EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 12

COM(2018) 838 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl gairių nacionalinėms reguliavimo institucijoms dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skaidrumo ir vertinimo pagal Reglamentą (ES) 2018/644 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1263

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl gairių nacionalinėms reguliavimo institucijoms dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skaidrumo ir vertinimo pagal Reglamentą (ES) 2018/644 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1263

I.Įvadas

Reglamento (ES) 2018/644 dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų 1 (toliau – Reglamentas) poveikis daugiausia priklausys nuo nacionalinių reguliavimo institucijų gebėjimo surinkti informaciją ir imtis reikalingų paskesnių veiksnių (ypač vertinti tarifus pagal 6 straipsnį). Tad siekiant Reglamento tikslų nacionalinių reguliavimo institucijų darbas yra itin svarbus. Dėl to rengiant šį komunikatą remtasi Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės (angl. European Regulators Group for Postal Services, toliau – ERGP) 2 indėliu.

Šiame komunikate išdėstytos gairės dėl Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1263, kuriuo nustatomos siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų teikiamos informacijos (remiantis Reglamento 4 straipsniu) formos 3 , nustatytų formų naudojimo ir informacijos teikimo Komisijai pagal Reglamento 5 straipsnio 2 dalį tuo tikslu sukurtoje elektroninėje duomenų bazėje. Komunikate taip pat pateikiamos gairės dėl metodikos, taikytinos vertinant tarptautinių vienetinių siuntinių pristatymo tarifus pagal Reglamento (ES) 2018/644 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytus elementus. Be to, Komunikate išdėstytos gairės dėl objektyvaus išankstinio vertinimo filtro mechanizmo vertintiniems tarifams atrinkti. Gairės pateikiamos laikantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (joje reikalaujama iš anksto atrinkti tarifus, kurie bus vertinami) nuostatų. Iš anksto atrinkus tarifus, sumažės nacionalinių reguliavimo institucijų ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, administracinė našta.

II.Informacijos teikimas

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1263 II priede pateiktos siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų informacijos teikimo pagal Reglamento (ES) 2018/644 4 straipsnį formos.

Įgyvendinimo reglamento II priedo 1.1, 1.2 ir 1.3 lentelėse siuntiniai, apie kuriuos teikiama informacija, skirstomi į „užsakytus siuntėjo“ ir „tvarkytus kito paslaugų teikėjo vardu“. Toks siuntinių skirstymas reikalingas, kad siuntiniai nebūtų apskaitomi dukart.

Teikdami informaciją gaunamų siuntinių skaičiaus ir gaunamų siuntinių pristatymo paslaugų apyvartos eilutėse paslaugų teikėjai turėtų atskirti atvejus, kai jų paslaugas tiesiogiai užsakė užsienio šalies (kitos valstybės narės arba trečiosios šalies) siuntėjas, ir atvejus, kai siuntinius jie gavo iš kitos užsienio šalies siuntinių pristatymo tarnybos, turinčios tiesioginę sutartį su siuntėju.

Šio komunikato priede pateikti praktiniai pavyzdžiai, kaip teikti informaciją pagal įvairius komercinius ir (arba) veiklos scenarijus.

Informacija apie ES ir (arba) EEE vidaus ir išorės siuntinius reikalinga tam, kad būtų galima matyti tikslią rinkos padėtį, ypač santykinį importo ir (arba) eksporto mastą. Tai ypač svarbu, turint omenyje neseniai padidėjusį e. prekybos su ES ir EEE nepriklausančiomis šalimis mastą. Tokia informacija reikalinga ir tam, kad būtų galima įvertinti importo ir (arba) eksporto poveikį įvairiems pašto siuntų pristatymo grandinėje vykdomiems veiksmams.

