Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52020AE5657

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (COM(2020) 652 final – 2020/0300 (COD))

EESC 2020/05657

OL C 123, 2021 4 9, p. 76–79 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 4 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 123/76

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m.

(COM(2020) 652 final – 2020/0300 (COD))

(2021/C 123/12)

Pagrindinis pranešėjas

Lutz RIBBE

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2020 11 11

Taryba, 2020 11 5

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Biuro sprendimas

2020 12 1

Priimta plenarinėje sesijoje

2021 1 27

Plenarinė sesija Nr.

557

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

227 / 4 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) dabartiniame pasiūlyme dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) įžvelgia tik labai nedidelę pridėtinę vertę. Šią pridėtinę vertę suteikia paskelbtas patobulintas stebėsenos modelis ir geresnis ataskaitų teikimas. Pasiūlymas veikiau išsiskiria bendru situacijos aprašymu ir ketinimų deklaravimu, o ne savo turiniu ir veiksmais. Tačiau siekiant tik geresnio valdymo „veiksmų programa“ nebūtina.

1.2.

 EESRK kyla abejonių, ar tikrai tokia, kokia dabar paskelbta 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa, yra reikalinga norint suteikti daugiau impulsų ES aplinkos politikai, kuri po to, kai buvo paskelbtas Europos žaliasis kursas, tapo pagrindine ES politikos dalimi.

1.3.

 EESRK mano, kad Komisijos pateiktas pasiūlymas visiškai patvirtina jo požiūrį, į kurį jis jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį: trūksta ne suvokimo, ką reikėtų daryti. Trūksta gerai žinomų, dažnai jau seniai patvirtintų priemonių įgyvendinimo ir politinės valios.

1.4.

 Todėl EESRK mano, kad būtų naudinga, jei, pavyzdžiui, Komisijos pateiktos strateginės iniciatyvos žaliojo kurso įgyvendinimui, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės strategija, strategija „Nuo ūkio iki stalo“ arba Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kartu su atitinkamais išsamiais jų reikalavimais būtų integruoti ir įtraukti į 8-ąją AVP. Dar daugiau: Taryba ir Europos Parlamentas galėtų 8-osios AVP pagalba įpareigoti Komisiją įtvirtinti ir stiprinti Europos žaliąjį kursą, suteikdama jai aiškius įgaliojimus ne vėliau kaip iki naujos kadencijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl „ES 2050 m. darbotvarkės“ (iš dalies pakeisto ir išplėsto „Europos žaliojo kurso 2“), kurią papildytų prie 8-osios AVP pridėtas priedas jame pateikiant konkretų ir išsamų priemonių sąrašą. Tačiau tai nenumatyta.

1.5.

 Todėl EESRK ragina surengti politinius debatus dėl aplinkosaugos veiksmų programų prasmės ir naudingumo ir pakartoja savo raginimą parengti atskirą „ES darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2050 m.“ Komitetas mano, kad Europos žaliasis kursas yra geras ir tvirtas pagrindas šiam tikslui pasiekti.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

ES aplinkosaugos veiksmų programos

2.1.

 Aplinkosaugos veiksmų programos ES lygmeniu įgyvendinamos nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. 7-oji AVP baigė galioti 2020 m. gruodžio 31 d.

2.2.

 Komisija savo pasiūlyme dėl 8-osios AVP teigia, kad aplinkosaugos veiksmų programos „naudojamos ES aplinkos politikai rengti“. Tačiau ji taip pat turi netiesiogiai pripažinti, kad galiausiai šios programos neturėjo laukto poveikio. Taigi Komisija daro išvadą, kad „pažanga, susijusi su gamtos apsauga, sveikata ir politikos integracija, yra nepakankama“. Ji taip pat nurodo 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros paskelbtą ataskaitą „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva“ (angl. The European Environment – state and outlook 2020), kurioje teigiama: „Dabartiniai aplinkos, klimato ir tvarumo uždaviniai yra precedento neturinčio masto ir skubos, todėl juos reikia spręsti imantis neatidėliotinų suderintų veiksmų ir taikant sisteminius sprendimus.“ Nes „nepakeitus dabartinio augimo modelio, prognozuojama, kad neigiamas poveikis aplinkai toliau didės, o tai turės tiesioginį ir netiesioginį žalingą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. Tai ypač pasakytina apie didžiausią poveikį aplinkai darančius sektorius – maisto, judumo, energetikos, taip pat infrastruktūros ir pastatų.“

2.3.

