EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 02 23
COM(2022) 66 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
dėl deramo darbo visame pasaulyje
siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo
„Pasauliniu mastu veikiantis verslas, pasaulinė prekyba – visa tai puiku ir būtina.
Tačiau negalima to daryti paminant žmonių orumą ir laisvę.
Žmogaus teisės neparduodamos – jos neįkainojamos.“
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen
Pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2021 m. rugsėjo 15 d.
1.Įvadas
Remiantis naujausiais pasauliniais skaičiavimais
, visame pasaulyje dirba 160 mln. vaikų. Tai dešimtadalis visų pasaulio vaikų, ir šis skaičius auga. Beveik pusė šių vaikų dirba pavojingą darbą. Be to, 25 mln. žmonių visame pasaulyje
dirbo priverčiamąjį darbą. Šie skaičiai – akivaizdus priminimas, kad, nepaisant tvirto tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šimtams milijonų žmonių visame pasaulyje deramas darbas vis dar nėra pasiekiamas.
Tuo pat metu darbo pasaulis sparčiai keičiasi dėl pasaulinio masto didžiųjų tendencijų. Šių pokyčių priežastys – technologijų pažanga, aplinkos ir klimato krizė, demografiniai pokyčiai ir globalizacija. Šiais pokyčiais galimai skatinamas ekonomikos augimas ir dėl jų galimai atsiranda naujų darbo vietų, tačiau kai kuriais atvejais jais taip pat prisidedama prie žemesnių darbo standartų arba prastesnių darbo sąlygų.
Deramo darbo skatinimui vis daugiau dėmesio skiriama tarptautiniu mastu; visų pirma tai pasakytina apie Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Jungtinių Tautų (JT)
ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbą, bet taip pat apie G7 ir G20 šalių grupių
veiklą. Tarptautiniais įsipareigojimais ir gairėmis
atspindimas didėjantis susirūpinimas dėl to, kad globalizacijai kartais pritrūksta tvarumo, ir atkreipiamas dėmesys į verslo bendrovių vaidmenį šioje srityje.
ES yra įsipareigojusi formuoti pasaulinę deramo darbo darbotvarkę ir kurti į žmogų orientuotą darbo ateitį. Laikydamasi JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., ES siekia užtikrinti deramą darbą savo teritorijoje ir visame pasaulyje. Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmo planą
, palankiai įvertintą 2021 m. gegužės mėn. Porto aukščiausiojo lygio susitikime, bus padedama siekti šių tikslų.
Būdama atsakinga pasaulinio masto veikėja, remianti visuotines žmogaus teisių vertybes ir turinti didelę ekonominę galią, ES laikosi tvirtos pozicijos puoselėti ir atnaujinti daugiašalę taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, įskaitant tarptautinius darbo standartus – ji pagrįsta atviro strateginio savarankiškumo koncepcija, atspindėta strategijoje „Pasauliniai vartai“.
ES ekonomika pasaulinėmis tiekimo grandinėmis yra susijusi su milijonais darbuotojų visame pasaulyje, o ES vartotojai vis dažniau reikalauja prekių, kurios būtų pagamintos tvariai ir sąžiningai, užtikrinant deramą jų gamintojų darbą. Kaip matyti iš Konferencijos dėl Europos ateities diskusijų, Europos piliečiai tikisi, kad ES imsis veiksmų, o Komisija šią atsakomybę vertina rimtai. Be to, ES darbuotojams ir įmonėms, taip pat atsakingiems viešiesiems ir privatiesiems subjektams visame pasaulyje svarbu stiprinti pagarbą deramam darbui visame pasaulyje ir užtikrinti, kad dėl siekio pritraukti investicijas žeminant darbo apsaugos standartus padėtis neblogėtų.
Dėl COVID-19 pandemijos padidėjo su pajamomis ir galimybėmis darbo rinkoje susijusi nelygybė, o poveikis moterims bei pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, jaunimui ir vaikams, neįgaliesiems, migruojantiems darbuotojams ir šešėlinės ekonomikos darbuotojams, buvo neproporcingai didelis. Dėl pandemijos prasčiau užtikrinama darbuotojų sveikata ir sauga, sumažėjo galimybės naudotis pagrindinėmis darbuotojų teisėmis ir buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia skubiai skatinti deramą darbą, be kita ko, pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Milijonai darbuotojų kenčia dėl darbo vietose sveikatai ir gyvybei kylančio pavojaus ir dirbančiųjų skurdo, pernelyg ilgų darbo valandų, diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto, įskaitant smurtą dėl lyties, neturėdami laisvės jungtis į asociacijas. Ypač didelį poveikį patiria žmonės, dirbantys darbui imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės ir tekstilės. Prastos gyvenimo ir darbo sąlygos yra susijusios su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, ekonominio išsivystymo etapu, žemu darbo ir socialinės apsaugos reglamentavimo teisės aktais lygiu
, silpna teisėsauga, neveiksmingu viešuoju administravimu ir neatsakinga verslo praktika.
Dėl asimetriško pasaulio ekonomikos atsigavimo perspektyvos prastos darbuotojų sąlygos gali dar labiau pablogėti, o jų padėtis dar stipriau įsitvirtinti. Šalims siekiant tvirčiau atsigauti ir įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, galima tikėtis naujo poveikio pajamų pasiskirstymui, ypač tam tikruose labai nuo iškastinio kuro priklausomuose regionuose, sektoriuose ir (arba) socialinėse grupėse. Bus sukurta naujų darbo vietų, kai kurios darbo vietos bus pakeistos naujomis, o kitos – iš naujo apibrėžtos. Šalims gyvybiškai svarbu numatyti šiuos pokyčius ir atitinkamai tobulinti darbuotojų įgūdžius ir juos perkvalifikuoti. Su klimato kaita ir kitomis pasaulinėmis didžiosiomis tendencijomis susiję pasaulio ekonomikos ir darbo rinkų pokyčiai turi būti socialiai sąžiningi ir teisingi, o tam reikės tvirto politinio įsipareigojimo ir didelio užmojo veiksmų, grindžiamų į žmogų orientuotu požiūriu.
Šiame komunikate pateikiami veiksmai, kurių sprendžiant šį uždavinį bus imamasi Europos Sąjungoje, kad deramo darbo skatinimas visame pasaulyje taptų teisingos pertvarkos ir įtraukaus, tvaraus ir atsparaus ekonomikos atsigavimo po pandemijos pagrindu
. Šis požiūris atitinka TDO visuotinį raginimą imtis veiksmų.
