Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams

(COM(2020) 642 final – 2020/0289 (COD))

(2021/C 123/10)

Pranešėjas	Arnaud SCHWARTZ
Bendrapranešėjė	Isabel CAÑO AGUILAR

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2020 10 19 Taryba, 2020 10 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2020 10 28
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 1 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 1 27
Plenarinė sesija Nr.	557
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	254 / 2 / 7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą (1) stiprinti Orhuso reglamente (2) numatytą vidaus peržiūros mechanizmą ir vertina jo potencialą.

1.2.

EESRK pritaria Komisijos komunikate nustatytiems keturiems prioritetiniams veiksmams, t. y. valstybių narių pareigai visapusiškai ir tinkamai perkelti teisės kreiptis į teismus reikalavimus, kylančius iš ES antrinės teisės, teisės aktų leidėjams keliamam reikalavimui į naujus ir patikslintus ES teisės aktus dėl aplinkos apsaugos įtraukti nuostatas dėl teisės kreiptis į teismus, valstybių narių atliekamai nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis užkertamas kelias teisei kreiptis į teismus arba jai kliudoma, peržiūrai ir nacionalinių teismų įpareigojimui užtikrinti fizinių asmenų ir NVO teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal ES teisę.

1.3.

Vis dėlto EESRK įspėja Komisiją, kad šiame pasiūlyme yra spragų, kuriomis, siekdamos išvengti atsakomybės, gali pasinaudoti institucijos.

1.4.

Todėl, pavyzdžiui, EESRK nepritaria Komisijos pasiūlymui neįtraukti ES teisės aktų, dėl kurių reikia patvirtinti „nacionalines įgyvendinimo priemones“, nes yra reali galimybė, kad dėl šios išimties Komisijos pasiūlymas gali neturėti poveikio arba jo poveikis gali būti mažesnis.

1.5.

EESRK taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad leidus pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) atlikti peržiūrą tik priėmus įgyvendinimo priemones, daugelis, o gal net dauguma ES aktų ir neveikimo atvejų išvengtų vidaus peržiūros.

1.6.

Nepaisant Komisijos pateiktų argumentų, EESRK pažymi, kad teisiškai neprivalomi ES teisės aktai gali turėti didelį poveikį tiek ES teisės aktų įgyvendinimui, tiek jų aiškinimui Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).

1.7.

Socialiniai partneriai yra svarbūs subjektai aplinkos apsaugos srityje, todėl EESRK ragina aiškiai pripažinti jų teisę kreiptis į teismus.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad naujuoju reglamentu turėtų būti leidžiama atlikti Komisijos sprendimų dėl valstybės pagalbos vidaus peržiūrą.

1.9.

EESRK mano, kad reikia tinkamai užtikrinti PVO apsaugą nuo papildomos naštos (pavyzdžiui, papildomų išlaidų ir biurokratinių priemonių) nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad teisminė peržiūra būtų prieinama praktiškai.

2.   Kontekstas

2.1.   Orhuso konvencija ir Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2.1.1.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) buvo priimta 1998 m. birželio 25 d. (3) Konvencija nustatomos tam tikros visuomenės (asmenų ir jiems atstovaujančių asociacijų) su aplinka susijusios teisės. Ją sudaro trys dalys: — teisė kiekvienam gauti valdžios institucijų turimą informaciją apie aplinką („teisė gauti informaciją apie aplinką“). Tai gali būti informacija apie aplinkos būklę, tačiau taip pat ir apie įgyvendinamą politiką ar priemones, arba apie žmonių sveikatą ir saugumą, kai tam aplinkos būklė gali daryti jiems poveikį. Prašantieji informacijos turi teisę ją gauti per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo ir nenurodant, kodėl prašoma tokios informacijos. Be to, valdžios institucijos įsipareigoja, vadovaujantis Konvencija, aktyviai skleisti savo turimą su aplinka susijusią informaciją, — teisė dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais. Valdžios institucijos turi patvirtinti susitarimus, kuriais visuomenei ir nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms būtų suteikta teisė pareikšti nuomonę tokiais klausimais, kaip pasiūlymai dėl projektų, kuriais daromas poveikis aplinkai, arba su aplinka susiję planai ir programos. Į šias nuomones turi būti atsižvelgta priimant sprendimus, taip pat turi būti teikiama informacija apie galutinius sprendimus bei juos pagrindžiančias priežastis („visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais“), — teisė peržiūrėti procedūras, norint užginčyti viešuosius sprendimus, kurie buvo priimti neatsižvelgiant į dvi pirmiau minėtas teises arba į aplinkosaugos teisę plačiąja prasme („teisė kreiptis į teismus“).

