EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 18

COM(2022) 710 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl aktyvesnės viešojo sektoriaus sąveikumo politikos





Susieti viešąsias paslaugas, remti viešąją politiką ir užtikrinti viešąją naudą


siekiant kurti sąveikią Europą

{SWD(2022) 710 final}

Turinys

1.    Aplinkybės    

2.    Sąveikios viešojo sektoriaus skaitmeninės pertvarkos skatinimas    

2.1    Kas yra sąveikumas    

2.2    Kodėl ES svarbu gerinti sąveikumą?    

3.    Aktyvesnis ES bendradarbiavimas sąveikumo srityje    

3.1    Bendros sąveikumo valdymo struktūros kūrimas    

3.2    Visų valdžios lygmenų įtraukimas    

3.3    Inovacijų skatinimas ir bendradarbiavimas „GovTech“ srityje    

3.4    Poveikio stebėjimas    

4.    Integruotasis ES politikos sąveikumas ir pritaikymas skaitmeninėms technologijoms    

4.1    ES politikos planavimas skaitmeniniame amžiuje    

4.2    Kryptingas sąveikumo finansavimas    

4.3    Sąveikumo integravimas į ES duomenų ir inovacijų politiką    

4.4    Tarptautinio bendradarbiavimo viešojo sektoriaus sąveikumo srityje plėtojimas    

1.Aplinkybės

Sąveikios skaitmeninės viešosios paslaugos yra būtinos norint sėkmingai vykdyti Europos Sąjungos bendrosios rinkos skaitmeninę pertvarką. Pasiekus, kad Europos viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija būtų įtrauki, sąžininga, atvira, tvari, grindžiama vertybėmis ir sąveiki, pramonė ir visuomenė turėtų daug naudos. Viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija sukuria labai stiprius traukiamuosius ir varomuosius Europos pramonės ir visuomenės skaitmenizacijos veiksnius 1 . ES vyriausybės 2 ir vietos bei regionų bendruomenės 3 pripažino viešojo sektoriaus svarbą vertybėmis grindžiamai europinei skaitmeninei pertvarkai ir jos potencialą. Tai patvirtinta ir ES skaitmeninės politikos kelrodžio dokumente, kuriame viešasis sektorius įvardytas kaip vienas iš keturių pagrindinių ES skaitmeninės trajektorijos orientyrų 4 . Skaitmeninės viešojo administravimo institucijos taip pat tapo itin svarbiais nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų elementais ir joms planuojama skirti 47 mlrd. EUR investicijų 5 .

Daugiau dėmesio skiriant viešojo sektoriaus sąveikumui veiksmingai susiejamos viešojo administravimo institucijos, politikos priemonės, žmonės ir įmonės, nes užtikrinamas sklandus paslaugų teikimas ir duomenų srautai, ir taip remiamos Europos ekonomikos gaivinimo pastangos ir atsparumas. Šitaip ES politika pritaikoma skaitmeniniam amžiui, nes užtikrinamas veiksmingas politikos įgyvendinimas skaitmeninėmis priemonėmis ir sąveikumas nuo pat politikos planavimo etapo, glaudžiai bendradarbiaujant politikos formuotojams ir IRT ekspertams. Be to, įsisuka sėkmingas į inovacijas orientuoto bendradarbiavimo planuojant ir teikiant skaitmenines viešąsias paslaugas ciklas.

Šis komunikatas pridedamas prie pasiūlymo dėl sąveikios Europos akto 6 , kuriuo siekiama sukurti bendrą sąveikumo valdymo struktūrą ir sudaryti palankesnes sąlygas bendrai kurti sąveikumo sprendinių ekosistemą visoje ES. Bendras sprendinių kūrimas, taip pat dalijimasis pasiteisinusiomis priemonėmis ir jų pakartotinis naudojimas yra greitas ir ekonomiškai efektyvus būdas planuoti skaitmenines viešąsias paslaugas. Glaudesnis bendradarbiavimas sąveikumo srityje yra labai svarbus siekiant visapusiškai išnaudoti viešojo sektoriaus pertvarkos potencialą, išvengti susiskaidymo ir pagerinti junglumą bei dalijimąsi duomenimis. Tuo siūloma politikos sistema padės apsaugoti Europos skaitmeninį suverenumą ir įgalins skaitmeninį subsidiarumą. Tvirtesnė ES vyriausybių sąveikumo politika padeda įgyvendinti Komisijos prioritetus ir skaitmeninės politikos darbotvarkę, o Europos viešasis sektorius geriau prisitaiko prie skaitmeninio amžiaus 7 .

2.Sąveikios viešojo sektoriaus skaitmeninės pertvarkos skatinimas

2.1Kas yra sąveikumas

Viešojo sektoriaus administravimo institucijų sąveikumas sudaro sąlygas bendradarbiauti ir užtikrinti viešųjų paslaugų veikimą tarpvalstybiniu mastu, peržengiantį sektorių ir organizacijų ribas. Tai naudinga žmonėms ir įmonėms, kurie yra priklausomi nuo tokių susietųjų paslaugų 8 . Tai taip pat naudinga pačioms bendruomenėms ir administravimo institucijoms, kurios, priimdamos sprendimus, priklauso nuo patikimų duomenų, gaunamų iš įvairių viešųjų arba privačiųjų šaltinių, ir kurios turi siekti politikos tikslų, kurie dažnai yra tarpusavyje susiję ir nesaistomi valstybių sienų ir sektorių ribų 9 . Sąveikumas yra svarbus pačiose organizacijose ir politikos sektoriuose, ypač tuose, kurie glaudžiai susiję su viešuoju sektoriumi, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų, mokesčių ir muitų, transporto, aplinkos ir žemės ūkio arba sveikatos, verslo ir pramonės reguliavimo sektoriuose, ir tarp jų. Sąveikumas yra nuolat aktualus ES skaitmeninės ir duomenų politikos klausimas.

Viešosios paslaugos teikiamos ir naudojamos įvairiais lygmenimis, visų pirma vietos lygmeniu, taip pat regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Jos retai teikiamos atskirai, nes siekiant sudaryti sąlygas keistis duomenimis ir teikti reikiamas paslaugas galutiniams naudotojams, būtina prieiga prie įvairiais lygmenimis arba skirtinguose sektoriuose kuriamų registrų. Didžioji šių duomenų dalis nėra susijusi su tam tikra politikos sritimi ar konkrečia viešojo administravimo institucija ir vis dažniau yra saugomos už valstybių sienų ribų. Tai reiškia, kad visoje Europoje viešosios paslaugos tampa dalimi besiformuojančio „tinklų tinklo“, kurį sudaro apskritai nepriklausomi visų valdžios lygmenų subjektai, kurių kiekvienas turi savo teisinę sistemą ir įgaliojimus, bet kartu visi yra tarpusavyje susiję. Sąveikumu grindžiami transeuropiniai viešųjų paslaugų tinklai formuojami panašiai, kaip ir jau sukurti transeuropiniai transporto ir energetikos tinklai 10 .