2.Visapusiškas požiūris į deramo darbo skatinimą visame pasaulyje
Taikant ES požiūrį remiama TDO parengta ir darnaus vystymosi tiksluose atspindėta visuotinė deramo darbo koncepcija, kurią sudaro keturi neatsiejami ir vienas kitą papildantys tikslai: produktyvaus užimtumo, standartų ir teisių darbe užtikrinimo, socialinės apsaugos ir socialinio dialogo tikslai
. Siekiant šių tikslų lyčių lygybė ir nediskriminavimas yra kompleksiniai klausimai.
ES visapusišku požiūriu siekiama veiksmingai skatinti deramą darbą visiems, ypač skiriant dėmesio pažeidžiamoms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir jaunimui, vyresnio amžiaus darbuotojams, darbuotojams migrantams, neįgaliesiems, etninėms mažumoms ir šešėlinės ekonomikos darbuotojams. Juo taip pat siekiama skatinti lyčių lygybę, be kita ko, suteikiant moterims ekonominių galių, didinant moterų dalyvavimą visuose darbo rinkos sektoriuose ir visais lygmenimis ir užtikrinant vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą. Šis visapusiškas požiūris taikomas darbuotojams trečiųjų šalių vidaus rinkose ir pasaulinėse tiekimo grandinėse. Jis apima visus susijusius suinteresuotuosius subjektus: vyriausybes, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę, verslo subjektus ir vartotojus. ES veiksmų išsamumą rodo įvairios šios srities ES iniciatyvos, įskaitant pasiūlymą dėl Įmonių išsamaus patikrinimo tvarumo srityje direktyvos, kuris priimamas kartu su šiuo komunikatu, ir šiuo metu vykdomą 15 punktų ES prekybos politikos veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūrą.
Ypatingas dėmesys vaikų darbo ir priverčiamojo darbo panaikinimui
Jungtinės Tautos 2021 m. paskelbė Tarptautiniais vaikų darbo panaikinimo metais, ragindamos tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų, kad iki 2025 m. būtų panaikintas vaikų darbas. Nors 2000–2016 m. vaikų darbas sumažėjo, 2016–2020 m. absoliutus dirbančių vaikų skaičius padidėjo 8,4 mln. Dėl COVID-19 pandemijos ir susijusių ekonominių sukrėtimų bei mokyklų uždarymo dar 9 mln. vaikų iki 2022 m. pabaigos gali būti priversti dirbti vaikų darbą, o jau dirbantiems vaikų darbą gali tekti dirbti ilgiau arba dar blogesnėmis sąlygomis. Nesuteikus pakankamos socialinės apsaugos, šis skaičius galėtų padidėti dar 46 mln. vaikų darbo aukų.
Laikantis Komisijos visiško vaikų darbo netoleravimo politikos, vaikų darbo panaikinimas yra jos visapusiško požiūrio į deramo darbo skatinimą visame pasaulyje prioritetas. Į jį reikia pirmiausiai atsižvelgti svarstant visas susijusias politikos sritis. ES veiksmai šioje srityje apima veiksmingų kovos su vaikų darbu teisės aktų rėmimą ir socialinės gerovės programų neturtingiems namų ūkiams, kuriems gresia vaikų darbas, vykdymo užtikrinimą, taip pat galimybių gauti išsilavinimą didinimą, be kita ko, konfliktų ar krizių atvejais, ir kelyje atsidūrusiems vaikams, keliaujantiems šalies viduje arba tarp šalių, suteikiant jiems apsaugos paslaugas. ES išsamioje vaiko teisių strategijoje
Komisija įpareigojama siekti, kad ES tiekimo grandinėse nebūtų vaikų darbo, ir teikti techninę pagalbą darbo inspekcijų sistemoms stiprinti.
|
Priverčiamasis darbas skaičiais
|
|
|
|
|
Vaikų darbas ir priverčiamasis darbas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei bus skatinami
kiti su deramu darbu susiję tikslai, kaip antai tvari verslo praktika, socialinis dialogas, asociacijų steigimo laisvė, kolektyvinės derybos ir socialinė apsauga. Tai rodo, kad visapusiškas požiūris į deramo darbo skatinimą visame pasaulyje yra veiksmingas.
3.Kaip ES skatina deramą darbą visame pasaulyje
3.1. ES politika ir iniciatyvos, kuriomis daromas poveikis už ES ribų
ES vidaus veiksmais taip pat daromas poveikis darbuotojų gerovei visame pasaulyje. Atsižvelgiant į ES įsipareigojimą skatinti deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse
, ES politika nustatomi pasauliniai įmonių socialinės atsakomybės ir skaidrumo standartai; ja nustatomos tvaraus finansavimo, tvarios gamybos ir vartojimo sistemos ir stiprinamas viešasis sektorius, siekiant rodyti pavyzdį vykdant viešųjų pirkimų veiklą. Tai esminė Europos žaliojo kurso
dalis, todėl pabrėžtina, kad siekiant užtikrinti socialiniu požiūriu teisingą pertvarką visame pasaulyje, žaliasis ir socialinis tvarumas turi būti derinami. ES iniciatyvos, kuriomis siekiama deramo darbo, yra ir bendro pobūdžio, ir skirtos konkretiems sektoriams. Be to, ES pradėjo įgyvendinti keletą specialių kovos su vaikų ir priverčiamuoju darbu iniciatyvų.
3.1.1 Iniciatyvos dėl deramo darbo
Kelios ES politikos kryptys ir strategijos yra susijusios su deramo darbo skatinimu visame pasaulyje, be kita ko, pasaulinėse tiekimo grandinėse
. Jose naudojamos įvairios priemonės, įskaitant išsamaus patikrinimo reikalavimus įmonėms, informacijos apie socialinius klausimus atskleidimo standartus, skaidrumo ir informacijos apie produktų tvarumą nuostatas, kad vartotojai galėtų rinktis turėdami daugiau informacijos.
