SGD pirkimo platformas, siekiant kuo labiau padidinti SGD naudojimą ir sumažinti su infrastruktūra bei reguliavimu susijiusias kliūtis, trukdančias bendrai naudoti SGD saugykloms pripildyti;

    (e)teikti finansines paskatas rinkos dalyviams arba kompensuoti galimą pajamų stygių arba dėl rinkos dalyvių įsipareigojimų patiriamas išlaidas, kurių negalima padengti iš pajamų;

    (f)priimti veiksmingas priemones, kuriomis laikymo pajėgumų turėtojai būtų įpareigoti naudoti arba išleisti nepanaudotus užsakytus pajėgumus.

    (2)Pagal šį straipsnį priimamos tik tos priemonės, kurios būtinos pripildymo tikslui pasiekti, yra aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės ir patikrinamos. Dėl jų neturi būti nederamai iškraipoma konkurencija ar trikdomas veiksmingas dujų vidaus rinkos veikimas ar keliamas pavojus kitų valstybių narių arba Sąjungos dujų tiekimo saugumui.

    (3)Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų garantuotas esamos infrastruktūros naudojimas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir taip efektyviai užtikrintas energijos tiekimo saugumas. Šiomis priemonėmis jokiomis aplinkybėmis netrikdomas ir neribojamas tarpvalstybinis saugyklų arba SGD įrenginių naudojimas ir neribojami tarpvalstybiniai perdavimo pajėgumai, paskirstyti pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/459.

    6c straipsnis
    Naštos pasidalijimas

    (1)Valstybės narės, kuriose saugyklų nėra, užtikrina, kad vidaus rinkos dalyviai su laikymo sistemų operatoriais iš valstybių narių, kuriose yra saugyklų, sudarytų susitarimus, kuriais užtikrinama, kad iki lapkričio 1 d. būtų galima panaudoti tokį tose valstybėse narėse laikomą kiekį, kuris atitinka bent 15 % valstybėje narėje, kurioje saugyklų nėra, per metus suvartojamo dujų kiekio. Jei dėl tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų ar kitų techninių apribojimų panaudoti viso 15 % už šalies ribų laikomo kiekio yra neįmanoma, už valstybės narės, kurioje saugyklų nėra, ribų laikomi tik techniškai panaudotini kiekiai.

    (2)Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės, kuriose saugyklų nėra, kartu su viena ar daugiau valstybių narių, kuriose yra saugyklų, gali verčiau sukurti naštos pasidalijimo mechanizmą. Naštos pasidalijimo mechanizmas grindžiamas atitinkamais naujausio rizikos vertinimo pagal 7 straipsnį duomenimis ir jį taikant atsižvelgiama į šiuos parametrus:

    (a)finansinės paramos, kuria siekiama užtikrinti pripildymo tikslų įgyvendinimą, išlaidas, neatsižvelgiant į išlaidas, susijusias su strateginių saugyklų pripildymu;

    (b)dujų kiekį, reikalingą saugomų vartotojų poreikiams patenkinti pagal 6 straipsnio 1 dalį;

    (c)techninius apribojimus, pvz., turimus laikymo pajėgumus, techninius tarpvalstybinius pajėgumus, išleidimo rodiklius. 

    (3)Apie bendrai sukurtą mechanizmą Komisijai pranešama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio įsigaliojimo.

    (4)Kad užtikrintų 1 dalyje nustatyto įpareigojimo laikyti dujas kitose valstybėse narėse įgyvendinimą arba 2 dalyje numatyto bendrai sukurto mechanizmo įgyvendinimą, valstybės narės, kuriose nėra saugyklų, rinkos dalyviams gali teikti paskatas arba finansinę kompensaciją, kad kompensuotų pajamų stygių arba dėl jiems nustatytų įpareigojimų patiriamas išlaidas, kurių negalima padengti iš pajamų. Jeigu priemonė finansuojama iš rinkliavos, ta rinkliava neskiriama tarpvalstybiniams sujungimo taškams.

    6d straipsnis

    Stebėsena ir vykdymo užtikrinimas

    (1)Laikymo sistemos operatoriai valstybių narių, kuriose jie yra, kompetentingoms institucijoms praneša pripildymo lygį kiekviename kontrolės taške, nustatytame pagal Ia ir Ib priedus.

