Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Europos kaimo vietovių indėlis į 2018-uosius Europos kultūros paveldo metus užtikrinant tvarumą bei miesto ir kaimo vietovių sanglaudą“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 440/04)

Pranešėjas:

Tom JONES

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	201/2/7

1.   Išvados ir rekomendacijos

Išvados

1.1.

EESRK visiškai pritaria tam, kad 2018-ieji būtų paskelbti Europos kultūros paveldo metais ir teigiamai vertina visas visų lygmenų rėmėjų ir organizatorių pastangas didinti matomumą ir propaguoti įvairų ir turtingą Europos kultūros paveldą (1).

1.2.

EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus ir dalyvius vadovautis kuo platesne kultūros samprata ir įtraukti visus piliečius.

1.3.

Šie metai turėtų būti skirti ne tik praeities pagerbimui, bet ir turėtų skatinti besikeičiančius, naujus ir drąsius žmogiškojo įkvėpimo ir įgūdžių raiškos būdus, kuriuos dažnai lemia atskirų šalių kaimo kultūros paveldo tradicijos.

1.4.

Dvylika mėnesių – trumpas laiko tarpsnis, tačiau tikimasi, kad šios papildomos pastangos ir investicijos paskatins piliečius sutelkti dėmesį į kultūros paveldo teikiamas galimybes kaimo vietovėse. Tai turėtų suteikti jiems pagrindą kaupti vėl gyvybingą, estetinį, socialinį ir ekonominį gerovės lobyną dabarties ir ateities kartoms. Metams įpusėjus daugiau kaip 3 500 projektų suteiktas Europos kultūros paveldo metų ženklas, o kaimo projektų procentinė dalis skiriasi priklausomai nuo regiono.

1.5.

EESRK pritaria 2018 m. sausio mėn. nuskambėjusiam Europos kultūros ir meno aljanso raginimui Europos institucijoms ir valstybėms narėms užtikrinti „reikšmingą paramą daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m.“ Jis taip pat palankiai vertina Europos Komisijos 2018 m. gegužės mėn. biudžeto projekte pasiūlytą įsipareigojimą puoselėti kultūrą ir laikytis pagal naująją kultūros darbotvarkę prisiimtų įsipareigojimų (2).

Rekomendacijos

1.6.

Reikėtų oficialiai pripažinti kaimo kultūros paveldą ir visą jo turtingumą bei įvairovę, pirmiausia dėl jo savaiminės meninės vertės ir ekonominio ir socialinio indėlio į visų Europos piliečių gerovę (3).

1.7.

Viešųjų finansavimo subjektų investicijomis reikėtų atsižvelgti ir į kaimo poreikius, kad planuojant naujus finansavimo srautus būtų numatyta, jog pastarieji parems ūkininkų šeimų ir ūkių darbuotojų bei atskirų NVO, atstovaujančių atskiriems menininkams, folkloro grupėms, vietos veiklos grupėms arba socialinio ūkininkavimo įstaigoms (Care Farming) indėlį; būtina visapusiškai atsižvelgti į priemones, kurių reikia kaimo paveldo infrastruktūrai stiprinti.

1.8.

Dabartiniai ES finansavimo srautai, įskaitant Kaimo plėtros programą, turėtų vis didesnę reikšmę teikti horizontaliajai kultūros vertei ir remti kultūros projektus, kurie, be kita ko, saugo, remia ir gerina biologine įvairove pasižyminčius kraštovaizdžius. Geri pavyzdžiai – ganyklinio ūkininkavimo atkūrimas ir atokių trobesių atstatymas Pirėnuose, vynuogynai Santorino saloje, bendrų ganyklų apsauga Șeica Mare (Rumunija), taip pat pagal LEADER įgyvendinamas migrantų integracijai remti skirtas kultūros projektas Lesbo saloje (Graikija). Žemės ūkio ir aplinkos programos ir toliau turėtų kurti dirbamos žemės buveines, o apstatyta aplinka turėtų pasiekti aukštesnius projektavimo standartus, kai atsižvelgiama į tradicinius kultūrinius ypatumus ir neprarandamas tinkamumas šiuolaikiniam naudojimui.

