EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

SWD(2021) 714 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita




Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}

I.Teisingumo sistema

Vengrijos teismų sistema yra įprasta keturių pakopų sistema. Pirmosios instancijos lygmeniu veikia 113 apylinkės teismų, o 20 apygardos teismų nagrinėja apskųstus apylinkės teismų sprendimus ir priima sprendimus tam tikrose bylose pirmojoje instancijoje. Penki apeliaciniai apygardos teismai priima sprendimus apeliacine tvarka dėl apygardos teismų sprendimų. Pagrindinis Aukščiausiojo Teismo (Kúria) vaidmuo – užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą. Pagal Pagrindinį įstatymą Parlamento skiriamam Nacionalinės teismų tarnybos (NTT) pirmininkui pavedamas centrinis teismų administravimas. Nacionalinė teismų taryba – tai nepriklausoma įstaiga, kuri pagal Pagrindinį įstatymą prižiūri NTT pirmininką ir dalyvauja administruojant teismus. Teisėjus iš vietos teisėjų tarybų (kurias sudaro kolegų išrenkami teisėjai) nustatyto eiliškumo kandidatų sąrašo skiria Respublikos prezidentas NTT pirmininko teikimu. NTT pirmininkas negali nukrypti nuo tos tvarkos iš anksto negavęs Nacionalinės teismų tarybos sutikimo. Konstitucinis Teismas nėra įprastos teismų sistemos dalis; jis peržiūri įstatymų ir teismų sprendimų konstitucingumą. Prokuratūra – tai nepriklausoma institucija, įgaliota tirti nusikaltimus ir persekioti pažeidėjus. Vengrijos advokatų asociacija ir regioninės advokatų asociacijos yra savarankiškos viešosios savivaldos įstaigos 1 .

Nepriklausomumas

Plačiosios visuomenės suvokiamas teismų nepriklausomumo lygis ir toliau yra vidutinis, o tarp įmonių – žemas. Plačiosios visuomenės suvokiamas teismų ir teisėjų nepriklausomumo lygis ir toliau yra vidutinis, jis sumažėjo nuo 48 % 2020 m. iki 40 % 2021 m. 32 % įmonių mano, kad teismai yra pakankamai nepriklausomi arba visiškai nepriklausomi 2 , t. y. daugiau, palyginti su 26 % 2020 m. Kalbant apie plačiąją visuomenę, per pastaruosius penkerius metus stebima neigiama suvokimo tendencija (nutrūko 2020 m.) 3 ; tarp įmonių, po smarkaus sumažėjimo 2019 m., suvokimo indeksas ir toliau gerėjo 4 .

Nacionalinė teismų taryba toliau patiria iššūkių bandydama atsverti už teismų valdymą atsakingo Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko įgaliojimus. Kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje 5 , Nacionalinei teismų tarybai taikomi įvairūs struktūriniai apribojimai, dėl kurių ji negali efektyviai prižiūrėti NTT pirmininko veiksmų. Nacionalinė teismų taryba neturi teisinio subjektiškumo 6 ir neturi teisės siūlyti teisės aktų arba su ja negali būti konsultuojamasi dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, darančių poveikį teisingumo sistemai 7 . Į Nacionalinę teismų tarybą buvo išrinkti nauji nariai ir pavaduojantys nariai 8 ; ji turi sutartą biudžetą ir NTT pirmininkas papildė jos sudėtį dar vienu papildomu darbuotoju 9 . Dabartinis NTT pirmininkas geriau bendradarbiauja su Taryba nei jo pirmtakas, bet tas bendradarbiavimas yra apribotas tuo, kas reikalaujama pagal įstatymą 10 , ir jokių teisėkūros veiksmų struktūriniams klausimams spręsti nesiimta. Per Europos semestrą pateiktos Tarybos rekomendacijos 11 „sustiprinti teismų nepriklausomumą“ dar nėra įgyvendintos. NTT pirmininkas ne kartą paskyrė asmenis į aukštesniųjų teismų pareigas neskelbęs kvietimo teikti paraiškas ir teisėjai NTT atlieka administracines užduotis 12 .

Aukščiausiojo Teismo, Kúria, pirmininkas gavo papildomų įgaliojimų organizuojant to teismo veiklą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės 13 , pagal kurias Kúria pirmininkas gali sudaryti teisėjų kolegijas, kurių sudėtyje būtų pirmininkaujantis teisėjas 14 ir keturi teisėjai 15 , tam tikrų grupių byloms nagrinėti, atitinkamam skyriui ir Kúria teisėjų tarybai priėmus neprivalomą nuomonę. Dėl to dar labiau padidėjo Kúria pirmininko administraciniai įgaliojimai, be kita ko, paskirti pirmininkaujančius teisėjus 16 , paskirti kolegijų teisėjus ir pirmininkaujančius teisėjus 17 , paskirti skyrių vadovus 18 ir sukurti bylų paskirstymo kolegijoms sistemą 19 . Kúria pirmininkas taip pat turi svarbių įgaliojimų, susijusių su Kúria vaidmeniu užtikrinant vienodą teisės aktų taikymą teismuose 20 . Tuo tikslu Kúria priima teismams privalomus sprendimus dėl nuoseklumo 21 . Kai kolegija nori nukrypti nuo Kúria paskelbtos jurisprudencijos, ji privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir paprašyti priimti sprendimą dėl nuoseklumo 22 . Nuoseklumo užtikrinimo teisėjų kolegijai gali pirmininkauti Kúria pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas 23 ; jo šešis narius pirmininkas išrenka ad hoc pagrindu iš tam tikro skyriaus teisėjų. Be to, šalys gali pateikti su nuoseklumu susijusį skundą dėl galutinio Kúria sprendimo, jeigu jis skiriasi nuo Kúria paskelbtos jurisprudencijos 24 . Skundų dėl nuoseklumo nagrinėjimo teisėjų kolegijai pirmininkauja Kúria pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas; jo aštuonis narius pirmininkas išrenka pagal algoritmą 25 . Skundų dėl nuoseklumo nagrinėjimo teisėjų kolegija gali panaikinti galutinius sprendimus, kuriuos pavienėse bylose priima kolegijos 26 . Kúria teisminiai organai (pvz., teisėjų taryba arba skyriai), atliekantis tik konsultacinį vaidmenį 27 , negali atsverti išplėstinių Kúria pirmininko įgaliojimų 28 .

Naujas Kúria pirmininkas išrinktas nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal naująsias specialiąsias taisykles dėl teisėjų skyrimo. Primenama, kad 2020 m. birželio mėn. Respublikos Prezidentas nuo 2020 m. liepos 1 d. paskyrė aštuonis Konstitucinio Teismo narius Kúria teisėjais jiems paprašius 29 ir šeši iš jų neturėjo įprasto teismo teisėjo patirties. Kaip paaiškinta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, 2020 m. priėmus pakeitimą, gavę teisėjo statusą Konstitucinio Teismo nariai pasibaigus jų kadencijai Konstituciniame Teisme gali prašyti juos paskirti Kúria teisėjais 30 . 2020 m. spalio 5 d. Respublikos Prezidentas rekomendavo 31 Parlamentui vieną iš jų išrinkti Kúria pirmininku. Nacionalinė teismų taryba, išklausiusi atitinkamą asmenį pagal atitinkamas teisės nuostatas 32 , atmetė jo kandidatūrą beveik vienbalsiai 33 . Pasibaigus jo narystei Konstituciniame Teisme, 2020 m. spalio 19 d. Nacionalinė Asamblėja šį kandidatą išrinko Kúria pirmininku nuo 2021 m. sausio 1 d. devynerių metų laikotarpiui 34 . Be to, spalio 19 d. tuometinis Kúria pirmininkas jį paskyrė Kúria vienos iš kolegijų pirmininkaujančiu teisėju, kol jis netapo Kúria pirmininku. Šie pokyčiai patvirtina dar 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje išreikštą susirūpinimą 35 dėl paskyrimo į aukščiausią teisėjo postą jokiai teisminei institucijai nedalyvaujant priimant tokį sprendimą ir nesilaikant Europos standartų 36 . JT specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais šiuos rinkimus apibūdino kaip „išpuolį prieš teisėjų nepriklausomumą ir bandymą padaryti teismus pavaldžius įstatymų leidžiamosios valdžios valiai pažeidžiant galių atskyrimo principą“ 37 . Atsižvelgiant į Kúria pirmininko administracinius įgaliojimus ir pagrindinį Kúria vaidmenį teisingumo sistemoje 38 , šie pokyčiai kelia didelį susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo 39 .

Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko veiksmai panaikinant teismų pirmininkų atrankos procedūras ir paskiriant teismų pirmininkus ad interim negavus Nacionalinės teismų tarybos patvirtinimo buvo tęsiami. NTT pirmininkas toliau 40  – vis dažniau ir neretai be pakankamo paaiškinimo 41  – nutraukdavo teismų pirmininkų ir kitų teismų vadovų 42 atrankos procedūras, net kai buvo tinkamų pareiškėjų, kurių kandidatūras rėmė jų kolegos 43 . Nacionalinė teismų taryba kritikavo šią praktiką dar ankstesnio NTT pirmininko kadencijos metu 44 . Pastaraisiais metais teismų pirmininkų atranka buvo daug kartų atidedama dėl COVID-19 pandemijos; dėl to laisvos darbo vietos liko tuščios arba asmenis į jas laikinai skyrė NTT pirmininkas 45 arba priimant teisės aktus buvo pratęsiamos teismo vadovų kadencijos. Teismų pirmininkai vykdo įgaliojimus, kurie yra svarbūs teisėjų karjeros perspektyvoms. Kadangi pirmą kartą teisėjai skiriami tik trejų metų laikotarpiui 46 , jų tolesnė karjera priklauso nuo jų tinkamumo teisėjo kadencijai įvertinimo. Jų teisminę veiklą turi įvertinti teismo pirmininkas 47 . Jeigu nusprendžiama, kad teisėjai yra tinkami, teismo pirmininkas prašo NTT pirmininko Respublikos Prezidentui rekomenduoti juos paskirti neribotam laikui 48 . Jeigu nusprendžiama, kad jie netinkami, jie turi pasitraukti iš pareigų pirminio skyrimo laikotarpio pabaigoje 49 . Vertinimo rezultatus galima apskųsti tarnautojų teismui 50 ; tarnautojų teismas negali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kad užkirstų kelią teisėjo karjeros pertraukimui, kol vyksta vertinimo peržiūra. Be to, kas trejus metus teismo pirmininkas ir NTT pirmininkas gali perskirti teisėjus be jų sutikimo į kitą teismą laikotarpiui iki vienų metų, nors praktiškai šia galimybe nesinaudojama nuo 2012 m. 51 Kyla susirūpinimas dėl šio įgaliojimo poveikio teisėjų nepašalinamumui 52 .

Toliau laipsniškai didinami teisėjų ir prokurorų atlyginimai. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje paminėtas teisėjų atlyginimų didinimas buvo tęsiamas, kaip numatyta 2019 m. bendrajame teisės akte 53 , ir tikimasi, kad tai padės padidinti teismų nepriklausomumą. Pirmajame etape, nuo 2020 m. sausio mėn. atlyginimai buvo padidinti vidutiniškai 32 % 54 , o antrajame etape, nuo 2021 m. sausio mėn. – 12 %. 2022 m. juos numatoma padidinti dar 13 % 55 . Tačiau vis dar kyla susirūpinimas 56 dėl premijų sistemos ir teismus valdančių institucijų įgaliojimų skirti premijas teisėjams savo nuožiūra, netaikant jokių objektyvių ir skaidrių kriterijų 57 .

Vis dar nuogąstaujama dėl kai kurių prokuratūros veiklos organizavimo elementų. Kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, prokuratūros veikla organizuojama laikantis griežtos hierarchinės struktūros. Prokuratūros nepriklausomumas yra įtvirtintas teisės aktuose 58 , bet dėl tam tikrų teisinės sistemos elementų GRECO teko pateikti rekomendacijas peržiūrėti generalinio prokuroro paskyrimo taisykles siekiant apsaugoti tarnybą nuo politinės įtakos. Nors dauguma su prokuratūra susijusių GRECO rekomendacijų įgyvendinta, į kai kurias dar neatsižvelgta. Tai pasakytina apie rekomendaciją panaikinti galimybę generaliniam prokurorui likti pareigose po jo kadencijos pabaigos 59 . Tai taip pat pasakytina apie GRECO rekomendaciją, kad situacijoms, kuriose vyresnysis prokuroras gali perimti bylą iš jam pavaldaus prokuroro, turi būti taikomi griežti kriterijai ir kad tokius sprendimus būtina motyvuoti raštu 60 . GRECO taip pat rekomendavo padidinti prokurorams taikomų drausminių procedūrų atskaitomybę ir skaidrumą; GRECO tebėra susirūpinusi dėl to, kad bylą iš esmės nagrinėja tiesioginis vyresnysis prokuroras, o ne nešališkas organas 61 . Visapusiškas šių rekomendacijų įgyvendinimas padarytų teigiamą poveikį kovos su korupcija sistemai.

Kokybė

Bendras teisingumo sistemos skaitmenizacijos lygis yra aukštas. Vengrija ir toliau užima labai aukštą vietą, kalbant apie skaitmeninius sprendimus civilinių, komercinių ir administracinių bylų procesams pradėti ir tęsti 62 , skaitmeninius sprendimus baudžiamosioms byloms nagrinėti teisme bei sekti tokius procesus 63 ir galimybę plačiajai visuomenei internetu susipažinti su paskelbtais sprendimais 64 . Be to, Vengrija yra pasiekusi labai gerų rezultatų dėl alternatyvaus ginčų sprendimo būdų skatinimo ir paskatų 65 . Tačiau kyla susirūpinimas dėl teisinės pagalbos schemos įtraukumo lygio 66 , o teismo mokesčiai komercinėse bylose išlieka dideli 67 . Teisėjams reikėtų rengti daugiau mokymų komunikacijos klausimais 68 .

Teismų veikimas buvo pritaikytas COVID-19 pandemijos metu. Prasidėjus pandemijai skaitmeniniai sprendimai (pvz., nuotolinio teismo posėdžio sistema) jau buvo įdiegti. Nuotolinio teismo posėdžio (vaizdo konferencijos) priemonių naudojimas per pandemiją labai paplito 69 ir tam tikri teismo procesai tapo veiksmingesni 70 . Tam tikros teismo procedūros buvo supaprastintos 71 . 2021 m. kovo 8 d. Vyriausybė patvirtino proceso teisės aktų pakeitimus, kurių tikslas – palengvinti teisingumo sistemos veikimą esant nepaprastajai padėčiai 72 .

Veiksmingumas

Civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo veiksmingumas išlieka didelis. 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis, Vengrijos veiklos rezultatai yra labai geri vertinant apskaičiuotąją administracinių bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje trukmę pirmosios instancijos teismuose 73 ir visų instancijų teismuose 74 , pirmosios instancijos teismų neišnagrinėtų administracinių bylų skaičių 75 ir neišnagrinėtų civilinių, komercinių bei administracinių ir kitų bylų skaičių 76 . Veiklos rezultatai taip pat geri, kalbant apie apskaičiuotąją civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmę pirmosios instancijos teismuose 77 ir civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų išnagrinėjimo lygį 78 . Nuo 2020 m. liepos 9 d. pagal naujas procedūrines taisykles procesą leidžiama paspartinti bylose, susijusiose su nusikaltimų aukų civiliniais ieškiniais 79 .

Kuriamos efektyvios teisių gynimo priemonės pernelyg ilgai nagrinėjamų bylų atveju. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Gazsó prieš Vengriją vis dar vykdomas ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas vis dar vykdo griežtesnę Vengrijos priežiūrą dėl šios bylos 80 . 2021 m. birželio 15 d. Parlamentas priėmė naują įstatymą 81 , pagal kurį nuo 2021 m. numatoma kompensuojamoji teisių gynimo priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai byla nagrinėjama pernelyg ilgai.

