EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 17

COM(2018) 842 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita

Turinys

Akronimai ir santrumpos    

SANTRAUKA ………………………    ………………........................................................................5

1.    ĮŽANGA    

2.    ES ATLPS SISTEMOS KETVIRTASIS ETAPAS (2021–2030 M.)    

2.1. Patobulinta ES ATLPS    

2.2. Tikslesnės anglies dioksido nutekėjimo taisyklės    

2.3. Mažo anglies dioksido kiekio inovacijų ir energetikos sektoriaus modernizavimo finansavimas    

3.1. Veiklos rūšys, įrenginiai ir orlaivių naudotojai, kuriems taikoma sistema    

3.2. Sąjungos registras ir Europos Sąjungos sandorių žurnalas (ESSŽ)    

4. ANGLIES DIOKSIDO RINKOS VEIKIMAS 2017 M.    

4.1. Pasiūla. Į apyvartą išleisti ATL    

4.1.1. Didžiausias leidžiamas kiekis    

4.1.2. Išduoti ATL    

4.1.3. Tarptautiniai kreditai    

4.2. Paklausa. Iš apyvartos išimti ATL    

4.3. Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas    

5. AVIACIJA    

6. RINKOS PRIEŽIŪRA    

6.1. Teisinis ATL statusas ir apmokestinimo tvarka    

7. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO STEBĖSENA, ATASKAITŲ APIE JĮ TEIKIMAS IR TIKRINIMAS    

8. ADMINISTRACINIŲ PROCEDŪRŲ APŽVALGA    

9. TAISYKLIŲ LAIKYMASIS IR JŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS    

10. IŠVADOS IR PERSPEKTYVA    

PRIEDAS    

Akronimai ir santrumpos

ATR        Akreditavimo ir tikrinimo reglamentas

KI        Kompetentinga institucija

CCS        Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

CCU        Anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas

ŠPM        Švarios plėtros mechanizmas

PTMV        Patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai

CSCF        Įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas

EA        Europos akreditacijos organizacija

EEE        Europos ekonominė erdvė

EEX        Europos energetikos birža

EIB        Europos investicijų bankas

TMV        Išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai

ES ATLPS    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

ESSŽ        Europos Sąjungos sandorių žurnalas

ŠESD        Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

ICAO        Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

ICE        „ICE Future Europe“

BĮ        Bendras įgyvendinimas

PRR        Piktnaudžiavimo rinka reglamentas

FPRD II    Antroji finansinių priemonių rinkų direktyva

SATR        Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentas

SATTA    Stebėsena, ataskaitų teikimas, tikrinimas ir akreditacija

RSR        Rinkos stabilumo rezervas

NAĮ        Nacionalinė akreditacijos įstaiga

NER        Naujiems rinkos dalyviams skirtas rezervas

PFC        Perfluorangliavandeniliai

RES        Atsinaujinantys energijos ištekliai

TNAC        Bendras apyvartoje esančių ATL skaičius

SANTRAUKA

1. ĮŽANGA

Nuo 2005 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra ES pramonės ir elektros energijos sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo strategijos pamatas. Ji labai padeda siekti ES tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Nors ES šį tikslą tikriausiai viršys 1 , norint iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bent 40 proc., kaip numatyta 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijoje, reikia nuolat daryti pažangą 2 . Gerai veikianti ES ATLPS yra pagrindinis mechanizmas siekiant ES 2030 m. tikslo – ji padės sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema, išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 43 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

Kad būtų pasiektas šis ES ATLPS tikslas, 2015 m. Komisija priėmė pasiūlymą 3 peržiūrėti ES ATLPS nuostatas dėl ketvirtojo prekybos laikotarpio (2021–2030 m.). Po išsamių derybų 2018 m. vasario mėn. Europos Parlamentas ir Taryba oficialiai pareiškė pritariantys šiam atnaujinimui, ir 2018 m. balandžio 8 d. įsigaliojo peržiūrėta ES ATLPS direktyva 4 .

2017 m. ES ATLPS direktyva buvo dar kartą peržiūrėta 5 , atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rengiamą pasaulinę aviacijos sektoriaus išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonę, ir nuspręsta į sistemos taikymo sritį ir toliau įtraukti tik skrydžius Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Be to, pažymėtina, kad 2017 m. 6 ES ir Šveicarija pasirašė susitarimą dėl Šveicarijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos susiejimo su ES ATLPS – tai buvo pirmasis toks ES susitarimas.

Ši Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita teikiama remiantis Direktyvos 2003/87/EB 7 (ES ATLPS direktyvos) 10 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Kaip numatyta toje direktyvoje, ataskaitos tikslas – reguliariai, kasmet, pristatyti pokyčius Europos anglies dioksido rinkoje.

Ši ataskaita apima 2017 metus, bet joje taip pat apžvelgiamos per 2018 m. pirmąjį pusmetį pasiūlytos ar sutartos iniciatyvos. Palyginti su praėjusių metų ataskaita 8 , šioje ataskaitoje yra naujas skyrius, kuriame aptariamas ES ATLPS ketvirtasis etapas, ir naujas priedėlis, kuriame aptariama įgyvendinimo pažanga, taip pat pateikiama informacija apie 2018 m. rinkos stabilumo rezervo (RSR) pertekliaus rodiklį ir valstybių narių 2019 m. įnašus į RSR. Laikantis peržiūrėtos ES ATLPS direktyvos patobulintų skaidrumo ir ataskaitų teikimo reikalavimų, šių metų ataskaitoje pirmąkart pateikiama faktinių valstybės pagalbos sumų, kurias valstybės narės 2017 m. išleido netiesioginėms su anglies dioksidu susijusioms išlaidoms kompensuoti, apžvalga.

Jeigu nenurodyta kitaip, šioje ataskaitoje naudoti tie duomenys, kurie buvo viešai paskelbti ir kuriuos Komisija turėjo iki 2018 m. birželio mėn. 9 Intarpuose visoje ataskaitoje pateikiama bendro pobūdžio aprašomoji informacija apie ES ATLPS.

2.ES ATLPS SISTEMOS KETVIRTASIS ETAPAS (2021–2030 M.)

Dėl ketvirtojo etapo peržiūrėta ES ATLPS direktyva siekiama padėti siekti trejopo tikslo – iki 2030 m. 43 proc. sumažinti ES ATLPS sektoriuose išmetamą teršalų kiekį, kartu išsaugoti pramonės konkurencingumą ir įvairiomis tarpusavyje susijusiomis priemonėmis skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamą modernizavimą ir inovacijas.

1 pav. Ketvirtajam etapui nustatyto didžiausio leidžiamo kiekio struktūra

2.1. Patobulinta ES ATLPS

Šiuo metu bendras ATL skaičius kasmet mažinamas 1,74 proc., o nuo 2021 m., siekiant padidinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tempą, jis kasmet bus mažinamas 2,2 proc. Tai reiškia, kad ATL skaičius kasmet turės būti stabiliai mažinamas maždaug 48 milijonais (dabar jis mažinamas 38 milijonais), ir tai leis iki 2030 m. sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, išmetamą ŠESD sumažinti 43 proc. (palyginti su 2005 m. lygiu).

Be to, bus gerokai patobulintas rinkos stabilumo rezervas (RSR) – mechanizmas, įdiegtas siekiant sumažinti disbalansą anglies dioksido rinkoje. 2019–2023 m., siekiant sparčiau atkurti ATL pusiausvyrą anglies dioksido rinkoje, ATL įtraukimo į RSR norma bus padvigubinta iki 24 proc.

Siekiant pagerinti ES ATLPS veikimą, nuo 2023 m. rinkos stabilumo rezerve laikomų ATL skaičius bus sumažinamas iki praėjusiais metais aukcione siūlyto kiekio. Šį kiekį viršijanti rezerve laikomų ATL dalis neteks galios, nebent per 2021 m. numatytą pirmąją RSR peržiūrą būtų nuspręsta kitaip.

Kai dėl papildomų nacionalinių priemonių panaikinami elektros gamybos pajėgumai, valstybės narės gali savanoriškai iš bendro aukcione parduotino kiekio pašalinti savo turimus ATL. Jei uždarydama elektrines atitinkama valstybė narė nuspręstų neatsisakyti ATL, pagal RSR taisykles tokio sprendimo poveikis būtų amortizuotas padidinant įnašą į rezervą arba suteikiant ATL iš rezervo.

Daugiau informacijos apie peržiūrėto RSR nuostatų įgyvendinimą pateikta 4.3 skirsnyje („Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas“).

2.2. Tikslesnės anglies dioksido nutekėjimo taisyklės

Siekiant užtikrinti Europos pramonei nuspėjamumą ir skaidrumą, taip padedant pramonininkams spręsti su pasauline konkurencija susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, ketvirtajame etape bus plačiai taikoma esama nemokamų ATL paskirstymo sistema. Nemokami ATL ir toliau bus skirstomi nuspėjamai ir skaidriai, remiantis santykinių taršos rodiklių vertėmis, gautomis atsižvelgiant į 10 proc. ES veiksmingiausių įrenginių rezultatus. Tačiau, remiantis įgyvendinimo patirtimi, įgyta dabartiniu prekybos laikotarpiu, padaryta tam tikrų praktinių patobulinimų. 

Ketvirtajame etape nemokami ATL pirmiausia bus suteikiami sektoriams, kuriuose gresia didžiausia gamybos perkėlimo iš ES rizika. Anglies dioksido nutekėjimo rizikos lygis sektoriuose bus vertinamas taikant rodiklį, rodantį prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumą. Sektoriai, kuriuose kyla itin didelė rizika, bus įtraukti į anglies dioksido nutekėjimo sąrašą ir nemokamai gaus ATL, kurių skaičius 100 proc. atitiks atitinkamą santykinį taršos rodiklį. Iki 2026 m. sektoriams, kuriuose gresia mažesnė rizika, nemokamai suteikiami ATL sudarys ne daugiau kaip 30 proc., o iki 2030 m. šios praktikos išvis bus atsisakyta. Šiuo metu Komisija rengia kitam prekybos laikotarpiui skirtą anglies dioksido nutekėjimo sąrašą (žr. priedo 6 priedėlį), galiosiantį visą ketvirtąjį etapą.

