EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022DC0515

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Kelių transporto priemonėms naudojamų benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybė Europos Sąjungoje (2020 ataskaitiniai metai)

COM/2022/515 final

Briuselis, 2022 10 26

COM(2022) 515 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Kelių transporto priemonėms naudojamų benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybė Europos Sąjungoje






(2020 ataskaitiniai metai)


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Kelių transporto priemonėms naudojamų benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybė Europos Sąjungoje 
(2020 ataskaitiniai metai)

1.    Įvadas

Pagal Direktyvos 98/70/EB 1 dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (toliau – Degalų kokybės direktyva) 7a straipsnį ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Direktyvą 98/70/EB 2 , 5 straipsnį valstybės narės privalo kasmet teikti ataskaitas apie jų teritorijoje patiektų degalų ir energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) intensyvumą. Ši prievolė teikti ataskaitas pirmą kartą taikyta dėl 2017 ataskaitinių metų, po to, kai buvo pradėta taikyti ir perkelta į nacionalinę teisę Tarybos direktyva (ES) 2015/652. Į šią metinę ataskaitą įtraukti duomenys, kurie buvo pateikti dėl 2020 m.

Be to, pagal Direktyvos 98/70/EB 8 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų praėjusių kalendorinių metų nacionalinius degalų kokybės duomenis.

Šioje metinėje ataskaitoje apibendrinama valstybių narių pateikta su minėtais ataskaitų teikimo reikalavimais susijusi informacija. Ji grindžiama valstybių narių Europos aplinkos agentūrai (EAA) pateiktais 2020 m. duomenimis.

2.    Skirtingų rūšių degalų ir energijos kiekis ir ŠESD intensyvumas per visą gyvavimo ciklą

Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnyje kartu su Tarybos direktyva (ES) 2015/652 nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai, susiję su:

·bendru kiekvienos rūšies degalų ar energijos, patiektų kelių transportui ir ne keliais judantiems mechanizmams (įskaitant vidaus vandenų kelių laivus, kai jie nėra jūroje), žemės ir miškų ūkio traktoriams ir pramoginiams laivams, kai jie nėra jūroje, kiekiu;

·per visą gyvavimo ciklą energijos vienetui išmetamu ŠESD kiekiu, įskaitant su biodegalų naudojimu susijusio numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo (NŽNK), preliminarias vidutines vertes 3 ;

·žaliavų ir biodegalų gamybos būdais, naudojamais valstybių narių teritorijose tiekiamiems kiekvienos rūšies biodegalams.

Degalų kokybės direktyva valstybės narės įpareigojamos reikalauti, kad degalų tiekėjai iki 2020 m. gruodžio 31 d. bent 6 % sumažintų transporto degalų ŠESD intensyvumą per visą gyvavimo ciklą, t. y. tiekiamų degalų ir energijos vienetui per visą gyvavimo ciklą susidarantį ŠESD kiekį, palyginti su 2010 m. nustatytu 94,1 g CO2eq/MJ kuro standartiniu baziniu lygiu. Vertinant, kaip laikomasi reikalavimo pasiekti bent 6 % ŠESD kiekio sumažinimo tikslą, į dėl NŽNK išmetamų ŠESD kiekį neatsižvelgiama. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 4 numatomos kelios su NŽNK susijusios priemonės, įskaitant maistinių ir pašarinių augalų pagrindu gaunamų biodegalų viršutinę ribą, o deleguotajame akte 5 nustatomi išsamūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomos didelę NŽNK riziką keliančios biodegalų žaliavos, kurių reikia laipsniškai atsisakyti iki 2030 m., ir nedidelę NŽNK riziką keliantys biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras.

Visos 27 valstybės narės, JK, Norvegija ir Islandija atitinkamu formatu pateikė duomenis apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą 2020 m. Tačiau JK pateikė duomenis neatskirdama Šiaurės Airijos 6 duomenų, todėl Šiaurės Airijos duomenys negalėjo būti įtraukti į suvestinius ataskaitos duomenis. Kadangi 2020 m. ataskaitų teikimo prievolė netaikoma visai JK, į ataskaitą taip pat neįtraukti visos JK duomenys. Vis dėlto į šią ataskaitą įtraukti kai kurie Šiaurės Airijos duomenys, kurie buvo pateikti ne pagal ataskaitų pateikimo formatą. Lyginami ES-27 visų ataskaitinių metų suvestiniai duomenys.