 Šis pareiškimas atitinka praėjusių metų gruodžio mėn. Darnaus vystymosi sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network – SDSN) ir Europos aplinkos politikos instituto pateiktą 2020 m. Europos darnaus vystymosi ataskaitą (angl. Europe Sustainable Development Report). Viena iš pagrindinių šios ataskaitos išvadų yra ta, kad Europa susiduria su didžiausiais iššūkiais siekdama darnaus vystymosi tikslų (DVT) tvaraus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu, klimato ir biologinės įvairovės srityse.

2.4.

 Komisija paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 11 d. paskelbtu komunikatu dėl Europos žaliojo kurso ji priėmė plataus užmojo darbotvarkę, kurios pagalba ES iki 2050 m. turėtų: a) tapti pirmuoju neutralizuoto poveikio klimatui žemynu, b) saugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą, taip pat c) saugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo aplinkos pavojų ir daromo poveikio.

2.5.

 Taryba, Europos Parlamentas ir Regionų komitetas paragino Komisiją ne vėliau kaip 2020 m. pradžioje pateikti pasiūlymą dėl 8-osios AVP, kurią po to turi patvirtinti Taryba ir EP. Šioje nuomonėje nagrinėjamą Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (8-oji AVP) Komisija pateikė 2020 m. spalio 14 d., t. y. praėjus beveik metams po Europos žaliojo kurso paskelbimo ir likus tik dviem su puse mėnesio iki 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos pabaigos.

8-osios AVP turinys

2.6.

 8-ąją AVP sudaro tik šeši straipsniai.

2.7.

 2 straipsnyje išvardijami jau žinomi ir Tarybos bei EP pripažinti ES aplinkos apsaugos tikslai, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, poveikio klimatui neutralizavimas iki 2050 m., prisitaikymas prie klimato kaitos, nulinės taršos tikslas, kad aplinkoje neliktų toksiškų medžiagų, biologinės įvairovės apsauga, išsaugojimas ir atkūrimas ir kt., ir šie tikslai įvardijami 8-osios AVP teminiais prioritetiniais tikslais. Tačiau, priešingai nei 7-ojoje AVP, konkrečios priemonės ar būdai tikslams pasiekti ar aplinkosaugos veiksmai nenustatyti. Tai stebina, ypač dėl to, kad keliami reikalavimai kai kuriais atvejais yra itin aukšti. Pavyzdžiui, vienas iš ketinimų yra „progresyviai diegti regeneracinį augimo modelį, pagal kurį mūsų planetai grąžinama daugiau, negu iš jos paimama“ (1).

2.8.

 3 straipsnyje taip pat minimos tik jau seniai žinomos „sąlygos“, būtinos prioritetiniams tikslams pasiekti. Tarp jų numatyta:

—

veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti galiojančius aplinkos ir klimato srities teisės aktus,

—

integruoti nustatytus prioritetinius tikslus į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos bei nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir

—

laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis.

2.9.

 4 straipsnyje apibūdinamas tikrasis 8-osios AVP tikslas. Tai ketinimas sukurti geresnę stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą, kuri turėtų padėti geriau informuoti politikos formuotojus ir visuomenę apie pasiektą pažangą (arba trūkumus). Be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, Taryba ir EESRK paragino ekonominės veiklos rezultatus ir visuomenės pažangą vertinti atsižvelgiant ne tik į BVP. Taip pat numatoma parengti pagrindinius rodiklius, kad būtų galima geriau stebėti, pavyzdžiui, biologinę įvairovę arba žiedinę ekonomiką. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka Europos aplinkos agentūra ir Europos cheminių medžiagų agentūra, todėl reikėtų didinti jų darbuotojų skaičių.

2.10.

 Galiausiai, 5 straipsnyje nustatyta, kad Komisija ne vėliau kaip 2029 m. kovo 31 d. turi atlikti 8-osios AVP vertinimą; taigi, vidurio laikotarpio vertinimas nėra numatytas.