Siekiant išvengti nenumatyto pelno ir atsižvelgti į technologijų ir inovacijų pažangą nuo 2008 m., ketvirtajame etape, remiantis faktiniais duomenimis, du kartus bus atnaujintos 54 santykinių taršos rodiklių vertės, pagal kurias nustatomas nemokamų ATL suteikimo kiekvienam įrenginiui lygis. Bus nustatyta kiekvieno santykinio taršos rodiklio metinė mažinimo norma. Jos intervalas bus nuo minimalios 0,2 proc. metinės normos, taikomos sektoriams, kuriuose inovacijos diegiamos lėčiau, iki maksimalios 1,6 proc. metinės normos, taikomos sektoriams, kuriuose inovacijos diegiamos greičiau. Minimalia norma bus užtikrintas sektorių, kuriuose išmetamųjų teršalų kiekis mažinamas lėčiau, įnašas, o maksimalia norma novatoriški sektoriai bus skatinami dar sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šiuo metu rengiamas deleguotasis aktas dėl nemokamų ATL paskirstymo taisyklių peržiūrėjimo siekiant nustatyti 2021–2030 m. taikytinas taisykles, o 2019 m. pabaigoje turėtų būti pradėtas darbas siekiant atnaujinti santykinių taršos rodiklių vertes, naudotinas paskirstant nemokamus ATL 2021–2025 m. laikotarpiu (žr. priedo 6 priedėlį).

Be to, atsižvelgiant į reikšmingą gamybos padidėjimą arba sumažėjimą, atskiriems įrenginiams suteikti ATL gali būti kasmet koreguojami. Ribinė vertė, kuri turi būti pasiekta, kad būtų galima atlikti koregavimus, yra 15 proc., vertinant pagal dvejų metų slankųjį vidurkį. Siekdama išvengti manipuliavimo ir piktnaudžiavimo ATL paskirstymo koregavimo sistema, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos papildomos koregavimo nuostatos. Numatoma, kad šis įgyvendinimo aktas bus pradėtas rengti 2018 m. pabaigoje (žr. priedo 6 priedėlį).

Siekiant išvengti įvairius sektorius apimančio pataisos koeficiento (CSCF) taikymo kitą prekybos laikotarpį, nustatyta svarbi nauja apsaugos priemonė – nemokamų ATL paskirstymo rezervas. Prireikus taikyti pataisos koeficientą, bus pasitelkiamas šis rezervas – ketvirtajame etape aukcione parduotina ATL dalis bus sumažinta dalimi, neviršijančia 3 proc. viso ATL kiekio, taip padidinant nemokamai paskirstytinų ATL kiekį. Jei nemokamų ATL paskirstymo rezervui atidėti ATL nebus panaudoti, jie galės būti naudojami neseniai įsteigtiems Inovacijų ir Modernizavimo fondams papildyti (žr. 2.3 skirsnį).

Ketvirtajame etape valstybėms narėms ir toliau bus suteikiama galimybė teikti valstybės pagalbą sektoriams, kuriuose dėl didelių netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų (t. y. išlaidų dėl išaugusių elektros energijos kainų) kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika (žr. 4.1.2.1.2 skirsnį). Be to, šį poveikį dar sustiprins tobulesnės skaidrumo ir ataskaitų teikimo nuostatos. Valstybės narės turėtų siekti, kad šiam tikslui būtų naudojama ne daugiau kaip 25 proc. įplaukų iš aukcionų, o viršijusios šį dydį jos skaidrumo tikslais turės pateikti ataskaitą, kurioje turės pagrįsti, kodėl taip padarė. Be to, jos turės reguliariai skelbti kompensacijų gavėjams išmokėtą sumą, nurodydamos visą sumą ir atskiras sumas pagal kiekvieną sektorių. Atsižvelgdama į naująsias nuostatas, Komisija pradėjo ES ATLPS valstybės pagalbos gairių 10 peržiūrą, siekdama parengti kitam prekybos laikotarpiui skirtas gaires (žr. priedo 6 priedėlį).

2.3. Mažo anglies dioksido kiekio inovacijų ir energetikos sektoriaus modernizavimo finansavimas

Taikant kelis mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavo mechanizmus, pramonės sektoriams ir elektros energijos sektoriui bus padedama spręsti ketvirtajame etape kilsiančius su inovacijomis ir investicijomis susijusius perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos uždavinius. Tam bus naudojami du nauji fondai:

·Inovacijų fondas konkurencijos sąlygomis padės demonstruoti novatoriškas technologijas ir proveržio inovacijas sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS, įskaitant susijusias su naujoviškais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (CCU) ir energijos kaupimu. Skiriamų išteklių vertė bus lygi ne mažiau kaip 450 mln. ALT rinkos vertei jų pardavimo aukcione metu. Šie ištekliai bus papildyti nepanaudotomis programos „NER 300“ biudžeto lėšomis, jei tokių bus, ir ne daugiau kaip 50 mln. ATL, kurie galės būti skiriami fondui, jei jų nereikės nemokamų ATL paskirstymo rezervui, kaip paaiškinta pirmiau. Inovacijų fondo paramą galės gauti visose valstybėse narėse įgyvendinami projektai, įskaitant mažos apimties projektus. Inovacijų fondo steigimo darbas pradėtas nuo viešų konsultacijų, kurios buvo surengtos 2018 m. pradžioje 11 (žr. priedo 6 priedėlį);

·Modernizavimo fondas rems investicijas į elektros energijos sektoriaus ir didesnės apimties energetikos sistemų modernizavimą, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą bei palengvinti dešimties mažiausias pajamas gaunančių valstybių narių nuo anglies priklausomų regionų tinkamą perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų 12 . Paramos negalės gauti energijos gamybos įrenginiai, kuriuose naudojamas kietasis iškastinis kuras 13 . Fondas bus formuojamas iš 2 proc. visų ketvirtajam etapui skirtų ATL, parduodamų aukcione pagal aukcionų, rengiamų naudojant bendrąją aukcionų platformą, taisykles ir sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kiek aukcione parduotina dalis bus sumažinta siekiant sudaryti nemokamų ATL paskirstymo rezervą, fondui skiriamų ATL kiekis gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip 0,5 proc. viso ATL kiekio. Modernizavimo fondo steigimo darbas pradėtas nuo parengiamųjų seminarų remiamose valstybėse narėse – pirmieji tokie seminarai surengti 2018 m. rugsėjo mėn. (žr. priedo 6 priedėlį).

Be šių dviejų fondų, tų pačių Modernizavimo fondo paramos reikalavimus atitinkančių mažas pajamas gaunančių valstybių narių energetikos sektoriai ir toliau galės naudotis ES ATLPS direktyvos 10c straipsnyje suteikta galimybe pereinamuoju laikotarpiu gauti nemokamų ATL. Gerokai padidintas išteklių paskirstymo procedūrų skaidrumas. Projektai, kurių vertė viršija 12,5 mln. EUR, bus atrenkami konkurso tvarka, o mažesnės vertės investicijos turės būti atrenkamos pagal aiškius ir skaidrius kriterijus, atrankos rezultatus pateikiant viešoms konsultacijoms (nebent tokie projektai taip pat atrenkami konkurso tvarka). Peržiūrėtoje ES ATLPS direktyvoje nustatyta, kad trečiuoju prekybos laikotarpiu (2013–2020 m.) pagal 10c straipsnį nepaskirstyti ATL 2021–2030 m. gali būti paskirstomi minėta konkurso tvarka atrinktoms investicijoms, nebent susijusi valstybė narė nuspręstų visiškai arba iš dalies to nedaryti ir iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apie tai praneštų Komisijai. Be to, pagal naująsias nuostatas reikalavimus atitinkančios valstybės narės visus pagal 10c straipsnį skiriamus ATL arba jų dalį gali panaudoti Modernizavimo fondo finansuojamoms investicijoms paremti, jei iki 2019 m. rugsėjo 30 d. jos Komisijai praneša atitinkamas sumas.

3. ES ATLPS INFRASTRUKTŪRA

3.1. Veiklos rūšys, įrenginiai ir orlaivių naudotojai, kuriems taikoma sistema    

2018 m. dalyvaujančių valstybių 14 pateiktų 21 straipsnio ataskaitų duomenimis, 2017 m. iš viso buvo 10 688 teisėtai veikiantys įrenginiai, palyginti su 10 790 įrenginių 2016 m. ir maždaug 10 950 įrenginių 2015 m.

Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. ES ATLPS įrenginiuose daugiausia sudeginta iškastinio kuro. Tačiau 28 valstybės (pernai 29) taip pat pranešė, kad 2 181 įrenginyje (20,4 proc. visų įrenginių) naudota biomasė Praėjusiais metais tokių įrenginių buvo 2 079, jie sudarė 19 proc. visų įrenginių. Trys valstybės (Latvija, Lichtenšteinas ir Malta) apie biomasės naudojimą nepranešė 15 . 2017 m. deginant biomasę išmesta apie 145 mln. tonų CO2 (8 proc. ATLPS ataskaitoje nurodyto išmesto kiekio), t. y. tik šiek tiek daugiau nei 2016 m., kai buvo išmesta 141 mln. tonų CO2 (tuomet šis kiekis taip pat sudarė apie 8 proc. ATLPS ataskaitoje nurodyto išmesto kiekio). 2017 m. ataskaitoje Švedija nurodė, kad biodegalus naudojo du orlaivių naudotojai (2015 ir 2016 m. ataskaitose Vokietija ir Švedija nurodė, kad tokius degalus naudojo atitinkamai trys ir keturi orlaivių naudotojai).

Pagal įrenginių kategorijas, remiantis metiniu išmetamųjų teršalų kiekiu 16 , iš 2017 m. duomenų matyti, kad, kaip ir ankstesniais metais, 72 proc. įrenginių priklauso A kategorijai, beveik 21 proc. – B kategorijai ir šiek tiek daugiau nei 7 proc. – C kategorijai (57 proc. visų įrenginių).