1.9.

Tvarioms miškingoms vietovėms, miškams ir vandenų keliams reikėtų paramos priemonių, padedančių išvengti alinimo ir taršos. Reikia skirti lėšų siekiant išsaugoti apsaugines medžių ir krūmų juostas, kurios praeityje buvo pasodintos kaimo vietovėse (pavyzdžiui, Lenkijoje, įgyvendinant Dezydery Chłapowski koncepciją) ir kurios mažina dirvožemio eroziją ir išmetamą CO2 kiekį, padeda didinti derlių ir praturtina kraštovaizdį.

1.10.

Atviros dienos ūkiuose, mokinių išvykos į kaimą, parodos, amatų ir kitokios mugės bei kultūros šventės padeda miestų gyventojams geriau suprasti ir labiau vertinti kaimo vietoves ir nusipelno viešojo finansavimo, kaip ir priemonės, kuriomis per kultūros projektus tiesiami tiltai tarp kaimo ir miesto gyventojų.

1.11.

Reikėtų skatinti priemones, kuriomis siekiama inovatyviais šiuolaikiškais būdais supažindinti naujas kartas su kaimo kultūra ir tradicijomis bei įvertinti jų ekonominį ir socialinį naudingumą, dalijantis gerąja praktika ir ją puoselėjant. Reikėtų remti menininkus ir kitus inspiruojančius kultūros veikėjus, kartais iš kitų vietovių, kad jie padėtų bendruomenėms realizuoti visą vietos kultūros vertybių potencialą.

1.12.

Daugiau investuojant į mokymą reikia spręsti prarandamų daugybės amatininkų įgūdžių problemą, kad jie būtų perduodami iš kartos į kartą, naudojantis per ilgą laiką sukauptomis žiniomis ir skatinant inovacijas. Kaimo mokyklos turėtų ne tik supažindinti su užimtumo potencialą turinčiais kaimo ištekliais, bet ir ugdyti įgūdžius, suteikiančius galimybę įsidarbinti kitur. Ne tik jauniesiems ūkininkams, bet ir visiems kaimo jaunuoliams kyla ypatingas uždavinys – būti versliais atliekant jiems tenkantį savo paveldo sergėtojų vaidmenį.

1.13.

Kaimo kultūros paveldą reikėtų, be kita ko, propaguoti darnaus turizmo tikslais, kad miesto gyventojai išmoktų vertinti kaimo vietovių kultūros vertybes ir dažniau pasirinktų gyvenimą kaime ir darbą atokesnėse vietovėse.

1.14.

Reikėtų skatinti prekybą kultūrine kaimo produkcija, įskaitant gastronominį paveldą, ir saugoti geografinės nuorodos statusą, suteikiant piliečiams kokybės ir atsekamumo garantijų.

1.15.

Reikėtų skatinti, kad savanorystė, bendruomenės dalyvavimas ir socialinės įmonės, taip pat kaimo privačios įmonės, visų piliečių labui vystytų savo kultūrinę veiklą ir ja dalytųsi, taip pat skatintų kalbų ir dialektų įvairovę. Pažangiosios kaimo bendruomenės turėtų įvertinti savo vietos kultūros vertybių vertę ir potencialą ir ieškoti galimybių bendradarbiauti su kitur veikiančiomis panašiomis grupėmis, kad būtų skatinamas tarpusavio ryšių atsiradimas, taip pat stiprinant didesnių turizmo galimybių ekonominį naudingumą.

1.16.

2018-iesiems Europos kultūros paveldo metams pažymėti skirti projektai greičiausiai bus tęsiami ir ateityje, tačiau svarbu, kad, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir kultūrinius veiksnius, būtų įvertintos kiekybinės investicijos ir jų rezultatai. Po Europos Parlamento ir Tarybos trišalių derybų, 2017 m. Kultūros metams buvo skirta apie 8 mln. EUR. Būtų teisinga, kad kiekybiškai išreikšta šios paramos dalis būtų skirta kaimo vietovėms.

