Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria suderinami tam tikri bankroto teisės aspektai“

(COM(2022) 702 final – 2022/0408 (COD))

(2023/C 184/06)

Pranešėja	Sandra PARTHIE
Bendrapranešėjis	Philip VON BROCKDORFF

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2023 1 26 Europos Sąjungos Taryba, 2023 1 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad tinkamai sukurtas nemokumo režimas turėtų padėti gyvybingoms įmonėms tęsti veiklą ir išvengti jų priešlaikinio likvidavimo. Turėtų būti siekiama rasti pusiausvyrą tarp priešlaikinio nemokumo ir per vėlai pradedamų procedūrų. Šiame kontekste pagrindiniai veiksniai yra procedūrų skaidrumas, taip pat galimybė lengvai susipažinti su informacija apie įmonės veiklos rezultatus. Be to, tinkamai sukurtas nemokumo režimas turėtų atgrasyti skolintojus nuo didelės rizikos paskolų teikimo, o vadovus ir akcininkus – nuo naudojimosi tokiomis paskolomis, taip pat nuo kitų neapgalvotų finansinių sprendimų (1).

1.2.

EESRK mano, kad nemokumo reformos, kuriomis siekiama skatinti skolos restruktūrizavimą ir vidinę reorganizaciją, padeda išsaugoti darbo vietas ir kartu mažinti mažųjų ir vidutinių įmonių žlugimo atvejų skaičių ir pelningų įmonių likvidavimą. Tačiau EESRK palankiai vertintų pasiūlymus svarstyti neišspręstą fizinių asmenų nemokumo klausimą.

1.3.

EESRK abejoja, ar pasiūlymas, kuris pateikiamas kaip svarbus žingsnis šalinant tam tikras spragas ir tuo pagerinant ES kapitalo rinkų sąjungą, iš tikrųjų gali patenkinti šiuos lūkesčius. Pasiūlyme nepateikiama suderintų nemokumo pagrindo ir reikalavimų eiliškumo apibrėžčių, o abu šie dalykai yra labai svarbūs siekiant didesnio veiksmingumo ir mažinant esamą nacionalinių nemokumo taisyklių susiskaidymą.

1.4.

Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą persvarstyti 27 straipsnyje pateiktą pasiūlymą, kad sandorio šalys (pavyzdžiui, įmonės, kuriai iškeliama nemokumo byla, tiekėjai) būtų įpareigotos pasirašyti vykdytinas sutartis, kurios vėliau be atitinkamos sandorio šalies sutikimo perleidžiamos įmonės įgijėjui. Taip jos dirbtinai susaistomos su sutarties partneriu, kurio niekada nepasirinko ir nepatikrino, ir ribojama jų verslo laisvė. Apribojus sutartines teises nutraukti sutartį nemokumo atveju sumažės gyvybiškai svarbių tiekėjų noras teikti kreditus, ypač finansinius sunkumus patiriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

1.5.

Vis dėlto EESRK palankiai vertina pasiūlymą nustatyti specialią procedūrą, kuria siekiama palengvinti ir paspartinti labai mažų įmonių likvidavimą, sudarant sąlygas tokioms įmonėms taikyti ekonomiškai efektyvesnį nemokumo procesą. Šiomis priemonėmis taip pat remiamas tvarkingas „turto neturinčių“ labai mažų įmonių likvidavimas ir sprendžiamas klausimas dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo suteikti galimybę iškelti nemokumo bylą, jei numatoma susigrąžinimo vertė yra mažesnė už teismo išlaidas. EESRK pabrėžia, kad tai apima maždaug 90 % nemokumo atvejų ES, todėl mano, kad ši procedūra yra labai svarbi.

1.6.

Nors EESRK pritaria šiai specialiai procedūrai, įspėjame, kad nacionaliniams teismams keliami reikalavimai atlikti šias užduotis gali lemti pernelyg didelę naštą nacionalinėms teismų sistemoms, jeigu reikės vertinti, ar labai maža įmonė iš tiesų yra nemoki, ir vykdyti būtinas ilgai trunkančias procedūras, įskaitant turto realizavimą ir gautų pajamų paskirstymą. Todėl EESRK rekomenduoja pasitelkti kitus kompetentingus subjektus, pavyzdžiui, nemokumo specialistus, kad jie padėtų sumažinti teisminėms institucijoms tenkančią naštą (2).