2.1    Išmetamas ŠESD kiekis ir atotrūkis nuo 2020 m. tikslo

Remiantis pateiktais duomenimis, 2020 m. 27 ataskaitas pateikusiose valstybėse narėse vidutinis tiekiamų degalų ir energijos ŠESD intensyvumas buvo 89 g CO2eq/MJ, t. y. 2020 m. sutaupyta 51 megatona anglies dioksido ekvivalento (CO2eq). Jis yra 5,5 % mažesnis nei 2010 m. bazinis lygis – 94,1 gCO2eq/MJ (palyginti su 2019 m. 27 ES valstybių narių pasiektu 4,3 % sumažinimu), o tai reiškia, kad būtina dar 0,5 % sumažinti visų iškastinio kuro rūšių, biodegalų ir tiekiamos energijos išmetamų ŠESD intensyvumą, kad būtų pasiektas 6 % tikslas. 

Pateikti 2020 m. duomenys rodo, kad ES degalų tiekėjų padaryta pažanga ES valstybėse narėse labai skiriasi. Vienuolika valstybių narių (Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Liuksemburgas, Malta ir Švedija) pasiekė savo tikslą iki 2020 m. sumažinti transporto degalų išmetamų ŠESD intensyvumą 6 %, palyginti su 2010 m. (žr. 1 paveikslą). Tai yra reikšmingas pagerėjimas daugeliui valstybių narių, palyginti su 2019 m. ataskaitiniais metais, kai tik dvi valstybės narės, Švedija ir Suomija, buvo pasiekusios 6 % tikslą. Didžiausią pažangą per metus padarė Kipras ir Estija, nuo 2019 m. iki 2020 m. pasiekę 4,7 ir 4,5 procentinio punkto padidėjimą, palyginti su 2010 m. baziniu lygiu; toliau rikiuojasi Belgija, Danija ir Vengrija – nuo 3,3 iki 3,1 procentinio punkto. Remiantis preliminariais JK 7 pateiktais duomenimis, Šiaurės Airija 2020 m. pasiekė 6,2 % Šiaurės Airijoje tiekiamų degalų ŠESD intensyvumo sumažinimą.

Kalbant apie atotrūkį nuo tikslo, Slovakija, Nyderlandai ir Austrija jau yra labai arti 6 % tikslo – atitinkamai 5,8 %, 5,4 % ir 5,1 %, o Rumunija, Lenkija, Italija, Prancūzija, Bulgarija ir Graikija pasiekė 4 %–5 % sumažinimą. Galiausiai septyniose valstybėse narėse (Slovėnijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Airijoje, Latvijoje ir Kroatijoje) ŠESD intensyvumo sumažinimas vis dar mažesnis kaip 4 %. Papildomos informacijos pateikiama EAA techninėje ataskaitoje Nr. 2022/2 „Transporto degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas ES 2020 m.“ 8 .

 



1 paveikslas. ES degalų tiekėjų valstybėse narėse pasiektas degalų ŠESD intensyvumo sumažinimas 2010-2019 m. ir 2010-2020 m. (šaltinis: EAA)

Be to, vienuolika valstybių narių (Austrija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Vengrija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija ir Slovakija) 2020 m. pranešė apie ankstyvojo etapo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą (UER) 9 , kuris sudarė 0,3–2,3 procentinio punkto šių valstybių narių gauto bendro ŠESD kiekio sumažinimo. Taigi 2020 m. praneštas bendras ankstyvojo etapo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas buvo 2 625 kilotonos CO2eq, gaunant papildomą 0,3 procentinio punkto didesnį degalų ŠESD intensyvumo sumažinimą: jis išaugo nuo 5,2 % iki 5,5 % (žr. ataskaitos priedo 5 lentelę). Ankstyvojo etapo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas (toliau – UER, angl. UER – upstream emission reductions), apie kurį praneša tiekėjas, turi būti kiekybiškai įvertintas ir apie jį turi būti pranešta laikantis Tarybos direktyvoje (ES) 2015/652 nustatytų reikalavimų. Išsamesnė informacija apie ankstyvojo etapo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo kiekybinio vertinimo, stebėsenos ir duomenų teikimo metodus pateikta gairėse 10 .

