Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52019PC0399

    Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, kad būtų galima valstybėms narėms teikti finansinę paramą sumažinti didelei finansinei naštai, joms tenkančiai Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos be susitarimo

    COM/2019/399 final

    Briuselis, 2019 09 04

    COM(2019) 399 final

    2019/0183(COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, kad būtų galima valstybėms narėms teikti finansinę paramą sumažinti didelei finansinei naštai, joms tenkančiai Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos be susitarimo


    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

    Jungtinė Karalystė nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos, pasinaudodama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnyje numatyta procedūra. Gavusi Jungtinės Karalystės prašymą, 2019 m. balandžio 11 d. 1 Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) susitarė dar kartą pratęsti 2 ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą iki 2019 m. spalio 31 d. Jei Jungtinė Karalystė iki 2019 m. spalio 31 d. neratifikuos Susitarimo dėl išstojimo arba trečią kartą nepateiks prašymo pratęsti terminą, kuriam Europos Vadovų Taryba (50 straipsnis) turės vieningai pritarti, ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas baigsis tą dieną. Taigi 2019 m. lapkričio 1 d. Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, nesudariusi susitarimo, kuriuo užtikrintas tvarkingas išstojimas. Komisija toliau laikosi nuomonės, kad geriausia išeitis yra tvarkingas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos pagal Susitarimą dėl išstojimo.

    Nuo tos dienos Jungtinei Karalystei nustos būti taikomi visi ES pirminės ir antrinės teisės aktai. Nebūtų jokio pereinamojo laikotarpio, kaip yra numatyta Susitarime dėl išstojimo. Tai, be abejo, sukels didelių nepatogumų piliečiams, įmonėms bei viešosioms įstaigoms ir padarytų didelį neigiamą ekonominį ir finansinį poveikį.

    Šiuo metu Europos Sąjunga ir 27 ES valstybės narės jau parengusios reikšmingą priemonių rinkinį. Išstojimui be susitarimo Europos Komisija rengiasi nuo 2018 m. lapkričio mėn. Iki šiol Komisija pateikė ir teisėkūros institucijos priėmė 19 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisija taip pat priėmė 63 ne teisėkūros procedūra priimamus aktus ir paskelbė 100 pranešimų apie pasirengimą.

    Principai, kurie taikomi visų lygmenų specialioms priemonėms, išdėstyti 2018 m. lapkričio 13 d. antrajame pasirengimo „Brexit’ui“ komunikate 3 . Jais visų pirma nustatyta tai, kad priemonėmis neturėtų būti ištaisoma žala, kurios atitinkami suinteresuotieji subjektai galėjo išvengti imdamiesi pasirengimo priemonių ir veikdami laiku.

    Kaip nurodyta 2019 m. balandžio 10 d. ketvirtajame pasirengimo „Brexit’ui“ komunikate 4 kalbant apie specialių priemonių rengimą, Komisija yra pasirengusi pasiūlyti finansinės paramos priemonių, kuriomis švelninamas poveikis labiausiai paveiktoms sritims ir sektoriams, atsižvelgiant į turimas lėšas ir ES biudžeto išlaidų ir pajamų patikslinimus, kurių gali būti padaryta dėl išstojimo be susitarimo. Kalbant apie skubesnę paramą poveikį patyrusiems suinteresuotiesiems subjektams, lanksčių su nacionalinėmis paramos priemonėmis susijusių sprendimų teikia ES valstybės pagalbos taisyklės.

    Įmonės, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, kurių pozicijos Jungtinės Karalystės atžvilgiu yra reikšmingos, taip pat gali susidurti su sunkumais dėl to, jog nebeturės galimybių lengvai patekti į jos rinką, ar kitaip nukentėti nuo sudėtingesnių prekybos santykių. Viena iš pasekmių gali būti prarastos darbo vietos. Galbūt valstybės narės imsis priemonių prieš neigiamą poveikį darbo rinkai nustatydamos pagalbos schemas, kad padėtų nukentėjusioms įmonėms valdyti pokyčius, arba nustatydamos priemones, kad padėtų išlaikyti užimtumo lygį.

    Valstybių narių viešojo administravimo įstaigos taip pat nukentės, nes joms per labai trumpą laiką reikės įrengti papildomų infrastruktūros objektų ir įdarbinti papildomų darbuotojų kai kuriuose paveiktuose sektoriuose.

    Pavyzdžiui, muitų ir netiesioginio apmokestinimo srityje, nacionalinės administracijos turės daug investuoti į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra pagrindiniai Europos Sąjungos prekybos su Jungtine Karalyste įvežimo ir išvežimo punktai. Kalbant apie sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolę, 27 ES valstybės narės steigia naujų pasienio kontrolės postų arba didina esančius postus įvežimo iš Jungtinės Karalystės į ES punktuose.

