52019AE2454

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52019AE2454 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019AE2454

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“(COM(2019) 163 final)

EESC 2019/02454

OL C 282, 2019 8 20, p. 39–48 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

20.8.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/39

(COM(2019) 163 final)

(2019/C 282/07)

Pranešėjai

Jukka AHTELA

Karolina DRESZER-SMALEC

José Antonio MORENO DÍAZ

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 5 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 62 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 6 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 6 19
Plenarinė sesija Nr.	544
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	190 / 11 / 12

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir jos dedamas pastangas naudoti kitas priemones teisinei valstybei stiprinti. Svarbu šiose priemonėse kuo labiau stiprinti teisinės valstybės aspektą, nes daugeliu jų siekiama skirtingų tikslų, ir kiek įmanoma plačiau įtraukti pilietinę visuomenę į šių priemonių įgyvendinimo procesą.

1.2.

EESRK mano, kad komunikate vertėjo išsamiau išnagrinėti pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir politinius klausimus, kad būtų galima suprasti kontekstą ir akivaizdžiau įtraukti tiesiogiai su tuo susijusius subjektus.

1.3.

EESRK mano, kad svarstymų laikotarpis turėjo būti ilgesnis, kad būtų galima išsamiau pasikonsultuoti ir įtraukti pilietinę visuomenę valstybėse narėse ir kad ilgainiui Komisija turėtų pasiūlyti sistemingesnį mechanizmą konsultacijoms su pilietinės visuomenės organizacijomis dėl pagrindinių teisių padėties ir teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse.

1.4.

Būtinos pilietinės visuomenės organizacijų, atliekančių sergėtojų funkcijas, tiriančiųjų žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos apsaugos priemonės, o pasiūlymai dėl jų apsaugos ir aktyvaus vaidmens ankstyvojo perspėjimo sistemose turi būti įtraukti į pasiūlymus, kuriuos Komisija pateiks svarstymų laikotarpio pabaigoje.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo padidintos pilietinės visuomenės organizacijų galimybės gauti finansavimą pagal naująją daugiametę finansinę programą, tačiau mano, kad Komisijos pasiūlyme teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms numatyta suma ir pilietinės visuomenės organizacijoms siūlomos lėšos yra nepakankamos (1). Be to, ES turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima suteikti daugiau pagrindinio finansavimo pilietinės visuomenės organizacijoms, vykdančioms sergėtojų, informuotumo didinimo, propagavimo ir bylinėjimosi veiklą, susijusią su pagrindinėmis teisėmis ir teisine valstybe visose valstybėse narėse.

1.6.

EESRK pritaria ES lygmens mechanizmo, skirto stebėti, kaip laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, sukūrimui. EESRK mano, kad gyvybiškai svarbu sukurti teisiškai privalomą Europos mechanizmą – sistemą, kurioje aktyviai dalyvautų Komisija, Parlamentas ir Taryba ir kurioje EESRK atliktų svarbų vaidmenį atstovaudamas pilietinei visuomenei. Šiame mechanizme turėtų būti numatytas prevencinis komponentas, kad ekspertai ir pilietinės visuomenės atstovai galėtų pateikti išankstinius įspėjimus dėl konkrečių pokyčių ir svarstyti pasiūlymus dėl sprendimų, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Toks mechanizmas taip pat padėtų užtikrinti institucijų dalijimąsi našta ir padidintų bendrą atsakomybę už ES veiksmus.

1.7.

Be to, EESRK siūlo pripažinti ir stiprinti esamas pilietinės visuomenės platformas ir dalyvaujant EESRK įsteigti ES lygmens metinį forumą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais, kad, pirma, ES sprendimus priimantys asmenys iš suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos organizacijas, iš anksto tiesiogiai gautų perspėjimą dėl ES sutarties 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms kylančios grėsmės ir, antra, kad tai sudarytų geresnes sąlygas tarpusavio mokymuisi ir nacionaliniam bei tarpvalstybiniam visų susijusių suinteresuotųjų subjektų (įmonių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės organizacijų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir valdžios institucijų) bendradarbiavimui.

1.8.

EESRK nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis būtina užtikrinti, kad būtų išgirsta daugiau balsų iš jau veikiančių platformų ir visuomeninių organizacijų. EESRK yra unikali institucija, kuri suteikia galimybę vesti tikrą visų pilietinės visuomenės organizacijų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, iš visų valstybių narių tarpusavio dialogą. Tai duoda papildomos naudos užtikrinant pilietinės visuomenės įvairovę ir gyvybingumą. Toks forumas galėtų sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms teikti ankstyvuosius perspėjimus.

1.9.

Kaip parodė naujausia teismų praktika, grėsmė teisinės valstybės principui gali sumažinti tarpusavio pasitikėjimą, kuriuo grindžiama ES. Nepriklausomi nacionaliniai teismai yra apsauginė atrama, užtikrinanti, kad ES, įskaitant jos vidaus rinką, veiktų sklandžiai.

1.10.

1.11.

Kuriant demokratijos ir teisinės valstybės kultūrą, svarbų vaidmenį atlieka švietimas – tiek formalusis, tiek neformalusis. Demokratija ir teisinė valstybė turėtų būti kiekvieno Europos piliečio širdyje ir mintyse. EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir piliečių informavimo strategiją pagrindinių teisių, teisinės valstybės ir demokratijos klausimais.

2. Įžanga ir komunikato apžvalga

2.1.

Padėtis, susijusi su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymusi, kelia didelį nerimą visoje ES, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais teko pradėti taikyti ES sutarties 7 straipsnį. Todėl šiuo Komisijos komunikatu pradedami svarstymai, kaip būtų galima pagerinti teisinės valstybės padėtį Europos Sąjungoje.

2.2.