II.Kovos su korupcija sistema

Nacionalinė apsaugos tarnyba (NVSZ) prie vidaus reikalų ministerijos Vengrijoje koordinuoja kovos su korupcija veiklą ir taip pat atsako už nusikaltimų prevenciją policijoje, teisėsaugos institucijose ir kitose valstybės agentūrose. Korupcijos viešajame sektoriuje tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas priklauso išimtinei Centrinės tyrimus vykdančios prokuratūros Tyrimų skyriaus ir penkių regioninių biurų kompetencijai. Prokuratūrai padeda policijos ir Nacionalinės apsaugos tarnybos tyrėjai. Valstybės kontrolė atsako už viešųjų finansų valdymo kontrolę ir politinių partijų auditą.

Ekspertų ir įmonių vadovų suvokiamos viešojo sektoriaus korupcijos lygis tebėra aukštas. Pagal organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indeksą Vengrija surinko 44 balus iš 100 ir užima 19 vietą Europos Sąjungoje ir 69 vietą pasaulyje 82 . Per pastaruosius penkerius metus 83 šis suvokimo indeksas gerokai sumažėjo 84 .

Baudžiamosios teisės aktai buvo peržiūrėti siekiant spręsti kyšininkavimo užsienyje ir neoficialių mokėjimų sveikatos priežiūros srityje problemą. Kaip pranešta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, tam tikri su kova su korupcija susiję pažeidimai kriminalizuojami 85 . Reaguojant į EBPO rekomendaciją 86 , nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimas. Šiuo pakeitimu buvo iš dalies pakeista sąvokos „užsienio valstybės tarnautojas“ apibrėžtis siekiant patikslinti, kad į ją taip pat įtraukiami užsienio valstybinių įmonių tarnautojai. Taip pat nustatytos griežtesnės bausmės už kyšius už viešąją paslaugą. Taip pat iš dalies pakeistos nuostatos dėl kyšininkavimo į jas įtraukiant nepagrįstą atlygį sveikatos priežiūros specialistams ir taip apribojant galimybę atlikti neoficialius („padėkos“) mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje bei pažadą suteikti nepagrįstą atlygį ar jo suteikimą už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laikant pagalbine nusikalstama veika 87 .

Vyksta 2020–2022 m. nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir specialiai tam skirto veiksmų plano įgyvendinimas. Kaip pranešta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, strateginės kovos su korupcija sistemos taikymo sritis apsiriboja profesinio sąžiningumo skatinimu viešojo administravimo institucijose. 2020 m. birželio mėn. priimtoje strategijoje 88 numatomi tokie veiksmai, kaip: elektroninių sprendimų sukūrimas ir plėtojimas siekiant didinti skaidrumą (pvz., automatizuota sprendimų priėmimo sistema), stebėti profesiniam sąžiningumui kylančią riziką, rengti valstybės tarnautojams skirtus mokymus profesinio sąžiningumo klausimais ir specializuotus kovos su korupcija mokymus teisėsaugos pareigūnams, teisėjams ir prokurorams. Kitose svarbiose srityse, kaip antai politinių partijų finansavimo, informacijos apie turtą atskleidimo, lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio, taikomos specialios priemonės. Tačiau, kadangi jos nėra įtrauktos į strategiją, trūkumų pašalinimas nėra koordinuotas 89 . Taip pat nėra nagrinėjama rizika, susijusi su klientelizmu, favoritizmu ir nepotizmu aukšto lygio valdžios institucijose, arba rizika, kylanti dėl įmonių ir politinių veikėjų ryšių 90 .

Vis dar kyla iššūkių, susijusių su aukšto lygio korupcijos bylų tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu. Teisine sistema užtikrinamos sąlygos veiksmingai atlikti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, o policija ir prokuratūra praneša, jog turi pakankamai išteklių ir yra pakankamai specializuoti užduotims atlikti. Tačiau prokurorai atkreipia dėmesį į sunkumus aptinkant korupcijos atvejus ir gaunant įrodymų tokiais atvejais 91 . Baudžiamieji procesai už korupcijos nusikaltimus daugiausia pradedami remiantis tyrimus atliekančių institucijų baudžiamojo tyrimo veikla. Daugumą tiriamų bylų aptinka Nacionalinė apsaugos tarnyba. Administracinių valdžios institucijų pranešimai ir galimi pažeidimai, apie kuriuos sužinoma iš prevencinių priemonių (pvz., turto deklaracijų, informuotojų pranešimo kanalų, informacijos iš įvairių registrų), atlieka palyginti nedidelį vaidmenį baudžiamuosiuose tyrimuose 92 ir nepriklausomos kontrolės mechanizmai korupcijai nustatyti vis dar nepakankami. Kaip pranešta praėjusiais metais, korupciją skatina nepakankami nepriklausomos kontrolės mechanizmai ir glaudūs tarpusavio ryšiai tarp politikos ir tam tikrų šalies įmonių. Prokuratūros duomenimis, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius prokuratūros tiriamose korupcijos bylose apskritai yra labai didelis (86,5 %) 93 . Nuo 2020 m. pradėtos kelios naujos aukšto lygio bylos, susijusios su politikais 94 , bet įtarimų dėl aukšto lygio pareigūnų ir jų artimųjų tyrimų skaičius išlieka ribotas 95 , kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje 96 . Visiškai įgyvendinus GRECO rekomendacijas dėl efektyvaus prokuratūros veikimo būtų toliau sustiprinta kovos su korupcija sistema 97 .

Valdžios institucijos profesinio sąžiningumo testus ir toliau laiko efektyvia atgrasomąja priemone prieš korumpuotą elgesį ir juos atlikus per ataskaitinį laikotarpį buvo pradėtos kelios baudžiamosios bylos dėl smulkios korupcijos 98 . Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Policijos akto pakeitimas, kuriuo išplečiamas darbuotojų, kurių gali būti prašoma atlikti profesinio sąžiningumo testus, ratas, neapsiribojant policijos pareigūnais 99 . Taigi dabar profesinio sąžiningumo testus gali būti prašoma atlikti visų Vyriausybės narių ir Vyriausybės prižiūrimų biudžetinių organizacijų darbuotojų.

Vengrijoje veikia išsami informacijos apie turtą atskleidimo sistema, tačiau vis dar kelia susirūpinimą tai, kad nėra atliekami sistemingi patikrinimai ir nepakankamai prižiūrimos turto ir interesų deklaracijos. Pagal šią sistemą Parlamento nariai, Vyriausybės pareigūnai ir valstybės tarnautojai privalo deklaruoti savo turtą ir interesus. Tačiau vis dar kelia susirūpinimą tai, kad nėra vykdoma sisteminga stebėsena. Turto deklaracijų patikrinimas 100 atliekamas tik pranešus apie įtarimus ir jį atlieka valstybės tarnautojo darbdavys, o Parlamento narių ir aukšto rango Vyriausybės pareigūnų deklaracijų tikrinimą atlieka Parlamento imuniteto komitetas. Komitetas pranešė, kad per pastaruosius penkerius metus iš 16 tikrinti pateiktų pranešimų 15 buvo atmesta kaip nepagrįsti. Likusiu atveju suinteresuotasis asmuo pakoregavo savo turto ir įsipareigojimų deklaraciją ir procedūra nebuvo inicijuota 101 . Kaip pranešta praėjusiais metais 102 , įtarus nepagrįstą turto padidėjimą gali būti pradedama tikrinimo procedūra, kurią atlieka nacionalinė mokesčių ir muitinės institucija. Tačiau mokesčių institucija gali pradėti tokią procedūrą tik jeigu tyrimų institucijos taip pat yra pradėjusios baudžiamuosius tyrimus; tai riboja galimybę atlikti nepriklausomus patikrinimus. Iš dalies pakeitus atitinkamas taisykles 103 , Parlamento nariai Parlamento pirmininkui privalo deklaruoti bet kokį interesų konfliktą ar nesuderinamumą ir po to jiems taikomi tam tikri apribojimai, kol situacija neišsispręs. Tačiau interesų deklaracijos ir informacija apie visus tolesnius veiksmus nėra skelbiamos viešai. Parlamento nariams taikomų taisyklių dėl elgesio, interesų konflikto ir turto deklaracijų efektyvios priežiūros, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo klausimu buvo pateiktos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijos, kurios yra įvykdytos iš dalies 104 . 

Lobistinės veiklos reglamentavimas vis dar nėra užbaigtas, nevykdomas sistemingas vykdymo užtikrinimas 105 . Nėra numatytas privalomas lobistų registravimas ir prievolė atskleisti ryšius su lobistais. Remiantis 2013 m. Vyriausybės nutarimu 106 , valstybės administracijos organų darbuotojai gali susitikti savo darbo klausimais su interesų grupių atstovais tik informavę savo viršininkus, kurie gali uždrausti susitikti. Susitikimai ir interesų grupių atstovais turi būti dokumentuojami, bet prievolės viešai pranešti apie susitikimus nėra. GRECO rekomendavo parengti aiškų taisyklių rinkinį dėl lobistų ryšių su Parlamento nariais 107 .

Vis dar nėra aiškių taisyklių dėl „sukamųjų durų“ reiškinio ir veiklos pertraukos laikotarpių. Nors ir Darbo kodekse 108 , ir konkrečiuose teisės aktuose, taikomuose valstybės tarnautojams 109 , yra konfidencialumo išlygų. Praktiškai šių taisyklių vykdymas nėra užtikrinamas, nes Vyriausybė vis dar turi nurodyti sektorius ir pareigas, kuriems taikomas aiškus laiko apribojimas, kad valstybės tarnautojai galėtų pradėti verslo karjerą toje srityje, kurioje vykdė veiklą 110 .

Partijų finansavimas Vengrijoje ir toliau kelia susirūpinimą 111 . Valstybės kontrolei pavesta prižiūrėti viešųjų lėšų naudojimo atskaitomybę, ji kontroliuoja politinių partijų finansų valdymo teisėtumą. Kaip taip pat pažymėjo GRECO, nors imtasi tam tikrų priemonių siekiant užtikrinti, kad politinių partijų finansų registrai būtų skaidrūs ir aktualūs, patikslinti partijų pajamų šaltinius ir kampanijų laikotarpius, taip pat užtikrinti nuodugnesnę stebėseną, apskritai dar nuogąstaujama dėl partijų finansavimo skaidrumo 112 .

Yra įgyvendinta reglamentavimo sistema informuotojams apsaugoti ir reikia imtis tolesnių priemonių, kad praktikoje apsauga būtų didesnė. Informuotojų apsaugos akte 113 numatomas informuotojų anonimiškumas, sudaroma galimybė teikti skundus elektroniniu būdu. Viešojo intereso informacijos atskleidimą tiria suinteresuotosios institucijos ir jų išvada dėl tyrimo rezultato turi būti įkeliama į elektroninį registrą. Informuotojai negali būti patraukiami atsakomybėn už jų pateiktą informaciją, nebent nustatoma, kad jie tyčia pateikė melagingą informaciją 114 . Pagrindinių teisių komisaras veikia kaip informacijos teikimo kanalas 115 ir tvarko elektroninę platformą, bet informuotojų skundų srityje turi tik ribotą formalią kompetenciją 116 . EBPO pripažino teigiamus reglamentavimo sistemos aspektus, bet išreiškė susirūpinimą dėl informuotojų apsaugos efektyvumo 117 .

Susiaurinus viešųjų pirkimų taisyklių taikymo sritį padidėjo korupcijos rizika. Naujame įstatyme 118 , kuris buvo priimtas 2021 m. balandžio 27 d., buvo panaikintas konkretus viešųjų pirkimų teisės reikalavimas 119 , ir valstybės valdomi patikos fondai ir jų valdomi juridiniai asmenys nebepatenka į aiškiai nustatytą viešųjų pirkimų taisyklių taikymo sritį, susijusią su Europos Sąjungos lėšomis finansuojamais viešaisiais pirkimais 120 . Tuo pačiu įstatymu taip pat panaikinamos taisyklės, kurių tikslas – užkirsti kelią interesų konfliktui, tad viešąsias pareigas einantiems asmenims leidžiama būti tokių patikos fondų patikėtinių valdybos nariais.

Keli OLAF tyrimai buvo užbaigti remiant Vengrijos AFCOS (kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba). Pastaraisiais metais Vengrijoje pagal OLAF teismines rekomendacijas pareikštų kaltinimų skaičius viršijo ES vidurkį. Tačiau, nepaisant kartojamų prašymų, Vengrijos valdžios institucijos dar nėra pranešusios apie instituciją, kuriai pavesta padėti OLAF atlikti patikrinimus vietoje, jeigu kontroliuojamas ekonominės veiklos vykdytojas atsisako bendradarbiauti. Pasidalijamojo valdymo srityje taip pat pažymima, kad Vengrijos valdžios institucijos dažnai neskiria ES finansavimo tam tikriems projektams, kai OLAF pateikia finansinę rekomendaciją, arba kartais, kai valdžios institucijos sužino, kad pradėtas OLAF tyrimas. Be to, nustatyta, kad mokėtinos sumos nėra sistemingai susigrąžinamos iš pažeidimą padariusio ar sukčiavusio ekonominės veiklos vykdytojo 121 . Tokiais atvejais ES subsidija tiesiog pakeičiama nacionalinėmis lėšomis, tad daromas neigiamas poveikis OLAF tyrimo atgrasomajam poveikiui ir kyla didesnė rizika nacionaliniam biudžetui. 2016–2020 m. 32 Vengrijoje atlikti OLAF tyrimai buvo užbaigti pateikiant finansinę rekomendaciją dviejose pagrindinėse pasidalijamojo valdymo srityse 122 .

Valdžios institucijos pripažino, kad dėl COVID-19 pandemijos korupcijos rizika galėjo padidėti, bet nuspręsta, kad jokių konkrečių priemonių imtis nereikia 123 . Suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į susirūpinimą keliančią viešųjų pirkimų sritį, kurioje nukrypstant nuo viešųjų pirkimų taisyklių ir sudarant sutartis tiesiogiai, taip pat dėl trūkumų, susijusių su galimybe susipažinti su informacija, korupcijos rizika padidėja, ir kėlė klausimų dėl medicinos reikmenų pirkimo per tarpininkaujančias įmones 124 .

III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė

Vengrijos Pagrindiniame įstatyme 125 ir sektorių teisės aktuose, visų pirma Žiniasklaidos akte 126 ir Spaudos laisvės akte 127 , numatoma žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos teisinė sistema. Spaudos laisvės akte yra nustatyta, kad spaudos laisvė įkūnija nepriklausomumą nuo valstybės ir bet kokių organizacijų ir interesų grupių. Teisė susipažinti su vieša informacija pripažįstama Pagrindiniame įstatyme ir nustatyta Informacijos laisvės akte 128 . Žiniasklaidos aktu įsteigiama Nacionalinė žiniasklaidos ir informacijos ir komunikacijos institucija (Žiniasklaidos tarnyba), kurios sprendimų priėmimo organas yra Žiniasklaidos taryba 129 . Teisės aktas buvo priimtas 2019 m. siekiant Vengrijos teisės aktus suderinti su AŽPD 130 .

Susirūpinimą vis dar kelia Žiniasklaidos tarybos ir Žiniasklaidos tarnybos nepriklausomumas ir efektyvumas. 2019 m. Aktu Nr. LXIII, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkelta peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, buvo sugriežtintos tam tikros su tarnybos ištekliais ir veiklos skaidrumu susijusios nuostatos 131 . Tarnyba turi biudžetinį savarankiškumą ir kasmet teikia ataskaitą Parlamentui. Joje dirba 650 asmenų 132 . Žiniasklaidos tarnybos sprendimų priėmimo organą – Žiniasklaidos tarybą – sudaro pirmininkas 133 ir keturi Parlamento renkami nariai. Nors skyrimo taisyklėse, kurios po praėjusių metų ataskaitos nepasikeitė, skiriant Žiniasklaidos tarybos narius pirmenybė teikiama politiniam susitarimui 134 , praktiškai visus narius paskyrė valdančioji partija. Dėl tam tikrų Žiniasklaidos tarybos sprendimų susirūpinimas dėl jos efektyvaus nepriklausomumo dar labiau padidėjo 135 . 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija patvirtina ankstesnį vertinimą, kad, nors Žiniasklaidos įstatymu formaliai garantuojamas Žiniasklaidos tarnybos nepriklausomumas, skyrimo procedūrose nėra numatyta pakankamų teisinių apsaugos priemonių nepriklausomumui užtikrinti ir Vengrijoje vėl užregistruojama vidutinė rizika, kylanti Žiniasklaidos tarnybos nepriklausomumui ir efektyvumui 136 .

