EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 30

COM(2018) 380 final

2018/0202(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF)

{SEC(2018) 273 final}
{SWD(2018) 289 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pagrindimas ir tikslai

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 1 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui. Jis buvo įsteigtas kaip Sąjungos solidarumo ir paramos priemonė, skirta remti darbuotojus, atleistus iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos ekonomika patiria didelį neigiamą poveikį. EGF, iš kurio bendrai finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, tikslas – palengvinti darbuotojų reintegraciją į darbo rinką nuo rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose.

Atsižvelgdama į 2008 m. finansų ir ekonomikos krizės mastą ir pagreitį, Komisija savo parengtame Europos ekonomikos atkūrimo plane 2 numatė peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006. Svarbiausias šios peržiūros 3 tikslas, be tam tikrų nuolatinių pakeitimų, grindžiamų pirmųjų EGF veiklos metų rezultatais, buvo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. išplėsti EGF taikymo sritį. Komisija norėjo, kad EGF galėtų parodyti Sąjungos solidarumą ir paremti darbuotojus, kurių atleidimas tiesiogiai susijęs su finansų ir ekonomikos krize, bei padidinti bendro finansavimo normą nuo 50 proc. iki 65 proc., kad būtų sumažinta valstybėms narėms tenkanti našta.

2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu EGF taikymo sritis buvo išplėsta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 4 . Buvo siekiama apimti ne tik atleidimą iš darbo dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir į kitas naujas pasaulines finansų ir ekonomikos krizes. Todėl EGF galėtų teikti pagalbą ir netikėtų krizių atvejais, kai smarkiai sutrinka vietos, regiono ar nacionalinė ekonomika. Netikėta krize būtų galima laikyti, pavyzdžiui, didelį svarbių prekybos partnerių ekonomikos nuosmukį ar finansų sistemos žlugimą, kaip jau nutiko 2008 m. Siekiant užtikrinti, kad EGF parama būtų teikiama visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar darbo santykių pobūdžio, buvo išplėsta „darbuotojo“ sąvoka. Dėl to paramą buvo galima teikti ne tik pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1927/2006, bet ir darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis, laikiniesiems darbuotojams, labai mažų įmonių savininkams vadovams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Be to, tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės į EGF paraiškas galėjo įtraukti tokį patį skaičių nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių, kaip atleistų darbuotojų. Tokia nuostata buvo grindžiama dideliu jaunimo nedarbu ir faktu, kad nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams dar sunkiau rasti darbą didelio darbo rinkos sutrikdymo atveju, pavyzdžiui, dėl didelio masto restruktūrizavimo.

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad EGF tęstų veiklą po 2020 m. gruodžio 31 d., nenustatant jokių šio laikotarpio apribojimų, nes tai yra speciali priemonė, neįtraukta apskaičiuojant viršutines Daugiametės finansinės programos biudžeto ribas.

Siekiant užtikrinti, kad EGF išliktų veikiančia Europos lygmens priemone, paraiška skirti EGF paramą darbuotojams gali būti pateikta, kai atleistų darbuotojų skaičius pasiekia nustatytą minimalią ribą. Įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 sukaupta patirtis parodė, kad tikslinga nustatyti 250 atleistų darbuotojų per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį ribą, ypač jeigu nedidelėse darbo rinkose ar išskirtinėmis aplinkybėmis paliekama galimybė teikti paraiškas atleidus ir mažiau darbuotojų. 250 darbuotojų riba yra žemesnė nei 2014–2020 m. programavimo laikotarpio riba. Žemesnė riba nustatyta todėl, kad apskritai mažėja labai didelio masto atleidimo atvejų, o atleidus 250 darbuotojų dauguma regionų paprastai patiria didelį poveikį. Be to, taip siekiama atsižvelgti į faktą, kad daugelyje valstybių narių dauguma darbuotojų dirba mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ).

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį 5 , kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, ES turi būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas turi būti įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. Europos socialinių teisių ramsčio principai Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF) bus lyg bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga galės praktiškai įgyvendinti atitinkamus principus didelio masto restruktūrizavimo atveju.

Sąjungos lygmeniu nacionalinių reformų prioritetai nustatomi ir jų įgyvendinimas stebimas Europos ekonominės politikos koordinavimo semestru. Valstybės narės pačios rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas minėtiems reformų prioritetams paremti. Tos strategijos turėtų būti pateikiamos drauge su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis, kad būtų galima išdėstyti ir koordinuoti prioritetinius investicijų projektus, remtinus nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos pridėtinę vertę, kurią teikia iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ Sąjungos remiamos programos.

Šiandienos globalizuotam pasauliui būdingas vis didesnis pasaulio rinkų susietumas ir tarpusavio priklausomybė. Dėl atviros prekybos, technologinių pokyčių ir kitų veiksnių, kaip antai perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą. Paradoksalu, tačiau dėl naujausių globalizacijos tendencijų nepakeistas EGF veikiausiai sulauktų mažiau paraiškų ir būtų mažiau paramos panaudojimo atvejų. Per pastarąjį dešimtmetį labai didelio masto restruktūrizavimo atvejų (kai atleidžiama daugiau nei 500 darbuotojų) gerokai sumažėjo ir labai tikėtina, kad tai toliau turės įtakos Fondo lėšų panaudojimui. Todėl ateityje EGF bus naudojamasi tik didelį poveikį darančio restruktūrizavimo atvejais, t. y. kai atleidžiama bent 250 darbuotojų, kaip nurodyta pirmiau.

Nepaisant vis dar didelio jaunimo nedarbo, patirtis rodo, kad pagalbą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui būtų tikslingiau teikti pagal kitas priemones, visų pirma iš Europos socialinio fondo. Paramos jaunimui susiejimas su EGF paraiškomis galėtų būti traktuojamas kaip nelygybės skatinimas, nes didžioji dalis remtino jaunimo nebūtų įtraukta.

Daugiausia dėmesio EGF skiria aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams kuo greičiau rasti stabilią darbo vietą. Šiuo pasiūlymu, kaip ir Reglamentu (ES) Nr. 1309/2013, nustatyta, kad EGF finansinė parama skiriama aktyvių darbo rinkos priemonių paketui. Pirmiausia šiomis priemonėmis bus siekiama teikti prie poreikių pritaikytą paramą, kuri padėtų darbuotojams reintegruotis į darbo rinką, daugiau dėmesio skirti skaitmeninių įgūdžių ugdymui ir, kai įmanoma, remti darbuotojų judumą. Pasyvių priemonių iš EGF finansuoti negalima. Išmokos gali būti remiamos tik tada, jei jos padeda atleistiems darbuotojams naudotis aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis. Kad būtų užtikrinta pagrįsta išties aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir aktyvumą skatinančių išmokų pusiausvyra, suderintame aktyvių darbo rinkos priemonių pakete nustatytas išmokų limitas.

EGF išliks viena iš specialių priemonių, leidžiančių Sąjungai reaguoti į nenumatytas aplinkybes, ir todėl ji nėra įtraukta apskaičiuojant viršutines Daugiametės finansinės programos biudžeto ribas. Tačiau EGF rezultatyvumą mažina sprendimų priėmimo proceso trukmė ir procedūriniai reikalavimai. Visoms su EGF susijusioms šalims turėtų rūpėti kuo labiau sutrumpinti laiką nuo pranešimo apie atleidimą iki faktinio EGF paramos išmokėjimo dienos ir supaprastinti procedūras: valstybės narės turėtų stengtis tinkamai užpildytą paraišką pateikti iš karto, kai tik tenkinami nustatyti kriterijai; Komisija, gavusi tinkamai užpildytą paraišką, turėtų nedelsdama ją įvertinti ir nuspręsti dėl jos atitikties reikalavimams, o biudžeto valdymo institucija – kuo skubiau priimti sprendimą dėl EGF finansavimo skyrimo.

Kadangi paraiškos bus vertinamos vadovaujantis vieninteliu kriterijumi – ar restruktūrizavimas padarė didelį poveikį, kuris apibrėžiamas kaip 250 darbuotojų atleidimas, nebeliks jokių sudėtingų paraiškos reikalavimų, kurie buvo taikomi dabartiniu ir ankstesniais programavimo laikotarpiais ir neretai kliudydavo valstybėms narėms teikti paraiškas. Taigi, sumažės administracinė našta paraiškas teikiančioms valstybėms narėms ir tų paraiškų atitiktį reikalavimams vertinančiai Komisijai. Todėl sprendimas dėl paramos bus priimamas lengviau ir greičiau.

Fondo veiklos patirtis rodo, kad valstybės narės mobilizuoti lėšas prašo tik nepaprastosios padėties atvejais. Nors dabartinė atleidžiamų darbuotojų skaičiaus riba yra 500, per ataskaitinį laikotarpį pateikta paraiškų tiek dėl 108, tiek dėl 6 120 darbą praradusių asmenų 6 . Siekiant valdyti potencialiai didelio EGF paraiškų skaičiaus riziką, EGF bus skirta didesnė metinė maksimali suma 7 , o ataskaitinis laikotarpis bus sutrumpintas nuo devynių iki šešių mėnesių (sektorinių paraiškų atveju). Dėl kliūčių pašalinimo pagrįstai tikimasi didesnio lėšų panaudojimo, tačiau panašu, kad nėra pavojaus, jog valstybės narės ims piktnaudžiauti Fondo lėšomis.