2.1.2.

ES yra Orhuso konvencijos šalis. 2006 m. priimtu Orhuso reglamentu (4) prisidedama prie Konvencijoje ES institucijoms ir organams numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo.

2.1.3.

2019 m. gruodžio 11 d. paskelbtame komunikate dėl Europos žaliojo kurso (5) Komisija įsipareigojo „apsvarstyti galimybę peržiūrėti Orhuso reglamentą, kad būtų suteikta galimybė piliečiams ir NVO, kuriems kelia susirūpinimą poveikį aplinkai darančių sprendimų teisėtumas, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra ES lygmeniu“ ir „imtis veiksmų, kad pagerintų jų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse“.

2.1.4.

2020 m. spalio 14 d., ES Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Orhuso reglamentas (6), siekiant, kaip numatyta, „tobulinti Orhuso konvencijos įgyvendinimą“ peržiūrint „NVO labui sukurtą [vidaus] peržiūros mechanizmą, susijusį su ES institucijų ir organų administraciniais aktais ir neveikimu“.

2.1.5.

Europos Komisija savo pasiūlyme, grindžiamame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais dėl Orhuso konvencijos svarbos ES teisinei tvarkai, pabrėžė, kad teismo ir administracinėms procedūroms, susijusioms su galimybe kreiptis į teismus įgyvendinant aplinkos apsaugos teisę, „iš esmės“ yra taikoma valstybių narių teisė. Todėl sudaromos palankesnės sąlygos kreiptis dėl administracinės ir teisminės peržiūros ES lygmeniu tik papildo galimybę užginčyti ES aplinkos apsaugos klausimus valstybių narių nacionaliniuose teismuose.

2.1.6.

Nacionaliniai teismai privalo suteikti teisę kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais pagal Konvencijos 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, taip pat ir įgyvendinant ES aplinkos apsaugos teisę. Tačiau, jei atitinkamos NVO nacionaliniu lygmeniu nustato patvirtintų administracinių procedūrų trūkumų, dėl teisių gynimo jos pirmiausia turėtų kreiptis į kompetentingą valstybės narės nacionalinį teismą. Vėliau pagal SESV 267 straipsnį jos gali kreiptis į ESTT pagal prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą. Ši procedūra taip pat gali būti susijusi su ES institucijų aktų galiojimu.

2.2.   Svarbiausios Europos Komisijos dokumento nuostatos

2.2.1.

Komisijos pasiūlytais pakeitimais konkrečiai siekiama pagerinti galimybes aplinkosaugos srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms kreiptis į ES institucijas, siekiant peržiūrėti aktus, kurie, nevyriausybinių organizacijų manymu, prieštarauja su aplinka susijusiai ES teisei.

2.2.2.

Tai turėtų paskatinti atvirumą ir atskaitomybę aplinkos apsaugos srityje, prisidėti prie didesnio skaidrumo ir veiksmingesnio ES aplinkos apsaugos tikslų siekimo ir taip padėti įgyvendinti sisteminius visuomenės pokyčius, kurių reikalaujama pagal Europos žaliąjį kursą.

2.2.3.

Pasiūlymu iš dalies keičiamas 2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006, kuris buvo priimtas 2006 m., po to kai 2005 m. ES ratifikavo Orhuso konvenciją.

2.2.4.

2017 m. Atitikties Orhuso konvencijai komitetas nustatė, kad ES nesilaikė savo įsipareigojimų, susijusių su teise kreiptis į teismus dėl aplinkosaugos klausimų. Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama atkreipti dėmesį į šias išvadas.

2.2.5.

Kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikiamas Komisijos komunikatas (7), kuriuo siekiama nevyriausybinėms organizacijoms ir ES valstybėms narėms palengvinti galimybę kreiptis į teismus dėl aplinkosaugos klausimų.

2.2.6.

