1.

priede išdėstytą politinį kontekstą;

2.

technologinė ir skaitmeninė pažanga labai pakeitė mūsų gyvenimą. Naujos žiniasklaidos ir ryšių platformos pakeitė socialinius ir komunikacijos srities santykius, padarė įtaką kultūros ir kūrybos sektoriams, pakeitė žiniasklaidos aplinką ir tai, kaip mes kuriame, platiname ir vartojame turinį. Europos piliečiams atsivėrė daug naujų galimybių bendrauti ir rasti, kurti bei platinti įvairių rūšių turinį;

3.

skaitmeniniai ir technologiniai pokyčiai vyksta nenuspėjamai ir nenutrūkstamai, todėl tiek piliečiai, tiek visuomenė turi nuolat prisitaikyti. Inovacijos, dėl kurių pasaulis tampa geresnė vieta, įskaitant skaitmeninimą ir žiniasklaidos bei ryšių platformų plėtojimą, turi padarinių, į kuriuos reikia atsižvelgti;

4.

nauja žiniasklaidos ekosistema teikia ne tik daugybę privalumų ir daro teigiamą poveikį, bet dėl jos atsiranda vis daugiau dezinformacijos, manipuliavimo ir neapykantos retorikos;

5.

naujoje žiniasklaidos ekosistemoje piliečiai gauna itin daug informacijos ir jiems gali būti sunku suprasti naujienas ir rasti tikslią informaciją, patikimus naujienų šaltinius ir apskritai kokybišką turinį;

6.

tai, kad piliečiai susiduria su dideliu dezinformacijos kiekiu, ypač didelės pasaulinės krizės, tokios kaip COVID-19 pandemijos, metu, pabrėžia sisteminio požiūrio į žiniasklaidos naudojimo raštingumo ugdymą svarbą, interneto platformų, ekspertų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo svarbą, taip pat tai, kad svarbu parengti nepriklausomą faktų tikrinimo procedūrą, kad būtų apribotas internetinės dezinformacijos kampanijų plitimas, kartu gerbiant saviraiškos laisvę;

7.

šiandienos pasaulyje reikia įgyti daug naujų individualių ir visuomeninių žinių ir įgūdžių, kad visų amžiaus grupių piliečiai galėtų prieiti prie informacijos, ją pasirinkti, suprasti ir išmaniai bei atsakingai naudotis ja ir įvairių rūšių – tiek profesionaliomis, tiek vartotojų sukurtomis – žiniasklaidos priemonėmis visų rūšių kanaluose ir platinimo ar ryšių platformose;

8.

visi šie gebėjimai reiškia žiniasklaidos naudojimo raštingumą, kuris suprantamas kaip bendra sąvoka, apimanti visus techninius, kognityvinius, socialinius, pilietinius, etinius ir kūrybinius gebėjimus, suteikiančius piliečiams galimybę veiksmingai prieiti prie informacijos ir žiniasklaidos priemonių bei veiksmingai jomis naudotis ir saugiai bei atsakingai kurti žiniasklaidos turinį bei juo dalytis naudojantis įvairiomis platformomis. Žiniasklaidos naudojimo raštingumas neturėtų apsiriboti tik mokymusi apie priemones ir technologijas; taip pat reikėtų siekti ugdyti piliečių kritinio mąstymo įgūdžius, būtinus gebėti priimti sprendimus, analizuoti sudėtingas realijas ir atskirti nuomones ir faktus. Visi šie gebėjimai suteikia piliečiams galimybę dalyvauti visuomenės ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektuose, taip pat atlikti aktyvų vaidmenį demokratiniame procese (1);

9.

panašiai kaip ir kiti šiandienos pasaulio iššūkiai, COVID-19 pandemija parodė, kad reikia patikimų informacijos šaltinių ir skaidrumo interneto platformų atžvilgiu; tapo itin svarbu įgalinti piliečius jiems suteikiant įgūdžių, reikalingų dezinformacijai valdyti;

10.

atsižvelgiant į didžiulį internete prieinamos informacijos kiekį, algoritmai yra labai svarbūs organizuojant tą informaciją ir suteikia galimybę tikslingai naudoti turinį, kad naudotojai galėtų įgyti aktualios ir asmeniškai pritaikytos patirties;

11.

be to, skaidrumo trūkumas ir algoritmų naudojimas neatlikus tinkamų rizikos ir poveikio vertinimų gali paaštrinti dezinformacijos problemą ir paskatinti sensacijų teikimą, kraštutinį turinį ir masinančiomis antraštėmis pagrįstą žurnalistiką;