Žiniasklaidos pliuralizmas Vengrijoje dar labiau pablogėjo. 2018 m. lapkričio mėn. įsteigus KESMA 137 žiniasklaidos konglomeratą Žiniasklaidos tarnyba iki šiol nebandė ištirti jo poveikio Vengrijos žiniasklaidos rinkos pliuralizmui ir įvairovei. Suinteresuotųjų subjektų teigimu, nors Vengrijoje toliau veikia daug įvairių žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos rinkos įvairovei neigiamą poveikį daro nuosavybės susitelkimas kelių Vyriausybę remiančių verslininkų rankose ir su tuo susijęs nepakankamas redakcinis nepriklausomumas 138 . Vengrijos ir Europos žiniasklaidos laisvės organizacijos ir pilietinė visuomenė yra išreiškusios susirūpinimą 139 dėl Žiniasklaidos tarybos atsisakymo atnaujinti nepriklausomos radijo stoties Klubrádió transliavimo licencijos dėl to, kad stotis tariamai nesilaiko tam tikrų administracinių įpareigojimų. Dėl to radijo stotis buvo pašalinta iš eterio. 2021 m. birželio 17 d. Kúria paliko galioti Žiniasklaidos tarybos sprendimą. 2021 m. birželio 9 d. Komisija pradėjo Vengrijai pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl šio atvejo 140 . 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija patvirtina ankstesnių metų didelės rizikos įvertinimą dėl naujienų žiniasklaidos koncentracijos dėl KESMA sukūrimo ir veiklos ir dėl to, kad Vyriausybę remiančios interesų grupės perėmė nepriklausomą naujienų svetainę Index.hu 141 .

Vis dar nėra visapusiškai užtikrinamas žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas. Galiojančioje teisinėje sistemoje yra žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo taisyklių, taikomų tik konkrečiais atvejais 142 ir jos keisti kol kas neplanuojama. Nors kai kuriuos nuosavybės duomenis galima gauti iš nacionalinių registrų 143 , įmonių registre laisvai prieinama tik bazinė informacija apie įmonės nuosavybę 144 . 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija toliau laikosi nuomonės, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumui kyla didelė rizika 145 .

Valstybės reklamos paskirstymas ir toliau leidžia Vyriausybei daryti netiesioginę politinę įtaka žiniasklaidai. Kaip pranešta pradėjusiais metais, teisės aktų dėl valstybės reklamos platinimo nėra. 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija pabrėžia, kad valstybė yra didžiausia reklamuotoja Vengrijoje, kurios išlaidos atitinka maždaug vieną trečdalį visos reklamos rinkos pajamų 146 . Iš duomenų matyti, kad 2020 m. Vengrijos valstybė padidino savo išlaidas reklamai 13,8 %, palyginti su 2019 m., ir 85 % tų pajamų gauna Vyriausybę remiančios žiniasklaidos įmonės 147 . Susiklosčius tokiai padėčiai galima kontroliuoti ir Vyriausybę remiančias, ir kai kurias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, tad 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija įvertino, kad redakcijų nepriklausomumui šalyje kyla didžiausia rizika (92 %) 148 . Nors siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos poveikiu naujienų žiniasklaidos priemonėms nebuvo sukurta jokių žiniasklaidos paramos sistemų, Žiniasklaidos tarnyba atleido komercinių linijinių žiniasklaidos paslaugų teikėjus nuo reikalavimo mokėti ketvirčio žiniasklaidos paslaugų mokestį už 2021 m. pirmąjį pusmetį.

Prieiga prie viešos informacijos buvo apribota taikant neatidėliotinas priemones, nustatytas per COVID-19 pandemiją. Informacijos laisvės akto taisyklės nepasikeitė; jose numatyta, kad bet koks „viešąsias pareigas vykdantis organas“ turi sudaryti galimybę paprašius susipažinti su jo valdoma viešojo intereso informacija, atsižvelgiant į akte nustatytas išimtis 149 . Įstatyme nustatytas terminas tokiems prašymams išnagrinėti yra 15 dienų ir tą laikotarpį galima pratęsti dar 15 dienų 150 . Tačiau pandemijos metu Vyriausybė priėmė nutarimą 151 , pagal kurį valdžios institucijos gali iki 90 dienų atidėti prieigą prie viešų dokumentų, jeigu laikoma, kad toks informacijos suteikimas „keltų pavojų valdžios institucijos galimybei atlikti savo pareigas, susijusias su ekstremaliąja situacija“. 2021 m. balandžio 13 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad, nors naujosios nuostatos dera su Pagrindiniu įstatymu, nukrypimai nuo įprastų terminų turi būti leidžiami tik tais atvejais, kai prašymo nagrinėjimas trukdytų viešos informacijos turėtojui atlikti užduotis, susijusias su kova su pandemija, ir juos būtina tinkamai pagrįsti raštu 152 . Suinteresuotieji subjektai pažymėjo, kad praktiškai valdžios institucijos neretai piktnaudžiavo šia nukrypti leidžiančia nuostata ir tai padarė didelį poveikį, visų pirma, nepriklausomiems žurnalistams, kurie, kaip teigiama, negalėjo laiku susipažinti su duomenimis apie valdžios sektoriaus išlaidas ar vakcinavimą 153 . Dėl to nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, kurioms buvo sunku laiku susipažinti su informacija, padėtis dar labiau pablogėjo 154 . Su prieiga prie viešos informacijos susiję trūkumai, apie kuriuos pranešta praėjusiais metais 155 , įskaitant mokesčių nustatymą 156 , ir toliau kelia sunkumų korupcijos prevencijos srityje. Kadangi Pagrindinio įstatymo Devintajame pakeitime pateikiama ribojamojo pobūdžio sąvokos „viešosios lėšos“ apibrėžtis 157 , suinteresuotieji subjektai kelia klausimų dėl prieigos prie viešos informacijos apie akcines bendroves ir viešojo intereso patikos fondus ribojimo galimų pasekmių 158 .

Žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės Vengrijoje ir toliau susidūrė su įvairiomis grėsmėmis. Suinteresuotųjų subjektų teigimu, nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai sulaukia neigiamų pastabų iš Vyriausybę remiančios žiniasklaidos 159 ir Vyriausybės atstovų 160 . Suinteresuotieji subjektai praneša, kad žurnalisčių padėtis dar sudėtingesnė; kai kurie taip pat praneša apie priekabiavimą internetu lyties pagrindu 161 . Teismai ir toliau nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta platinti žurnalus 162 . Nuo 2020 m. spalio mėn. Europos Tarybos Platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti paskelbti dar penki perspėjimai dėl Vengrijos. Jie buvo atitinkamai susiję su: naujienų interneto portalo Index.hu buvusio redaktoriaus atleidimu prieš portalo perėmimą; užsienio reikalų ir prekybos ministerijos nurodymais ambasadoms ES valstybėse narėse teikti informaciją apie Vengrijos žurnalistų profesines keliones; civilinio teismo nustatytu draudimu savaitraščiui skelbti straipsnį apie įmonę ir jos savininkus dėl duomenų apsaugos motyvų; policijos atlikta dviejų žurnalistų, paskelbusių straipsnius apie visuomenės veikėją ir pirmiau minėtą Vengrijos žiniasklaidos tarybos atsisakymą atnaujinti Klubrádió radijo licenciją, apklausa 163 . 2021 m. platformoje buvo paskelbtas vienas perspėjimas dėl to, kas platformoje buvo pavadinta Vengrijos visuomeninio transliuotojo „įžeidimų tirada“, skirta Austrijos žurnalistui.

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Vengrija yra parlamentinė respublika su vienų rūmų Parlamentu (Nacionaline Asamblėja). Parlamentas, be kita ko, priima ir iš dalies pakeičia 164 Pagrindinį Vengrijos įstatymą, vykdo teisėkūros veiklą 165 , išrenka ministrą pirmininką ir dviejų trečdalių balsų dauguma išrenka aukščiausio rango valstybės pareigūnus 166 . Respublikos prezidentą renka Parlamentas. Yra kelios įstaigos, kurioms pavesta atsverti įstatymų leidžiamosios valdžios ir vykdomosios valdžios institucijų, įskaitant Konstitucinį Teismą, Valstybės kontrolę ir ombudsmeną (Pagrindinių teisių komisarą), įgaliojimus ir patikėta užtikrinti konstitucinės tvarkos laikymąsi. Įstatymo projektą gali pateikti ne tik Vyriausybė, Respublikos prezidentas ir bet kuris Parlamento komitetas, bet ir bet kuris Parlamento narys 167 .

Dažnai ir staiga keičiant teisės aktus toliau kenkiama reguliavimo aplinkos nuspėjamumui 168 . Suinteresuotieji subjektai pranešė, kad teisėkūros sparta dar labiau padidėjo, palyginti su ankstesniais metais. Suinteresuotųjų subjektų teigimu, konsultacijos, jei jos rengiamos, tėra formalumas 169 . Dėl to kyla klausimų dėl teisinio tikrumo ir teisės aktų kokybės. Dėl trumpų laikotarpių tarp dažnai keičiamų taisyklių priėmimo ir įsigaliojimo ne visuomet galima tinkamai pasiruošti jų taikymui.

Per ataskaitinį laikotarpį Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 pandemiją, paskelbė naują „nepaprastąją padėtį“. 2020 m. birželio 18 d. Vyriausybė panaikino pirmąją „nepaprastąją padėtį“ 170 . Pagal galiojančias konstitucines normas 2020 m. lapkričio 4 d. paskelbtos naujos „nepaprastosios padėties“ trukmė nėra nustatyta ir Vyriausybė gali savo nuožiūra ją palikti arba nutraukti 171 . Tokia tvarka priimtomis neatidėliotinomis priemonėmis (Vyriausybės nutarimais) galima atidėti bet kokio įstatymo taikymą ir jos gali galioti 15 dienų, nebent Parlamentas leistų jas pratęsti. 2020 m. lapkričio 10 d. Parlamentas leido 172 Vyriausybei pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą 90 dienų 173 . 2021 m. vasario 8 d. Vyriausybė panaikino 174 „nepaprastąją padėtį“ ir tą pačią dieną vėl ją paskelbė 175 . Tokiu būdu neatidėliotinos priemonės galėtų galioti be Parlamento pritarimo 15 dienų 176 . 2021 m. vasario 22 d. Parlamentas leido Vyriausybei pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą 90 dienų 177 . 2021 m. gegužės 18 d. Parlamentas dar kartą pratęsė leidimą iki „15-osios dienos po 2021 m. rudens sesijos pradžios datos“ 178 . Susirūpinimą 179 vis dar kelia galiojančios taisyklės dėl „nepaprastosios padėties“ ir neatidėliotinų priemonių. Nepaisant per 2020 m. Europos semestrą pateiktos šaliai skirtos rekomendacijos 180 , buvo toliau kišamasi į verslo veiklą ir reguliavimo aplinkos stabilumą ir dėl kai kurių neatidėliotinų priemonių kyla klausimų dėl jų būtinumo ir proporcingumo 181 . Konstitucinis Teismas toliau peržiūrėjo tam tikrų neatidėliotinų priemonių konstitucingumą 182 .

Iš dalies pakeitus konstituciją bus apriboti Vyriausybės įgaliojimai, susiję su „nepaprastosios padėties“ režimu. 2020 m. gruodžio 15 d. Parlamentas priėmė Pagrindinio įstatymo Devintąjį pakeitimą. Prieš tai su suinteresuotaisiais subjektais nesikonsultuota 183 . Juo nuo 2023 m. liepos 1 d. iš esmės keičiamos taisyklės dėl ypatingos teisinės tvarkos režimo (įskaitant „nepaprastąją padėtį“). Ypatingos teisinės tvarkos režimų skaičius sumažintas nuo šešių iki trijų: karo padėtis, ekstremalioji situacija ir nepaprastoji padėtis 184 . Šis pakeitimas nedaro poveikio galiojančiai taisyklei, pagal kurią numatyta, kad taikant ypatingą teisinę tvarką Pagrindinio įstatymo taikymo sustabdyti negalima ir kad negali būti ribojama Konstitucinio Teismo veikla 185 . Nepaprastosios padėties atveju ypatingos teisinės tvarkos taikymą pirmiausia kontroliuos Parlamentas 186 . Vyriausybė galės paskelbti „nepaprastąją padėtį“ 30 dienų laikotarpiui ir galės ją pratęsti tik gavusi Parlamento leidimą. Pagal šias naujas taisykles intensyvinama Parlamento vykdoma priežiūra 187 .

Pagrindinių teisių komisaro įgaliojimai buvo išplėsti, tačiau kilo klausimų dėl jo nepriklausomumo. 2020 m. lapkričio 20 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išreiškė susirūpinimą dėl Lygių galimybių institucijos ir Pagrindinių teisių komisaro biuro susijungimo ir priminė, kad vis dar išlieka abejonių dėl pareigas einančio pareigūno skyrimo proceso ir institucijos pastangų spręsti visus žmogaus teisių klausimus ir jas ginti taip, kad būtų propaguojamos ir ginamos visos žmogaus teisės, pakankamumo 188 . 2014 m. spalio mėn. nacionalinei žmogaus teisių institucijai buvo suteiktas A reitingas. 2018 m. spalio mėn. Pasaulinio NŽTI aljanso (GANHRI) JT akreditavimo pakomitetis (SCA) nusprendė atidėti sprendimą dėl jos pakartotinio akreditavimo. SCA vykdo Pagrindinių teisių komisaro veiklos peržiūrą 189 . Nuo 2021 m. sausio mėn. nauju teisės aktu 190 Lygių galimybių institucija buvo integruota į Pagrindinių teisių komisaro biurą. Vykdydamas savo pareigas, nustatytas Lygių galimybių akte 191 , Pagrindinių teisių komisaro biuras veikia kaip administracinė institucija 192 . Komisaras taip pat gali inicijuoti Konstitucinio Teismo atliekamą įstatymų peržiūrą 193 . Pagal ES teisę 194 lygybės įstaigos „gali būti įstaigų, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už žmogaus teisių gynimą ar asmenų teisių apsaugą, dalis“. Pagal atitinkamą teisinę sistemą Pagrindinių teisių komisaras turi būti nepriklausomas, vadovautis tik įstatymais ir nevykdyti jokių nurodymų dėl jo veiklos. Šiuo požiūriu Vyriausybė toliau tvirtina, kad vykdomoji valdžia neturi jokios įtakos tam, kaip Komisaras vykdo savo veiklą. Tačiau suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl nepriklausomo ir efektyvaus Komisaro veikimo 195 .

Išreikštas susirūpinimas dėl Konstitucinio Teismo vaidmens peržiūrint galutinius teismo sprendimus. Kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, iš dalies pakeitus teisės aktus valdžios institucijos gali Konstituciniam Teismui apskųsti jau įsigaliojusį teismo sprendimą, jeigu juo pažeidžiamos jų teisės ir ribojami jų įgaliojimai pagal Pagrindinį įstatymą. Pastaraisiais metais valdžios institucijos Konstituciniam Teismui apskundė kelis su jomis susijusius galutinius sprendimus, kuriuos priėmė įprasti teismai. Dėl tokios peržiūros galimybės kyla klausimų, visų pirma dėl teisinio tikrumo 196 . Be to, nors Konstitucinis Teismas nėra teismų sistemos dalis, nagrinėdamas konstitucinius skundus jis vis dėlto priima sprendimą iš esmės ir laikomas „ketvirtosios instancijos teismu“ 197 , veikiančiu taip pat, kaip įprasti apeliaciniai teismai 198 . Tokiomis aplinkybėmis primenama, kad Konstitucinio Teismo narius dviejų trečdalių balsų dauguma išrenka Parlamentas 199 remdamasis plačiais tinkamumo kriterijais 200 .