Europos Komisija savo pasiūlyme dėl Įmonių išsamaus tvarumo patikrinimo direktyvos nustato išsamaus patikrinimo prievoles didelėms įmonėms, viršijančioms tam tikrą ribą, ir tam tikroms kitoms įmonėms, veikiančioms ypač jautriuose sektoriuose, siekiant nustatyti faktinį ir galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises, ir aplinkai pasaulinėse tiekimo grandinėse, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti ir už jį atsiskaityti, laikantis tarptautinių žmogaus ir darbo teisių standartų. Pasiūlyme bus nustatyta horizontali sistema, kuria užtikrinama, kad bendrojoje rinkoje veikiančios įmonės savo veikloje ir per savo vertės grandines prisidėtų prie pagarbos žmogaus teisėms ir aplinkai, mažintų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai ir užtikrintų tinkamą valdymą, valdymo sistemas ir priemones. Pasiūlyme taip pat numatytas veiksmingas vykdymo užtikrinimo mechanizmas derinant administracines sankcijas ir civilinę atsakomybę.
ES imasi įvairių politikos priemonių tvaraus finansavimo srityje, kad privačių investicijų srautus nukreiptų į tiek aplinkos, tiek socialiniu požiūriu tvarią ekonominę veiklą
. Europa yra regionas, turintis bene daugiausiai pasaulyje tvarių investicijų turto, kurio vertė 2020 m. siekė apie 10 trln. EUR
, todėl tvarus finansavimas yra galinga priemonė skatinant darbuotojų teises tiekimo grandinėse. Kaip nurodyta 2021 m. liepos 6 d. Tvaraus finansavimo strategijoje, Komisija, be kita ko, peržiūrės informacijos atskleidimo standartus, susijusius su socialiniais ir darbuotojų klausimais ir pagarba žmogaus teisėms finansų sektoriuje. Be to, Komisija paskelbs ataskaitą dėl galimo Taksonomijos reglamento taikymo srities išplėtimo įtraukiant kitus tvarumo tikslus, pavyzdžiui, socialinius tikslus.
Perėjus prie švarios ir žiedinės ekonomikos gali būti suteiktos galimybės mažinti taršą, atliekas ir skatinti produktų inovacijas, kartu teigiamai prisidedant prie tvarios žmogaus raidos, be kita ko, kuriant deramas darbo vietas
. Atsižvelgdama į Žiedinės ekonomikos veiksmų planą
, Komisija skatins imtis priemonių, susijusių su aplinkos ir socialiniais aspektais visoje produktų ir paslaugų tiekimo grandinėje.
Vartotojams reikia geresnės ir patikimesnės informacijos apie prekių ir paslaugų tvarumą, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Būsimomis ES vartotojų politikos iniciatyvomis Komisija skatins deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Įgyvendindama programą „Horizontas 2020“ Komisija rėmė su deramu darbu susijusius mokslinius tyrimus, be kita ko, susijusius su tvarių rinkos dalyvių vaidmeniu siekiant atsakingos prekybos
. Laikydamasi JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Komisija stiprins deramo darbo skatinimą visame pasaulyje pagal kitą Europos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.).
Pagal ES vystymosi ir bendradarbiavimo priemones ES remia deramo darbo darbotvarkės įgyvendinimą šalyse partnerėse, be kita ko, pagal Techninės pagalbos priemonę „Socieux+“, pagal kurią nuo 2013 m. teikiama praktinė patirtis užimtumo ir socialinės apsaugos srityje.
3.1.2. Deramo darbo skatinimas konkrečiuose sektoriuose
Įgyvendindama strategijos „Nuo ūkio iki stalo
“ iniciatyvas, Komisija, be kita ko, skatins deramą darbą pasaulinėse maisto tiekimo grandinėse, įskaitant saugias ir sąžiningas darbo sąlygas ir teises. Siekiant sukurti sąžiningas, patikimas ir tvarias maisto sistemas bus itin svarbu atsižvelgti į darbuotojų socialinę apsaugą, darbo ir būsto sąlygas ir sveikatos apsaugą ir saugą.
Žaliavų iniciatyva
ir Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planu
siekiama teisingesnio ir tvaresnio žaliavų tiekimo iš pasaulio rinkų. Jomis skatinama atsakinga svarbiausiųjų žaliavų kasybos praktika, atsižvelgiant į tai, kad žaliavų pasiūlos koncentracija yra didelė šalyse, kuriose taikomi žemi valdymo standartai, ir dėl to gali paaštrėti su aplinka susijusios ir socialinės problemos. Todėl Komisija, įgyvendindama savo bendradarbiavimo programas, remia tvarų naudingųjų iškasenų išteklių vystymą šalyse partnerėse. Komisija rekomendaciniais dokumentais ir papildomomis priemonėmis remia Reglamento (ES) 2017/821
, kuriuo nustatomos išsamaus patikrinimo prievolės tam tikrų metalų ir naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojams į ES, įgyvendinimą. Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų
ekonominės veiklos vykdytojai įpareigojami vykdyti išsamaus patikrinimo prievoles savo tiekimo grandinėse.
Pastaraisiais metais ES parengė politikos priemonių rinkinį ir rėmė veiksmus, kuriais siekiama spręsti deramo darbo problemą ir mažinti pažeidžiamumą drabužių sektoriuje, kad tiekimo grandinės taptų tvaresnės. Pavyzdžiui, ES rėmė programą „Better Work“, kad pagerintų darbo sąlygas drabužių pramonėje, fondą „Vision Zero Fund“
, kad pagerintų darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimą drabužių sektoriuje. Intervencijos priemonėms suteikta ES parama, kuria siekiama didinti žinias ir informuotumą, kad vykdant atsakingą gamybą ir vartojimą būtų gerinamos darbo sąlygos drabužių sektoriuje
. Atsižvelgdama į Žiedinės ekonomikos veiksmų planą Komisija rengia tvarios tekstilės strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tvariam atsigavimui po COVID-19 krizės
ir sektoriaus aplinkosauginio ir socialinio poveikio mažinimui. Šiomis aplinkybėmis ES atsižvelgs į dabartinius tekstilės sektoriaus vertės grandinės uždavinius, įskaitant poreikį apsaugoti žmogaus teises, įskaitant darbuotojų teises, ir skatinti išsamų patikrinimą visose tiekimo grandinėse tekstilės sektoriuje. Tokios pastangos visų pirma bus užtikrintos siūloma Įmonių išsamaus patikrinimo tvarumo srityje direktyva.
ES sieks užtikrinti, kad visuose ES oro susisiekimo susitarimuose būtų nustatyti įsipareigojimai, kuriais būtų užtikrinama aukšto lygio darbuotojų apsauga aviacijos sektoriuje, laikantis tarptautinių darbo standartų
.
