1.   

pabrėžia regionų ir miestų įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) – visuotinės koncepcijos, kuria siekiama kurti sąžiningesnį, teisingesnį, įtraukesnį, tvaresnį ir atsparesnį pasaulį, ir jų svarbą tvariam Europos ekonomikos atsigavimui ir ilgalaikiam tvariam augimui;

2.   

pabrėžia savo aktyvų vaidmenį Europos lygmeniu įgyvendinant DVT. Praėjusiais metais priėmus RK nuomonę „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas iki 2030 m.“ buvo žengtas svarbus žingsnis, kuris dera su 2021 m. birželio mėn. priimtomis Tarybos išvadomis ir dėl kurio būtina imtis tolesnių veiksmų;

3.   

pabrėžia, kad Darbotvarkė iki 2030 m. artėja prie įgyvendinimo etapo vidurio, ir akcentuoja, kad tiki DVT naudingumu, ypač visais valdymo lygmenimis skatinant politikos nuoseklumą ir įtraukumą;

4.   

apgailestauja, kad pandemija, karas Ukrainoje, didėjanti infliacija, energetikos krizė Europoje ir kitos pastarojo meto tendencijos prisidėjo prie tam tikro pažangos siekiant DVT sulėtėjimo; pabrėžia savo susirūpinimą dėl lėtėjančių kovos su klimato kaita veiksmų ir didėjančio skurdo pavojaus, ypač pažeidžiamoms grupėms, migrantų kilmės žmonėms ir pabėgėliams; tačiau pakartoja, kad pritaria tam, kad į DTV ir toliau būtų sutelktas dėmesys ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis pagal jų atitinkamą kompetenciją;

5.   

iš tiesų mano, kad visos pastangos ir iniciatyvos, kuriomis siekiama įveikti krizes, taip pat galėtų būti laikomos galimybe prisidėti prie DVT įgyvendinimo ir suteikti šiam procesui naują postūmį;

6.   

patvirtina, kad DVT gali būti vienintelis holistinis ateities planas, kuriuo būtų galima pasiekti pusiausvyrą gausėjant įvairioms programoms ir susitarimams visais lygmenimis – tai, be kita ko, Paryžiaus susitarimas, nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (NEGADP) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), Biologinės įvairovės konvencija, ES žaliasis kursas, naujoji ES miestų darbotvarkė; be to, pabrėžia holistinį DVT pobūdį ir universalumą, o tai apima mokslą, ekonomiką, politiką, pilietinę visuomenę ir visus piliečius visais valdymo lygmenimis;

7.   

ragina ES aktyviau dalyvauti ir parengti bendrą DVT įgyvendinimo strategiją; atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir išteklius ir į tai, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, deja, nėra nuorodų į DVT ir teritorinį aspektą;

8.   

pabrėžia, kad vis daugiau Europos miestų ir regionų naudojasi DVT savo bendrai ekonomikos augimo ir ekonomikos gaivinimo strategijai remti ir kad šiuo teritoriniu aspektu turi būti papildytas ES indėlis į 2023 m. rugsėjo mėn. vyksiantį JT aukščiausiojo lygio susitikimą DVT klausimais; mano, kad naujos JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategijos turėtų būti grindžiamos principu „iš apačios į viršų“, nes vietos ir regionų lygmeniu galima taikyti įtraukesnį požiūrį, be kita ko, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus vietoje;

9.   

pabrėžia poreikį gerinti Aukščiausiojo lygio susitikimo DTV klausimais koordinavimą su kitais atitinkamais procesais, pavyzdžiui, JT generalinio sekretoriaus nustatyta „Mūsų bendra darbotvarke“, Švietimo transformavimo aukščiausiojo lygio susitikimu, Aukščiausiojo lygio susitikimu ateities klausimais, Sendajaus programos laikotarpio vidurio peržiūra ir Aukšto lygio dialogu vystymosi finansavimo klausimais, kurį taip pat planuojama surengti 2023 m. rugsėjį;

10.   

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms patartina rengti savanoriškas vietos peržiūras ir (arba) savanoriškas subnacionalines peržiūras, kurių rezultatai būtų įtraukti į savanoriškas nacionalines peržiūras: reikia taikyti tikrą daugiapakopio valdymo koordinavimo metodą, stiprinti gebėjimus ir dalytis geriausia patirtimi, kaip jau daroma įgyvendinant projektą URBACT „Pasauliniai miestų tikslai“ ir kai taikoma Tvarių miestų orientacine sistema;

11.   

atkreipia dėmesį į tai, kad dar gerokai prieš aukščiausiojo lygio susitikimą galima pasinaudoti galimybe pradėti tvirtesnį ES tarpinstitucinį dialogą, kad Europos Sąjungoje būtų propaguojamas naujas susidomėjimas DVT, veiksmingiau juos integruojant į Europos semestro veiklą ir EGADP ir sprendžiant įtraukumo, daugiapakopio valdymo, tikslų ir politikos suderinamumo klausimus; todėl ragina kitas ES institucijas šiuo klausimu bendradarbiauti su RK ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad sukurtas DVT aljansas – tarpparlamentinė neoficiali grupė Europos Parlamente;

12.   

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą siekti DVT, kuris yra visų jos veiksmų orientyras ir bendras kelrodis, be kita ko, įgyvendinant savo 2023 m. darbo programą ir rengiant pirmąją ES savanorišką peržiūrą, kuri šiais metais turėtų būti pateikta Jungtinėms Tautoms;

13.   

giria Europos Komisiją už jos darbą integruojant DVT į Europos semestrą ir integruojant juos į geresnio reglamentavimo priemones;

14.   

vis dėlto pažymi, kad šie ilgalaikiai procesai, ir ragina ir toliau dėti pastangas, taip pat didinti DVT matomumą visose ES priemonėse, be kita ko, įgyvendinant EGADP;

15.   

reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamo DVT integravimo į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Dauguma valstybių narių tik netiesiogiai mini DVT. Kaip matyti iš RK atlikto tyrimo, labai nedaug valstybių narių aiškiai susieja NEGADP komponentus su DVT (1). Be to, bendras DVT integravimo į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus lygis yra gana žemas, o didžiausias balas (vis dar mažesnis nei 50 proc.) gautas už ekonominius DVT (2);

16.   

atkreipia dėmesį į tai, kad DVT turėtų būti įtraukti į Europos semestro dokumentus, ir ragina Europos Komisijoje ir Taryboje imtis vadovaujamojo vaidmens aukščiausiu lygmeniu, kad būtų racionalizuotas ir supaprastintas atnaujinamas Europos semestras, pripažintas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo Europos semestre, daugiausia dėmesio skiriant „konkurenciniam tvarumui“;

17.   

rekomenduoja metinėje tvaraus augimo apžvalgoje užtikrinti didesnį DVT matomumą ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų konstatuojamosiose dalyse aiškiai nurodyti DVT, taip parodant, kad rekomendacijomis siekiama įgyvendinti DVT;

18.   

pakartoja savo raginimą greitai priimti Europos elgesio kodeksą, kad į Europos semestro valdymą būtų įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos, ir pažymi, kad Europos Komisija turėtų rodyti pavyzdį ir užmegzti Europos semestrui skirtą struktūruotą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, ypač todėl, kad atsirado spraga neatnaujinus ES aukšto lygio suinteresuotųjų subjektų platformos DVT klausimais;