    (2)Valstybių narių kompetentingos institucijos kiekvieno mėnesio pabaigoje tikrina jų teritorijoje esančių saugyklų pripildymo lygius ir nepagrįstai nedelsdamos praneša rezultatus Komisijai.

    (3)Remdamasi valstybių narių kompetentingų institucijų pateikta informacija, Komisija reguliariai teikia ataskaitas Dujų koordinavimo grupei.

    (4)Dujų koordinavimo grupė padeda Komisijai tikrinti pripildymo tikslus ir pildymo trajektorijas ir parengia Komisijai skirtas gaires dėl tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis tais atvejais, kai valstybės narės nepasiekia pildymo trajektorijos tikslų arba pripildymo tikslų.

    (5)Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kurios padėtų pasiekti pildymo trajektoriją ir pripildymo tikslą ir užtikrinti, kad rinkos dalyviai vykdytų laikymo įpareigojimus, kurie būtini tam, kad ta trajektorija ir tikslas būtų pasiekti, be kita ko, jiems nustatydamos pakankamai atgrasomas sankcijas ir baudas.

    (6)Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie vykdymo užtikrinimo priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą.

    (7)Tais atvejais, kai turi būti keičiamasi neskelbtina komercine informacija, Komisija gali sušaukti Dujų koordinavimo grupės posėdžius, kuriuose dalyvauja tik valstybės narės.

    (8)Keičiamasi tik tokia informacija, kurios reikia siekiant vykdyti atitikties šio reglamento reikalavimams stebėseną. Komisija, reguliavimo institucijos ir valstybės narės užtikrina pagal šį reglamentą gautos neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

    6e straipsnis

    Taikymo sritis

    6a–6d straipsnių nuostatos netaikomos SGD įrenginių dalims, kurios naudojamos laikymo veiklai.“;

    (3)priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedo tekstą.

    2 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 715/2009 pakeitimai

    (1)Įterpiamas 3a straipsnis:

    „3a straipsnis

    Laikymo sistemos operatorių sertifikavimas

    (1)Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas laikymo sistemos operatorius, įskaitant perdavimo sistemos operatorių kontroliuojamus laikymo sistemos operatorius, pagal šį straipsnį būtų sertifikuotas reguliavimo institucijos arba atitinkamos valstybės narės paskirtos kitos kompetentingos institucijos, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pareiga sertifikuoti laikymo operatorius pagal šį straipsnį taip pat taikoma perdavimo sistemos operatorių kontroliuojamiems laikymo sistemų operatoriams, kurie jau sertifikuoti pagal veiklos rūšių atskyrimo taisykles, nustatytas Direktyvos 2009/73/EB 9–11 straipsniuose.

    (2)Laikymo sistemos operatorių, eksploatuojančių saugyklas, kurių talpa viršija 3,5 TWh ir kurių pripildymo 2021 m. kovo 31 d. ir 2022 m. kovo 31 d. vidutinis lygis nesiekė 30 % jų didžiausios talpos, 1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija per 100 darbo dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos arba nuo pranešimo pagal 8 dalį gavimo dienos priima sprendimo dėl laikymo sistemos operatorių sertifikavimo projektą. Sprendimo dėl visų kitų laikymo sistemos operatorių projektas priimamas per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos arba nuo pranešimo pagal 7 arba 8 dalį gavimo dienos. Svarstydama energijos tiekimo saugumui kylančią riziką, 1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija atsižvelgia į bet kokią nacionalinio, regioninio ar Sąjungos lygmens tiekimo saugumo riziką, kylančią, pavyzdžiui, dėl:

    (a)valdymo nuosavybės teise, tiekimo ar kitų komercinių ryšių, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos saugyklos operatoriaus paskatoms ir gebėjimui pripildyti saugyklą;

    (b)Sąjungos teisių ir pareigų trečiosios šalies ar trečiųjų šalių atžvilgiu, kylančių pagal tarptautinę teisę, įskaitant visus su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga ir kurie susiję su energijos tiekimo saugumo klausimais;

    (c)atitinkamos valstybės narės (-ių) teisių ir pareigų trečiosios šalies ar trečiųjų šalių atžvilgiu, kylančių pagal su jomis sudarytus susitarimus, jei jie atitinka Sąjungos teisę; arba

    (d)visų kitų ypatingų konkretaus atvejo faktų ir aplinkybių.

