EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 06 06

COM(2018) 438 final

2018/0228(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2018) 292 final}
{SWD(2018) 312 final}
{SWD(2018) 313 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

EITP „skirta investicijoms į transeuropinius tinklus skatinti. Tie tinklai ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbūs ne tik bendrosios rinkos veikimui – jie strategiškai reikšmingi ir siekiant sukurti energetikos sąjungą bei bendrąją skaitmeninę rinką ir plėtojant tvaraus transporto rūšis. Be ES intervencijos privatieji veiklos vykdytojai ir nacionalinės institucijos neturėtų pakankamai paskatų investuoti į tarpvalstybinius infrastruktūros projektus“ 2 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Veiksmais pagal programą reikėtų proporcingai spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus finansavimo problemas, siekiant nedubliuoti ir neišstumti privačiojo finansavimo ir aiškiai orientuotis į Europos pridėtinę vertę. Taip bus užtikrintas programos veiksmų ir ES valstybės pagalbos taisyklių nuoseklumas ir išvengta netinkamo konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Transeuropiniams tinklams taikomas SESV 170 straipsnis, kuriame nurodyta: „Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityse“. ES teisė imtis veiksmų infrastruktūros finansavimo srityje įtvirtinta SESV 171 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad Sąjunga „gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus (...), rengdama galimybių studijas, teikdama paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas“. SESV 172 straipsnyje nurodyta, kad „171 straipsnio 1 dalyje minėtas gaires ir kitas priemones Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu“.

Teisės aktas ir priemonės pobūdis (t. y. finansavimas) yra apibrėžti SESV, kurioje numatytas EITP teisinis pagrindas ir nurodyta, kad transeuropinių tinklų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir organizavimas gali būti apibrėžti reglamentuose.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Apskritai atlikus EITP laikotarpio vidurio vertinimą pateiktos šios išvados:

·EITP yra veiksminga ir tikslinga investavimo į transeuropinę infrastruktūrą (TEN) transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose priemonė. Nuo 2014 m. pagal ją buvo investuota 25 mlrd. EUR, o bendros ES investicijos į infrastruktūrą siekė apie 50 mlrd. EUR. EITP padeda įgyvendinti Komisijos prioritetus, susijusius su darbo vietų kūrimu, ekonomikos augimu ir investicijomis, vidaus rinka, energetikos sąjunga ir klimatu, taip pat bendrąja skaitmenine rinka. Taip didinamas ES ekonomikos konkurencingumas ir spartinamas jos modernizavimas.

·Pagal EITP teikiant paramą tarpvalstybinio pobūdžio junglumo projektams visose valstybėse narėse sukuriama didelė Europos pridėtinė vertė. Daugiausia lėšų skiriama projektams, kuriais kuriamos trūkstamos jungtys ir šalinamos pralaidumo kliūtys, siekiant užtikrinti tinkamą ES vidaus rinkos veikimą ir valstybių narių teritorinę sanglaudą transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose. Energetikos srities projektai taip pat užtikrina energijos tiekimo saugumą ir yra labai svarbūs ekonomiškai efektyviam ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui bei ekonomikos modernizavimui. EITP taip pat padeda diegti naujas ES masto eismo valdymo ir saugos sistemas (pvz., SESAR aviacijos srityje, ERTMS geležinkelių srityje), didelio našumo elektros energijos linijas ir pažangiuosius tinklus, būtinus tam, kad būtų sparčiai pradėti naudoti atsinaujinantieji anglies dioksido neišskiriantys energijos šaltiniai, taip pat plėtoti plačiajuostį ryšį ir tarpusavyje sujungtas skaitmenines paslaugas (pvz., atvirųjų duomenų, e. sveikatos, e. viešųjų pirkimų, e. tapatybės ir e. parašo paslaugas).

·Tiesioginis EITP dotacijų valdymas buvo labai efektyvus – buvo veiksmingai rengiami projektai, vykdomas konkurencingas atrankos procesas, ypatingas dėmesys skiriamas ES politikos tikslams, projektai įgyvendinami koordinuotai ir juos įgyvendinant visapusiškai įtraukiamos valstybės narės. Vykdomoji įstaiga INEA pasiekė labai gerų rezultatų, susijusių su EITP finansiniu valdymu ir biudžeto optimizavimu, ypač dėl jos lankstumo greitai perskirstant lėšas, kurios nebuvo panaudotos tam tikriems veiksmams atlikti, ir panaudojant jas naujiems veiksmams finansuoti.

·Pirmą kartą sanglaudos biudžeto dalis (transporto sektoriui skirta 11,3 mlrd. EUR parama) buvo vykdoma tiesioginio valdymo būdu pagal EITP sistemą. Visas finansinis paketas buvo paskirstytas per pirmąją programos laikotarpio pusę beveik vien tik tvaraus transporto rūšims. Tikslinė techninė parama, mažesnės valstybėms narėms tenkančios administracinės išlaidos, aiškūs finansavimo prioritetai ir patikimas projektų rengimo mechanizmas, kurį lėmė projektų ir tyrimų, anksčiau remtų TEN-T programos ar sanglaudos politikos priemonėmis, tęstinumas prisidėjo prie greito lėšų paskirstymo.

·EITP buvo toliau naudojamos ir kuriamos naujoviškos finansinės priemonės. Tačiau jų diegimas buvo ribotas dėl naujų Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiamų galimybių. Tikimasi, kad EITP finansinės priemonės bus aktyviau naudojamos antrojoje programos pusėje, kai bus užtikrintas su EITP susijusių finansinių priemonių ir ESIF tarpusavio papildomumas.“ Planuojama, kad Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas, išlaikomas EITP ir ESIF įnašais, pradės veikti 2018 m. ir darydamas svarbų sverto poveikį finansuos itin didelio pralaidumo tinklų diegimą menkai išvystytos infrastruktūros vietovėse. 

·„Be to, 2017 m. transporto sektoriuje buvo gauti labai teigiami pirmieji dotacijų derinimo su finansinėmis priemonėmis rezultatai, kai 2,2 mlrd. EUR finansavimas buvo skirtas kvietimui su preliminariu 1 mlrd. EUR biudžetu, todėl atsirado galimybė panaudoti dotacijas, siekiant užtikrinti kuo didesnį sverto poveikį privačiosioms ar viešosioms lėšoms.

·Transporto ir energetikos sektoriams skiriamos EITP lėšos labiausiai padeda įgyvendinti ES tikslą ne mažiau kaip 20 proc. viso ES biudžeto skirti su kova su klimato kaita susijusioms išlaidoms.“ Energetikos srityje daugiau nei 50 proc. EITP energetikos biudžeto buvo paskirta elektros perdavimui bei pažangiesiems tinklams ir taip prisidėta prie energetikos pertvarkos.