Komunikate primenama teisinės valstybės kaip vienos iš vertybių, kuria grindžiama Europos Sąjunga, svarba, nes tai demokratinės sistemos pagrindas ir būtina išankstinė pagrindinių teisių apsaugos sąlyga. Teisinė valstybė apima, be kita ko, šiuos principus: teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo principą; draudimą savavališkai naudotis vykdomosios valdžios įgaliojimais; nepriklausomų ir nešališkų teismų vykdomą veiksmingą teisminę priežiūrą, įskaitant veiksmingą teisminę pagrindinių teisių užtikrinimo kontrolę; valdžių padalijimo principą; lygybės prieš įstatymą principą.

2.3.

Komisija nurodo, kad veiksmingas teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimas Sąjungoje grindžiamas trimis ramsčiais: „Propagavimas. Žinių plėtimas ir bendros teisinės valstybės kultūros formavimas“, „Prevencija. Bendradarbiavimas ir parama nacionaliniu lygmeniu stiprinant teisinės valstybės principo laikymąsi“ir „Atsakas. Laikymosi užtikrinimas Sąjungos lygmeniu, kai neveikia nacionaliniai mechanizmai“. Tiksliau tariant, Komisija primygtinai teigia, kad reikia propaguoti teisinės valstybės standartus, atpažinti įspėjamuosius ženklus, gilinti specialias žinias apie valstybes nares, gerinti ES gebėjimą reaguoti į su teisine valstybe susijusias problemas ir šalinti trūkumus ilguoju laikotarpiu vykdant struktūrines reformas.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina šias konsultacijas, nes jis pripažįsta pastarojo meto su teisine valstybe susijusių problemų sunkumą ES. Tokių problemų padaugėjo per keletą paskutiniųjų metų, o tai rodo pavojų, kad ypač kai kurias valstybes nares teisinės valstybės ir demokratijos srityje gali ištikti didelė krizė. Reikėtų visapusiškai pripažinti šią krizę ir imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių. Tai, be kita ko, apima ryžtingą ES vertybių įtvirtinimą ir tvirtas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią bet kokiam tolesniam padėties pablogėjimui taikant teisinės valstybės principą ir tai ištaisyti.

3.2.

EESRK jau yra išreiškęs didelį susirūpinimą dėl padėties, susijusios su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymusi, ir nuo 2016 m. ragina imtis aktyvesnių veiksmų (2).

3.3.

Svarbu priminti, kad Europos Sąjunga yra ne tik bendroji rinka – Sutarties 2 straipsnyje nurodyta, jog ši sąjunga grindžiama bendromis vertybėmis. Be to, joje pripažįstamos teisės, laisvės ir principai, nustatyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šios vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, yra integracijos pagrindas ir Europos tapatybės dalis. Jos yra stojimo kriterijai ir jų taip pat turi praktiškai laikytis valstybės narės.

3.4.

Teisinės valstybės principo santykis su pagrindinėmis teisėmis ir demokratija yra tarpusavyje priklausomas, neatskiriamas ir trišalis. Tik kartu užtikrinant šias tris vertybes įmanoma užkirsti kelią piktnaudžiavimui valstybės valdžia. Pagrindinių teisių apsauga yra ramstis, kurį reikia toliau plėtoti, ratifikuojant visas atitinkamas priemones (įskaitant JT konvencijas ir Europos žmogaus teisių konvenciją), užtikrinant tvirtesnį ES institucijų bendradarbiavimą ir stiprinant paramą vietos lygmens ir sergėtojų organizacijoms visoje Europoje.

3.5.

EESRK apgailestauja, kad ES sutartyse nėra aiškiai nurodyta, kad visos valstybės narės turėtų atitikti Kopenhagos kriterijus (3). Šių kriterijų turėtų vienodai ir nuolat laikytis tiek naujos, tiek seniau narėmis tapusios ES valstybės. EESRK pažymi, kad ES institucijos pastaruoju metu neturi pakankamai griežtų ir gerai pritaikytų priemonių, galinčių apsaugoti teisinės valstybės principą, pagrindines teises ir pliuralistinę demokratiją valstybėse narėse.

3.6.

Į pastarojo meto iššūkius nėra laiku ir veiksmingai reaguojama nacionaliniu ir ES lygmenimis: esamos priemonės nepadarė didelio poveikio šių iššūkių varomosioms jėgoms.

3.7.

Didžiausi iššūkiai kyla kelete valstybių narių, kuriose įtakingi politiniai veikėjai priešinasi teismų nepriklausomumui, taip pat institucijoms ir organizacijoms, kurios sudaro ir puoselėja pliuralistinę demokratinę sistemą. Komunikate nepakankamai atsižvelgiama į šį esminį aspektą, veikiau pasirenkant požiūrį, kad institucijos – parlamentai, vyriausybės ir ministerijos, konstituciniai teismai, profesinės organizacijos – yra atskirtos nuo politinės ir rinkiminės konkurencijos. Toks „pasyvus“požiūris į partijų kovos politiką ir rinkimus užkerta kelią bet kokiems paaiškinimams, kodėl įtakingi veikėjai veikia prieš teisinę valstybę ir demokratiją ir nepaisant to atrodo populiarūs ir nesustabdomi. Demokratinėse šalyse kylančių teisinės valstybės problemų politiniai, kultūriniai ir sociologiniai aspektai yra labai svarbi sritis, į kurią iki šiol neatsižvelgta nei ES analizėje, nei atsakomuosiuose veiksmuose. Tai iš dalies paaiškina dabartinio požiūrio ir priemonių trūkumus, įskaitant ir procedūrą, taikomą pagal 7 straipsnio 1 dalį. Plėtodamas ryšius su visa pilietine visuomene, įskaitant socialinius partnerius, EESRK turi puikių galimybių suteikti erdvę siekiant geriau išanalizuoti, diskutuoti ir reaguoti į šiuos politinius, sociologinius ir kultūrinius demokratijos ir teisinės valstybės problemų aspektus.