Kad patenkintų metų pradžioje atsirandančius poreikius, Komisija metinės biudžeto procedūros metu ir toliau siūlys atitinkamoje biudžeto eilutėje nustatyti minimalią mokėjimų asignavimo sumą.

EGF parama papildys valstybių narių nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų pastangas. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, EGF negali finansuoti priemonių, kurios jau finansuojamos iš kitų Sąjungos fondų ir programų, įtrauktų į Daugiametę finansinę programą. Be to, EGF finansine parama negalima pakeisti nacionalinių priemonių ar priemonių, kurias darbuotojus atleidžiančios įmonės privalo taikyti pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis.

Siūloma biudžeto procedūra grindžiama Tarpinstitucinio susitarimo projekto 9 punktu. Jei įmanoma, procesas bus sutrumpintas ir supaprastintas.

Atsižvelgiant į tai, kad iš EGF bendrai finansuojamos priemonės įgyvendinamos taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, finansinės paramos mokėjimo tvarka ir toliau atitiks mechanizmą, taikomą šiam Sąjungos biudžeto valdymo būdui. Be to, finansavimo tvarka turėtų atspindėti priemonių, kurias valstybės narės savo paraiškose pasiūlė įgyvendinti pačios, mastą.

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos iškeltas didelių užmojų tikslas integruoti klimato aspektą į visas ES programas ir siekti, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama 25 proc. ES išlaidų. Fondo indėlis siekiant šio bendro tikslo bus stebimas tinkamu suskirstymo lygmeniu pasitelkus ES klimato srities rodiklių sistemą, įskaitant tikslesnių metodikų, jei tokių yra, taikymą. Rengiant metinio biudžeto projektą, Komisija toliau kasmet teiks informaciją apie įsipareigojimų asignavimus.

Kad Fondo potencialas siekiant klimato tikslų būtų visapusiškai išnaudotas, Komisija, rengdama, įgyvendindama, peržiūrėdama ir vertindama Fondo veiklą, sieks nustatyti, kokių veiksmų reikėtų imtis.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas yra Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma jos 175 straipsnio trečia pastraipa.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė: reglamentas.

3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Dabartinio reglamento ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tačiau 2014–2020 m. EGF laikotarpio vidurio vertinimas 10 jau atliktas ir į jo rezultatus atsižvelgta.

Iš 2014–2020 m. EGF laikotarpio vidurio vertinimo matyti, kad reikia gerinti EGF struktūrą. Galvojant apie ateitį, reikėtų pašalinti kelis trūkumus.

Kalbant apie taikymo sritį, vertinimo tikslais vykdytos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis parodė, kad reikėtų peržiūrėti ar geriau apibrėžti EGF struktūrą. Tai, be kita ko, tokie aspektai, kaip tiksli Fondo taikymo sritis ir jo naudojimo kriterijai. Laikantis subsidiarumo principo, EGF paramos mobilizavimas pateisinamas tik tada, kai restruktūrizavimas daro didelį poveikį ekonomikai ir darbo rinkai. Vis dėlto „didelio poveikio“ sąvoka nėra aiškiai apibrėžta. Visų pirma tai svarbu mažesnio masto atleidimo atveju, kai atleidžiamų darbuotojų skaičius nesiekia dabartinės (t. y. 2014–2020 m.) ribos – 500 darbuotojų. Pavyzdžiui, kaimo vietovėse toks atvejis tikrai galėtų būti laikomas atitinkančiu reikalavimus pagal EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, tačiau valstybėms narėms neaišku, kaip įrodyti, kad poveikis didelis. Todėl daugelis įgyvendinančių subjektų siūlė šią ribą sumažinti.

Sąvokos „globalizacija“ ir „krizė“ taip pat nėra aiškiai apibrėžtos. Valstybės narės neretai nežino, kuriuo iš kriterijų jos turėtų grįsti savo paraišką. Kaip viena pagrindinių kliūčių valstybėms narėms teikti paraiškas dažnai įvardijama tai, kad reikia nustatyti konkrečius veiksnius, lėmusius darbuotojų atleidimą, siekiant išsiaiškinti, ar tokiu atveju būtų galima teikti paraišką, ir tai įrodyti paraiškoje. Dėl šių sunkumų ir atsižvelgiant į tai, kad daugiau darbo vietų prarandama dėl technologinių pokyčių (tokiu atveju atleisti darbuotojai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir darbuotojai, atleisti dėl globalizacijos, nes jų įgūdžiai būna pasenę arba nereikalingi), siekiant rasti sprendimą, būtų galima į EGF taikymo sritį įtraukti visus didelį poveikį turinčius plataus masto atleidimo atvejus. Iš vertinimo matyti, kad dėl to EGF taptų dar aktualesnis ir geriau pritaikytas prie būsimų ekonomikos iššūkių ir drauge sąžiningesnis, nes dėmesys nebūtų sutelkiamas tik į vieną labai konkrečią atleistų darbuotojų grupę. Dėl tokių pokyčių EGF būtų naudojamas tolygiau, o jo potencialu galėtų pasinaudoti ir tos 13 ES valstybių narių, kurios šiuo metu EGF parama naudojasi labai menkai. Prievolės teikiant paraišką įrodyti, kad darbo vietų praradimą nulėmė globalizacija arba krizė, būtų atsisakyta. Kadangi tai vienas iš dviejų daugiausiai laiko reikalaujančių paraiškos rengimo etapų, toks supaprastinimas EGF paramos mobilizavimą paspartintų keliomis savaitėmis, nes nebereikėtų iš esmės tikrinti pradinių aplinkybių. Išplėsta taikymo sritis ir žemesnė viršutinė riba suteiktų daugiau galimybių mažesnėms valstybėms narėms kreiptis dėl paramos.

Kalbant apie stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, vertinime padaryta išvada, kad norint geriau išanalizuoti EGF rezultatyvumą, turėtų būti reikalaujama kad valstybės narės rinktų išsamesnius stebėsenos duomenis, visų pirma apie darbuotojų kategoriją (profesinę patirtį ir išsilavinimą), jų užimtumo statusą ir rasto darbo pobūdį.

Paaiškėjo, kad EGF veikla turėtų geriau derėti su kitomis ES politikos sritimis. Vertinime siūloma EGF paramą geriau integruoti į Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą ES kokybės sistemą ir pasirengti geriau koordinuoti tiek prevencines didelio masto restruktūrizavimo atvejų numatymo priemones, tiek vienkartines reagavimo priemones, kokios šiuo metu bendrai finansuojamos iš EGF. Tai reiškia, kad reikia išplėsti EGF veiklos įvairovę arba parengti su kitomis ES priemonėmis, kaip antai ESF+, labiau suderintą metodą. Nors EGF struktūra aiškiai papildo ESF+, valstybės narės EGF paramą galėtų geriau integruoti į visapusiškus restruktūrizavimo pagalbos priemonių paketus. Siekiant darbo rinkos pokyčių, būtina daug investuoti į žmogiškąjį kapitalą pasitelkiant tiek išankstines planavimo priemones, tiek reagavimo priemones.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Svarbiausi pirmiau minėto laikotarpio vidurio vertinimo ir toliau minimo poveikio vertinimo elementai – išsamios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant viešas konsultacijas internetu, tikslines konsultacijas ir ekspertų grupių posėdžius.

Be to, Komisija surengė suinteresuotosioms šalims skirtų renginių, kuriuose aptarti galimi EGF struktūros pokyčiai po 2020 m. Šios diskusijos vyko reguliariuose EGF kontaktinių asmenų posėdžiuose ir tinklo seminaruose 2017 m. spalio mėn. ir 2018 m. kovo mėn., taip pat 2018 m. sausio mėn. vykusiame neeiliniame EGF kontaktinių asmenų posėdyje, kuris buvo skirtas diskusijoms apie veiklą po 2020 m.

•Nepriklausomas tyrimas

Rengdama laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija vertinimo tyrimą rangos sutartimi pavedė atlikti išorės konsultantui.

•Poveikio vertinimas

Buvo atliktas poveikio vertinimas. Poveikio vertinimas, kuris Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniame direktorate yra neatskiriama būsimos Daugiametės finansinės programos reglamentų pasiūlymų rengimo dalis, apėmė šiuos fondus:

–Europos socialinį fondą (ESF), kuris yra vienas iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (YEI);

–Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (FEAD);

–Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF);

–ES sveikatos programą ir

–Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI).

Vertintos tokios su į poveikio vertinimą įtrauktais fondais susijusios galimybės:

1 galimybė: sujungti ESF, YEI, FEAD, EaSI, ES sveikatos programą. 

–Tiek pagal vertinimų rezultatus, tiek pagal konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus, ši galimybė laikyta tinkamiausia. Vadovaujančiųjų institucijų požiūriu, plati fondų integracija pagerintų jų pajėgumą derinti strategines intervencijas įvairiose socialinės politikos srityse. Dėl to padidėtų jų lankstumas planuojant intervencijas ir būtų lengviau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus. Paramos gavėjai patvirtinto, kad galima toliau didinti programų ir finansuojamų projektų sinergiją.

2 galimybė: sujungti ESF, YEI, FEAD, EaSI, ES sveikatos programą ir EGF. 