·„Telekomunikacijų sektoriuje įgyvendinant EITP daugiausia dėmesio skirta dviem sritims – skaitmeninėms tarpvalstybinėms viešojo intereso paslaugoms ir ryšių ir duomenų apdorojimo infrastruktūrai – ir tai parodė, kad programa turi svarbų poveikį siekiant ES bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų, suteikiant piliečiams ir įmonėms galimybę naudotis aukštos kokybės skaitmeninėmis paslaugomis visoje Europoje. Tai padėjo parengti ir įgyvendinti bendrą politiką visuomenės uždaviniams spręsti, įskaitant skaitmeninę sveikatos priežiūros reformą, kibernetinį saugumą ir valdžios institucijų skaitmeninimą. Tačiau, kadangi ištekliai buvo nedideli, EITP telekomunikacijų sektorius galėjo paremti tik pačius pirmuosius žingsnius kuriant visapusišką tarpvalstybinę skaitmeninę infrastruktūrą viešojo intereso srityse.“ Atsižvelgiant į tai, kad EITP plačiajuosčiam ryšiui skirtas paketas buvo nedidelis, palyginti su investicijų deficito dydžiu, teko lėšas skirstyti novatoriškai ir siekti kuo didesnio sverto, kad būtų užtikrintas veiksmingumas. Vis dėlto dėl sudėtingos specialiųjų finansinių priemonių struktūros investicijų bus sulaukta tik vėlesniame programos įgyvendinimo etape.

·„Įgyvendinant EITP taip pat buvo išbandyta įvairių sektorių sinergija, tačiau šį užmojį suvaržė dabartinės teisinės ir biudžeto sistemos apribojimai. Turėtų būti siekiama didesnio sektorių politikos gairių ir EITP lankstumo sudarant palankias sąlygas sinergijai ir labiau atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir prioritetus, tokius kaip skaitmeninimas, kartu spartinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą ir sprendžiant bendrus visuomenės uždavinius, pvz., kibernetinio saugumo srityje.

·Tam, kad būtų galima baigti kurti TEN, kaip numatyta ES politikos prioritetuose, dar reikės didžiulių investicijų, kurių dalis priklausys nuo tolesnės ES paramos. Šiuo metu EITP apimtis leidžia pašalinti tik tam tikrus nustatytus rinkos trūkumus visuose trijuose sektoriuose. Todėl yra galimybė paskatinti dar daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų, jei būtų skirta papildomų ES biudžeto lėšų rinkos nepakankamumo problemoms spręsti.“

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Apskritai, suinteresuotosios šalys pakartotinai išreiškė pritarimą EITP programai ir pabrėžė pagrindinį jos atliekamą vaidmenį siekiant ES tikslų tokiose srityse kaip transeuropinių tinklų kūrimas, ekonomikos augimo skatinimas ir darbo vietų kūrimas visoje ES bei perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės. Kad būtų skatinama tolesnė trijų sektorių sinergija, suinteresuotosios šalys paragino toliau didinti naujosios programos lankstumą.

Transporto sektoriaus respondentai pabrėžė EITP svarbą skatinant tarpvalstybinius projektus bei pašalinant pralaidumo kliūtis ir trūkstamas jungtis.

Su energetika susiję atsakymai dar kartą aiškiai patvirtino svarbų EITP indėlį kuriant transeuropinį energetikos infrastruktūros tinklą ir tuo pačiu siekiant energetikos sąjungos tikslų ir tai, kad ji duoda didelę naudą visiems Europos gyventojams pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kuri yra svarbiausias iš visų būsimų uždavinių.

Suinteresuotosios šalys paprašė padidinti biudžetą, kad būtų paspartintas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas tiek energetikos, tiek transporto sektoriuje ir kartu patobulintas susisiekimas Europos Sąjungoje.

Skaitmeninės ekonomikos sektoriaus respondentai pabrėžia, kad pagrindinis plačiajuosčio ryšio vaidmuo – veikti kaip varančiajai visuomenės ir sektorių ekonominės ir socialinės plėtros jėgai. Siekiant padidinti ES konkurencingumą jie ragino daugiau investuoti į susisiekimą ir 5G, kurie padėtų pagerinti ekonominės veiklos rezultatus, kurti darbo vietas ES ir skatinti kokybišką šuolį skaitmeninės visuomenės link.

Tuo pat metu suinteresuotosios šalys pateikė naudingų atsiliepimų apie sritis, kurias reikia toliau tobulinti ar vystyti. Tai išsamiau aptariama pridedamo poveikio vertinimo 2 priede pateiktoje konsultacijų ataskaitoje.

•Poveikio vertinimas

Komisijos pasiūlymas yra pagrįstas poveikio vertinimu, kuris 2018 m. kovo 21 d. pateiktas Reglamentavimo patikros valdybai ir dėl kurio valdyba išreiškė teigiamą nuomonę (nuorodos numeris „DFP – EITP“) su išlygomis. Visų pirma Valdyba parekomendavo patobulinti programos stebėsenos ir vertinimo tvarkos aprašymą išsamiau paaiškinant suderinamumą su kitomis ES programomis ir patikslinant, kaip išplėtus programos taikymo sritį būtų sustiprintas tarpvalstybinis EITP pobūdis. Rekomendacijos, kurias Valdyba pateikė savo nuomonėje, atsispindi galutinėje poveikio vertinimo ataskaitos redakcijoje 14 .

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagal bendrąsias Komisijos supaprastinimo priemones, numatytas daugiametėje finansinėje programoje (DFP) po 2020 m., bendrosios supaprastinimo pastangos turės įtakos įgyvendinant EITP programą. Komisija pradėjo rengti kitą DFP 2017 m. kovo mėn. paskelbdama Baltąją knygą dėl Europos ateities. Kiti etapai – diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities paskelbimas 2017 m. birželio mėn. ir rekomendacinių dokumentų dėl supaprastintos programos pagrindinių aktų, kuriuos pateikė Biudžeto GD, paskelbimas 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. Šio politinio proceso rezultatai suteikia principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamas gaires kitai DFP ir turės įtakos tam, koks bus EITP programavimo laikotarpis po 2020 m.

Pagal pirmiau aprašytas horizontaliąsias gaires laikotarpio po 2020 m. EITP reglamente siekta supaprastinimo tikslų. Tai dera su visomis kitomis finansavimo programomis ir galiausiai turės įtakos naujai EITP, visų pirma supaprastinant išlaidų apmokėjimą, bendro finansavimo normas, suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir parengiant programos tikslus, vykdant stebėseną ir ataskaitų teikimą. Taip racionalizavus EITP reglamentą ir numačius galimybę nuostatas ir sąlygas nustatyti darbo programose, taip pat palengvinus tolesnę trijų sektorių sinergiją ir sudarius sąlygas EITP pritaikyti prie būsimų poreikių, bus suteiktas pagrindas tolesnei supaprastintai EITP teisinei sistemai.

Supaprastinus programą palengvės programoje dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims tenkanti reglamentavimo našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos, todėl tai galiausiai turės teigiamą poveikį ES konkurencingumui atitinkamuose sektoriuose. Be to, bus galima tęsti skaitmeninimo darbą pagal geresnio reguliavimo gaires, remiantis skaitmeninės paramos paslaugomis, jau teikiamomis įgyvendinant programą (pvz., TENtec informacine sistema).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės nurodomos šios sumos:

Remdamasi teigiama esamos EITP programos įgyvendinimo patirtimi, Komisija siūlo tęsti naujos programos įgyvendinimą trijuose EITP sektoriuose, taikant tiesioginį valdymą, už kurį būtų atsakinga Europos Komisija ir jos Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA).

