52019AE0069

EUR-Lex

Prístup k právu Európskej únie

Tento dokument je výňatok z webového sídla EUR-Lex

EUROPA
EUR-Lex domovská stránka
EUR-Lex - 52019AE0069 - SK

Pomoc

Pomôcky pri vyhľadávaní

Potrebujete viac možností vyhľadávania? Použite Rozšírené vyhľadávanie

Dokument 52019AE0069

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui Investicijų planas Europai: rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai (COM(2018) 771 final)

EESC 2019/00069

OL C 282, 2019 8 20, s. 20 – 26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Úradný vestník

20.8.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/20

(COM(2018) 771 final)

(2019/C 282/04)

Pranešėjas: Petr ZAHRADNÍK

Bendrapranešėjis Javier DOZ ORRIT

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 2 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 6 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 6 19
Plenarinė sesija Nr.	544
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	180/0/8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK iš esmės palankiai vertina Investicijų planą Europai, nes juo prisidedama prie investicijų ES skatinimo ir veiksmingesnio ribotų finansinių išteklių panaudojimo strateginėms visos Europos investicijoms, kaip naujo ES lėšų perskirstymo būdo. EESRK rekomenduoja ES užsibrėžti investicijų tikslą kaip vieną iš ilgalaikės ir tvarios investicijų politikos kriterijų; šį investicijų tikslą būtų galima įtraukti į reguliarų Europos semestro ciklą ir kasmet įvertinti.

1.2.

Investicijų planu Europai ir apskritai valdžios institucijų skatinamomis investicijomis turėtų būti siekiama remti ES strateginius tikslus, įskaitant: a) didesnės tvarios ekonominės ir socialinės valstybių narių konvergencijos skatinimą, b) tvarias investicijas, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, c) palankesnes sąlygas sąžiningam perėjimui prie ekologijos ir skaitmeninei pertvarkai, d) Europos šalių ekonominio atsparumo stiprinimą, e) strateginės infrastruktūros kūrimą, f) našumo, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų, švietimo ir profesinio mokymo skatinimą, g) socialinių investicijų didinimą ir h) paramą Europos ekonomikos konkurencingumui pasaulyje. EESRK mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus geografiniu ir sektorių požiūriu, reikėtų tolesnių gairių.

1.3.

Skubiai įdiegus bendrą klasifikavimo sistemą ir rodiklius, kurie padėtų nustatyti veiklos tvarumo lygį, remiantis JT darnaus vystymosi tikslais ir 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, būtų galima padėti investuotojams nukreipti jų investicijų srautus į tvarią veiklą (1).

1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad inovatyvios finansinės priemonės turi didžiulį potencialą remti sritis, kurias apima siūloma programa „InvestEU“. Komitetas tiki programos „InvestEU“ ir būsimų centralizuotai valdomų programų (pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Europos horizontas“) sąveika, pirmenybę teikiant grąža grindžiamos priemonės naudojimui. Tam reikia supaprastinti reglamentavimą, derinant keletą programų ar projektų.

1.5.

Vienas iš svarbiausių programos „InvestEU“ pridėtinės vertės aspektų yra parama didelio masto Europos projektams (SESAR, ERTMS, ES pažangiųjų tinklų), grindžiamiems privačiojo sektoriaus lėšų panaudojimu, kuriems įgyvendinti vis dėlto taip pat reikia Komisijos veiksmų, kad būtų sukurta tinkama reglamentavimo ir finansinė sistema. Komisija turėtų stengtis įtraukti valstybes nares į šių projektų įgyvendinimo procesą.

1.6.

EESRK mano, kad šiuo metu ES turėtų būti pasirengusi prisiimti didesnę riziką, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų ir būtų pasiektas aukštesnis gyvenimo lygis. Todėl Komitetas rekomenduoja daugiametėje finansinėje programoje nustatyti didesnius įsipareigojimus šios priemonės srityje.

1.7.

EESRK labai pritaria Komisijos pastangoms nustatyti pagrindines kliūtis intensyvesnei investicinei veiklai bendrosios rinkos aplinkos srityse, integruojant infrastruktūros, švietimo ir įgūdžių reikalavimus ir suderinant valstybės pagalbos taisykles.

