EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 04 25

SWD(2018) 125 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Dalijimosi privačiojo sektoriaus duomenimis Europos duomenų ekonomikoje gairės

pridedamas prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

„Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“

{COM(2018) 232 final}

1. Įvadas

Duomenimis grindžiamos inovacijos yra vienas iš svarbiausių Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnių. Internete renkamų duomenų svarba, didėjanti prie daiktų interneto prijungtų objektų generuojamų duomenų svarba, vis didesnis didžiųjų duomenų analizės priemonių prieinamumas ir tai, kad tam tikros dirbtinio intelekto taikomosios programos tampa plačiai prieinamos, yra pagrindiniai techniniai veiksniai. Atsižvelgiant į nekonkurencinį duomenų pobūdį ir į tai, jog esama galimybių tuos pačius duomenis naudoti įvairiems naujiems produktams ar paslaugoms arba naujiems gamybos metodams, galima daryti išvadą, kad įmonėms gali būti efektyvu dalytis su kitomis įmonėmis didesne dalimi turimų duomenų, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti duomenų vertę.

Nauji duomenimis grindžiami verslo modeliai, kuriuos taikant remiamasi šiais techniniais veiksniais, – tai galimybė ne tik Europos didelėms įmonėms, bet ir MVĮ bei startuoliams. Panašiai ir viešajame sektoriuje pradedama naudotis galimybėmis, kurių suteikia duomenimis grindžiamos inovacijos. Įmonės jau naudojasi prieiga prie viešojo sektoriaus informacijos, teikiamos kaip atvirieji duomenys 1 , ir tarpusavyje dalijasi duomenimis. Tačiau MVĮ ir startuoliams vis dar kyla kliūčių skelbiant savo duomenis arba pakartotinai naudojant kitų įmonių duomenis. Visų pirma tai pasakytina apie automatiškai sugeneruotus ne asmens duomenis. Panašiai ir viešojo sektoriaus institucijoms reikia modernizuoti savo veikimo mechanizmus ir naudotis naujų duomenų šaltinių teikiamomis galimybėmis, kad jų veikla būtų labiau grindžiama duomenimis ir ekonomiškai efektyvesnė. Manoma, jog tai būtų naudinga piliečiams ir įmonėms, visų pirma MVĮ. Nors kai kuriais atvejais atitinkamų duomenimis grindžiamų paslaugų galima įsigyti rinkoje, esama atvejų, kai viešajam sektoriui gali reikėti tiesiogiai išanalizuoti privačios įmonės turimus duomenis arba nustatyti duomenų gavimo reguliariai mechanizmus, pavyzdžiui, oficialios statistikos tikslu. Nerimaujant dėl duomenų konfidencialumo arba dėl numanomos su įmonių komerciniais interesais susijusios rizikos šie duomenys gali būti ne visada prieinami viešajam sektoriui. Taigi galima manyti, kad su duomenų teikimu ir (pakartotiniu) naudojimu (t. y. dalijimusi duomenimis) susijusius klausimus reikia spręsti atsižvelgiant į dviejų rūšių aplinkybes: įmonių tarpusavio santykių (B2B) ir įmonių santykių su valdžios / viešojo sektoriaus institucijomis (B2G).

Komisija jau yra pasiūliusi priemonių siekdama užtikrinti įmonėms geresnį duomenų prieinamumą. Priėmus Bendrąjį duomenų apaugos reglamentą (BDAR) ir E. privatumo direktyvą 2 ES nustatyta tvirta asmens duomenų ir elektroninių ryšių duomenų tvarkymo sistema, kurios tikslas – išugdyti pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis, nes tai yra viena iš pagrindinių būtinųjų dalijimosi duomenimis sąlygų. Šia sistema nustatomas Europos verslo subjektų būsimo konkurencinio pranašumo pagrindas siekiant kuo geriau išnaudoti duomenų technologijas. Be to, priėmus pasiūlymą dėl reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo 3 , bus lengviau Europos Sąjungoje perduoti šiuos duomenis.

2017 m. sausio 10 d. komunikate „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ 4 Komisija pirmą kartą aptarė galimas duomenų prieigos problemas, visų pirma susijusias su automatiškai generuojamais duomenimis bei su platformų ir įmonių santykiais. Ji taip pat paminėjo prieigos prie privačiojo sektoriaus duomenų viešojo intereso tikslais svarbą.

Šio komunikato pagrindu surengtas plataus masto dialogas su suinteresuotaisiais subjektas. Baigus šį dialogą prieita prie išvados, kad svarstoma problema nepateisina horizontaliosios teisėkūros intervencijos šiuo etapu ir kad būtų tikslingiau pateikti gaires 5 . 

Komunikate, prie kurio pridedamas šis Komisijos tarnybų darbinis dokumentas 6 , Komisija nustato keletą pagrindinių principų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama siekiant visoms dalyvaujančioms šalims užtikrinti sėkmingus duomenų mainus įmonėms bendradarbiaujant tarpusavyje ir su valdžios sektoriaus institucijomis.

Šiuo Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu taip pat siekiama suteikti priemonių įmonėms, kurios yra duomenų turėtojos, naudotojos arba kartu turėtojos ir naudotojos. Šiuo tikslu jame pateikiamas vadovas, susijęs su teisiniais, verslo bei techniniais dalijimosi duomenimis aspektais, ir juo galima praktiškai naudotis svarstant duomenų perdavimo galimybę arba rengiantis perduoti duomenis to paties sektoriaus arba kitų sektorių įmonėms.