    Tikėtina, kad pirmiau minėtų rūšių veiksmai darys didelį poveikį viešosioms išlaidoms, visų pirma trumpuoju laikotarpiu ir labiausiai paveiktose valstybėse narėse. Tų valstybių narių viešųjų finansų atžvilgiu tai galėtų sukelti didelio masto nelaimę, dėl kurios skubiai prireiktų papildomo viešojo finansavimo. Todėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas galėtų labai padėti toms valstybėms narėms ir jų finansams, jei jo veiksmų taikymo sritis būtų išplėsta ir apimtų neigiamą šio scenarijaus poveikį.

    Europos Sąjungos solidarumo fondas buvo įsteigtas 2002 m. siekiant padėti ES valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims didelio masto nelaimių, sukeltų tokių gamtos reiškinių kaip potvyniai, audros, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, miškų gaisrai ar sausra, atveju. Fondo lėšos gali būti mobilizuotos gavus susijusios šalies paraišką, jei dėl nelaimės masto pagrindžiama Europos lygmens intervencija.

    Jo veikimas yra apčiuopiama tikro ES solidarumo, kai valstybės narės susitaria remti viena kitą suteikdamos papildomų finansinių išteklių iš ES biudžeto.

    Nepaisant priemonių, kurių jau imtasi ar kurių planuojama imtis, galima daryti prielaidą, kad dėl itin glaudžių ekonominių ir prekybos santykių su Jungtine Karalyste kai kurioms valstybėms narėms išstojimas be susitarimo padarys didesnį poveikį nei kitoms. Net jei labai sunku jį tiksliai įvertinti, jis turės didelės įtakos ekonomikai, darbo rinkai ir viešiesiems finansams, visų pirma trumpuoju laikotarpiu. Nors tai bus išskirtinis įvykis, jo trikdantis poveikis ir šio poveikio našta viešiesiems finansams, tiesiogiai susijusi su išstojimu be susitarimo, galėtų tapti didelio masto nelaime ir todėl solidarumo principo, kuris yra Europos Sąjungos solidarumo fondo pagrindas, taikymas būtų pateisinamas siekiant sušvelninti šį poveikį.

    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

    Šio pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002), kad jo taikymo sritis apimtų tam tikras papildomų viešųjų išlaidų, kurias lemia Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos be susitarimo, rūšis.

    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

    Šis pasiūlymas yra viena iš rengiamų su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos susijusių specialių priemonių.

    2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

    Teisinis pagrindas

    Kadangi tai yra galiojančio reglamento keitimas iš dalies, jis grindžiamas nuostatomis, kurios yra Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 teisinis pagrindas, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnis. Kadangi šis keitimas iš dalies susijęs tik su valstybėmis narėmis, SESV 212 straipsnis netaikomas.

    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

    Šio pasiūlymo tikslas – išplėsti Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį, kad būtų parodytas Europos solidarumas su labiausiai nukentėjusiomis valstybėmis narėmis, teikiant Fondo paramą, padedančią atlaikyti / pakelti finansinę naštą, joms tenkančią dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo. Vadovaujantis subsidiarumo principu jame apibrėžiami aiškūs atitikties kriterijai, kuriuos patenkinus galima mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas. Todėl parama pagal šią priemonę bus skiriama tik jei patirtos sąnaudos turės rimtų pasekmių atitinkamos valstybės narės ekonominėms ir finansinėms sąlygoms.

    Europos Sąjungos solidarumo fondas grindžiamas subsidiarumo principu. Tai reiškia, kad ES turėtų imtis veiksmų tik tais atvejais, kai laikoma, jog valstybė narė viena negali įveikti krizės ir jai reikia pagalbos. Teisėkūros institucijos mano, kad gaivalinių nelaimių atveju tokia padėtis susidaro tada, kai bendra tiesioginė žala viršija tam tikrą ribą. Į tolesnę ekonominę žalą neatsižvelgiama, nes manoma, kad pernelyg sudėtinga greitai, patikimai ir palyginamai ją nustatyti. Todėl gaivalinių nelaimių atveju nustatyta riba yra kai tiesioginė žala viršija 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) arba 3 mlrd. EUR (2011 m. kainomis) – taikoma mažesnė suma. Šis dvigubas kriterijus pasirinktas todėl, kad viena fiksuota suma neatspindėtų valstybių narių didelių ekonominės galios skirtumų (taigi ir biudžeto atsako pajėgumų) ir dėl to atsirastų daug neteisybės ir valstybėms narėms būtų taikomos nevienodos sąlygos. Nustačius vien tik procentinį dydį, mažesnėms valstybėms narėms tektų itin mažos sumos arba stambiausioms ekonomikos šalims būtų nustatytos nepasiekiamai didelės ribos.