ES ATLPS įrenginių, kuriuose vyksta deginimas, yra visose dalyvaujančiose valstybėse, daugumoje iš jų esama naftos perdirbimo, plieno gamybos, cemento, kalkių, stiklo, keramikos, plaušienos ir popieriaus gamybos įrenginių. Kalbant apie ES ATLPS veiklos rūšis, papildomai įtrauktas į sąrašą kaip kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų šaltiniai, nurodoma, kad leidimai vykdyti pirminio aliuminio ir perfluorangliavandenilių (PFC) gamybos veiklą išduoti 12-oje valstybių (Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Vokietijoje), o nitrato rūgšties ir N2O gamybos veiklą – 20-yje valstybių (visose, išskyrus Airiją, Daniją, Estiją, Islandiją, Ispaniją, Kiprą, Latviją, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Maltą ir Slovėniją). Apie kitus N2O gamybos sektorius (adipo rūgšties ir glioksalio ir glioksilo rūgšties gamybos sektorius) pranešama, kad jie veikia atitinkamai trijose valstybėse (Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) ir dviejose valstybėse (Prancūzijoje ir Vokietijoje). Tik Norvegija pranešė apie CO2 surinkimo ir saugojimo veiklą.

Septynios valstybės (Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Prancūzija, Slovėnija) pasinaudojo galimybe pagal ES ATLPS direktyvos 27 straipsnį neįtraukti į ES ATLPS mažųjų teršėjų. 2017 m. neįtrauktas išmetamųjų teršalų kiekis sudarė 2,85 mln. tonų CO2 (apie 0,16 proc. viso patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio).

2018 m. pateiktų 21 straipsnio ataskaitų duomenimis, kol kas aštuonios valstybės (Belgija, Danija, Kroatija, Lichtenšteinas, Lietuva, Nyderlandai, Prancūzija, Vengrija) pasinaudojo galimybe pagal Stebėsenos ir ataskaitų reglamento (SATR) 17 13 straipsnį leisti stacionariesiems įrenginiams, keliantiems nedidelę riziką, naudoti supaprastintus stebėsenos planus. Nuo 2016 m. prisijungė tik Nyderlandai. Trys valstybės (Belgija, Islandija ir Lenkija) pranešė 2017 m. taikiusios šią nuostatą mažai taršių orlaivių naudotojams.

Pranešta, kad 2017 m. stebėsenos planą turėjo 541 orlaivių naudotojas (palyginti su 503 – 2016 m. ir 524 – 2015 m.). 58 proc. (316) naudotojų, apie kuriuos pranešama, buvo komerciniai, o kiti 42 proc. (225) – nekomerciniai 18 . Iš viso 280 (beveik 52 proc.) laikomi mažaisiais teršėjais (palyginti su 249 (50 proc.) – 2016 m. ir 274 (52 proc.) – 2015 m.).

3.2. Sąjungos registras ir Europos Sąjungos sandorių žurnalas (ESSŽ)

2017 m. Sąjungos registras ir ESTŽ tinkamai veikė visas 365 dienas, išskyrus nedidelius pertrūkius dėl techninio atnaujinimo darbų; bendra šių pertrūkių trukmė buvo 17 valandų.

2017 m. Komisija pradėjo perėjimą prie modernesnės ir saugesnės Sąjungos registro ir ESTŽ prieglobos platformos. Šis perėjimas baigtas 2018 m. birželio mėn. Be to, Komisija, susitarusi su valstybėmis narėmis, pradėjo įgyvendinti keletą pakeitimų, kuriais siekiama padidinti darbo su Sąjungos registru veiksmingumą.

2018 m. vasario mėn. ES ATLPS registro reglamentas 19 iš dalies pakeistas siekiant įgyvendinti apsaugos priemones, kuriomis būtų apsaugotas ES ATLPS aplinkosauginis naudingumas tais atvejais, kai ES teisė nustoja galiojusi iš ES išstojančiai valstybei narei.

4. ANGLIES DIOKSIDO RINKOS VEIKIMAS 2017 M.

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie aspektus, susijusius su leidimų, suteikiamų pagal ES ATLPS, pasiūla ir paklausa. Skirsnyje apie pasiūlą pateikiama informacija apie didžiausius leidžiamus kiekius, nemokamų ATL paskirstymą, programą „NER 300“, aukcionus, nuo visų ATL pardavimo aukcione principo nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą elektros energijos sektoriui (10c straipsnis), tarptautinių kreditų naudojimą, taip pat yra skirsnis apie netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimo sistemas.

Kalbant apie paklausą, pateikiama informacija apie patikrintą išmetamųjų teršalų kiekį ir būdus suderinti ATL pasiūlą ir paklausą, kaip antai rinkos stabilumo rezervą (RSR).

4.1. Pasiūla. Į apyvartą išleisti ATL

4.1.1. Didžiausias leidžiamas kiekis

1 lentelėje pateiktas didžiausias stacionariesiems įrenginiams skiriamų ATL kiekis ir metinis į apyvartą išleidžiamų aviacijos ATL skaičius 20 kiekvienais trečiojo ES ATLPS etapo metais.

1 lentelė. 2013–2020 m. didžiausias leidžiamas ES ATL kiekis

4.1.2. Išduoti ATL

4.1.2.1. Nemokamų ATL paskirstymas

Per trečiąjį etapą apie 43 proc. viso turimų ATL kiekio bus nemokamai paskirstyta pramoniniams ir elektros energijos gamybos įrenginiams, o aukcione valstybių narių parduotina ATL dalis sudarys 57 proc.

Atėmus 300 mln. programai „NER 300“ skirtų ATL, pradiniame naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve (NER) liko 480,2 mln. ATL. Iki 2018 m. birželio mėn. visam trečiajam etapui 780 įrenginių atidėta 153,1 mln. ATL. Likusį NER, kurį sudaro 327,1 mln. ATL, bus galima paskirstyti ateityje. Tačiau numatoma, kad didelė dalis šių ATL liks nepaskirstyta.

Iki 2018 m. birželio mėn. nemokamai paskirstytinų ATL kiekis sumažintas apie 376 mln. ATL, nes, palyginti su pradžioje trečiajam etapui skirtą ATL kiekį apskaičiuoti naudotais duomenimis, kai kurie įrenginiai buvo uždaryti arba gamyba ar gamybos pajėgumas juose buvo sumažintas.

2 lentelė. 2013–2018 m. pramonės įmonėms nemokamai skirtų ATL skaičius (mln.) 23

Kadangi nemokamai skiriamų ATL paklausa viršijo turimą jų kiekį, visiems įrenginiams, kuriems taikoma ES ATLPS, skirtų ATL kiekis sumažintas ta pačia procentine dalimi, taikant įvairius sektorius apimantį pataisos koeficientą (CSCF) 25 . 2017 m. sausio mėn. Komisija, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimą 26 , peržiūrėjo 27 pradines CSCF vertes.

4.1.2.1.1. Programa „NER 300“

Paskelbus du kvietimus teikti pasiūlymus buvo patvirtinti 2,1 mlrd. EUR vertės 38 atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai ir 1 anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektas, numatyti įgyvendinti 20 ES valstybių narių. Šeši iš jų jau vykdomi: bioenergetikos projektai „BEST“ (Italija) ir „Verbiostraw“ (Vokietija), sausumos vėjo elektrinių parko projektai „Blaiken“ (Švedija) ir „Handalm“ (Austrija) ir jūros vėjo elektrinių parko projektai „Veja Mate“ ir „Nordsee One“ (Vokietija).

Dar 13-oje projektų jau priimtas galutinis investavimo sprendimas, o 14 projektų atšaukti. Padaryta didesnė arba mažesnė pažanga rengiant 11 projektų. 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas dėl programos „NER 300“ iš dalies pakeistas 28 siekiant užtikrinti, kad atšauktuose projektuose, kuriems finansavimas skirtas pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, nepanaudotas lėšas (iki šiol tokių lėšų sukaupta 487 mln. EUR) būtų galima reinvestuoti į esamas finansines priemones – energetikos parodomųjų projektų finansavimo priemonę „InnovFin“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonę (abi šias priemones administruoja Europos investicijų bankas).

Atšauktuose projektuose, kuriems finansavimas skirtas pagal antrąjį kvietimą teikti paraiškas, nepanaudotos lėšos (iki šiol tokių lėšų sukaupta 515 mln. EUR) bus pridėtos prie Inovacijų fondo turimų išteklių (žr. 6 priedėlio 2.3 skirsnį).

3 lentelė. Programos „NER 300“ projektai, kuriems finansavimas skirtas pagal pirmąjį ir antrąjį kvietimus teikti paraiškas 29

4.1.2.1.2. Netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimas

Iki šiol Komisija yra patvirtinusi 12 30 netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimo sistemų, taikomų 11-oje valstybių narių. Naujausios patvirtintos sistemos – Valonijos sistema, įsigaliojusi 2018 m. kovo 16 d., ir Liuksemburgo sistema, kuriai 2018 m. liepos 6 d. leista skirti valstybės pagalbą.

Kaip nurodyta 2.2 skirsnyje, priėmus peržiūrėtą ES ATLPS direktyvą, įsigaliojo nauji skaidrumo ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Pagal šiuos reikalavimus, pasibaigus kiekvieniems metams, tokias finansines priemones taikančios valstybės narės per tris mėnesius turėtų lengvai prieinama forma viešai paskelbti bendrą suteiktos kompensacijos sumą ir atskiras kompensacijos sumas pagal sektorius ir pošakius.

4 lentelėje pateikta valstybių narių paskelbtų duomenų apie 2017 m. išmokėtas kompensacijas suvestinė.

4 lentelė. 2017 m. valstybių narių kompensuotos netiesioginės su anglies dioksidu susijusios išlaidos

2017 m. 10 valstybių narių iš viso išmokėjo apie 694 mln. EUR netiesioginių išlaidų kompensacijų. Valstybių narių, kuriose taikomos kompensavimo sistemos, BVP sudaro apie 70 proc. ES BVP. Daugiausia kompensacijų išmokėta (kompensacijų dydžio mažėjimo tvarka): chemijos sektoriui, spalvotųjų metalų sektoriui, geležies ir plieno sektoriui.

Pagal vieną iš peržiūrėtos ES ATLPS direktyvos skaidrumo nuostatų valstybės narės, kuriais nors metais netiesioginėms išlaidoms kompensuoti išleidusios daugiau nei 25 proc. savo įplaukų iš aukcionų, turi paskelbti ataskaitą, kuriose būtų nurodytos šio dydžio viršijimo priežastys. Todėl atitinkamos valstybės narės savo 2017 m. išmokas netiesioginėms išlaidoms padengti palygino su 2016 m. kalendoriniais metais gautomis įplaukomis iš aukcionų 42 . 2017 m. Belgija (Flandrija), Nyderlandai, Prancūzija, Suomija ir Vokietija viršijo šią 25 proc. ribą ir pateikė atitinkamas ataskaitas.