1.8.

Tačiau Komitetas mano, kad norint įveikti ES investicijų deficitą, kuris yra vienas rimčiausių pavojų būsimai Europos ekonomikai, reikės didesnių finansinių ES, valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pastangų. Todėl jis ragina ES valdžios institucijas stiprinti programos „InvestEU“ finansinius pajėgumus 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje.

1.9.

Komitetas mano, kad būtina dėti daugiau pastangų ir labiau susieti ESIF (arba atitinkamai programą „InvestEU“) su kitomis ES ir valstybių narių investicijų programomis, skatinant būtiną sąveiką, vengiant jų dubliavimosi ir kartojimosi bei nukreipiant investicijas taip, kad būtų įgyvendinti konkretesni tikslai.

1.10.

EESRK siūlo išplėsti programos „InvestEU“ taikymo sritį siekiant suteikti Europos bendrovėms reikiamas garantijas, kad jos galėtų investuoti už ES ribų ir skatinti ES prekybą.

1.11.

EESRK primygtinai rekomenduoja, kad Komisija dėtų daugiau pastangų didindama Europos įmonių ir piliečių informuotumą apie Investicijų plano Europai naudą, ypač MVĮ, kad jie sužinotų apie ES indėlį.

2. Bendrosios pasiūlymo aplinkybės ir pagrindiniai faktai

2.1.

Šioje nuomonėje tiesiogiai remiamasi išvadomis, pateiktomis nuomonėje dėl programos „InvestEU“ (2), taip pat kitose nuomonėse dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos ir dėl ES ekonominės ir investicinės veiklos rezultatų (3). Todėl šiose nuomonėse aiškiai išdėstytos išvados nebus kartojamos šiame dokumente, kuriame joms netiesiogiai pritariama.

2.2.

Europos Komisijos komunikate „Investicijų planas Europai: rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ visapusiškai pritariama priimtos nuomonės dėl programos „InvestEU“ (4) išvadoms, visų pirma šiems aspektams:

—	investicinė veikla yra vienintelis svarbus makroekonominis rodiklis, kuris nepasiekė prieš 2006–2007 m. krizę buvusio lygmens, todėl visiškai pagrįsta ir teisėta skatinti naudoti visas atitinkamas priemones jai remti;

—	finansinės priemonės investicijoms remti sukūrimas remiantis garantijų principu yra didelė naujovė finansuojant didelio masto viešojo intereso investicijų projektus;

—

šiuo tikslu labai naudinga ir pageidautina naudoti privačiojo sektoriaus kapitalą. Tačiau netinkamai sukurtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės galiausiai gali kainuoti daugiau nei tiesiogiai viešųjų tarnybų teikiamos tos pačios paslaugos. Pirmenybę reikėtų teikti viešosioms investicijoms į aukštos kokybės, įperkamas ir prieinamas viešąsias paslaugas ES,

—	paramą reikėtų teikti ne tik vidaus investicijoms, bet ir investicijoms, turinčioms reikšmingą tarpvalstybinį aspektą. Šis modelis taip pat gali būti naudojamas ES plėtros investicijoms įgyvendinti už ES ribų,

—	investicinės veiklos poveikį gali padidinti struktūrinių reformų įgyvendinimas valstybių narių ir visos ES mastu,

—	investicijos turėtų atitikti bendrosios rinkos poreikius, jei reikia, visais jos aspektais, finansų rinkų, transporto ir energetikos infrastruktūros veikimą ir žmogiškųjų išteklių parengtį šiems iššūkiams atremti.

2.3.

Europos Komisijos komunikato užmojai yra platesni nei paprastai, nes jame atsižvelgiama į būtinybę šalinti kliūtis, trukdančias grįžti prie didesnių investicijų ir veiksmingiau naudoti finansines priemones investicijoms remti.

2.4.

Nors reglamento dėl programos „InvestEU“ projekte iš esmės nagrinėjami šios priemonės techniniai parametrai, Komisijos komunikate daugiausia dėmesio skiriama ekonominėms, socialinėms ir politinėms aplinkybėms, taip pat aplinkos, kurioje priemonė bus naudojama, analizei ir apibūdinimui. EESRK pritaria šiam bendram požiūriui.