3.8.

Pastaraisiais metais Komisija ėmė kurti papildomuosius ir kartu taikomus mechanizmus, kad būtų užpildyta spraga tarp neveikimo ir kraštutinių priemonių. Tačiau susidaro įspūdis, kad šių mechanizmų nepakanka dabartinėms problemoms spręsti, t. y. atremti koordinuotiems valdžios grobimo įvairiose institucijose, įskaitant teismines institucijas, veiksmams, kuriuos aktyviai remia, jei ne rinkėjai, tai partinės organizacijos ir partijų rėmėjai. Net ir tvirtos demokratijos šalys negali būti tikros, kad ir jose neiškils autoritarizmas ir neprasidės teisinės valstybės erozija. Abejojimas demokratinės apsaugos priemonėmis ar jų sustabdymas vis dažniau argumentuojamas susirūpinimu dėl saugumo. Kai kurių šalių vyriausybės apsunkina kai kurių pažangių pilietinės visuomenės organizacijų darbą, o ne sudaro geresnes sąlygas jų veiklai. Todėl itin svarbu, kad ES imtųsi iniciatyvesnių ir prevencinių veiksmų.

3.9.

EESRK pritaria Komisijai, kad naujausi populistiniai ir autokratiniai pokyčiai reikalauja visų ES institucijų ir absoliučiai visos ES pilietinės visuomenės veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotos vertybės, kuriomis grindžiama ES. EESRK tvirtai pasisako prieš bet kokios formos neliberalią demokratiją.

3.10.

Todėl EESRK taip pat mano, kad svarstymų laikotarpis turėjo būti ilgesnis, kad būtų galima išsamiau pasikonsultuoti ir įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas valstybėse narėse.

3.11.

Daug pilietinės visuomenės organizacijų informavo EESRK, kad trumpi konsultacijų laikotarpiai dažnai būna susiję su skaidrumo ir prasmingų konsultacijų nepakankamumo problema, o tai kenkia valstybių narių teisės aktų kokybei ir teisinės valstybės principo laikymuisi. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad Komisija turėjo numatyti galimybę išsamiau konsultuotis su pilietine visuomene, kuriai daromas tiesioginis poveikis.

3.12.

Pablogėjus teisinės valstybės principo laikymuisi ir susidarius labai sudėtingai padėčiai, kai tam tikroje valstybėje narėje nesilaikoma įstatymų, itin svarbų vaidmenį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, apie pažeidimus pranešantys asmenys ir žurnalistai. Būtent jie stebi padėtį ir praneša apie pažeidimus ir būtent piliečių lygmeniu jos gali siųsti išankstinio perspėjimo signalus. Todėl EESRK laikosi nuomonės, kad jų, kaip ir žiniasklaidos bei tiriamosios žurnalistikos, vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Norint užtikrinti tolesnę pažangą, būtinos pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos apsaugos priemonės. Pasiūlymai dėl jų vaidmens turi būti aiškiai įtraukti į pasiūlymus, kuriuos Komisija pateiks po svarstymų laikotarpio.

3.13.

Visų pirma būsimoje DFP turėtų būti didinama parama pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač toms, kurios gina 2 straipsnyje išdėstytas vertybes. Reikėtų skirti daugiau pagrindinio finansavimo pilietinės visuomenės organizacijoms visais lygmenimis – vietos, nacionaliniu, Europos – siekiant remti gebėjimų stiprinimą ir veiklą informuotumo didinimo, stebėsenos ir dokumentų rengimo, propagavimo ir bylinėjimosi srityse. Kad būtų sustiprinta ES parama pilietinės visuomenės organizacijų vaidmeniui Europoje, būsimoje DFP reikėtų užtikrinti, kad visi susiję ES fondai, ypač socialinės, ekonominės ir sanglaudos politikos srityse, numatytų svarbų vaidmenį pilietinei visuomenei kuriant, įgyvendinant ir stebint šių sričių politiką. ES taip pat turėtų didinti finansinę paramą žiniasklaidos nepriklausomumui ir pliuralizmui Europoje ir įtraukti šiuos opius klausimus į visas atitinkamas ES politikos sritis, įskaitant konkurencijos politiką. Kad šiems klausimams būtų teikiamas politinis prioritetas, už pagrindinių teisių užtikrinimą atsakingas būsimos Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas taip pat turėtų būti atsakingas už palankios aplinkos, skirtos pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, priežiūrą. EESRK taip pat primena savo raginimą įsteigti ES pilietinės erdvės laisvių ombudsmeno pareigybę. Šiam ombudsmenui atitinkami veikėjai galėtų pranešti apie incidentus, susijusius su bet kokiu trukdymu jų veiklai ar jos apribojimu (4).

3.14.

Vykdydamas savo įgaliojimus, kurie buvo suteikti pagal SESV, EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, turi aktyviai dalyvauti būsimų šios srities institucinių iniciatyvų plėtojimo procese.

3.15.

Tokiu metu, kai jo paties narių veiklai ir pilietinei visuomenei ES viduje gresia pavojus, Komitetui tenka ypatingas vaidmuo ir pareiga imtis veiksmų. EESRK galėtų ir turėtų atlikti lemiamą vaidmenį palengvinant visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų keitimąsi informacija apie teisinės valstybės principo laikymosi padėtį valstybėse narėse vertinant pilietinės visuomenės požiūriu, ir veikti kaip signalų siųstuvas (ankstyvojo perspėjimo tinklas) prieš pasireiškiant pirmiesiems su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymusi susijusių problemų simptomams.

3.16.

Dar 2016 m. EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva, kurioje raginama sustiprinti Sąjungos veiksmus, susijusius su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymusi valstybėse narėse, o vėliau 2018 m. balandžio mėn. sukūrė specialią grupę, kuriai pavesta išnagrinėti, kaip organizuota pilietinė visuomenė galėtų geriausiai prisidėti.

