EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 18

COM(2018) 304 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl švietimo ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms

1. Įsipareigojimas vykdant ES išorės veiksmus remti saugų, įtraukų ir kokybišką švietimą ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms

Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., visų pirma jos 4 tiksle 1 , pripažįstama kokybiško švietimo ir mokymo, kaip esminio pagrindo pagrindiniams visuotiniams uždaviniams spręsti, svarba. 2016 m. tai pripažinta pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais – pradėta įgyvendinti platforma „Švietimas negali laukti“ 2 siekiant pertvarkyti švietimą ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms.

Teisė į mokslą pripažinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 3  – ši chartija skirta ES institucijoms, taip pat valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina ES teisę. Ji labai svarbi taikiam visuomenės vystymuisi 4 , ekonomikos augimui ir kiekvieno asmens galimybių įgyvendinimui. Europos Sąjungos sutartimi ES aiškiai įpareigojama skatinti vaiko teisių apsaugą 5 . Teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą – pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio 6 principas. Vaikų klausimui skiriamas ypatingas dėmesys ES vykdant išorės veiksmus. Jis grindžiamas vaiko teisėmis 7 ir tuo, kad „gerinti vaikų padėtį yra labai svarbu, jei norime išvengti valstybės nestabilumo ir užtikrinti ilgalaikį darnų vystymąsi, socialinę sanglaudą, stabilumą ir žmogaus saugumą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu“ 8 . 

Visgi tikrovė tokia, kad dėl vis ilgiau besitęsiančių konfliktų, priverstinio gyventojų perkėlimo, smurto, klimato kaitos ir nelaimių milijonai vaikų netenka galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Dėl šių dalykų formuojasi neišsimokslinusios, „prarastosios kartos“ ir šie veiksniai yra pagrindinės priežastys, kodėl daugelis ryžtasi pavojingai kelionei į Europą 9 ir kitus pasaulio regionus, o tai turi įtakos jų stabilumui ir vystymuisi.

Pusė pasaulio vaikų, nelankančių mokyklos, gyvena krizių ir konfliktų sąlygomis, mokyklos nelanko beveik pusė ikimokyklinio amžiaus pabėgėlių. Dėl to ES yra priversta reaguoti naudodamasi įvairiomis savo priemonėmis ir metodais. Pastaraisiais metais ES gerokai padidino įvairiose pasaulio vietose teikiamą paramą švietimui ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms, pripažindama, kad krizių atvejais švietimo sektorius yra nuolat nepakankamai finansuojamas – šiam sektoriui skiriamas finansavimas sudaro mažiau negu 3 proc. viso humanitarinei pagalbai visame pasaulyje skiriamo finansavimo 10 . ES padidino finansavimą švietimui ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais nuo 1 proc. savo humanitarinės pagalbos 2015 m. iki 8 proc. 2018 m. ir siekia tikslo iki 2019 m. šią pagalbą padidinti iki 10 proc. Didelė dalis švietimui skirtos ES 2014–2020 m. dvišalės paramos vystymuisi teikiama nestabilioms ir krizės paveiktoms šalims. ES – didžiausia paramos švietimui, skiriamos reaguojant į krizę Sirijos regione, teikėja, taip pat ji skiria didelį daugiašalį finansavimą pasaulinėms iniciatyvoms, kuriomis tenkinami švietimo poreikiai ekstremaliosiose situacijose ir krizių atvejais 11 .

Šiuo metu ES parama švietimui ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms teikiama visais švietimo lygmenimis, bendradarbiaujant su vyriausybėmis, Jungtinių Tautų agentūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene, privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojais, Pasaulinės partnerystės švietimo srityje atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Teikiant dvišalę paramą ir vykdant dialogą su vyriausybėmis politikos klausimais, kartu įgyvendinama įvairių iniciatyvų siekiant visame pasaulyje mažinti švietimo nutraukimo padarinius – nuo laikinųjų mokymosi erdvių kūrimo iki nuotolinio mokymosi programų rengimo vaikams, neturintiems galimybės atvykti į mokyklą. Pavyzdžiui, ES, naudodama dvišalės paramos vystymuisi, humanitarinės pagalbos, Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje, ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės lėšas, suteikė tinkamo masto paramą Sirijos vaikų ugdymosi poreikiams tenkinti.