–Pasirinkus šią galimybę tebūtų dirbtinai sumažintas fondų skaičius. Jei EGF būtų sujungtas su ESF+, būtų prarasti jo labai konkretūs tikslai, didelis politinis matomumas ir biudžeto lankstumas. Tą konsultacijose patvirtino ir suinteresuotosios šalys 11 .

3 galimybė: sujungti bendro valdymo fondus (t. y. išskyrus EaSI ir ES sveikatos programą, bet įtraukiant EGF).

–Tai reiškia, kad tektų paaukoti didelį EGF, kaip ES lygmens pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju priemonės, padedančios sumažinti neigiamą šalutinį globalizacijos poveikį, matomumą. Taip pat būtų prarastas potencialus lankstumas ir sinergija, kuriuos būtų galima pasiekti sujungus EaSI su ESF+.

4 galimybė: išsaugoti FEAD kaip atskirą fondą, tačiau sujungti dviejų tipų FEAD programas (materialinės pagalbos ir socialinės įtraukties).

–Tai leistų užtikrinti didesnę bazinės materialinės pagalbos ir socialinės įtraukties priemonių sinergiją ir išsaugoti dabartines įgyvendinimo taisykles. Tačiau tokiu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas atskyrimas nuo tipinių ESF socialinės įtraukties priemonių.

5 galimybė: sujungti visus ESI fondus.

–Tai trukdytų įgyvendinti politiką, nes būtų neįmanoma priderinti įgyvendinimo taisyklių prie kiekvienos iš remiamų politikos sričių konkrečių reikalavimų. Be to, nedidėtų sinergija ir nuoseklumas su kitais žmogiškojo kapitalo fondais.

•Supaprastinimas

Netaikoma.

•Pagrindinės teisės

Netaikoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

EGF – viena iš specialių priemonių, kurioms netaikomos Daugiametės finansinės programos viršutinės biudžeto ribos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. skiriama didžiausia metinė suma yra 200 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Jo valdymas grindžiamas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projekto 9 punktu.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

EGF veiklos rezultatų stebėsena bus sustiprinta EGF reglamente nustačius bendrą stebėsenos sistemą ir produkto bei rezultato rodiklius. Sėkmė iš esmės bus vertinama pagal sugrįžimo į darbo rinką normą, t. y. asmenų, kurie, gavę EGF paramą, rado darbą, procentinę dalį.

Bus reikalaujama, kad valstybės narės bendrus produkto ir rezultato rodiklius įtrauktų į sutartis su įgyvendinančiomis institucijomis. Šiuo metu sprendimuose dėl EGF finansavimo nustatomi reikalavimai bus įtraukti į EGF reglamentą, todėl duomenys apie paramos gavėjų užimtumo statusą turės būti pateikiami, kai po vienų metų atitinkama valstybė narė teiks galutinę ataskaitą. Taip pat turės būti pateikta informacija apie užimtumo tipą ir kokybę (pavyzdžiui, ar gautas darbas yra terminuotas ar neterminuotas) ir paramos gavėjo įsidarbinamumo pokytį pasibaigus veiksmams (pavyzdžiui, įgytą kvalifikaciją). Renkami duomenys turės būti pagrįsti tyrimais ir nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis. Tai suteiks galimybę įvertinti, kokiu mastu parama padėjo padidinti paramos gavėjo įsidarbinamumą ir pakeitė jo užimtumo statusą. Taip bus galima įvertinti, ar EGF veikla yra veiksminga.

Atsižvelgiant į ankstesnių vertinimų išvadas ir Audito Rūmų ataskaitas, bus įtraukta nuostata dėl kiekvienam atvejui atskirai nustatomų siektinų reikšmių. Nustatant šias siektinas reikšmes reikės atsižvelgti į kiekvieno atvejo ypatumus ir palyginamus buvusius atvejus. Siektinos reikšmės turėtų būti susijusios su paramos gavėjų reintegracijos norma. Jų reikia ataskaitų teikimo ir vertinimo tikslais, bet jos nėra susijusios su nuobaudų mechanizmais ar rezultatais grindžiamais mokėjimais. Nepaprastosios padėties atvejams būdinga tai, kad jie atsiranda netikėtai ir neretai – sparčiai kintančioje nenuspėjamoje aplinkoje. Rezultatais grindžiami mokėjimai būtų sąžiningi tik tuo atveju, jei tie rezultatai tiesiogiai priklausytų nuo suteiktos paramos ir nebūtų iš esmės priklausomi nuo išorės veiksnių. Galutinėse ataskaitose valstybės narės turės pateikti pagrįstą analizę, kokiu mastu pavyko pasiekti siektinas reikšmes. Vertinimai parodė, kad orientacija į rezultatus niekada nekėlė problemų. Žmonių sugrąžinimas į darbo rinką ir (arba) jų įsidarbinamumo padidinimas visada buvo vieni didžiausių valstybių narių rūpesčių. Tačiau dėl nepakankamų duomenų įvertinti rezultatus ne visada buvo įmanoma.

EGF laikotarpio vidurio vertinimas parodė, kad ateityje vertinimą reikėtų planuoti tada, kai jau sukaupta pakankamai duomenų. Todėl, vadovaujantis Geresnio reglamentavimo gairėmis, ateityje vertinimo laikas bus geriau suderintas su EGF įgyvendinimo ciklu. Tai reiškia, kad vertinimą reikia baigti kas ketverius metus.

Vertinimas bus atliekamas vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 12 , kuriuo trys institucijos patvirtino, kad galiojančių teisės aktų ir politikos vertinimas turėtų būti tolesnių veiksmų galimybių vertinimo pagrindas, 22 ir 23 punktais. Programos poveikis vietos lygmeniu bus vertinamas remiantis programos rodikliais ir siektinomis reikšmėmis ir išsamia programos aktualumo, rezultatyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės ir nuoseklumo su kitomis ES politikos sritimis analize. Taip pat bus įtraukiama įgytos patirties pavyzdžių, kad būtų galima nustatyti trūkumus, problemas ar tolesnio veiksmų ar jų rezultatų tobulinimo potencialą ir kad būtų galima kiek įmanoma padidinti jų panaudojimą ar poveikį.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomo reglamento projekto 2 ir 3 straipsniuose nustatyta EGF paskirtis ir tikslai. Skirtingai nuo dabartinio EGF reglamento (ES) Nr. 1309/2013, paskirtis aiškiai apima EGF vaidmenį prisidedant prie atitinkamų Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo. Be to, iš tikslų aišku, kad EGF padės spręsti bet kokias netikėto didelio masto restruktūrizavimo sukeltas problemas, taigi Fondas gebės geriau prisitaikyti prie dabartinių ir būsimų ekonomikos iššūkių.

5 straipsnyje nustatyti intervencijos kriterijai. Siūlomas minimalus atleistų darbuotojų skaičius – 250; pagal dabartinį reglamentą šis skaičius yra 500. Taip siekiama geriau atsižvelgti į realijas daugelyje regionų, kuriuose dėl restruktūrizavimo atleidus 250 darbuotojų darbo rinkai padaromas didelis poveikis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad apskritai labai didelio masto atleidimų mažėja. Įtraukta nauja nuostata, pagal kurią valstybės narės gali teikti paraišką dėl EGF paramos, jei atleidimai įvyksta tame pačiame regione, bet skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Tuo pačiu metu vykstanti atleidimų skirtinguose sektoriuose banga gali padaryti labai didelį poveikį darbo rinkai, ypač mažiau apgyvendintuose regionuose. Taip pat įtraukta nauja nuostata, pagal kurią EGF, kaip į prekybą orientuoto fondo, lėšos negali būti mobilizuotos, jei atleidimai viešajame sektoriuje yra tiesioginė viešojo biudžeto apkarpymo pasekmė. Taip siekiama atsižvelgti į faktą, kad EGF neteikia paramos atleidžiančiai įmonei, kuri šiuo atveju būtų paraišką dėl EGF paramos teikiančios valstybės narės valdžios institucija.

8 straipsnyje išdėstytos tinkamos finansuoti priemonės. Skirtingai nuo dabartinio reglamento, bus privaloma įtraukti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidą. Atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus, tai laikoma būtinu reikalavimu. Siūlomos priemonės turi būti grindžiamos paramos gavėjo asmeniniais poreikiais ir kvalifikacija.

Komisijos teikiama techninė parama skirta bet kokioms priemonėms, kurių reikia siūlomam reglamentui įgyvendinti. Pagal siūlomo reglamento 12 straipsnį, ši parama negalėtų viršyti 0,5 proc. didžiausios metinės EGF sumos. Tai yra daugiau nei dabartiniu programavimo laikotarpiu, nes speciali parama bus siūloma valstybėms narėms, kurios turi nedaug naudojimosi EGF ar restruktūrizavimo parama patirties. Be to, būtų įtraukta papildomų priemonių, kuriomis didinama valstybių narių tinklaveika ir gerosios patirties mainai.