    (3)1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija atsisako išduoti sertifikatą, jei įrodoma, kad asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja laikymo sistemos operatorių arba turi kokių nors teisių jo atžvilgiu, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/73/EB 9 straipsnyje, gali kelti pavojų bet kurios valstybės narės ar Sąjungos energijos tiekimo saugumui arba esminiams saugumo interesams. Tačiau 1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija gali išduoti sertifikatą su sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad visų rūšių rizika, kuri gali turėti neigiamos įtakos šiame reglamente numatytam saugyklų pripildymui, būtų pakankamai sumažinta, ir jei tų sąlygų įgyvendinamumas gali būti visiškai užtikrintas taikant veiksmingo įgyvendinimo ir stebėsenos priemones.

    (4)Jei 1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija padaro išvadą, kad 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekimo saugumo rizikos negalima pašalinti, ir todėl atsisako išduoti sertifikatą, ji:

    (a)reikalauja, kad bet kuris asmuo ar asmenys, kurie, jos nuomone, gali kelti pavojų bet kurios valstybės narės ar Sąjungos energijos tiekimo saugumui arba esminiams saugumo interesams, atsisakytų turimų laikymo sistemos operatoriaus akcijų ar jo atžvilgiu turimų teisių, ir nustato tokio atsisakymo terminą;

    (b)prireikus nurodo taikyti laikinąsias priemones, kuriomis užtikrinama, kad toks asmuo ar asmenys negalėtų kontroliuoti to laikymo sistemos operatoriaus ar turėti jo atžvilgiu teisių iki akcijų ar teisių atsisakymo; ir

    (c)priima sprendimą dėl atitinkamų kompensacinių priemonių.

    (5)1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija nedelsdama praneša Komisijai apie sprendimo projektą ir pateikia visą su tuo sprendimu susijusią informaciją. Komisija savo nuomonę dėl sprendimo projekto 1 dalyje nurodytai nacionalinei reguliavimo institucijai arba paskirtajai institucijai pateikia per 50 darbo dienų. 1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija visapusiškai atsižvelgia į Komisijos nuomonę.

    (6)1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija priima sprendimą dėl laikymo sistemos operatorių sertifikavimo ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo Komisijos nuomonės gavimo dienos.

    (7)Prieš pradedant eksploatuoti pastatytą naują saugyklą, laikymo sistemos operatorius sertifikuojamas pagal 1–6 dalis. Laikymo sistemos operatorius praneša 1 dalyje nurodytai reguliavimo institucijai arba paskirtajai institucijai apie savo ketinimą pradėti eksploatuoti saugyklą.

    (8)Laikymo sistemos operatoriai 1 dalyje nurodytai reguliavimo institucijai arba paskirtajai institucijai praneša apie visus planuojamus sandorius, dėl kurių reikėtų iš naujo įvertinti jų atitiktį 1 ir 2 dalyse nustatytiems sertifikavimo reikalavimams.

    (9)1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija tikrina, ar laikymo sistemos operatoriai nuolat laikosi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų. Ji pradeda sertifikavimo procedūrą tokiai atitikčiai užtikrinti:

    (a)gavusi perdavimo sistemos operatoriaus pranešimą pagal 7 arba 8 dalį;

    (b)savo iniciatyva, jei sužino, kad dėl laikymo sistemos operatoriaus atžvilgiu turimų teisių arba tam operatoriui daromos įtakos planuojamo pokyčio gali būti nesilaikoma 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų;

    (c)gavusi pagrįstą Komisijos prašymą.

    (10)Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tęstinį saugyklų eksploatavimą savo teritorijoje. Tų saugyklų eksploatavimas gali būti nutraukiamas tik jei 1 dalyje nurodyta reguliavimo institucija arba paskirtoji institucija, atsižvelgusios į ENTSOG nuomonę, atlieka vertinimą ir padaro išvadą, kad dėl nutraukto eksploatavimo dujų tiekimo saugumas nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu nesumažėja. Jei nutraukti eksploatavimo neleidžiama, prireikus imamasi atitinkamų kompensacinių priemonių.

    (11)Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatoma išsami šios dalies taikymo pagal 19 straipsnį tvarka.

