This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52019AE1772
Opinion of the European Economic and Social Committee on ‘Proposal for a Decision of the European Parliament and of the Council amending Decision No 1313/2013/EU on a Union Civil Protection Mechanism’(COM(2019) 125 final — 2019/0070 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo(COM(2019) 125 final – 2019/0070 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo(COM(2019) 125 final – 2019/0070 (COD))
EESC 2019/01772
OL C 282, 2019 8 20, p. 49–50
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
20.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 282/49 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo
(COM(2019) 125 final – 2019/0070 (COD))
(2019/C 282/08)
Pranešėjas Panagiotis GKOFAS
|
Prašymas pateikti nuomonę |
Europos Parlamentas, 2019 3 14 Taryba, 2019 3 27 |
|
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis |
|
Atsakingas skyrius |
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius |
|
Priimta skyriuje |
2019 5 23 |
|
Priimta plenarinėje sesijoje |
2019 6 19 |
|
Plenarinė sesija Nr. |
544 |
|
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė) |
171 / 01 / 04 |
1. Kontekstas
|
1.1. |
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 1313/2013/ES, buvo patvirtintas naujas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas skirtas užtikrinti bendradarbiavimą ir pagalbą didelių ekstremaliųjų situacijų atvejais ES viduje ir už jos ribų. Nuo 2001 m. ES civilinės saugos mechanizmas buvo aktyvuotas daugiau nei 300 kartų. Visos ES valstybės narės, dvi EEE šalys (Islandija ir Norvegija), taip pat Juodkalnija, Serbija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija yra civilinės saugos mechanizmo šalys, taip pat Jungtinės Tautos (2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa) ir atitinkamos tarptautinės organizacijos. Aktu numatoma sukurti papildomą išteklių rezervą „rescEU“, kad būtų galima teikti pagalbą tais atvejais, kai bendrų esamų pajėgumų nepakanka. „RescEU“apims visų pirma miškų gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus, taip pat išteklius, kuriais reaguojama į skubiosios medicininės pagalbos poreikius ir į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus. Civilinės saugos žinių tinklas, skirtas mokymui ir dalijimuisi žiniomis, taip pat bus strateginis pasirengimo ir prevencijos veiksnys. |
|
1.2. |
Šiuo pakeitimu rizikos prevencija turėtų būti pagerinta reikalaujant, kad valstybės narės toliau plėtotų savo rizikos valdymo pajėgumų ir rizikos valdymo planavimo vertinimą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės vienu metu nukenčia nuo tos pačios rūšies nelaimių, nepaisant to, ar tai būtų gamtinės ar sukeltos žmogaus, ar nelaimių, susijusių su nenumatytais klimato pokyčiais arba nenuspėjamais, dažnai pasikartojančiais dideliais žemės drebėjimais, kai žūsta žmonės ir masiškai griaunamos ekosistemos, civilinė ir viešoji infrastruktūra, ekonominė veikla ir mažosios įmonės (1). |
2. Išvados
|
2.1. |
EESRK palankiai vertina šį pasiūlymą peržiūrėti ir sustiprinti dabartinę Sąjungos civilinės saugos mechanizmo sistemą. |
|
2.2. |
Siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimo sąlygas ir sukurti bei organizuoti civilinės saugos žinių tinklą, EESRK gali konkrečiose patariamosiose grupėse padėti nuolat peržiūrėti rizikos vertinimo gaires pasitelkus atitinkamas tarpinstitucines iniciatyvas (pvz., „Pilietinės visuomenės metinį forumą dėl rizikos vertinimo, poveikio švelninimo, prevencijos ir pasirengimo“), bendradarbiaujant su pripažintais, reprezentatyviais socialiniais ir ekonominiais partneriais ir regioniniais tarpvalstybiniais atsparių miestų tinklais. |
|
2.3. |
EESRK prašo Tarybos, Parlamento ir Komisijos ištirti galimybes ir planuoti Europos mokymo centro ir žinių centro, susijusio su esamomis nacionalinėmis ir regioninėmis struktūromis, įskaitant kompetencijos centrus, specializuotus, nepriklausomus mokslinių tyrimų tinklus ir kitus ekspertus, galinčius nedelsiant parengti intervencijos priemonių analizę neįprastų nelaimių atvejais, įgyvendinimą. Šis centras ir žinių centras galėtų būti nuolat atnaujinama, konkreti ir prieinama priemonė, skirta jaunų specialistų ir patyrusių savanorių pagrindiniams rizikos mažinimo gebėjimams ugdyti, vietos atsparių bendruomenių parengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje, jei įmanoma, įtraukiant trečiąsias šalis, ypač kaimynines šalis, pažeidžiamas grupes atokiose vietovėse, judumo ir turizmo subjektus, žiniasklaidą ir kt. |
|
2.4. |
EESRK mano, kad būtina tinkamai integruoti naujus Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tikslus ir metodą į esamą struktūrinę ir investicijų politiką. Labai svarbu užtikrinti tinkamą teritorinį ir bendruomenės inicijuojamą aspektą (ypač atokiose, salų, kalnuotose ir kaimo vietovėse). Vietos bendruomenės veiksmai yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas apriboti nelaimės padarytą žalą. |
Briuselis, 2019 m. birželio 19 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
pirmininkas
Luca JAHIER
(1) Atkreipiame dėmesį į 2018 m. vasario 10 d. Neapolyje surengtą seminarą, kurį surengė EESRK ir Europos Komisija (Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD), bendradarbiaujant su Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos atstovais, RK atstovais, pilietinės visuomenės organizacijomis (WWF, CIME), nacionalinėmis MVĮ organizacijomis (GSEVEE, CMA Corse, CNA) ir profesinėmis sąjungomis, mokslininkais, besispecializuojančiais ES klausimais, ir nacionaliniais mokslininkais, mokslinių tyrimų ir mokymo tinklais (Sapienza universitetu, Federico II universitetu, Avinjono MVĮ akademija, Anodos centru), ES atsparių miestų ir regionų tinklais (Atėnų, Neapolio ir Salonikų), žiniasklaida ir specializuota spauda.