ES įtrauks nuostatas dėl darbuotojų apsaugos į visus ES dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl tarptautinio kelių transporto ir asociacijos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Ji taip pat peržiūrės Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), kad į jį būtų įtrauktas atitinkamas su darbu susijęs ES acquis, ir suderins daugiašalį Interbus susitarimą dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais su ES socialinėmis taisyklėmis kelių transporto srityje.
Visos ES valstybės narės ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, kuria reglamentuojamos darbo jūrų transporto sektoriuje sąlygos. ES, bendradarbiaudama su TJO ir TDO, toliau sieks užtikrinti Konvencijos nuostatų vykdymą ir pasiūlys į su jūromis susijusius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti įsipareigojimus, susijusius su veiksmingu Konvencijos įgyvendinimu.
Vykdydama tarptautinę vandenynų valdymo darbotvarkę ir bendrą žuvininkystės politiką, ES skatina deramą darbą žuvininkystės sektoriuje, atsižvelgdama į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tikslus ir bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis. ES toliau skatins ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (C 188) ir kitus atitinkamus tarptautinius standartus
. Šiuo tikslu ji naudojasi tausios žvejybos partnerystės susitarimais (TŽPS), visų pirma įgyvendindama nuoseklias socialines nuostatas, prireikus pasitelkdama regionines žuvininkystės valdymo organizacijas. Dvišaliuose dialoguose ir regioniniuose bei tarptautiniuose forumuose Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis spręs priverčiamojo darbo ir kitų formų darbo, kuriuo pažeidžiamos žmogaus teisės žuvininkystės srityje, klausimus, įskaitant atvejus, kai jie nustatomi kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba.
Socialinės ekonomikos veiksmų planu Komisija toliau tarptautiniu lygmeniu skatins socialinę ekonomiką , pavyzdžiui, pasitelkdama Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir gerindama Vakarų Balkanų, Rytų partnerystės ir pietinių kaimyninių šalių socialinių verslininkų galimybes gauti finansavimą. Taip pat yra galimybių stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais socialinės ekonomikos srityje.
3.1.3. Didesnės pastangos kovoti su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu
Pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisių visuotinumas bei nedalomumas yra tvirtai įtvirtinti Sutartyje. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje aiškiai draudžiama vergija ir priverčiamasis darbas. Siekdama įgyvendinti šias nuostatas, Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių valdžios institucijomis, privačiomis įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sutelkia visas turimas horizontaliąsias ir konkretiems sektoriams skirtas kovos su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu iniciatyvas.
Visos 27 ES valstybės narės ratifikavo pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas dėl priverčiamojo darbo ir vaikų darbo. Todėl jos teisiškai privalo užkirsti kelią priverčiamojo darbo naudojimui ir jį panaikinti, taip pat reguliariai teikti ataskaitas TDO standartų priežiūros institucijoms. Nuorodos į atitinkamas TDO konvencijas taip pat įtrauktos į daugelį Sąjungos sudarytų laisvosios prekybos susitarimų. Pagal ES reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos ES gali suteikti vienašales prekybos lengvatas su sąlyga, kad naudą gaunančios šalys laikysis tarptautinių darbo standartų, be kita ko, dėl vaikų ir priverčiamojo darbo panaikinimo.
ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog už prekybą žmonėmis, įskaitant prekybą priverčiamojo darbo tikslais, būtų baudžiama pagal įstatymus. Direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę kriminalizuoti sąmoningą naudojimąsi išnaudojamų žmonių teikiamomis paslaugomis. Tačiau galutinį sprendimą priimti turi valstybės narės, o tai lėmė skirtingą teisinę aplinką įvairiose ES šalyse. Atsižvelgdama į prekybos žmonėmis paplitimą visoje Sąjungoje ir nacionalinių teisinių sistemų skirtumus, Komisija įvertins galimybę nustatyti būtiniausias ES taisykles, kuriomis būtų kriminalizuojamas naudojimasis išnaudojamų prekybos žmonėmis aukų teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu Komisija, bendradarbiaudama su pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat rengia informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis siekia nustatyti šią praktiką ir užkirsti jai kelią.
Socialiai atsakingi viešieji pirkimai yra veiksminga kovos su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji pirkimai sudaro apie 14 proc. ES BVP (apie 2 trln. EUR per metus), jie gali tapti rimta paskata įmonėms taikyti socialiai atsakingą valdymo praktiką. Viešųjų pirkimų direktyvomis iš valstybių narių reikalaujama imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad rangovai ir tiekėjai veiksmingai laikytųsi TDO konvencijose nustatytų įsipareigojimų, be kita ko, priverčiamojo darbo ir vaikų darbo srityje. Siekdama didinti perkančiųjų organizacijų informuotumą apie galimą socialiai atsakingų viešųjų pirkimų naudą, Komisija neseniai atnaujino vadovą „Socialinis pirkimas“.
Valdžios institucijos negali vienos laimėti kovos su priverčiamuoju darbu. Svarbus vaidmuo tenka privačioms įmonėms. Todėl Komisija, įgyvendindama naują ES prekybos politiką, skatina išsamų patikrinimą pagal tarptautines gaires ir principus, siekdama užtikrinti, kad ES įmonių vertės grandinėse neliktų vietos priverčiamajam darbui. Tokiomis aplinkybėmis 2021 m. liepos mėn. Komisija ir Išorės veiksmų tarnyba paskelbė gaires, kuriomis siekiama padėti ES įmonėms imtis tinkamų priemonių priverčiamojo darbo rizikai jų veikloje ir tiekimo grandinėse mažinti, nes jos yra tiltas į privalomus horizontaliuosius išsamaus patikrinimo teisės aktus. Savo pasiūlyme dėl Įmonių ataskaitų apie tvarumą teikimo direktyvos
Komisija taip pat pateikė išsamius ataskaitų teikimo reikalavimus, susijusius su darbo teisėmis, pavyzdžiui, vaikų ir priverčiamojo darbo panaikinimu, taip pat ir pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Komisija taip pat skatina pramonės inicijuojamas strategijas sektoriuose, kuriems kyla didžiausia rizika. Pavyzdžiui, projektu „CLEAR Cotton“ siūlomas integruotas požiūris siekiant panaikinti vaikų ir priverčiamąjį darbą medvilnės, tekstilės ir drabužių tiekimo grandinėse. Vaikų ir priverčiamojo darbo panaikinimui taip pat skirta svarbi vieta Žaliavų iniciatyvoje ir Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų plane.