Sąveikumas kartais suvokiamas kaip išimtinai techninis klausimas. Tačiau siekiant veiksmingai susieti administravimo institucijas, duomenų srautus ir paslaugas nepakanka atsižvelgti tik į techninius aspektus. Būtina užtikrinti techninius sujungimo pajėgumus ir semantinį supratimą, kurių reikia keičiantis atitinkamais duomenimis ir juos tvarkant, taip pat nustatyti reikiamas organizacines ir teisines sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su teisėmis susipažinti su duomenimis, jais keistis arba juos naudoti pakartotinai. Koordinavimo ir nuoseklumo tikslais taip pat turi būti taikomas integruotas požiūris į sąveikumo valdymą. Šios pagrindinės sąveikumo sąlygos (arba lygmenys) yra nustatytos Europos sąveikumo sistemoje, t. y. konceptualiame modelyje, kurį 2004 m. sukūrė skaitmeninio viešojo sektoriaus specialistai iš visos Europos ir kuris vėliau buvo du kartus atnaujintas 11 . Per šį laikotarpį, kai ir pasaulis tapo vis labiau susietas elektroniniais ryšiais, sąveikumas tapo esminiu administravimo institucijų ir paslaugų skaitmeninės pertvarkos aspektu.

Dabar Europos sąveikumo sistema yra visuotinai ES ir už jos ribų pripažįstama sąveikumo politikos sistema 12 . Dėl specifinės šio pamatinio sąveikumo paskirties, t. y. tarnauti bendriems visuomenės interesams, jis turi būti skaidrus, įtraukus, sąžiningas, saugus ir tvirtai grindžiamas ES vertybėmis. Sąveikumas yra tai, kas leidžia viešojo sektoriaus subjektams kurti ryšius, bendradarbiauti ir keistis duomenimis, kartu išsaugant suverenumą ir subsidiarumą 13 .

2.2Kodėl ES svarbu gerinti sąveikumą?

Užtikrinus visišką sąveikumą pagerės viešojo sektoriaus veiklos rezultatai visais administravimo lygmenimis ir dėl to ES BVP galėtų padidėti maždaug 0,4 proc. Asmenys per metus galėtų sutaupyti iki 24 mln. valandų, arba 543 mln. EUR. Įmonės per metus galėtų sutaupyti 30 mlrd. valandų, arba 568 mlrd. EUR 14 . Apskaičiuota, kad dėl tarpvalstybinio sąveikumo per metus piliečiai sutaupo nuo 5,5 iki 6,3 mln. EUR, o įmonės – nuo 5,7 iki 19,2 mlrd. EUR.

Atlikus atvejų tyrimus taip pat nustatyta, kad dėl sąveikumo ne tik padidėja veiksmingumas, bet ir daromas teigiamas poveikis kitoms viešosioms vertybėms 15 . Pavyzdžiui, iniciatyviai teikiant viešąsias paslaugas arba daugiakalbę semantinę paramą gerėja galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis ir jų įtraukumas, todėl auga visuomenės pasitikėjimas šiomis paslaugomis 16 .

Kaip buvo galima įsitikinti COVID-19 pandemijos atveju, sąveikumas krizės metu yra gyvybiškai svarbus. Užtikrinti sąveikumą buvo būtina ne tik siekiant sukurti skaitmeninius COVID pažymėjimus, kurie būtų prieinami visoje ES, bet ir tikruoju laiku keistis duomenimis apie ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose esančias laisvas lovas 17 . Sąveikumas padeda valstybei veikti lanksčiau ir užtikrinti prieigą prie tikralaikės skirtingų sektorių ir administracinių lygmenų informacijos. Sąveikumas padeda vertinti politikos rezultatus ir skatina nuolat diegti inovacijas, dalytis pastangomis ir šalinti spragas įvairiose politikos srityse.

Tačiau šiuo metu taikoma neprivalomo bendradarbiavimo sąveikumo srityje politikos sistema nėra tinkama tam, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti numatoma sąveikumo nauda. Nors skaitmeninės valdžios ir duomenų ekspertai, skyrę labai daug jėgų, parengė plataus masto bendrą ES sąveikumo acquis 18 , kuriame aprašyta bendradarbiavimo praktika, koncepcijos, pakartotiniai naudojami sprendiniai, atvirosios specifikacijos ir priemonės, kurios padeda vykdyti nacionalines reformas 19 bei nusistovėjusią ES politiką 20 , atlikus naujausius vertinimus nustatyta, kad toks išimtinai savanoriškas požiūris į bendradarbiavimą turi didelių trūkumų.

Skaitmeninių aspektų, įskaitant prieigos prie duomenų ir dalijimosi jais aspektus, klausimai formuojant politiką pernelyg dažnai sprendžiami per vėlai. Svarstant viešųjų paslaugų klausimus atsižvelgti į sąveikumo aspektus nėra privaloma. Dėl to atsiranda didelė su įgyvendinimu susijusi rizika ir didelės sąnaudos, prarandamos galimybės ir, blogiausiu atveju, kenkiama nuo skaitmeninės pertvarkos priklausomoms didelio masto politikos sritims 21 . Viešojo administravimo institucijos gali būti sąveikios tik tuomet, kai tinkami vertinimai ir pasirinkimai padaromi ankstyvuoju etapu, kai politika planuojama. Jeigu nebus imtasi veiksmų sąveikumui pagerinti, ES gali praleisti progą gerokai sumažinti administracinę naštą. Dėl to gali sumažėti viešojo administravimo institucijų atsparumas, būti apribotas jų pajėgumas diegti inovacijas ir, blogiausiu atveju, jos gali tapti nepajėgios veikti krizės atveju 22 . Tarpvalstybinis viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas turi būti toks pat įprastas ir sklandus kaip sienas kertančių traukinių judėjimas arba energijos srautai tarp nacionalinių tinklų. Atsakas į COVID-19 grėsmę tik pabrėžė stabilios skaitmeninio viešojo sektoriaus sąveikos per valstybių sienas ir sektorių ribas svarbą.

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į vis didėjantį skaitmeninės pertvarkos pagreitį, už viešojo sektoriaus pertvarką atsakingi ES ministrai ir valstybių narių vyriausieji informacijos pareigūnai vis dažniau kalba apie poreikį stiprinti Europos bendradarbiavimą sąveikumo srityje. Jie ragina sukurti stabilią organizacinę struktūrą, imti visuotinai taikyti Europos sąveikumo sistemą ir nustatyti, kuriuos bendrai pripažįstamus ir atvirus sprendinius ir specifikacijas būtų galima naudoti pakartotinai. Jie taip pat ragina laikytis integruotojo sąveikumo principų ir geriau koordinuoti viešojo sektoriaus eksperimentus ir inovacijas, be kita ko, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi („GovTech“ 23 ). Į šiuos poreikius atsižvelgiama Komisijos pasiūlyme dėl sustiprintos ES viešojo sektoriaus sąveikumo politikos.