Atsižvelgiant į dėl NŽNK išmetamų teršalų kiekį 11 , vidutinis 2020 m. suvartotų degalų ŠESD intensyvumas buvo 3,3 % mažesnis nei 2010 m. Tai reiškia, kad 2020 m. ŠESD išmesta 30 megatonų CO2eq mažiau. Pagal Direktyvos 98/70/EB 7d straipsnį dėl per biodegalų gyvavimo ciklą išmetamų ŠESD kiekio apskaičiavimo, vertinant atitiktį minimaliam 6 % mažinimo tikslui neatsižvelgiama į su NŽNK susijusį išmetamą kiekį.

Reikės imtis tolesnių veiksmų, kad mažėtų iškastinių degalų naudojimas transporte ir būtų toliau prisidedama prie didesnių klimato srities užmojų, kaip nustatyta Europos žaliojo kurso dokumente ir po to priimtame 55 % tikslo priemonių rinkinyje, Komisijos pasiūlytame 2021 m. liepos 14 d. ir svarstomame pagal bendro sprendimo procedūras. Siūlymu peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 12 gerokai padidinamas bendras užmojis iki 2030 m. 13 % sumažinti visų transporto priemonių degalų kelių degalų taršos ŠESD intensyvumą, palyginti su 2010 m. baziniu lygiu, o Komisija pasiūlė panaikinti Degalų kokybės direktyvoje nustatytą 6 % kiekio mažinimo tikslą, siekiant išvengti dvigubo reguliavimo ir supaprastinti teisės aktus. Pasiūlytais iniciatyvų „ReFuelEU Aviation“ ir „FuelEU Maritime“ reglamentais taip pat siekiama skatinti tvarių alternatyvių degalų gamybą ir naudojimą aviacijos ir jūrų laivininkystės sektoriuose.

2.2    Degalų tiekimas

Šiame skirsnyje apibendrinami valstybių narių pateikti duomenys apie visą kelių transportui ir ne keliais judantiems mechanizmams naudojamą iškastinį kurą, biodegalus ir nebiologinės kilmės kurą, kuriems taikoma Degalų kokybės direktyva.

Iš viso 2020 m., kaip ataskaitose nurodė 27 valstybės narės, patiekta 10 585 petadžaulių (PJ) vertės degalų, o tai yra 10,8 % mažiau, palyginti su 2019 m., daugiausia dėl COVID-19 krizės padarinių. Didžiausią tiekiamų degalų dalį ir toliau sudaro iškastiniai degalai (93,2 %), antroje vietoje – biodegalai (6,8 %) ir labai nedidelė dalis (0,02 %) tenka elektros energijai (žr. 2.4 skirsnį). 2020 m. nebuvo pranešimų apie nebiologinės kilmės degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių.

2020 m. didžiąją tiekiamų iškastinių degalų dalį ir toliau sudarė dyzelinas (56,1 %; 5 934 PJ), toliau – benzinas (22,2 %; 2 354 PJ) ir gazolis (12,6 %; 1 337 PJ). Suskystintos naftos dujos ir gamtinės dujos iš viso sudarė 2,2 % (236 PJ) (žr. 2 paveikslą).