3.17.

Grėsmės teisinės valstybės principui mažina tarpusavio pasitikėjimą, kuriuo grindžiama ES. Kaip aiškų to pavyzdį galima nurodyti tai, kad ES Teisingumo Teismas neseniai nusprendė, kad nacionalinis teisėjas nebūtinai turi veikti pagal ES valstybės narės išduotą Europos arešto orderį, jeigu toje valstybėje narėje esama sisteminių ar bendrų su teisinės valstybės principo laikymusi susijusių trūkumų, kurie gali paveikti išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumą ir pažeisti ieškovo pagrindinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (5).

3.18.

Nepriklausomi nacionaliniai teismai yra apsaugos mechanizmai, užtikrinantys, kad piliečiai galėtų būti tikri dėl savo ES teisių vykdymo užtikrinimo, kad Europos verslas galėtų vykdyti tarpvalstybinę prekybą be jokių nuogąstavimų dėl nešališko ir nepriklausomo teisinių sutarčių vykdymo, kad kaimyninėje šalyje dirbantys darbuotojai galėtų užtikrintai naudotis savo teisėmis ir kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų laisvai veikti tarpvalstybiniu mastu, diskriminuojamai neapmokestinant solidarumo su užsienio šalimis finansavimo. Pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir užsienio investuotojų tarybos yra išreiškę susirūpinimą EESRK dėl teisinės valstybės padėties prastėjimo ir jo daromo didelio ekonominio poveikio.

3.19.

Kuriant demokratijos ir teisinės valstybės kultūrą, svarbų vaidmenį atlieka švietimas – tiek formalusis, tiek neformalusis. Šią užduotį apsunkina Europos politinių kultūrų įvairovė. Tačiau yra sėkmingų istorinių pavyzdžių, kai demokratinių vertybių yra mokoma, jos skleidžiamos ir konsoliduojamos. Ilgainiui geriausia apsaugos priemonė, kad nebūtų nukrypta nuo demokratijos ir teisinės valstybės principo laikymosi, yra aktyvūs, išsilavinę ir angažuoti piliečiai. Liberali demokratija, kaip apibrėžta ankstesnėje EESRK nuomonėje (6), ir teisinė valstybė turėtų būti kiekvieno Europos piliečio širdyje ir mintyse, o ES turėtų aktyviai padėti siekti šio tikslo, pavyzdžiui, skatindama įtraukti šias temas į mokyklų ir aukštojo mokslo programas ir skatindama akademinius ir profesinius piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų mainus šiose srityse. EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir piliečių informavimo strategiją, skirtą pagrindiniams teisių, teisinės valstybės ir demokratijos klausimams.

4. Pastabos dėl dabartinių priemonių

4.1.

EESRK atkreipia dėmesį į dabartinių ES institucijų turimų priemonių, skirtų 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms apsaugoti, trūkumus. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros paprastai per siaurai sutelktos į tam tikrus klausimus, kad jomis būtų išvengta suderintų veiksmų, nukreiptų prieš teisinės valstybės principą, arba jie būtų ištaisyti. Kita vertus, patirtis rodo, kad nepaprastai sunku sutelkti politinę valią, kad būtų pradėta taikyti ES sutarties 7 straipsnio procedūra.

4.2.

2014 m. Europos Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (7) pradėti taikyti lengviau nei 7 straipsnį, tačiau jo veiksmingumas tais atvejais, kai vyriausybės nenori bendradarbiauti, yra abejotinas. Be to, jai pradėti taikyti nustatytos ribos yra pernelyg aukštos ir taikomos per vėlai. EESRK rekomenduoja tobulinti teisinei valstybei skirtas priemones, be kita ko, nustatant aiškesnius lyginamuosius standartus, rodiklius ir terminus, kad būtų galima geriau įvertinti atitinkamų valdžios institucijų atsaką ir taikomas ES priemones.

4.3. Pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir prejudiciniai sprendimai

4.3.1.

Per pastaruosius keletą metų Komisija praėjo keletą su vertybėmis susijusių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl teisinės valstybės principo (8). Tokios procedūros turėtų būti taikoma visais galimais atvejais, tačiau ne tik jos, nes ne visi pažeidimai yra ES teisės pažeidimai. Vis dėlto kai kurie mokslininkai teigia, kad remiantis Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsniu pažeidimo nagrinėjimo procedūrą galima tiesiogiai taikyti pažeidus ES sutarties 2 straipsnį (9) – tai galėtų būti galimybė, kurią vertėtų išnagrinėti.

4.3.2.

Prejudicinis sprendimas taip pat gali būti naudinga priemonė. Nepaisant to, egzistuoja įvairių kliūčių, trukdančių nacionaliniams teismams prejudicinius klausimus perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, ir tai dažnai yra ilgai trunkanti procedūra.

4.4. Europos semestras

4.4.1.

Pagrindinis Europos semestro tikslas – nustatyti ekonominės politikos koordinavimo visoje ES sistemą, be to, jis apima kovos su korupcija, veiksmingos teismų sistemos ir viešojo administravimo reformos sritis dėl kurių gali būti rengiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos (10). Tačiau nebūtinai užtikrinama veiksminga tolesnė veikla.

4.4.2.

Europos semestras sulaukė kritikos dėl nepakankamo socialinių partnerių įtraukimo tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis (11) ir šiuo metu valstybės narės patenkinamai įgyvendina tik 20 proc. konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų (12).

4.4.3.