Šiame dokumente pateikiamos gairės skirtos visiems ekonomikos sektoriams. Jas gali tekti papildyti konkretiems sektoriams skirtomis priemonėmis, nes atskirų rinkų struktūra skiriasi.

Galiausiai šis dokumentas nėra teisės aiškinimo aktas ir juo nedaroma poveikio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ES teisės aiškinimui. Juo Komisija nesaistoma ES teisės, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniuose nustatytų konkurencijos taisyklių, taikymo atžvilgiu.

2. Įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje (B2B) ir su valdžios sektoriaus institucijomis (B2G) principai

Siekiant užtikrinti sąžiningas daiktų interneto objektų bei produktų ir paslaugų, priklausančių nuo šių objektų sukurtų duomenų, rinkas, komunikate, prie kurio pridedamas šis Komisijos tarnybų darbinis dokumentas 7 , nustatomi šie principai:

Komunikate taip pat teigiama, kad toliau išvardyti principai galėtų skatinti teikti privačiojo sektoriaus duomenis viešojo sektoriaus institucijoms pakartotinai naudoti lengvatinėmis sąlygomis:

3. Įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje (B2B) vadovas

Įmonių tarpusavio santykiuose duomenys gali būti teikiami ir pakartotinai naudojami taikant įvairius techninius mechanizmus, pagrindinius verslo modelius ir teisines priemones, kuriomis grindžiamas įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje susitarimas. Šiame skirsnyje kai kurie iš jų aprašomi išsamiau.

3.1. Įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje modeliai

Dalijantis duomenimis gali būti taikomi labai skirtingi pagrindiniai verslo modeliai ir jų pasirinkimas labai priklauso nuo to, kokio tipo duomenys perduodami ir koks yra strateginis verslo interesas. Šie modeliai gali būti įvairūs – nuo atviraisiais duomenimis grindžiamo požiūrio iki išskirtinės partnerystės duomenų srityje su tik viena šalimi:

a)atviraisiais duomenimis grindžiamas požiūris. Atviraisiais duomenimis grindžiamą požiūrį, kai duomenų teikėjas, taikydamas kuo mažiau apribojimų ir neatlygintinai arba už labai nedidelį atlygį, atitinkamus duomenis skelbia iš esmės plačiam ratui duomenis (pakartotinai) naudojančių subjektų, galima rinktis tada, kai duomenų teikėjas yra labai suinteresuotas, kad duomenys būtų pakartotinai naudojami. Kaip pavyzdį galima paminėti paslaugų teikėjus, pageidaujančius naudotis trečiųjų šalių programų kūrėjų ekosistema, kad galėtų pasiekti galutinius vartotojus;

b)duomenų monetizavimas duomenų rinkoje. Pagal dvišales sutartis duomenys gali būti atlygintinai monetizuojami arba parduodami duomenų rinkoje kaip tarpinėje grandyje. Šia galimybe suinteresuotos gali būti įmonės, nežinančios, kokie subjektai galėtų pakartotinai naudoti jų duomenis, ir siekiančios vienkartinio duomenų monetizavimo. Šis mechanizmas būtų tinkamas šiais atvejais: 1) kai atitinkamų duomenų neteisėto naudojimo rizika yra nedidelė, 2) kai duomenų teikėjas pagrįstai pasitiki subjektu, (pakartotinai) naudojančiu jo duomenis, arba 3) kai duomenų teikėjas turi techninių priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią neteisėtam duomenų naudojimui arba nustatyti neteisėto naudojimo atvejus. Taikant pavyzdines sutarčių sąlygas būtų galima sumažinti duomenų naudojimo susitarimų rengimo sąnaudas;

c)duomenų mainai uždaroje platformoje. Duomenimis gali būti keičiamasi uždaroje platformoje, sukurtoje vieno iš pagrindinių duomenimis besidalijančių subjektų arba nepriklausomo tarpininko. Šiuo atveju duomenys gali būti teikiami atlygintinai arba mainais už pridėtinės vertės paslaugas, teikiamas, pavyzdžiui, platformoje. Taikant šį sprendimą atsiranda galimybė teikti pridėtinės vertės paslaugas, taigi šis visapusiškesnis sprendimas būtų tinkamas pastovesnėms duomenų srities partnerystėms ir juo suteikiama galimybė taikyti daugiau duomenų naudojimo kontrolės mechanizmų; taikant pavyzdines sutarčių sąlygas būtų galima sumažinti duomenų naudojimo susitarimų rengimo sąnaudas. Kai duomenimis dalijamasi išskirtinėmis sąlygomis, turi būti laikomasi konkurencijos taisyklių 9 .

Galimi šių modelių variantai ir deriniai ir juos reikia pritaikyti prie kiekvieno konkretaus verslo poreikio. Terminas „dalijimasis duomenimis“ vartojamas siekiant apibūdinti visas galimas formas ir modelius, kuriais remdamosi įmonės viena kitai suteikia prieigą prie duomenų arba perduoda duomenis.

3.2. Teisiniai dalijimosi duomenimis aspektai. Duomenų naudojimo arba licencijavimo susitarimai

Paprastai įmonės tarpusavyje duomenimis dalijasi pagal sutartis. Duomenų naudojimo arba licencinėse sutartyse šalys susitaria dėl sutarties dalyko ir vertės, taip pat dėl visų kitų į sutarties sąlygas įtraukiamų aspektų. Duomenų monetizavimo susitarimai gali būti ne tik dvišaliai, bet ir daugiašaliai.