III.Tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų skaidrumas

Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jo priedą informaciją privalantys teikti siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai turėtų pateikti valstybės narės, kurioje yra įsisteigę, nacionalinei reguliavimo institucijai nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. taikytiną viešai skelbiamą tarifų, taikomų vienetinių pašto siuntų pristatymui šalies ir ES viduje, sąrašą. Į tokį sąrašą reikėtų įtraukti tarifus, taikytinus iki 15 rūšių standartinėms, registruotoms ir stebimoms bei sekamoms įvairių svorio kategorijų – nuo 500 g iki 5 kg – pašto siuntoms.

Siuntinių pristatymo paslaugų teikėjas kainų duomenis turėtų atsiųsti nacionalinėms reguliavimo institucijoms iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 31 d. Nacionalinės reguliavimo institucijos savo ruožtu gautą informaciją turėtų perduoti Komisijai iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 28 d. Komisija turėtų paskelbti visus gautus viešus tarifus specialioje interneto svetainėje iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 31 d.

Informacija apie Reglamento priede nurodytas pašto siuntas

Nustatant didžiausius Reglamento priedo a–i punktuose nurodytų pašto siuntų (korespondencijos siuntų) matmenis atsižvelgta į Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) konvencijoje 4 nurodytus matmenis. Siuntos, nurodytos j–o punktuose (siuntiniai), neturėtų būti mažesnės už vienintelį mažiausią korespondencijos siuntoms nustatytą matmenį, tai yra 20 mm.

Siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai, kurie, atsižvelgdami į paskirties valstybę narę, taiko skirtingus ES vidaus tarifus, turėtų atskirai pateikti kiekvienai valstybei narei taikytinus tarifus.

Jeigu pašto siuntų, patenkančių į kurią nors Reglamento (ES) 2018/644 priedo a–o punktuose nurodytą kategoriją, yra daugiau negu viena, turėtų būti nurodoma tik ta siunta, kuriai taikytas mažiausias tarifas. Norėdamas nustatyti šį tarifą, siuntinių pristatymo paslaugų teikėjas iš esmės turėtų palyginti įvairių tos pačios kokybės (siuntimo trukmės) kategorijos pašto siuntų tarifus, tačiau neatsižvelgti į paslaugas, kurios geografiniu požiūriu teikiamos arba platinamos kitaip (pvz., pašto siuntas, kurias paskirties valstybės narėje galima siųsti tik labai konkrečiu adresu).

Universaliųjų paslaugų teikėjai turėtų nurodyti produktus, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga ir kuriems iš principo gali būti taikomas Reglamento (ES) 2018/644 6 straipsnyje nurodytas vertinimas. Apie produktus, priskirtus prie šios kategorijos, paslaugų teikėjai taip pat turi pateikti tokią papildomą informaciją: i) produkto komercinį pavadinimą, kad produktą būtų galima identifikuoti, ii) produkto ypatybes (ypač formatą) ir iii) galimus su produkto pristatymu susijusius geografinius apribojimus.

Duomenų rinkimo procedūra

Siekiant sumažinti nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams tenkančią administracinę naštą, Reglamente (ES) 2018/644 pažymėta, kad teiktina informacija turėtų būti perduodama elektroniniu būdu.

Tam Komisija sukūrė internetinę taikomąją programą, skirtą nacionalinių reguliavimo institucijų informacijai siųsti pagal Reglamento 5 straipsnio 2 dalį. Be to, siekiant padėti nacionalinėms reguliavimo institucijoms surinkti šią informaciją iš paslaugų teikėjų, naudodamiesi ta pačia taikomąja programa paslaugų teikėjai gali siųsti informaciją nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

Internetinėje taikomojoje programoje tuo tikslu sukurti du moduliai: vienas – duomenims teikti pagal 5 straipsnio 1 dalį, kitas – duomenims teikti pagal 5 straipsnio 2 dalį.

Pirmasis taikomosios programos modulis leidžia siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams (įskaitant universaliųjų paslaugų teikėjus) pateikti nacionalinei reguliavimo institucijai viešai skelbiamą tarifų, taikomų jų teikiamoms Reglamento priede nurodytų 15 kategorijų siuntų pristatymo paslaugoms, sąrašą.