Europos semestras iš esmės yra ekonominės ir socialinės politikos priemonė, kuri suteikia kryptį valstybėse narėse įgyvendinamoms reformoms ir jas remia. Vis dėlto jo vaidmenį teisinės valstybės principo laikymosi, stebėsenos ir skatinimo srityse būtų galima sustiprinti akivaizdžiau įtraukiant teisinės valstybės rodiklius, be kita ko, dėl įvairių klausimų, pavyzdžiui, teisinio tikrumo ir įmonių bei darbuotojų galimybių pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Taip pat reikėtų didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir užtikrinti geresnius tolesnius veiksmus siekiant pagerinti reikalavimų laikymąsi.

4.5. ES teisingumo rezultatų suvestinė

4.5.1.

ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateikiama informacija apie visų valstybių narių teismų sistemą ir ja remiantis pagal Europos semestrą gali būti rengiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos. ES teisingumo rezultatų suvestinė grindžiama piliečių ir įmonių apklausa siekiant įvertinti teismų sistemos nepriklausomumą (13). Tačiau EESRK rekomenduoja į šią apklausą įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas.

4.6. Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas

4.6.1.

Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (14) buvo sukurtas kaip pereinamojo laikotarpio priemonė Rumunijai ir Bulgarijai siekiant joms padėti šalinti tam tikrus trūkumus teismų sistemos reformos, kovos su korupcija, o Bulgarijoje – ir su organizuotu nusikalstamumu, srityse. Pagal jį parengtas kriterijų, kuriais remdamasi Komisija atlieka vertinimą ir teikia metines pažangos ataskaitas, rinkinys.

4.6.2.

Šis mechanizmas pasirodė esąs veiksminga priemonė. Tačiau naujausioje ataskaitoje dėl Rumunijos šiame procese, kurį tikėtasi greitai užbaigti, nustatytas regresas. Tai kelia susirūpinimą, ar pakankamai griežtai reikalaujama siekti pažangos ir ar pokyčiai turėtų būti labiau įtvirtinti prieš baigiant taikyti bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą.

4.6.3.

Reikia atidžiau įvertinti bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo aktualumą sprendžiant su teisine valstybe susijusias problemas. Nepaisant skirtingo abiejų šalių valdančiųjų partijų įsipareigojimo šis instrumentas padeda užtikrinti struktūrinį ir nuolatinį Europos Komisijos ir valstybės narės dialogą.

4.7. Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba

4.7.1.

Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba teikia tiesioginę paramą nacionalinėms valdžios institucijoms (metodų peržiūra, mokymas, analizė, ekspertų konsultacijos) valdymo ir viešojo administravimo srityse, įskaitant skaidrumo ir kovos su korupcija klausimus, tačiau iš esmės ji yra makroekonominė priemonė. Tik keletas projektų iš esmės buvo susiję su teisine valstybe (15).

4.7.2.

EESRK rekomenduoja dažniau skirti specialias užduotis, kai valstybei narei pateikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos dėl teisinės valstybės principo laikymosi. Be to, reikėtų užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą reformų programose.

4.8. Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir teisingumo ir saugumo politikos rėmimo fondai

4.8.1.

Vienas iš didžiausių ES svertų užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi yra finansavimas. 2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamentas balsavo dėl mechanizmo (Europos vertybių gynimo priemonė) siekiant padidinti ES teisių ir vertybių programos finansavimą. Komisijos pasiūlytas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas nevisiškai patenkina šį poreikį.

4.8.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo skirta lėšų siekiant didinti pilietinės visuomenės organizacijų galimybes gauti finansavimą pagal naująją daugiametę finansinę programą, tačiau mano, kad teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms skirta suma ir pilietinės visuomenės organizacijoms numatytos lėšos yra nepakankamos (16).

4.9. Naujas Sąjungos biudžeto apsaugos mechanizmas, taikomas tais atvejais, kai visuotiniai teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse trūkumai daro arba gali padaryti neigiamą poveikį biudžetui

4.9.1.

EESRK palankiai įvertino šį pasiūlymą ir rekomendavo labiau įtraukti EESRK (17). Be to, EESRK pasiūlė iš dalies pakeisti pasiūlymą ir į jį įtraukti platesnę teisinės valstybės principo sąvoką, kuri apimtų pagrindinių teisių apsaugą ir kuria būtų užtikrinama pliuralistinės demokratijos apsauga.

4.9.2.

Tačiau EESRK rekomenduoja šiuo atveju būti itin atsargiems siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis galutiniam paramos gavėjui. Svarbu nepamiršti savo valstybėje narėje itin keblioje padėtyje esančių nepriklausomų organizacijų ir joms skirti specialią paramą.

4.10. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuratūra

4.10.1.

Korupcija yra vienas iš teisinei valstybei kylančių iššūkių. Todėl ES turi užtikrinti, kad jos lėšomis nebūtų piktnaudžiaujama arba kad jos nesudarytų sąlygų korupcijai.

4.10.2.

Šiuo metu OLAF tyrimus gali atlikti tik valstybių narių prokurorai (18) ir tik 45 proc. tyrimų atvejų vykdomas baudžiamasis persekiojimas (19). Todėl EESRK remia naująją Europos prokuratūrą (20) ir ragina visas ES šalis prie jos prisijungti (21).

4.10.3.

Pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, apie pažeidimus pranešantys asmenys ir žurnalistai atlieka svarbų vaidmenį atskleidžiant sukčiavimo atvejus, todėl EESRK dar kartą pabrėžia struktūrinio dialogo su pilietine visuomene ir didesnės finansinės bei politinės paramos šiems subjektams svarbą.

4.11. Stojimo į ES procesas ir kaimynystės politika

4.11.1.

2011 m. ES pradėjo taikyti naują požiūrį į Europos kaimynystės priemonės lėšas, siekdama paraginti šalis partneres prisiimti su ES vertybėmis ir politinėmis reformomis susijusius įsipareigojimus (22).

4.11.2.

Politinės sąlygos yra teigiamas Europos kaimynystės politikos aspektas ir jis yra veiksmingas šalių, kurios yra suinteresuotos reforma, atžvilgiu.