Pastaraisiais metais gerokai išaugo poreikiai, kuriuos reikia patenkinti vietoje, taip pat atsirado naujų uždavinių. Nors poreikių mastas didesnis nei turima išteklių, ES atlieka svarbų vaidmenį proporcingai didindama reagavimo priemonių mastą, sutelkdama dėmesį į pagalbos teikimą asmenims, kuriems jos labiausiai reikia 12 , ir telkdama visuotinę paramą tolesniems veiksmams.

Taigi šiame komunikate siūloma atnaujinta ES politikos sistema siekiant ES išorės veiksmais spręsti vis sudėtingėjančius uždavinius, susijusius su švietimu ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms už ES sienų. Jame siūloma taikyti metodą, kuriuo stiprinama su atitinkamomis ES išorės priemonėmis susijusi tarpusavio atsakomybė siekiant patenkinti švietimo poreikius ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais, naudojantis humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi lėšomis, ir kuris yra grindžiamas koordinavimu, papildomumu ir politiniais veiksmais (humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsaja 13 ) Be to, komunikate atsižvelgiama į atsirandančius naujus prioritetus, kaip antai susijusius su smurto poveikiu mokymuisi.

Tenkinant švietimo poreikius ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais būtina taikyti holistinį požiūrį. Šiame komunikate aprašoma, kaip Komisija plačiausia prasme supranta sąvoką „švietimas ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms“. Ji grindžiama strateginiu integruotu požiūriu į saugių, įtraukių ir kokybiškų švietimo galimybių visiems suteikimą. Švietimas apima mokymąsi visą gyvenimą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį švietimą 14 pagal nustatytus švietimo sistemų lygmenis siekiant apimti ikimokyklinį, pradinį, vidurinį, povidurinį (netretinį) ir tretinį ugdymą (įskaitant techninį ir profesinį mokymą, universitetinį ugdymą ir kitas įgūdžių ugdymo formas).

Komisijos požiūris į švietimą ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais taip pat taikomas staiga ir lėtai susidarius ekstremaliosioms situacijoms, konfliktams, smurto atveju, priverstinio gyventojų perkėlimo atveju, nelaimių (žmogaus sukeltų ir gaivalinių) ir pavojaus visuomenės sveikatai situacijose, užsitęsusių ir pasikartojančių krizių aplinkybėmis ar vienu metu pasireiškiant keliems iš šių reiškinių. Siekiant remti nuolatinį mokymą, šis požiūris veiksmingai padeda užtikrinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsają, kad būtų įtrauktos priemonės, susijusios su pasirengimu, nelaimių rizikos mažinimu, prevencija, poveikio švelninimu, reagavimu į ekstremaliąsias situacijas, taip pat pagalba užsitęsus krizėms ir po jų atsigaunant.

1.1. „Prarastųjų kartų“ grėsmė

Vaikai sudaro trečdalį pasaulio gyventojų, tačiau daugiau negu pusė visų nuo humanitarinių krizių nukentėjusių asmenų taip pat yra vaikai. Nuo šių krizių nukentėjusių mergaičių ir berniukų skaičius sudaro pusę pasaulio vaikų, nelankančių mokyklos, ir šis skaičius didėja 15 . Sirija, Irakas, Jemenas, Afganistanas, Pietų Sudanas ir Kongo Demokratinė Respublika tik keletas iš 35 nuo krizės nukentėjusių šalių, kuriose buvo pertrauktas beveik 75 milijonų mokyklinio amžiaus vaikų (3–18 metų) mokymasis 16 . Perkeltiesiems asmenims ši rizika daug didesnė. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros vertinimu, šiuo metu yra perkelta daugiau nei 65 mln. asmenų (šis skaičius didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo), o vidutinė perkėlimo trukmė dažnai yra ilgesnė negu 20 metų 17 . Tik šiek tiek daugiau kaip pusė pradinės mokyklos amžiaus pabėgėlių vaikų lanko mokyklą, vidurinę mokyklą lanko mažiau nei ketvirtadalis atitinkamo amžiaus pabėgėlių vaikų, o aukštojoje mokykloje studijuoja tik 1 proc. jaunuolių. Aiškiai matyti, kad mergaičių padėtis nepalankesnė, – tikėtina, kad krizės paveiktose šalyse jos mokyklos nelanko 2,5 karto dažniau 18 . 