    Jei Jungtinė Karalystė netvarkingai išstos iš ES, valstybių narių ekonomikai numatomi sunkūs padariniai. Tačiau įvertinti tiesioginę žalą beveik neįmanoma. Todėl neįmanoma taikyti tokio paties požiūrio kaip gaivalinių nelaimių atveju. Vietoje to Komisija siūlo kaip atitiktį reikalavimams vertinti valstybių narių biudžetams tenkančią finansinę naštą siekiant patenkinti papildomus poreikius, kylančius dėl išstojimo be susitarimo ir tiesiogiai su juo susijusius. Tai iš esmės atitinka valstybei tenkančią paramos reikalavimus atitinkančios tiesioginės žalos dalį (pavyzdžiui, viešosios infrastruktūros atkūrimo sąnaudos, pagalba gyventojams, gelbėjimo paslaugos ir kt.) gaivalinių nelaimių atveju. Ši valstybei tenkanti paramos reikalavimus atitinkančios bendros žalos dalis labai skiriasi priklausomai nuo nelaimės ir nukentėjusios šalies. Vidutiniškai ji sudaro apie 50 proc. visos žalos.

    Todėl Komisija siūlo išlaikyti principus, kuriais remiamasi suteikiant prieigą prie Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų. Atitinkamai, minimalus viešųjų išlaidų, susijusių su išstojimu be susitarimo, lygis siekiant gauti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų yra 0,3 proc. BNP arba 1,5 mlrd. EUR 2011 m. kainomis (taikoma mažesnė suma), t. y. pusė gaivalinėms nelaimėms taikomos sumos. Tokių išlaidų įrodymus pateikti ir įrodyti, kad jos tiesiogiai susijusios su išstojimu be susitarimo, turi valstybė narė.

    Proporcingumo principas

    Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Juo neviršijama to, kas būtina jau nustatytiems galiojančios priemonės tikslams pasiekti.

    Priemonės pasirinkimas

    Siūloma iš dalies pakeisti galiojantį Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, kad rengiant ir vertinant paramos paraiškas ir įgyvendinant paramą bei teikiant apie ją ataskaitas būtų naudojamos nustatytos procedūros ir praktika. Ši priemonė yra tikslinga ir taikoma tik siekiant sušvelninti išskirtinio įvykio – Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo – ekonominius padarinius.

    3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

    Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

    Atlikus 2002–2017 m. ex post vertinimą 5 , padaryta išvada, kad Fondas yra vertinga ES priemonių, kaip intervencinių veiksmų nelaimių atvejais, rinkinio dalis, kuria sukuriama reagavimo į nelaimes priemonių valstybėse narėse ir narystės siekiančiose šalyse Europos pridėtinė vertė. Vertinime taip pat raginama toliau svarstyti politikos priemones, kuriomis būtų padidintas Fondo potencialas imtis veiksmų.

    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

    Kadangi pasiūlymą reikėjo parengti skubiai, kad teisėkūros institucijos spėtų laiku jį priimti, surengti konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo įmanoma.

    Poveikio vertinimas

    Dėl skubaus pasiūlymo pobūdžio poveikio vertinimas nebuvo atliktas.

    4.POVEIKIS BIUDŽETUI

    Siekiant išsaugoti galimybę Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas panaudoti gaivalinių nelaimių atveju, tai yra jo pirminiam tikslui, šiame pasiūlyme nurodytiems tikslams gali būti panaudota ne daugiau kaip 50 proc. Europos Sąjungos solidarumo fondo metinės disponuojamos sumos 2019 m. ir 2020 m.

    Didžiausias metinis Europos Sąjungos solidarumo fondo asignavimas yra 500 mln. EUR 2011 m. kainomis. Dabartinėmis kainomis tai reiškia 585,8 mln. EUR 2019 m. ir 597,5 mln. EUR 2020 m., t. y. iš viso 1 183,3 mln. EUR. Taigi šio pasiūlymo tikslui būtų galima skirti iki 591,65 mln. EUR.

    Atsižvelgiant į 2019 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo jau mobilizuotą paramą ir šiuo metu mobilizuojamas lėšas, pagrįsta tikėtis, kad didžioji 2019 m. asignavimo dalis, bet kokiu atveju daugiau kaip pusė, nebus panaudota šiais metais ir bus perkelta į 2020 m.

    Atlikus Europos Sąjungos solidarumo fondo reglamento peržiūrą, 2014 m. nustatyti avanso mokėjimai, kurie įsigaliojo nuo 2015 m. Pagrindinė jų nustatymo priežastis buvo ta, kad Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ir visos paramos sumos išmokėjimo procedūra yra per ilga (paprastai iki vienų metų), o rimtos krizės atveju reikalingas greitesnis atsakas. Taip pat buvo manoma, kad tai, jog paramos reikia ilgai laukti, kenkia ES įvaizdžiui.