4.1.2.2. ATL pardavimas aukcione

2017 m. Aukcionų reglamentas iš dalies pakeistas siekiant nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Jungtinės Karalystės aukciono platforma iš naujo paskirti „ICE Future Europe“ (toliau – ICE). Šiuo pakeitimu taip pat įtvirtintos nuostatos, būtinos atsižvelgiant į artėjantį rinkos stabilumo rezervo (RSR) įgyvendinimą. Šiuo metu daromi Aukcionų reglamento pakeitimai, kuriais siekiama pakartotinai įtraukti EEX kaip Vokietijos aukcionų platformą ir Inovacijų fondui suteikti galimybę 2020 m. aukcione parduoti pirmuosius 50 mln. ATL, paimtus iš rinkos stabilumo rezervo.

Per ataskaitinį laikotarpį aukcionai vyko šiose aukcionų platformose:

·Europos energetikos biržoje (toliau – EEX) – bendroje aukcionų platformoje, skirtoje 25 valstybėms narėms, dalyvaujančioms centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose, ir Lenkijai, kuri nusprendė centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose nedalyvauti, tačiau nepaskyrė atskiros aukcionų platformos. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. EEX aukcionus vykdo kaip antroji bendra aukcionų platforma, kuri buvo paskirta 2016 m. liepos 13 d.;

·EEX – atskiroje aukcionų platformoje, skirtoje Vokietijai;

·ICE – atskiroje aukcionų platformoje, skirtoje Jungtinei Karalystei.

Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija dar nepradėjo ATL pardavinėti aukcione. Tačiau dedamos pastangos, kad jų ATL būtų galima parduoti bendroje aukciono platformoje.

2017 m. EEX, aukcione parduodanti ATL 27 valstybių narių vardu, pardavė 89 proc. viso aukcionuose parduoto ATL kiekio, o ICE Jungtinės Karalystės vardu pardavė 11 proc. viso ATL kiekio. Iki 2018 m. birželio 30 d. surengta daugiau kaip 1 270 aukcionų.

5 lentelėje pateikiama iki 2018 m. birželio 30 d. EEX ir ICE aukcionuose parduotų ATL skaičiaus 43 apžvalga, įskaitant ankstyvuosius paprastųjų ATL aukcionus 44 .

5 lentelė. Bendras 2012–2018 m. trečiojo etapo aukcionuose parduotų ATL skaičius

Dažniausiai aukcionai vykdavo sklandžiai, o galutinės aukcionų kainos paprastai gana tiksliai atitikdavo antrinės rinkos kainas.

Nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. keturi aukcionai buvo atšaukti dėl to, kad nebuvo pasiekta rezervinė kaina arba ATL skaičius, kuriam buvo pateikti pirkimo pasiūlymai, buvo mažesnis nei aukcione parduodamų ATL skaičius. Iš viso, įskaitant keturis minėtuosius, buvo atšaukti devyni iš daugiau nei 1 270 nuo 2012 m. pabaigos vykdytų aukcionų. Paprastųjų ATL galutinių aukciono kainų, dalyvių skaičiaus ir pasiūlymų patenkinimo santykio apžvalga nuo 2013 m. iki 2018 m. birželio 30 d. pateikta 2 priedėlyje. Aukcionų platformos išsamius kiekvieno aukciono rezultatus deramu laiku paskelbia tam skirtose svetainėse. Papildomą informaciją apie aukcionų vykdymą, įskaitant dalyvavimą, pasiūlymų patenkinimo santykius ir kainas, galima rasti Komisijos svetainėje 45 skelbiamose valstybių narių ataskaitose.

Visos aukcionuose valstybių narių gautos pajamos nuo 2012 m. iki 2018 m. birželio 30 d. sudarė daugiau nei 26 mlrd. EUR (vien 2017 m. bendros įplaukos sudarė 5,6 mlrd. EUR). ES ATLPS direktyvoje numatyta, kad bent 50 proc. aukcione gautų pajamų, įskaitant visas pajamas, gautas iš ATL, paskirstytų siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo, valstybės narės turėtų panaudoti su klimatu ir energetika susijusiems tikslams įgyvendinti. Remiantis Komisijai pateikta informacija, valstybės narės apie 80 proc. tų pajamų 2017 m. išleido arba planavo išleisti nustatytiems su klimatu ir energetika susijusiems tikslams 46 .

4.1.2.3. Nuo visų ATL pardavimo aukcione principo nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas elektros energijos sektoriui

2017 m. elektros energijos gamintojams nemokamai paskirstytų ATL skaičius nurodytas 1 lentelėje, priedo 1 priedėlyje, o didžiausias ATL skaičius per metus – 1 priedėlio 2 lentelėje.

2009–2017 m. bendra ataskaitoje nurodyta paramos investicijoms vertė yra maždaug 11,3 mlrd. EUR. Apie 80 proc. šios sumos skirta infrastruktūrai modernizuoti ir modifikuoti, o likusios investicijos buvo susijusios su švariomis technologijomis arba tiekimo įvairinimu.

Nepaskirstyti ATL gali būti parduodami aukcione arba, remiantis peržiūrėtos ES ATLPS direktyvos nuostatomis, 2021–2030 m. skiriami 10c straipsnio investicijoms, atrinktoms konkurso tvarka (žr. 2.3 skirsnį). 2 paveiksle parodytas 2013–2017 m. paskirstytų ATL skaičius.

2 pav. Pagal 10c straipsnį nemokamai paskirstyti ATL

3 paveiksle parodyta, kiek ATL pagal 10c straipsnį buvo paskirstyta, įtraukta į aukcionuose parduotiną skaičių arba liko nepanaudota (nepaskirstyta arba neįtraukta į aukcionuose parduotiną skaičių). Pavyzdžiui, 113 mln. ATL, kurie buvo atimti iš Lenkijos ATL, skirtų parduoti aukcione 2013–2017 m., dalies, taikant 10c straipsnį, dar nėra paskirstyti ar įtraukti į aukcione parduotiną skaičių.

3 pav. ATL pasiskirstymas (paskirstyti, parduoti aukcione, likę nepanaudoti)

6 lentelėje parodytas laikotarpiu iki 2017 m. skirtų 10c straipsnio ATL, kurie 2013–2017 m. buvo parduoti aukcione, skaičius ir likusių nepanaudotų ATL skaičius. Paskutinėje lentelės skiltyje parodyta, kiek ATL 2021–2030 m. jau gali būti perkelta ir paskirstyta investicijoms, atrinktoms konkurso tvarka.

6 lentelė. Nepanaudotų 10c straipsnio ATL tvarkymas 2013–2017 m.

4.1.3. Tarptautiniai kreditai

Nors tikslus per antrąjį ir trečiąjį etapus (2008–2020 m.) suteiktų teisių naudoti kreditus skaičius iš dalies priklausys nuo būsimo patikrinto išmestų teršalų kiekio, rinkos analitikai apskaičiavo, kad jis sieks apie 1,6 mlrd. kreditų. 2018 m. birželio 30 d. duomenimis, iš viso buvo panaudota arba į ATL pakeista 1,49 mlrd. tarptautinių kreditų, t. y. daugiau kaip 90 proc. didžiausio leidžiamo kiekio sąmatos.

Išsami tarptautinių kreditų keitimo apžvalga pateikta priedo 3 priedėlyje.

4.2. Paklausa. Iš apyvartos išimti ATL

Remiantis Sąjungos registro duomenimis, apskaičiuota, kad 2017 m. iš ES ATLPS įrenginių išmesta šiek tiek (0,18 proc.) daugiau teršalų nei 2016 m. Nors dėl šio nedidelio padidėjimo nutrūko nuo trečiojo prekybos laikotarpio pradžios (2013 m.) stebėta išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo tendencija, šį pokytį galima paaiškinti tuo, kad realiojo BVP augimas siekė 2,4 proc., t. y. daugiau nei bet kuriais kitais ankstesniais dabartinio prekybos laikotarpio metais.

7 lentelė. Patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis (mln. tonų CO2 ekvivalento)

BVP duomenys, skelbiami adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tec00115  

(žiūrėta 2018 m. liepos mėn.). Patikrintas aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis atskirai nurodytas 5 skirsnyje.

Iš lentelės matyti, kad didžiausią įtaką išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimui padarė pramonė, o elektros energijos sektoriuje išmetamas teršalų kiekis šiek tiek mažėjo.

2017 m. savanoriškai panaikinti 84 827 ATL. Iš viso iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos buvo užregistruota, kad savanoriškai panaikinta 300 181 ATL.

4.3. Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas

2013 m., trečiojo etapo pradžioje, ES ATLPS buvo būdingas didelis struktūrinis ATL pasiūlos ir paklausos disbalansas – 2,1 mlrd. ATL. Dabartiniu prekybos laikotarpiu šis perteklius nuolat mažėjo. 2014 m. jis nesikeitė, o po to gerokai sumažėjo: 2015 m. iki 1,78 mlrd. ATL, 2016 m. – iki 1,69 mlrd., o 2017 m. – iki 1,65 mlrd. ATL. Tai reiškia, kad per trejus metus jis iš viso sumažėjo beveik puse milijardo ATL. Šiam mažėjimui įtakos turėjo atidėjimo priemonės 49 taikymas 2014–2016 m., o jos poveikį iš dalies sumažino išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimas 2013–2016 m. laikotarpiu.

4 paveiksle parodyta pertekliaus Europos anglies dioksido rinkoje raida iki 2017 m. pabaigos.

4 pav. Pertekliaus Europos anglies dioksido rinkoje raida 2013–2017 m.

Struktūriniam ATL pasiūlos ir paklausos disbalansui ištaisyti 2015 m. sukurtas rinkos stabilumo rezervas (RSR) 50 , kurio paskirtis – užtikrinti didesnį aukcione parduodamų ATL pasiūlos lankstumą. RSR pradės veikti 2019 m.