Milijonų vaikų ir jaunuolių ateičiai kelia pavojų didėjantis smurtas mokymo įstaigose 19 , įskaitant išpuolius mokyklose ir universitetuose, pavyzdžiui, mokinių grobimą, mokyklų naudojimą kariniais tikslais, minų naudojimą, nesprogusių sprogmenų ir karo liekanų šalia mokyklų buvimą, taip pat mokymo įstaigų pastatų griovimą. Gali būti taip, kad institucijos piktnaudžiauja švietimo sistema siekdamos kurstyti neapykantą ir netoleranciją, didinti nelygybę ir engimą, taip pat verbuoti pažeidžiamus vaikus smurto aktams atlikti 20 . Nelygybė teikiant švietimo paslaugas gali sukelti neteisybės jausmą ir dėl to marginalizuotos grupės gali atsidurti dar nepalankesnėje padėtyje – galiausiai tai gali įžiebti konfliktą 21 . 

Mokyklos nelankantys vaikai ir jaunuoliai patiria didesnę seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, smurtinio ekstremizmo, priverstinės santuokos, ankstyvo nėštumo, vaikų darbo ir priverstinio verbavimo riziką 22 . Pažeidžiamumas šios rizikos požiūriu dar labiau didėja dėl nuolatinių, smurtinių ir dažnai užsitęsusių konfliktų, priverstinio gyventojų perkėlimo, nelygybės, taip pat ribotų ekonominių galimybių ir ribotų galimybių gauti pagrindines paslaugas. Krizių poveikis galimybei gauti išsilavinimą, pavyzdžiui, dėl mokyklų uždarymo arba kariškių buvimo mokyklose, gali paskatinti asmenis persikelti ieškant saugesnės aplinkos, labai dažnai – gyvybei pavojingomis aplinkybėmis. Švietimas – gyvybiškai svarbus kilnojamasis turtas.

Ekstremaliosios situacijos ir užsitęsusios krizės dar labiau silpnina švietimo sistemas, jau ir taip neturinčias pakankamų išteklių, ir tai neigiamai veikia mokymosi rezultatus bei vaikų ir jaunuolių galimybes. Dažnai pertraukiamas mokymosi procesas ir traumuojančių įvykių sukelta psichologinė ir socialinė žala apsunkina mokymąsi, o padėtis tampa dar sudėtingesnė dėl mokytojų trūkumo ir darbo perpildytose klasėse.

1.2. ES išorės veiksmų stiprinimas

Siekdama darnaus vystymosi tikslų ir laikydamasi švietimo darbotvarkės iki 2030 m., ES daugiausia dėmesio skirs keturioms strateginėms prioritetinėms veiksmų sritims:

1.sistemų ir partnerystės ryšių stiprinimo siekiant greitai, efektyviai, veiksmingai ir novatoriškai reaguoti į padėtį švietimo srityje;

2.prieinamumo, įtraukties ir lygybės skatinimo;

3.švietimo stiprinimo taikos ir apsaugos labui;

4.kokybiško švietimo rėmimo siekiant geresnių mokymosi rezultatų.

Siekdama pažangos įgyvendinant šiuos prioritetinius tikslus, Komisija tobulins darbo metodus, susijusius su koordinavimu, pirmavimu pasaulyje ir finansavimu.