1.17.

Reikia atlikti daugiau tyrimų siekiant kiekybiškai įvertinti paveldo ir vykdomos kultūrinės veiklos naudą piliečių gerovei ir nustatyti jos kokybę, taip pat remti sprendimus dėl būsimų veiksmų. Užsispyrusiems paveldo gynėjams reikia paramos naujiems migrantams ir įvairioms kultūrinėms tradicijoms integruoti.

1.18.

Būtina skubiai imtis veiksmų kuriant transporto jungtis ir skaitmeninę infrastruktūrą, nes tai labai svarbu siekiant skatinti kaimo vietovių apgyvendinimą ir kultūrinio turizmo vystymą.

2.   Įžanga

2.1.

Ši nuomonė konkrečiai skirta kaimo vietovių ir jose gyvenančių žmonių turimiems ištekliams ir gabumams, kuriais jie prisidės prie Europos kultūros paveldo, ir nagrinėjama, kaip ši plati kultūros samprata prisidėtų prie gyvybingesnio ir labiau klestinčio kaimo. Pritariame Europos kaimo paveldo chartijai, kuria skatinamas tvarus teritorijų planavimas (4), ir 2016 m. Korko 2.0 deklaracijos teiginiui „Žemės tvarkymui tenka vienas svarbiausių vaidmenų gyventojų ir aplinkos sąsajoje. Politika turi skatinti kurti su aplinka susijusias viešąsias gėrybes, įskaitant Europos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą.“

2.2.

Reikia įvertinti šios iniciatyvos tinkamumą kaimo vietovėms, ir EESRK yra sunerimęs, kad mažos kaimų ir miestelių bendruomenės laiku negaus pakankamai informacijos, kad galėtų pasiruošti ir atskleisti juos supančių kultūros vertybių turtingumą. Šie metai turėtų būti skirti ne tik praeities pagerbimui, bet ir turėtų skatinti besikeičiančius, naujus ir drąsius žmogiškojo įkvėpimo ir įgūdžių raiškos būdus, kuriuos dažnai lemia atskirų šalių kaimo kultūros paveldo tradicijos.

2.3.

Labai naudinga išvardyti kultūrinę veiklą ir pasimokyti iš sėkmingų projektų, tačiau pažymint 2018-uosius reikėtų numatyti naujų inovatyvių kultūrinių renginių, kurie remtųsi praeitimi ir šiuolaikiškai perduotų kultūros paveldą naujoms kartoms, suteikdami naujų galimybių kaimo vietovėms. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ vykdomi du kaimo vietovėms skirti projektai – „Šaknys ir keliai“ ir „Maistas – kultūra“, kurie sėkmės atveju galės prisidėti prie mokymosi ir vystymosi.

2.4.

Nors sunku kiekybiškai įvertinti kultūrinės veiklos ekonominę ir socialinę naudą (tiesiogiai su Europos kultūra yra susijusios daugiau kaip 300 000 darbo vietų), EBPO laikosi nuomonės, kad kultūra turėtų būti laikoma gerovės rodikliu, ir svarbu, kad 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų organizatoriai atliktų analizę, kuria būtų galima pagrįsti būsimas viešąsias investicijas. Turėtų būti aišku, kaip metų renginiams pavyko pasiekti kaimo ir atokias vietoves ir kaip galima pasinaudoti sukaupta gerąja patirtimi, pavyzdžiui, įgyvendinant projektus AlpFoodway (5) ir Terract (6), ateityje nustatant prioritetus Europos ir regionų lygmenimis.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