3.Aktyvesnis ES bendradarbiavimas sąveikumo srityje

3.1Bendros sąveikumo valdymo struktūros kūrimas

Siūlomame Europos sąveikumo akte daugiausia dėmesio skiriama struktūrinio, skaidraus ir įtraukaus bendradarbiavimo sistemos kūrimui, numatant galimybes prisitaikyti ir diegti inovacijas, kurių viešajam sektoriui reikia esant dinamiškoms techninio, visuomeninio ir politinio pobūdžio aplinkybėms. Vienas subjektas negali užtikrinti sąveikumo vadovaudamasis principu „iš viršaus į apačią“, o atskiri subjektai negali jo užtikrinti vadovaudamiesi principu „iš apačios į viršų“. Siekiant šio tikslo reikalingas veiksmingas politikos formuotojų ir politiką įgyvendinančių subjektų bendradarbiavimas tarp visų valdžios lygmenų ir tarp sektorių. Taip pat reikalinga atvira, bet stabili ir integruota valdymo sistema, kuri įtvirtintų veiksmingą bendrą atsakomybę ir taip užtikrintų subsidiarumą; kuri liktų veiksminga ir ateityje, nes sistemos, kurios suprojektuotos taip, kad būtų sąveikios, ne taip greitai pasensta; ir kuri realiai išnaudotų viešojo sektoriaus pertvarkos potencialą bei apsaugotų viešąsias vertybes Šią bendradarbiavimo sistemą siekiama sukurti siūlomu Europos sąveikumo aktu. Jame numatyta įsteigti Europos sąveikumo valdybą, kuri subūrusi pagrindines valstybių narių skaitmeninės pertvarkos institucijas ir ES institucijas vadovautų bendriems sąveikumo užtikrinimo veiksmams. Taip pat numatyta sukurti iš ekspertų, specialistų praktikų ir suinteresuotųjų šalių sudarytą atvirą Europos sąveikumo bendriją, kuri užtikrintų skaidrumą ir sąsajas su visuomenės iniciatyvomis.

Dėl sparčios technologijų plėtros ir nuolat kintančių politikos poreikių sąveikumas taip pat yra nuolat kintantis tikslas. Siekiant užtikrinti sąveikumą, reikia specialios, inovacijoms palankios ir atviros teisinės sistemos, kuri padėtų išvengti reguliavimo ir technologinių susaistymų. Taikant kitas priemones, pavyzdžiui, jau naudojamas technologijas įtvirtinant teisės aktais, kiltų rizika būsimoms inovacijoms ir būtų ribojamas administravimo institucijų gebėjimas prisitaikyti prie kintančių poreikių ir naujų technologijų. Pats sąveikumo politikos formavimas ir reguliavimas turi būti novatoriškas ir atviras skaitmenizacijai 24 . Siūlomu Europos sąveikumo aktu siekiama sukurti tokią viešajam sektoriui skirtą integruotą inovacijų sistemą.

Europos sąveikumo sistema yra viešojo sektoriaus sąveikumo įgyvendinimo orientacinė priemonė. Siekiant užtikrinti aktualumą, EIF turi būti reguliariai peržiūrima ir atnaujinama. Taip pat reikia toliau plėtoti rekomendacijas dėl įgyvendinimo ir teikti paramą 25 , pavyzdžiui, remiant būsimas ES sektorių duomenų erdves 26 , glaudžiai bendradarbiaujant su Europos duomenų inovacijų valdyba ir laikantis būsimo Duomenų akto reikalavimų 27 . Siūlomame Europos sąveikumo akte numatytas toks reguliarus atnaujinimas atsižvelgiant į inovacijoms palankų ir skaitmenizacijai atvirą reguliavimą.

3.2Visų valdžios lygmenų įtraukimas

Sustiprintas ES sąveikumo valdymas, už kurį bendrai atsako valstybės narės ir ES, yra labai reikalinga patobulinta ES viešojo sektoriaus reformos tikslų įgyvendinimo politikos ir paramos sistema 28 . Šios pastangos turi būti kolektyvios ir apimti visus valdžios lygmenis, kad būtų išlaikomas ir atnaujinamas gausus koncepcijų, gairių, specifikacijų ir pakartotinai naudojamų išteklių sąveikumo acquis.

Tinkamas regionų ir vietos bendruomenių dalyvavimas ir atstovavimas joms yra būtina sąlyga ne tik todėl, kad jos yra susijusios su viešųjų paslaugų teikimo „pirma ir paskutine atkarpa“, bet ir siekiant pasinaudoti dideliu miestų ir regionų inovaciniu pajėgumu 29 . Šiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo tenka viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimui inovacijų ir paslaugų srityje. Tokios iniciatyvos kaip Living-in-EU, taip pat platesnio masto bendradarbiavimas vykdant projektus, kaip antai Open and Agile Smart Cities („Atviri ir lankstūs pažangieji miestai“) 30 , rodo, kad labai reikalingas bendradarbiavimas sąveikumo klausimais ir pasirengimas bendrauti regioniniu ir vietos lygmenimis. Vietos lygmeniu kuriamų sąveikumo sprendinių įvairovė ir žinios yra svarbūs ištekliai, kurie turėtų būti sistemingai įtraukiami į pripažintus ir visuotinai prieinamus sąveikumo išteklių katalogus. Todėl į siūlomą ES sąveikumo valdymo struktūrą, būsimą Europos sąveikumo valdybą, turėtų būti įtraukiami vietos ir regioninių valdžios institucijų ir visuomenės grupių atstovai iš kaimo ir miesto vietovių, o visų valdymo lygmenų ekspertai aktyviai raginami prisidėti prie būsimos Europos sąveikumo bendrijos veiklos.

Kad būtų atsižvelgta į konkrečias vietos ir regionų aplinkybes, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais, parengė Europos pažangiųjų miestų ir bendruomenių sąveikumo sistemą (EIF4SCC), kuri yra visiškai suderinta su Europos sąveikumo sistema. Po išsamių viešų diskusijų ir konsultacijų ši Europos sąveikumo sistemos specializacija buvo aprašyta prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 31 . Komisija ragina kitų politikos sričių ekspertus ir specialistus praktikus vadovautis šiuo Europos sąveikumo sistemos pritaikymo prie konkrečių ir (arba) sektoriams būdingų reikmių pavyzdžiu. Būsimai sąveikumo valdymo struktūrai bus pavesta įvertinti specializuotų sąveikumo sistemų derėjimą su Europos sąveikumo sistema. Pavyzdžiui, anksčiau viena Europos sąveikumo sistemos specializacija buvo sukurta skaitmeninės sveikatos priežiūros tikslais 32 . Tradiciškai sąveikumas taip pat yra svarbus aplinkos politikos 33 , teisingumo ir vidaus reikalų 34 arba transporto 35 sričių elementas.