Komisijoje bus skatinama kartu su ES valstybėmis narėmis bei kitais paramos teikėjais ir partneriais vykdyti bendrą ir suderintą programavimą ir planavimą užtikrinant trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių reagavimo priemonių pusiausvyrą. ES naudosis savo, kaip pasaulinio lygio veikėjos, vaidmeniu, turimais ryšiais ir priemonėmis siekdama užtikrinti, kad visame pasaulyje daugiau dėmesio būtų skiriama nepatenkintiems poreikiams patenkinti ir finansavimo stygiui sumažinti, ir sustiprinti koordinavimo bei operatyvinių reagavimo veiksmų vykdymo pajėgumus.

Per pastaruosius trejus metus ES padidino švietimui ekstremaliosiose situacijose skiriamą finansavimo humanitarinei pagalbai dalį – tai pasiekta sustiprinus politines pastangas atsižvelgiant į poreikių mastą. Šiuo metu reikėtų išlaikyti tokį finansavimo lygį, kad būtų suteikta galimybė įgyvendinti ES strateginius prioritetus ir galiausiai suteikti pagalbą milijonams vaikų ir jaunuolių, kuriems kyla pavojus tapti „prarastąja karta“.

·Komisija sieks nuo 2019 m. 10 proc. savo teikiamos humanitarinės pagalbos skirti švietimui ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms 23 .

·Komisija rems pasauliniu mastu koordinuojamą, savalaikį, iš anksto nustatytą ir lankstų švietimo ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms finansavimą.

2. Švietimo ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms strateginiai prioritetai

2.1. Sistemų ir partnerystės ryšių stiprinimas siekiant greitai, efektyviai, veiksmingai ir novatoriškai reaguoti į padėtį švietimo srityje

Siekiant užtikrinti finansavimo, skirto švietimui ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais, prieinamumą, nuspėjamumą ir skaidrumą ir atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais 24 , ES veiksmais bus padidintas reagavimo priemonių, įgyvendinamų teikiant humanitarinę pagalbą ir stiprinant vystymąsi, efektyvumas. Vykdydama šiuos veiksmus Komisija, be kita ko, patvirtins bendras trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvas, tvirtesnius koordinavimo mechanizmus, vykdys bendras analizes, bendrai prižiūrės veiksmus ir prisidės rengiant ataskaitas. Taip bus prisidėta prie konkrečioms aplinkybėms skirto nuspėjamo, daugiamečio, trumpalaikio ir vidutinės trukmės finansinės paramos teikimo.

Komisija sustiprins ir supaprastins savo veiksmus siekdama teikti švietimą kaip visuotinę viešąją gėrybę – ji teiks daugiašalį finansavimą, techninę pagalbą, sutelks viso pasaulio subjektus, dalyvaus patariamuosiuose organuose ir išnaudos kitas išorės veiksmų galimybes.

Komisija taikys tikslinį požiūrį siekdama stiprinti švietimo sistemas, šiuo tikslu naudodamasi savo vaidmeniu politiniame dialoge ir teikiant dvišalę paramą. Jei įmanoma, prireikus Sąjungos finansavimas bus teikiamas valdžios sektoriaus sistemoms (įskaitant pabėgėlių priėmimo sistemas) 25 , kurioms tenka pagrindinė pareiga užtikrinti teisę į mokslą, remti. Jei tiesioginės paramos vyriausybėms teikti neįmanoma arba tai nėra tinkama, sistemoms stiprinti skirtomis lėšomis bus remiami tinkamiausi esami švietimo veiklos vykdytojai 26 .

Kad būtų lengviau nustatyti poreikiais grindžiamus ES pagalbos teikimo prioritetus, kurie derėtų su nacionalinių institucijų prioritetais, Komisija, planuodama paramą švietimo sektoriui, atsižvelgs į švietimo poreikius, susijusius su švietimu ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms. Sąjungos finansavimas bus grindžiamas išsamiais poreikių vertinimais, įskaitant švietimo ministerijų, JT agentūrų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų, privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojų ir kitų susijusių veiklos vykdytojų atliktus poreikių vertinimus.