Antrasis taikomosios programos modulis leidžia nacionalinei reguliavimo institucijai siųsti duomenis Komisijai. Prieš pateikdama duomenis Komisijai, kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija gali patikrinti gautus duomenis ir juos patvirtinti.

Jeigu dėl nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimų siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai naudoja kitas informacijos perdavimo nacionalinei reguliavimo institucijai priemones, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įvesti gautus tarifų duomenis į internetinę taikomąją programą ir pateikti tuos duomenis Komisijai.

IV.Tarptautinių vienetinių siuntinių pristatymo tarifų vertinimas

1.Išankstinio vertinimo filtro mechanizmas

Tarifų atranka

Pagal 6 straipsnio 1 dalį nacionalinė reguliavimo institucija įvertina kiekvienos Reglamento priede nurodytos vienetinės pašto siuntos, kuriai taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, tarptautinius tarifus, kuriuos, jos objektyvia nuomone, reikia įvertinti. Tuo tikslu Reglamente siūloma vadovaujantis proporcingumo principu naudoti objektyvaus išankstinio vertinimo filtro mechanizmą.

Išankstinio vertinimo filtro mechanizmo paskirtis – palengvinti nacionalinės reguliavimo institucijos ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, administracinę naštą, nes naudojantis mechanizmu pagal Reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalis vertinamas tik tam tikras tarifų skaičius. Be to, siekiant laikytis proporcingumo principo, būtina naudoti išankstinį vertinimo filtrą . Mechanizmas neturėtų būti naudojamas vietoj 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto išsamaus vertinimo ar jį dubliuoti. Filtro mechanizmas jokiu būdu neturėtų būti pagrindas priimti sprendimą, kad tarifai yra „nepagrįstai dideli“, nes tokį sprendimą galima priimti tik atlikus vertinimą pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis. Filtro mechanizmas kaip tik turėtų padėti nustatyti objektyvius požymius, pagal kuriuos būtų galima atrinkti tarifus, i) kuriuos galima lengvai identifikuoti pagal 5 straipsnyje nurodytą informaciją ir ii) kurie gali būti nepagrįstai dideli, tad turi būti išsamiau įvertinti.

Palyginamumo ir sąžiningumo užtikrinimas visoje ES

Naudojant skirtingus filtro mechanizmus, vertinimo procesas būtų nevienodas ir tai paveiktų galimybę palyginti vertinimo rezultatus. Vis dėlto nacionalinės reguliavimo institucijos gali vertinti ir kitus tarifus, ne tik tuos, kurie buvo atrinkti pagal visoje ES taikomą panašų filtro mechanizmą. Tokiu atveju nacionalinė reguliavimo institucija papildomus tarifus gali vertinti savo sprendimu (pvz., remdamasi žiniomis, kurias įgijo ne pagal 5 straipsnį) arba remdamasi papildomu išankstinio vertinimo filtro mechanizmu.

Lankstus ir pagal rinkos pokyčius pritaikomas filtro mechanizmas

Kad pasiektų pirmiau išdėstytus tikslus, naudodamos filtro mechanizmą 5 nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remtis visų valstybių narių tarptautinių tarifų, taikomų kiekvienos iš Reglamento priede nurodytų 15 kategorijų vienetinių siuntų pristatymui, eilės tvarka. Šio mechanizmo pranašumas yra tas, kad Komisijos internetinėje taikomojoje programoje galima parengti atitinkamų tarifų ES lygmens palyginimą, skirtą nacionalinėms reguliavimo institucijoms 6 . Be to, šis mechanizmas yra paprastas ir aiškus. Jame nėra vadovaujamasi sąnaudų rodikliais (ar pakaitiniais sąnaudų rodikliais), kurie naudojami per vertinimo procesą. Kad palyginimas būtų tikslus ir sąžiningas, Komisijos interneto svetainėje teikiamus tarifus reikėtų pakoreguoti pagal Eurostato nustatytus perkamosios galios paritetus. Siekiant sušvelninti su fiksuotu procentiniu dydžiu susijusį nelankstumą, tikslinga nustatyti nuo 25 proc. iki 5 proc. didžiausių kiekvienos kategorijos tarifų intervalą ir pirmuosius dvejus metus remtis didžiausia procentine dalimi (t. y. 25 proc.), o vėliau procentinę dalį laipsniškai mažinti. Vėliau procentinis dydis, kuris turėtų būti naudojamas šiame mechanizme, turėtų būti nustatomas Komisijai, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir ERGP glaudžiai bendradarbiaujant.