2.5.

Pirmasis pagrindinis J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetas (nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. pradžios) buvo padėti po krizės pašalinti arba sumažinti investicijų deficitą ES. Be pakankamų ir pelningų investicijų ateityje nebus galima užtikrinti Europos ekonomikos klestėjimo ir gebėjimo pasauliniu lygmeniu konkuruoti ekonomikos srityje. Dėl šios priežasties buvo priimtas ir įgyvendinamas projektas „Investicijų planas Europai“, kuris po 2020 m. iš esmės bus įtvirtintas programoje „InvestEU“. Jos pagrindas yra finansinė priemonė, sukurta remiantis biudžeto garantija. EESRK mano, kad ši priemonė yra tinkama ne tik investicijoms ES užtikrinti, bet ir gali būti labai veiksminga ES platforma investiciniams projektams už ES ribų plėtoti ir remti (atsižvelgiant į naujus 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos tikslus, susijusius su išorės veiksmais, globalizacija ir didesniu išorės projektų skaičiumi).

2.6.

Investicijų pelningumas ir veiksmingumas priklauso nuo patikimos ekonominės struktūros. Taigi struktūrinės reformos yra laikomos būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad investicijos darytų numatomą poveikį. Dideli struktūriniai trūkumai kelia daugybę kitų kliūčių – reguliavimo, administracinių, kliūčių sąžiningai konkurencijai ir t. t. Tai didelės kliūtys tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu.

2.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES remia kuo atviresnę aplinką tiek investicijoms, tiek prekybai, su sąlyga, kad bus užtikrintos darbo ir socialinės teisės ir aplinkos apsauga. Tačiau kartu Komitetas daug dėmesio skiria vis didesnei pasaulinei politinei ir strateginei rizikai, su kuria gali būti susijusios kai kurios užsienio investicijos. EESRK palankiai vertina ir remia tam tikrų užsienio investicijų apsaugos funkcijos, kurios pagrindinis tikslas būtų susijęs ne su verslu ar ekonomika, o su politika ir valdžia, sukūrimą.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina Investicijų plano Europai naudą, visų pirma dėl šių aspektų:

—

krizės metu privataus finansavimo procesas buvo sustabdytas, todėl nebuvo patenkinti finansiniai poreikiai. Investuotojai pradėjo daug atsargiau ir atidžiau vertinti riziką. Investicijų planas Europai pasiteisino kaip tinkama, saugi, praktiška ir kruopščiai apsvarstyta platforma investicijoms skatinti ir privačiam finansavimui pritraukti,

—	Investicijų planas Europai buvo buvo naudingas tiksliai ir sistemingai rinkos nepakankamumo ar nepalankios investavimo aplinkos stebėsenai ir padėjo pritaikyti rizikos suvokimą prie būtinybės šį klausimą spręsti su rinka suderinamu būdu,

—

Europos Komisijos komunikate minimi remiamų projektų pavyzdžiai aiškiai rodo, kad be Investicijų plano Europai ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) nebūtų pavykę privataus kapitalo be pakankamų garantijų ir tinkamo rizikos draudimo (nebent filantropiniais tikslais) nukreipti į tokio tipo projektus, o viešieji ištekliai tokioms iniciatyvoms būtų buvę riboti,

—	pagal Investicijų planą Europai ir ESIF reikalaujama, kad būtų atliekamas projektų tiesioginės finansinės grąžos tyrimas, taigi jie turi atitikti minimalius privalomus kokybės standartus.

3.2.

2018 m. bendros viešosios ir privačios investicijos ES sudarė 20,5 % ES BVP, tačiau tai vis vien daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažiau nei 2007 m. Lėtą investicijų santykio atkūrimą nuo 2013 m. lėmė ir viešojo, ir privataus sektoriaus investicijos.

3.3.

Viešojo sektoriaus investicijos 27 ES valstybėse narėse 2014–2018 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,86 % BVP (2,68 % euro zonoje), palyginti su 3,4 % BVP 2009–2013 m. (3,2 % euro zonoje) (5). Visų pirma, grynojo pagrindinio kapitalo formavimas 2014–2017 m. dažniausiai buvo neigiamas, ir tai rodė mažėjančias viešojo kapitalo atsargas. Kadangi tai prieštarauja Investicijų plano Europai tikslams makroekonominiu lygmeniu, EESRK ragina Europos Komisiją imtis priemonių, kad būtų skatinamos viešosios investicijos valstybių narių lygmeniu. Šios priemonės turėtų būti įtrauktos į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kartu su kitomis atitinkamomis Europos semestro priemonėmis.