2 paveikslas. 2020 m. tiektų degalų energijos procentinės dalys pagal degalų rūšį (šaltinis: EAA)

2.3    Biodegalų suvartojimas

2019–2020 m. bendras biodegalų suvartojimas 27 valstybėse narėse šiek tiek padidėjo nuo 693 PJ iki 723 PJ. Ir toliau daugiausia suvartojama biodyzelino (riebalų rūgščių metilesterio, RRME), kurio kiekis sudaro 62,0 % visų suvartojamų biodegalų (449 PJ), po to – hidrinto augalinio aliejaus (HVO) (20,2 %; 146 PJ) ir bioetanolio (13,4 %; 97 PJ). Bioetil-tret-butilo teris (bio-ETBE) sudarė 1,6 % (11 PJ), o biodujos – 1,4 % (10 PJ) viso suvartoto biodegalų kiekio. Visi kiti biodegalai sudarė kur kas mažesnę dalį (žr. 3 paveikslą). Taigi daugiau kaip 80 % visų biodegalų maišoma su dyzelinu. Išsami informacija apie visus biodegalus ir kryptis pateikiama EAA techninėje ataskaitoje Nr. 2022/02.

3 paveikslas. 2020 m. patiektų biodegalų energijos procentinės dalys pagal degalų rūšį (šaltinis: EAA)

2.4    Elektros energijos suvartojimas

Elektros energijos suvartojimo ataskaitas degalų tiekėjai teikia savanoriškai, ir penkiolika valstybių narių (palyginti su vienuolika valstybių narių 2019 m.) pateikė elektrinių transporto priemonių ir motociklų elektros energijos suvartojimo duomenis (žr. 1 lentelę). Bendras praneštas elektromobilių suvartotos elektros energijos kiekis padidėjo nuo 3 714 644 GJ 2019 m. iki 6 218 196 GJ (neįskaitant galios pavaros efektyvumo pataisos), o tai yra 67 % padidėjimas. Faktinis elektromobilių suvartojamos elektros energijos kiekis įvairiose valstybėse narėse gali būti didesnis, nes pagal 7a straipsnį elektros energijos suvartojimo ataskaitų teikti neprivaloma ir daugelis valstybių narių vis dar jų nepateikia, nors tai padėtų pasiekti 6 % tikslą.



1 lentelė. Elektra varomų transporto priemonių ir motociklų 2020 m. suvartota elektros energija kaip degalų tiekėjų nurodytas indėlis siekiant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo (šaltinis: EAA)

Valstybė narė

Energijos kiekis

ŠESD intensyvumas

 

neįtraukiant galios pavaros efektyvumo (GJ)

įtraukiant galios pavaros efektyvumą 13 (GJ)

praneštas valstybės narės (g CO2e/MJ)

praneštas valstybės narės (g CO2e/kWh)

Austrija

69 971

27 988

21,8

78

Bulgarija

129 600

51 840

522,0

1 879

Čekija

1 085

434

177,0

637

Estija

62 091

24 836

114,5

412

Prancūzija

1 526 400

610 560

16,6

60

Vokietija

2 394 000

957 600

153,0

551

Vengrija

17 387

6 955

56,3

203

Airija

176 276

70 511

110,1

396

Italija

234 015

93 606

110,3

397

Nyderlandai

766 091

306 437

141,0

508

Portugalija

37 350

14 940

65,7

237

Rumunija

645 225

258 090

-

-

Slovakija

155 950

62 380

46,4

167

Slovėnija

2 447

979

97,5

351

Švedija

308

123

13,0

47

Iš viso

6 218 196

2 487 279

3.    Degalų kokybės Europos Sąjungoje 2020 m. duomenų apžvalga

Pagal Degalų kokybės direktyvos 8 straipsnį visos 27 valstybės narės, Norvegija ir Jungtinė Karalystė dėl Šiaurės Airijos pateikė 2020 m. nacionalinių degalų kokybės duomenų ataskaitas.

Šiame skirsnyje pateikiami 27 ES valstybių narių ataskaitose pateikti duomenys apie parduodamus kelių transporto priemonių naudojamo benzino ir dyzelino kiekius ir šių degalų biologinius komponentus. Jame nepateikiami duomenys apie kitų rūšių iškastinį kurą, kitus biodegalus ir nebiologinės kilmės degalus, taip pat apie ne keliais judantiems mechanizmams naudojamus degalus.