12.

algoritmų įtaka sklaidos kanalams ir gavėjų atrankai gali daryti didelį poveikį viešajai nuomonei, formuoti socialinį ir politinį diskursą ir potencialiai lemti socialinę poliarizaciją;

13.

padidėjęs interneto turinio, apimančio neapykantos retoriką, smurto ar neapykantos kurstymą, patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą neteisėtą ir (arba) žalingą turinį, kiekis yra iššūkis visuomenei;

14.

duomenimis grindžiamoje pasaulinėje skaitmeninės žiniasklaidos ekonomikoje kelių pasaulinių dalyvių dominuojanti padėtis rinkoje ir interneto platformų naudojami algoritmų modeliai gali kelti grėsmę žiniasklaidos pliuralizmui ir turinio įvairovei;

15.

žiniasklaidos ekosistemos spartus augimas ir vykstantys pokyčiai turi įtakos pasitikėjimui žiniasklaida, taip pat gali daryti spaudimą profesionaliajai žiniasklaidai ir žurnalistikos standartams;

16.

žiniasklaidos naudojimo raštingumas ir mūsų gebėjimas kritiškai suprasti žiniasklaidą ir su ja turėti atsakingus santykius niekada nebuvo tokie svarbūs kaip šiandienos pasaulyje, kuriam padarė poveikį COVID-19 pandemija, ne tik siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, bet ir užtikrinti demokratinių visuomenių atsparumą ir stiprinti demokratinį dalyvavimą;

17.

būtina intensyvinti darbą siekiant įgalinti visų amžiaus grupių piliečius gebėti naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiškai mąstyti, kartu atsižvelgiant į kultūrų įvairovę ir didelius žiniasklaidos naudojimo raštingumo ir apskritai skaitmeninės kompetencijos skirtumus ES valstybėse narėse;

18.

nuolat vystantis naujoms žiniasklaidos ir ryšių technologijoms didėja naujų požiūrių į žiniasklaidos naudojimo raštingumą, ypač neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityse, poreikis;

19.

reikia sukurti naujus mokymosi visą gyvenimą žiniasklaidos naudojimo raštingumo srityje modelius ir suteikti visų amžiaus grupių žmonėms praktinių galimybių įgyti įgūdžių, kurių reikia norint suprasti ir veikti labai sudėtingoje žiniasklaidos komunikacijos aplinkoje, pasitelkiant įvairioms tikslinėms grupėms pritaikytas programas, kurios gali būti pritaikytos pagal amžių ir (arba) aplinkybes;

20.

reikia, kad į žiniasklaidos naudojimo raštingumo užtikrinimo veiklą būtų įtraukta kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų, galinčių pasiekti įvairaus amžiaus piliečius, pavyzdžiui, tai galėtų būti kultūros įstaigos (pvz., bibliotekos, muziejai ir kino teatrai), kurios turi prieigą prie atitinkamos infrastruktūros ir kuriomis visuomenė labai pasitiki, todėl jos turėtų būti toliau skatinamos savo teikiamomis paslaugomis ir veikla didinti žiniasklaidos naudojimo raštingumą;

21.

žiniasklaidos priemonės, visų pirma visuomeninė žiniasklaida, ir žurnalistikos organizacijos užima įtakingą padėtį visuomenėje ir galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant, informuojant ir didinant visuomenės informuotumą apie žiniasklaidos naudojimo raštingumo svarbą;

22.

atitinkamoms nacionalinėms agentūroms ir įstaigoms, visų pirma nacionalinėms žiniasklaidos reguliavimo institucijoms, be bendros veiklos, kurią jos vykdo per Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijų grupę (ERGA), priklausomai nuo nacionalinės teisinės sistemos, kurioje jos veikia, gali tekti svarbus vaidmuo tiek, kiek jos turi kompetenciją ir poziciją, kad galėtų aktyviai skatinti, organizuoti ir koordinuoti žiniasklaidos naudojimo raštingumo iniciatyvas ir suburti suinteresuotuosius subjektus, taip pat svariai prisidėti prie dezinformacijos problemos sprendimo;

23.

stiprinant profesionalią žurnalistiką, nepriklausomą žiniasklaidą, tiriamąją žurnalistiką ir žiniasklaidos pliuralizmą, sudarant palankesnes sąlygas piliečiams naudotis kokybiškais, patikimais ir diversifikuotais informacijos šaltiniais ir didinant visuomenės pasitikėjimą prisidedama prie demokratijos apsaugos;