Anglies dioksido rinkos padėties ataskaita leidžia konsoliduoti pasiūlos ir paklausos duomenis, skelbiamus laikantis ES ATLPS direktyvoje ir jos įgyvendinimo nuostatose nustatytų ataskaitų teikimo įsipareigojimų terminų. Šie terminai, atitinkami duomenys ir jų aprėptis pateikti priedo 4 priedėlio 2 lentelėje. 5 paveiksle parodyta 2017 m. pasiūlos ir paklausos sudėtis. Svarbūs duomenys taip pat buvo paskelbti pranešant apie bendrą apyvartoje esančių ATL skaičių (TNAC) RSR tikslais 51 .

5 pav. Bendros pasiūlos ir paklausos sudėtis iki 2017 m. pabaigos

Pasiūla (bendra, mln. ATL)     Paklausa (bendra, mln. ATL) 

Rengdamasi RSR veikimo pradžiai 2019 m., nuo 2017 m. gegužės mėn. vidurio 52 Komisija reguliariai skelbė ankstesnių metų TNAC. 2018 m. gegužės mėn. TNAC paskelbtas antrą kartą, jis buvo 1 654 574 598 ATL 53 . Remiantis 2018 m. paskelbtu TNAC, ATL pirmą kartą bus įtraukti į RSR, sumažinant per pirmuosius aštuonis 2019 m. mėnesius aukcione parduotiną kiekį.

Peržiūrėtoje ES ATLPS direktyvoje padaryti du svarbūs RSR veikimo pakeitimai (taip pat žr. 2.1 skirsnį). Pirma, dvigubai – nuo 12 iki 24 proc. – padidinta 2019–2023 m. į rezervą įtrauktino TNAC procentinė dalis. Taip gerokai padidintas pertekliaus mažinimo tempas. Antra, nuo 2023 m. neteks galios RSR laikomų ATL dalis, kuria bus viršijamas praėjusiais metais aukcione siūlytas kiekis.

Taigi, remiantis 2018 m. TNAC ir peržiūrėtu teisės aktu, 2019 m. aukcione per pirmuosius aštuonis tų metų mėnesius parduotini kiekiai bus sumažinti beveik 265 mln. ATL, t. y. 16 proc. pertekliaus. Dėl to pirmaisiais aštuoniais 2019 m. mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, aukcione bus siūloma apie 40 proc. mažiau ATL. Remiantis 2019 m. aukcione parduotinų ATL skaičiumi, 7 priedėlyje pateikta informacija apie kiekvienos valstybės narės įnašus į RSR 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn.

5. AVIACIJA

Laukdama, kol ICAO patvirtins atitinkamas CORSIA priemones ir kol paskui bus priimti ES sprendimai dėl galimo CORSIA įgyvendinimo Sąjungoje, taip pat siekdama užtikrinti nuolatinę tarptautinio proceso pažangą, 2017 m. ES nusprendė iki 2023 m. gruodžio 31 d. pratęsti dabartinės nukrypti nuo ES ATLPS įpareigojimų, keliamų skrydžiams ir į trečiąsias šalis ir iš jų, leidžiančios nuostatos taikymą, pasiliekant galimybę jį peržiūrėti 54 . Taigi iki 2023 m. palikta galioti dabartinė EEE vidaus skrydžiais apribota taikymo sritis. Vėliau, jei ji nebus peržiūrėta, bus grįžta prie pirminės taikymo srities.

Be to, peržiūrėtoje ES ATLPS direktyvoje numatyta, kad Europos Komisija turėtų pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip atliekant direktyvos peržiūrą būtų galima perkelt CORSIA į Sąjungos teisę. Joje taip pat nustatyta, kad nuo 2021 m. aviacijos ATL turi būti taikomas 2,2 proc. linijinis mažinimo koeficientas.

2017 m. ATL buvo skiriami atsižvelgiant į taikymo srities apribojimą EEE vidaus skrydžiais. Nemokamai paskirtų ATL kiekis siekė šiek tiek daugiau nei 33,1 mln. Šį skaičių sudarė nemokamai paskirstyti ATL (šiek tiek daugiau kaip 32,0 mln. ATL) ir beveik 1,1 mln. nemokamų ATL, paskirtų iš specialaus naujiems rinkos dalyviams ir sparčiai augantiems veiklos vykdytojams skirto rezervo. 2017–2020 m. iš šio rezervo skiriamas kiekis padidintas du kartus, nes jis yra susijęs su visu 2013–2020 m. laikotarpiu.

Dėl aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio pokyčių pažymėtina, kad patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis toliau augo ir 2017 m. sudarė 64,2 mln. tonų CO2, t. y. padidėjo 4,5 proc., palyginti su 2016 m.

2017 m. sausio–gruodžio mėn. aukcionuose parduota apie 4,7 mln. ATL.

8 lentelėje pateikta patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio, nemokamai paskirstytų ATL ir aukcionuose parduodamų ATL aviacijos sektoriuje apžvalga nuo trečiojo etapo pradžios.

8 lentelė. Patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis ir aviacijos sektoriui paskirti ATL

2013–2015 m. aukcione parduotų aviacijos ATL skaičiai atspindi 2013 m. teisės aktų leidėjų sprendimą „sustabdyti“ laiką 57 ir apriboti klimato srities įsipareigojimus, kad jie būtų taikomi tik EEE vidaus skrydžiams. Aviacijos sektoriui reikalavimų vykdymas 2012 ir 2013 m. buvo atidėtas. Tad atidėti 2012 m. kiekiai aukcionuose buvo parduodami 2014 m., o 2013 ir 2014 m. išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus aviacijos sektorius pradėjo vykdyti 2015 m. sausio–balandžio mėn.

6. RINKOS PRIEŽIŪRA

Ir FPRD II, ir Piktnaudžiavimo rinka reglamente (PRR) (abu priimti 2014 m.) numatyti tam tikri bendrosios tvarkos pakeitimai, kuriuos reikia atlikti, kad ji būtų pritaikyta prie anglies dioksido rinkos ypatumų (žr. 2015 m. anglies dioksido rinkos padėties ataskaitą) 58 .

2016–2018 m. priimtos kelios priemonės, kuriomis reglamentuojami išsamūs FPRD II 59 ir PRR 60 nuostatų aspektai.

6.1. Teisinis ATL statusas ir apmokestinimo tvarka

ATL teisinis statusas skirtingose valstybėse įvairuoja nuo finansinių priemonių ir nematerialiojo turto iki nuosavybės teisių ir biržos prekių. 2018 m. pateiktose 21 straipsnio ataskaitose bent penkios dalyvaujančios valstybės (Airija, Italija, Norvegija, Švedija ir Vokietija) nurodė įgyvendinusios arba numatančios įgyvendinti nacionalinės teisės aktų pakeitimus, daugiausia – susijusius su FPRD II įgyvendinimo pakeitimais 61 .

Kalbant apie ATL apmokestinimo tvarką, tik trys valstybės praneša, kad išduodamiems ATL taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Ir priešingai, daugumoje dalyvaujančių šalių (visose, išskyrus Estiją, Islandiją, Kiprą ir Lichtenšteiną) PVM mokamas atliekant su ATL susijusius sandorius antrinėje rinkoje.

Dauguma valstybių narių pranešė taikančios atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą su ATL susijusiems vidaus sandoriams. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su atvirkštiniu apmokestinimu, prievolė sumokėti PVM už sandorį tenka ne prekės ar paslaugos pardavėjui, o pirkėjui, ir tai yra veiksminga apsaugos nuo sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu priemonė. 2018 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė teisės aktą 62 , kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (PVM direktyvos) siekiant šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo terminą iš 2018 m. pabaigos nukelti į 2022 m. birželio 30 d. Valstybės narės raginamos ir toliau taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, kad ir toliau būtų užtikrinta tinkama anglies dioksido rinkos apsauga.

Bendrovių ATL gali būti papildomai apmokestinami (pvz., taikant pelno mokestį). Šešiolika šalių pranešė, kad tokia apmokestinimo tvarka netaikoma.

7. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO STEBĖSENA, ATASKAITŲ APIE JĮ TEIKIMAS IR TIKRINIMAS

7.1. Bendrieji pokyčiai

Komisija ir toliau skatina šalis gerinti SATR ir ATR įgyvendinimą remiantis teikiamomis rekomendacijomis ir šablonais 63 .

Šių dviejų reglamentų įgyvendinimo patirtis parodė, kad, siekiant dar labiau paskatinti derinimą, mažinti naudotojų ir dalyvaujančių šalių administracinę naštą ir dar labiau padidinti sistemos veiksmingumą, būtina toliau tobulinti, aiškinti ir paprastinti SATTA taisykles.

Siekiant atnaujinti šiuos du reglamentus, kad būtų pasirengta ES ATLPS ketvirtajam etapui ir būtų patobulinti bei supaprastinti SATTA procesai, nuo 2017 m. vasario mėn. šiais klausimais konsultuotasi su dalyvaujančiomis šalimis.

Pripažįstama, kad taisyklių laikymosi užtikrinimo sistema tapo veiksmingesnė, nes pagal SATR šalims leista elektroninių pranešimų teikimą padaryti privalomą. 2018 m. 16 valstybių narių pranešė, kad, rengdamos stebėsenos planus, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas, tikrinimo ataskaitas ir (arba) tobulinimo ataskaitas, naudojo pagal Komisijos nustatytus būtiniausius reikalavimus parengtus elektroninius šablonus ar tam tikrus failų formatus. Dvylika dalyvaujančių valstybių narių nurodė taikančios kokią nors automatizuotą IT sistemą ES ATLPS ataskaitoms teikti.

7.2. Taikoma stebėsena

Remiantis 2018 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, daugumoje įrenginių naudojami skaičiavimais grindžiami metodai 64 . Ataskaitose nurodyta, kad tik 179 įrenginiuose (1,7 proc.) 23 valstybėse naudojamos nuolatinio išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos, daugiausia – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Čekijoje. Nors šalių skaičius toks pats, kaip ir praėjusiais metais, bendras šį metodą taikančių įrenginių skaičius padidėjo 29-iais.

Tik 11 šalių nurodė, kad alternatyvus metodas taikomas iš viso 36 įrenginiuose, išmetančiuose apie 3,4 mln. tonų CO2 ekvivalento (palyginti su 5,1 mln. tonų CO2 ekvivalento ankstesniais metais). Vienas įrenginys, esantis Nyderlanduose, išmeta 35 proc. viso teršalų kiekio, apie kurį pranešama taikant alternatyvų metodą.