Kaimo kraštovaizdis, gamtinės geologinės sandaros mozaika ir žmogaus žemės ūkio, miškininkystės, su ežerais, upėmis ir gyvenviečių statybomis susijusios veiklos pėdsakas, yra bene didžiausias koks gali būti kultūros paveldas. Nacionaliniuose parkuose, „Natura 2000“ teritorijose, taip pat miesto prieigų žaliosiose erdvėse galima mėgautis grožio įvairove, iš kurios įkvėpimo sėmėsi ištisos menininkų, muzikantų, literatų, šokėjų kartos ir mes visi, nepatenkantys nė į vieną iš šių kategorijų. Komisijos Naujojoje kultūros darbotvarkėje gana mažai vietos skirta kaimo perspektyvoms. Tačiau joje teigiama, kad „kultūros ir gamtos paveldo atkūrimas ir tobulinimas prisideda prie augimo potencialo ir tvarumo. Integruotas kultūros vertybių ir gamtos išteklių valdymas skatina žmones atrasti abi šias sritis ir aktyviai jose dalyvauti.“ Nikaragvoje gyvenanti sumų tauta „gamtą“ ir „kultūrą“ vadina tuo pačiu žodžiu. Tai yra ekologinis pilietiškumas.

3.2.

Kaimo bendruomenės netgi suteikia pridėtinės vertės kraštovaizdžiui. Tuos kraštovaizdžius juk ir sukūrė vyrai ir moterys, kurie valdo ūkius ir miškus, juose dirba ir užsiima amatais. Tai ištisos kartos žmonių, kurie savo gebėjimus panaudoja, kad iš žemės ir vandens gautų maistą ir pastogę ir iš jų užsidirbtų. 19 a. Lenkijoje buvo sukurta iš žaliųjų plotų ir krūmų sudarytų apsauginių medžių juostų koncepcija, skirta apsaugoti dirvožemiui, kuris suteikia kraštovaizdžiui jam būdingą savitumą. Akmenimis ir šakomis jie žymėjo laukų ribas, statė ūkinius pastatus ir dirbtuves. Iš kartos į kartą jie rūpinosi vietinėmis gyvulių veislėmis, prisitaikiusiomis prie reljefo ir klimato, ir prižiūrėjo augmeniją. Jie sukūrė tik savo vietai būdingas gastronomijos ir folkloro tradicijas. Taip pat paveldėjome daug nuostabių pastatų – dvarų, pilių, bažnyčių, taip pat valstiečių trobų, kaimo gamyklėlių ir dirbtuvių – tokių, kaip kruopščiai restauruotos Šv. Fugatijaus liaudies muziejuje Velse. Panašios istorinės architektūros priežiūra dažnai vykdoma iš privačių investicijų, šiek tiek gyvybiškai svarbios paramos suteikia visuomenė ir labdaros organizacijos. Šiaurės Velse įgyvendinant inovatyvų projektą iš jūros dugno išgaunama atsinaujinančiųjų išteklių energija apšildomas Nacionaliniam patikos fondui priklausantis Plas Newydd dvaras ir taip sumažinamos jo išlaikymo sąnaudos (7). Stengiantis išaukštinti praeitį ir dabartį reikėtų siekti idealistinio vaizdavimo ir tikrovės, kurią sudaro žmogiški vargai ir pastangos, pusiausvyros.

3.3.

Labai vertiname visas pastangas patikimai išsaugoti šį paveldą, įskaitant tas, kurias deda Europos paveldo aljansas. Atkuriant paveldą reikia už planavimą atsakingų valdžios institucijų palaikymo, kad pastatai būtų pertvarkomi atsižvelgiant į jų ankstesnę paskirtį. Įgyvendinant pagal programą „Erasmus“ bendrai finansuojamą projektą REVAB rengiami mokymai, kaip būtų galima iš naujo panaudoti nebereikalingus žemės ūkio statinius, taip išvengiant jų išnykimo.

3.4.