Taikydamos ES aplinkos apsaugos teisės aktus, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos priima daug svarbių sprendimų, pavyzdžiui, išduodamos leidimus infrastruktūros projektams arba pramonės įrenginiams, galintiems teršti gamtą ir dirvožemį, orą ar vandenį.

2.2.7.

Taip pat svarbu pagerinti šių sprendimų visuomeninę kontrolę. Komisija imsis priemonių siekdama padėti valstybėms narėms tobulinti savo sistemas, pavyzdžiui, mokymą, dalijimąsi informacija ir gebėjimų stiprinimą, tačiau taip pat yra pasirengusi imtis teisinių veiksmų ES teisės pažeidimų atveju.

2.3.   Tolesni veiksmai

2.3.1.

Dabar dėl Komisijos pasiūlymo turi derėtis ir jį priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Komisija įsitrauks į konstruktyvų darbą su abiem institucijomis, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas peržiūrėto Orhuso reglamento priėmimui iki Orhuso konvencijos Šalių susitikimo, vyksiančio 2021 m. spalio mėn.

3.   Bendrosios pastabos

3.2.

EESRK primena savo ankstesnės nuomonės „Teisė kreiptis į teismą nacionaliniu lygmeniu su ES aplinkos teisės įgyvendinimo priemonėmis susijusiais klausimais“ išvadas (8):

3.2.1.

EESRK pripažįsta, kad nuoseklus teisės kreiptis į teismus taikymas visoje ES yra esminis veiksnys, kuriuo grindžiama bendroji rinka ir nuoseklus ES teisėje numatytų teisių įgyvendinimas Sąjungoje, ir kad jis suteikia būtiną aiškumą bei tikrumą rinkoms ir investuotojams;

3.2.2.

EESRK remia Orhuso konvenciją ir visapusišką jos įgyvendinimą iš ES pusės ir ES viduje. Todėl labai svarbu, kad Šalių skiriamo nepriklausomo Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadoms dėl atitikties Šalys visiškai pritartų;

3.2.3.

atsižvelgiant į tai, kad aplinkos gynėjai visame pasaulyje yra bauginami ir persekiojami, ES yra raginama imtis vadovaujamo vaidmens sudarant palankesnes sąlygas kreiptis į teismus;

3.2.4.

bendradarbiaujant su aplinkos srities NVO ir plačiąja pilietine visuomene, pirmenybė turi būti teikiama plataus masto ir ryžtingam požiūriui į tai, kokiais būdais ir kuriose srityse ES gali geriau įgyvendinti konvenciją ir geriau užtikrinti teisę kreiptis į teismus ES institucijose ir iš jų pusės. Be to, reikėtų apsvarstyti ir lygiagretų bei papildantį teisės kreiptis į teismus įgyvendinimo ES institucijose ir iš jų pusės būdą ir susijusias rekomendacijas bei įgyvendinimo priemones.

3.3.

EESRK taip pat primena savo poziciją, išreikštą nuomonėje „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (9), kad dabartiniai trūkumai mažina piliečių pasitikėjimą ES teisės aktų veiksmingumu, todėl jis prašo valstybių narių ir Europos Komisijos sutelkti daug lėšų papildomų darbuotojų įdarbinimui, kad būtų galima stebėti aplinkos valdymą ir aplinkos teisės aktų įgyvendinimą.

3.4.

Atkreipdamas dėmesį į savo nuomonę „Konstruktyvesnis pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus“ (10), EESRK dar kartą ragina Komisiją:

3.4.1.

imtis veiksmų, siekiant pagerinti pilietinės visuomenės galimybę kreiptis į teismus, pavyzdžiui, užtikrinant teisę pilietinės visuomenės organizacijoms kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir skirti specializuotus teisėjus ir prokurorus ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

3.4.2.

suteikti teisę fiziniams asmenims tiesiogiai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo atveju, kai tai susiję su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę ir kai išnaudojamos visos vidaus teisių gynimo priemonės;

3.4.3.

nustatyti su aplinkos apsaugos klausimais, išskyrus ekstremaliąsias situacijas, susijusį įsakymą, kurio turėtų laikytis valstybės narės; tuo atveju, kai padaroma tiesioginė žala aplinkai, juo būtų sustabdomas darbas, kol laukiama Pirmosios instancijos teismo sprendimo;

3.4.4.

sukurti tinkamą mechanizmą, kad už aplinkai padarytą žalą sumokėtos baudos būtų investuojamos į veiksmus, kuriais siekiama remti aplinkos apsaugą.