Rengiant atitinkamas duomenų naudojimo arba licencinių sutarčių sąlygas būtina skirti ypatingą dėmesį jų derėjimui su esamais teisės aktais, visų pirma teisės aktais, dėl kurių dalytis duomenimis būtų negalima arba būtų galima tik specialiomis sąlygomis, taip pat kiekvienos šalies strateginių interesų ir konkurencijos apsaugai.

Jau rengiamos pavyzdinės sutarčių sąlygos įvairių rūšių dalijimosi duomenimis susitarimams ir tam tikriems sektoriams ar tam tikriems dalijimosi duomenimis tipams. Komisija planuoja, naudodamasi Dalijimosi duomenimis paramos centro, kuris pradės veikti 2019 m. pradžioje, paslaugomis, kaupti geriausios patirties pavyzdžius, esamas pavyzdines sutarčių sąlygas ir kontrolinius sąrašus 10 . 

Toliau pateikiami patarimai gali būti naudingi įmonėms rengiant duomenų naudojimo susitarimus arba dėl jų tariantis:

a)Kokie duomenys teikiami?

-Kuo konkrečiau ir tiksliau aprašykite, kokiais duomenimis pageidaujate dalytis (pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenimis, klientų duomenimis, diagnostikos duomenimis) ir kiek juos numatoma atnaujinti ateityje. Jei kartu su duomenų rinkiniais dalijamasi ir aiškinimo ištekliais, suteikiančiais galimybę atlikti analizę (pvz., metodais, modeliais), juos reikėtų aprašyti.

-Koks duomenų kokybės lygis gali būti užtikrintas iš karto ir po tam tikro laiko? Duomenys, kuriais dalijamasi, turi būti kokybiški, t. y. tikslūs, patikimi ir, jeigu reikia, naujausi. Užtikrinkite, kad būtų pateikti visi reikiami duomenys, kad jie nebūtų dubliuojami ar nestruktūriniai. Nurodykite duomenų šaltinį ir kaip jie buvo surinkti ar sukaupti. Gali būti nustatytas pranešimo apie duomenų klaidas mechanizmas.

-Numatoma dalytis duomenų rinkiniu ar duomenų srautu?

-Užtikrinkite, kad būtų laikomasi teisinių įpareigojimų, dėl kurių gali būti draudžiama prieiga prie atitinkamų duomenų arba draudžiama juos perduoti kitiems. Užtikrinkite, kad atitinkamais atvejais būtų gerbiamos kitų subjektų teisės į duomenis. Patikrinkite teises į turinį, kurį sudaro duomenys (intelektinės ir pramoninės nuosavybes teises).

-Užtikrinkite, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų. Be kita ko, patvirtinkite asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

b)Kam suteikiama prieiga prie atitinkamų duomenų ir kas gali juos (pakartotinai) naudoti?

-Užtikrinkite, kad sutartyje būtų skaidriai, aiškiai ir suprantamai nurodyta, kas ir kokiomis sąlygomis turi prieigos prie duomenų teisę, teisę (pakartotinai) naudoti duomenis ir teisę juos platinti. Konkrečiai nurodykite, ar ir kaip gali būti leidžiama pakartotinai naudoti duomenis. Aiškiai aprašykite pakartotinio duomenų naudojimo ir jų platinimo licencijos sąlygas. Taip pat reikia apsvarstyti sublicencijavimo galimybę: jei ši galimybė nesuteikiama, tai turėtų būti aiškiai nurodyta, arba turėtų būti konkrečiai nurodytos sublicencijavimo sąlygos ir kokio tipo duomenys gali būti sublicencijuojami.

-Prieigos prie duomenų ir (pakartotinio) duomenų naudojimo teisė nebūtinai turi būti neribota. Pavyzdžiui, susitarime gali būti numatyta prieigos teisę apriboti ją suteikiant, pavyzdžiui, tik konkrečių profesinių grupių nariams (pvz., ūkininkams) arba susiejant su tam tikru duomenų naudojimo tikslu (pvz., riboto naudojimo komerciniu tikslu).

c)Ką subjektui, kuris (pakartotinai) naudoja duomenis, leidžiama su jais daryti?

-Vykstant deryboms dėl sutarties subjektas, kuris ketina (pakartotinai) naudoti duomenis, turėtų būti kuo atviresnis ir kuo aiškiau apibūdinti, kaip bus naudojami duomenys, įskaitant tai, kaip juos naudos tolesni duomenų naudotojai. Taip bus užtikrintas skaidrumas ir didesnis duomenų teikėjo pasitikėjimas.

-Tiksliai nurodykite, kaip leidžiama naudoti duomenis, taip pat nurodykite teises naudotis išvestiniais (analizės) duomenimis.

-Nustatykite taisykles dėl informacijos neatskleidimo tolesniems duomenų naudotojams.

d)Nustatykite technines prieigos prie duomenų ir (arba) duomenų mainų priemones, įskaitant:

-naudojimosi prieiga prie duomenų dažnumą ir didžiausią leidžiamą atsisiųsti duomenų kiekį;

-IT saugumo reikalavimus;

-pagalbos paslaugų lygį.

e)Kokius duomenis turiu apsaugoti ir kaip tai padaryti?

-Užtikrinkite, kad būtų nustatytos tinkamos jūsų duomenų apsaugos priemonės. Šios priemonės turėtų būti taikomos dalijimosi duomenimis sandoriams ir duomenų saugojimo susitarimams, kadangi esama rizikos, jog duomenis gali pavogti arba netinkamai panaudoti organizuotos nusikalstamos grupės ir pavieniai programišiai. Duomenys taip pat gali būti perduoti netyčia, pavyzdžiui, dėl žmogaus klaidos arba techninės problemos. Be to, esama neteisėtos prieigos prie duomenų ir jų neteisėto atskleidimo, taip pat jų praradimo rizikos.