Standartinis EGF priemonių įgyvendinimo laikotarpis ir toliau bus 24 mėnesiai. Tačiau siūlomo reglamento 15 straipsnyje nustatyta, kad 24 mėnesių laikotarpį reikia skaičiuoti nuo sprendimo mobilizuoti EGF lėšas priėmimo dienos, o ne nuo paraiškos skirti EGF paramą pateikimo dienos. Taip siekiama atsižvelgti į faktą, kad pagal daugelio valstybių narių biudžeto procedūras neleidžiama rizikuoti ir iš anksto finansuoti tokias priemones tol, kol nėra žinoma, ar ta parama bus tikrai skirta. Tačiau jeigu valstybė narė prisiima riziką, priemonės laikomos tinkamomis finansuoti nuo paskelbimo apie darbuotojų atleidimą dienos, kaip ir pagal dabartinį reglamentą.

2018/0202 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybę ir didinti jų lygybę bei integruoti lyčių aspektą, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“;

(2)2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį 15 , kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turi būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Europos socialinių teisių ramstis – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga gali praktiškai įgyvendinti atitinkamus ramsčio principus didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(3)2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką 16 į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ 17 – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi aspektai būtų įtraukiami į Europos politikos sistemą ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir taikant darnaus vystymosi principą kaip pagrindinį visų Sąjungos politikos sričių principą, taip pat finansavimo priemonių srityje;

(4)2018 m. vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ 18 . Jame pabrėžta, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turi būti remiama unikali Europos socialinė rinkos ekonomika. Todėl bus labai svarbu didinti užimtumo galimybes ir spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, visų pirma skaitmeninės transformacijos srityje. Vienas iš esminių kitos Daugiametės finansinės programos principų – biudžeto lankstumas. Reikia išsaugoti lankstumo mechanizmus, kurie leistų Sąjungai reaguoti į nenumatytus įvykius ir užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų naudojami ten, kur jų labiausiai reikia;

(5) Baltojoje knygoje dėl Europos ateities 19 Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų, didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos apskritai;

(6)savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo 20 Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Nepaisant labai didelių atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl vis spartesnės technologinės pažangos šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau, derinant ekonomikos atvirumą ir technologinę pažangą su socialine apsauga;

(7)Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities 21 Komisija pabrėžia reikmę sumažinti ekonominius ir socialinius valstybių narių ir jų regionų skirtumus. Todėl svarbiausias prioritetas yra investicijos į lygybę, socialinę įtrauktį, švietimą ir mokymą bei sveikatą;

(8)tikėtina, kad dėl globalizacijos ir technologinių pokyčių toliau didės pasaulio ekonomikų sąsajos ir tarpusavio priklausomybė. Darbo jėgos perskirstymas – neatskiriama ir neišvengiama tokių ekonomikos pokyčių dalis. Jei norime, kad pokyčių teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningai, labai svarbu teikti paramą atleistiems darbuotojams ir tiems, kuriems gresia atleidimas. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema 22 – Sąjungos politikos priemonė, kuria nustatoma įmonių restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo gerosios patirties sistema. Ši sistema nurodo, kaip adekvačiomis politinėmis priemonėmis galima spręsti problemas, kurias kelia ekonomikos prisitaikymas ir restruktūrizavimas, jų poveikis užimtumui ir socialinis poveikis. Valstybės narės raginamos naudotis ES ir nacionaliniu finansavimu taip, kad socialinis restruktūrizavimo poveikis, visų pirma neigiamas poveikis užimtumui, būtų kuo veiksmingiau sušvelnintas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams paremti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurio pagalba yra prevencinio pobūdžio, ir EGF, kuris teikia reaguojamojo pobūdžio pagalbą netikėto didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(9)2007 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. daugiametės finansinės programos laikotarpiui EGF buvo įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 23 . EGF įsteigimu siekta suteikti galimybių Sąjungai parodyti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

(10)Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 taikymo sritis išplėsta 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009 24 , pagal kurį, remiantis Europos ekonomikos atkūrimo planu, pradėta remti darbuotojus, praradusius darbą tiesiogiai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

(11)dabartinės finansinės programos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 25 taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų ne tik atleidimą iš darbo dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir kitas naujas pasaulines finansų ir ekonomikos krizes;

(12)siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu EGF pasiekė iškeltus tikslu, Komisija atliko EGF laikotarpio vidurio vertinimą. Paaiškėjo, kad EGF yra veiksmingas ir kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, reintegruojama didesnė dalis atleistų darbuotojų. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad EGF sukūrė Europos pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie Fondo paramos apimties daromą poveikį – dėl EGF paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir intensyvėja jų teikimas. Be to, EGF intervencijos yra gerai matomos ir rodo ES pridėtinę vertę tiesiai plačiajai visuomenei. Vis dėlto nustatyti ir keli trūkumai. Viena vertus, mobilizavimo procedūra laikyta pernelyg ilga. Daugelis valstybių narių pranešė patiriančios sunkumų rengdamos išsamią atleidimą sukėlusio įvykio aplinkybių analizę. Sunkumai, susiję su finansiniais ir instituciniais pajėgumais, yra svarbiausia priežastis, dėl kurios valstybės narės neteikia paraiškų, nors jos būtų atitikusios EGF paramos kriterijus. Kita vertus, gali tiesiog trūkti žmogiškųjų išteklių – šiuo metu valstybės narės techninės paramos gali prašyti tik jeigu jos įgyvendina EGF paraišką. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu, kad valstybės narės būtų pasirengusios nedelsiant reaguoti ir galėtų neatidėliodamos teikti paraišką. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų siekiant stiprinti institucinius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų EGF paraiškų įgyvendinimą. 500 atleistų darbuotojų riba buvo kritikuojama kaip pernelyg aukšta, ypač kalbant apie menkiau apgyvendintus regionus 26 ;

(13)Komisija pabrėžia nemažėjančią EGF, kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmens svarbą. Todėl Sąjunga turėtų toliau teikti konkrečią vienkartinę paramą dėl rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose atleistiems darbuotojams, kad palengvintų jų reintegraciją į darbo rinką. Dėl atviros prekybos, technologinių pokyčių ir kitų veiksnių, kaip antai perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio, darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą, todėl ateityje EGF mobilizavimas turi būti grindžiamas tik dideliu restruktūrizavimo poveikiu. Atsižvelgiant į EGF tikslą – teikti paramą ypatingos skubos ir nenumatytomis aplinkybėmis, taip papildant labiau prevencinio pobūdžio paramą, teikiamą iš ESF+, EGF turi likti lanksti ir speciali priemonė ir neturėtų būti įtraukta apskaičiuojant viršutines Daugiametės finansinės programos biudžeto ribas, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ ir jo priede 27 ;

(14)kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį EGF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 250. Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui;

(15)siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir jo įgyvendinimo bendro finansavimo norma turėtų būti tokia pati, kaip atitinamos valstybės narės ESF+ norma;

(16)dalį |EGF skiriamo Sąjungos biudžeto turėtų įgyvendinti Komisija pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [number of the new Financial Regulation] 28 (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl, įgyvendindamos EGF pagal pasidalijamąjį valdymą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis Finansiniame reglamente nustatytų principų, pavyzdžiui, patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

(17)Europos pokyčių stebėsenos centras, įsikūręs Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fonde („Eurofound“) Dubline, padeda Komisijai ir valstybėms narėms atlikti kokybinę ir kiekybinę analizę, kad joms būtų lengviau įvertinti globalizacijos, restruktūrizavimo ir EGF naudojimo tendencijas;

(18)atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar darbo santykių pobūdžio turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF paramą. Todėl atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, pagal šį reglamentą turėtų būti laikomi EGF paramos gavėjais;

(19)EGF finansinė parama visų pirma turėtų būti skiriama aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama sparčiai reintegruoti paramos gavėjus į tvarią darbo vietą tame pačiame ar kitame veiklos sektoriuje. Priemonės turėtų atspindėti numatomus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Visų pirma daugiausia dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai. Reikėtų apriboti piniginių išmokų įtraukimą į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. Bendrovės galėtų būti skatinamos prisidėti prie nacionalinio bendro EGF remiamų priemonių finansavimo;

(20)rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios geriausiai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinamumą. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešių mėnesių laikotarpį iki galutinės finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitos pateikimo termino į darbo rinką kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant tas priemones;

(21)rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, įskaitant jaunus ar vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, kadangi tos grupės, siekdamos sugrįžti į darbo rinką, susiduria su ypatingomis problemomis. Tačiau įgyvendinant EGF paramą reikėtų gerbti ir propaguoti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus – tai vienos iš svarbiausių Sąjungos vertybių, įtvirtintos ir Europos socialinių teisių ramstyje;

(22)siekdamos, kad parama gavėjams būtų veiksminga ir greita, valstybės narės turėtų padaryti viską, ką gali, kad teikiamos paraiškos dėl EGF finansinės paramos būtų tinkamai užpildytos. Jeigu Komisijai reikia papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti paraišką, ta papildoma informacija turėtų būti pateikta per nustatytą laikotarpį;

(23)kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus asmenis, susijusius su paraiškos procedūra, apie paraiškos nagrinėjimo eigą;

(24)vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, EGF finansinė parama turėtų ne pakeisti paramos priemones, kurios paramos gavėjams teikiamos iš Sąjungos fondų ar pagal kitų Sąjungos politikos sričių teisės aktus ar programas, o jas papildyti, kai tik tai įmanoma;

(25)reikėtų įtraukti specialias informavimo apie EGF paraiškas ir rezultatus bei komunikacijos nuostatas;