3.3Inovacijų skatinimas ir bendradarbiavimas „GovTech“ srityje

Viešasis sektorius turi nuolat stengtis neatsilikti technologijų integravimo srityje. Nors valdžios institucijos dažnai kritikuojamos dėl nenoro rizikuoti technologijų srityje, joms, kaip tarnaujančioms bendram reikalui, tenka ypatinga rūpestingumo pareiga užtikrinti technologijų diegimą ir teisėtą, sąžiningą ir patikimą technologijų naudojimą. Tačiau taikant naujas technologijas viešosios paslaugos gali tapti prieinamesnės, įtraukesnės ir veiksmingesnės nei bet kada anksčiau. Užtikrinti nuolatines skaitmenines inovacijas viešajame sektoriuje yra ne tik svarbu, bet ir sudėtinga.

Visoje Europoje jau vykdoma keli šimtai projektų, kuriais siekiama patikrinti ir išbandyti viešajam sektoriui skirtas skaitmenines technologijas. Labai svarbu suprasti šių technologijų naudą ir su jomis susijusią riziką. Komisija steigia Novatoriškų viešųjų paslaugų stebėjimo centrą 36 , kuris analizuos tendencijas ir nustatys gerosios bei blogosios patirties atvejus, teiks informaciją apie naujų technologijų diegimą ir užtikrins integruotąjį sąveikumą. Stebėjimo centras vertins, kaip tokios technologijos, pvz., dirbtinis intelektas keičia viešojo sektoriaus procesus ir valdymo struktūras. Ši informacija padės ES ir nacionalinėms bei vietos valdžios institucijoms priimti pagrįstus sprendimus dėl naujų technologijų diegimo.

Europoje gausu klestinčių regioninių novatoriškų mažų technologinių įmonių ir startuolių ekosistemų 37 , kurias, be kita ko, remia skaitmeninių inovacijų centrų tinklas 38 ir Europos inovacijų taryba 39 . Viešai prieinami, pakartotinai naudojami ir pripažinti sąveikumo ištekliai yra labai svarbūs mažoms novatoriškoms įmonėms ir iniciatyviai pilietinei visuomenei, kad jos galėtų bendrauti su viešuoju sektoriumi.

Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas „GovTech“ arba „CivicTech“ srityse 40 skatina viešojo sektoriaus inovacijas, stiprina Europos technologinį suverenumą ir suteikia galimybę vykdyti viešuosius pirkimus. Galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra ypač aktuali mažesnėms įmonėms, norinčioms plėsti savo veiklą, pelnyti pripažinimą ir gauti stabilias veiklos pajamas 41 . Parama „GovTech“ srityje yra specialus Skaitmeninės Europos programos ir siūlomo Europos sąveikumo akto elementas, visiškai suderintas su ES inovacijų rėmimo sistema. Pramonė palaikys ryšį su būsima Europos sąveikumo valdyba per Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir ji kviečiama prisijungti prie būsimos Europos sąveikumo bendrijos.

3.4Poveikio stebėjimas

Atlikus būsimos sąveikumo politikos poveikio vertinimą nustatyta, kad kyla sunkumų renkant duomenis ir vertinant sąveikumo, kaip veiklos, kuri yra ne galutinis tikslas, o svarbi viešojo sektoriaus skaitmeninės pertvarkos pagalbinė priemonė, kaštus ir naudą. Tačiau, siekiant nukreipti investicijas ir įvertinti pažangą, naudinga vertinti sąveikumo lygį. Priklausomai nuo konkretaus tikslinio naudotojo, sektoriaus ar geografinės srities, skaitmeninė valdžia gali naudotis įvairiomis ataskaitų teikimo ir stebėjimo priemonėmis 42 . Šios priemonės ne visada būna suderintos arba pakankamai susietos, o rezultatai retai pateikiami kompiuterio skaitomu ir lengvai naudojamu formatu. Dėl jų taip pat gali atsirasti didelė našta administravimo institucijoms, kaip nurodė Komisijos viešųjų paslaugų sąveikumo ekspertų grupė 43 .

Dėl šių priežasčių svarbu sukurti skaidrias ir pakartotinai panaudojamas, skaitmenizacijai atviras ataskaitų teikimo ir stebėjimo priemones, kurios padėtų siekti Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslų. Šiuo metu naudojami stebėjimo būdai turėtų būti integruojami į vienkartinio duomenų pateikimo logikos modelį, kai įmanoma, pakartotinai panaudojant duomenis ir apklausas ir užtikrinant, kad rezultatai būtų viešai prieinami kompiuterio skaitomais formatais. Tai jau savaime yra skaitmenizacijai atviro politikos formavimo aspektas: priemonės ir koncepcijos turi būti tinkamos naudoti pakartotinai, integruoti ir perkelti ir taip tarnauti specialistams praktikams ir politikos formuotojams.

4.Integruotasis ES politikos sąveikumas ir pritaikymas skaitmeninėms technologijoms

4.1ES politikos planavimas skaitmeniniame amžiuje

Apskritai su skaitmeniniais aspektais ir visų pirma su sąveikumu susijusios užduotys tradiciškai deleguojamos techniniams ekspertams ir sprendžiamos tik tolesniuose etapuose, įgyvendinus didžiąją dalį politikos formavimo proceso ar net jį užbaigus. Tai reiškia, kad dėl nenumatytų kliūčių ir apribojimų atsiranda didelė su politikos įgyvendinimu susijusi rizika ir sąnaudos. Siekiant išspręsti šią problemą, formuojant politiką būtina laikytis integruotojo sąveikumo principų.

Politikos formavimo ir įgyvendinimo ciklas vis labiau orientuojamas į duomenis ir skaitmenizuojamas, pradedant nuo prognozavimo ir poveikio vertinimo 44 , iki duomenų rinkimo ir stebėjimo 45 , paslaugų ir priemonių 46 . ES politika apima vis daugiau skaitmeninių aspektų 47 . Atsižvelgiant į tai, kad politikos tikslai, duomenų rinkiniai ir skaitmeniniai sprendiniai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, ES politikos formavimas ir įgyvendinimas gali būti veiksmingas ir efektyvus tik tuo atveju, jeigu šiuose procesuose kartu dalyvauja politikos formuotojai ir IRT ekspertai. Ši partnerystė turi prasidėti jau politikos koncepcijos ir plėtojimo etapais.

Pačios Komisijos skaitmeninėje strategijoje 48 ir geresnio reglamentavimo darbotvarkėje 49 mąstymas apie skaitmenizaciją yra užtikrintai įtrauktas į ES politikos ciklą: plėtojant politiką skatinama visada orientuotis į skaitmenizaciją. Į skaitmeninius ir sąveikumo aspektus reikia atsižvelgti visais etapais: politikos planavimo, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, poveikio vertinimo, politikos įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo.

Skaitmeninių patikrų, kaip specialios, besikeičiančios Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio dalies 50 , tikslas – padėti politikos formuotojams anksti nustatyti atitinkamus skaitmeninius politikos aspektus ir spręsti su jais susijusius klausimus. Šios patikros turi būti vykdomos kartu su struktūrinėmis ekspertų konsultacijomis, pvz., dėl sistemų architektūros, duomenų ir debesijos technologijų, privatumo ir kibernetinio saugumo. Pakartotinai naudojant duomenis iš patikimų šaltinių, pakartotinai naudojant jau taikomus sprendinius ir įsisavinant naujoviškas technologijas sudaromos sąlygos supaprastinti įgyvendinimą ir efektyviau naudoti išteklius, kartu sukuriant galimybes naudoti duomenų analitiką, saugius ir apsaugotus duomenų srautus, dirbtinį intelektą ir naujas technologijas. Paaiškėjo, kad taikant šią praktiką galima supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą 51 .

Rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų daugiau dėmesio bus skiriama sąveikumui, sistemingam suderinamumo su Europos sąveikumo sistema (ir, atitinkamais atvejais, bet kuria jos specializacija) vertinimui ir sąveikių sistemų, koncepcijų ir komponentų pakartotinio panaudojimo galimybių nustatymui. Taip Komisija ir valstybės narės įgis galimybę susisteminti duomenų rinkimo ir stebėjimo veiklą ir išvengti besidubliuojančių ir viena kitai prieštaraujančių sistemų kūrimo, susaistymo ir netvarių IRT metodų. Europos sąveikumo akte siūlomas visų ES šalių viešojo administravimo institucijų struktūrinis bendradarbiavimas padės gauti informacijos apie ES politiką, darančią didelį poveikį valstybių narių skaitmeninei infrastruktūrai, ir bus sudarytos sąlygos laiku įgyvendinti ES politiką.

Skaitmenizacijai atviras ir integruotojo sąveikumo principais grindžiamas politikos formavimas padės kurti išties transeuropines ir bendrajai skaitmeninei rinkai svarbias skaitmenines paslaugas, pritaikytas žmonėms, įmonėms ir viešajai politikai. Dėl to padidės tarpvalstybinis pasitikėjimas, kaip, pavyzdžiui, ES skaitmeninių COVID pažymėjimų, saugios elektroninės tapatybės 52 , Vidaus rinkos informacinės sistemos (IMI) 53 atvejais, ir kaip matyti iš vis didėjančio tarpvalstybinių paslaugų, kurios teikiamos naudojant bendruosius skaitmeninius vartus, skaičiaus 54 .

Komisija įsipareigojo formuoti skaitmenizacijai atvirą politiką ir užtikrins, kad ji būtų taikoma politikos iniciatyvoms ir pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tačiau tai tik pradžia. Siekiant, kad ES teisės aktai būtų visiškai atviri skaitmenizacijai ir grindžiami integruotojo sąveikumo principais, svarbu siekti vienodo teisėkūros institucijų supratimo ir galiausiai jį užtikrinti, visapusiškai atsižvelgiant į kiekvienos institucijos vaidmenį. Šį vienodą supratimą labiausiai padės užtikrinti bendra ES sąveikumo valdymo struktūra, numatyta siūlomame Europos sąveikumo akte.

4.2Kryptingas sąveikumo finansavimas

Pagal ES programas yra skiriamas specialus finansavimas ES viešojo sektoriaus sąveikumo išteklių, tokių kaip sąveikumo vertinimo priemonės, semantikos žodynai, „GovTech“ arba keitimuisi duomenimis ir elektroninei atpažinčiai skirtos pakartotinai panaudojamos sudedamosios dalys, tyrimams, technologinei plėtrai ir palaikymui 55 . Svarbu, kad valstybių narių IT ir politikos specialistai praktikai, t. y. galutiniai šių išteklių naudotojai ir politikos vykdytojai, teiktų rekomendacijas dėl ES finansavimo, susijusio su sąveikumu, prioritetų. Būsimai Europos sąveikumo valdybai bus pavesta teikti konsultacijas dėl būtinomis laikytinų politikos įgyvendinimo ar inovacijų rėmimo priemonių, kaip numatyta siūlomame Europos sąveikumo akte.

Finansuodama su sąveikumu susijusią veiklą ES taip pat padeda įgyvendinti su skaitmenine valdžia susijusias ES politikos priemones, tokias kaip bendrųjų skaitmeninių vartų, ES e. ID dėklės ar vietos skaitmeninių dvynių iniciatyvos 56 . Naudodama struktūrinius fondus 57 , Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę 58 , Europos infrastruktūros tinklų priemonę 59 ir techninės paramos priemonę 60 , ES remia viešojo sektoriaus modernizavimo investicijas valstybėse narėse. ES viešojo administravimo tinklas rengia plataus užmojo modernizavimo darbotvarkę 61 . Pasiūlyme dėl Europos skaitmeninio dešimtmečio ir techninės paramos priemonės numatyti daugiašaliai projektai, kurie padės įgyvendinti skaitmeninę pertvarką, pavyzdžiui, Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas (ESIC) 62 . Tokiomis modernizavimo ir reformų rėmimo priemonės turėtų užtikrinti koordinavimą ankstyvuoju etapu ir atspindėti su sąveikumu susijusius poreikius, pavyzdžiui, reguliariai keičiantis informacija su specialistais praktikais ir konsultuojantis su jais dėl būsimos Europos sąveikumo bendrijos.

4.3Sąveikumo integravimas į ES duomenų ir inovacijų politiką

Sąveikumo politika yra būtinas formuojamos ES duomenų ir skaitmeninės politikos papildas. Viešojo sektoriaus srityje ji grindžiama teisės aktais dėl duomenų prieinamumo ir keitimosi jais ir juos papildo 63 . Pagal ją remiamos svarbiausios bendros priemonės kaip antai oficialus Europos duomenų portalas „data.europa.eu“ 64 . Ji gali būti semantinės ekspertizės, kurios reikia kuriant duomenų erdves ir ES debesijos politiką, šaltinis. Todėl, siekiant, kad sustiprinta ES sąveikumo politika būtų visiškai veiksminga, reikia užtikrinti glaudžią sąveiką su atitinkamomis skaitmeninės politikos vykdomosiomis ir reguliavimo struktūromis, visų pirma su Europos duomenų inovacijų valdyba 65 . Skaitmeninės politikos iki 2030 m. kelrodyje, kuris yra ES skaitmeninės politikos orientacinė sistema, pripažįstama, kad skaitmeninė valdžia yra vienas iš pagrindinių jos veiksnių, o sustiprinta ES sąveikumo politika yra planuojama taip, kad remtų kartu vykstantį Europos skaitmeninio dešimtmečio procesą 66 .

ES sąveikumo priemonės standartiškai yra prieinamos kaip atvirosios specifikacijos arba atviroji programinė įranga 67 . Jos turi būti atviros, kad jas galėtų lengvai pakartotinai naudoti visų lygmenų viešojo administravimo institucijos, kuriančios sąveikias sistemas ir paslaugas, ir su šiomis administravimo institucijomis dirbantys privačiojo sektoriaus ir pramonės partneriai. Nors atvirasis kodas nėra vienintelis būdas užtikrinti sąveikumą, ES finansuojami viešųjų paslaugų projektuose jis turėtų būti standartinis reikalavimas. Todėl siūlomame Europos sąveikumo akte numatoma prieiga prie pakartotinai panaudojamų sprendinių, įskaitant kodą, kai tikslinga ir įmanoma. Pati Komisija kodą suteikia kaip atvirojo šaltinio duomenis ir prisideda prie atvirojo kodo projektų 68 . Speciali Europos Sąjungos viešoji licencija (EUPL) prieinama visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o naudojant virtualų licencijavimo padėjėją galima gauti teisinę pagalbą 69 . Valstybių narių administravimo institucijose įsteigus atvirojo kodo programų biurus arba panašius padalinius, Europos sąveikumo valdyba ir Europos sąveikumo bendrija padės keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir nustatyti sprendinius, kuriuos galima naudoti pakartotinai, ir plėtros poreikius 70 .