Vyriausybę kritikuojančioms pilietinės visuomenės organizacijoms vis dar daromas spaudimas. 2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą dėl Komisijos pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš Vengriją 201 , Parlamentas priėmė naują įstatymą 202 , kuriuo buvo panaikintas ES teisę pažeidęs užsienio lėšomis finansuojamų pilietinės visuomenės organizacijų skaidrumo įstatymas. Tuo pačiu įstatymu buvo nustatytos naujos taisyklės, pagal kurias Valstybės kontrolė privalo tikrinti pilietinės visuomenės organizacijų sąskaitų teisėtumą metiniame balanse, kai viršijama tam tikra bendra suma 203 . Šiuo metu vykdoma pažeidimo tyrimo procedūra 204 dėl teisės akto 205 , kuriuo kriminalizuojamas bet kokio asmens nacionalinių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų vardu siūlomos pagalbos asmenims, norintiems pateikti prieglobsčio prašymą, organizavimas. Vis dar taikomas įstatymas, kuriuo nustatomas specialus 25 % imigracijos mokestis, taikomas finansinei paramai organizacijoms, vykdančioms „veiklą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos imigracijai“, ir tai taip pat kelia susirūpinimą 206 . Vyriausybė ir Vyriausybę remianti žiniasklaida toliau priešiškai atsiliepia apie pilietinės visuomenės organizacijas, kritiškai vertinančias Vyriausybės veiklą 207 . Pilietinė erdvė Vengrijoje laikoma „apsunkinta“ 208 . Vyriausybės teigimu, Nacionalinis bendradarbiavimo fondas ir 1 % gyventojų pajamų mokesčio skyrimo sistema yra finansavimo priemonės, skirtos remti pilietinės visuomenės organizacijų veikimą ir veiklą 209 . Vis dėlto, suinteresuotųjų subjektų teigimu, pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau finansuojamos nepakankamai 210 , visų pirma, jeigu jos kritikuoja Vyriausybę 211 . Pagal Pagrindinio įstatymo Devintąjį pakeitimą (2020 m. gruodžio 15 d.) taisykles dėl viešojo intereso patikos fondų, atliekančių viešąsias pareigas, galima iš dalies pakeisti Parlamente susidarius kvalifikuotai balsų daugumai 212 . 2021 m. balandžio 27 d. priėmus naują įstatymą 213 sukurta tokių patikos fondų veikimo teisinė sistema 214 . Patikėtinių valdybų sudėtyje 215 yra dabartiniai ministrai ir valstybės sekretoriai. Kai kurie suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą 216 dėl viešojo turto dovanojimo tokiems privatiems subjektams, taip pat atsižvelgiant į patikėtinių valdybų sudėtį 217 . Šie pokyčiai vyksta vyraujant pirmiau paminėtam teisiniam netikrumui 218 dėl viešųjų pirkimų ir galimybės susipažinti su vieša informacija taisyklių taikymo tokiems patikos fondams. Venecijos komisija pripažino, kad pagal naująją apibrėžtį viešąsias lėšas valdantys privatūs subjektai nėra atleidžiami nuo jų atskaitomybės pareigų, tačiau, atsižvelgdama ir į naują viešųjų lėšų apibrėžtį 219 , įspėjo dėl pavojaus, galinčio kilti, jei viešųjų lėšų ir viešųjų užduočių atžvilgiu nebus taikoma demokratinė kontrolė.

I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

* Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation .

Alapjogokért Központ (2021), iš Alapjogokért Központ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

„Amnesty International“ Vengrijos skyrius, Eötvös Károly institutas, Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos biuras (2021), iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly politikos instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Centre for Media Pluralism and Media Freedom (2021), Media pluralism monitor 2021 – Report on Hungary

Civil Liberties Union for Europe (2021), iš „Civil Liberties Union for Europe“ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Draugija Háttér (2021), iš draugijos Háttér gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (2021), iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos Komisija (2020), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos Komisija (2020), Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje.

Europos Komisija (2021), 2021 m. OLAF ataskaita.

Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos piliečių forumas (2021), iš Europos piliečių forumo gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras (2020), 2020 m. lapkričio 20 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatović pareiškimas ( https://www.coe.int/en/web/commissioner/-/commissioner-urges-hungary-s-parliament-to-postpone-the-vote-on-draft-bills-that-if-adopted-will-have-far-reaching-adverse-effects-on-human-rights-in- ).

Europos teisėjų asociacija (2021), iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos teismų tarybų tinklas (2020), 2020 m. spalio 27 d. Europos teismų tarybų tinklo raštas Europos Komisijai ( https://pgwrk-websitemedia.s3.eu-west-1.amazonaws.com/production/pwk-web-encj2017-p/News/Letter%20ENCJ%20RoL%20Hungary%20EC%2027%20October%202020.pdf ).

Europos žmogaus teisių institucijų tinklas (2021), iš Europos žmogaus teisių institucijų tinklo gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras (2021), 2021 m. kovo 15 d. Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centro pareiškimas ( https://www.ecpmf.eu/hungaryon-national-day-new-hope-that-klubradio-may-return-to-airwaves/ ).

Europos žurnalistų federacija (2021), iš Europos žurnalistų federacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

GRECO (2019), Third Evaluation Round – Second Addendum to the Second Compliance Report on Hungary – Transparency of Party Funding.GRECO (2020), Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report on Hungary – Corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors.

„K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos biuras (2021), iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Kúria pirmininkas (2021), iš Kúria pirmininko gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

OECD (2019), Implementing the OECD Anti Bribery Convention – Phase 4 Report: Hungary.

Századvég (2021), iš Századvég gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Tarptautinis spaudos institutas (2021), iš Tarptautinio spaudos instituto gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

UN Special Rapporteur on the independence of judges and lawyers (2021), Letter of the UN Special Rapporteur on the independence of judges and lawyers dated 15 April 2021.

https://spcommreports.ohchr.org/TMResultsBase/DownLoadPublicCommunicationFile?gId=26371 . 

Venecijos komisija (2021), Nuomonė dėl 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamento priimtų konstitucinių pakeitimų (CDL(2021)028).

Vengrijos aplinkos partnerystės fondas „Ökotárs“ (2021), iš Vengrijos aplinkos partnerystės fondo „Ökotárs“ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Vengrijos vyriausybė (2021), iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Žurnalistų apsaugos komitetas (2021), iš Žurnalistų apsaugos komiteto gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

II priedas. Vizitas į Vengriją

2021 m. balandžio mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:

·Alapjogokért Központ

·„Amnesty International“ Vengrijos skyriumi

·Budapešto korupcijos tyrimų centru

·Vyriausiųjų redaktorių forumu (Főszerkesztők Fóruma) 

·ELTE žiniasklaidos ir komunikacijos departamentu

·Eötvös Károly politikos institutu

·Vengrijos advokatų asociacija

·Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga (TASZ)

·Vengrijos Helsinkio komitetu

·Vengrijos teisėjų asociacija (MABIE)

·„K-Monitor“

·Kúria (Aukščiausiasis Teismas)

·Kolegija „Mathias Corvinus“

·Mérték Media Monitor

·Vidaus reikalų ministerija

·Teisingumo ministerija

·Nacionaline Vengrijos žurnalistų asociacija (MÚOSZ)

·Nacionaline duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija

·Nacionaline teismų taryba

·Nacionaline žiniasklaidos ir informacijos ir komunikacijos institucija

·Nacionaline teismų tarnyba

·Nézőpont

·Pagrindinių teisių komisaro biuru

·Konstitucinio Teismo kanceliarija

·Országgyűlés (Nacionalinė Asamblėja) Teisėkūros komitetu

·Országgyűlés (Nacionalinė Asamblėja) Imuniteto komitetu

·Vengrijos prokuratūra

·Viešųjų pirkimų tarnyba

·Valstybės kontrole (Számvevőszék)

·Századvég

·„Transparency International“ Vengrijos skyriumi

* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:

·„Amnesty International“

·Reprodukcinių teisių centru

·CIVICUS

·„Civil Liberties Union for Europe“

·Europos pilietinės visuomenės tinklu

·Europos Bažnyčių Konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos ne pelno teisės centru

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru

·Europos piliečių forumu

·Europos žurnalistų federacija

·„European Partnership for Democracy“

·Europos jaunimo forumu

·„Front Line Defenders“

·„Human Rights House Foundation“

·„Human Rights Watch“

·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi

·Tarptautine teisininkų komisija

·Tarptautine žmogaus teisių federacija

·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)

·Tarptautiniu spaudos institutu

·Nyderlandų Helsinkio komitetu

·Atviros visuomenės Europos politikos institutu

·„Philanthropy Advocacy“

·„Protection International“

·„Žurnalistai be sienų“

·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru

(1)    Vengrijos advokatų asociacijai pavesta atstovauti teisininko profesijai Vyriausybėje, vykdyti bendrą regioninių advokatų asociacijų priežiūrą, nustatyti tam tikras su teisininko profesija susijusias taisykles priimant poįstatyminius aktus ir peržiūrėti regioninių advokatų asociacijų sprendimus drausmės klausimais (iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 22).

(2)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 47 ir 49 diagramos. Suvokiamas teismų nepriklausomumo lygis vertinamas pagal šias kategorijas: labai žemas (mažiau nei 30 % respondentų mano, kad teismai yra pakankamai nepriklausomi ir visiškai nepriklausomi); žemas (30–39 %), vidutinis (40–59 %), aukštas (60–75 %), labai aukštas (daugiau nei 75 %).

(3)    2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 44 diagrama; 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 47 diagrama.

(4)    2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 46 ir 48 diagramos; 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 49 diagrama.

(5)    NTT pirmininko kandidatūrą siūlo Respublikos prezidentas ir iš bent penkerių metų teisėjo patirtį turinčių teisėjų dviejų trečdalių balsų dauguma išrenka Parlamentas; kadencijos trukmė – devyneri metai, be perrinkimo galimybės. Nacionalinę teismų tarybą sudaro ex officio Kúria pirmininkas ir 14 teisėjų narių (ir 14 pavaduojančių narių), kuriuos išrenka kolegos šešerių metų laikotarpiui be galimybės būti perrinktam. NTT pirmininkas vykdo veiklą prižiūrimas Nacionalinės teismų tarybos. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 2–3.

(6)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9.

(7)    Iš Nacionalinės teismų tarybos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje. Tarybai neleidžiama teismų svetainės naudoti komunikacijai (iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9), tik skelbti pagal įstatymą reikalaujamą informaciją. Kai NTT norėjo su kiekvienu teisėju susisiekti e. paštu (pvz., pasikonsultuoti su jais dėl naujojo etikos kodekso projekto), oficialioje e. pašto adresų sistemoje buvo užregistruotas specialus Nacionalinei teismų tarybai skirtas e. pašto adresas tiesiogiai susisiekti su visais teisėjais.

(8)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 5.

(9)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9.

(10)    Iš Nacionalinės teismų tarybos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(11)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 3.

(12)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 7. 2011 m. akto Nr. CLXII dėl teisėjų teisinio statuso ir atlyginimo 58 skirsnio 3 dalis. Žr., pvz., sprendimus 83.E/2020. (II. 21.) OBHE ir 62.E/2021. (III. 12.) OBHE.

(13)    2020 m. Aktu Nr. CLXV nuo 2021 m. sausio 1 d. iš dalies pakeista 2011 m. Akto Nr. CLXI 10 skirsnio 2 dalis. Penkių narių teisėjų kolegijų sukūrimas turi būti nurodytas bylų paskirstymo sistemoje (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 4); iš atitinkamų teisėjų sudarytas skyrius (kollégium) pateikia neprivalomą nuomonę dėl penkių narių teisėjų kolegijų sukūrimo (2011 m. Akto Nr. CLXI 10 skirsnio 2 dalis); Kúria teisėjų taryba pateikia neprivalomą nuomonę dėl bylų paskirstymo sistemos (2011 m. Akto Nr. CLXI 151 skirsnio 1 dalies d punktas). Be to, 2020 m. Aktu Nr. CLXV į 2011 m. Aktą Nr. CLXI buvo įtraukta 118 skirsnio 6 dalis ir 127 skirsnio 2a dalis, pagal kurias Kúria pirmininkas gali paskirti pirmininko pavaduotoją eiti generalinio sekretoriaus pareigas ad interim ir generalinio sekretoriaus (pavaduotojo) kadencijos trukmę susieti su Kúria pirmininko kadencijos trukme.

(14)    Pirmininkaujančius teisėjus paskiria Kúria pirmininkas (2011 m. Akto Nr. CLXI 128 skirsnio 3 dalis) kompetentingam skyriui priėmus neprivalomą sprendimą (2011 m. Akto Nr. CLXI 131 skirsnio c punktas ir 132 skirsnio 4 dalis). Pirmininkaujantis teisėjas priima sprendimą dėl tam tikrą bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėties ir paskiria teisėją pranešėją.

(15)    Paprastai bylas nagrinėjančias teisėjų kolegijas (eljáró tanács) sudaro pirmininkaujantis teisėjas (tanácselnök) ir dar du teisėjai, kurie yra tos pačios kolegijos (ítélkező tanács) nariai. Kúria teisėjų postų skaičius nustatomas ne statute; jį nustato NTT pirmininkas (žr. 2011 m. Akto Nr. CLXI 76 skirsnio 4 dalies a punktą). Šiuo metu yra 114 postų (žr. Sprendimą 14.SZ/2021. (II. 24.) OBHE), 24 iš jų yra laisvi. Reikia pažymėti, kad Kúria pirmininkas priima sprendimą dėl Kúria teisėjų skyrimo; Respublikos Prezidentas atlieka tik formalų vaidmenį (2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 54 diagrama).

(16)    2011 m. Akto Nr. CLXI 128 skirsnio 3 dalis.

(17)    Vienoje kolegijoje gali būti daugiau nei vienas pirmininkaujantis teisėjas. Tokiu atveju Kúria pirmininkas vienam iš jų paveda atlikti administracines užduotis. Kolegijos yra organizuojamos civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų skyriuose. Skyriaus vadovas paskirsto bylas kolegijoms pagal bylų paskirstymo sistemą. Savivaldybės kolegija peržiūri savivaldybės nutarimų teisėtumą; jos narius skiria Kúria pirmininkas.

(18)    Plenarinė sesija ir kompetentingas skyrius pateikia neprivalomą nuomonę dėl kandidatų (2011 m. Akto Nr. CLXI 131 skirsnio a ir c punktai ir 132 skirsnio 4 dalis).

(19)    Kúria teisėjų taryba ir skyriai pateikia neprivalomą nuomonę dėl bylų paskirstymo sistemos (žr. 2011 m. Akto Nr. CLXI 9 skirsnio 1 dalį). Nuo 2021 m. sausio 1 d. Kúria pirmininkas pakeitė bylų paskirstymo sistemą devynis kartus.

(20)    Nuo 2020 m. balandžio 1 d. žemesnio lygio teismai pagal įstatymą privalo paaiškinti, kodėl nesilaiko Kúria paskelbtuose sprendimuose pateikto teisės aktų nuostatų išaiškinimo. Toks nukrypimas yra pagrindas Kúria imtis neeilinių teisės gynimo priemonių. Žr., pvz., 2017 m. Akto Nr. XC dėl baudžiamojo proceso kodekso 561 skirsnio 3 dalies g punktą, 648 skirsnio d punktą, 649 skirsnio 6 dalį ir 652 skirsnio 1 dalį; 2016 m. Akto Nr. CXXX dėl civilinio proceso kodekso 346 skirsnio 5 dalies g punktą, 406 skirsnio d punktą, 409 skirsnio 3 dalį ir 424 skirsnio 3 dalį. Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba pažymi, kad šios taisyklės buvo priimtos nesikonsultuojant su teismais, kad Kúria paskelbtų precedentų prieinamumas ir galimybė atlikti paiešką nėra aktualūs ir pavieniai sprendimai skelbiami įvairiuose leidiniuose ir kad nėra aišku, ar reikia stebėti tik sprendimų decidendi santykį arba taip pat obiter dicta. Jos nuomone, pagal naująsias taisykles sumažės teisėjų savarankiškumas jiems aiškinant teisės aktus atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 24).