Kaimo žmonės sukūrė savo pačių kultūrą, atspindinčią jų darbą, laisvalaikį ir socialinius iššūkius ir išreikštą visomis meno, sporto ir įprastos bendruomeninės veiklos formomis. Kaimo vietovės dažnai yra svarbūs mažumų kalbų ir dialektų įvairovės klodai. Kaimų, ūkių ir laukų vietovardžiai turi prasmingą reikšmę, kurią verta suprasti ir gerbti. Jie kūrė ir tebekuria vertingą palikimą visai visuomenei.

3.5.

Tačiau jų ekonominė veikla taip pat evoliucionuoja ir kartais išnyksta. Ne visi kraštovaizdžiai yra išpuoselėti. Kai kuriuose pėdsakus paliko pramoninė veikla, karai ir plėšikavimas, kitus niokojo sausros, potvyniai ar gaisrai, o kai kuriuos netgi nualino nežabota ir koncentruota turizmo veikla. Visi jie gali kažką papasakoti ir iš jų istorijų galima pasimokyti. Norint sušvelninti klimato kaitos poveikį reikės pozityvios intervencijos, kuri išsaugotų įvairovę ir įvairių patirčių pasirinkimą. Ryšio su praeitimi išsaugojimas laikomas „viešųjų gėrybių teikimu“, ir kraštovaizdžiai nyks, jeigu nebus tvarios biologinės įvairovės, rūpestingo planavimo ir kontroliuojamos prieigos. Kaimo vietovėse gyventojų sumažėjus žemiau tvaraus lygio mažėja netgi meninis ir kultūrinis rezervas.

3.6.

Eurostatas 2017 m. pažymėjo, kad daugiau nei trečdalis europiečių nedalyvauja kultūrinėje veikloje, todėl kultūrinio kaimo turizmo, susieto su sveikatinimo ir rekreacine veikla, vystymas yra ir bus svarbiausia miesto ir kaimo gyventojų jungtis. Geras kaimo ir miesto vietovių kultūrinės partnerystės pavyzdys yra Golvėjaus miestas, o Europos kultūros sostinių iniciatyva (pavyzdžiui, 2019 m. pasirinkti Plovdivas (Bulgarija) ir Matera (Italija)) turėtų visada atskleisti ne tik miesto, bet ir kaimo kultūrinius ypatumus. Velse paveldo organizacija Heritage Statutory Body (CADW), dalyvaudama 50 šalių apimančiame projekte, vykdo atvirų durų iniciatyvą, kuria siekiama padėti piliečiams neatsilikti nuo permainų ir geriau suprasti savo būtį: „norėdami ruoštis ateičiai, turime suprasti praeitį“.

3.7.

Paminėtinas kitas žinių dalijimosi pavyzdys – Graikijoje Sotiris Marinis įsteigtas Meno ūkis (8). Vakarų Manio kaime Megali Mantineia jis įrengė namelių medžiuose ir pastatė mokymo centrą, veikiančius pagal principą, kad „čia įgyjama patirtis moko apie mūsų kaimo ir kultūros paveldą“.

3.8.

Kultūrinis kaimo turizmas yra esamas ir augantis ekonominių ir socialinių išteklių šaltinis ir pagrindas bendroms investicijoms. Atsakomybė už Europos kultūros paveldo apsaugą ir rėmimą priklauso nacionalinei, regioninei ir vietos kompetencijai ir labai svarbu, kad juo didžiuotųsi visuomenė. Europos institucijos gali propaguoti Europos bendrų vertybių supratimą ir skatinti bei skleisti gerąją praktiką bei bendrą patirtį (9). Tradiciniai regioniniai kulinariniai receptai, alus ir vynai, kostiumai ir muzika kasmet sudomina tūkstančius užsienio lankytojų – tai patvirtino Berlyno žalioji savaitė (10), ir padeda sujungti dabartį su praeitimi. Populiarėja tiesioginis kaimo gamintojų maisto ir amatų gaminių pardavimas ūkininkų turguose ir internetu, kaip pavyzdžiui, daro Suomijos REKO vietos maisto produktų grupė.

3.9.