2.Metodika, naudotina vertinant tarptautinių vienetinių siuntinių pristatymo tarifus (6 straipsnio 2 ir 3 dalys)

6 straipsnio 2 dalyje nurodyti keturi elementai, į kuriuos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų ypač atsižvelgti, kai vertina tarptautinių vienetinių siuntinių, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, pristatymo tarifus. Šie elementai pagal hierarchiją neskirstomi, todėl vertinti reikėtų juos visus, atsižvelgiant į konkrečias atitinkamuose punktuose išdėstytas sąlygas. 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti du papildomi elementai, į kuriuos galima atsižvelgti atliekant vertinimą.

(a)Kilmės valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje taikomi vidaus ir visi kiti atitinkami panašių siuntinių pristatymo paslaugų tarifai

Panašios siuntinių pristatymo paslaugos (kitaip tariant produktai) 7 iš esmės yra atitinkami universaliųjų paslaugų produktai paskirties valstybėje narėje. Tačiau vis tiek gali būti tikslinga patikrinti, ar yra kitų siuntinių pristatymo paslaugų, kurias galima palyginti su vertinamais produktais. Vienetinių pašto siuntų pristatymo tarifai paprastai didele dalimi priklauso nuo paslaugos kokybės ir kitų produkto ypatybių. Todėl produktas, kuriuo remiamasi vertinant tarifus, turėtų būti toks pat, o jei ne – kuo panašesnis, ypač savo kokybe ir kitomis ypatybėmis.

Atlikdama vertinimą nacionalinė reguliavimo institucija turėtų atsižvelgti ne tik į pašto siuntų, kurioms taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, tarifus, bet ir į kitų pristatymo paslaugų teikėjų pristatomų siuntinių, kuriems netaikoma universaliųjų paslaugų pareiga, tarifus. Kad į tas siuntas būtų galima atsižvelgti, bus labai svarbu iš anksto surinkti informaciją apie specifines produkto ypatybes ir paslaugos kokybę (pvz., draudimą ir (arba) atsakomybę, pristatymo spartą, garantuotą arba vidutinę gabenimo trukmę, teritorinę aprėptį), taip siekiant įsitikinti, ar paslaugos rinkos sąlygomis yra pakaitinės.

Gali būti, kad informacijos, iš kurios būtų matyti, kad tokius produktus naudotojo požiūriu galima pakankamai dažnai keisti vertinamais produktais (atsižvelgiant į paslaugų ypatybes, įskaitant visas pridėtinės vertės ypatybes ir naudojimo paskirtį bei kainas), nepakanka. Tokiu atveju turėtų būti lyginami tik produktai, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga.

Šioje diagramoje parodyta, kokios siuntos gali būti vertinamos; raudona spalva pažymėta vertintina siunta, oranžine – pagrindinės galimai panašios paslaugos, žalia – papildomos galimai panašios paslaugos.

Todėl į palyginimą su vertinamu (-ais) tarifu (-ais) reikėtų įtraukti šiuos tarifus:

·pirma, universaliųjų paslaugų teikėjo vidaus tarifo kilmės valstybėje narėje ir universaliųjų paslaugų teikėjo vidaus tarifo paskirties valstybėje narėje sumą (pirminis palyginimas);

·antra, universaliųjų paslaugų teikėjo vidaus tarifo kilmės valstybėje narėje ir atitinkamo konkurento, kuris teikia pakaitines paslaugas 8 (žr. pirmiau), vidaus tarifo paskirties valstybėje narėje sumą (antrinis palyginimas).