    (12)Šio straipsnio nuostatos netaikomos dujoms laikyti naudojamoms SGD įrenginių dalims.“

    (2)13 straipsnis papildomas 3 dalimi:

    „3. Įleidimo iš saugyklų taškuose ir išleidimo į saugyklas taškuose pajėgumu grindžiamiems perdavimo tarifams taikoma 100 % nuolaida, nebent ir tiek, kiek saugykla, prijungta prie vieno arba daugiau perdavimo ar skirstymo tinklų, naudojamasi siekiant konkuruoti su sujungimo tašku. Komisija iš naujo išnagrinėja šią tarifų nuolaidą praėjus 5 metams nuo reglamento įsigaliojimo. Ji įvertina, ar šiame straipsnyje nustatytas sumažinimo lygis tebėra tinkamas atsižvelgiant į laikymo įpareigojimą pagal Reglamento (ES) 2017/1938 6a straipsnį.“

    3 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas taikomas iki 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymu grindžiamo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos įsigaliojimo dienos.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje

    Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

    Pirmininkas    Pirmininkas



    FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

    1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

    1.1.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

    Europos žaliasis kursas. Energetika. Energijos tiekimo saugumas

    1.2.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

    nauju veiksmu 

     nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 5  

     esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

     vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

    1.3.Tikslas (-ai)

    1.3.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

    Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti labai didelę riziką tiekimo saugumui ir Sąjungos ekonomikai, kylančią dėl iš esmės pasikeitusios geopolitinės padėties. Pasiūlymu visų pirma siekiama užtikrinti, kad Sąjungoje turimi laikymo pajėgumai, kurie yra itin svarbūs siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, neliktų nepanaudoti; taip siekiama užtikrinti, kad, laikantis solidarumo principo, būtų galima dalytis visoje Sąjungoje veikiančiomis saugyklomis.

    Tuo tikslu nustatomas privalomas minimalus saugyklose laikytinas dujų kiekis padės sustiprinti tiekimo saugumą iki 2022–2023 m. žiemos ir vėlesniais žiemos laikotarpiais. Privalomas laikymo sistemos operatorių sertifikavimas užtikrins, kad būtų galima išvengti galimos tiekimo saugumo rizikos, kuri galėtų kilti dėl ypatingos svarbos laikymo infrastruktūrai daromos įtakos. Galiausiai, saugyklų naudojimas bus skatinamas leidžiant saugyklų naudotojams netaikyti perdavimo tarifų saugyklų įleidimo ar išleidimo taškuose.

    1.3.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

    #1 konkretus tikslas.

    Deramas laikomų dujų kiekis Europos Sąjungoje 2022 m. lapkričio mėn.

    #2 konkretus tikslas.

    Deramas laikomų dujų kiekis Europos Sąjungoje 2023 m. lapkričio mėn. ir vėliau

    #3 konkretus tikslas.

    ES laikymo sistemos operatorių sertifikavimas per 18 mėnesių

    1.3.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

    Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

    Didesnis ES strateginis savarankiškumas

    Didesnis ES energetinis saugumas

    Stabilumas ir (arba) sumažėjęs dujų rinkų kintamumas

    1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

    Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

    Saugyklų pripildymo rodikliai lapkričio mėn. nuo 2022 m.

    Sertifikuotų ES laikymo sistemos operatorių skaičius

    1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

    1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

    Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Versalyje susitikusių valstybių ir vyriausybių vadovų prašymą ir turėtų būti įgyvendinamas nedelsiant, be kita ko, sutarus su teisėkūros institucijomis paspartinti bendro sprendimo procedūrą.

    1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

    Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

    Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

    1.4.3.Panašios patirties išvados

    Iš šių metų patirties matyti, kad dujų saugyklos turi būti tinkamai pripildytos iki šildymo sezono pradžios, o dujos turi būti išleidžiamos taip, kad nekiltų pavojus ES tiekimo saugumui. Tai labai svarbu siekiant apsaugoti Europos piliečius ir įmones nuo galimų sutrikimų ir užtikrinti ES strateginį savarankiškumą.

    1.4.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

    Ši iniciatyva patenka į Europos žaliojo kurso, kurio svarbus ramstis yra tiekimo saugumas, taikymo sritį.