    Buvo nustatyta 10 proc. numatomo Europos Sąjungos solidarumo fondo įnašo avanso riba, kuri negali viršyti 30 mln. EUR. Paaiškėjo, kad ši riba netinkama. Mažesnių nelaimių atveju, kai Europos Sąjungos solidarumo fondo įnašą sudaro keli milijonai eurų, avansas yra ne didesnis nei keli šimtai tūkstančių eurų, kuris vargiai ką nors keičia. Labai didelių nelaimių atveju, tokių kaip žemės drebėjimas Abrucuose, kuris padarė 22 mlrd. EUR žalos, o Europos Sąjungos solidarumo fondo įnašas siekė 1,2 mlrd. EUR, 30 mln. EUR neviršijanti avanso suma yra visiškai neadekvati. Abiem scenarijais avanso mokėjimas yra neproporcingas poveikiui vietoje. Naujausias Europos Sąjungos solidarumo fondo ex post vertinimas (2002–2017 m.) patvirtina šią analizę.

    Todėl Komisija siūlo padidinti avanso mokėjimų ribą atskirų visų kategorijų nelaimių atveju iki 25 proc. numatomo Europos Sąjungos solidarumo fondo įnašo, kuris neturi viršyti 100 mln. EUR.

    Komisija taip pat siūlo padidinti bendrą asignavimo Europos Sąjungos solidarumo fondo avansams sumą metiniame biudžete nuo 50 mln. EUR iki 100 mln. EUR. Į 2020 m. biudžeto projektą šis pasiūlymas neįtrauktas. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų prieinami laiku tada, kai jų reikia, Komisija pasiūlys į 2020 m. biudžetą įtraukti papildomų asignavimų – iki 50 mln. EUR.

    5.KITI ELEMENTAI

    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

    Naudojant ES finansinius išteklius, būtinas didžiausias skaidrumas ir tinkama stebėsena. Valstybės narės ir Komisija turi pareigą teikti ataskaitas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2012/2002.

    2019/0183 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, kad būtų galima valstybėms narėms teikti finansinę paramą sumažinti didelei finansinei naštai, joms tenkančiai Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos be susitarimo

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 6 ,

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 7 ,

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

    kadangi:

    (1)Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau – Fondas) įsteigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 8 . Fondas sukurtas siekiant valstybėms narėms nepaprastosios padėties atvejais teikti finansinę paramą , kaip konkrečią Europos solidarumo išraišką nelaimės atvejais;

    (2)2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnį. Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenuspręs pratęsti termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomos nuo Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gautas pranešimas;

    (3)2019 m. balandžio 11 d., gavusi Jungtinės Karalystės prašymą, Europos Vadovų Taryba susitarė 9 dar kartą pratęsti 10 ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą iki 2019 m. spalio 31 d. Jei Jungtinė Karalystė iki 2019 m. spalio 31 d. neratifikuos Susitarimo dėl išstojimo 11 arba nepaprašys trečią kartą pratęsti termino, dėl kurio Europos Vadovų Taryba turės susitarti vieningai, Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos be susitarimo ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. taps trečiąja šalimi;

    (4)siekiant sušvelninti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo ekonominį poveikį ir parodyti solidarumą su labiausiai nukentėjusiomis valstybėmis narėmis šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų padedama padengti susijusias viešąsias išlaidas;

    (5)tai yra išskirtinis Fondo lėšų panaudojimo atvejis, todėl jo parama siekiant sušvelninti valstybėms narėms tekusią didelę finansinę naštą, kurią tiesiogiai sukėlė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos be susitarimo, turėtų būti tikslinga ir teikiama nustatytą laikotarpį, kad būtų išsaugota Fondo pirminė paskirtis ir jo pajėgumai reaguoti į gaivalines nelaimes;

    (6)šio išskirtinio Fondo lėšų panaudojimo tikslu tikslinga nustatyti mažiausią numatomos žalos sumą, kurią viršijus valstybė narė gali prašyti Fondo paramos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo. Be to, reikia iš dalies pakeisti atitikties reikalavimams taisykles ir į jas įtraukti paramą viešosioms išlaidoms, patirtoms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo;

    (7)kad valstybėms narėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos, turėtų būti nustatytas vienas terminas, taikytinas visoms valstybėms narėms, iki kurio jos gali pateikti paraiškas dėl Fondo finansinio įnašo, be galimybės papildyti paraišką po to termino siekiant įtraukti papildomų išlaidų;

    (8)kad būtų išsaugota galimybė Fondo lėšas panaudoti gaivalinių nelaimių atveju, pagal jo pirminę paskirtį, turėtų būti nustatytos paramos, susijusios su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos be susitarimo, biudžeto ribos;

    (9)Fondo paramai, kuri skirta didelei finansinei naštai, tenkančiai valstybėms narėms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo, sušvelninti, turėtų būti taikomos tos pačios įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo, kontrolės ir audito taisyklės, kaip bet kurios kitos Fondo intervencijos atveju. Be to, atsižvelgiant į didelę viešųjų išlaidų, kurios gali būti tinkamos finansuoti paramos lėšomis, įvairovę, svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų ES teisės aktų nuostatų, visų pirma valstybės pagalbos taisyklių;