4.11.3.

ES turi tvirtai laikytis savo įsipareigojimo dėl politinių sąlygų kaimynystės politikoje ir stojimo į ES procese. Kad jos nesumažėtų patikimumas, tuos pačius kriterijus ji turi taikyti ir Sąjungos viduje. Labai svarbu, kad bet kuri Europos Sąjungos nare pageidaujanti tapti šalis tvirtai įsipareigotų puoselėti Europos vertybes. Narystės siekiančios šalys turi atitikti Kopenhagos kriterijus (23). Svarbu, kad ES labai griežtai užtikrintų šių reikalavimų vykdymą. Teisinės valstybės stiprinimas yra ne tik institucijų klausimas, tam būtini pokyčiai visuomenėje.

5. Pasiūlymai ateičiai

5.1.

Nuo 2016 m. EESRK remia sumanymą sukurti ES lygmens mechanizmą, skirtą stebėti, kaip laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių (24).

5.2.

EESRK mano, kad gyvybiškai svarbu sukurti teisiškai privalomą Europos mechanizmą – sistemą, kurioje aktyviai dalyvautų Komisija, Parlamentas ir Taryba ir kurioje EESRK atliktų svarbų vaidmenį atstovaudamas pilietinei visuomenei. Šis mechanizmas papildys esamas priemones (25) ir turėtų apimti prevencinį komponentą, kad suinteresuotieji subjektai (įmonės, profesinės sąjungos, pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir viešosios valdžios institucijos) ir ekspertai galėtų nustatyti trūkumus, jei jų atsiranda nacionaliniu lygmeniu, ir aptarti, kaip juos šalinti, ankstyvuoju etapu. Toks mechanizmas taip pat padėtų užtikrinti institucijų dalijimąsi našta ir padidintų bendrą atsakomybę už ES veiksmus šioje srityje.

5.3.

EESRK vaidmenį šioje srityje reikėtų vertinti atsižvelgiant į unikalią jo sudėtį ir galimybę tarpininkauti ES ir nacionaliniam lygmenims. Kaip pagrindinis pilietinės visuomenės atstovas jis atstovauja organizacijoms, kurios ryžtingai gina teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, taip pat socialiniams partneriams ir kitiems svarbiems ekonominiams ir socialiniams subjektams bei jų nacionalinėms bei europinėms organizacijoms. Taigi, skatinimo, prevencijos ir reagavimo srityje EESRK gali suteikti akivaizdžios pridėtinės vertės kaip specifinių vietos lygmens duomenų ir įžvalgų šaltinis, kuris nesidubliuoja su kitais susijusiais šaltiniais.

5.4.

Visų pirma EESRK jau pats pradėjo organizuoti tiriamąsias misijas, siekdamas susidaryti bendrą įspūdį, kaip pilietinė visuomenė pavienėse valstybėse narėse suvokia problemas. EESRK ketina nuvykti į visas 28 valstybes nares (26) ir šį rudenį pateikti ataskaitą su išvadomis apie pirmas penkias aplankytas šalis. Nors šie vizitai rengiami ne pagal stebėsenos mechanizmą, jie labai naudingi siekiant išgirsti nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę. Todėl kaip papildomą priemonę EESRK siūlo pripažinti ir sustiprinti esamas pilietinės visuomenės platformas ir visuomenines organizacijas. Dabartinėmis aplinkybėmis būtina užtikrinti, kad iš jų girdėtųsi daugiau balsų.

5.5.

Be to, Europos lygmeniu, dalyvaujant EESRK, turėtų būti rengiamas metinis suinteresuotųjų subjektų forumas pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais, kad, pirma, ES sprendimus priimantys asmenys galėtų tiesiogiai iš vietos lygmens organizacijų iš anksto gauti įspėjimus apie ES sutarties 2 straipsnio vertybėms kylančias grėsmes ir kad, antra, būtų sudarytos palankesnės sąlygos abipusiam mokymuisi, pasitikėjimo stiprinimui ir bendradarbiavimui tarp nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, įmonių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės organizacijų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir viešosios valdžios institucijų. Šio suinteresuotųjų subjektų forumo formatas ir darbo tvarka turėtų remtis esamais Europos migracijos forumo ir Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos modeliais. EESRK forumui teiktų sekretoriato paslaugas ir kartu su Europos Komisija organizuojamus forumo susitikimus rengtų savo patalpose.

5.6.

EESRK mano, kad atsižvelgiant į dabartines aplinkybes būtina stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų balsą, nes tai leistų joms taikyti išankstinio perspėjimo sistemą. Priešingai nei metinio kolokviumo pagrindinių teisių klausimais, apimančio tam tikrą pagrindinių suinteresuotųjų subjektų skaičių, atveju EESRK forumą ketinama atverti visiems ir taip paskatinti viešas diskusijas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus, deja, riboja Chartijos 51 straipsnis, leidžiantis įsikišti tik tam tikrais ES sutarties 2 straipsnio pažeidimo atvejais. Šios agentūros forume daugiausia dalyvauja žmogaus teisių organizacijos, o EESRK neapsiriboja žmogaus teisių sritimi ir apima taip pat kitas organizacijas, įskaitant socialinius partnerius, ir turi patirties bendraujant su Europos, nacionalinio ir vietos lygmens organizacijomis sprendžiant labai įvairius klausimus. Tai suteikia pridėtinės vertės užtikrinant pilietinės visuomenės įvairovę ir gyvybingumą dalyvaujant svarbiems ekonominiams subjektams.

5.7.