-Užtikrinkite prekybos paslapčių, neskelbtinos komercinės informacijos, licencijų, patentų ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Vykdydama duomenų mainus nė viena šalis negali siekti gauti iš kitos šalies neskelbtiną informaciją.

f)Įtraukite taisykles dėl atsakomybės už klaidingų duomenų pateikimą, duomenų perdavimo sutrikimus, nekokybišką aiškinimo darbą, jei aiškinimo ištekliais dalijamasi kartu su duomenų rinkiniais, arba už duomenų sunaikinimą / praradimą ar pakeitimą (neteisėtai arba netyčia), jei dėl to gali būti patirta žala.

g)Nustatykite abiejų šalių teisę atlikti auditą siekiant patikrinti, kaip laikomasi abipusių įsipareigojimų.

h)Kokia numatoma sutarties trukmė? Kokios yra sutarties nutraukimo teisės? Kokie pranešimai turi būti siunčiami partneriams?

i)Susitarkite dėl taikytinos teisės ir ginčų sprendimo mechanizmų.

3.3. Techniniai dalijimosi duomenimis aspektai

Esama įvairių techninių mechanizmų, kuriais naudodamosi įmonės gali tarpusavyje dalytis duomenimis. Kai kurie techniniai mechanizmai gali apimti duomenų naudojimo taisyklių taikymą – taip užtikrinama patikima ir saugi duomenų rinkinių mainams tinkama aplinka 11 .

Galima išskirti tris mechanizmų tipus: a) duomenų turėtojas atrinktus duomenis tiesiogiai teikia didesniam skaičiui duomenis pakartotinai naudojančių subjektų, pvz., per programų sąsają (angl. Application Programming Interface, API); b) duomenų turėtojas atrinktus duomenis per tarpininką (duomenų rinką) teikia vienam ar keliems duomenis pakartotinai naudojantiems subjektams, o tolesnis duomenų naudojimas menkai kontroliuojamas; c) duomenų turėtojas atrinktus duomenis per tarpininką (duomenų erdvę arba platformą) teikia vienam ar keliems duomenis pakartotinai naudojantiems subjektams ir yra galimybė griežčiau kontroliuoti bei sekti, kaip duomenys toliau naudojami.

a)Vieno subjekto dalijimasis duomenimis su daugeliu subjektų per programų sąsają arba pramonės duomenų platformą. Kai kurios įmonės, kurios dalijasi duomenimis su kitomis įmonėmis, siekdamos užtikrinti technines duomenų prieigos galimybes naudoja vienašalius mechanizmus, kaip antai programų sąsajas arba specialias platformas, sukurtas duomenims saugoti ir tvarkyti bei jais keistis.

Vis dažniau renkamasi prieigą prie duomenų trečiosioms šalims teikti per viešas programų sąsajas, t. y. platesnei visuomenei, o ne tik tos pačios organizacijos šalims prieinamas programų sąsajas. Nuo 2010 m. programų sąsajų skaičius gerokai išaugo ir tebeauga 12 . 

Programų sąsajos – galimybė visų pirma mažesnėms įmonėms lengvai naudoti ar pakartotinai naudoti verslo duomenis. Patogios naudotis, kokybiškos programų sąsajos padeda kurti ir plėsti ekosistemas, kuriose naujiems ir naujoviškiems produktams naudojami jau sukaupti duomenys.

Programų sąsajos gali padėti užtikrinti sąveiką, nes jomis programoms užtikrinama galimybė keistis duomenų rinkiniais ir duomenų srautais 13 . Žinoma, į programų sąsajas gali būti įtraukiamos pačių duomenų rinkinių specifikacijos, taip pat šios sąsajos gali užtikrinti galimybę techniniu lygmeniu valdyti prieigos teises.

Tuo remdamasi Komisija ragina 14 visos Europos įmones apsvarstyti galimybę plačiau naudotis atviromis, standartizuotomis, tinkamai dokumentuotomis programų sąsajomis. Tai galėtų apimti duomenų teikimą kompiuterio skaitomu formatu ir susijusių metaduomenų teikimą.

Įmonės, visų pirma didesnės įmonės, taip pat kuria specialias duomenų platformas, kad galėtų valdyti įprastinius duomenų mainus su trečiosiomis šalimis. Vykdydamos duomenų mainus, visų pirma – abipusius duomenų mainus, jos suteikia papildomų galimybių saugoti duomenis platformoje ir galimybių teikti ne tik duomenis, bet ir papildomas paslaugas (pagrįstas duomenų analize).

b)Duomenų monetizavimas per duomenų rinką, kurioje daug subjektų vieni su kitais keičiasi duomenimis. Šiame dokumente terminas „duomenų rinka“ vartojamas siekiant apibūdinti konkretaus tipo tarpininką, kuris galėtų atlikti tris esmines funkcijas: 1) pagalba galimam duomenų teikėjui ir duomenų pirkėjui užmegzti ryšį; tai gali apimti konkrečias aplinkybes, kuriomis galimas teikėjas ir galimas pirkėjas pirmuoju pasirengimo perduoti duomenis etapu gali veikti anonimiškai, kadangi ketinimas teikti arba pirkti duomenis gali atskleisti slaptą verslo informaciją (būsimą verslo strategiją); 2) faktinis duomenų perdavimas (ir sutartas kompensavimas), konkrečiai – pasitikėjimo, kad vykstant deryboms derybų objektas nebus keičiamas, užtikrinimas; 3) patvirtinimas, kad sandoris faktiškai įvyko, – šią informaciją gali būti naudinga įtraukti į bendrovės balansą. Be to, šie tarpininkai gali teikti papildomas paslaugas, kaip antai pavyzdinių sutarčių nuostatų parengimo arba anoniminimo paslaugas (jeigu keičiamasi asmens arba konfidencialiais duomenimis). Perdavus duomenis, šio pobūdžio tarpininko vaidmuo laikomas atliktu.