Kaip išsamiai nurodyta finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, siūlomu biudžetu bus padengtos visos būtinos veiklos išlaidos, skirtos programai įgyvendinti, ir žmogiškųjų išteklių išlaidos bei kitos administracinės išlaidos, susijusios su programos valdymu.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Programą įgyvendinti bus pavesta INEA, išskyrus tam tikrus programos rėmimo veiksmus, kuriuos tiesiogiai valdys kuruojantieji generaliniai direktoratai.

Esamos 2014–2020 m. EITP laikotarpio vidurio vertinime 15 nurodyta, kad „[t]iesioginis EITP dotacijų valdymas buvo labai efektyvus – buvo veiksmingai rengiami projektai, vykdomas konkurencingas atrankos procesas, ypatingas dėmesys skiriamas ES politikos tikslams, projektai įgyvendinami koordinuotai ir juos įgyvendinant visapusiškai įtraukiamos valstybės narės. Vykdomoji įstaiga INEA pasiekė labai gerų rezultatų, susijusių su EITP finansiniu valdymu ir biudžeto optimizavimu, ypač dėl jos lankstumo greitai perskirstant lėšas, kurios nebuvo panaudotos tam tikriems veiksmams atlikti, ir panaudojant jas naujiems veiksmams finansuoti“.

Taigi siūloma išlaikyti esamą įgyvendinimo mechanizmą. Vis dėlto bus padaryti patobulinimai, susiję su supaprastinimu ir lankstumu.

Palyginti su 2014–2020 m. EITP, bus sukurtas paprastesnis, bet ir išsamesnis veiklos rezultatų planas, pagal kurį bus stebimas programos tikslų įgyvendinimas ir jos indėlis siekiant ES politikos tikslų. Programos įgyvendinimo ir pažangos stebėjimo rodikliai bus pirmiausia susiję su:

·veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti, taip pat pritaikymu karinio mobilumo reikalavimams;

·indėliu į jungtis ir rinkos integraciją, energijos tiekimo saugumą ir darnų vystymąsi mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro; indėliu į tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos klausimais;

·indėliu visoje Europos Sąjungoje diegiant skaitmeninio ryšio infrastruktūrą.

INEA rinks reikalingus duomenis remiamų veiksmų įgyvendinimo ir vertinimo etapais. Todėl paraiškos skirti dotaciją teikimo sąlygose ir pavyzdiniame susitarime dėl dotacijos pareiškėjams ir paramos gavėjams bus nustatyti proporcingi reikalavimai pateikti reikiamus duomenis.

Komisija atliks tarpinį ir ex post programos vertinimą, kad įvertintų jos veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, suderinamumą ir pridėtinę vertę pagal Finansinio reglamento 34 straipsnio 3 dalį.

Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateiks Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiame straipsnyje nustatytos didžiausios bendro finansavimo normos, taikytinos kiekvienam sektoriui. Taip pat nustatytos didžiausios bendro finansavimo normos taikant tarpsektorines darbo programas, apimančias daugiau nei vieną sektorių ir skirtas sąlygoms sinergijai sudaryti.

Straipsnyje taip pat pristatoma nukrypti leidžianti nuostata dėl sumų, pervestų iš Sanglaudos fondo.

2018/0228 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 194 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 16 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 17 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(2)Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

(3)programa turėtų būti siekiama remti klimato kaitos, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarius projektus ir, jeigu taikytina, vykdyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(4)atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti 18 . Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, alternatyviaisiais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(5)siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 11 straipsnio c punkte, kai ataskaitos susijusios su Sąjungos lėšomis, kuriomis remiamos priemonės, kurių imtasi siekiant laikytis šios direktyvos tikslų, su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal šią direktyvą susijusios išlaidos turėtų būti sekamos;

(6)svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu ar alternatyviaisiais degalais. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais;

(7)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 19 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą;

(8)siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(9)siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks derinimas turėtų būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc.;

(10)būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“ 20 – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(11)kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES 21 nustatoma bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai, be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktas būtų pradėti naudoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose 22 , būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo.

(12)Komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“ 23 Komisija pabrėžė, kad automatizuoti automobiliai ir pažangios ryšių sistemos padidins automobilių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jais dalytis ir suteiks daugiau galimybių jais naudotis visiems gyventojams, įskaitant tuos, kurie dabar gali neturėti prieigos prie susisiekimo paslaugų, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Taigi Komisija taip pat pasiūlė parengti „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir peržiūrėti Direktyvą 2008/096 dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo;

(13)siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ir neviršijant 70 proc. pervedamo paketo vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Likę 30 proc. pervesto paketo turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(14)po 2017 m. lapkričio mėn. bendro komunikato „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ 24 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“ 25 pabrėžiama, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją. Veiksmų plane nurodoma, kad iki 2018 m. vidurio Taryba raginama apsvarstyti ir patvirtinti karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus, o iki 2019 m. Komisijos tarnybos nustatys transeuropinio transporto tinklo dalis, tinkamas kariniam transportui, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjunga turėtų finansuoti dvejopos paskirties civilinio ir karinio transporto projektus pagal konkrečias programos darbo programas, kuriose būtų nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti pagal veiksmų planą;

(15)Komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ 26 Komisija išryškino specialias atokiausių regionų transporto reikmes ir būtinybę teikti Sąjungos finansavimą joms patenkinti, taip pat pagal programą;

(16)atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius siekiant užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą iki 2030 m. (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu) ir TEN-T visuotinį tinklą iki 2050 m. ir būtinybę pritraukti investicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimui ir miestams (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga kuo veiksmingiau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones ir taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą ir užtikrinant transporto projektų bazės matomumą ir derėjimą su atitinkamomis Sąjungos programomis, pirmiausia Europos infrastruktūros tinklų priemone, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu ir „InvestEU“. Visų pirma atitinkamais atvejais reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) XXX [Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės] IV priede;

(17)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 27 nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama;

(18)direktyvoje [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(19)nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė – 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(20)įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos ir susisiekimo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“ 28 Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio vis daugiau skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms ir pažangiųjų tinklų projektams. Norint įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

(21)bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 29 ;

Komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ 30 (Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Direktyva (ES) 2018/XXX [Europos elektroninių ryšių kodeksu] siekiama inter alia sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio ryšio tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų, mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus komerciniu požiūriu perspektyvus daugelyje Sąjungos sričių. Todėl programa turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo; 

(22)nors visi skaitmeninio ryšio tinklai, kuriems yra naudojamas internetas, yra iš esmės transeuropiniai daugiausia dėl taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms veikti sudaro sąlygas, teikiant paramą pagal programą pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, inter alia, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos komunikato tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo problemas ir nustatytas įgyvendinimo kliūtis;

(23)mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, regioninės ir nacionalinės administracijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. Programa turėtų būti padidinta galimybė šiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę ryšio ir paslaugų paklausą;

(24)be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal programą ir toliau turėtų būti remiamas nemokamo, aukštos kokybės, vietos belaidžio ryšio tiekimas vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant visuomeninės paskirties subjektus, kaip antai viešojo sektoriaus institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninės ekonomikos vizija;