Plėtojant Europos sąveikumo acquis ir užtikrinant atvirą, įtraukią ir vertybėmis grindžiamą skaitmeninę pertvarką ypač svarbu glaudžiai sąveikauti su standartų nustatymo forumais ir veikla 71 . ES įgyvendinant atnaujintą standartų nustatymo politikos sistemą 72 , susijusius viešojo sektoriaus sąveikumo klausimus sistemingai nagrinės ateityje pradėsianti veikti Europos sąveikumo valdyba. Ji, be kita ko, prisidės prie standartizacijos viešajam sektoriui aktualiausiose srityse ir ES vaidmens rengiant viešųjų paslaugų standartus.

Neseniai paskelbtoje Komisijos inovacijų darbotvarkėje 73 pabrėžiamas naudingas viešojo sektoriaus – ne tik kaip reguliuotojo, bet ir kaip perkančiosios organizacijos ir eksperimentavimo partnerio – vaidmuo stiprinant ES inovacinį pajėgumą. Šioje darbotvarkėje pabrėžiamas sąveikumo potencialas ir skatinama imtis viešojo sektoriaus eksperimentų kontroliuojamose aplinkose (apribotose bandomosiose reglamentavimo aplinkose) ir vykdant bendradarbiavimą „GovTech“ srityje.

4.4Tarptautinio bendradarbiavimo viešojo sektoriaus sąveikumo srityje plėtojimas

Vykdant ES sąveikumo politiką tradiciškai palaikomas bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, visų pirma su kaimyninėmis šalimis, ir su tarptautinėmis organizacijomis. Dėl savo pobūdžio sąveikumas neturi sienų, o ES sąveikumo išteklius galima pakartotinai naudoti visame pasaulyje. Tai visų pirma pasakytina apie tarptautiniu mastu žinomą Europos sąveikumo sistemą 74 . Siekiant toliau plėtoti vertybėmis grindžiamą tarptautinį bendradarbiavimą skaitmeninės valdžios srityje, svarbu išlaikyti ir plėtoti vykstantį bendradarbiavimą sąveikumo srityje su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip EBPO, JT ir Pasaulio banku, taip pat su bendraminčiais pasauliniais partneriais 75 .

Ypač svarbu stiprinti vykstantį bendradarbiavimą su ES kaimyninėmis šalimis. Su Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Ukraina jau seniai bendradarbiaujama ES sąveikumo plėtojimo srityje, o kitos šalys taip pat yra pareiškusios esančios labai suinteresuotos prisijungti prie šios bendros veiklos. Skaitmeninė administravimo pertvarka yra svarbus partnerių prioritetas plėtros ir kaimynystės politikos kontekste, ir Komisija ragina užtikrinti aukšto lygio sąveikumą, atitinkantį ES standartus. Stiprinant bendradarbiavimą remiamos pasirengimo narystei ir ekonominės partnerystės integracijos pastangos, todėl jis turėtų būti laikomas struktūriniu ES kaimynystės politikos priemonių elementu 76 . Tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas negali būti vienpusis. Tuo pačiu metu ES galės mokytis iš savo partnerių ir kartu su jais, taip pat pasinaudoti jų dažnai labai pažangiais sprendiniais, žiniomis ir patirtimi.

(1)

     2020 m. viešasis sektorius sukūrė 53,1 proc. BVP, https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Government_finance_statistics#Government_revenue_and_expenditure

(2)

     Kaip antai ministrų deklaracijose, priimtose 2017 m. Taline ( https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration ), 2020 m. Berlyne ( https://ec.europa.eu/isa2/sites/isa/files/cdr_20201207_eu2020_berlin_declaration_on_digital_society_and_value-based_digital_government_.pdf ), 2021 m. Lisabonoje ( https://www.lisbondeclaration.eu/ ) ir 2022 m. Strasbūre ( https://www.eupan.eu/2022/04/presidence-francaise-2022-french-presidency-2022/ ).

(3)

     Pavyzdys – bendradarbiavimo projektas „Living-in-EU“, https://living-in.eu/

(4)

     Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias, COM(2021) 118 final, https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade-digital-targets-2030_en

(5)

     Šaltinis: https://ec.europa.eu/info/files/recovery-and-resilience-facility-annual-report_en , p. 23

(6)

     Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo nustatomos aukšto lygio viešojo sektoriaus sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas), COM(2022) 720 final.

(7)

      https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/shaping-europe-digital-future_lt

(8)

     Pavyzdžiui, https://nordicsmartgovernment.org/ – penkių Šiaurės šalių iniciatyva, kuria siekiama sukurti tarpvalstybines ir įvairius sektorius apimančias sąveikias viešąsias paslaugas.

(9)

     Tokios įvairius aspektus apimančios politikos pavyzdys – pažangieji miestai, kurių energetikos, aplinkos, transporto, nuotekų ir skaitmeninių technologijų klausimus reikia vertinti kartu: https://ec.europa.eu/info/eu-regional-and-urban-development/topics/cities-and-urban-development/city-initiatives/smart-cities_en .

(10)

     Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 170–172 straipsniuose nustatyta ES kompetencija kurti ir plėtoti transeuropinius tinklus ir skatinti nacionalinių tinklų sujungimą ir sąveiką. Ši kompetencija vis dažniau apima techninės ir programinės įrangos derinimą ir nepriklausomų sistemų sujungimą su bendru energetikos, transporto ir skaitmeniniu tinklu.

(11)

      https://joinup.ec.europa.eu/collection/nifo-national-interoperability-framework-observatory/european-interoperability-framework

(12)

      https://joinup.ec.europa.eu/collection/nifo-national-interoperability-framework-observatory/national-interoperability-initiatives .

(13)

     Kaip pabrėžiama pirmiau minėtoje Berlyno deklaracijoje.

(14)

     Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrimas, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC127330

(15)

     To pavyzdys yra projektas DIGI4FED: https://www.uantwerpen.be/en/research-groups/govtrust/research/projects/digi4fed/

(16)

    Pavyzdžiui, Portugalijos automatinis socialinis energijos tarifas, už kurį buvo skirtas Jungtinių Tautų apdovanojimas ( https://eportugal.gov.pt/en/noticias/tarifa-social-de-energia-automatica-premiada-pela-onu ), arba Konferencijos dėl Europos ateities portale veikusios „eTranslation“ priemonės, kuriomis gali naudotis viešojo administravimo institucijos ( https://ec.europa.eu/info/resources-partners/machine-translation-public-administrations-etranslation_en ).