c)Dalijimasis duomenimis per techninę priemonę. Skirtingai nuo pirmiau aprašyto tarpininko, tokios techninės priemonės skirtos ne tik keistis duomenimis, bet ir teikti paslaugas, kaip antai susijusių duomenų apdorojimo paslaugas siekiant patenkinti tam tikrus verslo poreikius ar atsakyti į klausimus. Svarbiausia tai, kad tokio tipo tarpininkai užtikrina galimybę naudoti papildomas funkcijas, kurios duomenų teikėjui leidžia kontroliuoti, kaip naudojami duomenys, visų pirma – kaip laikomasi duomenų perdavimo susitarimo nuostatų. Tai gali būti, be kita ko, duomenų naudojimo stebėjimo ir sekimo formos, pavyzdžiui, visų prieigos prie duomenų ir duomenų tvarkymo veiksmų registravimas. Šiuo tikslu gali būti naudojama paskirstytojo registro technologija (blokų grandinė) arba kuriamos skaitmeninio žymėjimo vandenženkliais formos. Tarpininkas taip pat gali taikyti duomenų erdvės arba platformos naudotojų bendruomenės savireguliacijos reikalavimą ir galbūt numatyti įvairias sankcijas, taikytinas duomenų naudotojams pažeidus duomenų perdavimo susitarimą.

4. Kaip užtikrinti sėkmingą įmonių bendradarbiavimą su valdžios sektoriaus institucijomis duomenų srityje. Kontrolinis sąrašas

Kalbant apie įmonių ir valdžios sektoriaus institucijų santykius, duomenys gali būti teikiami ir pakartotinai naudojami taikant įvairius pagrindinius mechanizmus ir teisines priemones. Šiame skirsnyje išsamiau aprašoma keletas šių mechanizmų ir priemonių.

4.1. Įmonių dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriaus įstaigomis modeliai

a)Duomenų donorystė. Įmonės ir valdžios sektoriaus institucijos duomenis vienos kitoms gali teikti pagal duomenų donorystės principą. Tai gali būti laikoma tam tikra įmonių socialine atsakomybe. Vienas iš galimų rezultatų galėtų būti tai, kad duomenų donorystės programą prižiūrėtų specialiai sukurta grupė, kuri teiktų pagalbą kiekvienai galimai šaliai, suinteresuotai naudotis duomenimis.

b)Apdovanojimai. Įmonėms bendradarbiaujant su valdžios sektoriaus institucijomis taip pat gali būti steigiami apdovanojimai, kuriais duomenų analizės srityje veikiantys asmenys ir įmonės būtų skatinami ieškoti konkrečios viešojo intereso problemos sprendimų. Pavyzdžiui, viešoji organizacija galėtų nustatyti esamą problemą bendradarbiaudama su įmone, kuri suteiktų privačiojo sektoriaus duomenis, reikalingus tai problemai išspręsti.

c)Įmonių ir valdžios sektoriaus institucijų duomenų srities partnerystės. Įmonės ir valdžios sektoriaus institucijos gali bendradarbiauti duomenų srities partnerystės pagrindu. Viešojo sektoriaus institucijos gali sudaryti susitarimus su privačiomis įstaigomis, kuriuose, be kita ko, gali būti numatyta tarpusavyje dalytis duomenimis laikantis VSI direktyvos 22 nuostatų dėl dalijimosi viešojo sektoriaus informacija su privačiuoju sektoriumi. Tai gali būti taip pat naudinga privačiojo sektoriaus įmonei, nes turėdama privačiojo ir viešojo sektoriaus duomenų ji galės gauti įžvalgų.

d)Tarpininkai. Jei įmonė ir viešojo sektoriaus institucija anksčiau nebuvo užmezgusios ryšio ir nesama tarpusavio pasitikėjimo, būtų galima kreiptis į tarpininką, kad šis gautų įžvalgų, reikalingų viešojo intereso tikslui pasiekti.

e)Dalijimasis piliečių duomenimis. Būtų galima skatinti asmenis leisti viešojo sektoriaus institucijoms tvarkyti jų asmens duomenis, kuriuos anksčiau tvarkė privati įmonė. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju viešojo sektoriaus institucijos taip pat turėtų laikytis duomenų apsaugos teisės aktų. Duomenys turi būti tvarkomi remiantis atitinkamu teisiniu pagrindu (pvz., gavus sutikimą pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba vykdant užduotį viešojo intereso labui pagal 6 straipsnio 1 dalies e punktą 26 ). Tikėtina, kad dalytis piliečių duomenimis būtų tinkama tada, kai piliečiai ir atitinkama viešojo sektoriaus institucija yra pakankamai tvirtai susiję (pvz., savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena) arba kai viešojo intereso tikslas piliečiams atrodo labai įtikinamas (kova su tam tikromis ligomis, sklandaus eismo organizavimas populiarių renginių metu ir pan.).