Nepaisant šių svarbių teisėkūros veiksmų, reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant veiksmingai kovoti su priverčiamuoju darbu. Todėl Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė iniciatyvą bendrojoje rinkoje uždrausti priverčiamojo darbo produktus. Šiuo tikslu Komisija rengia naują teisėkūros iniciatyvą, kuria bus veiksmingai uždrausta pateikti ES rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, įskaitant priverčiamąjį vaikų darbą. Iniciatyva apims tiek vidaus, tiek importuojamus produktus, o draudimas bus derinamas su patikima, rizika grindžiama vykdymo užtikrinimo sistema. Naujoji priemonė bus grindžiama tarptautiniais standartais ir papildys esamas horizontaliąsias ir sektorines ES iniciatyvas, visų pirma išsamaus patikrinimo ir skaidrumo prievoles.
Kovojant su vaikų darbu reikia imtis papildomų veiksmų. Vaikų darbą lemia labai sudėtingi veiksniai, tokie kaip ekonominiai sunkumai, tinkamų švietimo galimybių trūkumas, visuomenės suvokimas ir vietos papročiai, susiję su vaikų vaidmeniu visuomenėje. Todėl siekiant panaikinti vaikų darbą reikia laikytis holistinio požiūrio į tvarų ekonomikos vystymąsi, įskaitant plataus masto priemones ir tinkamai finansuojamas iniciatyvas, kuriomis remiamas kokybiškas švietimas, deramos pajamos ir socialinė apsauga visiems. Vadovaudamasi ES vaiko teisių strategija, Komisija remia vyriausybes, vietos subjektus ir įmones, ypač labiausiai paveiktose šalyse.
|
Pagrindinės priemonės:
-skatinti įmones atlikti išsamų žmogaus teisių ir aplinkos patikrinimą, be kita ko, teisės aktais, siekiant užtikrinti faktinio ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises, ir aplinkai pasaulinėse tiekimo grandinėse nustatymą, prevenciją, švelninimą ir atskaitomybę už jį;
-uždrausti pateikti ES rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą;
-gerinti įmonių informacijos apie tvarumo aspektus, be kita ko, apie deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse, atskleidimą, siekiant padidinti tvarias investicijas ir skaidrumą kitiems suinteresuotiesiems subjektams;
-teikti gaires ir griežtas teisines nuostatas dėl socialiniu atžvilgiu tvarių viešųjų pirkimų ir užtikrinti, kad tvarūs produktai taptų standartu siekiant didinti sąžiningą vartojimą;
-naudoti ES sektorių politiką, įskaitant maisto, naudingųjų iškasenų, tekstilės, žuvininkystės ir transporto, įskaitant jūrų, politiką, siekiant stiprinti tarptautinių darbo standartų laikymąsi ir tarptautinių darbo konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą.
|
3.2. ES dvišaliai ir regioniniai santykiai
Vykdydama savo prekybos politiką ES tikisi, kad jos prekybos partneriai laikysis tarptautinių darbo standartų. Ypač svarbų vaidmenį čia vaidina laisvosios prekybos ir investicijų susitarimai, į kuriuos įtraukti įpareigojimai laikytis tarptautinių darbo standartų ir skatinti deramą darbą remiantis nacionaliniais teisės aktais ir praktika, įskaitant veiksmingą darbo inspekciją. Pavyzdžiui, šios nuostatos paskatino Pietų Korėją 2021 m. balandžio mėn. ratifikuoti tris pagrindines TDO konvencijas
. Be to, 2020 m. Komisija paskyrė už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, kad užtikrintų, jog jos prekybos partneriai vykdytų savo įsipareigojimus, be kita ko, prisiimtus pagal darnaus vystymosi skyrius. Ji taip pat įsteigė
vieną bendrą prieigą
, kurioje skundus gali teikti ES įmonės, prekybos organizacijos arba nevyriausybinės organizacijos.
ES pasinaudos 15 punktų prekybos ir darnaus vystymosi sričių veiksmų plano peržiūra, kad įvertintų laisvosios prekybos susitarimų nuostatų dėl darbo įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Tai apims įsipareigojimų apimtį, stebėsenos mechanizmus, galimybę taikyti sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, nuostatą dėl žmogaus teisių, institucinę struktūrą, bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir reikiamus išteklius.
Pasiūlyme dėl naujo ES reglamento dėl bendrosios lengvatų sistemos (BLS reglamentas) 2024–2034 m.
laikotarpiu Komisija padidino savo paramą tarptautinių darbo standartų skatinimui BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse, įtraukdama dvi naujas darbo teisių konvencijas
ir paversdama prekių, pagamintų naudojant tarptautiniu mastu draudžiamą vaikų darbą ir priverčiamąjį darbą, eksportą pagrindu galimybei panaikinti prekybos lengvatas.
Pagrindinis ES tarptautinių partnerysčių politikos tikslas – skatinti deramą darbą, įskaitant socialinę apsaugą, laikantis tvirto ES įsipareigojimo visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus, kuri taip pat atsispindėta 2017 m. Europos konsensuse dėl vystymosi. Socialinė įtrauktis ir deramas darbas, ypatingą dėmesį skiriant vaikų darbo panaikinimui, yra vienas iš 2021–2027 m. programavimo veiklos prioritetų pagal naująją KVTBP „Globali Europa“
, kurią įgyvendinant globali Europa apibrėžtina nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis. Konkrečiau, KVTBP „Globali Europa“ žmogaus teisių ir demokratijos programoje, taip pat kitose teminėse ir geografinėse programose numatyti specialūs veiksmai, kuriais siekiama skatinti deramą darbą visiems, įskaitant kovą su vaikų darbu ir priverčiamuoju darbu, visų pirma šalies ir regionų lygmenimis. KVTBP remia veiksmus, kurie apima socialinio dialogo skatinimą ir pagalbos teikimą šalims partnerėms, kad jos ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų naujausias TDO konvencijas, visų pirma pagrindines ir valdymo konvencijas. Be Europos konsensuso, veiksmai, be kita ko, apims bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi įgyvendinant atsakingą verslą pasaulinėse tiekimo grandinėse ir paramą šalių partnerių vyriausybėms ir įmonėms vykdant atsakingą verslo praktiką ir taikant atitinkamas papildomas priemones. Ja taip pat suteikiama galimybė bendradarbiauti su visais šalių partnerių atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais oficialiai įforminant ekonomiką ir mažinant jos neformalų sektorių, taip pat dalytis geriausia patirtimi ir metodais su šalimis partnerėmis teikiant techninę pagalbą. Be to, pripažįstant, kad daug pažeidžiamiausių asmenų ir toliau bus įdarbinami neformalios ekonomikos sektoriuje, vystymosi politika bus užtikrinamas deramo darbo skatinimo priemonių taikymas taip pat ir neformalioje ekonomikoje. Prireikus bus vykdomi veiksmai su valstybėmis narėmis ir Europos plėtros finansinėmis institucijomis įgyvendinant Europos komandos iniciatyvas.