1.7.

Galiausiai EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl neveiksmingų nemokumo procedūrų gali išaugti neveiksnių paskolų kiekis, o tai gali kelti pavojų finansiniam stabilumui, taip pat daryti poveikį kreditams, infliacijai ir realiajam BVP. EESRK laikosi nuomonės, kad veiksmingi nemokumo ir kreditorių ir (arba) skolininkų teisių režimai yra viena iš papildomų politikos formuotojų arsenalo priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti neveiksnių paskolų augimą didinant paskolų grąžinimo tikimybę ir greičiau koreguojant neveiksnių paskolų lygį.

2.   Pagrindinės Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Pasiūlymo tikslas – sumažinti nacionalinės bankroto teisės aktų skirtumus ir taip spręsti galimai neveiksmingų nemokumo sistemų valstybėse narėse, kuriose tokių skirtumų esama, klausimą, didinant nemokumo bylų skaidrumą apskritai ir mažinant kliūtis laisvam kapitalo judėjimui. Derinant tikslinius bankroto teisės aktų aspektus, pasiūlymu visų pirma siekiama sumažinti tarpvalstybinių investuotojų informavimo ir mokymosi išlaidas. Taigi vienodesni bankroto teisės aktai turėtų, kaip tikimasi, išplėsti finansavimo, kuriuo gali naudotis įmonės visoje Sąjungoje, pasirinkimą.

2.2.

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti kai kurias ankstesnių ES teisės aktų dėl nemokumo taisyklių, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 (4), spragas, visų pirma susijusias su turto išieškojimu iš likviduoto nemokaus skolininko turto, bylų nagrinėjimo veiksmingumu ir nuspėjamu bei teisingu susigrąžintos vertės paskirstymu kreditoriams. Tai apima klausimus, susijusius su ieškiniais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto atsekimu, direktorių pareigomis ir atsakomybe, veikiančios įmonės pardavimu (įmonės perėmimu nemokumo atveju), nemokumo veiksniu, specialiu nemokumo režimu labai mažoms ir mažosioms įmonėms, reikalavimų eiliškumu ir kreditorių komitetais.

2.3.

Pažymėta, kad esama didelių valstybėse narėse galiojančių nacionalinių nemokumo taisyklių skirtumų, susijusių su laiku, kurio reikia įmonei likviduoti, ir verte, kurią galiausiai galima susigrąžinti. Kai kuriose valstybėse narėse tai lemia ilgas nemokumo procedūras ir nedidelę vidutinę susigrąžinimo vertę likvidavimo bylose. Europos Komisijos teigimu, tai yra kliūtis kapitalo rinkų sąjungai ir tarpvalstybinėms investicijoms ES.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti didesnį informacijos apie tarpvalstybines nemokumo taisykles ir procedūras skaidrumą ir prieinamumą. Tačiau EESRK mano, kad šis pasiūlymas yra tik pirmas žingsnis siekiant suvienodinti nemokumo režimus skirtingose ES valstybėse narėse. EESRK taip pat palankiai vertintų pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiamas neišspręstas fizinių asmenų nemokumo klausimas.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad tinkamai sukurtas nemokumo režimas turėtų padėti gyvybingoms įmonėms tęsti veiklą ir išvengti jų priešlaikinio likvidavimo. Jis taip pat turėtų atgrasyti skolintojus nuo didelės rizikos paskolų teikimo, o vadovus ir akcininkus – nuo naudojimosi tokiomis paskolomis, taip pat nuo kitų neapgalvotų finansinių sprendimų (5). Laikino ekonomikos nuosmukio ar neteisingo sprendimo paveikta įmonė vis dar gali atsitiesti, jei ekonominė padėtis pagerės arba įmonė imsis taisomųjų priemonių. Kai taip nutinka, tai naudinga visiems suinteresuotiesiems subjektams. Kreditoriai gali susigrąžinti didesnę savo investicijų dalį, daugiau darbuotojų išsaugo savo darbo vietas, išlaikomas tiekėjų ir klientų tinklas.

3.3.

Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į tyrimus, iš kurių matyti, kad veiksmingos kreditorių teisių reformos yra susijusios su mažesnėmis kredito išlaidomis, geresnėmis galimybėmis gauti kreditą, didesne susigrąžinimo verte kreditoriams ir veiksmingesniu darbo vietų išsaugojimu (6). Taip pat turėtų būti sustiprintos kreditorių komiteto, kuriame gali dalyvauti darbuotojų atstovas, dalyvavimo teisės. Jeigu pasibaigus nemokumo procedūrai kreditoriai gali susigrąžinti didžiąją dalį savo investicijų, jie gali toliau reinvestuoti į įmones ir gerinti įmonių galimybes gauti kreditą. Panašiai, jeigu taikant bankroto režimą laikomasi absoliučios reikalavimų pirmenybės, užtikrinimo priemones turintys kreditoriai gali toliau skolinti, ir išlaikomas pasitikėjimas bankroto sistema (7).

3.4.

EESRK mano, kad nemokumo reformos, kuriomis siekiama skatinti skolos restruktūrizavimą ir vidinę reorganizaciją, padeda išsaugoti darbo vietas ir mažinti mažųjų ir vidutinių įmonių žlugimo atvejų skaičių ir pelningų įmonių likvidavimą.

3.5.

Dideli nacionalinės bankroto teisės aktų skirtumai, taip pat apmokestinimo taisyklės dažnai įvardijami kaip kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms. EESRK mano, kad didesnė bankroto teisės aktų konvergencija padėtų užtikrinti geresnį kapitalo rinkų veikimą, taip sudarant palankesnes sąlygas investicijoms visoje ES. Tačiau pasiūlyme nėra suderinti pagrindiniai nemokumo teisės aspektai, pavyzdžiui, nepateikiama suderinta nemokumo pagrindų ir reikalavimų eiliškumo apibrėžtis, o abu šie dalykai yra labai svarbūs siekiant didesnio veiksmingumo ir mažinant esamą nacionalinių nemokumo taisyklių susiskaidymą. Tai nepadeda pasiekti labai reikalingo, bet plataus užmojo tikslo sukurti kapitalo rinkų sąjungą.

3.6.

Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad tvirtai remia atviresnę visos ES kapitalo rinką, kuri suteikia įmonėms daugiau galimybių gauti lėšų investicijoms, ir sutinka su Komisijos ir Pasaulio banko išvadomis (8), kad dėl didesnio nemokumo ir kreditorių teisių veiksmingumo didėjant turto susigrąžinimo normai Europos įmonėms suteikiama daugiau galimybių gauti kreditą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pripažįsta, kad nemokumo procedūros skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi, o nacionaliniu reglamentavimu pirmenybė teikiama labiau „savo turtu disponuojančio skolininko“ arba „kreditoriaus teisių“ požiūriui arba požiūriui, pagal kurį pirmenybė teikiama užimtumui ir darbo teisės aktams. Tai lemia skirtingus prioritetus, susijusius su įmonių likvidavimu, kreditorių reikalavimų eiliškumu ir įmonių direktorių, nemokumo specialistų ir teismų vaidmenimis. Formuojant politiką taip pat reikia atsižvelgti į akcininkų ir skolos turėtojų skirtumus; pirmieji daugiausia pripažįsta prevencijos ir racionalizavimo priemones, o skolos turėtojams svarbiau restruktūrizavimo priemonių prieinamumas. EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai yra pirmas žingsnis siekiant konvergencijos visoje ES, tačiau jais vis dar neužtikrinamas veiksmingas suderinimas, taip pat nesiimama svarstyti neišspręsto fizinių asmenų nemokumo klausimo.

4.2.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad nacionalinės bankroto teisės aktai yra pagrindinis aspektas, į kurį atsižvelgia užsienio investuotojai. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo atvejų, susijusių su tarpvalstybiniu kreditų teikimu, skaičius neviršija 20 % visų atvejų, o G 20 šalių duomenys rodo, kad esant veiksmingai juridinių teisių sistemai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygis padidėja tik nuo 2 iki 3 % BVP. Be to, didelę TUI dalį lemia įmonių susijungimai ir esamų įmonių įsigijimai, o ne investicijos į naujas įmones.

4.3.