3.4.

Didžiausia investicijų deficito dalis susidarė dėl privačiojo sektoriaus investicijų. Todėl bendras Investicijų plano mastas nuo pat pradžių buvo per siauras. Per penkerių metų laikotarpį Europos Sąjunga planuoja sutelkti 500 mlrd. EUR investicijų, kurios sudarytų 100 mlrd. EUR arba maždaug 0,6 % ES BVP per metus.

3.5.

EESRK žino, kokia yra grąžinamųjų finansinių priemonių, skirtų investicinei veiklai ES remti, taikymo sritis ir kokios yra jų teikiamos dar neišnaudotos galimybės. Pavyzdžiui, jos yra veiksmingesnio ir patogesnio turimų lėšų naudojimo pagrindas. Skirtingai nuo subsidijų, tai yra grąžinamosios lėšos, kurias galima panaudoti vėliau ir pakartotinai atsižvelgiant į apyvartą. Be to, numatomas pinigų politikos sugriežtinimas ir sumažėjusios galimybės gauti kreditą gali dar labiau padidinti jų patrauklumą. Jei šios lėšos būtų tinkamai tvarkomos ekonominės politikos ir valdymo požiūriu, jos galėtų padėti sukurti tvirtą finansinį pagrindą itin ilgalaikei (net kelis dešimtmečius trunkančiai) paramai viešojo intereso investicijoms (būtina apibrėžti, ką reiškia viešasis interesas; šiuo metu vyrauja požiūris, kad finansinės priemonės yra tinkamos, jei jomis galima pašalinti įvairių rūšių rinkos nepakankamumą). Finansinių priemonių plėtojimas taip pat padeda skatinti finansinių produktų,esamų nacionalinėse rinkose ir visos Europos finansinio tarpininkavimo rinkoje, įvairinimą ir padidinti šių priemonių bei turimų finansinių produktų ir sprendimų įvairovę.

3.6.

Kartu EESRK pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima remti toli gražu ne kiekvieną projektą (bendras tinkamumo kriterijus yra rinkos sąlygos ir įvairios rinkos nepakankamumo rizikos formos). Tais atvejais, kai projektas yra vertas paramos taikant finansines priemones, poveikis užtikrinamas trimis pagrindiniais būdais:

—	teikiant paramą projektui, kuriuo galima pasiekti papildomos ir apčiuopiamos naudos (pvz., didinti pelningumą, našumą). Šiuo atveju paramos gavėjai beveik visuomet yra individualios įmonės arba jų grupės, pavyzdžiui, branduoliai,

—	lėšos taupomos įgyvendinant esamus procesus (pvz., mažinant energijos paklausą, sąnaudas ir einamąsias išlaidas optimizuojant procesus). Šiuo atveju viešojo sektoriaus įstaigos gali būti remiamos finansinėmis priemonėmis, kaip ir verslo subjektai,

—	užtikrinant tam tikro produkto ar paslaugos vartotojų finansinį dalyvavimą. Toks dalyvavimas gali būti remiamas ir tiksline subsidija arba kita nacionaline ar regionine paramos programa, kuri sudaro sąlygas finansinės priemonės grąžinamumui.

3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į esminę Europos Komisijos komunikato dalį, kurioje nagrinėjamas esamų kliūčių nustatymas. Tai visų pirma yra bendrosios rinkos kliūtys ir poreikis ją toliau stiprinti bei šalinti kliūtis (tiek įveikiant esamas administracines ir reguliavimo kliūtis, tiek technologiniu požiūriu modernizuojant bendrąją rinką įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką ir susijusią įgyvendinimo strategiją). Be to, Komitetas atsižvelgia į kapitalo rinkų vystymosi potencialą ir jų įtraukimą į kapitalo rinkų sąjungą. Taip pat yra kliūčių ir galimybių integruoti transporto ir energetikos infrastruktūrą, plėtojant transeuropinius tinklus (TEN) arba remiantis energetikos sąjunga. Be to, svarbu nepamiršti žmogiškojo aspekto ir darbuotojų švietimo bei įgūdžių reikalavimų (atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus), taip pat valstybės pagalbos taisyklių suderinimo. Sinergijos optimizavimo pagal 2021–2027 m. DFP požiūriu, EESRK taip pat pažymi, kad būtina užtikrinti kuo didesnę atitiktį ESI fondams.