2.11.

 6 straipsnyje reglamentuojamas teisės akto įsigaliojimas.

3.   Pastabos

3.1.

 EESRK sutinka su Komisija, kad aplinkosaugos veiksmų programomis ilgą laiką buvo vadovaujamasi plėtojant ES aplinkos politiką. Tačiau aštuntojo, devintojo ar dešimtojo dešimtmečių aplinkos politika skiriasi nuo dabartinės; taigi, kyla klausimas dėl aplinkosaugos veiksmų programų vaidmens ir funkcijos.

3.2.

 Todėl EESRK kyla abejonių, ar tikrai reikalinga 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa norint suteikti daugiau impulsų ES aplinkos politikai, kuri po to, kai buvo paskelbtas Europos žaliasis kursas, tikrai tapo pagrindine ES politikos dalimi. Taip yra visų pirma dėl to, kad 8-oji AVP labiau išsiskiria bendru situacijos aprašymu ir ketinimų deklaravimu, o ne savo turiniu ir siūlomais veiksmais. Tai veiksmų programa, kurioje nėra veiksmų!

3.3.

 Žinoma, EESRK taip pat neabejoja, kad 2 straipsnyje išdėstyti prioritetai yra geri ir kad 3 straipsnyje nustatytos „Reikiamos sąlygos […] prioritetiniams tikslams pasiekti“ yra teisingos. Tačiau kokia nauda aplinkos politikai, kai 8-ojoje AVP praktiškai paprasčiausiai pakartojami jau, inter alia, Europos žaliajame kurse nustatyti tikslai, net nenurodant įgyvendinimo priemonių ar veiksmų, kurie taptų privalomi pagal Tarybos ir Europos Parlamento sprendimą? Ir kokią realią naudą duoda paprasčiausias gerai žinomų „reikiamų sąlygų“ išvardijimas, jei nepateikiamas ir nepriimamas privalomas planas šioms sąlygoms įvykdyti?

3.4.

 EESRK mano, kad Komisijos pateiktas pasiūlymas visiškai patvirtina jo požiūrį, į kurį jis jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį: trūksta ne suvokimo, ką reikėtų daryti. Trūksta gerai žinomų, dažnai jau seniai patvirtintų priemonių įgyvendinimo ir politinės valios. Komisija ir, kai kuriais atvejais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau daugelį metų reiškia nepasitenkinimą, kad valstybės narės dažnai netinkamai įgyvendina daugelį galiojančių aplinkosaugos teisės aktų. Jokia aplinkosaugos veiksmų programa negali kompensuoti nepakankamo tokių teisės aktų įgyvendinimo ar politinės valios stokos.

3.5.

 Net ir be aplinkosaugos veiksmų programos, Europos institucijos ir valstybės narės turi pakankamai galimybių įvykdyti duotus pažadus. Vienas iš pavyzdžių – biologinės įvairovės politika.

3.6.

 Gamtos apsauga, išsaugojimas ir atkūrimas nuo 2-osios AVP (trukmė: 1977–1981 m.) visose (!) aplinkosaugos veiksmų programose buvo aiškiai įvardijami kaip „prioritetiniai tikslai“; tai pakartojama ir 8-ojoje AVP. Šiose programose daugiau kaip 40 metų (!) daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei, tačiau Komisija savo 2020 m. gegužės mėn. Biologinės įvairovės strategijoje vis dėlto priversta daryti išvadą, kad „gamta išgyvena krizę“, ir tai nėra geras ligšiolinių aplinkosaugos veiksmų programų įvertinimas.

3.7.

 Tačiau, greta visų aplinkosaugos veiksmų programų, esama aiškių idėjų ir pasiūlymų, kaip ištaisyti padėtį. Pavyzdžiui, ilgas veiksmų sąrašas pateikiamas Komisijos pristatytoje Biologinės įvairovės strategijoje (2). Tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas turėjo pakankamai galimybių, inter alia, reformuojant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) įgyvendinti konkrečius šių programų reikalavimus. Tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota. EESRK neaišku, ką šia 8-ąja AVP, dėl kurios Taryba ir EP turi priimti sprendimą, būtų galima patobulinti.