3.1    Benzinas ir dyzelinas

Dyzelino dalis 2017–2020 m. nepakito ir 2020 m. sudarė 73,2 % visų parduotų degalų kiekio. Anksčiau ji šiek tiek buvo padidėjusi nuo 71,2 % 2014 m. iki 73,3 % 2017 m. Tai lėmė pastaraisiais dešimtmečiais vykęs vadinamasis Europos transporto priemonių parko perėjimas prie dyzelino, sustojęs tik kilus skandalui dėl dyzelino išmetamųjų teršalų. Bendras 2020 m. parduoto dyzelino kiekis dėl COVID-19 krizės sumažėjo 12 %, palyginti su 2019 m. 2020 m. parduoto benzino kiekiai sumažėjo panašiai (12,4 %) (žr. 2 lentelę).



2 lentelė. 2017-2020 m. ES-27 parduodamo dyzelino ir benzino kiekis (mln. litrų ir atitinkama jų dalis)

 

2017

2018

2019

2020

Parduoto dyzelino kiekiai

235 388 (73,3 %)

241 653 (73,3 %)

246 865 (73,0 %)

217 395 (73,2 %)

Parduoto benzino kiekiai

85 911 (26,7 %)

87 994 (26,7 %)

90 917 (27,0 %)

79 659 (26,8 %)

Iš viso (dyzelino ir benzino)

321 299

329 629

337 782

297 054

Visose ES valstybėse narėse dyzelino suvartojama daugiau nei benzino, išskyrus Kiprą, kuriame suvartojamo benzino dalis yra 50 %. Kitos palyginti daug benzino suvartojančios šalys yra Graikija, Nyderlandai ir Suomija, kuriose benzino dalis sudaro 45 %, 42 % ir 38 %, o jų priešingybė yra Bulgarija, Latvija ir Lietuva, kuriose atitinkama benzino dalis yra 18 %, 16 % ir 13 %.

Parduodamo benzino kiekių pasiskirstymas pagal benzino tiriamuoju metodu nustatytą oktaninį skaičių (RON) 2019–2020 m. reikšmingai nepakito. Didžiąją dalį 2020 m. parduoto benzino sudarė 95 RON markės benzinas, kurio dalis šiek tiek padidėjo, palyginti su 2019 m. Parduoto 95 ≤ RON < 98 benzino dalis sumažėjo, o RON ≥ 98 – šiek tiek padidėjo, palyginti su ankstesniais metais (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. ES-27 parduoto benzino dalis pagal RON skaičius

2017

2018

2019

2020

RON = 95

84,3 %

80,0 %

77,8 %

79,3 %

95 ≤ RON < 98

8,5 %

14,9 %

16,7 %

14,3 %

RON ≥ 98

6,9 %

4,9 %

5,4 %

6,4 %

RON = 91

0,2 %

0,2 %

0,1 %

0,01 %

3.2    Biologinių komponentų kiekis

2020 m. beveik visas benzinas ir dyzelinas pardavinėjami Europos Sąjungoje kaip biologinių komponentų turintys degalai. 99,8 % viso parduoto benzino turėjo biologinių komponentų 14 , esant tokiam pasiskirstymui: 65,7 % turėjo ne daugiau kaip 5 % tūrio etanolio (E5), t. y. 7,6 procentinio punkto mažiau nei 2019 m., o 33,3 % – ne daugiau kaip 10 % etanolio (E10), t. y. 7,6 procentinio punkto daugiau nei 2019 m.; 1,0 % benzino sudėtyje buvo daugiau kaip 10 % etanolio (E+ 15 ).

99,7 % viso parduoto dyzelino turėjo biologinių komponentų, kai 86,2 % dyzelino sudėtyje buvo iki 7 % RRME (B7), o 13,8 % RRME buvo daugiau (B+) 16 , ir tai rodo reikšmingą padidėjimą, palyginti su 0,8 % 2019 m. (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Biologinių komponentų dalis 2017–2020 m. ES-27 parduotame benzine ir dyzeline

Degalų rūšis

2017

2018

2019

2020

Benzinas

E0

14,5 %

4,9 %

0,7 %

0,0 % 17

E5

66,7 %

81,5 %

73,3 %

65,7 %

E10

18,6 %

13,4 %

25,7 %

33,3 %

E+

0,1 %

0,2 %

0,4 %

1,0 %

Dyzelinas

B0

0,0 %

0,0 %

0,0 %

0,0 % 18

B7

81,8 %

99,2 %

99,1 %

86,2 %

B+

16,2 %

0,8 %

0,8 %

13,8 %

3.3    Parduotų degalų atitiktis kokybės ribinėms vertėms

Apskritai ES griežtai laikomasi degalų kokybės ribinių verčių. Buvo pranešta, kad didžioji dauguma pagrindinių degalų parametrų 2020 m. paimtuose mėginiuose neviršijo leidžiamųjų nuokrypų ribų.