3.8.

EESRK mano, kad būtina dėti daugiau pastangų ir užtikrinti didesnį ESIF (arba atitinkamai programą „InvestEU“) ir kitų Europos Sąjungos ir valstybių narių investicijų programų nuoseklumą. Tai padės skatinti būtiną sąveiką ir išvengti programų dubliavimosi.

3.9.

Viešai skatinamos investicijos turėtų būti nukreiptos į konkrečius tikslus, kurie aiškiai ir strategiškai nustatyti Europos lygmeniu, siekiant įgyvendinti Sąjungos strateginius tikslus. Sritys, kurios bus remiamos, išdėstytos šio dokumento 1.2 punkte. Atsižvelgdamas į tai EESRK mano, kad įgyvendinant ESIF ir būsimą programą „InvestEU“ reikės papildomų gairių, visų pirma dėl kreditų paskirstymo sektoriams.

3.10.

Konkrečiai kalbant apie Europos Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, skubus sunormintos klasifikavimo sistemos ir rodiklių, kurie padėtų nustatyti veiklos tvarumo lygį, diegimas turi būti grindžiamas holistiniu požiūriu į ekonominės veiklos ir investicijų poveikį aplinkos tvarumui ir efektyviam išteklių naudojimui, taip pat socialiniams ir valdymo tikslams atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus ir 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas. Šis požiūris turėtų padėti investuotojams nukreipti savo investicijų srautus į tvarią veiklą, kuri sudaro sąlygas visiškai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. (6).

3.11.

Pirminis J.-C. Junckerio planas buvo skirtas garantuoti arba taikyti 21 mlrd. EUR vertės finansinio stabilumo stiprinimo priemonę siekiant pritraukti iki 315 mlrd. EUR investicijų. Programoje „InvestEU“ Komisija siūlo taikyti 38 mlrd. EUR vertės (+ 9,5 mlrd. EUR iš finansinių partnerių) finansinio stabilumo stiprinimo priemonę siekiant pritraukti iki 650 mlrd. EUR. Iš pirmo žvilgsnio pagal programą „InvestEU“ padvigubinami J.-C. Junckerio plano pajėgumai, be to, valstybėms narėms suteikiama galimybė skirti iki 5 % savo sanglaudos politikos asignavimų keturiems garantijų skyriams. EESRK palankiai vertina šią sustiprintą priemonę, tačiau mano, kad 15,2 mlrd. EUR įsipareigojimas, kuris sudaro 1,2 % kitos DFP, nėra pakankamas, kad būtų pasiektas tikslas padidinti investicijas iki prieš krizę buvusio lygio. Pavyzdžiui, 2 % (25,2 mlrd. EUR) įsipareigojimas galėtų padėti papildomai pritraukti daugiau kaip 1 trln. EUR viešojo ir privataus sektoriaus investicijų.

3.12.

Reikia skatinti ir remti Europos bendrovių ir konsorciumų dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose ir viešuosiuose pirkimuose. Programos „InvestEU“ taikymo sritis galėtų būti išplėsta, kad apimtų visas geografines sritis ir suteiktų garantijų Europos bendrovėms, investuojančioms už ES ribų. Tai galėtų būti pirmasis realus atsakas į iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK rekomenduoja skirti pakankamai dėmesio tam, kad nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų pašalintos kliūtys laikantis subsidiarumo principo.

4.2.

EESRK ragina Europos Komisiją aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti galimybes integruoti ESIF, būsimą programą „InvestEU“ ir ESI fondus. Pasiūlyme dėl reglamento ne kartą minima DFP programų ir skyrių sąveika, tačiau realios sąlygos šiai sąveikai yra daug nepalankesnės. Dabartinė praktika rodo, kad galimybės derinti ESIF su ESI fondais yra ribotos. EESRK nemano, kad tai turėtų tęstis, ir siūlo nustatyti aiškias taisykles, kurios leistų tam pačiam projektui naudoti ESI fondus (subsidijos forma) ir ESIF lėšas (finansinės priemonės forma).