(21)    Pagrindinio įstatymo 25 straipsnio 3 dalis. Nuoseklumo užtikrinimo procedūra, kurią inicijuoja viena iš kolegijų arba Kúria pirmininkas ar skyriaus vadovas (vadovo pavaduotojas), apygardos apeliacinio teismo pirmininkas arba generalinis prokuroras, skiriasi nuo skundų dėl nuoseklumo nagrinėjimo procedūros, kurią inicijuoja viena iš bylos šalių.

(22)    2011 m. Akto Nr. CLXI 32 skirsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis. Kiekviename skyriuje veikia atskira nuoseklumo užtikrinimo teisėjų kolegija.

(23)    Kúria pirmininkų pavaduotojus skiria Respublikos Prezidentas Kúria pirmininko teikimu (2011 m. Akto Nr. CLXI 128 skirsnio 1 dalis).

(24)    2011 m. Akto Nr. CLXI 41/B skirsnis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iš dalies pakeitus taisykles nurodytos bylos, kuriose skundą dėl nuoseklumo reikėjo atmesti, išplėsta teismo sprendimų, kuriuos galima apskųsti pateikiant skundą dėl nuoseklumo, aprėptis (apribojant juos sprendimais, priimtais po 2020 m. liepos 1 d.), sustiprinta šalių disponavimo teisė proceso metu (kuria pasinaudodamos jos gali atsiimti skundą) ir leista sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti ESTT prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Pagal įstatymą galima sudaryti skundų dėl nuoseklumo nagrinėjimo teisėjų kolegiją, kurios sudėtyje būtų daugiau nei devyni nariai (tai taip pat jų minimalus skaičius) (iš Kúria pirmininko gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9–10).

(25)    2011 m. Akto Nr. CLXI 41/A skirsnio 1 dalis. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. Kúria pirmininkas iš dalies pakeitė bylų paskirstymo sistemą įtraukdamas į ją algoritmą skundų dėl nuoseklumo nagrinėjimo teisėjų kolegijos sudėčiai nustatyti.

(26)    2011 m. Akto Nr. CLXI 41/D skirsnio 1 dalies c punktas. Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba pažymi, kad nauja skundų dėl nuoseklumo nagrinėjimo sistema gali sukelti painiavos ir sumažinti teisėjų nepriklausomumą, kartu suteikdama pernelyg didelius sprendimų priėmimo įgaliojimus Kúria (iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 24).

(27) Kalbant apie Kúria teismų vadovų skyrimą, jeigu Kúria pirmininkas nori paskirti kandidatą be atitinkamos teisminės institucijos sutikimo (išreikšto balsų dauguma), jis turi prašyti Nacionalinės teismų tarybos sutikimo (2011 m. Įstatymo Nr. CLXI 132 straipsnio 6 dalis).

(28)    Iš Vengrijos Helsinkio komiteto gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje. Pavyzdžiui, teisėjų taryba ir skyrius pateikia nuomonę dėl bylų paskirstymo sistemos (2011 m. Akto Nr. CLXI 9 skirsnio 1 dalis).

(29)    Įprasta tvarka paskelbus kvietimą teikti paraiškas Kúria teisėjus skiria jo pirmininkas remdamasis kompetentingo Kúria skyriaus (kollégium) nuomone ir Kúria teisėjų tarybos, sudarytos iš kolegų išrinktų teisėjų, vertinimu ir kandidatų eiliškumu. 2011 m. Akto Nr. CLXII 3 skirsnio 4a dalis, pagal kurią leidžiama teisėjais paskirti Parlamento išrinktus Konstitucinio Teismo narius neskelbiant kvietimo teikti paraiškas, buvo priimta 2019 m. Aktu Nr. CXXVII dėl dalinio tam tikrų aktų pakeitimo dėl vienos instancijos apylinkės teismų administracinių procedūrų (toliau – bendrasis teisės aktas) (2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 5). 2020 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinė teismų taryba paprašė NTT pirmininko pasiūlyti teisės aktą, kuriuo būtų panaikinta 2011 m. Akto Nr. CLXII 3 skirsnio 4a dalis (Sprendimas 107/2020. (IX.21.) OBT). 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybos posėdyje NTT pirmininkas ir teisingumo ministerijos atstovas laikėsi nuomonės, kad Nacionalinė teismų taryba kompetencijos šioje srityje neturi.

(30)    2011 m. Akto Nr. CLXII 88 skirsnio 3 dalis.

(31)    https://www.parlament.hu/irom41/13175/13175.pdf.

(32)    2011 m. Akto Nr. CLXI 103 skirsnio 3 dalies a punktas.

(33)    Trylika teisėjų narių balsavo prieš. Už balsavo tik vienas narys – tuometinis Kúria pirmininkas (Nacionalinės teismų tarybos narys ex officio) (iš Kúria pirmininko gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 4). Taryba pripažino kandidato asmeninius nuopelnus ir pasirengimą, jo akademinius laimėjimus ir patirtį, įgytą teisingumo srityje platesne prasme, einant Konstitucinio Teismo nario ir generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas, bet atmetimą paaiškino tuo, kad kandidatas neturi patirties nagrinėjant bylas teisme ir kad jo kandidatūrą tapo įmanoma pasiūlyti remiantis teisės aktų pakeitimais, kurie, Tarybos nuomone, prieštarauja konstituciniam reikalavimui dėl teisingumo sistemos vadovo nepriklausomumo ir nešališkumo (Sprendimas 120/2020. (X. 9.) OBT). Nacionalinės teismų tarybos nuomonė nėra privaloma. Vyriausybė laikosi nuomonės, kad tokia tvarka užtikrinamas teisminių institucijų dalyvavimas (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2). Primenama, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. 2019 m. Akto Nr. XXIV 1 skirsniu buvo iš dalies pakeista 2011 m. Akto Nr. CLXI 114 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad apskaičiuojant penkerių metų „teisėjo patirtį“, kurios reikia Kúria pirmininko pareigoms eiti, gali būti atsižvelgiama į laiką, tarnautą Konstitucinio Teismo ar tarptautinio teismo vyriausiojo teisės referento pareigose.

(34)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 12.

(35)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 5–6.

(36)    Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12, 47 punktas. Taip pat žr. Teisingumo Teismo sprendimo A.K., C–585/18, C–624/18 ir C–625/18, 134 punktą.

(37)    2021 m. balandžio 15 d. JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais raštas. Be to, kaip pabrėžė Europos teismų tarybų tinklas, išrinkimas į Kúria pirmininko postą tapo įmanomas priėmus ad hominem teisės aktą (Europos teismų tarybų tinklas (2020 m.)). Taip pat reikėtų priminti, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas su susirūpinimu pažymėjo, kad ir toliau nėra apsaugos priemonių, susijusių su ad hominem konstitucinio lygmens priemonėmis, kurias taikant nutraukiami teisėjo įgaliojimai, ir atkreipė dėmesį į 2012 m. nustatytą Parlamento kompetenciją, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Baka prieš Vengriją (ieškinys Nr. 20261/12), inicijuoti Kúria pirmininko apkaltą be teisminės peržiūros (1383-asis posėdis, 2020 m. rugsėjo 29 d.–spalio 1 d.).

(38)    Vyriausybės teigimu, pagrindinį Kúria vaidmenį Vengrijos teisingumo sistemoje visiškai kontroliuoja Konstitucinis Teismas.

(39)    Teisingumo Teismo nuomone, valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio jų teisės aktų, reglamentuojančių teisingumo vykdymo sistemos organizavimą, regreso teisinės valstybės vertybės atžvilgiu, ir nepriimti teisės normų, kurios pažeistų teismų nepriklausomumą (žr. Sprendimo Repubblika, C–896/19, 63 ir 64 punktus).

(40)    Paskelbiama, kad dėl kvietimo teikti paraiškas neįmanoma priimti galutinio sprendimo, jeigu skiriančioji institucija nepriima nė vienos iš paraiškų. Tokiu atveju skelbiamas naujas kvietimas teikti paraiškas. Jeigu paskelbiama, kad ir dėl naujos procedūros neįmanoma priimti galutinio sprendimo, teismo pirmininko (vadovo) postą gali užimti skiriančiosios institucijos pasirinktas asmuo ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2). NTT pirmininko sprendimas nutraukti teismų pirmininkų ir kitų teismų vadovų atrankos procedūras negali būti peržiūrėtas teismine tvarka, o Nacionalinė teismų taryba nedalyvauja.

(41)    2020 m. NTT pirmininkas nutraukė penkias teismų vadovų (teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių vadovų ir vadovų pavaduotojų) atrankos procedūras, kai buvo kandidatas, kurį rėmė nuomonę teikiančios teisminės institucijos dauguma (sprendimai 373.E/2020. (X. 1.) OBHE, 388.E/2020. (X. 19.) OBHE, 415.E/2020. (XI. 12.) OBHE, 443.E/2020. (XI. 30.) OBHE, 444.E/2020. (XI. 30.) OBHE. Vyriausybės teigimu, šie NTT pirmininko sprendimai buvo pagrįsti 2011 m. Akto Nr. CLXI 133 skirsnio 1 dalimi, juose buvo išsamiai išdėstyti motyvai ir jie buvo paskelbti oficialiajame leidinyje ir oficialioje teismo svetainėje. Taip buvo paskirti trys teismo pirmininkai ad interim. 2021 m. gegužės 5 d. posėdyje Nacionalinė teismų taryba išreiškė susirūpinimą dėl to, kad NTT pirmininkui nutraukiant atrankos procedūras nebuvo laikomasi vienodų kriterijų.

(42)    Pirmininkus ir tam tikrus kitus apygardos teismų ir apeliacinių apygardos teismų vadovus skiria NTT pirmininkas remdamasis slapto balsavimo atitinkamo teismo plenarinėje sesijoje rezultatais. NTT pirmininkas gali paskirti kandidatą, gavusį daugumą balsų (balsuodamas teisėjas gali paremti daugiau nei vieną kandidatą), bet norint paskirti kandidatą, kuris nesurinko daugumos balsų plenarinėje sesijoje, būtina iš anksto gauti Nacionalinės teismų tarybos sutikimą. Apygardos teismų pirmininkai paskiria apylinkės teismų pirmininkus (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2).

(43)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 5.

(44)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 3.

(45)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 5–6.

(46)    2011 m. Akto Nr. CLXII 23 skirsnio 1 dalis. Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 1.

(47)    2011 m. Akto Nr. CLXII 24 skirsnio 2 dalis ir V skyrius. Teismo pirmininkas atlieka vertinimą remdamasis skyriaus vadovo arba skyriaus vadovo paskirto teisėjo atliktu vertinimu (2011 m. Akto Nr. CLXII 71 skirsnio 2 dalis).

(48)    2011 m. Akto Nr. CLXII 3 skirsnio 3 dalies c punktas ir 24 skirsnio 3 dalis.

(49)    2011 m. Akto Nr. CLXII 25 skirsnio 1 dalis.

(50)    2011 m. Akto Nr. CLXII 80 ir 101 skirsniai. Tarnautojų teismų narius skiria Nacionalinė teismų taryba (2011 m. Akto Nr. CLXII 102 skirsnio 1 dalis ir 145 skirsnio 2 dalis, 2011 m. Akto Nr. CLXI 103 skirsnio 3 dalies g punktas).

(51)    2011 m. Akto Nr. CLXII 31 skirsnio 3 dalis. Remiantis informacija, kurią rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą pateikė Vyriausybė.

(52)      GRECO Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report, recommendation xi, para. 27. Remiantis Europos standartais, teisėjas neturėtų būti perkeliamas į kitas teisėjo pareigas be jo sutikimo, išskyrus drausminių sankcijų skyrimo ar teismų sistemos organizavimo reformos atvejus (žr. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 52 punktą).

(53)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 6.

(54)    Suinteresuotieji subjektai pranešė, kad, kaip numatyta pagal įstatymą, pirmajame programos etape buvo neproporcingai padidinti teismų pirmininkų ir kitų teismų vadovų atlyginimai (iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 12, patvirtintas iš Nacionalinės teismų tarybos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje). Nuo 2020 m. sausio 1 d. su teismų instancijomis susiję priedai buvo padidinti nuo 10 iki 20 % apylinkės teismų teisėjams, nuo 20 iki 40 % apygardos teismų teisėjams, nuo 40 iki 70 % apygardos apeliacinių teismų teisėjams ir nuo 60 iki 120 % Kúria teisėjams. Kalbant apie teismų vadovų priedus, padidinimas buvo didesnis. Pavyzdžiui, nuo 2020 m. sausio 1 d. Kúria skyrių vadovų ir generalinio sekretoriaus atlyginimų priedas buvo padidintas nuo 60 iki 200 %, apygardos apeliacinių teismų pirmininkų ir Budapešto apygardos teismo pirmininko – nuo 60 iki 150 %, apygardos apeliacinių teismų pirmininkų pavaduotojų ir apygardos teismų pirmininkų – nuo 50 iki 120 %, Kúria pirmininkaujančių teisėjų – nuo 45 iki 120 %. Remiantis Vyriausybės pateikta informacija, apylinkės teismų lygmeniu vidurkis buvo 30 %, t. y. 29 % – teisėjams ir 34 % – teismų vadovams; apygardos teismų lygmeniu vidurkis buvo 33 %, t. y. 33 % – teisėjams ir 33 % – ir teismų vadovams.

(55)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 5.

(56)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 7. Remiantis iš Vengrijos Helsinkio komiteto gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje, teisės normos dėl premijų (2011 m. Akto Nr. CLXII 189 skirsnis) yra labai neaiškios ir lieka daug galimybių savivalei; nėra teisės aktuose nustatyto premijų, kurias NTT pirmininkas ir kiti teismų vadovai gali skirti teisėjams, rūšių ir formų sąrašo ar apibrėžties, nėra ir aiškių kriterijų, kuriais remiantis gali būti priimami tokie sprendimai. NTT pirmininkas atsisakė pateikti Nacionalinei teismų tarybai išsamią informaciją apie premijų mokėjimą, nes, remiantis jo pateiktu įstatymo aiškinimu, šioje srityje Nacionalinė teismų taryba neturi priežiūros įgaliojimų (iš Nacionalinės teismų tarybos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje).

(57)    Visiems teisėjams ir teismų darbuotojams mokėtinų norminių premijų vidutinį lygį nustato NTT pirmininkas; teismų vadovai gali nuspręsti nukrypti nuo šio vidutinio lygio; žr. NTT pirmininko nutarties 5/2013. (VI. 25.) OBH 11 skirsnio 4 dalį (sprendimą dėl teisėjų ir teismų darbuotojų priima apygardos teismų ir apygardos apeliacinių teismų pirmininkai; sprendimą dėl šių teismų pirmininkų ir į NTT paskirtų teisėjų priima NTT pirmininkas; sprendimą dėl Kúria teisėjų priima Kúria pirmininkas). Nutartyje 5/2013. (VI. 25.) OBH nėra kriterijų, kurių laikantis pavieniais atvejais galima nukrypti nuo vidutinio lygio. Be to, vadovai gali paskirti papildomų (nenorminių) premijų. Europos Tarybos nuomone, sistemų, pagal kurias pagrindinis teisėjų atlyginimas priklauso nuo jų veiklos rezultatų, derėtų vengti, nes dėl jų gali kiltų sunkumų, susijusių su teisėjų nepriklausomumu (Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 55 punktas).

(58)    Iš Alapjogokért Központ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 3. Pažymėtina, kad nėra efektyvių teisių gynimo priemonių prieš prokuratūros sprendimus nevykdyti baudžiamojo persekiojimo už tariamą nusikalstamą veiką, darančią žalą viešajam interesui, įskaitant korupciją, sukčiavimą, darantį poveikį ES finansiniams interesams, ir viešųjų lėšų pasisavinimą (nėra alternatyvaus privataus persekiojimo galimybės, jeigu nukentėjusysis yra valstybė arba viešųjų galių turintis organas (2017 m. Akto Nr. XC dėl baudžiamojo proceso kodekso 787 skirsnio 3 dalis).

(59)      GRECO Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report, recommendation xiv, para. 37.