Būtiniausius SATR nustatytus pakopų reikalavimus 65 atitinka dauguma įrenginių. Pranešama, kad tik 106 C kategorijos įrenginiai (vienu įrenginiu daugiau nei ankstesniais metais), t. y. 13,7 proc. (palyginti su 13 proc. ankstesniais metais), bent vienu parametru neatitiko reikalavimo taikyti aukščiausias pagrindiniams taršos šaltinių srautams skirtas pakopas. Šie nukrypimai leidžiami tik tuo atveju, jeigu veiklos vykdytojas įrodo, kad taikyti aukščiausią pakopą nėra techniškai įmanoma arba dėl to patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos. Kai tos sąlygos nebetaikomos, veiklos vykdytojas turi atitinkamai patobulinti savo stebėsenos sistemą. 2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu pranešta, kad aukščiausių pakopų vienaip ar kitaip neatitiko 16 proc. visų C kategorijos įrenginių. Taigi galima pastebėti, kad nuo trečiojo etapo pradžios C kategorijos įrenginių atitiktis aukščiausios pakopos taisyklėms pagerėjo.

Be to, iš 23 dalyvaujančių šalių ataskaitų matyti, kad iš viso 21 proc. B kategorijos įrenginių tam tikru būdu leidžiama nukrypti nuo SATR nustatytų reikalavimų, palyginti su 22 proc. ankstesniais metais ir 26 proc. dar ankstesniais, o tai rodo, kad aukščiausios pakopos taisyklių laikomasi vis geriau.

7.3. Akredituota tikrinimo veikla

Bendras tikrintojų skaičius 21 straipsnio ataskaitose nenurodomas, tačiau, remiantis kuro deginimui tikrinti (pagrindinė akreditavimo sritis) akredituotų tikrintojų skaičiumi, pagrįstai apskaičiuota, kad 2017 m. patikroms atlikti iš viso buvo akredituota bent 124 skirtingi tikrintojai. 2018 m. valstybių narių pateiktose 21 straipsnio ataskaitose nurodoma, kad 2017 m. su aviacija susijusioms patikroms atlikti akredituoti 46 atskiri tikrintojai. Europos akreditacijos organizacija (EA) pateikia centrinę nuorodą į atitinkamas nacionalines akreditavimo įstaigas (NAĮ) ir jų akredituotų ES ATLPS tikrintojų sąrašus 66 .

Tikrintojų tarpusavio pripažinimo visose dalyvaujančiose valstybėse tvarka taikoma sėkmingai: 26 valstybės narės pranešė, kad jų teritorijoje veikia bent vienas užsienio tikrintojas.

Nustatyta, kad tikrintojai gerai laikosi ATR. Lenkija pranešė vieno tikrintojo akreditaciją sustabdžiusi, o dvi valstybės (Lenkija ir Čekija) pranešė 2017 m. atitinkamai vieno ir dviejų tikrintojų akreditacijas atšaukusios. Palyginimui 2016 m. buvo sustabdyta ir atšaukta po vieną akreditaciją, o 2015 m. nesustabdyta ir neatšaukta nė vienos akreditacijos. 2017 m. tik Lenkija pranešė apie dviejų tikrintojų akreditacijos taikymo srities sumažinimą; tai galima palyginti su 2016 m., kai akreditacijos taikymo sritis vieną kartą sumažinta vienam tikrintojui, ir 2015 m., kai keturios valstybės nurodė sumažinusios penkių tikrintojų akreditacijas.

Šiais metais devynios valstybės (viena daugiau nei ankstesniais metais) pranešė gavusios skundų dėl tikrintojų. Tačiau bendras skundų skaičius sumažėjo 12 proc. Pranešta, kad išspręsta 95 proc. gautų skundų (panašiai, kaip ir ankstesniais metais – tuomet buvo išspręsta 96 proc. skundų). 12 šalių (palyginti su devyniomis ankstesniais metais) pranešė nustačiusios tikrintojų neatitikties reikalavimams atvejų, susijusių su NAĮ ir kompetentingų institucijų keitimusi informacija.

8. ADMINISTRACINIŲ PROCEDŪRŲ APŽVALGA

Po praėjusio ataskaitinio laikotarpio didelių pokyčių dalyvaujančių šalių administracinėse procedūrose nepastebėta. Remiantis 2018 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, kiekvienoje šalyje įgyvendinant ES ATLPS dalyvavo vidutiniškai penkios kompetentingos institucijos 67 . Kalbant apie koordinavimą tarp institucijų, pranešama apie įvairias priemones ir metodus, kaip antai, teisėkūros priemones centriniu lygmeniu tvarkant stebėsenos planus ar išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas (13 valstybių), privalomų centrinės kompetentingos institucijos nurodymų ir rekomendacijų teikimą vietos valdžios institucijoms (9 valstybės), reguliariai dirbančias darbo grupes ar valdžios institucijų atstovų susitikimus (15 valstybių), bendros IT platformos naudojimą (11 valstybių) ir kt. Aštuonios valstybės (Airija, Estija, Islandija, Italija, Kipras, Lichtenšteinas, Liuksemburgas ir Malta) nurodė netaikančios nė vienos iš pirmiau minėtų priemonių.

Kalbant apie taikomas administracines rinkliavas, susijusias su leidimų išdavimu ir stebėsenos planų patvirtinimu, 2018 m. 14 valstybių (Airija, Estija, Graikija, Kipras, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vokietija) (palyginti su 16 ankstesniais metais) pranešė, kad jos įrenginių veiklos vykdytojams jokių rinkliavų netaiko. Kaip ir ankstesniais metais, orlaivių naudotojai rinkliavų nemoka 15-oje valstybių (Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Švedijoje ir Vokietijoje). Įvairiose šalyse ir įvairiose dalyvaujančiose tarnybose rinkliavos gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, rinkliavos už įrenginių leidimų išdavimą ir stebėsenos planų patvirtinimą gali būti nuo 5 iki 7 690 EUR, o aviacijos sektoriuje rinkliavos už stebėsenos planų patvirtinimą gali būti nuo 5 iki 2 400 EUR.

Apskritai dalyvaujančių valstybių sistemos yra labai veiksmingos ir atitinka jų administracinę sąrangą. Reikėtų toliau stiprinti ir skatinti vietos valdžios institucijų tarpusavio ryšių palaikymą ir kompetentingų institucijų dalijimąsi geriausia patirtimi, taip pat vykdant veiklą ES ATLPS atitikties forume ir kasmetinėje ES ATLPS atitikties konferencijoje.

9. TAISYKLIŲ LAIKYMASIS IR JŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

ES ATLPS taisyklių labai gerai laikomasi: kasmet už maždaug 99 proc. išmetamųjų teršalų kiekio laiku grąžinamas reikiamas ATL skaičius. Iki 2018 m. balandžio 30 d. galutinio termino visą 2017 m. išmestų teršalų kiekį atitinkančio ATL skaičiaus negrąžino apie 1 proc. įrenginių veiklos vykdytojų, pateikusių išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas. Tie įrenginiai išmetė maždaug 0,4 proc. ES ATLPS teršalų kiekio. Aviacijos sektoriuje taisyklių taip pat buvo labai gerai laikomasi: taisyklių laikėsi orlaivių naudotojai, išmetantys 98 proc. ES ATLPS aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio.

Kompetentingos institucijos ir toliau atlieka įvairias taisyklių laikymosi patikras pagal metines išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas. Remiantis 2018 m. pateikta 21 straipsnio ataskaita, visos dalyvaujančios valstybės tikrina metinių išmetamųjų teršalų ataskaitų išsamumą (100 proc. ataskaitų, išskyrus Ispaniją (95 proc.), Prancūziją (99 proc.), Švediją (3 proc.) ir Jungtinę Karalystę (59 proc.)). Iš ataskaitų taip pat matyti, kad valstybės vidutiniškai patikrina beveik 80 proc. ataskaitų derėjimą su stebėsenos planais (visos valstybės) ir apie 74 proc. – su paskirstymo duomenimis (visos valstybės, išskyrus Italiją, Maltą, Norvegiją, Suomiją ir Švediją). 24 valstybės pranešė, kad jos taip pat atlieka kryžmines patikras, lygindamos ataskaitų duomenis su kitais duomenimis.

Remiantis 2018 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, 15 valstybių kompetentingos institucijos atliko konservatyvius skaičiavimus, susijusius su trūkstamais 131 įrenginio duomenimis. Tačiau dėl 79 iš jų Jungtinė Karalystė buvo pateikusi išmetamųjų teršalų ataskaitas ankstesniais nei 2017 metais, remdamasi naujai nustatytomis ankstesnių laikotarpių klaidomis. Iš visos 2017 m. sumos atėmus Jungtinės Karalystės duomenis, konservatyvūs skaičiavimai pateikti dėl 52 įrenginių (apie 0,5 proc. visų įrenginių), palyginti su 57 įrenginiais (0,5 proc.) 2016 m. ir 45 įrenginiais (0,4 proc.) 2015 m. Pranešama, kad atitinkamas 2017 m. išmetamųjų teršalų kiekis buvo 2,8 mln. tonų CO2 (palyginti su 1,9 mln. tonų CO2 ankstesniais metais ir 8,3 mln. dar ankstesniais), apie 0,2 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio (palyginti su 0,1 ir 0,5 proc. atitinkamai 2016 ir 2015 m.). Dažniausiai kaip konservatyvaus įvertinimo priežastis nurodoma tai, kad iki kovo 31 d. nebuvo pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita arba išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos nevisiškai atitiko SATR ir (arba) ATR reikalavimus.

Aštuonios valstybės pateikė konservatyvius vertinimus dėl trūkstamų aviacijos sektoriaus duomenų apie 33 orlaivių naudotojus (6,1 proc. viso skaičiaus), išmetančius 0,8 proc. aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio. Tai galima palyginti su 18 orlaivių naudotojų (3,5 proc.), apie kuriuos ankstesniais metais pranešė keturios valstybės.