(26)siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kai valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, arba nuo tos dienos, kai valstybė narė patiria su EGF paramos įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų;

(27)siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EGF biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimo sumą;

(28)[Daugiametėje finansinėje programoje ir [future date] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 29 (toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) nustatyta EGF biudžeto sistema;]

(29)siekiant apsaugoti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai; todėl ateityje dėl Komisijos teikiamų prašymų perkelti lėšas spręs biudžeto valdymo institucija ir Komisijos pasiūlymo dėl EGF lėšų mobilizavimo daugiau nebereikės;

(30)tuo atveju, kai įmonė uždaroma, galima padėti tos įmonės atleistiems darbuotojams perimti visą buvusio darbdavio veiklą ar jos dalį;

(31)kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti demokratinę kontrolę ir Komisija galėtų nuolat stebėti EGF paramos rezultatus, valstybės narės turėtų pateikti galutinę EGF paramos įgyvendinimo ataskaitą;

(32)valstybės narės turėtų likti atsakingos už finansinės paramos panaudojimą ir Sąjungos lėšomis remiamų veiksmų valdymą ir kontrolę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) 30 ar jį pakeitusio reglamento atitinkamose nuostatose. Valstybės narės turėtų įrodymais pagrįsti iš EGF gautos finansinės paramos panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad EGF remiamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atspindėti ypatingą EGF intervencijų pobūdį;

(33)valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią bet kokiems paramos gavėjų pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos aptikti ir veiksmingai ištaisyti. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 31 , Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 32 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 33 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 34 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis 35 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, taip pat apie tolesnius savo ir OLAF tyrimų veiksmus;

(34)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[1], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95[2], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[3] ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939[4] Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371[5], ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(35)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(36)vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai prireikus gali apimti išmatuojamus rodiklius, kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(37)atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą;

(38)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir tikėtino poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai būtų įgiję tam tikrus skaitmeninius gebėjimus, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas siūlomo suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Reglamentu įsteigiamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF).

Jame nustatomi EGF tikslai, Sąjungos finansavimo formos ir finansavimo skyrimo taisyklės, taip pat taisyklės, taikomos valstybių narių paraiškoms skirti EGF finansinę paramą specialiai 7 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams skirtoms priemonėms įgyvendinti.

2 straipsnis

Paskirtis

EGF, padėdamas atleistiems darbuotojams prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, prisideda prie geresnio globalizacijos ir technologinės pažangos teikiamos naudos paskirstymo. Tai darydamas EGF padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą.

3 straipsnis

Tikslai

1.Bendras iniciatyvos tikslas – parodyti solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl netikėto didelio masto restruktūrizavimo, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir juos paremti.

2.Konkretusis EGF tikslas – teikti paramą didelio masto netikėto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma susijusiais su globalizacijos keliamais uždaviniais (pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ginčais dėl prekybos, finansų ar ekonomikos krizėmis, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos) arba su skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padariniais. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms.

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

(a)atleistas darbuotojas – darbuotojas, kuris darbo neteko pirma laiko, nes buvo atleistas, arba kurio darbo sutartis nepratęsiama dėl ekonominių priežasčių;

(b)savarankiškai dirbantis asmuo – asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų;

(c)paramos gavėjas – asmuo, dalyvaujantis EGF bendrai finansuojamose priemonėse.

(d)pažeidimas – taikytinos teisės nesilaikymas, atsirandantis dėl EGF įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

5 straipsnis

Intervencijos kriterijai

1.Valstybės narės iš EGF teikiamos finansinės paramos priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, gali prašyti vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.

2.EGF finansinė parama teikiama didelio masto restruktūrizavimo atveju, dėl kurio:

(a)per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje sustabdoma daugiau kaip 250 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant veiklos sustabdymą tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonėse;

(b)per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose arba daugiau nei dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, sustabdoma daugiau kaip 250 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, su sąlyga, kad dviejuose iš šių regionų atleistų darbuotojų arba darbą praradusių savarankiškai dirbančių asmenų drauge sudėjus yra daugiau nei 250;

(c)per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje arba skirtinguose sektoriuose ir yra viename NUTS 2 lygio regione, sustabdoma daugiau kaip 250 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla.

3.Mažose darbo rinkose arba paraišką teikiančios valstybės narės tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač tais atvejais, kai teikiama su MVĮ susijusi paraiška, pagal šį straipsnį teikiama paraiška skirti finansinę paramą gali būti laikoma priimtina, net jei 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatyti kriterijai tenkinami nevisiškai, kai atleidimas daro didelį poveikį užimtumui ir vietos ar regiono ekonomikai. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo, kurie iš 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatytų kriterijų tenkinami nevisiškai. Bendra išskirtinėmis aplinkybėmis skiriamos paramos suma negali viršyti 15 proc. didžiausios metinės EGF sumos.

4.EGF lėšų mobilizuoti negalima, jei darbuotojai atleidžiami dėl valstybių narių biudžeto sumažinimo, darančio poveikį viešaisiais finansais finansuojamiems sektoriams.

6 straipsnis

Atleistų darbuotojų ir veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

1.Paraišką teikianti valstybė narė nurodo 4 straipsnyje apibrėžtų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus apskaičiavimui taikytą metodą 5 straipsnio taikymo tikslais.

2.Paraišką teikianti valstybė narė apskaičiuoja 1 dalyje nurodytą skaičių, pradėdama nuo vienos iš šių datų:

(a)dienos, kurią darbdavys, vadovaudamasis Tarybos direktyvos 98/59/EB 36 3 straipsnio 1 dalimi, kompetentingai valdžios institucijai raštu praneša apie planuojamą kolektyvinį atleidimą iš darbo;

(b)darbdavio individualaus pranešimo darbuotojui apie jo atleidimą arba darbo sutarties nutraukimą dienos;

(c)darbo sutarties de facto nutraukimo ar jos galiojimo pabaigos dienos;

(d)paskyrimo įmonėje laikinojo darbo naudotojoje pabaigos arba

(e)savarankiškai dirbančių asmenų atveju – veiklos nutraukimo dienos, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

a punkte nurodytu atveju paraišką teikianti valstybė narė iki paraiškos vertinimo pabaigos pateikia Komisijai papildomos informacijos apie faktinį atleistų darbuotojų skaičių, kaip nustatyta šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

Paraišką teikianti valstybė narė gali teikti EGF bendrai finansuojamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą pagal 8 straipsnį reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams, kurie gali būti:

(a)atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta 6 straipsnyje, per 5 straipsnyje nustatytą ataskaitinį laikotarpį;

(b)atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta 6 straipsnyje, ne per 5 straipsnyje nustatytą ataskaitinį laikotarpį, t. y. šešis mėnesius iki ataskaitinio laikotarpio pradžios arba nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki paskutinės dienos prieš Komisijos atliekamo vertinimo pabaigą.

Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti pirmos pastraipos b punkte, laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su atleidimą ataskaitiniu laikotarpiu paskatinusiu įvykiu.

8 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1.EGF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, padedančias tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams, reintegruotis į darbo rinką ar pradėti dirbti savarankiškai.

Skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas bet kokio prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas. Mokymo lygis pritaikomas prie atitinkamo paramos gavėjo kvalifikacijos ir poreikių.

Suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, be kita ko, gali sudaryti:

(a)tikslinis mokymas ir perkvalifikavimas, įskaitant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių gebėjimų ir kitų skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių ugdymą, įgytos patirties sertifikavimas, pagalba ieškant darbo, profesinis orientavimas, konsultavimas, mentorystė, pagalba atleistiems asmenims, verslumo skatinimas, pagalba norintiems pradėti dirbti savarankiškai, startuoliai, pagalba darbuotojams perimant įmonę ir bendradarbiavimo veikla;

(b)specialios laikinos priemonės, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, įdarbinimą skatinančios išmokos darbdaviams, judumo išmokos, stipendijos arba dienpinigiai, įskaitant išmokas slaugytojams.

Su b punkte nustatytomis priemonėmis susijusios išlaidos negali viršyti 35 proc. visų šioje dalyje nurodytų suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidų.

Investicijos į savarankišką darbą, savo verslo kūrimą ar įmonę perimantiems darbuotojams negali viršyti 20 000 EUR vienam atleistam darbuotojui.

Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimas gebėjimų reikmes. Suderintas paslaugų paketas turi derėti su tausaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos tendencijomis ir turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidą ir į vietos darbo rinkos paklausą.

2.EGF finansinė parama neskiriama šioms priemonėms:

(a)1 dalies b punkte nurodytoms specialioms laikinoms priemonėms, taikomoms nereikalaujant aktyvaus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimo darbo paieškoje arba mokymosi veikloje;

(b)priemonėms, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės.

EGF remiamos priemonės nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

3.Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas rengiamas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba su socialiniais partneriais.

4.Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF finansinė parama gali būti teikiama parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai.

9 straipsnis

Paraiškos

1.Paraišką teikianti valstybė narė paraišką Komisijai pateikia per 12 savaičių nuo dienos, kurią tenkinami 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatyti kriterijai.

2.Per dešimt darbo dienų nuo paraiškos pateikimo dienos arba, kai taikytina, nuo dienos, kurią Komisija gauna paraiškos vertimą, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, Komisija praneša valstybei narei apie tai, kokios papildomos informacijos jai reikia, kad galėtų įvertinti paraišką.