    1.4.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

    Šiam teisės aktui įgyvendinti reikės papildomų žmogiškųjų išteklių ir tam tikrų administracinių išlaidų.

    1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

    trukmė ribota

       galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

       įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

     trukmė neribota

    Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2022 iki 2027 m.,

    vėliau – visuotinis taikymas.

    1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 6   

     Tiesioginis valdymas vykdomas Komisijos

     padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

       vykdomųjų įstaigų.

     Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

     Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

    trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

    tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

    EIB ir Europos investicijų fondui;

    įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

    viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

    atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

    Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

    Pastabos

    netaikoma

    2.VALDYMO PRIEMONĖS 

    2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

    Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

    Šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nurodytos išlaidos darbuotojams ir galimos administracinės priemonės. Šios rūšies išlaidoms taikomos standartinės taisyklės.

    2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

    2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

    Šios rūšies išlaidoms taikomos standartinės taisyklės.

    2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

    Apskritai šiai iniciatyvai įgyvendinti reikalingos išlaidos darbuotojams ir galbūt administracinės priemonės. Šios rūšies išlaidoms taikomos standartinės taisyklės.

    2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

    Apskritai šiai iniciatyvai įgyvendinti reikalingos išlaidos darbuotojams ir galbūt administracinės priemonės. Šios rūšies išlaidoms taikomos standartinės taisyklės.

    2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

    Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

    Apskritai šiai iniciatyvai įgyvendinti reikalingos išlaidos darbuotojams ir galbūt administracinės priemonės. Šios rūšies išlaidoms taikomos standartinės taisyklės.

    3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

    3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

    ·Dabartinės biudžeto eilutės

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

    Biudžeto eilutė

    Išlaidų 
    rūšis

    Įnašas

    Numeris  

    DA / NDA 7

    ELPA šalių 8

    valstybių kandidačių 9

    trečiųjų valstybių

    pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    ·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

    Biudžeto eilutė

    Išlaidų 
    rūšis

    Įnašas

    Numeris  

    DA / NDA

    ELPA šalių

    valstybių kandidačių

    trečiųjų valstybių

    pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    netaikoma

    3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

    3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Daugiametės finansinės programos išlaidų 
    kategorija

    Numeris

    netaikoma

    <….> GD

    N 
    metai 10

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    • Veiklos asignavimai

    Biudžeto eilutė 11

    Įsipareigojimai

    1a

    Mokėjimai

    2a

    Biudžeto eilutė

    Įsipareigojimai

    1b

    Mokėjimai

    2b

    Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 12  

    Biudžeto eilutė

    3

    IŠ VISO asignavimų 
    <…….> GD

    Įsipareigojimai

    = 1a + 1b + 3

    Mokėjimai

    = 2a + 2b

    + 3

     



     IŠ VISO veiklos asignavimų

    Įsipareigojimai

    4

    Mokėjimai

    5

    • IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

    6

    IŠ VISO asignavimų 
    pagal daugiametės finansinės programos 
    <…> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    Įsipareigojimai

    = 4 + 6

    Mokėjimai

    = 5 + 6

    Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

    • IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)

    Įsipareigojimai

    4

    Mokėjimai

    5

    IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)

    6

    IŠ VISO asignavimų 
    pagal daugiametės finansinės programos 
    1–6 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS 
    (Orientacinė suma)

    Įsipareigojimai

    = 4 + 6

    Mokėjimai

    = 5 + 6





    Daugiametės finansinės programos išlaidų 
    kategorija

    7

    „Administracinės išlaidos“

    Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N 
    metai

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    <….> Energetikos (ENER)

    • Žmogiškieji ištekliai

    2,355

    2,355

    2,355

    2,198

    2,041

    1,884

    -

    13,188

    • Kitos administracinės išlaidos

    0,080

    0,150

    0,150

    0,150

    0,150

    0,150

    -

    0,830

    IŠ VISO <….> GD

    Asignavimai

    2,455

    2,505

    2,505

    2,384

    2,191

    2,304

    -

    14,018

    IŠ VISO asignavimų 
    pagal daugiametės finansinės programos 
    7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

    2,455

    2,505

    2,505

    2,384

    2,191

    2,304

    -

    14,018

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N 
    metai 13

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    IŠ VISO asignavimų 
    pagal daugiametės finansinės programos 
    1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