Reikėtų atsižvelgti ir į ekonominius teisinės valstybės aspektus. Tarpusavio pasitikėjimas yra vertybė, kurios vertę sunku apskaičiuoti vien ekonomine išraiška, tačiau akivaizdu, kad nepakankamas pasitikėjimas, susijęs su politine įtaka teisminėse institucijose ar korupcija, turi neigiamų ekonominių pasekmių. EESRK ragina Europos Komisiją labiau akcentuoti teisinės valstybės principo nykimo pasekmes visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant verslo sektorių, ir apie tai surinkti daugiau duomenų bei juos analizuoti. Teisinis netikrumas, neskaidri teisėkūra, nesąžininga konkurencija, diskriminacinė prieiga prie viešųjų rinkų ir realių galimybių pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nebuvimas – tai teisinės valstybės principo nykimo pasekmių verslo sektoriui pavyzdžiai, kurie turėtų būti nuodugniau išnagrinėti atliekant ES analizę ir imantis atsakomųjų priemonių, be kita ko, per Europos semestrą.

5.8.

Aktualus klausimas – būtinybė labiau remti pilietinės visuomenės organizacijas (pagrindinis priežiūros organizacijų finansavimas). Svarbu, kad ES apsvarstytų būdus, kaip būtų galima remti pilietinės visuomenės organizacijas ir tiriamosios žurnalistikos bei žiniasklaidos atstovus, stebinčius ir pranešančius apie 2 straipsniui kylančią grėsmę. EESRK mano, kad organizacijų, skatinančių 2 straipsnyje išdėstytų vertybių puoselėjimą valstybėse narėse, finansavimo priemonė yra būtina siekiant visuomenės pritarimo šioms vertybėms. Atsižvelgdamas į tai, EESRK atkreipia dėmesį į savo nuomonę dėl pasiūlymų dėl naujo Teisingumo, teisių ir vertybių fondo (27) ir ragina Tarybą ir Europos Parlamentą remiantis sprendimu dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. gerokai padidinti šio fondo lėšas.

Briuselis, 2019 m. birželio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 88.

(2) OL C 34, 2017 2 2, p. 8.

(3) Nustatyti Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje 1993 m.

(4) OL C 81, 2018 3 2, p. 9.

(5) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2018 m. liepos 25 d. Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-216/18 PPU.

(6) SOC/605 – „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“(OL C 228, 2019 7 5, p. 24).

(7) Europos Komisija, komunikatas „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“, 2014 m. kovo 11 d.

(8) Europos Komisija, http://europa.eu/rapid/press-release_IP-19-1957_lt.htm, 2019 m. balandžio 3 d.

(9) Michel Waelbroeck ir Peter Oliver, Enforcing the Rule of Law in the EU: What can be done about Hungary and Poland?, 2018 m. vasario 9 d.

(10) Europos Komisija, komunikatas „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“, 2019 m. balandžio 3 d.

(11) Europos profesinių sąjungų konfederacija, pranešimas spaudai ETUC on European Semester Winter Package, 2019 m. vasario 27 d.

(12) Business Europe, Newsletter N°2019-13: A renewed role for the European Semester, 2019 m. balandžio 11 d.

(13) Europos Komisija, 2019 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 2019 m., p. 63: 3.3.3. Išvados dėl teismų nepriklausomumo.

(14) https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/effective-justice/rule-law/assistance-bulgaria-and-romania-under-cvm_en

(15) Tik šeši iš Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos pateiktų pavyzdžių siejami su teisine valstybe: nepriklausoma Bulgarijos prokuratūros analizė, negalios vertinimo Čekijoje, Graikijoje ir Lenkijoje reforma, Kroatijos teismų sistemos veiksmingumo didinimas, vidaus audito koordinavimo Rumunijoje gerinimas, pranešimų apie pažeidimus nagrinėjimo gerinimas Italijoje ir pagalba integruojant jaunus migrantus ir pabėgėlius Austrijoje.

(16) OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(17) OL C 62, 2019 2 15, p. 173.

(18) Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 1/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“.

(19) Organized Crime and Corruption Reporting Project, EC Adopts New Anti-Fraud Strategy, 2019 m. gegužės 1 d.

(20) Europos Komisija, komunikatas „Komisijos kovos su sukčiavimu strategija: aktyvesni ES biudžeto apsaugos veiksmai“, 2019 m. balandžio 29 d.

(21) Europos prokuratūra, tinklapis dėl politikos.

(22) Momin Badarna, The ENP and its Political Conditionality Instrument: is it ineffective?, Young European Federalists, 2018 m. rugsėjo 15 d.

(23) Europos Komisija, 2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos, 2018 m. balandžio 17 d.

(24) OL C 34, 2017 2 2, p. 8.

(25) Kaip pasiūlė Europos Parlamentas savo 2014 m. vasario 27 d. Rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.), P7_TA(2014)1773, pranešėjas Louis Michel, lapkričio 22 d., 9 punktas.

(26) 27 valstybes nares Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES.

(27) OL C 62, 2019 2 15, p. 178 dėl COM(2018) 383 final ir COM(2018) 384.

PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

3.7 punktas

Didžiausi iššūkiai kyla kelete valstybių narių, kuriose įtakingi politiniai veikėjai priešinasi teismų nepriklausomumui, taip pat institucijoms ir organizacijoms, kurios sudaro ir puoselėja pliuralistinę demokratinę sistemą. Komunikate nepakankamai atsižvelgiama į šį esminį aspektą, veikiau pasirenkant požiūrį, kad institucijos – parlamentai, vyriausybės ir ministerijos, konstituciniai teismai, profesinės organizacijos – yra atskirtos nuo politinės ir rinkiminės konkurencijos. Toks „pasyvus“ požiūris į partijų kovos politiką ir rinkimus užkerta kelią bet kokiems paaiškinimams, kodėl įtakingi veikėjai veikia prieš teisinę valstybę ir demokratiją ir nepaisant to atrodo populiarūs ir nesustabdomi. Demokratinėse šalyse kylančių teisinės valstybės problemų politiniai, kultūriniai ir sociologiniai aspektai yra labai svarbi sritis, į kurią iki šiol neatsižvelgta nei ES analizėje, nei atsakomuosiuose veiksmuose. Tai iš dalies paaiškina dabartinio požiūrio ir priemonių trūkumus, įskaitant ir procedūrą, taikomą pagal 7 straipsnio 1 dalį. Plėtodamas ryšius su visa pilietine visuomene, įskaitant socialinius partnerius, EESRK turi geras galimybes suteikti erdvę siekiant geriau išanalizuoti, diskutuoti ir reaguoti į šiuos politinius, sociologinius ir kultūrinius demokratijos ir teisinės valstybės problemų aspektus.