4.   Konkrečios pastabos

4.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti Orhuso reglamente numatytą vidaus priežiūros mechanizmą ir vertina šio pasiūlymo potencialą.

4.3.

EESRK pritaria Komisijos komunikate nustatytiems keturiems prioritetiniams veiksmams, t. y. valstybių narių pareigai visapusiškai ir tinkamai perkelti teisės kreiptis į teismus reikalavimus, kylančius iš ES antrinės teisės, teisės aktų leidėjams keliamam reikalavimui į naujus ir patikslintus ES teisės aktus dėl aplinkos apsaugos įtraukti nuostatas dėl teisės kreiptis į teismus, valstybių narių atliekamai nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis užkertamas kelias teisei kreiptis į teismus arba jai kliudoma, peržiūrai ir nacionalinių teismų įpareigojimui užtikrinti fizinių asmenų ir NVO teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal ES teisę.

4.4.

Nepaisant to, EESRK pabrėžia, kad šie veiksmai nėra teisės tinkamai kreiptis į ESTT prašant atlikti vidaus peržiūrą pakaitalas, jie taip pat nepakeičia poreikio parengti horizontaliąją direktyvą, kuria valstybių narių lygmeniu būtų reglamentuojama teisė kreiptis į teismus.

4.5.

EESRK pritaria Komisijos nuostatai, kad, siekdamos įgyvendinti žaliajame kurse numatytus tikslus ir pažadus, valstybės narės ir ES institucijos privalo toliau stiprinti ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą.

4.6.

Todėl EESRK įspėja Komisiją, kad šiame pasiūlyme yra probleminių spragų, kuriomis gali pasinaudoti institucijos, siekdamos išvengti atskaitomybės.

4.7.

EESRK primena Komisijai, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), įskaitant visus socialinius partnerius, prašo ES numatyti griežtus vykdymo užtikrinimo mechanizmus, kuriais būtų galima priversti ES institucijas prisiimti atsakomybę už neįgyvendintus su aplinka ir žmonių sveikata susijusius tikslus.

4.8.

EESRK mano, kad, neįgyvendinus atitinkamų pokyčių, šiuo pasiūlymu ES institucijos nebus priverstos prisiimti atsakomybės, taip pat nebus užtikrintas ES tarptautinėje teisėje numatytų įsipareigojimų laikymasis.

4.9.

EESRK nepritaria Komisijos pasiūlymui neįtraukti ES aktų, dėl kurių reikia patvirtinti „nacionalines įgyvendinimo priemones“. Egzistuoja reali tikimybė, kad dėl šio neįtraukimo Komisijos pasiūlymas gali neturėti jokio poveikio arba tapti mažiau veiksmingu.

4.10.

Kadangi dažnai neaišku, kuriems ES teisės aktams bus numatytos įgyvendinimo priemonės, EESRK mano, kad, siekiant išvengti delsimo ir teisinio neapibrėžtumo, pasiūlymu pilietinėms visuomenės organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė prašyti peržiūrėti šiuos aktus dar iki įgyvendinimo priemonių patvirtinimo. EESRK nerimauja, kad dėl pasiūlymo teksto nebus užtikrinta daugelio, o gal net daugumos ES aktų ir neveikimo atvejų vidaus peržiūra. Į tai atsižvelgdamas, EESRK pabrėžia, kad galimybė kreiptis į nacionalinius teismus su galimybe priimti prejudicinį sprendimą nėra teisės į vidaus peržiūros mechanizmą pakaitalas.

4.11.

EESRK mano, kad administracinių aktų apibrėžtis turėtų būti suderinta su nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, siekiant, kad visi „teisiškai privalomi“ aktai būtų peržiūrimi taikant vidaus peržiūros mechanizmą, įskaitant parengiamuosius aktus, kurie yra reglamentų pagrindas, taip laikantis atsargumo principo, kuris yra esminis ginčų dėl aplinkos apsaugos klausimas.

4.12.