Kompetentingų institucijų patikros taip pat vis dar svarbios ir papildo vertintojo darbą. 2017 m. visos valstybės patvirtino, kad atliks papildomas įrenginių patikras. Dauguma valstybių (visos, išskyrus Graikiją, Italiją, Kiprą, Lichtenšteiną ir Rumuniją) pranešė taikančios panašų požiūrį į orlaivių naudotojus. Daugelis valstybių (visos, išskyrus Graikiją, Italiją, Liuksemburgą, Maltą ir Švediją) pranešė 2017 m. atlikusios įrenginių patikrų vietoje.

Dėl 2017 m. pranešta, kad baudos už viršytą taršos normą taikytos 14 įrenginių devyniose valstybėse (Belgijoje – 1, Bulgarijoje – 3, Čekijoje – 1, Jungtinėje Karalystėje – 8, Italijoje – 8, Lenkijoje – 1, Portugalijoje – 1, Prancūzijoje – 1, Rumunijoje – 6). Pranešta, kad aviacijos sektoriuje baudos už viršytą taršos normą skirtos 61 orlaivių naudotojui (Ispanijoje – 3, Italijoje – 6, Jungtinėje Karalystėje – 35, Lenkijoje – 1, Lietuvoje – 1, Nyderlanduose – 1, Portugalijoje – 6, Prancūzijoje – 1, Vokietijoje – 7).

Devynios valstybės patvirtino 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu skyrusios ir kitų baudų (be baudų už viršytą taršos normą). Pranešimų apie įkalinimo bausmes nebuvo, bet pranešama apie 73 įrenginiams ir 27 orlaivių naudotojams skirtas baudas, įteiktus oficialius perspėjimus arba galutinius perspėjamuosius raštus, kurių bendra finansinė vertė sudarė 37,8 mln. EUR 68 . 

Dažniausi 2017 m. nustatyti pažeidimai buvo nepranešimas apie pajėgumų pasikeitimą (24 atvejai), patikrintų metinių išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų nepateikimas iki nustatyto termino (23 atvejai), veiklos vykdymas neturint leidimo (17 atvejų) ir tinkamai patvirtinto stebėsenos plano neturėjimas (11 atvejų).

2018 m. pradžioje pradėtas penktasis atitikties ES ATLPS taisyklėms užtikrinimo ciklo vertinimas. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti atskirų dalyvaujančių valstybių atitikties ES ATLPS taisyklėms užtikrinimo problemas ir padėti joms geriau įgyvendinti ES ATLPS, nustatant tokio gerinimo galimybes, geriausiąją patirtį ir mokymo poreikius. Šis naujas vertinimas bus grindžiamas ankstesniu vertinimu, atliktu 2014 m., ir papildoma atitikties analize, atlikta 2015–2016 m., vykdant ES ATLPS SATTA rėmimo projektą, pagal kurį buvo sudaryti veiksmų planai, skirti padėti dalyvaujančioms valstybėms laikytis ES ATLPS taisyklių.

Viena svarbiausių naujojo vertinimo naujovių – kompetencijos tikrinimo testas, kurį atliekant kompetentingos institucijos atstovo kiekvienoje šalyje paprašoma peržiūrėti pavyzdinį stebėsenos planą, metinę išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą ir papildomas įrenginio ataskaitas. Be to, bus analizuojamas kiekvienos šalies vieno konkretaus įrenginio ES ATLPS SATTA dokumentų rinkinys ir sudaromi konkrečiai šaliai skirti klausimynai, padėsiantys iki galo išsiaiškinti, kaip įgyvendinama ES ATLPS leidimų išdavimo, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema ir SATTA.

10. IŠVADOS IR PERSPEKTYVA

Svarbiausias praėjusių metų įvykis buvo ES ATLPS plataus užmojo pertvarkos, susijusios su kitu prekybos laikotarpiu, patvirtinimas. Atlikus šią pertvarką, ES ATLPS padės pasiekti ES 2030 m. klimato srities tikslų ir įvykdyti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Taikant pertvarkytą ATLPS, iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas 43 proc., kartu išsaugant Europos pramonės konkurencingumą. Be to, ji pramonei ir elektros energijos sektoriui padės spręsti su inovacijomis ir investicijomis susijusius perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų uždavinius. Priėmus peržiūrėtą teisės aktą, daugiausia dėmesio imta skirti naujųjų nuostatų įgyvendinimui iki ketvirtojo etapo pradžios. Įgyvendinimo darbai, pirmiausia – susiję su anglies dioksido nutekėjimu ir nemokamų ATL paskirstymu, taip pat su Inovacijų fondu (žr. 6 priedėlį), vykdomi visu pajėgumu.

Taip pat pradeda duoti rezultatų pastaraisiais metais atlikti teisės aktų pakeitimai, susiję su ATL pertekliumi. Perteklius jau gerokai sumažėjo, daugiausia – dėl atidėjimo priemonės taikymo, ir 2017 m. buvo mažiausias nuo trečiojo etapo pradžios. Šiais metais antrąkart paskelbtas rinkos stabilumo rezervo pertekliaus rodiklis pirmąkart bus taikomas apyvartiniams taršos leidimams perkelti į rezervą. Dėl to, kartu taikant pagal pertvarkytą ATLPS numatytas griežtesnes priemones, palyginti su atitinkamu 2018 m. kiekiu, per pirmuosius aštuonis 2019 m. mėnesius aukcione parduotinas kiekis sumažės apie 40 proc. Kadangi pirmuosius penkerius rezervo veikimo metus į jį bus įtraukiama dvigubai daugiau ATL, labai tikimasi, kad artimiausiais metais perteklius ir toliau ženkliai mažės. Dėl šiose srityse padarytos pažangos padidėjo rinkos dalyvių pasitikėjimas – tai matyti iš praėjusiais metais sustiprėjusio anglies dioksido kainos signalo.

Svarbi pažanga padaryta ir aviacijos srityje. Siekiant užtikrinti nuolatinę tarptautinio proceso, kuriuo siekiama sukurti pasaulinę aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio ribojimo sistemą, pažangą ir palengvinti būsimą šios sistemos įgyvendinimą Europos Sąjungoje, iki 2023 m. pratęstas taikymo aviacijos sektoriui apribojimas EEE vidaus skrydžiais. Nuo 2021 m. taip pat padidintas tikslų mastas: įrenginiams taikomas linijinis mažinimo koeficientas bus pradėtas taikyti ir aviacijos sektoriui, todėl didžiausias leidžiamas aviacijos ATL kiekis kasmet mažės 2,2 proc.

Be to, penktaisiais trečiojo etapo metais ES ATLPS struktūra išliko patikima, o administravimo organizavimas valstybėse narėse pasirodė esąs veiksmingas. Taip pat pažymėtina, kad pagal naujas finansų rinkos taisykles ATL priskyrus finansinėms priemonėms, padidėjo bendras skaidrumo, investuotojų apsaugos ir anglies dioksido rinkos vientisumo lygis. Be to, iš dalies pakeitus PVM direktyvą, kad būtų pratęstas 2018 m. pabaigoje turėjęs pasibaigti nuo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo terminas, padaryta svarbi pažanga siekiant ir toliau apsaugoti Europos anglies dioksido rinką nuo sukčiavimo PVM srityje.

Pagal patobulintą ir sugriežtintą ATLPS taip pat labai svarbu užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su kitais anglies dioksido rinkas kuriančiais arba įgyvendinančiais reguliavimo subjektais ir partneriais ES nepriklausančiose šalyse.

Komisija toliau stebės Europos anglies dioksido rinką ir kitą ataskaitą pateiks 2019 m. pabaigoje.

PRIEDAS 

1 priedėlis

1 lentelė. Nemokamų ATL skaičius, skirtas elektros energijos sektoriui modernizuoti

2 lentelė. Didžiausias nemokamų ATL, per metus skiriamų pagal elektros energijos sektoriui taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo visų ATL pardavimo aukcione principo, skaičius

2 priedėlis

1 pav. Paprastųjų ATL aukcionų nuo 2013 m. iki 2018 m. birželio 30 d. apžvalga

___ Galutinė aukciono kaina

. Pasiūlymų patenkinimo santykis

3 priedėlis

1 lentelė. Tarptautinių kreditų keitimo iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos suvestinė

4 priedėlis

1 lentelė. ATLPS pasiūlos ir paklausos elementai

2 lentelė. Duomenų skelbimo terminai

5 priedėlis

1 lentelė. ES Teisingumo Teismo sprendimai, susiję su ES ATLPS veikimu 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. birželio mėn.

6 priedėlis

1 lentelė. ES ATLPS ketvirtojo etapo įgyvendinimo padėtis

7 priedėlis

1 lentelė. Valstybių narių įnašai į rinkos stabilumo rezervą nuo 2019 m. sausio iki rugpjūčio mėn.

(1)

2015 m. ES ŠESD išmesta jau 22 proc. mažiau nei 1990 m.

(2)

Remiantis nacionalinėmis prognozėmis, iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis mažės dar labiau, bet norint pasiekti 2030 m. tikslą reikės įgyvendinti papildomas politikos priemones.

(3)

COM (2015) 337, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52015PC0337 .

(4)

2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814, OL L 76, 2018 3 19, p. 3.

(5)

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, OL L 350, 2017 12 29, p. 7.

(6)

Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo, OL L 322, 2017 12 7, p. 3.

(7)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(8)

Su ankstesniais metais paskelbtomis ataskaitomis galima susipažinti čia: https://ec.europa.eu/clima/policies/ets_en#tab-0-1.

(9)

Duomenų galutinis terminas – 2018 m. birželio 29 d.

(10)

Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2012 m., gairės, OL C 158, 2012 6 5, p. 4.

(11)

Informacijos apie šias viešas konsultacijas galima rasti čia: https://ec.europa.eu/clima/consultations/public-consultation-establishment-innovation-fund_en.

(12)

Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

(13)

Padaryta išimtis valstybių narių, kurių BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal rinkos kainas, 2013 m. nesiekė 30 proc. ES vidurkio (Bulgarijos ir Rumunijos) efektyviam ir tvariam centralizuotam šilumos tiekimui. Ši išimtis susijusi tik su 30 proc. lėšų, kuriomis gali pasinaudoti šios valstybės narės.

(14)

21 straipsnio ataskaitose darant nuorodą į dalyvaujančias valstybes arba tiesiog valstybes, turimos omenyje 28 ES valstybės narės ir EEE šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).