(25)numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamo tarpvalstybinio ryšio su 5G tinklais, pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią programą projektai;

(26)dėl nesusietų teritorijų visose Sąjungos dalyse, įskaitant centrines dalis, susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties, izoliacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Tokiu būdu programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau padengtoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

(27)siekiant užtikrinti būtiną perteklių tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, taip pat naudojant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba Europos salas ar užjūrio teritorijas su žemynu. Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs;

(28)veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje, diegiamos konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos ir tuo pačiu metu siūlomas geriausias pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų efektyvumo santykis, tad jiems reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus reikia atsižvelgti į galimą teigiamą papildomą poveikį ryšio srityje, pavyzdžiui, kaip įgyvendinant projektą būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, kad ateityje būtų aprėptos iki šiol neaprėptos teritorijos ir gyventojai;

(29)Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (EGNOS / Galileo) ir savo Žemės stebėjimo sistemą („Copernicus“). Ir EGNOS / Galileo, ir „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia programos lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninio ryšio infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“;

(30)teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl derinimo projektų pagal šią programą rezultatai patvirtino ES dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę skiriant jas kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu. Taigi pagal programą reikėtų ir toliau skelbti specialiuosius kvietimus, leidžiančius derinti ES dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais;

(31)šios programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ fondo politikos liniją (-as) [...]. Veiksmais pagal programą reikėtų proporcingai spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus finansavimo problemas, siekiant nedubliuoti ir neišstumti privačiojo finansavimo ir aiškiai orientuotis į Europos pridėtinę vertę;

(32)siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a) kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų remiamas didelio masto inovatyvių technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

(33)šiuo reglamentu nustatomas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą atnaujinta nuoroda į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 31 17 punktą];

(34)Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

(35)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(36)šiame reglamente nurodyti finansavimo būdai bei įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkamai pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės priemonių išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius, taip pat Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą su išlaidomis nesusijusį finansavimą;

(37)trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Be to, trečiosios valstybės gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(38)Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Norint atsižvelgti į programos remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą programoje dalyvaujančiuose sektoriuose, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais;

(39)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 32 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 33 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 34 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193 35 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 36 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(40)remiantis [kai reikia, atnaujinti nuorodą pagal naująjį sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES 37 94 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(41)Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ 38 .

(42)kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama, tik jeigu ji yra būtina šių projektų tikslams įgyvendinti;

(43)pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 39 22 ir 23 punktus šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta pagal konkrečius stebėsenos reikalavimus, vengiant pernelyg griežto reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma, valstybėms narėms. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas ir efektyvumas bei jo poveikis bendriems programos tikslams;

(44)reikėtų taikyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, įskaitant rodiklius, kad būtų galima teikti ataskaitas apie programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų. Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti programai svarbius duomenis;

(45)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 40 .

(46)siekiant prireikus pritaikyti programos stebėsenai taikomus rodiklius, kiekvienam konkrečiam tikslui transporto sektoriuje skiriamas orientacines biudžeto išteklių procentines dalis ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I, II ir III dalių pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)dėl aiškumo Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 41 priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(48)siekiant laiku priimti šiame reglamente nustatytus įgyvendinimo aktus, būtina, kad jis įsigaliotų iš karto, kai tik jis bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – programa).

Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)veiksmai – veikla, kuri, kaip nustatyta, yra finansiškai ir techniškai savarankiška, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas ir kuri yra būtina įgyvendinant projektą;

(b)alternatyvieji degalai – alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 dalyje;

(c)asocijuotoji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Programoje pagal 5 straipsnį, šalis;

(d)derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/XXX (Finansinio reglamento) [2 straipsnio 6 punktą], kuriomis negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

(e)visuotinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių;

(f)pagrindinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių;

(g)pagrindinio tinklo koridoriai – priemonė, kuria sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai diegti pagrindinį tinklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 IV skyriuje ir nurodyta šio reglamento priedo III dalyje pateiktame sąraše;

(h)tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas – atrinktas projektas arba projektas, kuris atitinka reikalavimus, kad būtų atrinktas pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kurį kitą valstybių narių tarpusavio arba valstybių narių ir trečiųjų valstybių susitarimą, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/82/EB 6, 7, 9 ar 11 straipsniuose, planuojant arba diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal šio reglamento priedo IV dalyje nustatytus kriterijus;

(i)skaitmeninio ryšio infrastruktūra – itin didelio pralaidumo tinklai, 5G sistemos, itin aukštos kokybės vietos belaidis ryšys, magistraliniai tinklai bei skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto ir energetikos infrastruktūra;

(j)5G sistemos – skaitmeninio ryšio infrastruktūros elementai, pagrįsti visuotiniais judriojo ir belaidžio ryšio technologijos, naudojamos ryšio ir pridėtinės vertės paslaugoms, standartais ir pasižymintys pažangiais veiklos rodikliais, kaip antai labai didele duomenų perdavimo sparta ir pajėgumu, nedidele delsa, dideliu patikimumu arba galimybe palaikyti daug prijungtų įrenginių;

(k)5G koridorius – transporto linija, kelias ar geležinkelis, kuriuose įdiegta skaitmeninio ryšio infrastruktūra, visų pirma 5G sistemos, leidžiančios nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, tokias kaip susietasis ir automatizuotas susisiekimas, ar panašias geležinkeliams skirtas pažangaus susisiekimo paslaugas;

(l)su transporto ir energetikos infrastruktūra tiesiogiai susijusios skaitmeninės veiklos platformos – fiziniai ir virtualūs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ištekliai, veikiantys kartu su ryšių infrastruktūra ir palaikantys transporto ir (arba) energetikos infrastruktūros duomenų srautą, saugojimą, tvarkymą ir analizę;

(m)bendro intereso projektas – projektas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 347/2013, arba šio reglamento 8 straipsnyje;

(n)tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

(o)socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos misiją, pobūdį ar vietovę, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje;

(p)trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė;

(q)itin didelio pralaidumo tinklai – itin didelio pralaidumo tinklai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/XXX [Europos elektroninių ryšių kodeksas] [2 straipsnio XX dalyje];

(r)darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas.

3 straipsnis
Tikslai

1.Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją.

2.Konkretūs programos tikslai:

(a)transporto sektoriuje:

i)padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

ii)pritaikyti TEN-T tinklus prie karinio mobilumo reikalavimų;

(b)energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(c)skaitmeninės ekonomikos sektoriuje padėti diegti itin didelio pralaidumo skaitmeninius tinklus ir 5G sistemas, užtikrinti didesnį skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumą ir pajėgumą ES teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, ir transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimą.

4 straipsnis
Biudžetas

1.Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2021–2027 m. laikotarpiui yra 42 265 493 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Ši suma paskirstoma taip:

(a)iki 30 615 493 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

i)12 830 000 000 EUR sumą iš Europos strateginių investicijų priemonių grupės;

ii)11 285 493 000 EUR sumą, pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

iii)6 500 000 000 EUR sumą iš gynybos priemonių grupės 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

(b)iki 8 650 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, iki 10 proc. šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams;

(c)iki 3 000 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

3.Komisija negali nukrypti nuo 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos sumos.