3.Jei Komisija paprašo pateikti papildomos informacijos, valstybė narė pateikia atsakymą per dešimt darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai valstybei narei pateikus tinkamai pagrįstą prašymą, Komisija šį terminą gali pratęsti dešimčia darbo dienų.

4.Remdamasi valstybės narės pateikta informacija, Komisija per 60 darbo dienų nuo tinkamai užpildytos paraiškos gavimo dienos arba, kai taikytina, paraiškos vertimo gavimo dienos įvertina, ar paraiška atitinka finansinės paramos suteikimo sąlygas. Jei išskirtiniais atvejais Komisija negali laikytis to termino, ji pateikia paaiškinimą raštu ir išdėsto vėlavimo priežastis.

5.Paraiškoje turi būti pateikta tokia informacija:

(a)pagal 6 straipsnį apskaičiuotas atleistų darbuotojų skaičius ir apskaičiavimo metodas;

(b)patvirtinimas, kad tuo atveju, kai darbuotojus atleidusi įmonė tęsė veiklą po jų atleidimo, ji įvykdė teisinius reikalavimus, susijusius su darbuotojų atleidimu;

(c)trumpas įvykių, dėl kurių darbuotojai buvo atleisti, aprašymas;

(d)jei taikytina, darbuotojus atleidusių įmonių, tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių, sektorių ir tikslinių paramos gavėjų kategorijos pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimą išvardijimas;

(e)tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar nacionalinei ekonomikai ir užimtumui;

(f)suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir su juo susijusių išlaidų išsamus aprašymas, įskaitant visų pirma priemones palankių sąlygų neturinčių, vyresnio amžiaus ir jaunų paramos gavėjų užimtumo iniciatyvoms remti;

(g)paaiškinimas, kokiu mastu buvo atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje, ir kaip suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas papildo iš kitų nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamą veiklą, įskaitant informaciją apie priemones, kurios atitinkamoms darbuotojus atleidžiančioms įmonėms yra privalomos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis;

(h)tiksliniams paramos gavėjams skirto suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo kiekvienos priemonės ir bet kokios parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos biudžeto sąmata;

(i)vertinimo tikslais – orientacinės kiekvienam atvejui valstybės narės nustatomos paramos gavėjų reintegracijos į darbo rinką praėjus šešiems mėnesiams nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos siektinos reikšmės;

(j)data, kurią pradėta arba planuojama pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams ir pradėti EGF paramos įgyvendinimo veiklą, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

(k)tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ir regiono valdžios institucijomis ar kitomis suinteresuotosiomis šalimis, jei taikytina;

(l)patvirtinimas, kad prašoma EGF parama atitinka procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles, ir patvirtinimas, kuriame paaiškinama, kodėl prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos nepakeičia priemonių, kurias bendrovės privalo taikyti pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis;

(m)nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo ir, jei taikytina, kiti bendro finansavimo šaltiniai.

10 straipsnis

Papildomumas, atitiktis ir koordinavimas

1.EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurių bendrovės turi imtis pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis.

2.Parama tiksliniams paramos gavėjams papildys valstybių narių nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens priemones, įskaitant bendrai finansuojamas iš Sąjungos fondų, vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje.

3.EGF finansinė parama teikiama tik tiek, kiek yra būtina norint suteikti laikiną vienkartinę paramą tiksliniams paramos gavėjams. EGF remiamos priemonės atitinka Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant valstybės pagalbos taisykles.

4.Komisija ir paraišką teikianti valstybė narė pagal savo kompetenciją užtikrina iš Sąjungos fondų teikiamos paramos koordinavimą.

5.Paraišką teikianti valstybė narė užtikrina, kad EGF finansuojamos konkrečios priemonės nebūtų remiamos ir pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

11 straipsnis

Vyrų ir moterų lygybė ir nediskriminavimas

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad įvairiais EGF finansinės paramos įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą; tai turi būti neatsiejama šio proceso dalis.

Komisija ir valstybės narės imasi visų atitinkamų veiksmų, kad įvairiais EGF finansinės paramos teikimo ir įgyvendinimo etapais būtų išvengta bet kokios diskriminacijos dėl lyties, lytinės tapatybės, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

12 straipsnis

Techninė parama Komisijos iniciatyva

1.Komisijos iniciatyva ne daugiau kaip 0,5 proc. didžiausios metinės EGF sumos gali būti naudojama jo įgyvendinimo techninei ir administracinei paramai, pavyzdžiui, pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas, komunikacijos veiklą ir veiklą, kuria didinamas EGF matomumas, ir kitoms administracinės ir techninės paramos priemonėms. Šios priemonės gali būti taikomos būsimiems ir buvusiems programavimo laikotarpiams.

2.Neviršydama 1 dalyje nurodytos ribos, Komisija teikia prašymą perkelti techninei paramai skirtus asignavimus į atitinkamas biudžeto eilutes, kaip nustatyta Finansinio reglamento 31 straipsnyje.

3.Komisija techninę paramą įgyvendina savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principus, kaip nustatyta Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose].

4.Komisijos techninė parama apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją apie EGF naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Konsultavimo priemonės gali apimti ir darbo grupės subūrimą didelio ekonomikos sutrikdymo valstybėje narėje atveju.

13 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Valstybės narės nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, teikdamos nuoseklią, veiksmingą ir tikslingą informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant tikslinę informaciją paramos gavėjams, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir visuomenei.

Valstybės narės naudoja ES emblemą pagal [Bendrųjų nuostatų reglamento VIII priedą] drauge su nesudėtingu teiginiu apie finansavimą („Finansuota/bendrai finansuota Europos Sąjungos lėšomis“).

2.Komisija prižiūri ir reguliariai atnaujina informaciją internete, prieinamą visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis, kad būtų pateikiama atnaujinta informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, taip pat informacija apie patvirtintas ir atmestas paraiškas ir Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį vykdant biudžeto procedūrą.

3.Komisija, remdamasi savo patirtimi ir siekdama padidinti EGF rezultatyvumą bei užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai ir darbuotojai žinotų apie EGF, įgyvendina veiklą, susijusią su informacija ir komunikacija apie EGF paraiškas ir rezultatus.

Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms paprašius būtų suteikta galimybė susipažinti su visa komunikacijos ir matomumo didinimo medžiaga, įskaitant informaciją paramos gavėjų lygmeniu, ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises. Licencija Sąjungai suteikiamos teisės į:

•    vidaus naudojimą, t. y. teisė atgaminti, kopijuoti ir teikti komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagą ES ir ES valstybių narių institucijoms ir agentūroms bei jų darbuotojams;

•    visos ar dalies komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos atgaminimą bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma;

•    komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos skelbimą visuomenei visų rūšių komunikacijos priemonėmis;

•    visų rūšių komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos (ar jų kopijų) platinimą visuomenei;

•    komunikacijos ir matomumo didinimo saugojimą ir archyvavimą;

•    teisių į komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos perleidimą trečiosioms šalims.

Sąjungai gali būti suteikta ir kitų teisių.

4.Pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skirti ištekliai taip pat naudojami institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu jie susiję su bendrais 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

14 straipsnis

Finansinės paramos nustatymas

1.Komisija, remdamasi pagal 9 straipsnį atliktu vertinimu ir visų pirma atsižvelgdama į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir apskaičiuotas sąnaudas, kuo greičiau įvertina ir pasiūlo EGF finansinės paramos, jei ji skiriama, sumą, kuri negali viršyti turimų išteklių.

2.Siūlomų priemonių EGF bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje.

3.Jei Komisija, remdamasi pagal 9 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad šiame reglamente nustatytos finansinės paramos skyrimo sąlygos yra įvykdytos, ji nedelsdama inicijuoja 16 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.Jei Komisija, remdamasi pagal 9 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad šiame reglamente nustatytos finansinės paramos skyrimo sąlygos nėra įvykdytos, ji nedelsdama apie tai praneša paraišką pateikusiai valstybei narei.

15 straipsnis

Tinkamumo finansuoti laikotarpis

1.Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo paraiškoje nustatytos datos pagal 9 straipsnio 5 dalies i punktą, kai atitinkama valstybė narė pradeda arba turi pradėti tiksliniams paramos gavėjams teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas arba kai patiria su EGF įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

2.8 straipsnyje nustatytas finansuoti tinkamas priemones valstybė narė įgyvendina kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sprendimo dėl finansinės paramos įsigaliojimo.

3.Įgyvendinimo laikotarpis prasideda paraiškoje pagal 9 straipsnio 5 dalies j punktą nurodytą dieną, kurią atitinkama valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams arba įgyvendinti EGF veiklą, kaip nustatyta 8 straipsnyje, ir baigiasi praėjus 24 mėnesiams po sprendimo dėl finansinės paramos teikimo įsigaliojimo dienos.

4.Jei paramos gavėjas lanko mokymo kursus, kurie tęsiasi dvejus metus ar ilgiau, išlaidos tokiems kursams gali būti laikomos tinkamomis bendrai finansuoti iš EGF iki dienos, kurią reikia pateikti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą, su sąlyga, kad atitinkamos išlaidos buvo patirtos iki tos dienos.