    Įsipareigojimai

    2,455

    2,505

    2,505

    2,384

    2,191

    2,304

    -

    14,018

    Mokėjimai

    2,455

    2,505

    2,505

    2,384

    2,191

    2,304

    -

    14,018

    3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas netaikoma

    Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

    N 
    metai

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    ATLIKTI DARBAI

    Rūšis 14

    Vidutinės sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Bendras skaičius

    Iš viso sąnaudų

    1 KONKRETUS TIKSLAS 15 ...

    – Atliktas darbas

    – Atliktas darbas

    – Atliktas darbas

    1 konkretaus tikslo tarpinė suma

    2 KONKRETUS TIKSLAS ...

    – Atliktas darbas

    2 konkretaus tikslo tarpinė suma

    IŠ VISO

    3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N 
    metai 16

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    Daugiametės finansinės programos 
    7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

    Žmogiškieji ištekliai

    2,355

    2,355

    2,355

    2,198

    2,041

    1,884

    -

    13,188

    Kitos administracinės išlaidos

    0,080

    0,150

    0,150

    0,150

    0,150

    0,150

    -

    0,830

    Daugiametės finansinės programos 
    7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

    2,455

    2,505

    2,505

    2,384

    2,191

    2,304

    -

    14,018

    Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 17

    Žmogiškieji ištekliai

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    Kitos administracinio
    pobūdžio išlaidos

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    Tarpinė suma, 
    neįtraukta į daugiametės finansinės programos 
    7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    0

    IŠ VISO

    2,455

    2,505

    2,505

    2,384

    2,191

    2,304

    -

    14,018

    Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

    Sąmatą surašyti etatų vienetais

    N 
    metai

    N + 1 
    metai

    N + 2 metai

    N + 3 metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

     Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

    20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

    15

    15

    15

    14

    13

    12

    -

    20 01 02 03 (Delegacijos)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 18

    20 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD delegacijose)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    XX 01 xx yy zz   19

    - būstinėje

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    - delegacijose

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    01 01 01 12 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    IŠ VISO

    15

    15

    15

    14

    13

    12

    -

    XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

    Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    Vykdytinų užduočių aprašymas:

    Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

    Pasiūlyme nustatoma nauja, sustiprinta dujų tiekimo saugumo struktūra, numatant naujus įpareigojimus valstybėms narėms ir atitinkamai sustiprinant Energetikos GD vaidmenį įvairiose srityse:

    ·bendras reglamento valdymas ir įgyvendinimas (1 etatų vienetas),

    ·sustiprintos Dujų koordinavimo grupės vaidmens valdymas (0,5 etatų vieneto),

    ·pripildymo rodiklių stebėsena ir techninio įgyvendinimo elementų, pavyzdžiui, pildymo trajektorijų (įskaitant ekonominę ir techninę analizę ir duomenų valdymą) nustatymas (1,5 etatų vieneto),

    ·naujo 6d straipsnio 7 dalyje numatytų priemonių teisinis įgyvendinimas (apytikslis metinis vidurkis – 5 įspėjamieji sprendimai; 2 sprendimai dėl kraštutinių priemonių) (2 etatų vienetai),

    ·SGD platformos, numatytos naujo 6b straipsnio 1 dalyje, valdymas (5 etatų vienetai),

    ·pranešimų apie naštos pasidalijimą, kuris numatytas 6c straipsnyje, vertinimas (1 etatų vienetas),

    ·nuomonė dėl laikymo sistemos operatorių sertifikavimo (3 etatų vienetai),

    ·administracinė parama (1 etatų vienetas).

    Išorės darbuotojai

    netaikoma

    3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

    Pasiūlymas (iniciatyva)

       Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

    Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.

       Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

    Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.

       Reikia persvarstyti DFP.

    Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

    3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

    Pasiūlyme (iniciatyvoje):

       nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

       numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

    Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N 
    metai 20

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    Iš viso

    Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

     

    3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

       Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

    nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Biudžeto pajamų eilutė:

    Einamųjų finansinių metų asignavimai

    Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 21

    N 
    metai

    N + 1 
    metai

    N + 2 
    metai

    N + 3 
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    …………. straipsnis

    Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

    netaikoma

    Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

    netaikoma

    (1)

       COM/2021/804 final.