    (10)Komisija turėtų galėti greitai priimti sprendimą skirti konkrečius finansinius išteklius ir juos mobilizuoti kuo greičiau. Todėl galiojančios nuostatos dėl avanso mokėjimų turėtų būti sustiprintos padidinant jų sumas;

    (11)šis Reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir turėtų būti taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomos Sutartys pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį, nebent iki tos dienos būtų įsigaliojęs su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo;

    (12)todėl Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 iš dalies keičiamas taip:

    (1)Prieš 1 straipsnį įterpiama ši antraštinė dalis:

    „I ANTRAŠTINĖ DALIS
    TAIKYMO SRITIS IR ATITIKTIS REIKALAVIMAMS“

    (2)1 straipsnis papildomas šia pastraipa:

    „Šiame reglamente sąvoka „didelės nelaimės“ apima gaivalines nelaimes ir situacijas, kai valstybei narei tenka didelė finansinė našta, kurią tiesiogiai sukėlė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos be susitarimo.“.

    (3)Įterpiami nauji 3a ir 3b straipsniai:

    „3a straipsnis

    (1)Valstybės narės prašymu Fondo parama taip pat gali būti mobilizuota, jei šiai valstybei narei tenka didelė finansinė našta, kurią tiesiogiai sukelia Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos be susitarimo pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį (toliau – išstojimas be susitarimo). Parama teikiama Fondo finansinio įnašo forma.

    (2)Šiam tikslui skirti asignavimai neviršija pusės didžiausios turimos sumos, skirtos Fondo intervencijoms 2019 m. ir 2020 m.

    (3)Tokios paramos lėšomis padengiama dalis papildomų viešųjų išlaidų, kurias tiesiogiai sukėlė išstojimas be susitarimo ir kurios buvo patirtos tik laikotarpiu nuo išstojimo be susitarimo dienos iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – finansinė našta).

    (4)Valstybė narė gali kreiptis dėl paramos pagal šį straipsnį, jei apskaičiuojama, kad jos patirta finansinė našta yra arba didesnė nei 1 500 000 000 EUR 2011 m. kainomis, arba didesnė nei 0,3 proc. jos BNP.

    (5)Pagal šį straipsnį dėl Fondo paramos gali kreiptis tik valstybės narės.

    3b straipsnis

    (1)Pagal 3a straipsnį teikiama parama apima tik tą finansinę naštą, kuri, palyginus su atveju, jei Sąjunga ir Jungtinė Karalystė būtų sudariusios susitarimą, tenka valstybei narei. Tokia parama gali būti panaudota, pavyzdžiui, teikiant pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo išstojimo be susitarimo, įskaitant paramą valstybės pagalbos priemonėms, skirtoms toms įmonėms, ir susijusiems intervenciniams veiksmams; priemonėms esamam užimtumo lygiui išlaikyti ir sienų, muitinių, sanitarinei ir fitosanitarinei kontrolei užtikrinti, įskaitant papildomus darbuotojus ir infrastruktūrą.

    (2)PMV nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

    (3)Valstybės narės patirtas pajamų nuostolis nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

    (4)Fondo finansinis įnašas neskiriamas techninei pagalbai, susijusiai su valdymu, stebėsena, informacija ir ryšiais, skundų sprendimu, kontrole ir auditu. Išlaidos, susijusius su finansinės naštos švelninimo veiksmų rengimu ir įgyvendinimu, įskaitant su būtinomis techninėmis ekspertinėmis žiniomis susijusias išlaidas, yra tinkamos finansuoti kaip projekto išlaidų dalis.

    (5)Jei iš 1 dalyje nurodytų veiksmų, kuriems skirtas Fondo finansinis įnašas, gaunamos pajamos, bendras Fondo finansinis įnašas neviršija bendros grynosios valstybei narei tenkančios finansinės naštos. Valstybė narė į Fondo finansinio įnašo įgyvendinimo ataskaitą pagal 8 straipsnio 3 dalį įtraukia tam skirtą suvestinę.

    (6)Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti susijusios tik su operacijomis, kurios atitinka Sąjungos teisę, įskaitant valstybės pagalbos taisykles.“

    (4)Prieš 4 straipsnį įterpiamos šios antraštinės dalys:

    „II antraštinė dalis
    Procedūros

    I skyrius
    Gaivalinės nelaimės“

    (5)Prieš 4a straipsnį įterpiamas šis skyrius:

    „II skyrius
    Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos“

    (6)4a straipsnis pakeičiamas taip:

    „4a straipsnis

    (1)Valstybės narės atsakingos nacionalinės valdžios institucijos gali pateikti Komisijai vieną paraišką dėl Fondo finansinio įnašo pagal 3a straipsnį ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d. Paraiškoje turi būti bent visa svarbi informacija apie valstybei narei tenkančią finansinę naštą. Joje turi būti aprašytos viešosios priemonės, kurių imtasi reaguojant į išstojimą be susitarimo, ir nurodytos jų grynosios išlaidos iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat priežastys, dėl kurių jų nebuvo galima išvengti pasirengimo priemonėmis. Joje taip pat turi būti išstojimo be susitarimo tiesioginio poveikio pagrindimas.