Be to, atliekant vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad tarifai nustatomi pagal skirtingus principus. Universaliųjų pašto paslaugų tarifai nustatomi laikantis pareigos vadovautis Pašto paslaugų direktyvos 9 12 straipsnyje nustatytais principais. Tai reiškia, kad šie tarifai turi būti orientuoti į sąnaudas, prieinami, skaidrūs ir nediskriminaciniai.

Jei atlikus vertinimą paaiškėja, kad vertinamas tarifas ir vidaus tarifų suma arba panašių tarptautinių tarifų suma labai skiriasi, bus ypač svarbu įvertinti atitinkamas pagrindines vertinamos paslaugos sąnaudas.

(b) Visi atvejai, kai dviejose ar daugiau valstybių narių taikomas vienodas tarifas

Vienodo tarifo taikymas savaime gali būti laikomas teisėtu nukrypimu nuo orientavimosi į sąnaudas principo, nes tokia galimybė numatyta Pašto paslaugų direktyvos 12 straipsnio trečioje įtraukoje. Šiuo atžvilgiu Reglamente remiamasi tuo, kad vienodi tarptautiniai pristatymo į dvi arba kelias valstybes nares tarifai gali būti svarbūs regioninei ir socialinei sanglaudai išsaugoti. Dėl to nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikros paslaugos sąnaudų (t. y. pašto siuntos siuntimo į konkrečią paskirties vietą pagrindinių sąnaudų) ir paslaugos tarifo skirtumas gali būti pagrįstas. Tokiais atvejais apskaičiuojamos tam tikros įvairių paskirties vietų, taigi ir siuntų, kurių sąnaudų struktūros skirtingos, vidutinės vertės 10 .

Praktiškai dauguma universaliųjų paslaugų teikėjų taiko vieną bendrą tarifą laiškams, taip pat dažnai – siuntiniams, siunčiamiems į visas kitas valstybes nares. Kai kurie universaliųjų paslaugų teikėjai taip pat yra nustatę keletą vienodų tarifų, taikomų bendrais atvejais, kai geografinis atstumas yra nedidelis (pvz., siuntimui į kaimynines valstybes nares ir (arba) kitas ES šalis; tarp dviejų arba trijų regionų). Tik labai nedaug universaliųjų paslaugų teikėjų turi daugiau skirtingų arba diferencijuotų tarifų siuntimui į visas valstybes nares 11 .

(c) Dvišaliai kiekiai, specifinės vežimo ar tvarkymo sąnaudos, kitos atitinkamos sąnaudos ir paslaugų kokybės standartai

Reglamento 6 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstyti elementai susiję su sąnaudomis plačiąja prasme ir turėtų sudaryti esminę nacionalinės reguliavimo institucijos atliekamo vertinimo dalį. Sąrašas nėra baigtinis, jis apima įvairias galimas sąnaudas (žr. tolesnį punktą dėl kitų sąnaudų).

Pradinis (ir galimai pagrindinis) atitinkamos informacijos šaltinis šiuo atžvilgiu yra universaliųjų paslaugų teikėjo sąnaudų apskaitos sistema, sukurta pagal Pašto paslaugų direktyvos 14 straipsnį (pvz., iš jos galima gauti informacijos apie paslaugų kiekį ir kiekvienos paslaugos sąnaudas). Informaciją apie sąnaudas bus galima palyginti su Reglamento (ES) 2018/644 priede išdėstytomis paslaugomis tik tada, jei informacija apie sąnaudas suskirstoma pagal atskirus produktus ir apskaitoma atskirai. Jeigu atitinkamos išsamios informacijos iš šio šaltinio gauti negalima, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų naudotis Reglamento 6 straipsnio 5 dalyje joms suteiktais įgaliojimais prašyti reikalingos informacijos.