Europos Sąjunga taip pat remia veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti vaikus humanitarinių krizių sąlygomis, be kita ko, kovojant su blogiausiomis vaikų darbo formomis. Veikla apima smurto prevenciją ir reagavimą į jį, šeimos narių paiešką ir susijungimą, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ir ginkluotosiomis grupėmis vaikų įtraukimo į šias grupes prevenciją, jų paleidimą ir reintegraciją. Gausiomis investicijomis siekiama atkurti ir išlaikyti nuo krizių ir ekstremaliųjų humanitarinių situacijų nukentėjusių vaikų galimybes gauti kokybišką išsilavinimą.
Pagal ES plėtros politiką šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, prieš įstodamos į ES, turėtų visiškai suderinti savo teisės aktus su ES socialinės politikos ir užimtumo acquis bei standartais. ES toliau skatina Vakarų Balkanų valstybes įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, aptardama šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių rezultatus joms įtraukiant Europos socialinių teisių ramstį į ekonominių reformų programos procesą ir padėdama mūsų partneriams gerinti jų duomenų prieinamumą ir duomenų rinkimą pagal socialinių rodiklių suvestinę. ES taip pat teikia finansinę paramą kokybiško užimtumo skatinimui ir veiksmingo darbo taisyklių ir standartų laikymosi užtikrinimo visame regione rėmimui pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP).
Įgyvendindama Europos kaimynystės politiką ES remia politines ir ekonomines reformas ES pietinėse
ir rytinėse
kaimyninėse šalyse, be kita ko, deramo darbo vietų kūrimą. Įgyvendindama Europos kaimynystės politiką ES dalinsis geriausia patirtimi žmogaus teisių ir pagrindinių darbo standartų srityje su pietinėmis partnerėmis (dvišaliu ir regioniniu lygmenimis), taip pat Sąjungoje, dalyvaudama Viduržemio jūros regiono šalių sektorių politikos dialoge užimtumo ir darbo klausimais.
Teikdama finansinę paramą ir įgyvendindama kitas pavyzdines iniciatyvas, ES padės pietinėms kaimyninėms šalims partnerėms rengti ir įgyvendinti ekonomines reformas (įskaitant prekybos ir investicijų reformas), kuriomis būtų užtikrinamas deramas užimtumas, visų pirma moterims ir jaunimui, ir remti gerai veikiantį socialinį dialogą visais lygmenimis.
Įgyvendinant Rytų partnerystę svarbiausiu prioritetu ir toliau bus politikos parama deramam darbui investuojant į žmones ir žmogiškojo kapitalo vystymą
. ES taip pat sutelks viešojo sektoriaus ekspertines žinias, kad su šalimis partnerėmis dalytųsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir metodais, pavyzdžiui, pasitelkdama TAIEX ir porinės veiklos vykdymo priemones, kurias įgyvendinant kartu dirba tikslinių šalių administratoriai ir jų kolegos iš ES valstybių narių.
Darbuotojų teisių laikymosi trečiosiose šalyse skatinimas yra esminė ES žmogaus teisių politikos dalis. Remdamasi įvairiomis šios srities priemonėmis, ES prireikus užtikrins, kad į dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis, kuriose pažeidžiamos darbuotojų teisės, ir į tolesnį keitimąsi informacija, susijusia su žmogaus teisėmis, su trečiosiomis šalimis, įskaitant ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vykdomus informacijos mainus, būtų įtraukti darbuotojų teisių klausimai.
ES taip pat užtikrins veiksmingą 2021–2024 m. konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos strategijų ir 2020–2024 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje
aspektų įgyvendinimą. Tai apims numatomą išsamią ES sistemą, skirtą JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams įgyvendinti ir nacionaliniams veiksmų planams rengti ir įgyvendinti.
ES toliau skatins deramą darbą vykdydama finansavimo veiksmus, pavyzdžiui, įgyvendindama finansavimo operaciją (dotacijų ir paskolų derinimą ir garantijas) arba užtikrindama, kad vertinant, ar laikomasi žmogaus teisių, būtų atsižvelgiama į darbuotojų teises, nes tai būtų išankstinė makrofinansinės paramos teikimo sąlyga. Į būsimas makrofinansinės paramos programas prireikus bus įtrauktas deramas darbas, o su juo susijusias sąlygas bendrai nustatys Komisijos tarnybos ir EIVT.
Komisija bendradarbiaus su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, siekdama skatinti jį reguliariai atnaujinti savo aplinkos ir socialinę politiką, kad ji būtų suderinta su ES ir tarptautiniais standartais dėl atsakomybės tiekimo grandinėje, įskaitant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus. Be to, ES sieks užtikrinti, kad darbuotojų, dalyvaujančių įgyvendinant EIB finansuojamas schemas, teisės atitiktų EIB aplinkosaugos ir socialinius standartus.
Be to, kiti dvišaliai ir regioniniai susitarimai, pavyzdžiui, strateginiai ES partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, taip pat dialogai įvairiais lygmenimis su trečiosiomis šalimis suteikia galimybę dalytis ES patirtimi darbo srityje. ES skatins įtraukti deramą darbą, įskaitant darbuotojų teises, į visus atitinkamus būsimus ar atnaujintus dvišalius ir regioninius susitarimus ir įvairiais lygmenimis vykdomus dialogus, įskaitant strateginius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus ir visus komitetus, kurie įgyvendina atitinkamus dvišalius ir regioninius susitarimus, pavyzdžiui, jungtines komisijas ir teminius pakomitečius. Tai apima, pavyzdžiui, aukščiausiojo lygio susitikimus, ministrų susitikimus ir vyresniųjų pareigūnų susitikimus tokiuose forumuose kaip Azijos ir Europos susitikimas (ASEM).