4.1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti.

5.Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

6.Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

7.Iš Sanglaudos fondo pervedama suma panaudojama pagal šį reglamentą atsižvelgiant į 8 dalį ir nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies b punkto taikymui.

8.30 proc. iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. pervestų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

9.Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

5 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

(a)Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

(b)stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

(c)šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

(d)kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

–užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

2.1 dalyje nurodytos trečiosios valstybės ir jose įsisteigę subjektai negali gauti finansinės pagalbos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai būtina įgyvendinant tam tikro bendro intereso projekto tikslus, laikantis 19 straipsnyje nurodytų darbo programų sąlygų.

6 straipsnis
ES finansavimas ir jo formos

1.Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.Pagal programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas. Derinimo operacijos, dėl kurių pagal šią programą priimtas sprendimas, vykdomos laikantis „InvestEU“ reglamento ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

3.Komisija gali suteikti programos dalies įgyvendinimo įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms pagal Finansinio reglamento [69] straipsnį siekdama vykdyti programos optimalaus valdymo ir veiksmingumo reikalavimus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose.

4.Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos nuostatos, nustatytos Reglamento XXX [kuriuo pakeičiamas Reglamentas dėl garantijų fondo] [X straipsnyje].

7 straipsnis
Tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai

1.Tarpvalstybiniuose atsinaujinančiosios energijos srities projektuose dalyvauja bent dvi valstybės narės ir jie yra įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą susitarimą tarp valstybių narių ir (arba) valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 arba 11 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų kriterijų ir tvarkos.

2.Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal šio reglamento 23 straipsnio d punktą siekdama patikslinti atrankos kriterijus ir išsamiai apibūdinti projektų atrankos procesą ir paskelbia projekto indėlio įgyvendinant bendruosius kriterijus ir bendrųjų sąnaudų ir naudos vertinimo metodiką, kaip numatyta priedo IV dalyje.

3.Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus.

4.Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

(a)pagal priedo IV dalies 3 punktą parengtoje konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizėje pateikiama įrodymų, kad esama galimybės daug sutaupyti ir (arba) gauti naudos, susijusių su sistemos integravimu, tiekimo saugumu ar inovacijomis, ir

(b)paraiškos teikėjas įrodo, kad be dotacijos projektas nebūtų įgyvendintas arba kad be dotacijos projektas negali būti komerciniu požiūriu perspektyvus. Toje analizėje atsižvelgiama į visas su paramos sistemomis susijusias pajamas.

5.Darbams skiriamos dotacijos suma yra proporcinga priedo IV dalies 2 punkto b papunktyje nurodytai sutaupytų išlaidų sumai ir (arba) naudai ir neviršija sumos, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas arba taptų komerciniu požiūriu perspektyvus.

8 straipsnis
Bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektai

1.Bendro intereso projektais skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje prisidedama prie konkretaus 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto tikslo.

2.Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros srities projektus.

3.Nepažeidžiant 13 straipsnyje nustatytų skyrimo kriterijų, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

(a)pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie itin didelio pralaidumo tinklų, kuriais gali būti užtikrintas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis ryšys, prieinamumo, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų funkciją, skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalingas pagrindinis ryšys, aktualumą ir galimą socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, įskaitant galimą teigiamą šalutinį ryšio poveikį, kaip numatyta priedo V dalyje;

(b)veiksmai, kuriais prisidedama prie itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėms, kaip numatyta priedo V dalyje;

(c)kalbant apie veiksmus, kuriais prisidedama prie 5G sistemų diegimo, pirmenybė teikiama 5G koridorių įgyvendinimui pagrindiniuose sausumos transporto keliuose, įskaitant transeuropinius transporto tinklus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek veiksmu prisidedama prie aprėpties užtikrinimo pagrindiniuose transporto keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas užtikrinant kuo didesnį galimą teigiamą šalutinį poveikį teritorijoms ir gyventojams šalia projekto įgyvendinimo vietos. Priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

(d)projektai, kuriais siekiama diegti tarpvalstybinius magistralinius tinklus, siejančius Sąjungą su trečiosiomis valstybėmis ir stiprinančius jungtis Sąjungos teritorijoje, įskaitant jūriniais kabeliais, laikomi prioritetiniais, jeigu jais iš esmės prisidedama prie elektroninių ryšių tinklų atsparumo ir pralaidumo didinimo Sąjungos teritorijoje;

(e)kalbant apie aprėptį itin didelio pralaidumo tinklais, finansuotinų veiksmų, kuriais prisidedama prie teritorijų ir gyventojų aprėpties užtikrinimo, eiliškumas yra atvirkščiai proporcingas projekto įgyvendinimui reikalingos dotacijos paramos dydžiui, laikantis didžiausių taikytinų bendro finansavimo normų, nustatytų 14 straipsnyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek veiksmu prisidedama prie išsamios teritorijos ir gyventojų aprėpties užtikrinimo tam tikroje projekto įgyvendinimo vietoje, užtikrinant kuo didesnį galimą teigiamą šalutinį poveikį teritorijoms ir gyventojams šalia projekto įgyvendinimo vietos;

(f)kalbant apie projektus, kuriais diegiamos skaitmeninės veiklos platformos, pirmenybė teikiama veiksmams, grindžiamiems pažangiausiomis technologijomis, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip sąveikumas, kibernetinis saugumas, duomenų privatumas ir pakartotinis naudojimas;

(g)mastą, kuriuo diegiamos technologijos labiausiai tinka konkrečiam projektui, kartu siūlant geriausią pažangiausių technologijų santykį duomenų srauto pralaidumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo ir išlaidų efektyvumo požiūriais.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

9 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Tokie veiksmai, visų pirma, yra tyrimai, darbai ir kitos papildomos priemonės, būtinos programai valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti.

2.Toliau nurodyti transporto sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

(a)su veiksmingais ir sujungtais tinklais susiję veiksmai:

i)veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

ii)veiksmai, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių įgyvendinamos visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys, visų pirma šio reglamento priedo III dalyje išvardytos atkarpos;

iii)veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

iv)veiksmai, kuriais remiami bendro intereso projektai, siekiant sujungti transeuropinį tinklą su kaimyninių šalių infrastruktūros tinklais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio 1 dalyje.

(b)su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

i)veiksmai, kuriais remiami jūrų greitkeliai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 21 straipsnyje;

ii)veiksmai, kuriais remiamos telematikos priemonių sistemos, be kita ko, saugumo tikslais, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 31 straipsnį;

iii)veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 32 straipsnį;

iv)veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

v)veiksmai, kuriais pašalinamos sąveikos kliūtys, ypač užtikrinant koridorių ir (arba) tinklų poveikį;

vi)veiksmai, kuriais įgyvendinama saugi ir patikima infrastruktūra ir susisiekimas, įskaitant kelių eismo saugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 34 straipsnį;

vii)veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros atsparumas klimato kaitai ir gaivalinėms nelaimėms;

viii)veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visiems naudotojams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

ix)veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros prieinamumas ir tinkamumas saugumo ir civilinės saugos paskirčiai.

(c)įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti karinio mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais.