3.8.

 Tačiau kartu tampa aišku, kokiu būdu 8-oji AVP galėtų suteikti pridėtinę vertę: oficialiai į ją integruojant Biologinės įvairovės strategiją, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (ir kitus panašius strateginius dokumentus), kuriuos Komisija pateikė Europos žaliojo kurso įgyvendinimui, su jų konkrečiais išsamiais reikalavimais, o priimdami sprendimą Taryba ir Parlamentas pritartų konkrečių pasiūlymų įgyvendinimui.

3.9.

 Dar daugiau: Taryba ir EP galėtų 8-osios AVP pagalba įpareigoti Komisiją įtvirtinti ir stiprinti Europos žaliąjį kursą, suteikdami jai aiškius įgaliojimus ne vėliau kaip iki naujos kadencijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl „ES 2050 m. darbotvarkės“ (iš dalies pakeisto ir išplėsto „Europos žaliojo kurso 2“), kurį papildytų prie 8-osios AVP pridėtas priedas jame pateikiant konkretų ir išsamų priemonių sąrašą.

3.10.

 Tačiau šiuo metu to neplanuojama, todėl tokios, kokia dabar pateikta, 8-osios AVP pridėtinė vertė apsiriboja tik ketinimu sukurti patobulintą stebėsenos modelį ir užtikrinti geresnį ataskaitų teikimą. Tačiau geresnei stebėsenai ir valdymui, kurie neabejotinai yra svarbūs, nereikia „veiksmų programos“.

4.   Baigiamosios pastabos

4.1.

 Komisija akivaizdžiai geriau vertina paskutinių aplinkosaugos veiksmų programų ir būsimos 8-osios AVP svarbą ir poveikį, nei tai daro EESRK. Pavyzdžiui, mes aiškiai nepritariame Komisijos teiginiui, kad 7-ojoje AVP, „dar prieš priimant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m.“, buvo akcentuoti svarbūs šios darbotvarkės aspektai. JT darbotvarkė iki 2030 m. yra daug sudėtingesnė, nei tai galėtų būti atspindėta vis dar labai novatoriškoje Europos aplinkos politikoje. Žinoma, bet kokioje aplinkos politikoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skurdo, bado, švietimo ar lyčių klausimus, tačiau neįmanoma jų ten pakankamai išnagrinėti.

4.2.

 Būtent dėl šios priežasties EESRK ragino ES parengti atskirą „ES darbotvarkę iki 2050 m.“, kuri, žinoma, turi apimti ir tvirtą aplinkosaugos ašį. Net dabartinio Europos žaliojo kurso nepakanka JT darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, nes socialiniams klausimams – tiek Europos, tiek pasaulio kontekste – nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tačiau EESRK ypač norėtų pabrėžti, kad, jo nuomone, Europos žaliasis kursas būtų geras ir tvirtas išsamios darnaus vystymosi strategijos „ES darbotvarkė iki 2050 m.“ pagrindas.

4.3.

 Be to, EESRK rekomenduoja Komisijos dokumentuose nustatytus politinius siekius suformuluoti taip, kad Europos piliečiai galėtų įsivaizduoti, kaip jie bus įgyvendinami. 8-ojoje AVP kalbama apie „regeneracinio augimo modelio, pagal kurį mūsų planetai grąžinama daugiau, negu iš jos paimama“, skatinimą. Galima lengvai įsivaizduoti, kad daugelis piliečių ir politikų nežino, kas yra šis „regeneracinio augimo modelis“ ir ką reikštų kasdieniame gyvenime grąžinti planetai daugiau, negu iš jos paimama.

4.4.

 Galiausiai, EESRK primygtinai rekomenduoja pradėti bendras diskusijas dėl galimų būsimų aplinkosaugos veiksmų programų vaidmens. Šiuo tikslu būtų naudinga atlikti vertinimą anksčiau, nei likus devyniems mėnesiams iki 8-osios AVP pabaigos.

Briuselis, 2021 m. sausio 27 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2020:0652:FIN:LT:PDF, 2 straipsnio 2 dalies c punktas.

(2)  2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, COM(2020) 380 final.

Top