Parama bus teikiama visų lygmenų veiklos vykdytojams, kad būtų geriau renkami, valdomi ir analizuojami duomenys, įskaitant duomenis, susijusius su finansavimu švietimui ir mokymosi rezultatais. Taip pat bus remiami veiksmai, kuriuos vykdant nustatoma geriausia patirtis bei efektyvūs ir novatoriški keitimosi informacija ir valdymo būdai. Pirmenybė bus teikiama visų šio sektoriaus veiklos vykdytojų pajėgumams stiprinti visais lygmenimis, atitinkamais atvejais derinant veiksmus su privačiojo sektoriaus subjektais.

Nors ES yra įsipareigojusi teikti viešąsias švietimo paslaugas 27 , privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės veiklos vykdytojai, remdami šias paslaugas, gali suteikti pridėtinės vertės. Komisija įtrauks privatųjį sektorių siekdama nustatyti ir sukurti novatoriškus metodus bei susieti švietimo reformas su visuomenės poreikiais ir darbo rinkos galimybėmis. Reikia stiprinti partnerystės su kitų susijusių sektorių, kaip antai sveikatos, pragyvenimo, apsaugos ir mitybos sektorių, atstovais ir veiksmų su jais koordinavimo mechanizmus siekiant suteikti galimybę taikyti integruotas ir kompleksines reagavimo į vaikų poreikius ekstremaliosiose situacijose ir krizių atvejais priemones.

2.2. Prieinamumo, įtraukties ir lygybės skatinimas

Taikus sambūvis, pagarba kultūrų skirtumams, sėkminga integracija į vietos bendruomenes ir socialinė sanglauda – esminės švietimo ekstremaliosiose situacijose ir krizių atvejais funkcijos. ES rems perkeltųjų vaikų ir jaunuolių integraciją į švietimo sistemas, be kita ko, remdama vietos bendruomenes, ir taip aktyviai įgyvendins naujame Europos konsensuse dėl vystymosi ir komunikate „Gyventi oriai“ 28 nustatytus įsipareigojimus.

Šiuo požiūriu pripažįstant poreikių mastą ir ES paramos ribotumą, vykdant veiksmus daugiausia dėmesio bus skiriama asmenims, kuriems pagalbos labiausiai reikia, kaip antai:

·mokyklos nelankantiems vaikams ir jaunuoliams bei asmenims, kuriems kyla švietimo nutraukimo rizika;

·priverstinai perkeltiems vaikams ir jaunuoliams (pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims) bei jų priimančiosioms bendruomenėms;

·pažeidžiamoms ir palankių sąlygų neturinčioms asmenų grupėms, įskaitant vaikus ir jaunuolius, kurie yra atskirti ir nelydimi, gyvena sunkiai pasiekiamose vietovėse, yra neįgalūs arba turi papildomų poreikių, yra susiję su ginkluotosiomis pajėgomis ir grupuotėmis (be kita ko, turi būti teikiamas ypatingas dėmesys jų reintegracijai per švietimą), priklauso etninėms ir kalbinėms mažumoms bei vargingesnėms socialinėms ir ekonominėms grupėms.

Reikia visais lygmenimis aktyviai ir greitai imtis atsakomųjų priemonių siekiant mažinti švietimo nutraukimo atvejų skaičių ir didinti įtraukaus, saugaus ir apsaugančio švietimo galimybes. Kiekviena mokyklinio amžiaus vaikų nesimokant praleista savaitė, mėnuo ar metai vis labiau atitraukia juos nuo mokymosi kelio ir taip mažėja tikimybė sugrįžti į mokyklą.

Kadangi didžioji dalis priverstinai perkeltų vaikų ir jaunuolių gyvena priimančiosiose šalyse, kuriose pajamų lygis yra žemas arba vidutinis 29 , teikiant lanksčią trumpalaikę paramą būtina kartu numatyti nuspėjamą ilgalaikį finansavimą siekiant padidinti švietimo sistemų atsparumą ir veiksmingumą. Švietimo sistemas reikia pritaikyti, kad būtų galima valdyti dėl pasikartojančių ir užsitęsusių perkėlimų susiklosčiusią padėtį ir patenkinti priverstinai perkeltų gyventojų ir priimančiųjų bendruomenių poreikius. Remiantis įsipareigojimu dalytis atsakomybe su nukentėjusiomis šalimis, šiam tikslui pasiekti reikia išspręsti uždavinius, kurių priimančiosioms bendruomenėms kyla užtikrinant įtraukias ir kokybiškas švietimo paslaugas.

Ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių poveikis moterų ir mergaičių švietimui neproporcingai didelis. Ekstremaliosiose situacijose ir krizių atvejais mergaitėms ir berniukams kyla konkreti su lytimi susijusi rizika, įskaitant ankstyvos ir priverstinės santuokos, ankstyvo nėštumo, vaikų darbo, verbavimo į ginkluotąsias grupuotes, taip pat seksualinio smurto ir smurto dėl lyties rizika. Teikiant švietimo paslaugas reikia reaguoti į mergaičių ir berniukų poreikius, pavyzdžiui, atkuriant mokyklas teikti pirmenybę atskirų tualetų mergaitėms ir berniukams įrengimui siekiant išspręsti su saugumu susijusius mokiniams ir tėvams kylančius susirūpinimą keliančius klausimus. Komisija toliau stengsis atkreipti dėmesį į pažeidžiamų asmenų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių įtraukties svarbą. Ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas jaunimui – dažnai jie perima suaugusiųjų atsakomybę ir dėl paramos švietimui sistemos spragų į juos neatsižvelgiama, taip pat specifiniams lyčių poreikiams.

2.3. Švietimo stiprinimas taikos ir apsaugos labui

Švietimas – galinga socialinių pokyčių skatinimo, lygybės ir klestėjimo didinimo, taip pat taikos stiprinimo priemonė. Tačiau jei švietimas valdomas netinkamai, jei juo piktnaudžiaujama ir manipuliuojama, tai gali įžiebti konfliktą – dėl engimo, nelygių galimybių ir rezultatų arba neapykantos ir smurto skatinimo. ES rems konfliktų požiūriu jautrų švietimą (angl. Conflict Sensitive Education) 32 ir rems įrodymais grindžiamą švietimo politiką, kuria skatinama lygybė, o vaikai ir jaunuoliai apsaugomi nuo smerkimo, neapykantos kurstymo, smurtinio ekstremizmo ir verbavimo į ginkluotąsias grupuotes.

Komisijos taikomas požiūris visų pirma grindžiamas saugios, apsaugančios ir kokybiškos mokymosi aplinkos kūrimu. Siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą, reikia remtis gerąja patirtimi, grindžiama žalos vengimo principu. Atsižvelgiant į tai, kad institucinių ir socialinių apsaugos priemonių taikymas gali būti sutrikdytas (taip dažnai nutinka krizės atveju), vaikų apsaugos sistemos yra reikalingos rengiant, planuojant ir įgyvendinant veiksmus, taip pat pereinamaisiais etapais. Komisija pripažįsta esminį tėvų ir globėjų vaidmenį ugdant ir apsaugant vaikus, taip pat platesnį bendruomenių vaidmenį šiuo požiūriu, ir jį remia.

Apsauga ypač aktuali ekstremaliosiose situacijose ir krizių atvejais, todėl visais lygmenimis taikant švietimo sistemas turėtų būti deramai atsižvelgiama į apsaugos aspektą, be to, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nesmurtinei mokyklos politikai, procesams ir praktikai, įskaitant seksualinio smurto ir smurto dėl lyties prevenciją. Bus remiami veiksmai, kuriais siekiama griežtinti vaiko apsaugos poreikių vertinimą ir planavimą, taip pat bus taikomos novatoriškos intervencijos priemonės nustatytiems poreikiams patenkinti.

Siekiant remti atsparesnes švietimo sistemas, teikiant ES paramą bus neapsiribojama vien parama infrastruktūrai, kad ji būtų atspari nelaimėms 33 , bet bus padedama mažinti nelaimių riziką ir vykdyti krizių požiūriu jautrų švietimo planavimą. Švietimo infrastruktūra turėtų būti struktūriškai saugi, taip pat palanki saugiam ir įtraukiam mokymuisi. Teikiant paramą infrastruktūrai ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais bus siūloma įvairių su nacionaliniu lygmeniu patvirtintais standartais suderintų galimybių, kaip antai laikinosios mokymosi salės, sugriautų mokyklų atnaujinimas ir mokyklų statyba.