    (2)Komisija parengia gaires dėl galimybės gauti Fondo paramą ir veiksmingo jos įgyvendinimo. Gairėse pateikiama išsami informacija apie paraiškų rengimą ir informacija, kuri turi būti pateikta Komisijai, įskaitant įrodymus, susijusius su tenkančia finansine našta. Gairės skelbiamos viešai atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų interneto svetainėse ir Komisija užtikrina, kad jos būtų plačiau išplatintos valstybėms narėms.

    (3)Po 2020 m. balandžio 30 d. Komisija, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija, įvertina visas gautas paraiškas, tai, ar kiekvienu atveju tenkinamos Fondo mobilizavimo sąlygos, ir nustato visų galimų Fondo finansinių įnašų sumas neviršydama turimų finansinių išteklių ribų.

    (4)Fondo parama skiriama valstybėms narėms, kurios atitinka tinkamumo finansuoti kriterijus, atsižvelgiant į 3a straipsnio 4 dalyje nurodytas ribas, taikant iki 5 proc. patirtos finansinės naštos normą ir neviršijant turimo biudžeto ribų. Jei paaiškėja, kad turimo biudžeto nepakanka, pagalbos norma proporcingai sumažinama.

    (5)Jei Komisija padarė išvadą, kad 3a straipsnyje nurodytos Fondo finansinio įnašo skyrimo sąlygos įvykdytos, ji nedelsdama Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamus pasiūlymus dėl Fondo lėšų mobilizavimo ir leidimo skirti atitinkamus asignavimus. Tuose pasiūlymuose pateikiama:

    (a)visa turima informacija, kaip nurodyta 1 dalyje;

    (b)visa kita Komisijos turima svarbi informacija;

    (c)įrodymai, kad įvykdytos 3a straipsnyje nurodytos sąlygos;

    (d)siūlomų sumų pagrindimas.

    (6)Sprendimą dėl Fondo lėšų mobilizavimo kuo skubiau po to, kai Komisija pateikia pasiūlymą, bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba. Komisija ir Europos Parlamentas bei Taryba stengiasi kuo labiau sutrumpinti Fondo lėšų mobilizavimo trukmę.

    (7)Europos Parlamentui ir Tarybai skyrus asignavimus, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą skirti Fondo finansinį įnašą ir valstybei naudos gavėjai nedelsdama sumoka visą to finansinio įnašo sumą. Jei pagal 4b straipsnį buvo sumokėtas avansas, sumokama tik likutinė suma.“.

    (7)Po 4a straipsnio įterpiamas šis skyrius ir naujas 4b straipsnis:

    „III skyrius
    Bendrosios nuostatos“

    „4b straipsnis

    (1)Teikdama Komisijai paraišką Fondo finansiniam įnašui gauti dėl gaivalinės nelaimės padarytos žalos valstybė narė gali prašyti sumokėti avansą. Komisija preliminariai įvertina, ar paraiška atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir patikrina, ar yra biudžeto išteklių. Jei minėtos sąlygos įvykdytos ir esama pakankamai išteklių, Komisija įgyvendinimo aktu gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama sumokėti avansą, ir, prieš priimdama 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, jį nedelsdama sumoka. Avanso mokėjimu nedaromas poveikis galutiniam sprendimui dėl Fondo lėšų mobilizavimo.

    (2)Teikdama Komisijai paraišką Fondo finansiniam įnašui gauti dėl didelės finansinės naštos, kurią sukėlė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos be susitarimo, valstybė narė gali prašyti sumokėti avansą. Komisija preliminariai įvertina, ar paraiška atitinka 4a straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir patikrina, ar yra biudžeto išteklių. Jei minėtos sąlygos įvykdytos ir esama pakankamai išteklių, Komisija įgyvendinimo aktu gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama sumokėti avansą, ir, prieš priimdama 4a straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą, jį nedelsdama sumoka. Avanso mokėjimu nedaromas poveikis galutiniam sprendimui dėl Fondo lėšų mobilizavimo.

    (3)Avanso suma neviršija 25 proc. numatytos finansinio įnašo sumos ir bet kuriuo atveju neviršija 100 000 000 EUR. Nustačiusi galutinę finansinio įnašo sumą Komisija, prieš sumokėdama likutinę finansinės paramos sumą, atsižvelgia į avanso sumą. Komisija susigrąžina nepagrįstai sumokėtas avanso sumas.

    (4)Visos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos anksčiau nei sueina mokėjimo terminas, nurodytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 101 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms susigrąžinti. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto priėmimo diena.