Paaiškinimas

Nuomonės autoriai, vertindami valstybių narių institucijas, žengia pernelyg toli. Siūloma formuluotė gali būti suprasta kaip institucijų, kurios turi užtikrinti pliuralistinės sistemos išsaugojimą, įžeidimas. Likusi dalis atspindi lūkesčius, siejamus su ES atliekama analize teisinės valstybės srityje.

Balsavimo rezultatai

Už	:	47
Prieš	:	141
Susilaikė	:	19

punktas

EESRK mano, kad gyvybiškai svarbu sukurti teisiškai privalomą Europos mechanizmą – sistemą, kurioje aktyviai dalyvautų Komisija, Parlamentas ir Taryba ir kurioje EESRK atliktų svarbų vaidmenį atstovaudamas pilietinei visuomenei. Šis mechanizmas papildys esamas priemones (1) ir turėtų apimti prevencinį komponentą, kad suinteresuotieji subjektai (įmonės, profesinės sąjungos, pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir viešosios valdžios institucijos) ir ekspertai galėtų nustatyti trūkumus, jei jų atsiranda nacionaliniu lygmeniu, ir aptarti, kaip juos šalinti, ankstyvuoju etapu. Toks mechanizmas taip pat padėtų užtikrinti institucijų dalijimąsi našta ir padidintų bendrą atsakomybę už ES veiksmus šioje srityje. Mechanizmą reikia taikyti atsargiai, kad jis nebūtų naudojamas dabartiniams politikos tikslams ir nesukeltų kultūrinių konfliktų.

Paaiškinimas

Siūlomu papildymu nesiekiama apriboti EESRK paramos šiam mechanizmui, bet jį reikėtų suprasti kaip papildomą pastabą dėl politinio neutralumo ir pagarbos kultūrų įvairovei.

Balsavimo rezultatai

Už	:	42
Prieš	:	153
Susilaikė	:	23

punktas

EESRK palaiko sumanymą sukurti ES lygmens mechanizmą, skirtą stebėti, kaip laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių. EESRK mano, kad gyvybiškai svarbu sukurti teisiškai privalomą Europos mechanizmą – sistemą, kurioje aktyviai dalyvautų Komisija, Parlamentas ir Taryba ir kurioje EESRK atliktų svarbų vaidmenį atstovaudamas pilietinei visuomenei. Šiame mechanizme turėtų būti numatytas prevencinis komponentas, kad ekspertai ir pilietinės visuomenės atstovai galėtų pateikti išankstinius įspėjimus dėl konkrečių poslinkių ir svarstyti pasiūlymus dėl sprendimų, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Toks mechanizmas taip pat padėtų užtikrinti institucijų dalijimąsi našta ir padidintų bendrą atsakomybę už ES veiksmus. Mechanizmą reikia taikyti atsargiai, kad jis nebūtų naudojamas dabartiniams politikos tikslams ir nesukeltų kultūrinių konfliktų.

Paaiškinimas

Siūlomu papildymu nesiekiama apriboti EESRK paramos šiam mechanizmui, bet jį reikėtų suprasti kaip papildomą pastabą dėl politinio neutralumo ir pagarbos kultūrų įvairovei.

Balsavimo rezultatai

Už	:	42
Prieš	:	153
Susilaikė	:	23

Toliau nurodyti skyriaus nuomonės sakiniai iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į asamblėjos priimtą pakeitimą, nors daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų pritarė pradinei teksto versijai (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio, 4 dalis):

3.12 punktas

Pablogėjus teisinės valstybės principo laikymuisi ir susidarius labai sudėtingai padėčiai, kai tam tikroje valstybėje narėje nesilaikoma įstatymų, itin svarbų vaidmenį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, apie pažeidimus pranešantys asmenys ir žurnalistai. Būtent jie užtikrina teisių nepažeidžiamumą, stebi padėtį ir praneša apie pažeidimus ir būtent piliečių lygmeniu jos gali siųsti išankstinio perspėjimo signalus. Todėl EESRK laikosi nuomonės, kad jų vaidmuo yra nepaprastai svarbus, kaip ir žiniasklaidos bei tiriamosios žurnalistikos vaidmuo. Norint užtikrinti tolesnę pažangą, būtinos pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos apsaugos priemonės. Pasiūlymai dėl jų vaidmens turi būti aiškiai įtraukti į pasiūlymus, kuriuos Komisija pateiks po svarstymų laikotarpio.

Balsavimo rezultatai

Už	:	122
Prieš	:	73
Susilaikė	:	20

punktas

Kuriant demokratijos ir teisinės valstybės kultūrą, svarbų vaidmenį atlieka švietimas – tiek formalusis, tiek neformalusis. Liberali d Demokratija ir teisinė valstybė turėtų būti kiekvieno Europos piliečio širdyje ir mintyse. EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti plataus užmojo komunikacijos, švietimo ir piliečių informavimo strategiją pagrindinių teisių, teisinės valstybės ir demokratijos klausimais.

Balsavimo rezultatai

Už	:	119
Prieš	:	73
Susilaikė	:	21

(1) Kaip pasiūlė Europos Parlamentas savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.),, pranešėjas Louis Michel, lapkričio 22 d., 9 punktas.

Top

Choose the experimental features you want to try