Lietuva, Slovėnija ir Švedija patikrino ir pranešė apie visišką benzino ir dyzelino atitiktį reikalavimams. Aštuonios valstybės narės patikrino ir pranešė apie visišką benzino atitiktį (Bulgarija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Rumunija, Slovėnija ir Švedija), o septyniolika – dyzelino (Austrija, Kroatija, Danija, Suomija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Švedija).

Valstybės narės iš viso pranešė apie 235 benzino ir 90 dyzelino neatitikties atvejus, t. y. atitinkamai 1 % ir 0,4 % visų 2020 m. paimtų mėginių, o tai yra 33 % mažiau nei 2019 m. Dažniausiai specifikacijų neatitinkantys benzino parametrai buvo per didelis garų slėgis vasarą (penkiolikoje valstybių narių), tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius (RON, šešiose valstybėse narėse), variklinis oktaninis skaičius (MON, penkiose valstybėse narėse), aromatinių junginių kiekis (angliavandenilių analizė, penkiose valstybėse narėse) ir sieros kiekis (vienoje valstybėje narėje, Prancūzijoje). Dažniausiai specifikacijų neatitinkantys dyzelino parametrai buvo sieros kiekis ir RRME kiekis (abu parametrai šešiose valstybėse narėse).

Visos valstybės narės aprašė veiksmus, kurių imtasi nustačius, kad ėminiai neatitinka reikalavimų. Tarp šių veiksmų – kompetentingų institucijų informavimas, tyrimų inicijavimas, sankcijų ir baudų skyrimas ir pakartotinių mėginių ėmimas. Nedaugeliu atvejų nesiimta jokių veiksmų, jei nustatyta, kad reikalavimų neatitinkantys parametrai yra labai arti leidžiamųjų nuokrypų ribų.

Todėl Komisijai nereikėjo pradėti jokių tyrimų šioje srityje. Darytina išvada, kad įgyvendinta degalų kokybės stebėsenos sistema užtikrina, kad ES būtų parduodami aukštos kokybės degalai, atitinkantys Degalų kokybės direktyvos reikalavimus.



Priedas

5 lentelė. Ankstyvojo etapo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo indėlis į 6 % išmetamų ŠESD intensyvumo tikslą 2020 m., neįtraukiant NŽNK (šaltinis: EAA)

Valstybė narė

ŠESD intensyvumo sumažinimas, neįtraukiant UER

UER indėlis

ŠESD intensyvumo sumažinimas, įtraukiant UER

ŠESD intensyvumas, įtraukiant UER
(g CO2eq/MJ)

ŠESD intensyvumas, neįtraukiant UER
(g CO2eq/MJ)