(17)

     Žr. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2468042722000033

(18)

     Įskaitant vertingus išteklius, sukurtus bendradarbiaujant su ES šalimis ir teikiant finansinę paramą pagal anksčiau vykdytas ISA² ir EITP telekomunikacijų programas, žr. https://joinup.ec.europa.eu/ .

(19)

     Pavyzdžiui, Ispanijos nacionalinis sąveikumo įstatymas ir praktika, žr. https://www.boe.es/buscar/act.php?id=BOE-A-2010-1331 ir https://www.boe.es/biblioteca_juridica/index.php?tipo=C .

(20)

     Kai kurių svarbių krypčių ES politika pradėta įgyvendinti ir (arba) įgyvendinama naudojantis sąveikumo projektais – pavyzdžiui, eIDAS reglamentas ( https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/eidas-regulation ) arba ES blokų grandinės paslaugų infrastruktūra ( https://ec.europa.eu/cefdigital/wiki/display/CEFDIGITAL/ebsi ).

(21)

     Kaip nurodyta 2018 m. Komisijos parengtose IRT poveikio vertinimo gairėse ( https://ec.europa.eu/isa2/sites/isa/files/ict_impact_assessment_guidelines.pdf ) ir Komisijos Viešųjų paslaugų sąveikumo ekspertų grupės rekomendacijose ( https://joinup.ec.europa.eu/collection/interoperable-europe/news/official-expert-recommendations-new-interoperability-policy ), skaitmeninio ir sąveikumo aspektų klausimą itin naudinga spręsti ankstyvuoju etapu, kai politika planuojama.

(22)

     Pavyzdžiui, dėl nepakankamo duomenų nuoseklumo ES kilo sunkumų bendradarbiauti ankstyvuoju COVID-19 krizės laikotarpiu, kaip nustatė Renda, A. ir Castro, R. (2020 m.) straipsnyje Towards stronger EU governance of health threats after the COVID-19 pandemic, European Journal of Risk Regulation 11 (2), p. 273–282.

(23)

     Žr. GovTech Practices in the EU („ES „GovTech“ sektoriaus praktika“; https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC128247 ) arba Exploring Digital Government Transformation in the EU - Understanding public sector innovation in a data-driven society („ES skaitmeninės valdžios transformacijos tyrimas. Viešojo sektoriaus inovacijos duomenimis grindžiamoje visuomenėje“; https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC121548 )

(24)

     Laikoma, kad atvira skaitmenizacijai yra ta politika (arba teisės aktas), kuri sudaro sąlygas sklandžiai įgyvendinti politiką nuo pat pradžių į skaitmenizaciją orientuotu būdu ir yra palanki skaitmeninei pertvarkai, nes leidžia kuo geriau panaudoti technologijas ir duomenis ( https://joinup.ec.europa.eu/collection/better-legislation-smoother-implementation/digital-ready-policymaking ). Taip pat žr. Europos Komisijos geresnio reglamentavimo priemonę Nr. 28 dėl skaitmenizacijai atviro politikos formavimo ( https://ec.europa.eu/info/files/chapter-3-identifying-impacts-evaluations-fitness-checks-and-impact-assessments_en ).

(25)

      https://joinup.ec.europa.eu/collection/national-interoperability-framework-observatory/eif-toolbox .

(26)

     Komisija jau priėmė pirmąjį pasiūlymą dėl sektorių duomenų erdvės – pasiūlytas reglamentas dėl Europos sveikatos duomenų erdvės, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_2711 .

(27)

      https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_1113

(28)

     Europos viešojo administravimo tinklas ( https://www.eupan.eu/ ) arba Komisijos viešojo administravimo ir valdymo ekspertų grupė ( https://ec.europa.eu/reform-support/public-administration-and-governance-policy-making/expert-group-public-administration-and-governance_en ).

(29)

     Pažangiųjų miestų platforma ( https://smart-cities-marketplace.ec.europa.eu/projects-and-sites ). Vietos veiklos pavyzdžiai: dirbtinio intelekto naudojimas širdies sustojimo atvejams nustatyti ( https://cordis.europa.eu/article/id/421437-artificial-intelligence-detects-cardiac-arrest-in-emergency-calls ); viešųjų erdvių užpildymo valdymas (Fuengirola, https://www.themayor.eu/en/a/view/fuengirola-digitized-its-beach-control-and-got-an-award-for-it-8098 ); dirbtinio intelekto naudojimas kuriant vietos skaitmeninius dvynius (DUET https://www.digitalurbantwins.com/ , LEAD ( https://www.leadproject.eu/ ), SHPERE ( https://sphere-project.eu/ ).

(30)

      https://oascities.org/minimal-interoperability-mechanisms/

(31)

     SWD(2022) 710 final.

(32)

     Žr. leidinį European eHealth Interoperability Framework („Europos e. sveikatos sąveikumo sistema“) ( https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7e8e2f60-6f87-4be8-9125-477e212e3a74 ) ir ( https://eufordigital.eu/wp-content/uploads/2021/03/Common-Guidelines-for-eHealth-Harmonisation-and-Interoperability.pdf ). Šiuo metu Komisija jau yra pasiūliusi sukurti specialią Europos sveikatos duomenų erdvę ( https://health.ec.europa.eu/ehealth-digital-health-and-care/european-health-data-space_en ).

(33)

     Pavyzdžiui, https://inspire.ec.europa.eu/inspire-directive/2 .

(34)

     Pavyzdžiui, https://e-justice.europa.eu/home?init=true&action=home&plang=lt ir https://ec.europa.eu/home-affairs/policies/schengen-borders-and-visa_en .

(35)

     Pavyzdžiui, https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/intelligent-transport-systems_en .

(36)

      https://joinup.ec.europa.eu/collection/innovative-public-services .

(37)

     Pavyzdžiui, https://atomico.com/insights/launching-the-7th-annual-state-of-european-tech-report .

(38)

      https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/edihs .

(39)

      https://eic.ec.europa.eu/index_en ir programa „Europos horizontas“ .

(40)

     Abu terminai reiškia viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą viešajam sektoriui skirtų technologijų srityje. Terminas „GovTech“ paprastai naudojamas kalbant apie technologijų startuolius ir MVĮ (pavyzdžiui, bandomąją dirbtinio intelekto naudojimo veiklą), o „CivicTech“ paprastai naudojamas kalbant apie pilietinės visuomenės organizacijas (pavyzdžiui, skatinant technologijomis grindžiamą piliečių dalyvavimą).

(41)

     Žr. ES MVĮ strategiją, https://ec.europa.eu/growth/smes/sme-strategy_en .