4.2. Įmonių dalijimosi duomenimis bendradarbiaujant su valdžios sektoriaus institucijomis teisiniai ir praktiniai aspektai

Toliau pateikiami patarimai gali būti naudingi viešojo sektoriaus institucijoms ir įmonėms rengiant duomenų naudojimo susitarimus ir (arba) dėl jų tariantis.

a)Viešojo sektoriaus institucijos turėtų apibrėžti viešojo intereso tikslą, privačiojo sektoriaus duomenis ir reikiamą išsamumo lygį. Privačiojo sektoriaus duomenų, naudojamų viešojo intereso tikslui pasiekti, pavyzdžiai gali būti socialinės žiniasklaidos, sandorių ar mažmenininkų duomenys. Be to, įmonės gali manyti, kad jų duomenys galėtų padėti siekti viešojo intereso tikslo, ir pradėti derybų procesą.

b)Šalys turėtų nustatyti vidaus uždavinius ir apribojimus, susijusius su dalijimusi duomenimis.

-Viešojo sektoriaus institucijoms, taip pat įmonėms gali reikėti investuoti į žinių ir duomenų valdymą.

-Įmonės, įsteigusios padalinius, atsakingus už dalijimąsi duomenimis (įskaitant duomenų monetizavimą) su kitomis įmonėmis, dalydamosi duomenimis su valdžios sektoriaus institucijomis patirs mažiau sąnaudų ir sunkumų, susijusių su duomenų valdymu, infrastruktūra ir teisinių priemonių rengimu. Kadangi įmonių, kurioms svarbu dalytis duomenimis, daugėja, tikėtina, jog bendradarbiavimo su pavieniais subjektais išlaidos ir našta mažės.

-Įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi BDAR ir e. privatumo teisės aktų nuostatų (užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi teisėtai, remiantis teisiniu pagrindu, kaip antai sutikimu, būtų tinkamai naudojami anoniminimo metodai, užtikrinant konfidencialumą būtų savaime ir tikslingai laikomasi duomenų apsaugos principo, būtų taikomi privatumą apsaugantys analizės metodai ir prireikus atliekamas duomenų apsaugos poveikio vertinimas).

-Kad būtų užtikrintas įžvalgų reprezentatyvumas ir išvengta šališkumo, viešojo sektoriaus institucijos turi atidžiai išanalizuoti galimus duomenų šaltinius ir nustatyti apribojimus, kurių atsirastų, jei duomenis teiktų vienas konkretus duomenų teikėjas. Jos turėtų atidžiai apsvarstyti, ar nereikėtų atlikti duomenų trianguliacijos, nuolat stebėti ir perkalibruoti modelių ir kartu taikyti, pavyzdžiui, viešas konsultacijas ir patvirtinamųjų duomenų bei suinteresuotųjų subjektų nuomonių rinkimo priemones, kad būtų galima sumažinti riziką ir galimus privačiojo sektoriaus duomenų šaltinių metodinius trūkumus.

c)Šalys turi pasirinkti tokias technines arba praktines dalijimosi duomenimis sąlygas, kurios geriausiai atitiktų jų vidaus uždavinius ir duomenų valdymą.

-Viešojo sektoriaus institucijos turi užtikrinti teisėtų komercinių interesų (pvz., konfidencialios verslo informacijos, prekybos paslapčių) apsaugą ir užtikrinti techninių prieigos prie privačiojo sektoriaus duomenų priemonių saugumą. Viešojo sektoriaus institucijai perduodami privačiojo sektoriaus duomenys turėtų būti laikomi konfidencialiais duomenimis. Atitinkamoje duomenų tvarkymo infrastruktūroje turi būti aiškiai apibrėžta – pateikiant paaiškinimus ir taikant prieigos apribojimus – jog, jei viešojo sektoriaus institucija turi vadovautis teisės aktais, kuriais reglamentuojama prieiga prie dokumentų, šiems duomenims taikomos nustatytos išimtys. Turi būti nustatytos tinkamos tinklo ir informacinių sistemų saugumo užtikrinimo priemonės.

-Viešojo sektoriaus institucijoms gali reikėti išplėsti savo techninius ir darbuotojų pajėgumus siekiant išnaudoti galimybes naudotis privačiojo sektoriaus duomenimis.

d)Į sutartį turėtų būti įtrauktos įgyvendinimo sąlygos, terminai ir nurodyti konkretūs duomenų rinkiniai, kuriais būtų naudojamasi.

-Viešojo sektoriaus institucijos turėtų užtikrinti, kad jų prašymas teikti konkrečius privačiojo sektoriaus duomenis atitinka proporcingumo principą ir yra būtinas nustatytam viešojo intereso tikslui pasiekti. Susitarime turėtų būti konkrečiai nurodyta, kad, pasiekus tikslą arba pasibaigus terminui, perduoti duomenys bus ištrinti. Tuos pačius duomenis naudoti kitu tikslu turėtų būti galima tik sudarius naują arba iš dalies pakeitus esamą bendradarbiavimo susitarimą.

-Šalys turėtų nustatyti veiklos lygmeniu taikytinas duomenų perdavimo sąlygas: duomenų ir metaduomenų formatą, kokybę, išsamumą, taip pat prieigos laikotarpio trukmę ir prieigos būdą.