Siuntimo į tam tikrą valstybę narę kiekis turės įtakos vieneto sąnaudoms. Jeigu kiekis didelis, greičiausiai pasireikš masto ekonomija. Jeigu kiekis mažas, masto ekonomika greičiausiai nepasireiškia (tad vieneto sąnaudos yra didesnės). Jei tinkama, kiekį reikėtų matuoti siuntinių, kurie siunčiami kartu teikiant vertinamą paslaugą ir kitas paslaugas, skaičiumi. Pavyzdžiui, net jei pagal tam tikrą paslaugą iš valstybės narės A į valstybę narę B siunčiama labai mažai siuntų, gali būti, kad kartu siunčiamos tam tikros pagal kitas vieną ar daugiau paslaugų gabenamos siuntos ir dėl to vieneto sąnaudos sumažėja. Jeigu išsamių duomenų apie kiekį neturima, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų apskaičiuoti kiekio įvertį. Pavyzdžiui, kiekio įvertį galima apskaičiuoti pagal pajamų duomenis.

Vežimo sąnaudos daugiausia priklauso nuo pasirinkto vežimo būdo. Pavyzdžiui, vežimo oro transporto priemonėmis (salose esančioms valstybėms narėms tai gali būti vienintelis prieinamas vežimo būdas) sąnaudos greičiausiai bus didesnės už vežimo sausuma (įskaitant vežimą geležinkeliais) sąnaudas. Reikalaujami paslaugos kokybės standartai 12 taip pat gali turėti tiesioginės įtakos tam, koks konkrečiai vežimo būdas naudojamas (ypač vežant siuntas dideliais atstumais).

Įvairių Reglamento priede išvardytų siuntų tvarkymo išlaidos gali labai skirtis, nes laiškus dažniausiai rūšiuoja mašinos. Kitos siuntos, ypač tam tikri siuntiniai, dažnai tvarkomi rankiniu būdu. Dėl to tvarkant šias siuntas gali būti patiriama daugiau darbo sąnaudų.

Reikėtų atsižvelgti ir į kitas sąnaudas. Viena jų – galutinio atlygio sąnaudos. Remiantis atitinkamomis Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) patvirtintomis nuostatomis, sąvoka „galutinio atlygio sąnaudos“ apima ir galutines išlaidas 13 (taikomas korespondencijos siuntoms), ir įeinamąją sausumos tarifo dalį 14 (taikomą siuntiniams). Šiuo atžvilgiu iš siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų reikėtų reikalauti pateikti nacionalinei reguliavimo institucijai duomenis apie konkrečias galutinio atlygio sąnaudas, susijusias su vertinamu tarifu.

Be to, gali būti patiriama ir kitų tam tikram (dvišaliam) maršrutui būdingų sąnaudų, kurios gali būti svarbios. Tokias sąnaudas gali lemti paskirstymas į salas arba pristatymas į retai apgyvendintas ir kalnuotas teritorijas.

(d)Tikėtinas taikytinų tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų poveikis privatiems naudotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, įskaitant atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose esančius naudotojus, ir pavieniams asmenims su negalia ar riboto judumo naudotojams, jei įmanoma, neužkraunant neproporcingos naštos

Tikėtinas vertinamo tarptautinio tarifo poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į naudotoją (ypač finansinio ir fizinio prieinamumo atžvilgiais). Todėl tokių tarifų poveikis neturėtų būti vien hipotetinis. Turėtų būti priežasčių (pvz., tyrimų), leidžiančių manyti, kad pažeidžiamais laikomiems naudotojams aptariami tarifai iš tiesų daro poveikį.

(e)Ar tarifams taikomas specialus kainų reguliavimas pagal nacionalinės teisės aktus

Remiantis ERGP ataskaita dėl tarifų reguliavimo mažėjant kiekiams 15 , įvairiose valstybėse narėse taikomas skirtingas kainų reguliavimas. Iš esmės kainų viršutinės ribos reguliavimas arba individualios kainų kontrolės priemonės yra tinkamiausi tarifų reguliavimo metodai. Tačiau kainos viršutinės ribos reguliavimas arba individualios kainos kontrolės priemonės būtų naudingos tik tada, jeigu tam tikros Reglamento priede nurodytos siuntos tarifui būtų taikoma individuali kainos kontrolės priemonė (t. y. orientavimosi į sąnaudas principas būtų taikomas kiekvienos paslaugos lygmeniu).