(42)

     Pavyzdžiui, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) ( https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/desi ) arba projektas LORDI (Local and Regional Digital Indicators: https://living-in.eu/groups/commitments/monitoring-measuring ). Atitinkamus stebėjimo projektus taip pat vykdo EBPO ( https://goingdigital.oecd.org/indicator/58 ), Jungtinės Tautos ( https://publicadministration.un.org/egovkb/en-us/Reports/UN-E-Government-Survey-2020 ) ir Pasaulio bankas ( https://www.worldbank.org/en/events/2021/09/16/govtech-maturity-index-the-state-of-digital-transformation-in-the-public-sector#:~:text=The%20World%20Bank%20has%20developed,citizen%20engagement%2C%20and%20GovTech%20enablers ).

(43)

     16 rekomendacija: https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/core/api/front/expertGroupAddtitionalInfo/43164/download .

(44)

     Pavyzdžiui, https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/planning-and-proposing-law/better-regulation-why-and-how/better-regulation-guidelines-and-toolbox_lt .

(45)

     Pavyzdžiui, reikšmingas tapo informacijos apie tvarumą teikimas, žr. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje, įsigaliojusį 2021 m.

(46)

     Pavyzdžiui, Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32021R0953 . Jūrų stebėjimo politikos srityje naudojamos naujos priemonės, kai antai programos „Copernicus“ jūrų paslaugos arba nuotolinė elektroninė stebėsena (REM). https://www.efca.europa.eu/en/content/new-technologies-maritime-surveillance , https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32021R0953 .

(47)

     Iš 284 teisėkūros iniciatyvų, kurias Komisija pateikė nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn., 47 proc. buvo susijusios su skaitmeniniais elementais, o 67 proc. – su duomenimis, pateiktais jų veiksmų gairėse arba įžanginio poveikio vertinimo etapu ( https://joinup.ec.europa.eu/collection/better-legislation-smoother-implementation ) . Skaitmenizacijai atvirą politikos formavimą pagreitino COVID-19 pandemija ( https://joinup.ec.europa.eu/collection/better-legislation-smoother-implementation/news/digital-ready-policymaking-boosted-covid-19 ).

(48)

      https://ec.europa.eu/info/news/commission-adopts-new-digital-strategy-address-transformation-opportunities-post-pandemic-world-2022-jun-30_en

(49)

     COM(2021) 219, „Geresnis reglamentavimas. Vienijamos jėgos siekiant kokybiškai rengti ES teisės aktus“ ( https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/planning-and-proposing-law/better-regulation-why-and-how_en ) ir SWD(2021) 305, „Geresnio reglamentavimo gairės“ (( https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/better_regulation_joining_forces_to_make_better_laws_en_0.pdf ir https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/swd2021_305_en.pdf )

(50)

     Kontroliniai sąrašai „Ar atsižvelgiau į ...“, pateikiami geresnio reglamentavimo priemonėje Nr. 28 dėl skaitmenizacijai atviro politikos formavimo: https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/planning-and-proposing-law/better-regulation-why-and-how/better-regulation-guidelines-and-toolbox/better-regulation-toolbox-0_en ir https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/planning-and-proposing-law/better-regulation-why-and-how/better-regulation-guidelines-and-toolbox_lt .

(51)

     Pavyzdžiui, Danijoje ( https://en.digst.dk/digital-governance/digital-ready-legislation/guidances-and-tools/ ) arba sveikatos priežiūros sektoriuje, kuriame sąveikumo aspektai padeda planuoti politiką ( https://ec.europa.eu/health/blood-tissues-cells-and-organs/overview/revision-eu-legislation-blood-tissues-and-cells_en ).

(52)

      https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/eidas-regulation .

(53)

     IMI sudaro sąlygas valdžios institucijoms keistis informacija ir taip padeda užtikrinti laisvą paslaugų ir asmenų judėjimą bendrojoje rinkoje.

(54)

     Reglamentas (ES) 2018/1724 kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2018.295.01.0001.01.LIT&toc=OJ:L:2018:295:TOC ).

(55)

     Visų pirma pagal Skaitmeninės Europos programą (SEP), į kurią integruojami pagal anksčiau vykdytas ISA² ir EITP telekomunikacijų programas skirstyti finansavimo ištekliai ( https://ec.europa.eu/cefdigital/wiki/display/CEFDIGITAL/2018/11/08/Meet+the+new+CEF+Building+Blocks ), ir programos „Europos horizontas“.

(56)

     Remiama pagal Skaitmeninės Europos programą ( https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/work-programmes-digital ).

(57)

      https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/funding-opportunities/funding-programmes/overview-funding-programmes/european-structural-and-investment-funds_lt .

(58)

      https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/recovery-coronavirus/recovery-and-resilience-facility_lt .

(59)

      https://hadea.ec.europa.eu/programmes/connecting-europe-facility_en .

(60)

      https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/technical-support-instrument/technical-support-instrument-tsi_lt .

(61)

     Įskaitant 2022 m. priimtą Strasbūro deklaraciją ir 2022–2025 m. Europos viešojo administravimo tinklo strategiją, žr. https://www.eupan.eu/ .

(62)

      https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021PC0574

(63)

     Pavyzdžiui, Atvirųjų duomenų direktyva ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019L1024 ), Duomenų valdymo aktas ( https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_21_6428 ) ir Duomenų aktas, visų pirma jo VIII skyrius ( https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_1113 ).

(64)

      https://data.europa.eu/lt .

(65)

     Įsteigta pagal Duomenų valdymo aktą.

(66)

      https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/proposal-decision-establishing-2030-policy-programme-path-digital-decade .

(67)

     Portale „Joinup“, visų pirma https://joinup.ec.europa.eu/collection/open-source-observatory-osor .

(68)

     Žr. https://ec.europa.eu/info/departments/informatics/open-source-software-strategy_en .

(69)

     Portalo „Joinup“ licencijavimo padėjėjas: https://joinup.ec.europa.eu/collection/eupl .

(70)

     Komisija yra įsteigusi savo AKPB ( https://joinup.ec.europa.eu/collection/ec-ospo ).

(71)

     Pavyzdžiui, įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma, skirta IRT standartų nustatymui ( https://ec.europa.eu/growth/single-market/european-standards/ict-standardisation_en ).

(72)

     Žr. https://ec.europa.eu/docsroom/documents/48598 .

(73)

      https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52022DC0332 .

(74)

      https://joinup.ec.europa.eu/collection/nifo-national-interoperability-framework-observatory/eif-monitoring ir https://joinup.ec.europa.eu/collection/nifo-national-interoperability-framework-observatory/digital-public-administration-factsheets-2021 .

(75)

     Pavyzdžiui, su Urugvajumi ( https://ec.europa.eu/isa2/news/european-commission-reinforces-cooperation-uruguay-interoperability_en/ ) ir Ukraina ( https://eufordigital.eu/countries/ukraine/ ).

(76)

     Sąveikumas taip pat yra minimas Komisijos remiamoje vertinimo sistemoje, sukurtoje pagal EBPO Paramos valdžios sektoriaus ir valdymo tobulinimui (SIGMA) programą ir naudojamoje viešojo administravimo reformos pažangai stebėti (žr. dokumentą Principles of Public Administration („Viešojo administravimo principai“): https://sigmaweb.org/publications/Principles-of-Public-Administration-2017-edition-ENG.pdf ).