|
Pagrindinės priemonės:
-skatinti tarptautinių darbo standartų įtraukimą į laisvosios prekybos susitarimus ir nuostatas dėl vienašalių prekybos lengvatų;
-užtikrinti deramą darbą visiems kaip vieną iš pagrindinių ES vystymosi politikos prioritetų ir toliau finansuoti veiksmus, kuriais skatinamas deramas darbas, be kita ko, įgyvendinant Europos komandos iniciatyvas;
-skatinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą įgyvendinant ES plėtros politiką ir ekonominių reformų programas ir remti reformas, kuriomis užtikrinamas deramas užimtumas Europos kaimynystės ir plėtros regionuose;
-skatinti darbuotojų teisių laikymąsi trečiosiose šalyse kaip esminę ES žmogaus teisių politikos dalį;
-įtraukti deramo darbo ir darbuotojų teisių skatinimą į visus atitinkamus būsimus ar atnaujinamus dvišalius ir regioninius susitarimus ir dialogus.
|
3.3. ES dalyvavimas tarptautiniuose ir daugiašaliuose forumuose
ES remia su deramu darbu susijusių Jungtinių Tautų priemonių įgyvendinimą; ji taip pat pasisako už tai, kad deramo darbo klausimas būtų svarstomas ir plėtojamas JT forumuose, visų pirma įgyvendinant JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ES sustiprino savo dalyvavimą JT žmogaus teisių forumuose ir su šalimis partnerėmis, siekdama aktyviai skatinti ir remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą pasaulyje. Atsižvelgdama į tai, ES teikia tinkamą paramą JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupės vykdomam darbui ir aktyviai dalyvauja JT diskusijose dėl teisiškai privalomo verslo ir žmogaus teisių dokumento, siekdama propaguoti priemonę, kuria būtų galima veiksmingai stiprinti su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų aukų apsaugą ir sukurti vienodesnes sąlygas pasaulio mastu. ES dės daugiau pastangų propaguodama deramo darbo darbotvarkę JT Socialinio vystymosi komisijoje ir aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje, atsižvelgdama į deramo darbo svarbą siekiant DVT, įskaitant 8-ąjį DVT, ir įgyvendinant darbotvarkę. Pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK), kurios šalis ji yra, ES visame pasaulyje gina ir neįgaliųjų teises, be kita ko, susijusias su darbu ir užimtumu. Komisija įsipareigojo reguliariai rengti struktūrinius dialogus metinėje JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalių konferencijoje ir kituose esamuose daugiašaliuose forumuose bei stiprins bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skirdama prieinamumo ir užimtumo klausimams.
Be to, ES aktyviai prisideda prie Tarptautinės darbo organizacijos darbo standartų nustatymo, jų taikymo priežiūros ir jų įgyvendinimo skatinimo procesų. ES toliau stiprins glaudų bendradarbiavimą su TDO, remdamasi 2021 m. vėl pradėtu pasikeitimu raštais, visų pirma vykdydama bendrus veiksmus daugiašaliuose forumuose ir plėtodama dvišalį bei vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat intensyviau keisdamasi informacija, teikdama pagalbą ir rengdama reguliarius aukšto lygio susitikimus. To tikslas – propaguoti pagrindinius principus ir teises darbe, taip pat kitus tarptautinius darbo standartus, visų pirma ratifikuojant ir veiksmingai įgyvendinant naujausias TDO konvencijas ir skatinant lyčių lygybę.
ES taip pat bendradarbiaus su TDO siekdama skatinti į žmogų orientuotą požiūrį ir teisingą perėjimą prie darbo ateities, atsižvelgdama į JT tvaraus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, minint TDO šimtąsias metines priimtą deklaraciją dėl darbo ateities, Europos socialinių teisių ramstį ir atitinkamas Europos ir tarptautines normas. Šiuo bendradarbiavimu taip pat siekiama skatinti socialinį dialogą ir įgyvendinti minimalią socialinę apsaugą bei deramas darbo sąlygas visiems, įskaitant darbuotojų saugą ir sveikatą. ES remia pastangas integruoti teisę į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas į TDO pagrindinių principų ir teisių darbe sistemą. Komisija taip pat rems TDO darbą kuriant vertinimo sistemą, skirtą stebėti pažangą kuriant deramesnį darbo pasaulį.
ES remia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformą, kuria siekiama toliau prisidėti prie darnaus vystymosi ir integruoti socialinį globalizacijos aspektą, taip pat skatinti PPO svarstyti, kaip vykdant prekybą galėtų būti remiamas deramas darbas ir socialinis teisingumas. ES ragins PPO rengti analizę ir keistis patirtimi, be kita ko, aktyviau bendradarbiaujant su TDO, susijusia su: prekybos politikos indėliu į socialinį vystymąsi, tvirtesnės darbuotojų teisių apsaugos nauda augimui ir vystymuisi ir prekybos liberalizavimo nauda visiems darbuotojams ir nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms.
Komisija taip pat aktyviai rems tolesnį tarptautinių finansų institucijų, TDO, JT ir PPO dialogą dėl jų politikos papildomumo ir nuoseklumo bei ekonomikos augimo, investicijų, prekybos ir deramo darbo tarpusavio priklausomybės.
Bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), ES remia tarptautinių atsakingo verslo standartų skatinimą ir įgyvendinimą, kad įmonėms būtų sudaromos palankesnės sąlygos prisidėti prie deramo darbo. ES finansuoja EBPO programas, be kita ko, susijusias su atsakingo verslo pasaulinėse tiekimo grandinėse
skatinimu, ir toliau skatins deramo darbo įtraukimą į EBPO veiklą, susijusią su atsakingu verslu, ir EBPO vystymosi centro veiklą.
Deramo darbo skatinimas pasaulinėse tiekimo grandinėse, įskaitant vaikų darbo ir priverčiamojo darbo panaikinimą, buvo pagrindinis G7 ir G20 darbo elementas, aktyviai remiant ES. Bendradarbiaudama su G7 ir G20 partneriais, ES sieks užtikrinti, kad G7 ir G20 diskusijose deramam darbui ir socialinei apsaugai būtų skiriamas svarbus vaidmuo, įskaitant socialinių aspektų įtraukimą į abiejų forumų tvirtesnio atsigavimo strategijas. Pavyzdžiui, 2021 m. per G20 Romos susitikimą pristatytoje vadovų deklaracijoje G20 įsipareigojo reaguodamas į pandemiją taikyti į žmogų orientuotą politikos požiūrį, kad skatintų socialinį dialogą ir užtikrintų didesnį socialinį teisingumą, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir deramą darbą visiems, be kita ko, pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Komisija taip pat bendradarbiaus su Pasaulio banku, kad į Pasaulio banko darbą su trečiosiomis šalimis kaip kompleksinis reikalavimas būtų įtrauktas deramas darbas ir į žmogų orientuotas požiūris, o Komisija skatins valstybes nares kelti deramo darbo klausimą Tarptautiniam valiutos fondui teikiant finansinę paramą trečiosioms šalims.