EESRK taip pat mano, kad administracinių aktų, kuriems taikoma administracinė ir teisminė kontrolė, apibrėžtis nėra išsami, todėl reikia aiškaus paaiškinimo, kad būtų galima išnagrinėti visus administracinius aktus, susijusius su aplinka.

4.13.

EESRK taip pat mano, kad teisiškai neprivalomi ES teisės aktai gali turėti didelį poveikį tiek ES teisės aktų įgyvendinimui, tiek jų aiškinimui ESTT. Todėl tokio pobūdžio aktams taip pat turėtų būti taikomas vidaus peržiūros mechanizmas.

4.14.

Be to, EESRK pabrėžia, kad pasiūlyme turėtų būti numatyta leisti atlikti su valstybės pagalba susijusių Komisijos sprendimų vidaus peržiūrą. Kaip patvirtinta ESTT (11), Europos Komisijos priimami su valstybės pagalba susiję sprendimai privalo būti suderinti su ES aplinkosaugos teisės aktais, todėl svarbu suteikti galimybę pilietinės visuomenės organizacijoms ginčyti šiuos sprendimus, jei jos mano, kad Komisija nesilaiko šio reikalavimo.

4.15.

EESRK mano, kad reikia tinkamai užtikrinti PVO apsaugą nuo papildomos naštos (pavyzdžiui, papildomų išlaidų ir biurokratinių priemonių) nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad teisminė peržiūra būtų prieinama praktiškai.

4.16.

Orhuso reglamente turėtų būti patikslinta, kad ESTT teisminė peržiūra, taikoma vidaus peržiūros sprendimui, turėtų apimti materialinį ar procesinį sprendimo teisėtumą.

4.17.

EESRK pabrėžia, kad būtinas nuoseklus reglamentavimas, t. y. visi administracinės ir (arba) teisminės kontrolės procedūriniai terminai taikomi tik tada, kai yra žinomas ginčijamo administracinio akto turinys, susijęs su aplinkos teisės saugomais svarbiausiais visuomenės interesais ir žalos aplinkai neatitaisomumu. Tai būtina siekiant išvengti praktikos, kuri galėtų pažeisti Orhuso konvencijos 9 straipsnį ir ESTT praktiką (žr. bylą C-261/18, Komisija prieš Airiją (12)), nes tai gali paskatinti savivališkumą.

4.18.

Galiausiai svarbu pažymėti, kad socialiniai partneriai yra svarbūs subjektai aplinkos apsaugos srityje, todėl EESRK ragina aiškiai pripažinti jų teisę kreiptis į teismus. EESRK mano, kad Orhuso reglamento 11 straipsnis šiuo metu nesuderinamas su Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalimi ir kad jį reikėtų iš dalies pakeisti taip, kad nebūtų ribojama pilietinės visuomenės organizacijų teisė kreiptis į teismus, numatant, kad pakanka, jog nevyriausybinė organizacija, be kita ko, siektų aplinkos apsaugos tikslo.

---

(1)  https://ec.europa.eu/environment/aarhus/pdf/legislative_proposal_amending_aarhus_regulation.pdf

(2)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

(3)  Orhuso konvencijos tekstas: https://www.unece.org/fileadmin/DAM/env/pp/documents/cep43e.pdf.

(4)  Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006.

(5)  Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

(6)  COM(2020) 642 final, https://ec.europa.eu/environment/aarhus/pdf/legislative_proposal_amending_aarhus_regulation.pdf.

(7)  COM(2020) 643 final,. https://ec.europa.eu/environment/aarhus/pdf/communication_improving_access_to_justice_environmental_matters.pdf.

(8)  EESRK nuomonė „Teisė kreiptis į teismą nacionaliniu lygmeniu su ES aplinkos teisės įgyvendinimo priemonėmis susijusiais klausimais“ (komunikatas) (OL C 129, 2018 4 11, p. 65).

(9)  EESRK nuomonė „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 83).

(10)  EESRK nuomonė „Konstruktyvesnis pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus“ (OL C 47, 2020 2 11, p. 50).

(11)  Byla C-594/18 P, Austrija prieš Komisiją, ECLI:EU:C:2020:742, 42–46 punktai.

(12)  Byla C-261/18, Komisija prieš Airiją, ECLI:EU:C:2019:955, 80 ir 95 punktai.