3.Toliau nurodyti energetikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

(a)veiksmai, susiję su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnyje;

(b)veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai, įskaitant jų sukūrimą, kaip apibrėžta šio reglamento priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.Toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

(a)veiksmai, kuriais remiamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis ryšys;

(b)veiksmai, kuriais remiamas nemokamo itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimas vietos bendruomenėse nediskriminacinėmis sąlygomis;

(c)veiksmai, kuriais užtikrinama nepertraukiama visų pagrindinių sausumos transporto kelių, įskaitant transeuropinius transporto tinklus, aprėptis 5G sistemomis;

(d)veiksmai, kuriais remiamas magistralinių tinklų diegimas, taip pat naudojant jūrinius kabelius, visose valstybėse narėse ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių;

(e)veiksmai, kuriais remiama Europos namų ūkių prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų;

(f)veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio ryšio infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais transporto arba energetikos srities projektais, kuriais gali būti remiamos skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis.

Priedo V dalyje pateiktas preliminarus reikalavimus atitinkančių skaitmeninės ekonomikos sektoriaus projektų sąrašas.

10 straipsnis
Sinergija

1.Veiksmai, kuriais prisidedama prie vieno ar daugiau tikslų pasiekimo bent dviejuose sektoriuose, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą. Tokie veiksmai įgyvendinami pagal konkrečias bent dviem sektoriams skirtas tarpsektorines darbo programas, taikant konkrečius skyrimo kriterijus, ir finansuojami atitinkamų sektorių biudžeto įnašais.

2.Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninės ekonomikos – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti pagalbinius elementus, kurie gali būti nesusiję su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, kaip numatyta atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus:

(a)šių pagalbinių elementų išlaidos neviršija 20 proc. visų veiksmų tinkamų finansuoti išlaidų;

(b)šie pagalbiniai elementai yra susiję su transporto, energetikos arba skaitmeninės ekonomikos sektoriumi;

(c)šie pagalbiniai elementai suteikia galimybę iš esmės padidinti veiksmų socialinę ir ekonominę, klimato ar aplinkosauginę naudą.

11 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šiame straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.Reikalavimus atitinka šie subjektai:

(a)valstybėje narėje įsisteigę teisės subjektai;

(b)trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai;

(c)pagal Sąjungos teisę įsisteigę teisės subjektai ir tarptautinės organizacijos, jei numatyta darbo programose.

3.Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

4.Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka reikalavimus paramai pagal programą gauti, jei tai būtina konkretaus bendro intereso projekto arba tarpvalstybinio atsinaujinančiosios energijos srities projekto tikslams pasiekti.

5.19 straipsnyje nurodytose darbo programose gali būti numatyta, kad reikalavimus atitinka tik tie pasiūlymai, kuriuos pateikė viena ar kelios valstybės narės arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, tarptautinės organizacijos, bendrosios įmonės arba valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

12 straipsnis
Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII] antraštinę dalį.

13 straipsnis
Skyrimo kriterijai

1.Skyrimo kriterijai nustatomi 19 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek įmanoma atsižvelgiant į šiuos elementus:

(a)ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai (nauda ir išlaidos);

(b)inovacijų, saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus;

(c)tarpvalstybinį aspektą;

(d)transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją;

(e)veiksmų parengtumo lygį rengiant projektą;

(f)siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

(g)Sąjungos finansinės pagalbos skatinamąjį poveikį investicijoms;

(h)poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, nepakankamą komercinį perspektyvumą arba rinkos finansavimo trūkumą;

(i)suderinamumą su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais.

2.Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus atitinkamais atvejais atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas siekiant nustatyti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

3.Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus užtikrinama, kad atitinkamais atvejais, kaip numatyta darbo programose, pagal programą remiami veiksmai, į kuriuos įtraukiamos buvimo vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologijos, būtų techniškai suderinami su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“.

4.Atliekant transporto sektoriaus pasiūlymų vertinimą pagal 1 dalyje nurodytus skyrimo kriterijus, kai taikytina, užtikrinama, kad siūlomi veiksmai būtų suderinami su koridorių darbo planais ir įgyvendinimo aktais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, ir atsižvelgiama į atsakingo Europos koordinatoriaus nuomonę, kaip numatyta to reglamento 45 straipsnio 8 dalyje.

5.Kalbant apie veiksmus, susijusius su tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

6.Kalbant apie veiksmus, susijusius su bendro intereso skaitmeninio ryšio projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

14 straipsnis
Bendro finansavimo normos

1.Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė pagalba neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo pervestomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

2.Vykdant darbus transporto sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

(a)vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose;

(b)kiek tai susiję su sumomis, pervestomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX [BNR]. Šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 85 proc.;

(c)kalbant apie su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusius veiksmus, padidintos didžiausios bendro finansavimo normos, numatytos a ir b punktuose, gali būti taikomos tik veiksmams, kuriems būdingas itin didelio masto integravimas planuojant ir įgyvendinant veiksmus pagal 13 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą skyrimo kriterijų, visų pirma, įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą ir dvišalę teisinę sistemą arba priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį.

3.Vykdant darbus energetikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

(a)vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;

(b)bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 75 proc. veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais įrodymais, padedama įgyvendinti bendro intereso projektus, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis energijos tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba naudojami itin naujoviški sprendimai.

4.Vykdant darbus skaitmeninės ekonomikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos: vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 50 proc. veiksmams, kuriems būdingas svarbus tarpvalstybinis aspektas, kaip antai nepertraukiama aprėptis diegiant 5G sistemas pagrindiniuose transporto keliuose arba magistralinių tinklų tiesimas tarp valstybių narių ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, ir iki 75 proc. – veiksmams, kuriais diegiamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis ryšys. Nepažeidžiant bendro finansavimo principo, vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėse veiksmai finansuojami Sąjungai teikiant finansinę paramą iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

5.Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina pagal 10 straipsnyje nurodytas tarpsektorines darbo programas atrinktiems veiksmams, atitinka didžiausią maksimalią bendro finansavimo normą, taikytiną atitinkamiems sektoriams.

15 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos

Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai:

(a)tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendro intereso projektas arba tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai apima vienos ar kelių trečiųjų valstybių teritorijas, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje arba 11 straipsnio 4 dalyje, arba tarptautinius vandenis, jeigu veiksmai yra būtini atitinkamo projekto tikslams pasiekti;

(b)tinkamos finansuoti gali būti visos su įranga, įrenginiais ir infrastruktūra susijusios išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis;

(c)su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos;

(d)į tinkamas finansuoti išlaidas pridėtinės vertės mokestis (PVM) neįtraukiamas.

16 straipsnis
Dotacijų derinimas su kitais finansavimo šaltiniais

1.Dotacijos gali būti naudojamos kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu.

2.1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas gali būti įgyvendinamas skelbiant specialiuosius kvietimus teikti pasiūlymus.