(15)

ES ATLPS deginant biomasę išmetamiems teršalams kvotos nenustatyta, t. y. apie išmestą teršalų kiekį reikia pranešti, bet leidimų už juos atiduoti nereikia.

(16)

C kategorijos įrenginiai per metus išmeta daugiau kaip 500 000 tonų, B kategorijos įrenginiai – 50 000–500 000 tonų, o A kategorijos įrenginiai – mažiau kaip 50 000 tonų CO2 ekvivalento. Be to, vienas iš A kategorijos įrenginių pogrupių yra mažai taršūs įrenginiai, per metus išmetantys mažiau nei 25 000 tonų CO2 ekvivalento. Žr. 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, OL L 181, 2012 7 12, p. 30.

(17)

2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, OL L 181, 2012 7 12, p. 30.

(18)

Komercinio orlaivio naudotojo pavyzdys būtų keleivius skraidinanti oro bendrovė, teikianti paslaugas plačiajai visuomenei. Nekomercinio orlaivio pavyzdys būtų privatus orlaivis.

(19)

2018 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/208, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, OL L 39, 2018 2 13, p. 3.

(20)

Po 2013 m. į apyvartą išleistų aviacijos ATL skaičių nulėmė aukštynkryptis metodas, kurį taikant pirmiausia paskirstomi nemokami leidimai (pagal lyginamuosius orlaivių naudotojų veiklos EEE viduje rodiklius). Aukcionuose parduodamų ATL skaičius gaunamas remiantis tuo, kad nemokamai turėtų būti paskirstoma (įskaitant specialų rezervą, kurį numatoma vėliau paskirstyti sparčiai augantiems orlaivių naudotojams ir naujiems rinkos dalyviams) 85 proc., o aukcionuose parduodama 15 proc. viso skaičiaus.

(21)

Į atnaujintus skaičius, be nemokamų ATL paskirstymo ir aukcione parduodamų kiekių, įtrauktas tarptautinių kreditų keitimas.

(22)

Įtraukta informacija iš 2018 m. aviacijos aukcionų kalendoriaus.

(23)

Šie duomenys pateikti remiantis informacija iš valstybių narių pranešimų, gautų iki 2018 m. birželio mėn., tačiau dėl naujų pranešimų jie gali labai pasikeisti.

(24)

Pradinis kiekis, prieš atimant toliau lentelėje nurodytus kiekius.

(25)

Komisijos sprendimas 2013/448/ES, OL L 240, 2013 9 7, p. 27.

(26)

2016 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Borealis Polyolefine GmbH ir kt. / Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft ir kt., sujungtos bylos C-191/14, C-192/14, C-295/14, C-389/14 ir C-391/14–C-393/14, EU:C:2016:311.

(27)

Komisijos sprendimas 2017/126/ES, OL L 19, 2017 1 25, p. 93.

(28)

2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/2172, kuriuo dėl pajamų, neišmokėtų pirmuoju kvietimo teikti paraiškas etapu, panaudojimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/670/ES.

(29)

Pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES investavimo sprendimai dėl projektų, kuriems finansavimas skirtas pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, turėjo būti priimti iki 2016 m. pabaigos, o dėl projektų, kuriems finansavimas skirtas pagal antrąjį kvietimą teikti paraiškas, – iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos.

(30)

Be to, padaryta Prancūzijos ir Ispanijos sistemų pakeitimų.

(31)

https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/723181/Indirect_Cost_Compensation_EU_ETS_UK_Publication_2017_Revised.pdf.

(32)

Remiantis vidutiniu 2017 m. EUR keitimo į GBP kursu, lygiu 0,88723.

(33)

  https://www.strompreiskompensation.de/SPK/SharedDocs/news/SPK-Auswertungsbericht.html?__site=SPK.  

(34)

https://www.cnc-nkc.be/sites/default/files/report/file/2018-08-13_rapportering_icl_2017_goedgekeurd_door_nkc_fr_en_nl.pdf.

(35)

https://www.rvo.nl/subsidies-regelingen/subsidieregeling-indirecte-emissiekosten-ets.

(36)

  http://www.lagie.gr/anakoinoseis/anakoinoseis/anakoinosi/article/1605/.  

(37)

  http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritvs/versloaplinka/pramone/valstybes-pagalba.  

(38)

  http://www.envirofond.sk/_img/Prehlady/Dotacie/Dotacie_2017.pdf.  

(39)

  https://www.ecologique-solidaire.gouv.fr/sites/default/files/Informations%20sur%20la%20compensation%20des%20coûts%20indirects%20en%20France.pdf.  

(40)

https://tem.fi/documents/1410877/2414868/Päästökauppadirektiivin+mukaiset+tiedot+2017+maksetusta+kompensaatiotuesta/86ca7fc7-04f7-446b-843d-c4c6fb861386/Päästökauppadirektiivin+mukaiset+tiedot+2017+maksetusta+kompensaatiotuesta.pdf.

(41)

  http://www.mincotur.gob.es/PortalAyudas/emisionesCO2/concesion/2017/Paginas/Resolucion.aspx ir http://www.mincotur.gob.es/PortalAyudas/emisionesCO2/concesion/2017/Paginas/PropComplementaria.aspx.

(42)

2017 m. išmokos lyginamos su 2016 m. įplaukomis iš aukcionų, nes 2017 m. išmokomis kompensuojamos 2016 m. kalendoriniais metais elektros energijos pirkėjų patirtos netiesioginės išlaidos.

(43)

Paprastųjų ATL skaičiai buvo nustatyti atsižvelgiant į Sprendimą 1359/2013/ES. Aviacijos ATL kiekiai nustatyti atsižvelgiant į Sprendimą Nr. 377/2013/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 421/2014.

(44)

 Atsižvelgiant į elektros sektoriuje paplitusią išankstinio energijos pardavimo ir reikiamų žaliavų (įskaitant ATL) pirkimo parduodant pagamintą produktą komercinę praktiką, 2012 m. surengti ankstyvieji trečiojo etapo ATL aukcionai.

(45)

  http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/auctioning/documentation_en.htm.

(46)

Daugiau informacijos apie tai, kaip valstybės narės naudoja aukcionų pajamas, pateikiama 2018 m. Klimato politikos pažangos ataskaitoje COM/2018/716 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2018:716:FIN  

(47)

BVP duomenys, skelbiami adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tec00115  

(žiūrėta 2018 m. liepos mėn.).

(48)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1359/2013/ES, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant paaiškinti nuostatas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminų, OL L 343, 2013 12 19, p. 1.

(49)

2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, OL L 264, 2015 10 9, p. 1.

(50)

C(2018) 2801 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/reform/docs/c_2018_2801_en.pdf.

(51)

C(2017) 3228 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/reform/docs/c_2017_3228_en.pdf.

(52)

C(2018) 2801 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/reform/docs/c_2018_2801_en.pdf.

(53)

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, OL L 350, 2017 12 29, p. 7.

(54)

Šie skaičiai parengti neatsižvelgiant į orlaivių naudotojų veiklos nutraukimo atvejus.

(55)

Iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos.

(56)

2013 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 377/2013/ES, kuriuo laikinai nukrypstama nuo Direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, įgyvendinimo rekomendacijos (tekstas svarbus EEE), OL L 113, 2013 4 25, p. 1.

(57)

COM(2015) 576 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/strategies/progress/docs/com_2015_576_annex_1_cover_en.pdf.

(58)

https://ec.europa.eu/info/law/markets-financial-instruments-mifid-ii-directive-2014-65-eu/amending-and-supplementary-acts/implementing-and-delegated-acts_en.

(59)

https://ec.europa.eu/info/law/market-abuse-regulation-eu-no-596-2014/amending-and-supplementary-acts/implementing-and-delegated-acts_en.

(60)

Vien dėl to, kad pagal FPRD II ES lygmeniu ATL priskiriami finansinėms priemonėms, nėra būtina juos kaip nors (per)klasifikuoti pagal nacionalinę teisę, nes ATL finansinėms priemonėms priskirti tam, kad butų galima taikyti ES finansų rinkų reguliavimo teisės aktus, o ne siekiant reglamentuoti ATL teisinį statusą (remiantis privatine teise) ar apskaitą.

(61)

2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1695, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su neprivalomo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant ar teikiant gali būti sukčiaujama, laikotarpiu ir su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmo taikymo laikotarpiu, , OL L 282, 2018 11 12, p. 5–7.

(62)

SATR ir ATR šablonus ir rekomendacijas galima rasti adresu https://ec.europa.eu/clima/policies/ets/monitoring_en#tab-0-1.

(63)

Pagrindinė priežastis yra ta, kad matavimais grindžiamai metodikai taikyti reikia daug išteklių ir žinių, kad būtų nuolat matuojama atitinkamų ŠESD koncentracija, o daugelis mažesnių veiklos vykdytojų jų neturi.

(64)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 601/2012 reikalaujama, kad visi veiklos vykdytojai atitiktų tam tikrų būtiniausių pakopų reikalavimus, didesni išmetamųjų teršalų šaltiniai – aukštesnių pakopų reikalavimus (pagal kuriuos reikalaujama patikimesnių duomenų), o mažesniems taršos šaltiniams, vadovaujantis išlaidų efektyvumo motyvais, taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

(65)

EA pateikiamas ES ATLPS tikrintojus akredituojančių NAĮ kontaktinių duomenų sąrašas: http://www.european-accreditation.org/information/national-accreditation-bodies-having-been-successfully-peer-evaluated-by-ea.  

(66)

Kai kuriais atvejais valstybės kelias regionines ir (arba) vietos institucijas gali nurodyti kaip vieną kompetentingą instituciją.

(67)

Į šią bendrą sumą neįtrauktos baudos Portugalijos aviacijos sektoriui, nes dėl tebevykstančių sankcijų skyrimo procesų galutinės vertės dar nebuvo nustatytos.

(68)

Vengrija 10c straipsnio nukrypti leidžiančia nuostata naudojosi tik 2013 m.

(69)

Su ankstesniais metais susiję taisyklių laikymosi duomenys gali būti pataisyti atgaline data, pvz., atsižvelgiant į pavėluotą duomenų pateikimą.

(70)

2018 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas C(2018) 2801 final, skelbiamas https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/reform/docs/c_2018_2801_en.pdf , paskelbtas pagal 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/1814 (Sprendimas dėl RSR).