(60)      GRECO Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report, recommendation xv, para. 42. Pagal Generalinio prokuroro įsakymo 12/2012 (VI. 8.) 60/A skirsnį reikalaujama, kad bylos perėmimo priežastis būtų užregistruota bylos medžiagoje. Vyriausybės teigimu, 2015 m. GRECO ataskaitoje buvo pavartotas žodis „galimas“ siekiant pažymėti, kad joje kalbama tik apie hipotetines, o ne faktines situacijas, ir rekomenduota imtis tolesnių veiksmų tiesiog siekiant užkirsti kelią tokiems galimiems scenarijams; vis dėlto, norint užtikrinti tinkamą prokuratūros veikimą, būtina, kad generalinio prokuroro postas būtų užimtas net per pereinamąjį laikotarpį, kol nesusidarys reikiama dauguma; ta dauguma garantuoja generalinio prokuroro nepriklausomumą ir apsaugo galių atskyrimo principą. Vyriausybės teigimu, bazinę garantiją prieš savavališkus sprendimus, paminėtus GRECO tarpinėje rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje, užtikrina pats Pagrindinis įstatymas, kurio 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „generalinis prokuroras ir prokuratūra yra nepriklausomi“. Vyriausybė pažymi, kad toks prokuratūros nepriklausomumas išplečiamas 2011 m. Akto Nr. CLXIII dėl prokuratūros 3 skirsnio 3 dalimi.

(61)      GRECO Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report, recommendation xvii, para. 52. GRECO palankiai įvertino 2011 m. Akto Nr. CLXIV 88 skirsnio 1 dalies pakeitimo įsigaliojimą nuo 2019 m. sausio 1 d. Pakeitime numatyta, kad atliekant tyrimą privalo dalyvauti už drausmės klausimus atsakingas komisaras.

(62)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 44 diagrama.

(63)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 45 diagrama.

(64)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 46 diagrama.

(65)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 27 diagrama.

(66)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 23 diagrama.

(67)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 25 diagrama.

(68)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 36 diagrama.

(69)    2019 m. teismai surengė 6 426 teismo posėdžius vaizdo konferencijos būdu, o 2020 m. – 20 569 (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 11). Mokymo sistema naudojant skaitmenines priemones pradėta įgyvendinti lėtai, bet dabar jau veikia (iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 18 ir 20).

(70)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9.

(71)    Ten pat. Pavyzdžiui, pagal specialų įstatymą leidžiama nagrinėti bylas raštu net bylinėjantis, nors anksčiau tokia procedūra nebuvo numatyta.

(72)    2021 m. kovo 6 d. Vyriausybės nutarimas 112/2021. Tas nutarimas nebetaikomas nuo 2021 m. gegužės 23 d. Nuo 2021 m. balandžio 17 d. Vyriausybės nutarimas 112/2021 iš dalies pakeistas 2021 m. balandžio 16 d. Vyriausybės nutarimu 182/2021; pagal jį nuo 2021 m. balandžio 20 d. bylos gali būti nagrinėjamos teismuose.

(73)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 9 diagrama.

(74)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 10 diagrama.

(75)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 16 diagrama.

(76)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 14 diagrama.

(77)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 7 diagrama.

(78)    2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 11 diagrama.

(79)    2020 m. Aktas Nr. LXX. Teismai veikia skubiai, bendras terminas pradėti nagrinėti bylą – ne daugiau kaip aštuonios darbo dienos. Jeigu teismui reikia surengti posėdį, jis pirmiausia rengiamas elektroninių ryšių tinklo priemonėmis arba kitomis priemonėmis, kuriomis galima siųsti elektroninį vaizdą ir garsą. Apeliaciniuose ir peržiūros procesuose šalys negali prašyti, kad būtų surengtas posėdis (iš Kúria pirmininko gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9).

(80)    2018 m. spalio mėn. Vyriausybė Parlamentui pateikė įstatymo projektą Nr. T/2923. 2021 m. birželio mėn. Europos Tarybos Ministrų Komitetas su dideliu susirūpinimu pažymėjo, kad nėra padaryta pakankamai apčiuopiamos pažangos, visų pirma, kad nėra konkretaus plano nustatyti kompensuojamąsias teisių gynimo priemones, taikytinas administracinėse ir baudžiamosiose bylose.

(81)    2021 m. Aktas Nr. XCIV.

(82)      Transparency International, Corruption Perceptions Index 2020 (2021), p. 2–3. Suvokiamos korupcijos lygis skirstomas į šias kategorijas: žemas (ekspertų ir įmonių vadovų suvokiamos viešojo sektoriaus korupcijos lygis viršija 79 balus), gana žemas (79–60 balų), gana aukštas (59–50 balų), aukštas (mažiau nei 50 balų).

(83)    Praėjusiais metais pateikti „Eurobarometro“ duomenys apie korupcijos suvokimą ir piliečių bei įmonių patirtį atnaujinami kas antrus metus. Naujausi duomenys pateikiami 2020 m. specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 502 ir 2019 m. greitojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 482.

(84)    2015 m. šis rodiklis buvo 51 balas, 2020 m. – 44. Rodiklis reikšmingai padidėja arba sumažėja, kai per praėjusius penkerius metus balų suma pasikeičia daugiau kaip penkiais balais, padidėja arba sumažėja, kai balų suma pasikeičia 4–5 balais, ir išlieka gana stabilus, kai balų suma pasikeičia 1–3 balais.

(85)    Baudžiamajame kodekse pateikiamos atitinkamos korupcijos ir susijusių pažeidimų apibrėžtys ir kriminalizuojamas įvairių formų kyšininkavimas ir prekyba poveikiu, lėšų pasisavinimas, viešųjų lėšų pasisavinimas ir piktnaudžiavimas valdžia.

(86)      OECD (2019), Implementing the OECD Anti Bribery Convention – Phase 4 Report: Hungary. Žr. 2020 m. Aktą Nr. XLIII.

(87)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 19.

(88)    2020 m. birželio 19 d. Vyriausybės sprendimas Nr. 1328/2020 dėl 2020–2022 m. vidutinės trukmės laikotarpio nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir susijusio veiksmų plano.

(89)    Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 11.

(90)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 11.

(91)    Iš prokuratūros gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(92)    Iš prokuratūros gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(93)    Iš prokuratūros gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(94)    Dvi bylos, susijusios su valstybės sekretoriaus pavaduotoju, kuris buvo apkaltintas pasyviuoju kyšininkavimu, ir mokesčių administracijos vyresniuoju pareigūnu. Dar trys bylos susijusios su aukšto lygio asmenimis, einančiais aukšto lygio pareigas privačiajame sektoriuje arba tarptautinėse organizacijose (iš prokuratūros gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje).

(95)    Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad „aukšto lygio korupcijos“ bylų statistiniai duomenys nėra renkami atskirai, nes tai nėra baudžiamojoje teisėje apibrėžta kategorija.

(96)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 10.

(97)    Žr. p. 8. GRECO Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report, recommendation xiv, paras. 37 ir 42 punktai.

(98)    2020 m. Nacionalinė apsaugos tarnyba atliko 245 tokius testus, dėl kurių devyniems asmenims buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 13.

(99)    Žr. 1994 m. Akto Nr. XXXIV dėl policijos 7 skirsnį.

(100)    Turto deklaracijos, kurios yra skelbiamos viešai ir tikrinamos, neapima patikėto turto valdymo priemonių (bizalmi vagyonkezelői jogviszony), patikos fondų (vagyonkezelő alapítvány), privačiojo kapitalo fondų (magántőkealap) ir gyvybės draudimo liudijimų. Interesų deklaracijos, kurios nėra skelbiamos viešai ir nėra tikrinamos, apima patikėtinio, patikėtinio ar naudos gavėjo patikėjimo santykiuose statusą, taip pat fondo, fondo valdybos narystę ir kitas svarbias pareigas (iš Nacionalinės Asamblėjos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje).

(101)    Iš Nacionalinės Asamblėjos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(102)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 11.

(103)    2012 m. Aktas Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos, iš dalies pakeistas 2019 m. gruodžio mėn.

(104)      GRECO (2020), Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report on Hungary – Corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors, p. 5.

(105)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 11–12.

(106)    2013 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimas 50/2013 dėl viešojo administravimo organų profesinio sąžiningumo valdymo sistemos ir lobistų priėmimo procedūrinių taisyklių.

(107)      GRECO (2020), Fourth Evaluation Round – Second Interim Compliance Report on Hungary – Corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors.

(108)    2012 m. Akto Nr. I 8 skirsnio 4 dalis.

(109)    2018 m. Akto Nr. CXXV 93 skirsnio 1 dalies g punktas.

(110)    Įstatyme nustatyto apribojimo trukmė atitinka laikotarpį, praleistą darbe, kuriam taikomas apribojimas, ir neviršija dvejų metų (2018 m. Akto Nr. CXXV 117 skirsnio 2 dalis). 2018 m. Akto Nr. CXXV 117 skirsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausybė turi nustatyti sektorius ir pareigas, kuriuose Vyriausybės pareigūnas negali būti įdarbinamas jam išėjus iš valstybės tarnybos. Šią nuostatą dar reikia įgyvendinti.

(111)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 12.

(112)      GRECO (2019), Third Evaluation Round - Second Addendum to the Second Compliance Report, para. 24.

(113)    2013 m. Aktas Nr. CLXV dėl skundų ir informavimo.

(114)    2013 m. Akte Nr. CLXV numatyta, kad viešosios įstaigos ir vietos valdžios institucijos gali imtis veiksmų, susijusių su informuotojų teikiama informacija (1 skirsnio 1 ir 4 dalys). Kai paaiškėja, kad informuotojas nesąžiningai pranešė tikrovės neatitinkančią itin svarbią informaciją ir dėl jos buvo manoma, kad buvo padarytas nusikaltimas ar pažeidimas, informuotojo asmens duomenys perduodami įstaigai ar asmeniui, turinčiam teisę vykdyti procesą. Jei tikėtina, kad informuotojas padarė neteisėtą žalą ar kitaip pakenkė kitų asmenų teisėms, jo asmens duomenys perduodami įstaigai ar asmeniui, turinčiam teisę jo prašymu pradėti ar vykdyti procesą (3 skirsnio 4 dalis).

(115)    Kiti informacijos teikimo kanalai – darbdavių kanalas ir viešųjų įstaigų vidaus kontrolės sistema.

(116)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 12. Praktiškai pirminė ombudsmeno užduotis – persiųsti pranešimus kompetentingoms institucijoms. Tokie pranešimai nėra automatiškai perduodami teisėsaugos institucijoms; vietoj to atitinkamos institucijos patarėjas profesinio sąžiningumo klausimais pirma atlieka administracinį tyrimą. Patarėjai profesinio sąžiningumo klausimais tiesiogiai atsiskaito savo institucijos vadovui. Tačiau, gavęs prašymą arba ex officio ombudsmenas gali ištirti, ar tokios institucijos dėl pranešimų ėmėsi tinkamų tolesnių veiksmų. Viešojo intereso informacijos atskleidimą tiria suinteresuotosios institucijos ir jų išvada dėl tyrimo rezultato yra įkeliama į elektroninį registrą.

(117)     https://www.oecd.org/corruption/anti-bribery/OECD-Hungary-Phase-4-Report-ENG.pdf .

(118)    2021 m. Aktas Nr. VIII, kuriuo iš dalies keičiami aukštojo mokslo ir tam tikri susiję įstatymai.

(119)    2015 m. Akto Nr. CXLIII dėl viešųjų pirkimų 5 skirsnio 3 dalis, kurioje apibrėžiami subjektai, privalantys taikyti viešųjų pirkimų taisykles: „Kalbant apie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus viešuosius pirkimus, valstybės įsteigti patikos fondai taiko šio akto nuostatas, taip pat tokių patikos fondų išlaikomi juridiniai asmenys <...>“.

(120)    Viešojo intereso patikos fondai, atliekantis viešąsias pareigas, ir jų išlaikomi juridiniai asmenys nėra aiškiai įtraukti į 2015 m. Akto Nr. CXLIII dėl viešųjų pirkimų 5 skirsnio 1 dalies taikymo sritį. Jie gali patekti į 5 skirsnio 2 dalies taikymo sritį, bet, kalbant apie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus viešuosius pirkimus, ta nuostata neapima visų situacijų, kurios pateko į ankstesnės 5 skirsnio 3 dalies, panaikintos 2021 m. Aktu Nr. VIII, taikymo sritį.

(121)    Iš OLAF gauta informacija rengiant šią teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(122)    2020 m. OLAF ataskaita. OLAF teikia finansines rekomendacijas ES institucijoms arba nacionalinėms valdžios institucijoms, skiriančioms ar valdančioms ES lėšas, siekti susigrąžinti pasisavintas ES lėšas į ES biudžetą.

(123)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 17.

(124)    Informacija, gauta lankantis Vengrijoje. Taip pat žr. iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gautą informaciją rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 12–13.

(125)    IX straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Vengrija pripažįsta ir apsaugo spaudos laisvę ir įvairovę bei užtikrina sąlygas laisvai informacijos, kuri yra būtina demokratinei viešajai nuomonei formuoti, sklaidai“.

(126)    2010 m. Aktas Nr. CLXXXV dėl žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos, iš dalies pakeistas 2019 m. Aktu Nr. LXIII.

(127)    2010 m. Aktas Nr. CIV dėl spaudos laisvės.

(128)    2011 m. Aktas Nr. CXII dėl apsisprendimo dėl informacijos teisės ir informacijos laisvės.

(129)    2020–2021 m. Vengrija nusileido per tris vietas organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekso sąraše ir dabar užima 92 vietą pasaulyje ir 26 vietą ES.

(130)      2018 m. lapkričio 14 d. Direktyva (ES) 2018/1808.

(131)    Žiniasklaidos akte įtvirtinti tarnybos tikslai, nustatant, kad tai „autonominė reguliavimo institucija, pavaldi tik įstatymui“ (109 skirsnis) ir kad Žiniasklaidos taryba yra „nepriklausoma tarnybos įstaiga, atsiskaitanti Parlamentui, kuriai taikoma tik Vengrijos teisė“ (123 skirsnis).

(132)    Iš Nacionalinės žiniasklaidos ir informacijos ir komunikacijos institucijos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(133)

   Žiniasklaidos tarnybos pirmininkas automatiškai skiriamas į Žiniasklaidos tarybos pirmininko pareigas.

(134)    Remiantis Venecijos komisijos rekomendacijomis (Nuomonė Nr. CDL-AD(2015)015), Žiniasklaidos akto nuostatos, susijusios su Žiniasklaidos tarybos pirmininko ir narių paskyrimu ir atleidimu, buvo atitinkamai iš dalies pakeistos. Pagal Žiniasklaidos akto 124 skirsnį ad hoc Parlamento komitetas, atsakingas už kandidatų skyrimą, turi priimti vienbalsį sprendimą (Žiniasklaidos tarnybos pirmininkas yra ex officio kandidatas). Skyrimo komitetą sudaro po vieną narį iš kiekvienos frakcijos; jų balsavimo įgaliojimai atitinka jų atstovaujamos frakcijos dydį. Jeigu skyrimo komitetas iki nustatyto termino negali pateikti keturių kandidatų, jis gali paskirti kandidatus bent dviejų trečdalius paskirstytų balsų dauguma.

(135)    Suinteresuotieji subjektai pažymėjo, kad Žiniasklaidos tarnyba paskirstė radijo dažnius Vyriausybę remiančioms stotims taikydama neskaidrias procedūras (iš Europos žurnalistų federacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 35) ir šališkai patvirtino žiniasklaidos rinkoje įvykusius įmonių susijungimus (iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 34). Žiniasklaidos tarnybos sprendimams gali būti taikoma teisminė peržiūra.

(136)      Media Pluralism Monitor 2021, report on Hungary, p. 11–12.

(137)    Vidurio Europos spaudos ir žiniasklaidos fondas. 2019 m. Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro ad hoc ataskaitoje padaryta išvada, kad dėl KESMA įsteigimo bendra rizika žiniasklaidos pliuralizmui Vengrijoje padidės (2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 14). 2020 m. birželio 25 d. Konstitucinis Teismas patvirtino Vyriausybės nutarimo, kuriuo ketinimas išplėsti Vidurio Europos spaudos ir žiniasklaidos fondą pripažintas turinčiu nacionalinės strateginės svarbos, konstitucingumą (Sprendimas 16/2020. (VII. 8.) AB).