Vietos, kur galima pabūti vienam, klausytis paukščių ir juos stebėti ir patirti, kas yra miškas – susipažinti su miškų įvairove ir vaistinių augalų rūšimis – visa tai prisideda prie didesnio piliečių smalsumo, pažintinių galimybių ir gerovės. Galimybių ir atradimų spektro išplėtimas turėtų padėti išvengti pernelyg didelės lankytojų koncentracijos pažeidžiamose vietose. Tai sukuria pagrindinėmis kaimo vertybėmis paremtą pridėtinę vertę ekonomikai ir užimtumui atokesnėse vietovėse, t. y. vertę, kurią jau dabar labai vertina pažangieji kaimai ir bendruomenės. Lombardijos kalnų vietovėse įgyvendinamas projektas AttivAree stiprina žmonių bendrumo jausmą, skatinant geriau pažinti gamtos paveldą per meną. Jį vykdant taip pat atnaujinami viešnagės namai ir didinamos apsistojimo galimybės atokiuose kaimuose, pavyzdžiui, Lavenone (11). Kelionių agentūras reikėtų skatinti dirbti kartu su geografiniu požiūriu atokiose vietovėse veikiančiais verslininkais ir socialinėmis įmonėmis, skatinant tvarų kultūrinį turizmą.

3.10.

Kultūrinės informacijos sklaida ir pateikimas naudojant skaitmenines technologijas taps kūrybišku būdu iki šiol didėjusiam atotrūkiui tarp miesto ir kaimo, jaunimo ir vyresnių kartų sumažinti. Labai pagirtini tokie projektai, kuriais jaunimas skatinamas naudotis kalnų paveldu, pavyzdžiui, YourAlps (12). Yra daug inovatyvių būdų kultūrinėms tradicijoms atskleisti – apie tai byloja vis daugiau naujų pavyzdžių, tokių kaip Danijos Astedo mieste vykdomas meninis projektas ir Šveicarijos Pfyno kaimas. Tai projektai, kurie atsirado vietos iniciatyva – juos įgyvendinant nustatomi vietos poreikiai, naudojami dalyvaujamieji procesai, kurie patys yra Europos kultūrinės tradicijos dalis. Reikia viešųjų ir privačių išteklių Europos, valstybės ir regionų lygmenimis, nes tik taip paspartinsime investicijas į panašias iniciatyvas.

3.11.

Be to, vis dažniau naudojamos naujos skaitmeninės priemonės, pavyzdžiui, dabartinių ir ankstesnių konfliktų vietose, siekiant atkurti svarbius istorinius objektus, kurie išnyko pasitraukus žmonėms ar buvo sugriauti karo metu. Technologijos padeda tiksliau perskaityti antkapių užrašus ir blunkančius rankraščius (13). Palankiai vertiname Komisijos planus dėl iniciatyvos „Digital4Culture Strategy“ ir tikimės, kad joje bus atsižvelgta į visus susijusius kaimo aspektus. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą MEMOLA, atliekamas trimatis senų drėkinimo vietų skenavimas, kad būtų galima tobulinti naujus drėkinimo procesus.

3.12.

Reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad suprastume, kodėl kultūrinė veikla svarbi žmonėms ir kokia gaunama nauda sveikatai bet kokio amžiaus žmonėms, o ypač kenčiantiems nuo fizinės ar psichikos ligos (14), kol dabartinės „Erasmus+“ programos, pavyzdžiui, „TEMA Masters“, šiuo metu finansuoja geras mokslinių tyrimų galimybes. Europos kultūros metams skirtoje programos „Horizontas 2020“ aukšto lygio konferencijoje „Inovacijos ir kultūrinis paveldas“ (15) buvo paraginta dėti daugiau pastangų moksliniams tyrimams plėtoti, kad būtų nustatyti prioritetai ir geriausia praktika skatinant kultūrinę veiklą.

3.13.