17 straipsnis
Dotacijų sumažinimas ar nutraukimas

1.Be priežasčių, nurodytų Finansinio reglamento [131 straipsnio 4 dalyje], dotacijos suma gali būti sumažinta dėl šių priežasčių:

(a)veiksmai nepradėti per vienus metus nuo susitarime dėl dotacijos nurodytos pradžios datos;

(b)atlikus veiksmų įgyvendinimo pažangos peržiūrą nustatyta, kad veiksmų įgyvendinimas taip labai vėluoja, kad tikėtina, jog nebus pasiekti veiksmo tikslai;

2.Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas.

18 straipsnis
Kaupiamasis, papildomas ir mišrus finansavimas

1.Veiksmams, kuriems skirtas programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant pasidalijamojo valdymo principu valdomas lėšas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmams skirtam kitos Sąjungos programos įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija veiksmų visų tinkamų finansuoti išlaidų, o pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti proporcingai apskaičiuota pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

2.Veiksmai, kurie atitinka visas šias lyginamąsias sąlygas:

(a)buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal programą;

(b)atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nurodytus minimalius kokybės reikalavimus;

(c)negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) XXX [BNR] [67 straipsnio 5 dalį], jeigu atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

19 straipsnis
Darbo programos

1.Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

2.Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

20 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Rodikliai, kuriais grindžiama programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priedo I dalyje.

2.Siekiant veiksmingai įvertinti programos įgyvendinimo pažangą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti priedo I dalį, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, o šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

21 straipsnis
Vertinimas

1.Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.Tarpinis programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios.

3.Baigiant įgyvendinti programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos vertinimą.

4.Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

22 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda EITP koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis
Deleguotieji aktai

Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

(a)iš dalies keičiama priedo I dalis dėl rodiklių ir nustatoma stebėsenos ir vertinimo sistema;

(a)iš dalies keičiama priedo II dalis dėl orientacinių biudžeto išteklių procentinių dalių, skiriamų 3 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

(b)iš dalies keičiama priedo III dalis dėl nustatomų transporto pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų atkarpų bei iš anksto nustatytų visuotinio tinklo atkarpų;

(c)iš dalies keičiama priedo IV dalis dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymo;

(d)iš dalies keičiama priedo V dalis dėl bendro intereso skaitmeninio ryšio projektų nustatymo.

24 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

26 straipsnis
Finansinių Sąjungos interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis
Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 panaikinami.

2.Nepažeidžiant 1 dalies, šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

3.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, prie šios programos.

4.Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

28 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 42  

☑ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

☑ trukmė ribota

–☑    galioja nuo 2021 01 01 iki 2027 12 31

–☑    Finansinis poveikis įsipareigojimų asignavimams nuo 2021 iki 2027 m. ir mokėjimo asignavimams nuo 2021 iki 2033 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 45  

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–☑    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–☑ viešosios teisės subjektams;

–◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻ nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–x    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–x    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)     https://ec.europa.eu/commission/publications/factsheets-long-term-budget-proposals_en

(2)    2018 m. gegužės 2 d. komunikatas „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018) 321/4).

(3)    JOIN(2017) 41

(4)    JOIN(2018) 5

(5)    Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (38 straipsnis).

(6)    Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

(7)    Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių.

(8)    COM(2016) 860 final

(9)    Tai yra gigabitinis ryšys visiems pagrindiniams socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, didelio pralaidumo 5G ryšys, interneto ryšys, kurio duomenų atsisiuntimo sparta yra bent 100 Mbps ir gali būti padidinta iki gigabitinės visuose Europos namų ūkiuose, įskaitant kaimo vietoves; žr. „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 587).

(10)    Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems, COM(2017) 228.

(11)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013 27 straipsnis.

(12)    COM(2018) 65

(13)    SWD(2016) 416

(14)    Poveikio vertinimo pakeitimai pagal Valdybos nuomonę išsamiai nurodomi poveikio vertinimo 1 priede.

(15)    COM(2018) 66

(16)    OL C , , p. .

(17)    OL C , , p. .

(18)    COM(2018) 321, 13 p.

(19)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(20)    Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

(21)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(22)    Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017) 675 final.

(23)    COM(2018) 293

(24)    JOIN(2017) 41

(25)    JOIN(2018) 5

(26)    COM(2017) 623

(27)    2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(28)    COM(2017) 718

(29)    2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

(30)    COM(2016) 587

(31)    OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(32)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(33)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(34)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(35)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(36)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(37)    OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(38)    COM(2018) 65

(39)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14).

(40)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(41)    2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(42)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(43)        Žr. 1.6 skirsnį.

(44)    Priklauso nuo galutinių sprendimų dėl kiekvienos programos taikymo srities ir biudžeto.

(45)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(46)    Programa gali būti (iš dalies) pavedama vykdomajai įstaigai atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizės rezultatus ir atitinkamus sprendimus, kuriuos reikia priimti; susiję administracinio pobūdžio asignavimai programai įgyvendinti Komisijoje ir vykdomojoje įstaigoje bus atitinkamai pritaikyti

(47)    Remiantis informacija, paskelbta 2017 m. INEA MVA.

(48)    Į šiuos skaičiavimus neįtraukiami su programa susiję strateginiai ir politikos aspektai arba pagal EITP pavestų priemonių priežiūra.

(49)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(50)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(51)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(52)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (anksčiau – BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai

(53)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. Įtraukiamos neįvykdytų (likusių) įsipareigojimų pagal 2014–2020 m. programas, kurias šiuo metu valdo vykdomoji įstaiga, valdymui būtinos sumos.

(54)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(55)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(56)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 06 06

COM(2018) 438 final

PRIEDAS

pridedamas prie

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

{SEC(2018) 292 final}
{SWD(2018) 312 final}
{SWD(2018) 313 final}

PRIEDAS

I DALIS. RODIKLIAI

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas programa bus atidžiai stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kiek buvo įgyvendinti bendri ir konkretūs programos tikslai. Todėl bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:

II DALIS. ORIENTACINIAI PROCENTINIAI DYDŽIAI, NUMATYTI TRANSPORTO SEKTORIUI

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, paskirstomi taip:

–60 proc. veiksmams, išvardytiems 9 straipsnio 2 dalies a punkte „Su veiksmingais ir sujungtais tinklais susiję veiksmai“;

–40 proc. veiksmams, išvardytiems 9 straipsnio 2 dalies b punkte „Veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu“.

Įgyvendinant 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytus veiksmus, 75 proc. biudžeto išteklių turėtų būti skirta veiksmams, susijusiems su pagrindinio tinklo koridoriais, 10 proc. veiksmams, vykdomiems pagrindiniame tinkle, išskyrus pagrindinio tinklo koridorius, ir 15 proc. veiksmams visuotiniame tinkle.

III DALIS. TRANSPORTO PAGRINDINIO TINKLO KORIDORIAI IR IŠ ANKSTO NUSTATYTOS ATKARPOS; IŠ ANKSTO NUSTATYTOS VISUOTINIO TINKLO ATKARPOS

1.Pagrindinio tinklo koridoriai ir iš anksto nustatytos atkarpos

2.Iš anksto nustatytos visuotinio tinklo atkarpos

Tarpvalstybinės visuotinio tinklo atkarpos, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, visų pirma yra šios atkarpos:

IV DALIS. Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymas

1.Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų tikslai

Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais skatinamas valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių planavimo, plėtros ir ekonomiškai efektyvaus eksploatavimo klausimais.