    (5)Priimdama Sąjungos konkrečių finansinių metų bendrojo biudžeto projektą Komisija, kai to reikia siekiant užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų gauti laiku, pasiūlo Europos Parlamentui ir Tarybai mobilizuoti Fondo lėšas avansams mokėti, neviršijant 100 000 000 EUR sumos, ir atitinkamus asignavimus pasiūlo įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Biudžeto priemonės turi atitikti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 13 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas.“.

    (8)Po 9 straipsnio įterpiama ši antraštė:

    „III antraštinė dalis
    Baigiamosios nuostatos“

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomos Sutartys.

    Tačiau šis reglamentas netaikomas, jei iki šio straipsnio antroje dalyje nurodytos dienos bus įsigaliojęs su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje

    Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

    Pirmininkas    Pirmininkas

    FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

    1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

    1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiant valstybėms narėms teikti finansinę paramą, kuri padengtų didelę finansinę naštą, joms tenkančią po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002

    1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

    13. Regioninė politika 13 06 01. Parama valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika

    1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

    1.3.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

    Šis reglamentas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje nustoja būti taikomos Sutartys.

    Šis reglamentas netaikomas, jei iki tos dienos įsigalioja pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

    1.3.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

    Europos Sąjungos solidarumo fondo steigimo priežastis – parodyti solidarumą su valstybėmis narėmis, nukentėjusiomis nuo rimtos krizės, kurią sukėlė didelė gaivalinė nelaimė ir dėl kurios, kaip manoma, gali nepakakti valstybės narės biudžeto atsako pajėgumų. Šiuo pasiūlymu tokia pati logika taikoma finansinei naštai, kylančiai dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos be susitarimo.

    1.3.3.Panašios patirties išvados

    Kaip išdėstyta pagrindiniame Europos Sąjungos solidarumo fondo vertinime 14 , Fondas pasiteisino kaip labai veiksminga priemonė teikiant paramą valstybėms narėms po gaivalinių nelaimių.

    1.3.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

    Šio reglamento konkrečios nuostatos, susijusios su Jungtinės Karalystės išstojimu be susitarimo, yra ribotos trukmės ir taikomos tik 2019 ir 2020 biudžetiniams metams. Jomis neviršijama didžiausia Europos Sąjungos solidarumo fondui skirtų asignavimų suma tiems metams ir todėl jos yra suderinamos su DFP.

    1.3.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

    Šiuo reglamentu nebus padidinta didžiausia asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondui suma. Sąjungos įnašas į intervencinius veiksmus bus finansuojamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

    1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

    Pasiūlymo trukmė ribota. Šis pasiūlymas susijęs su 2019 ir 2020 metais. Paraiškos bus priimamos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

    Nustatyta riba bus 50 proc. didžiausios asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondui sumos 2019 ir 2020 m., tai yra iš viso 591,65 mln. EUR (292,9 mln. EUR 2019 m. ir 298,75 mln. EUR 2020 m.).

    1.5.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 15

     Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

       vykdomųjų įstaigų.

    X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

     Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

    trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

    tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

    EIB ir Europos investicijų fondui;

    Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

    viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

    atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

    Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

    Pastabos

    Netaikoma

    2.VALDYMO PRIEMONĖS

    2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

    Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

    Tokios pačios, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002 (dėl gaivalinių nelaimių)

    2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

    2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

    Tokia pati, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002

    2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

    Tokia pati, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002

    2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

    Toks pats, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002

    2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

    Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

    Tokios pačios, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002

    3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

    3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

    ·Dabartinės biudžeto eilutės

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

    Biudžeto eilutė

    Išlaidų rūšis

    Įnašas

    Numeris

    DA / NDA 16

    ELPA šalių 17

    valstybių kandidačių 18

    trečiųjų valstybių

    pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

    9 išlaidų kategorija: Specialios priemonės

    13 06 01 – Parama valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika

    Diferencijuota

    NE

    NE

    NE

    NE

    3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

    3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

       Šis reglamentas neturi finansinio poveikio.

    X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

    Šio reglamento konkrečios nuostatos, susijusios su Jungtinės Karalystės išstojimu be susitarimo, yra ribotos trukmės ir taikomos tik 2019 ir 2020 biudžetiniams metams.

    Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomos Sutartys.

    Paraiškos bus priimamos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

    Nustatyta riba bus 50 proc. didžiausios asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondui sumos 2019 ir 2020 m., tai yra iš viso 591,65 mln. EUR (292,9 mln. EUR 2019 m. ir 298,75 mln. EUR 2020 m.).

    Šis reglamentas netaikomas, jei iki tos dienos įsigalioja pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

    Be to, papildomiems avansams nuo 2020 m. reikalinga 50 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.

    Visas pasiūlymas neviršija didžiausios Europos Sąjungos solidarumo fondui skirtų asignavimų sumos ir todėl yra suderinamas su DFP.



    EUR

    Daugiametės finansinės programos išlaidų
    kategorija

    9

    Specialios priemonės

    2019 m.

    2020 m.

    2021 m.

    2022 m.