24.

svarbu skatinti Europos žiniasklaidos pramonę naudotis besiformuojančiomis technologijomis turinio kūrimo, platinimo kanalų, duomenų rinkimo ir analizės srityse, siekiant pritraukti platesnę auditoriją ir padėti jai prieiti prie įvairaus kokybiško turinio, taip pat skatinti žiniasklaidos pliuralizmą;

25.

svarbu toliau akcentuoti, kad reikia užtikrinti aukštesnius interneto platformų atsakomybės ir skaidrumo standartus kiek tai susiję su tolesnėmis pastangomis apsaugoti naudotojų privatumą nuo neteisėto ir žalingo turinio ir nuo dezinformacijos, kartu gerbiant saviraiškos laisvę;

26.

svarbu, kad interneto platformos bendradarbiautų su valdžios institucijomis įvairių rūšių informacijos klausimais, pavyzdžiui, informacijos apie algoritmus ir duomenų rinkinius klausimais, nes tokiu būdu būtų galima palengvinti veiksmingą platformų stebėseną siekiant spręsti dezinformacijos problemas;

27.

tarpsektorinis požiūris, kuriuo siekiama ugdyti piliečių naudojimosi žiniasklaida raštingumą, kartu su skaitmenine ir technologine žiniasklaidos ir kultūros bei kūrybos pramonės pažanga, sustiprins tiek naudotojus, tiek turinio kūrėjus ir paskatins kūrybiškesnę ir konkurencingesnę žiniasklaidos pramonę;

28.

žiniasklaidos naudojimo raštingumo didinimui ir dezinformacijos problemos sprendimui reikia, kad visos valstybės narės laikytųsi sisteminio, strateginio ir visapusiško požiūrio, taip pat įvairių suinteresuotųjų subjektų tarpsektorinio bendradarbiavimo;

29.

sistemingai dirbti siekiant didinti visuomenės informuotumą apie žiniasklaidos naudojimo raštingumo svarbą ir remti nuoseklų žiniasklaidos naudojimo raštingumo politikos plėtojimą ir jos įgyvendinimą;

30.

remti žiniasklaidos naudojimo raštingumo tinklų (nacionalinių, regioninių, vietos, teminių) kūrimą ir plėtojimą siekiant suburti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir sudaryti jiems sąlygas bendradarbiauti ir plėtoti tvarius ir ilgalaikius perspektyvius žiniasklaidos naudojimo raštingumo projektus ir iniciatyvas;

31.

plėtoti mokymosi visą gyvenimą požiūrį į visų amžiaus grupių asmenų žiniasklaidos naudojimo raštingumą ir teikti paramą šiame kontekste bandomiesiems ir mokslinių tyrimų projektams, siekiant sukurti arba išplėtoti ir įvertinti naują metodiką, veiksmus ir turinį, pritaikytus konkretiems tikslinių grupių poreikiams;

32.

remti žiniasklaidos naudojimo raštingumo mokomosios ir lavinimo medžiagos rengimą ir dalijimąsi ja, taip pat sisteminio požiūrio plėtojimą dėl įvairių sričių specialistų (pvz., bibliotekininkų, muziejų darbuotojų, su jaunimu dirbančių asmenų, mokytojų, žiniasklaidos naudojimo raštingumo srities specialistų, žurnalistų) kompetencijos gerinimo, kad jie galėtų stiprinti savo svarbų vaidmenį ugdant piliečių žiniasklaidos naudojimo raštingumą;

33.

skatinti kultūros institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir žurnalistų organizacijas integruoti visą gyvenimą trunkančio žiniasklaidos naudojimo raštingumo ugdymo programas ir skatinti visų rūšių žiniasklaidos organizacijas, ypač visuomeninę žiniasklaidą, plėtoti ir skatinti žiniasklaidos naudojimo raštingumo iniciatyvas ir dalyvauti kitų suinteresuotųjų subjektų iniciatyvose ir projektuose;

34.

toliau nagrinėti profesionalios žurnalistikos, kaip tvaraus pasaulinės skaitmeninės žiniasklaidos aplinkos elemento, propagavimo ir skatinimo galimybes;

35.

tobulinti esamus mokymo modelius ir prireikus kurti naujus, kad Europos kultūros ir kūrybos sektoriuose būtų ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai siekiant skatinti veiksmingą novatoriškų technologijų naudojimą ir neatsilikti nuo technologinės pažangos;

36.