2.Bendrieji kriterijai

Kad atsinaujinančiosios energijos srities projektas būtų laikomas tarpvalstybiniu, jis turi atitikti visus šiuos bendruosius kriterijus:

(a)jis turi būti įtrauktas į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą valstybių narių tarpusavio ir (arba) su trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 ar 11 straipsniuose;

(b)turi būti sutaupyta lėšų diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (arba) teikiama naudos sistemos integracijai, energijos tiekimo saugumui arba inovacijoms, palyginti su panašiu projektu, kurį įgyvendino viena iš dalyvaujančių valstybių narių;

(c)įvertinus pagal 3 punkte minimą sąnaudų ir naudos analizę ir taikant [7] straipsnyje nurodytą metodiką, potenciali bendra bendradarbiavimo nauda nusveria išlaidas, įskaitant išlaidas ilguoju laikotarpiu.

3.Sąnaudų ir naudos analizė

2 punkto c papunktyje nurodytoje sąnaudų ir naudos analizėje bus atsižvelgta į tai, koks poveikis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse daromas, be kita ko, šiems aspektams:

(a)elektros energijos gamybos išlaidoms;

(b)sistemos integracijos išlaidoms;

(c)paramos išlaidoms;

(d)išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui;

(e)energijos tiekimo saugumui;

(f)oro ir kitai vietos taršai;

(g)inovacijoms.

4.Procesas

Projekto, kuris gali būti atrinktas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kurį kitą valstybių narių tarpusavio ir (arba) su trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 ar 11 straipsniuose, rengėjai, įskaitant valstybes nares, siekiantys, kad atsinaujinančiosios energijos srities projektams būtų suteiktas tarpvalstybinis statusas, pateikia Komisijai paraišką leisti projektui dalyvauti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atrankoje. Paraiškoje pateikiama susijusi informacija, kuria remdamasi Komisija, atsižvelgdama į 7 straipsnyje minimą metodiką, gali įvertinti projektą pagal 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Komisija užtikrina, kad rengėjams būtų suteikta galimybė prašyti suteikti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų statusą bent kartą per metus.

Komisija teikia deramas konsultacijas dėl projektų, pateiktų, kad būtų pripažinti tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, sąrašo.

Komisija įvertina paraiškas pagal 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Atrinkdama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia, kad bendras jų kiekis nebūtų per didelis. Nustatydama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia užtikrinti geografiniu požiūriu tinkamą pusiausvyrą. Nustatant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės.

Projektas neatrenkamas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas arba toks jo statusas panaikinamas, jeigu jis buvo įvertintas remiantis neteisinga informacija, kuri vertinant tapo lemiama, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

Atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą Komisija paskelbia savo interneto svetainėje.

V DALIS. BENDRO INTERESO SKAITMENINIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

1.Gigabitinis ryšys socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams

Veiksmų eiliškumas bus nustatytas atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų funkciją, skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalingas pagrindinis ryšys, aktualumą ir potencialią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, įskaitant galimą teigiamą šalutinį ryšio poveikį. Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie:

·gigabitinio ryšio tiekimo ligoninėms ir medicinos centrams taip palaikant pastangas skaitmeninti sveikatos priežiūros sistemą, kad ES piliečių gerovė augtų ir keistųsi sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimo pacientams būdas 1 ;

·gigabitinio ryšio tiekimo švietimo ir mokslinių tyrimų centrams siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį ir švietimo sistemose diegti naujoves, gerinti mokymosi rezultatus, padidinti teisingumą ir veiksmingumą 2 .

2.Belaidis ryšys vietos bendruomenėse

Veiksmai, kuriais siekiama nediskriminacinėmis sąlygomis teikti nemokamą vietos belaidį ryšį vietos visuomeninio gyvenimo centruose (įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves) ir kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame vietos bendruomenių gyvenime, turi atitikti šias sąlygas finansavimui gauti:

·veiksmus įgyvendina viešojo sektoriaus institucija, kaip nurodyta tolesnėje pastraipoje, kuri yra pajėgi planuoti ir prižiūrėti vidaus ar lauko vietos belaidžio ryšio prieigos taškų įrengimą viešosiose erdvėse ir bent trejus metus užtikrinti jų veiklos sąnaudų finansavimą;

·veiksmai grindžiami itin didelio pralaidumo skaitmeniniais tinklais, galinčiais užtikrinti naudotojams aukštos kokybės interneto ryšį, kuris:

·yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, lengvai prieinamas, saugus, teikiamas naudojant naujausią ir lengviausiai įgyjamą įrangą, galinčią užtikrinti didelės spartos ryšio teikimą naudotojams, ir

·palengvina prieigą prie novatoriškų skaitmeninių paslaugų;

·vykdant veiksmus naudojama bendra vaizdinė atpažinimo priemonė, kurią turi pateikti Komisija, ir nuoroda į susijusias internetines priemones;

·veiksmais įsipareigojama įsigyti būtiną įrangą ir (arba) būtinas įrengimo paslaugas pagal taikomus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad projektais nebūtų pernelyg iškraipyta konkurencija.

Finansinė parama bus teikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102 3 3 straipsnio 1 dalyje, kurios įsipareigoja pagal nacionalinę teisę nemokamai nediskriminacinėmis sąlygomis tiekti vietos belaidį ryšį, įrengdamos vietos belaidžio ryšio prieigos taškus.

Finansuojami veiksmai neturėtų dubliuotis su esamais panašiomis savybėmis, įskaitant kokybę, pasižyminčiais nemokamais privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais, teikiamais toje pačioje viešojoje erdvėje.

Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Jeigu taikytina, bus užtikrintas koordinavimas ir suderinamumas su EITP veiksmais, kuriais remiama socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, užtikrinančių gigabitinį ryšį.

3.Preliminarus finansavimo reikalavimus atitinkančių 5G koridorių sąrašas

Atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, kuriuos Komisija išdėstė siekdama užtikrinti, kad iki 2025 m. pagrindiniuose antžeminiuose transporto keliuose būtų prieinamas nepertraukiamas 5G ryšys 4 , veiksmai, kuriais pagal 9 straipsnio 4 dalies c punktą diegiamas nepertraukiamas ryšys naudojant 5G sistemas, pirmiausia yra veiksmai tarpvalstybinėse atkarpose, skirtose susietojo ir automatizuoto susisiekimo 5 bandymams, o antra – veiksmai ilgesnėse atkarpose, siekiant didesniu mastu koridoriuose įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą susisiekimą, kaip nurodyta tolesnėje lentelėje (preliminariame sąraše). Šiuo tikslu TEN-T koridoriai yra naudojami kaip pagrindas, bet 5G ryšys nebūtinai turi būti diegiamas tuose koridoriuose 6 .

(1)    Dar žr. COM(2018) 233 final, Komisijos komunikatas „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“.

(2)    Dar žr. COM(2018) 22 final, Komisijos komunikatas dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano.

(3)    2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(4)    Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę – COM(2016) 587.

(5)    Susietasis ir automatizuotas susisiekimas.

(6)    Kursyvu pažymėtos atkarpos nėra TEN-T pagrindinio tinklo koridorių dalis, bet yra įtrauktos į 5G koridorius.