(138)    Tarptautinio spaudos instituto duomenimis, koordinuojant Vyriausybę remiančios žiniasklaidos turinį, ypač per KESMA fondą, pradėjo dominuoti valstybės požiūris, visų pirma kaimo vietovėse (iš Tarptautinio spaudos instituto gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 3). Šis vertinimas patvirtintas informacija, gauta lankantis Vengrijoje.

(139)    Iš Europos žurnalistų federacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 37–38; iš Tarptautinio spaudos instituto gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2; iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 35; 2021 m. kovo 15 d. Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centro pareiškimas.

(140)    Komisija mano, kad Žiniasklaidos tarybos sprendimai atmesti Klubrádió paraišką pagrįsti abejonių keliančiais motyvais, yra neproporcingi ir neskaidrūs, pažeidžiant ES telekomunikacijų taisykles, nustatytas Europos elektroninių ryšių kodekse (Direktyva (ES) 2018/1972).

(141)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaita dėl Vengrijos, p. 17, ir 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 14. 2020 m. kovo mėn. Vyriausybę remiantis investuotojas įgijo Index.hu pajamas generuojančios įmonės kontrolę; 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pašalintas vyriausiasis redaktorius ir dėl to masiškai atsistatydino 90 žurnalistų, apibūdinusių savo vyriausiojo redaktoriaus atleidimą kaip „akivaizdų bandymą daryti spaudimą“ (iš Tarptautinio spaudos instituto gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 3; (taip pat žr. iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gautus atsakymus rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 39). Vėliau buvę Index.hu darbuotojai sukūrė nepriklausomą naujienų portalą Telex, privačiai finansuojamą sutelktinio finansavimo priemonėmis. Vyriausybės teigimu, Index.hu vyriausiojo redaktoriaus atleidimas yra darbo teisės klausimas; darbdavys (verslo organizacija, rinkos dalyvis) turi teisę nutraukti teisinius santykius su darbuotoju remdamasis įstatyme nustatytomis sąlygomis ir pagrindais; dėl konkretaus darbdavio sprendimo Vyriausybė neturi jokios kompetencijos.

(142)    Linijinių žiniasklaidos paslaugų teikėjai privalo informuoti Žiniasklaidos tarnybą apie savo (ar patronuojančiosios įmonės) tiesioginę ar netiesioginę žiniasklaidos paslaugų teikėjų nuosavybę. Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 14.

(143)    Iš Vyriausybės gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje.

(144)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 14.

(145)      Media Pluralism Monitor 2021, report on Hungary, p. 13.

(146)      Media Pluralism Monitor 2021, report on Hungary, p. 18.

(147)    Ten pat, p. 18.

(148)    Ten pat, p. 17.

(149)    Duomenų atskleidimas savo iniciatyva taip pat ir toliau kelia sunkumų: 70 % savivaldybių savo interneto svetainėse neskelbia minimaliosios privalomos informacijos (Budapešto institutas, Budapešto korupcijos tyrimų centras (2019). Specialūs teisės aktai, kuriais ribojama galimybė susipažinti su dokumentais ir vieša informacija, vis dar galioja (pvz., 2015 m. Akto Nr. VII 5 skirsnis, susijęs su Pakšo atominės elektrinės plėtra, ir 2020 m. Akto Nr. XXIX 2 skirsnio 3 dalis, susijusi su Budapešto–Belgrado geležinkelių jungties projekto įgyvendinimu).

(150)    2011 m. Akto Nr. CXII 29 skirsnio 1 ir 2 dalys.

(151)    2020 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės nutarimas 521/2020. Pagal šias taisykles valdžios institucija gali įvykdyti prašymą per 45 dienas (o ne per 15 dienų pagal įprastą taisyklę) po prašymo gavimo, jeigu tikėtina, kad įvykdžius prašymą per 15 dienų laikotarpį kiltų pavojus duomenis valdančios valdžios institucijos viešų užduočių, susijusių su nepaprastąja padėtimi, vykdymui. Pratęstą terminą taip pat galima pratęsti ne daugiau kaip dar 45 dienoms, jeigu tos sąlygos vis dar taikomos.

(152)    Sprendimas 15/2021. (V. 13.) AB.

(153)    Europos žurnalistų federacijos duomenimis, Vyriausybė naudojosi COVID-19 pandemija, kad griežčiau kontroliuotų galimybę susipažinti su informacija, apribodama prieigą prie spaudos konferencijų, atsakydama tik į Vyriausybę remiančios žiniasklaidos užklausas ir nustatydama draudimą vietos sveikatos priežiūros sektoriaus atstovams kreiptis į žiniasklaidą, o visus su pandemija susijusius klausimus nukreipdama per centrinį „operatyvinį padalinį“ (iš Europos žurnalistų federacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 39). Šis vertinimas patvirtintas informacija, gauta lankantis Vengrijoje.

(154)    Europos žurnalistų federacijos teigimu, nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms nesuteikiama galimybė pasikalbėti su valstybės pareigūnais ir jos dažnai negali dalyvauti viešuose renginiuose (iš Europos žurnalistų federacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 38). Iš Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos tyrimo matyti, kad Vyriausybė sistemingai trukdė nepriklausomos žiniasklaidos darbui ignoruodama spaudos užklausas, atvirai jas atmesdama, taikydama žurnalistams fizinius apribojimus, juos diskredituodama, stigmatizuodama ir baugindama jų šaltinius (iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 18; iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 43; iš „Civil Liberties Union for Europe“ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 40).

(155)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 15.

(156)    Pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. Vyriausybės nutarimą 301/2016 valdžios institucijos gali reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su prašymais susipažinti su vieša informacija, jeigu atsakant į prašymą valdžios institucijai tektų atlikti papildomą darbą (pvz., skirti daugiau nei 4 valandas prašomiems dokumentams rasti, sutvarkyti, nukopijuoti ir pašalinti iš jų tam tikrą informaciją). Iš daugiau nei 300 skundų, kuriuos 2018 m. išnagrinėjo Nacionalinė duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija, apie 10 % yra susiję su nepagrįstu mokesčio nustatymu (Nacionalinė duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija (2019). Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 15. Vyriausybė pažymi, kad valdžios institucija neprivalo imti mokesčio už papildomą darbą. Dar vienas klausimas susijęs su bylų, susijusių su galimybe susipažinti su vieša informacija, nagrinėjimo trukme; suinteresuotieji subjektai praneša, kad vidutiniškai tokie procesai gali užtrukti pusantrų metų (iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 6).

(157)    Remiantis 2021 m. liepos 2 d. Venecijos komisijos nuomone, vienas iš pakeitimo padarinių gali būti tas, kad naujai įsteigtų fondų vidaus reikalai ir jų pajamos bei išlaidos gali būti laikomi „privačiais“ ir dėl to jiems netaikoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos kontrolė, nes jiems piliečiai ir žiniasklaida negali pateikti informacijos laisve grindžiamų prašymų, o taip kenkiama valstybės skaidrumui ir informacijos laisvei (nuomonė dėl 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamento priimtų konstitucinių pakeitimų (CDL(2021)028), 70 punktas). Venecijos komisija patikslino, kad pagal naująją apibrėžtį viešąsias lėšas valdantys privatieji subjektai nėra atleidžiami nuo atskaitomybės pareigų, aiškiai nustatytų Pagrindinio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto šių lėšų viešumas ir atitinkamos skaidrumo garantijos gali tapti dar labiau abejotinos po to, kai tokie „viešieji pinigai“ perduodami kitam subjektui.

(158)    Žr., pvz., iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gautą informaciją rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 18; iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 43; iš „Civil Liberties Union for Europe“ gautą atsakymą rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 4. Pagrindinio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje sąvoka „viešosios lėšos“ apibrėžta kaip „valstybės pajamos, išlaidos ir reikalavimai“. Šio pakeitimo poveikį galimybei susipažinti su vieša informacija, visų pirma, susijusia su akcinėmis bendrovėmis ir viešojo intereso patikos fondais, dar reikės įvertinti. Pagal Pagrindinį įstatymą reikalaujama, kad su viešosiomis lėšomis ir nacionaliniu turtu susiję duomenys būtų laikomi viešojo intereso duomenimis (39 straipsnio 2 dalis). Išsami sąvokos „vieša informacija“ teisinė apibrėžtis (2011 m. Akto Nr. CXII dėl teisės į informacijos privatumą ir informacijos laisvės 3 skirsnio 5 dalis) nepakeista. Vyriausybės teigimu, Pagrindinio įstatymo pakeitimas nedaro poveikio galimybei susipažinti su viešas užduotis atliekančių subjektų, pavyzdžiui, viešojo intereso patikos fondų, valdoma vieša informacija. Tačiau taikydami teisę teismai privalo aiškinti įstatymų tekstą vadovaudamiesi Pagrindiniu įstatymu (Pagrindinio įstatymo 28 straipsnis). Šis pakeitimas jau padarė poveikį jurisprudencijai dėl informacijos laisvės užtikrinimo teismine tvarka: 2021 m. sausio 11 d. Sėkešfehėrvaro apygardos teismas (Sprendimas 26.P.20.281/2020/9), kuriam 2021 m. balandžio 29 d. pritarė Dėro apygardos apeliacinis teismas (Sprendimas Pf.III.20.050/2021/3), konstatavo, kad, kalbant apie Pagrindinio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį, įmonės atsakovės vykdomi investavimo ir statybos darbai, finansuojami ES lėšomis, nepatenka į sąvokas „valstybės pajamos, išlaidos ir reikalavimai“, todėl nėra laikytini „viešosiomis lėšomis“ ir su jais susiję duomenys nepatenka į sąvoką „vieša informacija“.

(159)    Iš Europos žurnalistų federacijos ir Tarptautinio spaudos instituto gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, atitinkamai p. 37 ir 7.

(160)    Iš Europos žurnalistų federacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 37.

(161)    Ten pat.

(162) Žurnalistų apsaugos komitetas pranešė, kad vienas iš Budapešto teismų priėmė preliminarų sprendimą dėl draudimo, susijusio su duomenų apsaugos taisyklėmis, dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. ir spalio 15 d. Magyar Narancs numerių, kai dalis tyrimus atliekančio žurnalisto Ákos Keller-Alánt straipsnio nebuvo paskelbta (iš Žurnalistų apsaugos komiteto gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 6). Kaip pranešta praėjusiais metais, 2020 m. sausio mėn. teismas, uždraudęs platinti „Forbes Hungary“ verslo žurnalą, remdamasis duomenų apsaugos taisyklėmis, nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, 116 išnaša).

(163)    Vengrija atsakė į pirmą ir paskutinį iš išvardytų skundų pažymėdama, kad Index.hu atvejis yra darbo teisės klausimas ir kad sprendimą dėl Klubrádió priėmė nepriklausoma Žiniasklaidos taryba.

(164)    Norint priimti ar iš dalies pakeisti Pagrindinį įstatymą būtina visų narių dviejų trečdalių balsų dauguma (Pagrindinio įstatymo S(2) straipsnis).

(165)    Pagrindiniame įstatyme numatytas 33 konstitucinių įstatymų, kuriais įgyvendinamos kai kurios iš jo nuostatų ir nustatomos išsamios taisyklės dėl pagrindinių institucijų veikimo ar tam tikrų pagrindinių teisių įgyvendinimo, priėmimas. Konstituciniai įstatymai gali būti priimami ar iš dalies keičiami dalyvaujančių Parlamento narių dviejų trečdalių balsų dauguma (Pagrindinio įstatymo T(4) straipsnis). Venecijos komisija kritikavo Vengriją dėl konstitucinių įstatymų naudojimo tais atvejais, kai tai nėra absoliučiai būtina, ir net dėl išsamių teisės aktų, kurie yra demokratiniu požiūriu kvestionuotini, nes ateityje dėl jų sunku pradėti reformas (Nuomonė Nr. CDL-AD(2012)009, 47 punktas). Vyriausybė tvirtina, kad norint susitarti dėl svarbiausių pagrindinių teisių ir valstybės organizavimo aspektų būtinas aukšto lygio politinis konsensusas.

(166)    Respublikos prezidentas, Konstitucinio Teismo nariai ir pirmininkas, Kúria pirmininkas, generalinis prokuroras, NTT pirmininkas, Pagrindinių teisių komisaras ir jo pavaduotojai, Valstybės kontrolės pirmininkas ir Vengrijos nacionalinio banko pirmininkas.

(167)    Pagrindinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. 2020 m. 15 įstatymų projektų, kuriuos pateikė nariai (14 – dauguma, 1 – opozicija), tapo įstatymais (iš Nacionalinės Asamblėjos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje).

(168)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 17.

(169)    Iš Europos teisėjų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 23; iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 46. Vyriausybė laikosi nuomonės, kad atliekant įstatymų konstitucinę peržiūrą reikia vertinti ir formalius teisinio tikrumo kriterijus: jeigu nesilaikoma tinkamo pasirengimo taikymui reikalavimo, Konstitucinis Teismas pripažintų normą nekonstitucine.

(170)    2020 m. kovo 11 d. Vyriausybė paskelbė „nepaprastąją padėtį“ remdamasi Pagrindinio įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi. 2020 m. kovo 30 d. Parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo Vyriausybei leidžiama nutarimu atidėti bet kokio įstatymo taikymą. Su nepaprastąja padėtimi susiję įgaliojimai atrodo platūs, atsižvelgiant į bendrą plačiai apibrėžtų įgaliojimų poveikį ir aiškių terminų nebuvimą. Nuo 2020 m. birželio 18 d. Vyriausybė panaikino „nepaprastąją padėtį“ ir paskelbė „ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją“, galiosiančią iki 2020 m. gruodžio 18 d. (žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 17–18). Vėliau Vyriausybė pratęsė „ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją“ iki 2021 m. birželio 18 d. Taikytinos taisyklės yra nustatytos 1997 m. Akto Nr. CLIV dėl sveikatos priežiūros XIV skyriuje. Pažymėtina, kad pagal 2007 m. Akto Nr. LXXX dėl teisės į prieglobstį IX/A skyrių nuo 2016 m. kovo 10 d. Vyriausybė buvo paskelbusi krizės padėtį dėl masinės imigracijos (iš Nacionalinės Asamblėjos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje).

(171)    Pagrindinio įstatymo 54 straipsnio 3 dalis. Neatidėliotinoms priemonėms taikomos išsamios taisyklės yra nustatytos 2011 m. Akte Nr. CXXVIII dėl nelaimių valdymo, su pakeitimais. To akto 51/A skirsnis iš esmės sutampa su 2020 m. kovo mėn. Akto Nr. XII 2 skirsniu (žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 17).

(172)    2020 m. Aktas Nr. CIX dėl antrosios koronaviruso pandemijos bangos suvaldymo.

(173)    Praėjus 90 dienų, 2021 m. vasario 8 d., 2020 m. Aktas Nr. CIX tapo nebetaikytinas, t. y. baigė galioti Parlamento leidimas pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą.

(174)    2021 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimas 26/2021.

(175)    2021 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimas 27/2021. Šiuo nutarimu buvo vėl nustatytos (tačiau nepaskelbtos) tam tikros neatidėliotinos priemonės (Vyriausybės nutarimai), priimtos ankstesnės „nepaprastosios padėties“ metu (pasibaigus „nepaprastajai padėčiai“ jos tapo nebetaikytinos, kaip numatyta Pagrindinio įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje).

(176)    Nacionalinė Asamblėja laikosi nuomonės, kad toks metodas nepažeidė jos prerogatyvų ir kad tie nutarimai atitiko ir Pagrindinio įstatymo, ir atitinkamų įstatymų nuostatas (iš Nacionalinės Asamblėjos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje).

(177)    2021 m. Aktas Nr. I dėl koronaviruso pandemijos suvaldymo.

(178)    2021 m. Aktas Nr. XL, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. Aktas Nr. I dėl koronaviruso pandemijos suvaldymo. Reikėtų pažymėti, kad Parlamento rudens sesija trunka nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.; pradžios data šiuo metu nežinoma.