5.Išlaidos pagal 8 straipsnio 4 dalį laikomos atitinkančiomis reikalavimus iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, kaip nustatyta 20 straipsnio 1 dalyje.

16 straipsnis

Biudžeto procedūra ir įgyvendinimas

1.Komisija, padariusi išvadą, kad sąlygos suteikti EGF finansinę paramą yra patenkintos, teikia prašymą perkelti lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinio reglamento 31 straipsnį.

2.Prie prašymo perkelti lėšas pridedama paraiškos atitikties reikalavimams vertinimo santrauka.

3.Komisija sprendimą dėl finansinės paramos priima kaip įgyvendinimo aktą, kuris įsigalioja tą dieną, kurią Komisijai pranešama, kad Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino biudžeto lėšų perkėlimą. Šis sprendimas yra finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 110 straipsnyje.

17 straipsnis

Finansinės paramos mokėjimas ir panaudojimas

1.Įsigaliojus sprendimui dėl finansinės paramos pagal 16 straipsnio 3 dalį, Komisija, paprastai per 15 darbo dienų, finansinę paramą atitinkamai valstybei narei išmoka vienu išankstiniu mokėjimu, prilygstančiu 100 proc. Išankstinis finansavimas patvirtinamas, kai valstybė narė pateikia patvirtintą išlaidų ataskaitą pagal 20 straipsnio 1 dalį. Nepanaudota suma grąžinama Komisijai.

2.1 dalyje nurodyta finansinė parama įgyvendinama vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, kaip nustatyta Finansinio reglamento 63 straipsnyje.

3.Išsamias technines finansavimo sąlygas Komisija nustato 16 straipsnio 3 dalyje nurodytame sprendime dėl finansinės paramos.

4.Įgyvendindama prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo priemones, atitinkama valstybė narė gali teikti Komisijai pasiūlymą iš dalies pakeisti numatytus veiksmus, juos papildant kitomis reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis, nustatytomis 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, jei tokie pakeitimai yra tinkamai pagrįsti ir bendra suma neviršija finansinės paramos sumos, nurodytos 16 straipsnio 3 dalyje. Komisija vertina siūlomus pakeitimus ir, jeigu jiems pritaria, atitinkamai pakeičia sprendimą dėl finansinės paramos.

5.Atitinkama valstybė narė gali lanksčiai perskirstyti lėšas tarp biudžeto punktų, nustatytų sprendime dėl finansinės paramos pagal 16 straipsnio 3 dalį. Jeigu dėl tokio perskirstymo viename ar daugiau biudžeto punktų nurodyta suma padidinama daugiau kaip 20 proc., valstybė narė apie tai iš anksto praneša Komisijai.

18 straipsnis

Euro naudojimas

Pagal šį reglamentą teikiamose paraiškose, sprendimuose dėl finansinės paramos ir ataskaitose bei kituose susijusiuose dokumentuose visos sumos nurodomos eurais.

19 straipsnis

Rodikliai

1.    Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaita, pateikti priede.

2.    Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3.    Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priede pateikti rodikliai, jei manoma, kad tai būtina veiksmingam Fondo naudojimo vertinimui užtikrinti.

20 straipsnis

Galutinė ataskaita ir užbaigimas

1.Ne vėliau kaip iki septinto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia galutinę finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikiama ši informacija:

(a)priemonių tipas ir svarbiausi rezultatai, paaiškinant didžiausius sunkumus, sukauptą patirtį, sinergiją ir papildomumą su kitais ES fondais ir, jei įmanoma, papildomumą su priemonėmis, finansuojamomis pagal kitas Sąjungos ar nacionalines programas, vadovaujantis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema;

(b)įstaigų, įgyvendinančių paketo priemones valstybėje narėje, pavadinimai;

(c)19 straipsnyje nustatyti rodikliai;

(d)paramos gavėjų apklausos, kuri atliekama praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, rezultatai, įskaitant apčiuopiamus paramos gavėjų įsidarbinamumo pokyčius, o asmenų, kurie gavo darbą, atveju – daugiau informacijos apie gauto darbo kokybę, pavyzdžiui, darbo laiko pasikeitimą, atsakomybės lygį ar darbo užmokesčio pasikeitimą, palyginti su ankstesne darbo vieta, taip pat sektorių, kuriame asmuo gavo darbą, ir šią informaciją, suskirstytą pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimą;

(e)informacija apie tai, ar atleidžianti įmonė, išskyrus labai mažas įmones ir MVĮ, yra gavusi valstybės pagalbą arba finansavimą iš Sąjungos sanglaudos ar struktūrinių fondų per praėjusius penkerius metus;

(f)suvestinę, kurioje pagrindžiamos išlaidos.

2.Ne vėliau kaip iki devyniolikto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, atitinkama valstybė narė pateikia nesudėtingą duomenų rinkinį, į kurį įtraukiami ilgalaikių rezultatų rodikliai, nurodyti priedo 3 punkte.

3.Komisija, gavusi visą informaciją, kurios reikalaujama pagal 1 dalį, ne vėliau kaip po šešių mėnesių baigia teikti EGF finansinę paramą nustatydama galutinę finansinės paramos sumą ir prireikus atitinkamos valstybės narės pagal 24 straipsnį grąžintiną likutį. Paramos teikimas užbaigiamas pateikus ilgalaikių rezultatų rodiklius pagal 2 dalį.

21 straipsnis

Kas dvejus metus teikiama ataskaita

1.Komisija iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir vėliau kas dvejus metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią kiekybinę ir kokybinę pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 vykdytos veiklos ataskaitą už praėjusius dvejus metus. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama EGF pasiektiems rezultatams; joje visų pirma pateikiama informacija, susijusi su pateiktomis paraiškomis, priimtais sprendimais, finansuotomis priemonėmis, įskaitant priede nustatytų rodiklių statistinius duomenis, tų priemonių ir kitų Sąjungos fondų, visų pirma ESF+, lėšomis finansuojamų priemonių tarpusavio papildomumu ir informacija, susijusi su baigimu naudoti skirtą finansinę paramą, taip pat dokumentais pagrįstos paraiškos, kurios dėl asignavimų stokos ir neatitikties kriterijams buvo atmestos arba buvo sumažinta joms skirta suma.

2.Ataskaita perduodama susipažinti Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir socialiniams partneriams.

22 straipsnis

Vertinimas

1.Kas ketverius metus Komisija savo iniciatyva ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis atlieka EGF finansinės paramos vertinimą.

2.1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatai perduodami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir socialiniams partneriams. Rengiant naujas užimtumo ir socialinių reikalų programas ar toliau plėtojant esamas programas atsižvelgiama į vertinimuose pateikiamas rekomendacijas.

3.Į 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukiami su finansine parama susiję statistiniai duomenys, suskirstyti pagal valstybes nares.

4.Siekiant veiksmingai įvertinti EGF įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

23 straipsnis

Valdymas ir finansų kontrolė

1.Nedarant poveikio Komisijos atsakomybei už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, valstybės narės prisiima atsakomybę už EGF remiamų priemonių valdymą ir jų finansų kontrolę. Tuo tikslu jos imasi tokių priemonių:

(a)patikrina, ar parengta valdymo ir kontrolės sistema ir ar ji įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir teisingas Sąjungos lėšų naudojimas laikantis patikimo finansų valdymo principo;

(b)užtikrina, kad stebėsenos duomenų teikimas būtų privalomas sutarčių su įstaigomis, įgyvendinančiomis prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo priemones, reikalavimas;

(c)patikrina, ar finansuotos priemonės buvo tinkamai įgyvendintos;

(d)užtikrina, kad finansuotos išlaidos būtų grindžiamos dokumentais, kuriuos įmanoma patikrinti, būtų teisėtos ir tvarkingos;

(e)užkerta kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustato ir ištaiso ir susigrąžina nepagrįstai išmokėtas sumas, o prireikus – delspinigius už pavėluotus mokėjimus. Valstybės narės apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, praneša Komisijai.

2.Finansinio reglamento [63 straipsnio 3 dalies] tikslais valstybės narės nustato įstaigas, atsakingas už EGF remiamų priemonių valdymą ir kontrolę. Pateikdamos Komisijai šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą tos įstaigos pateikia Finansinio reglamento [63 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje ir 7 dalyje] nustatytą informaciją apie finansinės paramos įgyvendinimą.

Jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 paskirtos institucijos pateikia pakankamai garantijų, kad mokėjimai yra teisėti, tvarkingi ir tinkamai apskaitomi, atitinkama valstybė narė gali pranešti Komisijai, kad tos įstaigos yra patvirtintos pagal šį reglamentą. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nurodo, kurios įstaigos yra patvirtintos ir kokia yra jų funkcija.

3.Nustačius pažeidimą, valstybė narė atlieka reikalingas finansines pataisas. Valstybės narės daromomis pataisomis panaikinama visa finansinė parama ar jos dalis. Valstybė narė susigrąžina visą dėl pažeidimo nepagrįstai sumokėtą sumą, grąžina ją Komisijai, o tuo atveju, kai valstybė narė neišmoka sumos per nustatytą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai.

4.Komisija, būdama atsakinga už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, imasi visų reikalingų priemonių, kad patikrintų, ar finansuojami veiksmai vykdomi vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu. Paraišką teikianti valstybė narė atsako už sklandžiai veikiančias valdymo ir kontrolės sistemas. Komisija turi įsitikinti, kad minėtos sistemos yra sukurtos.