Todėl EESRK įspėja, kad nereikėtų tikėtis pernelyg didelio konvergencijos bankroto teisės srityje poveikio investicijoms. Vis dėlto EESRK pripažįsta, kad, užtikrinus veiksmingą juridinių teisių sistemą kreditoriams ir didesnį skaidrumą visiems potencialiems investuotojams dėl bankroto teisės aktų, taip pat vienodą informaciją apie teisinę padėtį, būtų galima tikėtis teigiamo poveikio užsienio investicijoms. Tikrumas dėl su kreditorių ir skolininkų teisėmis susijusių taisyklių ir didesnis užstato atlaisvinimo procedūrų suderinimas valstybėse narėse taip pat leistų sumažinti riziką ir suteiktų papildomą postūmį tarpvalstybinėms investicijoms ir vidaus prekybai.

4.4.

Be to, EESRK mano, kad labai svarbu investuotojams teikti informaciją ir užtikrinti skaidrumą klausimais, susijusiais su ieškiniais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto atsekimu, direktorių pareigomis ir atsakomybe, veikiančios įmonės pardavimu (įmonės perėmimu nemokumo atveju), nemokumo veiksniu, specialiu nemokumo režimu labai mažoms ir mažosioms įmonėms, reikalavimų eiliškumu ir kreditorių komitetais.

4.5.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymu nustatoma speciali procedūra, kuria siekiama palengvinti ir paspartinti labai mažų įmonių likvidavimą, sudarant sąlygas tokioms įmonėms taikyti ekonomiškai efektyvesnį nemokumo procesą. Šiomis priemonėmis taip pat remiamas tvarkingas „turto neturinčių“ labai mažų įmonių likvidavimas ir sprendžiamas klausimas dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo suteikti galimybę iškelti nemokumo bylą, jei numatoma susigrąžinimo vertė yra mažesnė už teismo išlaidas. EESRK pabrėžia, kad tai apima maždaug 90 % nemokumo atvejų ES, todėl mano, kad ši procedūra yra labai svarbi.

4.6.

Tačiau nors EESRK pritaria šiai specialiai procedūrai, įspėjame, kad nacionaliniams teismams keliami reikalavimai atlikti šias užduotis pagal direktyvos 12 straipsnį ir tolesnius straipsnius gali lemti pernelyg didelę naštą nacionalinėms teismų sistemoms, jeigu jiems reikės vertinti, ar labai maža įmonė iš tiesų yra nemoki, ir vykdyti būtinas ilgai trunkančias procedūras. Mūsų nuomone, tai iš dalies neatitiktų siūlomo teisės akto tikslo. Ankstesnėse nuomonėse (9) EESRK nurodė, kad nuolatinis kreipimasis į teismus nėra tinkamiausia galimybė, ir rekomendavo įsteigti naujus organus, kurie prisiimtų atsakomybę už šią užduotį. Paaiškėjo, kad veiksmingas nepriklausomų nemokumo specialistų dalyvavimas yra naudingas, ypač prastai organizuotiems smulkiesiems verslininkams supaprastintose likvidavimo procedūrose, ir EESRK mano, kad reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybę įtraukti nemokumo specialistus (10).

4.7.

EESRK taip pat rekomenduoja suteikti teisėtą interesą turintiems nemokumo specialistams tiesioginę ir operatyvią prieigą prie nacionalinių turto registrų, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie paskirti. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokie registrai sukurti dar ne visose valstybėse narėse, ir ragina atitinkamas valdžios institucijas greitai ištaisyti šią padėtį.

4.8.

Veiksmingumo sumetimais EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl įmonės perėmimo nemokumo atveju procedūros, pagal kurią skolininko įmonės (ar jos dalies) pardavimas parengiamas ir dėl jo deramasi prieš oficialiai iškeliant nemokumo bylą. Tai leidžia įvykdyti pardavimą ir gauti pajamų netrukus po to, kai oficialiai iškeliama nemokumo byla, kurios tikslas – likviduoti įmonę. Tačiau EESRK perspėja dėl 27 straipsnyje pateikto pasiūlymo, kad sandorio šalys (pavyzdžiui, įmonės, kuriai pradedama nemokumo byla, tiekėjai) būtų įpareigotos pasirašyti vykdytinas sutartis, kurios vėliau be sandorio šalies sutikimo perleidžiamos įmonės įgijėjui. Taip jos dirbtinai susaistomos su sutarties partneriu, kurio niekada nepasirinko ir nepatikrino, ir ribojama jų verslo laisvė. Tai dar labiau pasakytina apie darbuotojus, kurių profesinė laisvė negali būti pažeidžiama priverstinai keičiant darbdavį. Todėl EESRK ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą persvarstyti šį pasiūlymą. Be to, reikėtų sustiprinti galimą kreditorių komiteto dalyvavimą ir kontrolę taikant įmonės perėmimo nemokumo atveju procedūrą.