    (2)    COM(2022) 108 final, 1.2 skirsnis: „Siekdamos paskatinti pripildyti saugyklas, valstybės narės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą gali teikti pagalbą tiekėjams, pavyzdžiui, garantijų forma (abipusis susitarimas dėl skirtumų).“
    (3)     Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registras (europa.eu) .
    (4)    2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL L 280, 2017 10 28, p. 1).
    (5)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
    (6)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .
    (7)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
    (8)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
    (9)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.
    (10)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
    (11)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.
    (12)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
    (13)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
    (14)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
    (15)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
    (16)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
    (17)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
    (18)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.
    (19)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
    (20)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
    (21)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.
    Top

    Briuselis, 2022 03 23

    COM(2022) 135 final

    PRIEDAS

    prie

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

    kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų







    I PRIEDAS

    Reglamento (ES) 2017/1938 priedai iš dalies keičiami taip:

    1)    Įterpiamas Ia priedas:

    „Ia priedas

    Orientaciniai pildymo trajektorijų tikslai 2022 m.

    Šalis 

    Rugpjūčio 1 d. kontrolės taško lygis 

    Rugsėjo 1 d. kontrolės taško lygis 

    Spalio 1 d. kontrolės taško lygis

    Lapkričio 1 d. kontrolės taško lygis

    AT 

    57 %

    65 %

    72 %

    80 %

    BE 

    75 %

    77 %

    78 %

    80 %

    BG 

    59 %

    66 %

    73 %

    80 %

    CZ 

    62 %

    68 %

    74 %

    80 %

    DE 

    62 %

    68 %

    74 %

    80 %

    DK 

    68 %

    72 %

    76 %

    80 %

    ES 

    76 %

    77 %

    79 %

    80 %

    FR 

    60 %

    67 %

    73 %

    80 %

    HR

    58 %

    65 %

    73 %

    80 %

    HU 

    60 %

    67 %

    73 %

    80 %

    IT 

    66 %

    71 %

    75 %

    80 %

    LV 

    64 %

    69 %

    75 %

    80 %

    NL 

    60 %

    67 %

    73 %

    80 %

    PL 

    78 %

    79 %

    79 %

    80 %

    PT 

    80 %

    80 %

    80 %

    80 %

    RO 

    61 %

    67 %

    74 %

    80 %

    SE 

    54 %

    63 %

    71 %

    80 %

    SK 

    61 %

    67 %

    74 %

    80 %

    ES vidurkis 

    63 %

    68 %

    74 %

    80 %“;

    2)    Įterpiamas Ib priedas:

    „Ib priedas

    Orientaciniai pildymo trajektorijų tikslai po 2022 m.

    Šalis

    Vasario 1 d. kontrolės taškas

    Gegužės 1 d. kontrolės taško lygis 

    Liepos 1 d. kontrolės taško lygis 

    Rugsėjo 1 d. kontrolės taško lygis 

    Lapkričio 1 d. kontrolės taškas

    AT 

    47 %

    39 %

    56 %

    73 %

    90 %

    BE 

    43 %

    37 %

    65 %

    82 %

    90 %

    BG 

    40 %

    24 %

    46 %

    73 %

    90 %

    CZ 

    39 %

    29 %

    49 %

    70 %

    90 %

    DE 

    47 %

    39 %

    56 %

    73 %

    90 %

    DK 

    42 %

    23 %

    45 %

    68 %

    90 %

    ES 

    66 %

    64 %

    72 %

    81 %

    90 %

    FR 

    30 %

    19 %

    43 %

    66 %

    90 %

    HR

    32 %

    23 %

    45 %

    68 %

    90 %

    HU 

    52 %

    46 %

    61 %

    75 %

    90 %

    IT 

    41 %

    33 %

    52 %

    74 %

    90 %

    LV 

    49 %

    36 %

    54 %

    72 %

    90 %

    NL 

    38 %

    27 %

    48 %

    69 %

    90 %

    PL 

    41 %

    33 %

    52 %

    71 %

    90 %

    PT 

    68 %

    72 %

    78 %

    84 %

    90 %

    RO 

    41 %

    33 %

    52 %

    71 %

    90 %

    SE 

    60 %

    55 %

    67 %

    78 %

    90 %

    SK 

    46 %

    37 %

    54 %

    72 %

    90 %

    ES vidurkis 

    43 %

    33 %

    52 %

    72 %

    90 %

    Top