Šiuo tikslu, nepažeidžiant Audito Rūmų įgaliojimų bei patikrinimų, kuriuos valstybė narė atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai arba tarnautojai gali atlikti EGF finansuojamų priemonių patikras vietoje, įskaitant atrankines patikras, pranešdami apie juos likus bent vienai darbo dienai. Kad gautų visą reikalingą pagalbą, Komisija apie tai praneša paraišką pateikusiai valstybei narei. Tokiose patikrose gali dalyvauti ir atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar tarnautojai.

5.Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 1 dalies e punktas papildomas kriterijais, kuriais remiantis nustatomi pažeidimų atvejai, apie kuriuos reikia pranešti, ir pateiktinais duomenimis.

6.Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus formatas, pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio taikymo sąlygos.

7.Valstybės narės užtikrina, kad trejus metus po to, kai užbaigiamas EGF finansinės paramos teikimas, Komisija ir Audito Rūmai turėtų galimybę susipažinti su visais patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

24 straipsnis

Finansinės paramos susigrąžinimas

1.Jeigu faktinės prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidos yra mažesnės nei finansinės paramos suma pagal 16 straipsnį, Komisija, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, susigrąžina atitinkamą sumą.

2. Jeigu, atlikusi visus reikalingus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesilaiko sprendime dėl finansinės paramos nustatytų įsipareigojimų arba pagal 23 straipsnio 1 dalį prisiimtų įsipareigojimų, ji suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas. Jei susitarti nepavyksta, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą atlikti reikalingas finansines pataisas, kuriomis atšaukiama visa atitinkamai priemonei skirta EGF parama arba jos dalis. Šis sprendimas priimamas per 12 mėnesių nuo valstybės narės pastabų gavimo. Atitinkama valstybė narė susigrąžina visą dėl pažeidimo nepagrįstai sumokėtą sumą, o tuo atveju, kai valstybė narė neišmoka sumos per nustatytą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai.

25 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodyti 19 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje, Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 19 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

26 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

27 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 toliau taikomas paraiškoms, pateiktoms iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jis taikomas, kol bus baigtas atitinkamų paraiškų įgyvendinimas.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. pateiktoms paraiškoms.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 37  

☑ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

☑ trukmė ribota

–☑     galioja nuo 2021.01.01

–☑    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m. iki 2031 m.

◻ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM, vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 38  

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

☑ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės subjektams;

–◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kitoms administracinėms išlaidoms – bendrasis biudžetas pateiktas ESF+ teisės akto finansinėje pažymoje.

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻     kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

(2)    KOM(2008) 800 galutinis, 2008 11 26.

(3)    Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

(4)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006.

(5)     https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_en .

(6)    2007–2013 m. finansavimo laikotarpio riba – 1 000 atleistų darbuotojų. 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu ribą sumažinus iki 500 atleistų darbuotojų, didelio paraiškų skaičiaus padidėjimo nesulaukta. Tačiau buvo pateiktos kelios paraiškos naudojantis išskirtinių aplinkybių išlyga: atleistų darbuotojų buvo mažiau nei nustatyta riba, tačiau jų atleidimas padarė didelį poveikį atitinkamam regionui.

(7)    Pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju naudojimas priklauso nuo ekstremalių situacijų skaičiaus, kurį numatyti sunku. Jei dėl didelio ekonomikos nuosmukio būtų panaudotos visos Fondo lėšos, galimus padarinius reikėtų aptarti atliekant Daugiametės finansinės programos peržiūrą.

(8)    https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/communication-new-modern-multiannual-financial-framework_en.pdf.

(9)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“, (COM(2013) 882 final, 2013 12 13).

(10)    Komisijos ataskaita dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2018) 297 final, 2018 5 16) ir pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) laikotarpio vidurio vertinimo (SWD(2018) 192 final, 2018 5 16).

(11)

   Žr. tyrimą, kuriuo grindžiamas investicijų į žmogiškąjį kapitalą poveikio vertinimas, EMPL GD (tebevyksta): „EGF integraciją į kitus EMPL GD fondus įvairios suinteresuotosios šalys, dalyvaujantys EGF valdymo veikloje, paprastai laikė nepageidaujama“.

(12)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14).

(13)    OL C […], […], p. […].

(14)    OL C […], […], p. […].

(15)     https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_en .

(16)     http://eu-un.europa.eu/eu-response-2030-agenda-sustainable-development-sustainable-european-future/ .

(17)     https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld .

(18)    https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/communication-new-modern-multiannual-financial-framework_en.pdf

(19)     https://ec.europa.eu/commission/white-paper-future-europe-reflections-and-scenarios-eu27_en .

(20)     https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-harnessing-globalisation_en .

(21)     https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-future-eu-finances_en .

(22)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“, (COM(2013) 882 final, 2013 12 13).

(23)    2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ( OL L 406, 2006 12 30, p. 1 ).

(24)    2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ( OL L 167, 2009 6 29, p. 26 ).

(25)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006.

(26)    COM(2018) 297 final ir lydimasis dokumentas SWD(2018) 192 final.

(27)    SWD(2018) 171 final ir jo priedas COM(2018) 321 final.

(28)    OL L […], […], p. […].

(29)    Reference to be updated.

(30)    Reference to be updated.

(31)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(32)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(33)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(34)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(35)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(36)    Reference to be checked/updated: 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo ( OL L 225, 1998 8 12, p. 16 ).

(37)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(38)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(39)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(40)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(41)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(42)    Pirmiau pateikti skaičiai yra didžiausios kasmet Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skiriamos sumos

(43)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(44)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(45)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(46)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(47)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 30

COM(2018) 380 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF)

PRIEDAS

Bendrieji EGF paraiškų produkto ir rezultato rodikliai

Visi asmens duomenys 1 turi būti suskirstyti pagal lytį (moterys, vyrai, nedvinarės tapatybės asmenys)

(1)Bendrieji produkto rodikliai, taikomi paramos gavėjams

–bedarbiai*,

–neaktyvūs asmenys*,

–samdomi darbuotojai*,

–savarankiškai dirbantys asmenys*,

–jaunesni nei 30 metų asmenys*,

–vyresni nei 54 metų asmenys*,

–asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį (ISCED 0–2) išsilavinimą*,

–asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) arba aukštesnįjį (ISCED 4) išsilavinimą*,

–asmenys, turintys aukštąjį (ISCED 5–8) išsilavinimą*.

Bendras paramos gavėjų skaičius apskaičiuojamas automatiškai, remiantis bendraisiais su užimtumo statusu 2 susijusiais produkto rodikliais.

Šie duomenys apie paramos gavėjus, dalyvaujančius EGF bendrai finansuojamose priemonėse, teikiami galutinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalyje.

(2)Bendrieji rezultato rodikliai, taikomi paramos gavėjams

–įsidarbinusių arba pradėjusių dirbti savarankiškai EGF paramos gavėjų procentinė dalis (suskirstyta pagal darbo sutarties tipą: viso darbo laiko/ne viso darbo laiko, terminuota/neterminuota) praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*,

–kvalifikaciją įgijusių EGF paramos gavėjų procentinė dalis praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*,

–švietimo ar mokymo programose dalyvaujančių EGF paramos gavėjų procentinė dalis praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*.

Šie duomenys turi būti pateikti galutinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalyje, ir renkami iš valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pateikiamų duomenų ir iš paramos gavėjų apklausų duomenų (kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalies d punkte). Šie duomenys turi apimti apskaičiuotą bendrą paramos gavėjų skaičių, nurodytą pagal bendruosius produkto rodiklius (1). Taigi procentinės dalys taip pat turi būti susijusios su šiuo bendru skaičiumi.

(3)Bendrieji ilgalaikiai rezultato rodikliai, taikomi paramos gavėjams

–įsidarbinusių arba pradėjusių dirbti savarankiškai EGF paramos gavėjų procentinė dalis praėjus 18 mėnesių po sprendime dėl finansinės paramos teikimo nurodyto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*.

Šie duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip iki devyniolikto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Šie duomenys turėtų apimti apskaičiuotą bendrą paramos gavėjų skaičių, nurodytą pagal bendruosius produkto rodiklius (1). Taigi procentinės dalys taip pat turi būti susijusios su šiuo bendru skaičiumi. Tais atvejais, kai yra daugiau kaip 1 000 paramos gavėjų, duomenis galima rinkti remiantis reprezentatyviąja bendro paramos gavėjų skaičiaus, nurodyto pagal bendrąjį produkto rodiklį (1), imtimi.

(1)    Vadovaujančiosios institucijos nustato sistemą, skirtą pavienių dalyvių duomenų fiksavimui ir saugojimui skaitmenine forma. Valstybių narių nustatyta duomenų tvarkymo tvarka turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1) nuostatas, visų pirma 4, 6 ir 9 straipsnius. Duomenys, teikiami ženklu * pažymėtiems rodikliams, yra asmens duomenys pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalį. Tvarkant tokius duomenis būtina laikytis duomenų valdytojui privalomos teisinės prievolės (Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punktas).

(2)    Bedarbiai, neaktyvūs, pagal darbo sutartį dirbantys ir savarankiškai dirbantys asmenys.