-Šalys turėtų nustatyti kompensavimo tvarką. Šiuo požiūriu esama įvairių galimybių, konkrečiai – proporcingai kompensuoti tik sąnaudas, patirtas kuriant, saugant ir platinant duomenis (tik išimtiniais atvejais būtų galima leisti kartu taikyti sąžiningos investicijų grąžos metodą), ir tik su duomenų platinimu susijusių sąnaudų neviršijančią sumą, atsižvelgiant į tai, kad duomenų sukūrimo ir saugojimo sąnaudos, priklausomai nuo konkretaus atvejo, gali būti jau padengtos iš kitų įplaukų srautų. Pasirinktą galimybę būtų galima susieti su siekiamu viešojo intereso tikslu ir socialinio poreikio, kurį siekiama patenkinti, ypatybėmis.

-Kad viešojo sektoriaus institucijos galėtų atlikti reikiamą kokybės vertinimą siekdamos įsitikinti, jog išvengta galimo atrankos subjektyvumo ar kitokių kokybės apribojimų, kurie galėtų paaiškėti tik sudarius susitarimą, duomenis teikiančios įmonės turėtų kiek įmanoma teikti deramą ir proporcingą paramą, kad būtų užtikrinta galimybė įvertinti nurodytu tikslu naudotinų duomenų kokybę, be kita ko, prireikus atliekant auditą ar kitaip patikrinant duomenis.

e)Šalys turėtų susitarti dėl bendrų pagrindinių sutarties įgyvendinimo stebėsenos principų:

-jos gali susitarti taikyti elgesio kodeksą arba esamas etikos taisykles, kaip antai Europos statistikos praktikos kodeksą 27 , įsteigti koordinavimo komitetą arba paskirti nepriklausomą auditorių, kuris prižiūrėtų, kaip naudojami duomenys;

-viešojo sektoriaus institucijos nustato reikiamas apsaugos priemones, kad duomenys, prie kurių suteikta prieiga, būtų naudojami tik sutartyje nustatytais tikslais.

f)Į sutartį turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl atsakomybės už klaidingų duomenų pateikimą, duomenų perdavimo sutrikimus, nekokybišką aiškinimo darbą, jei aiškinimo ištekliais dalijamasi kartu su duomenų rinkiniais, taip pat už duomenų sunaikinimą / praradimą ar pakeitimą (neteisėtai arba netyčia), jei dėl to gali būti patirta žala.

g)Sutartyje turėtų būti nustatyta taikytina teisė ir ginčų sprendimo mechanizmai.
Kiekvienai šaliai turėtų būti suteikta laisvė nutraukti sutartį, jei kyla teisinio arba techninio pobūdžio rizika dėl duomenų, kuriais dalijamasi, tvarkymo ar naudojimo.

h)Viešojo sektoriaus institucijos turėtų išplatinti bendradarbiavimo su privačiojo sektoriaus įmonėmis rezultatus ir (arba) įžvalgas ir užtikrinti, kad prireikus arba atitinkamais atvejais, nekeliant pavojaus privačiojo sektoriaus duomenų konfidencialumui, būtų naudojami visuomenės grįžtamojo ryšio mechanizmai.

4.3. Techninės įmonių ir valdžios sektoriaus institucijų bendradarbiavimo užmezgimo priemonės

Visais atvejais, kai įmonės bendradarbiauja su valdžios sektoriaus institucijomis, turi būti susitarta, kaip, naudojantis privačiojo sektoriaus duomenimis, bus gaunamos įžvalgos viešojo intereso tikslais. Tai gali reikšti, kad privačiojo sektoriaus duomenys bus faktiškai perkelti į konkrečios viešojo sektoriaus institucijos IT aplinką. Tačiau tai nėra vienintelė galimybė, taigi būtų galima apsvarstyti ir kitus mechanizmus. Šiame skirsnyje apžvelgiamos techninės priemonės, kurias būtų galima taikyti kaip privačiojo sektoriaus duomenų perkėlimo į viešojo sektoriaus institucijos IT aplinką alternatyvas. Šie techniniai mechanizmai gali apimti prieigos prie duomenų ir duomenų naudojimo taisykles, kartu užtikrindami patikimą ir saugią aplinką duomenų rinkinių mainams.

a)Duomenų platformos. Duomenų platformos gali būti saugi aplinka, kurioje įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos gali saugoti duomenis ir jais mainytis. Viešojo sektoriaus institucijos, bendradarbiaudamos su įmonėmis, gali šiose platformose naudotis standartiniais duomenimis, kurių reikia bendrai naudotiniems duomenų ištekliams sukurti arba įžvalgoms gauti.

b)Algoritmo naudojimas duomenims analizuoti. Algoritmo taikymas duomenims gali būti vienas iš galimų su saugumu, duomenų apsauga ir duomenų privatumo užtikrinimu susijusių uždavinių sprendimų. Naudojant algoritmą būtų įgyvendinamas vienas iš pagrindinių su asmens duomenų apsauga ir privatumo užtikrinimu susijusių uždavinių, t. y. atlikti kuo mažiau duomenų perkėlimo veiksmų. Šis sprendimas reiškia, kad algoritmas įdiegiamas į privačios įmonės IT aplinką ir ten analizuojami duomenys. Viešojo sektoriaus institucijai perduodamos tik anoniminės algoritmo sugeneruotos įžvalgos. Duomenų užklausos sąsają ir analizės galimybes galėtų kartu kurti įmonė ir (arba) atitinkama viešojo sektoriaus organizacija (arba patikimas tarpininkas).