4.3.

EESRK ragina Europos Komisiją skatinant išplėsti ESIF lėšų naudojimą, visapusiškai atsižvelgti į investicijas. Valstybėms narėms turi būti sudarytos sąlygos sutelkti būtinų fiskalinių išteklių viešosioms investicijoms. Kadangi pagal galiojančias Europos Sąjungos fiskalines taisykles išlaidos yra automatiškai susijusios su mokestinėmis pajamomis, Europos Komisija turi imtis ryžtingų veiksmų, kad veiksmingai kovotų su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir neteisėta mokesčių rojų veikla. Visų pirma reikia panaikinti nesąžiningą mokesčių konkurencijos praktiką, kurią šiandien taiko kai kurios valstybės narės, skatinančios agresyvų tarptautinių bendrovių mokesčių planavimą.

4.4.

Tam tikros rūšies investicijos, pavyzdžiui, į viešojo sektoriaus infrastruktūrą, gali būti teikiamos veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis visuomenei, naudojantis viešojo sektoriaus lėšomis, o ne viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis. Tokiu atveju Europos Komisija raginama suteikti valstybėms narėms galimybę pakankamai investuoti, nesumažinant socialinių išlaidų. Atsižvelgiant į ilgalaikę racionalią valstybės finansų teoriją ir praktiką, ateities kartos, gausiančios naudos iš dabartinių investicijų, turėtų sumokėti deramą savo dalį šiuo metu išleidžiant Vyriausybės obligacijas. Jei viešojo sektoriaus investicijas finansuotų tik dabartinė karta taikant didesnius mokesčius ar mažesnes valdžios sektoriaus išlaidas, dabartinėmis sąlygomis tai būtų nepagrįstai pernelyg didelė našta. Praktiškai tai reiškia, kad Stabilumo ir augimo paktas taptų lankstesnis taikant vadinamąją auksinę taisyklę: viešųjų investicijų išlaidos nebus apskaitomos siekiant apskaičiuoti valstybės biudžeto deficito tikslus. Lankstus požiūris į iš naujo pakoreguoto Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą, kurį Komisija pradėjo taikyti nuo 2014 m., darė teigiamą poveikį augimui. Jį reikėtų ir toliau taikyti ir orientuoti į investicijas, kurios yra labai svarbios visuomenei.

4.5.

Ekonominės ir pinigų sąjungos reforma gali užtikrinti reikiamą tinkamos investicijų politikos valdymą. Visų pirma, baigus kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą ir pradėjus veikti jų priemonėms, galima padėti finansuoti įmones, visų pirma MVĮ. EESRK mano, kad tai yra neatidėliotina, ir apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos vėlavimo priimti sprendimą šiuo klausimu.

4.6.

EESRK mano, kad reikės papildomų gairių dėl ESIF paramos paskirstymo sektoriams ir būsimos programos „InvestEU“. Komiteto nuomone, investicijoms turėtų būti teikiama pirmenybė trijuose sektoriuose: a) Europos žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos modelio kūrimo, b) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, c) švietimo ir mokymo. Siekiant užtikrinti teisingą perėjimą prie perspektyvaus žaliosios ekonomikos ir socialinio modelio, socialinio pobūdžio investicijos turėtų būti skatinamos laikantis aukšto lygio grupės rekomendacijų dėl investicijų į socialinę paramą ir pagalbą (7).

4.7.

Europos Audito Rūmų (EAR) ir Europos investicijų banko (EIB) atlikti kai kurių infrastruktūros ir inovacijų linijos projektų pavyzdžių auditai parodė, kad apie trečdalį projektų buvo galima visiškai finansuoti iš kitų nei ESIF išteklių. Projektų vykdytojai dažniausiai renkasi ESIF dėl mažesnių finansavimo išlaidų ir iš dalies dėl ilgesnio paskolų grąžinimo termino.

4.8.