Kipras

3,7 %

2,3 %

6,0 %

88,4

90,6

Danija

3,7 %

2,3 %

6,0 %

88,5

90,6

Austrija

3,2 %

1,9 %

5,1 %

89,3

91,1

Vengrija

4,2 %

1,8 %

6,1 %

88,4

90,1

Estija

4,9 %

1,4 %

6,3 %

88,2

89,5

Slovakija

4,5 %

1,3 %

5,8 %

88,6

89,9

Rumunija

4,0 %

0,8 %

4,8 %

89,6

90,3

Čekija

5,4 %

0,7 %

6,1 %

88,4

89,0

Lenkija

4,4 %

0,4 %

4,7 %

89,6

90,0

Liuksemburgas

5,7 %

0,4 %

6,0 %

88,4

88,8

Italija

4,5 %

0,3 %

4,7 %

89,6

89,9

Belgija

6,3 %

0,0 %

6,3 %

88,1

88,1

Bulgarija

4,0 %

0,0 %

4,0 %

90,3

90,3

Kroatija

2,2 %

0,0 %

2,2 %

92,0

92,0

Suomija

7,2 %

0,0 %

7,2 %

87,4

87,4

Prancūzija

4,4 %

0,0 %

4,4 %

90,0

90,0

Vokietija

6,1 %

0,0 %

6,1 %

88,3

88,3

Graikija

4,0 %

0,0 %

4,0 %

90,3

90,3

Airija

3,2 %

0,0 %

3,2 %

91,1

91,1

Latvija

2,9 %

0,0 %

2,9 %

91,3

91,3

Lietuva

3,3 %

0,0 %

3,3 %

91,0

91,0

Malta

6,2 %

0,0 %

6,2 %

88,2

88,2

Nyderlandai

5,4 %

0,0 %

5,4 %

89,0

89,0

Portugalija

3,4 %

0,0 %

3,4 %

90,9

90,9

Slovėnija

3,8 %

0,0 %

3,8 %

90,5

90,5

Ispanija

3,7 %

0,0 %

3,7 %

90,6

90,6

Švedija

19,1 %

0,0 %

19,1 %

76,1

76,1

ES27

5,2 %

0,3 %

5,5 %

89,0

89,2

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB, OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

(2)

 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, OL L 107, 2015 4 25, p. 26.

(3)

2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, OL L 239, 2015 9 15, p. 8.

(4)

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209.

(5)

 C(2019) 2055 final: https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/2_en_act_part1_v3.pdf

(6)

 Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Tarybos direktyva (ES) 2015/652, nustatanti atitinkamus ataskaitų teikimo įsipareigojimus, visai JK nebetaikoma. Tačiau pagal susitarimo dėl JK išstojimo iš ES protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 2 priedo 47 punktu ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12020W/TXT ), Tarybos direktyva (ES) 2015/652 toliau taikoma Šiaurės Airijai ir JK dėl Šiaurės Airijos.

(7)

JK šiuo metu baigia teikti ataskaitą dėl Šiaurės Airijos pagal Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnį ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/652 5 straipsnį.

(8)

  https://www.eionet.europa.eu/etcs/etc-cm/products/etc-cm-report-2022-02  

(9)

 Ankstyvojo etapo išmetamųjų teršalų kiekis – visas ŠESD kiekis, išmetamas prieš žaliavoms patenkant į naftos perdirbimo įmonę, kurioje buvo pagaminti degalai.

(10)

https://ec.europa.eu/clima/system/files/2016-11/guidance_note_on_uer_en.pdf

(11)

Atliekant šį skaičiavimą buvo atsižvelgiama į preliminarų numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, kaip nurodyta Degalų kokybės direktyvos V priede.

(12)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021PC0557.

(13)

Pagal Tarybos direktyvos (ES) 2015/652 I priedo 1 dalį, ŠESD mažinimo tikslas apskaičiuojamas pagal elektros energijos kiekius, naudojant elektrinių transporto priemonių technologijos pataisos koeficientą, kuris atitinka galios pavaros efektyvumo įtraukimą.

(14)

Tai apima tiesiogiai su benzinu maišomą bioetanolį arba bioetanolį, paverčiamą etil-tret-butilo eteriu (ETBE), kuris maišomas su benzinu.

(15)

E+ – benzinas, kuris turi > 10 % (% v/v) etanolio.

(16)

B+ – dyzelinas, kuris turi > 7 % (% v/v) biodyzelino.

(17)

Tik Malta ir Slovakija pranešė, kad parduota 186 mln. litrų biodegalų neturinčio benzino, o tai sudaro 0,2 % viso 2020 m. parduoto benzino (dėl mažos dalies jis neįtrauktas į 4 lentelę).

(18)

Tik Latvija pranešė, kad žiemos laikotarpiu parduota 638 mln. litrų biodegalų neturinčio dyzelino, o tai sudaro 0,3 % viso 2020 m. parduoto dyzelino (dėl mažos dalies jis neįtrauktas į 4 lentelę).

Top