toliau stiprinti ir plėtoti Europos žiniasklaidos naudojimo raštingumo savaitės koncepciją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir skatinti dalyvavimą tame renginyje;

37.

būsimoje Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijoje sukurti mechanizmus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui ir savanoriškam keitimuisi idėjomis bei praktikos pavyzdžiais žiniasklaidos naudojimo raštingumo srityje;

38.

pasiūlyti galimus tolesnius veiksmus siekiant rasti ilgalaikius, sisteminius ir veiksmingus sprendimus dezinformacijos problemai spręsti, remiantis tiek atliktų, tiek būsimų jau įgyvendintų priemonių išsamių tyrimų ir analizės rezultatais, be kita ko, skiriant deramą dėmesį Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijų grupės šioje srityje atliekamam darbui ir būtinam nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimui;

39.

apsvarstyti (atsižvelgiant į neseniai paskelbtą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į naujo skaitmeninių paslaugų akto, Europos demokratijos veiksmų plano ir Žiniasklaidos bei audiovizualinio sektoriaus veiksmų plano rengimą), ar reikia veiksmingesnių metodų dezinformacijos problemoms spręsti taip, kad nebūtų trukdoma pagrindinių teisių apsaugai, o vienas iš pagrindinių principų būtų platformų skaidrumas ir atsakomybė;

40.

užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į įvairių valstybių narių vietos ypatumus ir pajėgumus, taip pat į tai, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai visose valstybėse narėse turi glaudžiai bendradarbiauti, kad galimos priemonės būtų taikomos ir veiksmingos ir kad jas būtų galima veiksmingai ir nepriklausomai patikrinti;

41.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti ES finansuojamų žiniasklaidos naudojimo raštingumo projektų ir iniciatyvų sisteminius kriterijus bei vertinimo procesus ir parengti vienodą lyginamąją valstybių narių ataskaitų apie žiniasklaidos naudojimo raštingumo ugdymą teikimo metodiką, vadovaujantis būsimomis gairėmis, numatytomis patikslintoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, kurias turi paskelbti Komisija pasikonsultavusi su Ryšių komitetu;

42.

tęsti dabartinį darbą ir dėti tolesnes pastangas, susijusias su sisteminiu, visapusišku ir tarpsektoriniu požiūriu į žiniasklaidos naudojimo raštingumo ugdymą ir informuotumo apie žiniasklaidos naudojimo raštingumo svarbą didinimą; šioje srityje dedamos nacionalinės pastangos, įskaitant finansavimo iniciatyvas, turėtų būti papildomos ES lygmeniu;

43.

skatinti geriau išnaudoti ES fondų ir ES programų teikiamas galimybes remti švietimą žiniasklaidos klausimais ir įvairius žiniasklaidos naudojimo raštingumo projektus bei iniciatyvas (pvz., remti žiniasklaidą pagal programą „Kūrybiška Europa“, visų pirma pagal naują paramos žiniasklaidai priemonę) ir plėtoti papildomus finansavimo šaltinius, taip pat kurti atitinkamų ES programų sinergiją;

44.

užtikrinti, kad žiniasklaidos naudojimo raštingumo priemonės, skirtos nepilnamečiams pagal Strategiją dėl vaikams geresnio interneto, neatsiliktų nuo nuolat kintančios skaitmeninės aplinkos;

45.

finansuoti ir skatinti sisteminius ir reguliarius žiniasklaidos naudojimo raštingumo ir žiniasklaidos bei skaitmeninių platformų poveikio mokslinius tyrimus (pvz., sisteminius žiniasklaidos naudojimo raštingumo priemonių ir iniciatyvų mokslinius tyrimus; naujų žiniasklaidos ir ryšių platformų įtakos piliečių gerovei mokslinius tyrimus; algoritmų ir dirbtinio intelekto veikimo ir jų įtakos viešajai nuomonei, žmonių gyvenimui ir žiniasklaidos vartojimui, taip pat Europos žiniasklaidai ir audiovizualiniam sektoriui mokslinius tyrimus);

46.

remti audiovizualinį sektorių kuriant kokybišką Europos turinį ir platinimo platformas, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį audiovizualiniam sektoriui apskritai;

47.

skatinti platformas ir žiniasklaidos priemones bendradarbiauti kuriant priemones ir procesus, kuriais būtų skatinamas kokybiškų naujienų šaltinių matomumas ir aptinkamumas, taip pat kokybiško Europos audiovizualinio turinio matomumas ir aptinkamumas.