(179)    Su nepaprastąja padėtimi susiję įgaliojimai atrodo platūs, atsižvelgiant į bendrą plačiai apibrėžtų įgaliojimų poveikį ir aiškių terminų nebuvimą (žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 17).

(180)    2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Vengrijos konvergencijos programos

(181)    Pavyzdžiui, 2021 m. balandžio 7 d. Austrijos draudimo įmonė paskelbė, kad gavo Vengrijos vidaus reikalų ministerijos sprendimą blokuoti numatomą Nyderlandų draudimo įmonės patronuojamųjų įmonių Vengrijoje įsigijimą. Sprendimas pagrįstas 2020 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimu 532/2020, kuris yra dėl „nepaprastosios padėties“ priimta neatidėliotina priemonė ir kuris neatitiko 2018 m. Akto Nr. LVII nuostatų, nes jame buvo numatyta, kad tokius EEE investuotojų sandorius reikia deklaruoti Vyriausybės paskirtam ministrui, kuris turi susipažinti su tokia deklaracija.

(182)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 18. Dauguma bylų buvo užbaigta jų iš esmės neišnagrinėjus (nutartys IV/74/2021, IV/200/2021, IV/02069/2020, IV/00295/2021, 3237/2021. (VI. 4.), 3238/2021. (VI. 4.), 3206/2021. (V. 19.), 3178/2021. (IV. 30.), 3159/2021. (IV. 22.), 3413/2020. (XI. 26.), 3388/2020. (X. 22.), 3326/2020. (VIII. 5.)). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad neatidėliotinos priemonės, susijusios su bendruoju susirinkimų draudimu nepaprastosios padėties atveju (byla IV/288/2021) ir Gedo miesto paskelbimu specialiąja ekonomine zona (Sprendimas 8/2021. (III. 2.) AB), yra konstitucinės, bet nustatė konstitucinį reikalavimą dėl jų taikymo. Kalbant apie neatidėliotiną priemonę, kurią taikant nepaprastosios padėties metu savivaldybės negalėjo gauti motorinių transporto priemonių mokesčių pajamų, Konstitucinis Teismas atmetė ketvirtadalio Parlamento narių pateiktą ieškinį (Sprendimas 3234/2020. (VII. 1.) AB). Konstitucinis Teismas taip pat peržiūrėjo 2020 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės nutarimą 521/2020, kuriuo buvo pratęstas ilgesnio prašymų leisti susipažinti su viešais dokumentais nagrinėjimo galiojimas (žr. pirmiau, p. 18).

(183)    Venecijos komisija susirūpinusi pažymėjo, kad pakeitimai buvo priimti ekstremaliosios situacijos sąlygomis, nesikonsultuojant su visuomene, o aiškinamajame memorandume – vos trys puslapiai; Venecijos komisija pabrėžė, kad ypač didelį nerimą kelia tokia sparta ir prasmingų viešų konsultacijų nebuvimas, nes tai susiję su konstituciniais pakeitimais, ir primena ankstesnį perspėjimą Vengrijos valdančiajai daugumai nelaikyti Pagrindinio įstatymo vien „instrumentu“, nes jis neturėtų būti laikomas politiniu instrumentu (nuomonė dėl 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamento priimtų konstitucinių pakeitimų (CDL(2021)028), 83 ir 84 punktai).

(184)    Karo padėties (dabartinės nacionalinės krizės padėties) ir ekstremaliosios situacijos paskelbimo aplinkybės bus išplėstos, atsižvelgiant į kintančios saugumo aplinkos reikalavimus (pavyzdžiui, kibernetinis incidentas, kuris nėra smurtas, arba išpuolis teršiant aplinką), ir Parlamentas bus vienintelis galintis jas paskelbti organas (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 27). Venecijos komisija pabrėžė, kad kelių nuostatų poveikį sunku vertinti nežinant, kokių teisės aktų pakeitimų gali būti priimta pagal tokias nuostatas. Ji padarė išvadą, kad pagal Devintąjį pakeitimą daugumą detalių paliekama nustatyti konstituciniais įstatymais, dėl kurių ilgainiui gali kilti rimtų klausimų dėl valstybės įgaliojimų masto išimtinės padėties atvejais (nuomonė dėl 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamento priimtų konstitucinių pakeitimų (CDL(2021)028), f rekomendacija).

(185)    Pagrindinio įstatymo 54 straipsnis. Pagal 2011 m. Akto Nr. CLI dėl Konstitucinio Teismo naująjį 48/A skirsnį Konstitucinio Teismo posėdžiai gali būti rengiami elektroninėmis priemonėmis ir sprendimą dėl to priima jo pirmininkas. To paties akto 68/A skirsnyje nustatyta, kad taikant ypatingą teisinę tvarką a) pirmininkas ir generalinis sekretorius užtikrina nepertraukiamą Konstitucinio Teismo veikimą ir imasi visų būtinų organizacinių, operatyvinių, administracinių bei sprendimų rengimo priemonių ir b) pirmininkas gali leisti taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Konstitucinio Teismo darbo tvarkos taisyklių (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 26–27).

(186)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 27.

(187)    Pagal Pagrindinio įstatymo naująją 56 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas galės leisti Vyriausybei pratęsti „nepaprastąją padėtį“, jeigu Parlamentas negali priimti tokių sprendimų.

(188)     2020 m. lapkričio 20 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatović pareiškimas. Prieš susijungimą viešų konsultacijų nebuvo (iš Vengrijos aplinkos partnerystės fondo „Ökotárs“ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 17).

(189)    Iš Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 194.

(190)    2020 m. Aktas Nr. CXXVII, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai siekiant veiksmingiau taikyti vienodo požiūrio reikalavimą (priimtas 2020 m. gruodžio 1 d.). Konstitucinė sistema ir pagrindinės Komisaro nepriklausomumo apsaugos priemonės nepasikeitė.

(191)    2003 m. Aktas Nr. CXXV dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių skatinimo.

(192)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 28.

(193)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 27. Pagrindiniu įstatymu buvo iš esmės pakeistos taisyklės dėl paskesnės įstatymų peržiūros. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. visi teisinio intereso neturintys asmenys galėjo pateikti peticiją dėl teisės normos konstitucinės peržiūros. Pagal naująsias taisykles, taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d., tokią procedūrą gali inicijuoti tik Vyriausybė, ketvirtadalis Parlamento narių, Kúria pirmininkas, generalinis prokuroras ir Pagrindinių teisių komisaras. Šiuo metu pareigas einantis Komisaras šiuo įgaliojimu nesinaudojo, be kita ko, pavyzdžiui, dėl 2021 m. Akto Nr. LXXIX dėl „griežtesnių veiksmų prieš pedofilus ir dalinio tam tikrų įstatymų pakeitimo siekiant apsaugoti vaikus“. Vyriausybė taip pat laikosi nuomonės, kad panaikinus actio popularis, skirtą paskesnei įstatymų peržiūrai, ir numačius galimybę pateikti tikrą konstitucinį skundą dėl teismo sprendimų užtikrinama veiksminga pagrindinių teisių apsauga.

(194)    Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19); Direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21); Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL L 204, 2006 7 26); Direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15).

(195)    Pvz., iš draugijos Háttér gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 10; iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 52. Taip pat žr. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (OL L 167, 2018 7 4, p. 28).

(196)    Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, šalies skyrių: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 18. Pagal Pagrindinio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies d punktą ir 2011 m. Akto Nr. CLI dėl Konstitucinio Teismo 27 skirsnį tam tikrose bylose asmuo ar organizacija gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teismo sprendimo, kuris prieštarauja Pagrindiniam įstatymui, jeigu tuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės, nustatytos Pagrindiniame įstatyme, ir galimybės imtis teisių gynimo priemonių jau išnaudotos (konstitucinis skundas). Jeigu Konstitucinis Teismas nustato, kad teismo sprendimas prieštarauja Pagrindiniam įstatymui, jis tą sprendimą panaikina. Europos Žmogaus Teisių Teismas mano, kad konstitucinis skundas yra efektyvi teisių gynimo priemonė, kuria reikia naudotis (žr. 2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Szalontay prieš Vengriją, 71327/13; 2019 m. lapkričio 12 d. Sprendimą Geréb prieš Vengriją, 25520/13; 2019 m. lapkričio 12 d. Sprendimą Takács prieš Vengriją, 73665/17). Nuo 2012 m. 90 % Konstitucinio Teismo nagrinėtų bylų buvo konstituciniai skundai (iš Kúria pirmininko gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje). 2019 m. gruodžio 20 d. įsigaliojus pakeitimui, pagal kurį subjektai, turintys viešosios valdžios įgaliojimų, gali apskųsti galutinį teismo sprendimą, tokie subjektai pateikė 7 konstitucinius skundus. 2020 m. privatūs asmenys pateikė 412 konstitucinių skundų dėl teismo sprendimo (iš Konstitucinio Teismo kanceliarijos gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje). 2012–2020 m. Konstitucinis Teismas panaikino 117 teismo sprendimų (įskaitant 47 Kúria sprendimus) (iš Kúria pirmininko gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 10).

(197)    Iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 23. CCBE pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas vis dažniau veikia kaip ketvirtosios instancijos teismas ir peržiūri bendrosios kompetencijos teismų sprendimų pagrįstumą. CCBE teigimu, tai yra nereikalingas Konstitucinio Teismo kišimasis į bendrosios kompetencijos teismų veiklą, keliantis abejonių dėl teismo diskrecijos ir nepriklausomumo.

(198)    Iš Kúria pirmininko gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2. Vyriausybės teigimu, Konstitucinio Teismo nariai de facto vykdo teisminę veiklą (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 12).

(199)    Parlamentas taip pat renka Konstitucinio Teismo pirmininką (iš Századvég gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 6).

(200)    Bet kuris Vengrijos pilietis, neturintis teistumo ir turintis teisę būti kandidatu parlamento rinkimuose, gali tapti Konstitucinio Teismo nariu, jeigu: a) turi teisininko išsilavinimą, b) yra sulaukęs 45 metų, bet nėra vyresnis nei 70 metų ir c) yra išskirtinių žinių turintis teisės teoretikas (universiteto profesorius arba Vengrijos mokslų akademijos daktaras) ar turi bent dvidešimties metų profesinę patirtį teisės srityje. Jeigu per pastaruosius ketverius metus iki išrinkimo asmuo buvo Vyriausybės narys ar bet kokios partijos vadovaujantis pareigūnas arba ėjo vadovaujančio valstybės tarnautojo pareigas, jis negali tapti Konstitucinio Teismo nariu (iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 1).

(201)    2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Vengriją, C–78/18.

(202)    2021 m. Aktas Nr. XLIX dėl pilietinės visuomenės organizacijų, vykdančių viešas diskusijas galinčią paveikti veiklą, skaidrumo, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri susiję įstatymai.

(203)    Pagal jau galiojančias taisykles (2011 m. Akto Nr. CLXXV dėl asociacijų laisvės, visuomeninės naudos statuso ir pilietinės visuomenės organizacijų veiklos ir rėmimo 28–30 skirsniai ir 2011 m. Akto Nr. CLXXXI dėl pilietinės visuomenės organizacijų registravimo teisme ir susijusių procedūrinių taisyklių 39 ir 40 skirsniai) visos pilietinės visuomenės organizacijos privalo pateikti metinę apskaitos ataskaitą dėl savo turto, operacijų, finansų ir pajamų. Jos taip pat privalo teikti ataskaitas dėl savo visuomenei naudingos veiklos ir dotacijų, kurias gauna pagal sistemą, pagal kurią piliečiai gali skirti 1 % savo gyventojų pajamų mokesčio pilietinės visuomenės organizacijoms (iš Alapjogokért Központ gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 21). 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Vyriausybės nutarimas (379/2021, 2021 m. birželio 30 d.), pagal kurį pilietinės visuomenės organizacijos privalo ataskaitoje dėl savo visuomenei naudingos veiklos nurodyti savo rėmėjų pavardes. 2021 m. liepos 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 437/2021 šios nuostatos panaikintos.

(204)    Šiuo metu nagrinėjama byla C–821/19, kurioje generalinis advokatas A. Rantos pateikė išvadą 2021 m. vasario 25 d.

(205)    Šį teisės aktą Vyriausybė pavadino Įstatymu „Stop-Soros“, https://www.parlament.hu/irom41/00333/00333.pdf

(206)    2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Vengrijoje, p. 19, kuriame pranešama apie Venecijos komisijos ir ESBO ODIHR bendroje nuomonėje (CDL-AD(2018)035) pateiktą kritiką.

(207)    Iš „Amnesty International“ Vengrijos skyriaus, Eötvös Károly instituto, Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos, „K-Monitor“, Mérték Media Monitor, „Political Capital“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 57.

(208)    CIVICUS reitingas. Reitingas suteikiamas taikant penkių kategorijų skalę: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara.

(209)    Iš Vengrijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 28.

(210)    Europos piliečių forumo teigimu, nors pilietinės visuomenės organizacijos labiausiai rėmė socialines grupes, labiausiai nukentėjusias dėl krizės, kilusios dėl koronaviruso pandemijos (be kita ko, teikė pagalbą maistu, rėmė skaitmeninį mokymą, skleidė informaciją ir teikė teisinę pagalbą), Vyriausybė nesuteikė joms jokių papildomų finansavimo šaltinių (iš Europos piliečių forumo gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 38).

(211)    Tam tikri suinteresuotieji subjektai pažymi, kad šalies demokratinė pilietinė visuomenė ekonomiškai išsunkta, nes neturi galimybės naudotis vis labiau politizuojamu viešuoju finansavimu (iš Europos piliečių forumo gauta informacija rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 39).

(212)    Pagrindinio įstatymo 38 straipsnio 6 dalis.

(213)    2021 m. Aktas Nr. IX dėl viešojo intereso patikos fondų, atliekančių viešąsias pareigas. Vyriausybės teigimu, teisės akto tikslas – neleisti tokiems patikos fondams nuolat būti politinių diskusijų tema ir garantuoti jų užduočių vykdymą.

(214)    Įstatyme išvardyti 33 patikos fondai, turintys didelį viešąjį turtą ir atsakingi už įvairių aukštojo mokslo ir kitų kultūros įstaigų veikimą; kiekvieną iš jų įsteigė ministras, gavęs Parlamento leidimą pagal specialų teisės aktą. Pvz., kolegija „Mathias Corvinus“, kurios patikėtinių valdyboje yra valstybės sekretorius, gavo bent 500 mlrd. HUF (1,4 mlrd. EUR), t. y. sumą, lygiavertę viso Vengrijos aukštojo mokslo sektoriaus bendram metiniam biudžetui, įvairiu turtu, įskaitant nekilnojamąjį turtą, nuosavą kapitalą ir grynuosius pinigus (iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 13). Žr. 2020 m. Aktą Nr. XXVI dėl kolegijos „Mathias Corvinus“ talentų valdymo programos ir fondo „Maecenas Universitatis Corvini“ mokymo veiklos rėmimo; 2020 m. Akto Nr. CVI dėl tam tikrų patikos fondų ir turto perdavimo tokiems patikos fondams 6 skirsnį ir 2 priedą.

(215)    Viešojo intereso patikos fondus valdo patikėtinių valdyba, kurią sudaro bent penki fiziniai asmenys, skiriami neribotam laikui. Ministrui perleidus steigėjo teises patikėtinių valdybai tik valdyba galės pašalinti ir paskirti valdybos narius. Valdyba gali iš dalies pakeisti patikos fondo statutą. Pagal naująjį įstatymą steigėjas gali atsisakyti bet kokia forma kontroliuoti patikėtinių valdybą ir jos nariai tampa savarankiški ir nepašalinami.

(216)    Iš Vengrijos Helsinkio komiteto gauta informacija, kai buvo lankomasi Vengrijoje, dėl „šešėlinės valstybės“ sukūrimo.

(217)    Iš „K-Monitor“ ir „Transparency International“ Vengrijos skyriaus gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 13.

(218)    Šiais klausimais žr. skirsnį dėl kovos su korupcija sistemos (p. 14) ir skirsnį dėl žiniasklaidos pliuralizmo (p. 19).

(219)    Nuomonė dėl 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamento priimtų konstitucinių pakeitimų (CDL(2021)028), 66 ir 70 punktai.