Projekto, kuris būtų buvęs įgyvendintas ne ESIF lėšomis, įtraukimas kaip papildomo projekto ESIF atžvilgiu atitinka bendrą, ne techninį papildomumo supratimą. Kyla klausimų dėl papildomumo apibrėžties ir praktinio taikymo ESIF reglamente ir praktikoje realiosios ekonomikos atžvilgiu. Tai gali sumažinti itin reikalingo ESIF patikimumą. Todėl EESRK mano, kad EIF pirmiausia turėtų sutelkti savo veiklą į projektus, kurie iš tiesų yra papildomi, nes jie nebūtų įgyvendinti, jei nebūtų ESIF finansavimo, siekiant užtikrinti didžiausią poveikį realiajai ekonomikai ir skatinti plačiosios visuomenės pasitikėjimą ESIF.

4.9.

Kaip pažymėjo Europos Audito Rūmai, sutelktoms investicijoms apskaičiuoti naudojama metodika kai kuriais atvejais pervertina tai, kokiu mastu ESIF parama iš tikrųjų paskatino papildomas investicijas į realiąją ekonomiką. Be to, EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų laikytis Europos Audito Rūmų rekomendacijos parengti palyginamus visų ES finansinių priemonių ir biudžeto garantijų veiklos ir stebėsenos rodiklius, kad padidėtų skaidrumas ir gebėjimas įvertinti jų rezultatus.

4.10.

Kaip pažymėjo Europos Audito Rūmai, ESIF taip pat iš dalies pakeitė finansavimą iš kitų centralizuotai valdomų ES finansinių priemonių, visų pirma transporto ir energetikos srityse. Komitetas ragina Komisiją ir EIB apsvarstyti galimo būsimo ESIF infrastruktūros ir inovacijų linijos bei Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinių priemonių veiklos dubliavimosi klausimą.

4.11.

Siekdamas užtikrinti tinkamą ESIF sutelktų investicijų vertinimą, EESRK ragina Europos Komisiją sistemingai apibrėžti duomenų rinkimą, kurio reikia statistinei ex post analizei atlikti, kad būtų galima įvertinti atskirų projektų ex ante daugiklių įvertinius. Tai gali padėti patobulinti būsimus ex ante skaičiavimus.

4.12.

EESRK rekomenduoja, kad turėtų veikti ne tik Europos investavimo konsultacijų centras (kuris pirmiausia skirtas didelio masto investiciniams projektams, turintiems akivaizdžią Europos pridėtinę vertę), bet ir nacionalinių bei regioninių konsultacijų biurų tinklas, kurie laikytųsi nuoseklios metodikos ir aiškinimo visoje ES ir teiktų konsultavimo paslaugas, visų pirma MVĮ ir dėl jų regioniniu mastu įgyvendinamų projektų.

4.13.

EESRK kartoja, kad reikia patikrinti grąžinamojo finansavimo projektų tinkamumą finansuoti taikant finansines priemones, ir rekomenduoja Europos Komisijai sukurti ekspertų platformą. Šiuo atveju turi būti laikomasi trijų pagrindinių finansinėms priemonėms taikomų reikalavimų: veiksmingumo (kurį užtikrina šių fondų valdytojas, vykdantis savo pareigas, taigi kokybiniu atžvilgiu tenkinantis viešąjį interesą kitaip nei teikiant subsidijas), naudingumo (pagrįstas kiekvienos programos ar jos dalies, kuri yra skirta grąžinamosioms priemonėms, teisėtumu) ir ekonominio, socialinio ir aplinkos aspektų tvarumo (grindžiamo principo, pagal kurį atnaujinamosios priemonės turi būti grąžinamojo pobūdžio, apibrėžtimi).

4.14.