4.9.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvoje iš tiesų nesprendžiamas reikalavimų eiliškumo konvergencijos klausimas ir nepateikiama nemokumo pagrindo apibrėžtis. Kadangi tai yra vienas iš pagrindinių suderintų nemokumo procedūrų reikalavimų, EESRK labai apgailestauja, kad Komisija šiais klausimais nesiėmė tolesnių veiksmų.

4.10.

Be to, pasiūlyme nepakankamai dėmesio skiriama nemokumo veiksniams, nors komunikate dėl direktyvos teigiama priešingai. Pasiūlyme nurodyta, kad du įprasti veiksniai, dėl kurių valstybėse narėse iškeliamos standartinės nemokumo bylos, yra mokėjimų nutraukimo kriterijus ir balanso kriterijus.

4.11.

Siekiant supaprastinti nemokumo procedūras (tam EESRK iš esmės pritaria), direktyvoje siūloma, kad supaprastintos likvidavimo procedūros pradėjimo kriterijus turėtų būti negalėjimas grąžinti skolų suėjus jų terminui. Užuot pateikus gaires, kaip apibrėžti konkrečias sąlygas, kuriomis šis kriterijus tenkinamas, pasiūlyme prašoma, kad valstybės narės pačios tai apibrėžtų, tokiu būdu atsisakoma galimybės užtikrinti nuoseklumą visoje ES.

4.12.

EESRK taip pat pažymi, kad bankai paprastai yra pagrindiniai finansų tarpininkai ir yra itin svarbūs stabiliai finansų sistemai. Neveiksnios paskolos mažina pelningumą ir gali kelti grėsmę bankų mokumui. Nemokumo ir kreditorių ir (arba) skolininkų teisių režimai yra viena iš papildomų politikos formuotojų arsenalo priemonių neveiksnių paskolų augimui sustabdyti ir padėti jas pertvarkyti, kai jos pasiekia probleminį lygį. Įmonių lygmens analizė rodo, kad nemokumo režimų reformos, kuriomis mažinamos įmonių restruktūrizavimo kliūtys ir asmeninės išlaidos, susijusios su verslo žlugimu, gali padėti sumažinti į įmones „zombes“ nesėkmingai investuoto kapitalo dalį. Tai iš dalies pasiekiama vykdant silpnų įmonių restruktūrizaciją, kuri savo ruožtu skatina kapitalo perskirstymą našesnėms įmonėms.

4.13.

Galiausiai EESRK rekomenduoja Komisijai reguliariai skelbti statistinius duomenis apie nemokumo bylas pagal atitinkamą nemokumo reglamentą, kad būtų galima periodiškai įvertinti sukurtos sistemos veiksmingumą.

---

(1)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(2)  Pasaulio bankas, Principles for effective Insolvency and Creditor/debtor Regimes (Veiksmingų nemokumo ir kreditorių/skolininkų režimų principai), leidimas peržiūrėtas 2021 m., principai c6.1 ir c19.6.

(3)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019 6 26, p. 18).

(4)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).

(5)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(6)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(7)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(8)  How Insolvency and Creditor/Debtor Regimes Can Help Address Nonperforming Loans – EFI Note-Finance. (Kaip nemokumo ir kreditorių/skolintojų režimai gali padėti spręsti neveiksnių paskolų problemą. Finansiniai užrašai). Pasaulio bankas, Vašingtonas.

(9)  Žr. EESRK nuomonę „Įmonių nemokumas“ (OL C 209, 2017 6 30, p. 21).

(10)  Pasaulio bankas, Principles for effective Insolvency and Creditor/debtor Regimes (Veiksmingų nemokumo ir kreditorių/skolininkų režimų principai), leidimas peržiūrėtas 2021 m., principai c6.1 ir c19.6.