Pasinaudodama per tarifų reguliavimo procesą surinkta informacija nacionalinė reguliavimo institucija turėtų nustatyti, ar yra objektyvi priežastis, dėl kurios tarptautinis tarifas, kurį ji atrinko kaip galbūt pernelyg didelį, toks yra (žr. IV skyriaus 1 dalį).

(f)Ar pagal atitinkamą taikytiną teisę buvo nustatyta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje atvejų

Antrasis papildomas elementas, į kurį nacionalinė reguliavimo institucija gali atsižvelgti, yra ankstesni konkurencijos užtikrinimo veiksmai. Pavyzdžiui, gali būti, kad konkurencijos institucija praeityje buvo nustačiusi, kad universaliųjų paslaugų teikėjas teikdamas tarptautinių siuntų pristatymo paslaugas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rinkoje. Atliekant vertinimą tokia konkurencijos institucijos išvada iš esmės būtų svarbi tada, jei piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi rinkoje buvo išnaudojami galutiniai naudotojai (pavyzdžiui, taikomos pernelyg didelės kainos), o ne siekiama išstumti konkurentą (pavyzdžiui, taikoma agresyvi kainodara arba daromas kainų spaudimas).

(1)

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/644 dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų (OL L 112, 2018 5 2).

(2)

Ypač dokumentu ERGP (18) 36 – informacija, skirta Komisijos gairėms pagal 6 straipsnį.

(3)

2018 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1263, kuriuo pagal Reglamentą (ES) 2018/644 nustatomos siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų teikiamos informacijos formos (OL L 238, 2018 9 21).

(4)

PPS konvencijos 17-104 straipsnio 1.1 punktas.

(5)

Šiuo atveju atsižvelgta į informaciją, gautą iš ERGP, žr. ERGP (18) 36.

(6)

Bus ir funkcija, leidžianti apskaičiuoti tarifus, kurie bus vertinami.

(7)

Sąvoka „produktas“ šiose gairėse reiškia tą patį kaip 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998 1 21, p. 14) 2 straipsnio 6 punkte vartojama sąvoka „pašto siunta“.

(8)

Atkreipkite dėmesį, kad tai gali būti ypač aktualu tais atvejais, kai kilmės valstybės narės universaliųjų paslaugų teikėjas yra sudaręs pristatymo paslaugų susitarimą su paskirties valstybės narės universaliųjų paslaugų teikėjo konkurentu, todėl tradicinės tarptautinio pristatymo vertės grandinės, kurią sudarytų du universaliųjų paslaugų teikėjai, nėra.

(9)

Direktyva 97/67/EB.

(10)

Vidutinės vertės gali būti skaičiuojamos skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar įtraukiamos visos paskirties vietos ir (arba) siuntos, ar apsiribojama tam tikru valstybių narių skaičiumi.

(11)

Dėl išsamesnės informacijos žr. ERGP (18) 36, p. 6–7.

(12)

Kai kurioms Reglamento priede nurodytoms pašto siuntoms galioja Pašto paslaugų direktyvos II priede nustatyti Bendrijos tarptautinio pašto paslaugų kokybės standartai. Šie kokybės standartai kai kuriais atvejais net gali būti griežtesni už vidaus kokybės reikalavimus.

(13)

PPS konvencijos 29 straipsnis.

(14)

PPS konvencijos 35 ir 36 straipsniai.

(15)

ERGP ataskaita (14) 22 dėl tarifų reguliavimo.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 12

COM(2018) 838 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato

dėl gairių nacionalinėms reguliavimo institucijoms dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skaidrumo ir vertinimo pagal Reglamentą (ES) 2018/644 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1263