ES kartu su Europos Taryba siekia užtikrinti pagrindines socialines ir ekonomines teises atsižvelgdama į tarptautinius įsipareigojimus.
|
Pagrindinės priemonės:
-remti su deramu darbu susijusių Jungtinių Tautų priemonių įgyvendinimą ir raginti nagrinėti deramo darbo klausimą JT forumuose, visų pirma įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;
-bendradarbiauti su TDO dėl ES prioritetų, visų pirma prisidėti prie darbo standartų nustatymo, jų taikymo priežiūros ir jų įgyvendinimo skatinimo procesų;
-remti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformą, kuria siekiama toliau prisidėti prie darnaus vystymosi, integruoti socialinį globalizacijos aspektą ir skatinti PPO svarstyti, kaip vykdant prekyba galėtų būti remiamas deramas darbas ir socialinis teisingumas;
-skatinti deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse G7 ir G20 deklaracijomis, bendradarbiauti su EBPO skatinant ir įgyvendinant tarptautinius atsakingo verslo standartus ir įtraukti deramą darbą į bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis;
-kartu su Europos Taryba siekti užtikrinti pagrindines socialines ir ekonomines teises atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus.
|
3.4. Bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais ir pasaulinės partnerystės
ES skatina trišalį ir dvišalį Europos socialinį dialogą įvairių pramonės šakų ir sektorių lygmeniu, be kita ko, remdama 43 ES sektorinio socialinio dialogo komitetus. Socialiniai partneriai į sektorinio socialinio dialogo komitetų darbotvarkę reguliariai įtraukia deramo darbo skatinimo visame pasaulyje klausimą, pavyzdžiui, deramo darbo žuvininkystės ar tekstilės sektoriuose klausimą. Komisija ES sektorinio socialinio dialogo komitetų prašymu teiks paramą juose dalyvaujantiems socialiniams partneriams, kad jie pradėtų veiklą atsakingų tiekimo grandinių srityje, įskaitant darbuotojų teisių laikymąsi, pavyzdžiui, organizuodama ES masto sektorinius dialogus, kad būtų galima keistis gerąja patirtimi ir sudaryti sąlygas tarpusavio mokymuisi. Taip darbuotojams ir darbdaviams taip pat bus padedama visoje tiekimo grandinėje naudotis savo teise jungtis į organizacijas ir į asociacijų laisvę.
ES taip pat skatina pilietinės visuomenės dialogą jos išorės santykiuose ir suvienija jėgas sudarydama pasaulines partnerystes. Bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis yra labai svarbus veiksnys skatinant deramą darbą bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, vedant derybas dėl prekybos susitarimų ir juos įgyvendinant, rengiant dialogus žmogaus teisių klausimais ir vystomojo bendradarbiavimo klausimais. ES toliau stiprins bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės veikėjais ir propaguos pilietinei visuomenei ir darbo teisių gynėjams saugią ir palankią aplinką jiems skatinant deramo darbo vietų kūrimą.
ES ir jos valstybės narės prisideda prie pasaulinių partnerysčių ir įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų, kurios yra svarbios skatinant deramą darbą visame pasaulyje tokiose srityse kaip teisingas perėjimas, darbuotojų sauga ir sveikata, socialinė apsauga ir socialinis dialogas, ir jas remia, be kita ko ir pagal Pasaulinio susitarimo iniciatyvą
. Atsižvelgdama į ES visiško vaikų darbo netoleravimo politiką, Komisija imsis būtų veiksmų siekdama tapti „Alliance 8.7“ partnere, siekdama panaikinti vaikų darbą, priverčiamąjį darbą ir prekybą žmonėmis. Komisija kartu su TDO ketina išnagrinėti, kaip padidinti bendras ir atitinkamas pastangas siekiant užtikrinti „Alliance 8.7“ intervencijų veiksmingumą.
|
Pagrindinės priemonės:
-teikti paramą socialiniams partneriams ES sektorinio socialinio dialogo komitetuose, kad jie pradėtų veiklą, susijusią su darbuotojų teisių laikymusi tiekimo grandinėse;
-toliau stiprinti bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės veikėjais ir skatinti pilietinei visuomenei saugią ir palankią aplinką;
-remti pasaulines partnerystes įvairiose deramo darbo srityse, be kita ko, tapti „Alliance 8.7“ partnere.
|
4.Išvados
ES yra įsipareigojusi toliau stiprinti savo, kaip atsakingos lyderės darbo pasaulyje, vaidmenį, ginti darbuotojų teises ir užkirsti kelią varžymuisi dėl žemesnių standartų, panaudodama visas turimas priemones ir jas toliau plėtodama. Deramo darbo skatinimas visame pasaulyje, įskaitant vaikų darbo ir priverčiamojo darbo panaikinimą, yra pagrindinis šių pastangų elementas.
Deramo darbo skatinimas visame pasaulyje yra labai svarbus ES, kaip geopolitinei veikėjai, kuri nuožmiai remia asmens teises ir laisves, ypač sparčiai kintančiame darbo pasaulyje ir kintančiuose pasauliniuose santykiuose. Tai atitinka tvirtą ES paramą daugiašališkumui ir taisyklėmis grindžiamai pasaulinei tarptautinių darbo standartų tvarkai.
ES imasi vadovaujančio vaidmens užtikrindama, kad žalioji ir skaitmeninė ekonomikos pertvarka būtų vykdoma kartu su socialiniu požiūriu teisinga pasauline pertvarka. ES bendradarbiaus su savo tarptautiniais partneriais, kad būtų užtikrintas į žmogų orientuotas, tvarus, sąžiningas ir įtraukus ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės.
Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiame komunikate išdėstytam požiūriui ir bendradarbiauti įgyvendinant jo veiksmus.
Komisija ketina reguliariai teikti ataskaitas apie šio komunikato įgyvendinimo padėtį, įskaitant ES įsipareigojimus pirmiau nurodytose pagrindinėse politikos srityse.