ESIF reglamente nenustatomi pagal šį reglamentą teikiamų garantijų geografinio paskirstymo kriterijai. Jame nustatyta, kad jos valdomos paklausos. Tačiau ESIF iniciatyvinis komitetas apibrėžė orientacinę geografinę diversifikaciją ir Infrastruktūros ir inovacijų programoje nustatė geografinės koncentracijos ribą. Reglamente nenustatytos MVĮ programai taikomos koncentracijos vertės. Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad Investicijų planas Europai ir būsima programa „InvestEU“ turi būti ekonominės ir socialinės konvergencijos, o ne skirtumus tarp valstybių narių lemiančios priemonės. Nors remiantis Europos Komisijos pateikta informacija, geografinės koncentracijos tendencija iš dalies buvo pakoreguota 2018 m., šis klausimas išlieka pakankamai svarbus norint priimti politines gaires ir iš dalies pakeisti reguliavimo sistemą, kad ši padėtis būtų ištaisyta. Kaip vieną iš būdų padėčiai pagerinti Komitetas palankiai vertina nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir institucijų steigimą šalyse, kuriose jie dar nėra įsteigti, kad būtų galima bendradarbiauti su ESIF ir EIB, ir ragina visas valstybes nares imtis tokių veiksmų.

4.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ypač kitu fiskalinės sistemos programavimo laikotarpiu bus svarbiau, kad finansinės priemonės turėtų konkrečią funkciją konkrečiam tikslui ir kad siūlomose taisyklėse būtų numatytas platus jų derinių spektras, taip sudarant sąlygas atskiriems projektams priimti konkrečiai pritaikytus sprendimus. Finansinės priemonės nėra vienodos, todėl tam tikros rūšies projektui gali būti skirtos paskolų, garantijų, tiesioginio kapitalo įnašo arba projektų obligacijos. Naudojantis šiomis priemonėmis, praktiškai pirmenybė turėtų būti teikiama prie konkrečių poreikių pritaikytiems sprendimams, nes būtent jie suteikia galimybę visapusiškai išnaudoti finansinių priemonių potencialą.

4.16.

Jeigu struktūrinės reformos apskritai yra laikomos svarbiomis siekiant aukštesnio investavimo lygio, jos turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstytos. Kelios griežto taupymo politikos laikotarpiu taikytos struktūrinio koregavimo ir reformų priemonės programą vykdančiose šalyse dar labiau padidino trūkumus privataus ir viešojo sektoriaus paklausos srityje, nedarbą, netikrumą ir sumažino namų ūkių pajamas bei įmonių pardavimo lūkesčius. Taigi jos prisidėjo prie investicijų deficito didėjimo. Todėl EESRK rekomenduoja skatinti reformas, kuriomis: a) gerinama verslo aplinka, b) sudaromos palankesnės sąlygos įmonių, visų pirma MVĮ, finansavimui, c) didinamas našumas, d) skatinami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, inovacijos ir mokymas, e) skatinama kurti kokybiškas darbo vietas, f) stiprinamos kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, g) stiprinama vidaus paklausa, h) didinamas ekonomikos atsparumas ir i) užtikrinamas tinkamas viešųjų investicijų lygis, pavyzdžiui, sukuriant veiksmingus planavimo gebėjimus viešajame sektoriuje.

4.17.

Kartu su būtinybe gerinti ES ir valstybių narių investicinių programų sąveiką taip pat reikia informuoti piliečius apie šių programų laimėjimus: numatoma, kad ESIF pasinaudos apie 945 000 MVĮ, o programa „InvestEU“ dar daugiau MVĮ. MVĮ gavėjos turi būti informuojamos apie gautą ES paramą, pavyzdžiui, tai aiškiai nurodant finansavimo sutartyje, taip pat toje sutartyje naudojant Europos Sąjungos logotipą.

2019 m. birželio 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Pagal Europos Komisijos veiksmų planą dėl tvaraus augimo finansavimo.

(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 131.

(3) OL C 440, 2018 12 6, p. 106; OL C 62, 2019 2 15, p. 83; OL C 62, 2019 2 15, p. 90; OL C 62, 2019 2 15, p. 126; OL C 62, 2019 2 15, p. 6 ir OL C 159, 2019 5 10, p. 49.

(4) OL C 62, 2019 2 15, p. 131.

(5) Europos ekonominė prognozė. Statistinis priedas. Europos Komisija, 2018 m. lapkričio mėn.

(6) Žr. (2019)0325 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018) 353 – C8–0207/2018–2018/0178(COD)).

(7) Investavimas į socialinę priežiūrą ir paramą. Europos imperatyvas.

Začiatok

Vyberte si experimentálne prvky, ktoré chcete vyskúšať