    2023 m.

    Vėlesni metai

    IŠ VISO

    Veiklos asignavimai

    13 06 01 – Parama valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika

    Įsipareigojimai

    (1a)

    Mokėjimai

    (2a)

    IŠ VISO asignavimų

    Įsipareigojimai

    = 1a + 1b + 3

    Mokėjimai

    = 2a + 2b

    +3





    IŠ VISO veiklos asignavimų

    Įsipareigojimai

    (4)

    Mokėjimai

    (5)

    •IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

    (6)

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos
    9 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    Įsipareigojimai

    = 4 + 6

    Mokėjimai

    = 5 + 6

    Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:



    Daugiametės finansinės programos išlaidų
    kategorija

    Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N metai

    N+1 metai

    N+2 metai

    N+3 metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    <….> GD

     Žmogiškieji ištekliai

     Kitos administracinės išlaidos

    IŠ VISO <….> GD

    Asignavimai

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos
    5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 

    (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N 19 metai

    N+1 metai

    N+2 metai

    N+3 metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos

    1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

    Įsipareigojimai

    Mokėjimai

    3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

    Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

    2020 metai

    metai

    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    ATLIKTI DARBAI

    Rūšis 20

    Vidutinės sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Nr.

    Sąnaudos

    Bendras skaičius

    Iš viso sąnaudų

    1 KONKRETUS TIKSLAS ... 21

    - Atliktas darbas

    - Atliktas darbas

    - Atliktas darbas

    1 konkretaus tikslo tarpinė suma

    2 KONKRETUS TIKSLAS ...

    - Atliktas darbas

    2 konkretaus tikslo tarpinė suma

    IŠ VISO

    3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N metai 22

    N+1 metai

    N+2 metai

    N+3 metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    IŠ VISO

    Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

    Žmogiškieji ištekliai

    Kitos administracinės išlaidos

    Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

    Neįtrauktą į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 23

    Žmogiškieji ištekliai

    Kitos administracinio pobūdžio išlaidos

    Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

    IŠ VISO

    3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

    Sąmatą surašyti etatų vienetais

    N metai

    N+1 metai

    N+2 metai

    N+3 metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    • Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

    XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

    XX 01 01 02 (Delegacijos)

    XX 01 05 01/11/21 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

    10 01 05 01/11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

    Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 24

    XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

    XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)

    XX 01 04 yy  25

    - būstinėje

    - delegacijose

    XX 01 05 02/12/22 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

    10 01 05 02/12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

    Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

    IŠ VISO

    XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

    Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    Vykdytinų užduočių aprašymas:

    Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

    Išorės darbuotojai

    3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

    Pasiūlyme (iniciatyvoje):

       Galima visiškai finansuoti pagal atitinkamą daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategoriją.

         Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

    Šis reglamentas taikomas ribotą laiką ir susijęs tik su 2019 ir 2020 biudžetiniais metais. Jomis neviršijama didžiausios Europos Sąjungos solidarumo fondui skirtos asignavimų sumos tiems metams ir todėl jos yra suderinamos su DFP.

    Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje nustoja būti taikomos Sutartys.

    Paraiškos bus priimamos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

    Nustatyta riba bus 50 proc. didžiausios asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondui sumos 2019 ir 2020 m. ir iš viso bus 591,65 mln. EUR (292,9 mln. EUR 2019 m. plius 298,75 mln. EUR 2020 m.).

    Šis reglamentas netaikomas, jei iki tos dienos įsigalioja pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

       Reikia persvarstyti DFP.

    Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

    3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

    Pasiūlyme (iniciatyvoje):

    X nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

       numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

    Asignavimai EUR



    3.3.Numatomas poveikis pajamoms

    X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

       Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

       nuosaviems ištekliams

       kitoms pajamoms

    nurodyti, jei pajamos priskirtos X išlaidų eilutėms    

    EUR



    Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

    Netaikoma

    Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

    (1)    Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/584 (OL L 101, 2019 4 11, p. 1).
    (2)    Gavusi Jungtinės Karalystės prašymą, 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pirmą kartą pratęsti terminą (Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/476 (OL L 80I, 2019 3 22, p. 1)).
    (3)    COM(2018) 880 final
    (4)    COM(2019) 195 final
    (5)    SWD(2019) 186 final.
    (6)    OL C , , p. .
    (7)    OL C , , p. .
    (8)    2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).
    (9)    Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/584 (OL L 101, 2019 4 11, p. 1).
    (10)    Gavusi Jungtinės Karalystės prašymą, 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pirmą kartą pratęsti terminą (Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/476 (OL L 80I, 2019 3 22, p. 1)).
    (11)    Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL C 144I, 2019 4 25, p. 1).
    (12)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
    (13)    2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
    (14)    SWD(2019) 186 final.
    (15)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  
    (16)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
    (17)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
    (18)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.
    (19)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
    (20)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
    (21)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
    (22)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
    (23)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
    (24)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).
    (25)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
    Top