Labdaros ir filantropinių fondų remiamos iniciatyvos labai padėjo išsaugoti gamtos vietoves ir jas palaikančią veiklą, dažnai per socialines įmones, kurios tvariai skatina kaimo vietovių plėtrą. Suomijos kultūros fondas remia priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią žemės ūkio atliekų patekimą į Baltijos jūrą, mokslinius tyrimus. Jis bendradarbiauja su ūkininkais, remdamasis nuostata, kad didesnė biologinė įvairovė reiškia turtingesnį kraštovaizdį. Sveikintinos ir kitos labdaringos iniciatyvos, pavyzdžiui, Velso mokyklų kultūros paveldo patikos fondas, skatinantis tarpmokyklinius kultūrinius konkursus, kurie įtraukia jaunimą į pasirinktos kultūrinės veiklos planavimą ir įgyvendinimą (16). Galima paminėti pavyzdį, kai jaunimas tyrinėja savo kultūrinį paveldą – tai Pisku mokykla (17) Rumunijoje, kuri yra ir specializuota paveldo mokykla ir seminarų bei konferencijų organizatorė. 2018 m. kovo mėn. pats EESRK buvo sukvietęs mokinius iš mokyklų Europoje aptarti savo kultūrinių prioritetų remiantis šūkiu „Tavo Europa, tavo balsas!“ (18). Moksleiviai nusprendė: „Noriu gyventi Europoje, kuri vertina ir gina visas kultūros apraiškas, […] noriu išvengti elitizmo ir populiarinti kultūrą […], taip pat noriu galimybės kurti savo kultūrą […]“. Pietų Italijos gyvenvietėje Giffoni apie 300 moksleivių kūrė filmus ir vaizdo siužetus, reklamuojančius jų regioną.

3.14.

Viešųjų finansavimo subjektų investicijomis reikėtų atsižvelgti ir į kaimo poreikius, kad planuojant naujus finansavimo srautus būtų numatyta, jog pastarieji parems ūkininkų šeimų ir ūkių darbuotojų bei atskirų NVO, atstovaujančių atskiriems menininkams, folkloro grupėms, vietos veiklos grupėms arba socialinio ūkininkavimo įstaigoms (Care Farming), indėlį; būtina visapusiškai atsižvelgti į priemones, kurių reikia kaimo paveldo infrastruktūrai stiprinti.

3.15.

Esama galimybių pateikti daugiau teminių ir geografinių nuorodų, kurių pageidauja kultūros turistai. Sveikintini bendri ženklodaros ir bendros prieigos projektai. Didelį ekonominį ir socialinį indėlį įneša kaimuose ir miesteliuose vykstančios žemės ūkio parodos, pavyzdžiui, Bilt Velse rengiama Karališkoji Velso mugė (19), kuri pritraukia apie 240 000 lankytojų, ir Hay on Wye literatūros festivalis, kuris nedidelei kaimo vietovei leidžia uždirbti maždaug 21 mln. svarų sterlingų. Atvirų durų dienos ūkiuose, mugės, kultūros festivaliai, pavyzdžiui, Llangollen International Eisteddfod, koncertai, eitynės, kokios rengiamos Vernė Belgijoje, siaurojo geležinkelio garvežių trasos, šiaurietiškas ėjimas ir tradicinio šokio trupės – visa tai labai prisideda prie kultūrinio kaimo paveldo išsaugojimo ir populiarinimo. Daugelį kartų apimantis savanorių dalyvavimas šiuose renginiuose pats savaime yra svarbi mūsų kultūros paveldo dalis. Pagyrimo nusipelno Europos savanorių centro ir nacionalinių bei regioninių savanorių organizacijų darbas skatinant kokybišką kultūrinę savanorystę ir jie skatinami tęsti savo vertingą veiklą, be kita ko, rengti sveikatos ir saugos mokymus, kad savanoriams ir turistams būtų užtikrinta saugi ir maloni patirtis.

3.16.