c)    Skaičiavimas užtikrinant privatumo apsaugą. Pastaraisiais metais sukurta keletas skaičiavimo modelių, kuriuos taikant galima atlikti operacijas su duomenimis ir kartu išsaugoti duomenų konfidencialumą. Taikant šiuos modelius užtikrinama galimybė neatskleidžiant pradinių duomenų gauti pageidaujamą išvedamąją informaciją. Taigi duomenų skaičiavimai gali būti atliekami bendromis pastangomis įvairiose administravimo srityse (viešojo arba privačiojo sektoriaus) ir įmonėms nebūtina duomenų siųsti kitiems subjektams. Taikant šiuos modelius iš esmės pereinama nuo dalijimosi duomenimis prie dalijimosi skaičiavimais. Kalbant apie įmonių bendradarbiavimą su valdžios sektoriumi duomenų srityje, iš visų esamų skaičiavimo metodų, kuriuos taikant užtikrinama privatumo apsauga, tinkamiausi būtų saugaus daugiašalio skaičiavimo metodai. Kai kurių paprastų saugaus daugiašalio skaičiavimo metodų mastą galima labai išplėsti ir jais galima atlikti sudėtingus skaičiavimus. Keletas įmonių jau kuria tam skirtas technologijas ir susijusias platformas. Atlikta keletas tyrimų, kuriuose šis metodas buvo panaudotas įmonėms bendradarbiaujant su valdžios sektoriaus institucijomis.

(1)

Be kita ko, per Europos duomenų portalą https://www.europeandataportal.eu .

(2)

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37). Taip pat žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių), COM(2017) 10 final, 2017 1 10.

(3)

COM(2017) 495 final.

(4)

COM(2017) 9 final.

(5)

  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/synopsis-report-public-consultation-building-european-data-economy.  

(6)

COM(2018) 232.

(7)

COM(2018) 232.

(8)

Pvz., pramonės procesuose robotų generuojami duomenys, kurie svarbūs teikiant paslaugas po pardavimo, pvz., remonto ir priežiūros, arba paslaugų teikėjų vertinimo duomenys.

(9)

     Žr., pvz., Komisijos parengtas Vertikaliųjų apribojimų gaires, OL C 130, 2010 5 19, p. 1, ir Komisijos Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį [dabar – SESV 102 straipsnis] dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gaires, OL C 45, 2009 2 24, p. 7.

(10)

Plg. su Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl 2018 m. darbo programos patvirtinimo ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) (telekomunikacijų sektorius) finansavimo priedo 42 psl. pateikiama informacija.

(11)

Aprašyti mechanizmai ir pavyzdžiai paimti iš Europos įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje tyrimo, kurį Komisijos vardu atliko įmonė „Everis“ (netrukus bus paskelbta tyrimo ataskaita).

(12)

  http://www.programmableweb.com/api-research.  

(13)

 Išsamesnė informacija pateikiama Europos Komisijos pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą bendrai finansuotame, tinklo „Share PSI“ parengtame rekomendaciniame dokumente dėl programų sąsajų: http://www.w3.org/TR/dwbp/#useanAPI .

(14)

COM(2017) 9 final.

(15)

„Everis“, Europos įmonių dalijimosi duomenimis tarpusavyje tyrimas (netrukus bus paskelbta tyrimo ataskaita).

(16)

  https://developer.tomtom.com/tomtom-maps-apis-developers.  

(17)

  https://services.airbus.com/maintenance/expertise-and-other-services/skywise/skywise.

(18)

  https://www.dawex.com/en/.  

(19)

  https://www.nallian.com/.  

(20)

  https://mastercardcenter.org/action/call-action-data-philanthropy/.  

(21)

  http://ec.europa.eu/research/horizonprize/index.cfm?prize=bigdata.  

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(23)

 De Meersman et al (2016 m.), Assessing the Quality of Mobile Phone Data as a Source of Statistics, https://ec.europa.eu/eurostat/cros/system/files/assessing_the_quality_of_mobile_phone_data_as_a_source_of_statistics_q2016.pdf .

(24)

Statistikos institucijos turi registrus, kuriuose kaupiami asmenų ir bendrovių duomenys, tačiau dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir statistinių duomenų konfidencialumo apribojimų šių registrų duomenys negali būti teikiami kitoms šalims. Vis dėlto privačiojo sektoriaus subjektų duomenys gali būti sujungiami su registro duomenimis, jei užtikrinamas duomenų saugumas. Apibendrintus statistinius rezultatus, pagal kuriuos negalima atsekti duomenų subjekto, galima skelbti kaip šios analizės rezultatą.

(25)

  https://www.cdrc.ac.uk/.  

(26)

Jei viešojo sektoriaus institucijos veikia remdamosi BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu („tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui“), šis teisinis pagrindas turi būti nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje. Be to, dalijantis piliečių duomenimis, duomenų subjektams turėtų būti aiškiai pateikiama reikiama informacija, įskaitant informaciją apie teisę atšaukti sutikimą ir galimą tolesnį jų asmens duomenų tvarkymą viešojo sektoriaus institucijose.

(27)

 Jei sudaromi susitarimai su statistikos institucijomis, būtų galima taikyti Europos statistikos praktikos kodeksą, http://ec.europa.eu/eurostat/web/products-manuals-and-guidelines/-/KS-32-11-955 .

(28)

  https://www.cbs.nl/en-gb/our-services/innovation/big-data.  

(29)

  http://www.opalproject.org/about-us/.  

(30)

Bogdanov (et al.), „Students and Taxes: a Privacy-Preserving Social Study Using Secure Computation“, Proceedings on Privacy Enhancing Technologies, PoPETs, 2016 (3), p. 117–135, 2016 m. (Išplėstinė versija, PDF).