Tačiau vis labiau trūksta patyrusių amatininkų, kurie perduotų savo žinias ir apmokytų naująją kartą, kaip saugoti ir vystyti šį įvairų paveldą. Prancūzijoje pradėta iniciatyva JEMA (20) nuolat propaguoja amatininkų darbą ir poreikį mokyti naujas kartas. Šio poreikio tenkinimas suteikia puikią progą kartoms bendrauti per kultūrą ir jos labui. Reikia numatyti daugiau praktinio mokymo ir įgytų įgūdžių pripažinimo dabartinėse ES ir nacionalinėse ar regionų programose, daug dėmesio skiriant ne tik esamiems amatų ir su aplinka susijusiems įgūdžiams, bet ir mentorystei, naujų metodų vystymui ir kultūriniam verslumui. Reikia remti menininkus ir kitus, kurie dirba su vietos kaimo ir miesto mokyklomis, įtraukiai plėtodami kultūros idėjas tarp įvairių kartų ir etninių grupių atstovų.

3.17.

Kultūrinis kaimo paveldas yra neatsiejamas ir nuo dalyvaujamosios demokratijos. Europoje gaji bendruomeninio solidarumo ir izoliuotumo bei nepalankių sąlygų keitimo per bendruomenės veiklą tradicija – didelė dalis šių pastangų paremtos kultūra. Vietos darnios lyderystės stiprinimas ir vietos prioritetų įgyvendinimas pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (CLLD) ir metodą „Leader“ papildo organizuotos pilietinės visuomenės grupių ir judėjimų veiklą. Socialinė ir kultūrinė veikla padeda sujungti žmones geografinėse vietovėse, kuriose yra mažai viešųjų ir privačių paslaugų. Savanoriško sektoriaus, kuris kartais yra vienintelis tokios veiklos vykdytojas, įsikišimo tradicija palaiko trapaus ir pažeidžiamo žmogaus išlikimui būtino kraštovaizdžio gyvybingumą. Tokiai veiklai viešoji parama yra gyvybiškai būtina.

---

(1)  EESRK nuomonė Nauja kultūros darbotvarkė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  https://ec.europa.eu/culture/news/new-european-agenda-culture_en

(3)  2016 m. birželio 20–21 d. vykusi EESRK konferencija.

(4)  Europos Tarybos valstybių narių ministrų, atsakingų už teritorijų/regioninį planavimą, konferencijos (CEMAT) rezoliucija Nr. 2 dėl Europos kaimo paveldo chartijos: Tvaraus teritorijų planavimo skatinimas „Kaimo paveldas kaip teritorinės sanglaudos veiksnys“, priimta 15-ojoje CEMAT sesijoje, įvykusioje 2010 m. liepos 9 d., Maskvoje (Rusijos Federacija).

(5)  http://www.alpine-space.eu/projects/alpfoodway/en/home

(6)  http://www.terract.eu/fr/

(7)  https://www.bangor.ac.uk/studentlife/studentnews/gift-s-marine-renewable-visit-to-plas-newydd-18421

(8)  https://www.facebook.com/agroktima.artfarm/

(9)  EESRK nuomonė Nauja kultūros darbotvarkė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(10)  https://www.gruenewoche.de/

(11)  AttivAree projektas Lombardijos regione.

(12)  http://www.alpine-space.eu/projects/youralps/en/home

(13)  Andrew Skerrett projektas, su kuriuo supažindinta 2018 m. liepos 24 d. Kardife vykusiame tyrimo grupės posėdyje.

(14)  Innovate Trust – teigiami sodininkystės projekto Field days organic rezultatai.

(15)  https://ec.europa.eu/info/events/innovation-and-cultural-heritage-2018-mar-20_en

(16)  https://jamesprotheroe.wordpress.com/Darren Park Primary School, Ferndale.

(17)  http://piscu.ro/piscu-school/#

(18)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/civil-society-citizens-participation/your-europe-your-say

(19)  http://www.rwas.wales/royal-welsh-show/

(20)  Journées Européennes des Métiers d’Art https://www.journeesdesmetiersdart.fr/