Švietimas – viena svarbiausių Komisijos požiūrio į atsparumą dalių 34 , nes jis padeda didinti asmenų ir visuomenės atsparumą. Švietimas – itin svarbi asmenų atsparumo prielaida, jis padeda užtikrinti naujų kartų gerovę, suteikti apsaugą ir skatinti nuo ekstremaliųjų situacijų ir krizių nukentėjusių žmonių socialinę ir emocinę gerovę bei kognityvinį vystymąsi. Teikiant ES paramą bus skatinama teikti psichologinę ir socialinę pagalbą, kaip antai paramą mokytojams ir kitiems priežiūros paslaugų teikėjams, taip pat taikyti nukreipimo ir reagavimo priemones vaikams ir jaunuoliams, kuriems reikalingos specializuotos paslaugos. Šie veiksmai turėtų būti nustatyti esamuose nacionaliniuose nukreipimo ir reagavimo mechanizmuose.

Siekdama užkirsti kelią išpuoliams prieš švietimą ir imtis veiksmų šiuo klausimu, Komisija pripažįsta ir remia Visuotinės koalicijos, siekiančios apsaugoti mokyklas nuo išpuolių, veiklą ir rems iniciatyvas, kuriomis puoselėjama ir įgyvendinama Saugių mokyklų deklaracija 35 . Mokyklos turėtų būti saugaus prieglobsčio vietos, saugomos pagal tarptautinę humanitarinę teisę.

2.4. Kokybiško švietimo rėmimas siekiant geresnių mokymosi rezultatų

ES parama švietimui grindžiama tuo, kad švietimo sistemos turėtų būti kokybiškos siekiant užtikrinti galimybę vaikams ir jaunimui sėkmingai mokytis 38 . Teikdama paramą ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms ES ir toliau visų pirma remiasi įsipareigojimais padėti rengti atitinkamas mokymo programas, teikti mokymą mokytojams ir mokyklų vadovams, parūpinti tinkamą mokymo medžiagą ir užtikrinti tinkamos mokyklų infrastruktūros prieinamumą 39 .

Krizių ištiktose šalyse, ypač tose, kurių pajamų lygis yra žemas, dažnai trūksta kvalifikuotų mokytojų. Gali būti taip, kad mokytojai neturi kalbos ar pedagoginių įgūdžių, kad galėtų patenkinti mokinių poreikius. Be to, mokytojai ir kiti mokymą teikiantys darbuotojai gali būti patys patyrę traumų ir jiems gali reikėti pagalbos. Perkeltieji mokytojai gali neturėti dokumentų, kurių pagrindu jie galėtų teikti mokymą priimančiojoje bendruomenėje. ES rems politikos priemones ir veiksmus, kuriais užtikrinamas kvalifikuotų mokytojų pakankamumas.

ES rems specialiąsias priemones, pavyzdžiui, laikinos ir tęstinumo užtikrinimo paramos teikimo priemones, siekdama pašalinti sunkumus, kurių mokiniai gali patirti integruodamiesi į švietimo sistemą. Reikalingos kiekvienam švietimo lygmeniui pritaikytos reagavimo priemonės, sukurtos atsižvelgiant į mokinių amžių, lytį ir mokymosi patirtį. Tai gali būti neformalusis arba alternatyvusis švietimas, taip pat bus atsižvelgiama į įvairius kiekvienu švietimo lygmeniu atsirandančius poreikius.

Vykdant priverstinai perkeltų vaikų ir jaunuolių integraciją į nacionalines švietimo sistemas būtina išlaikyti labai svarbius kalbos, tapatumo ir kultūros ryšius. Kaip matyti iš įvairių ES nustatytų pavyzdžių, ES savo kompetencija kalbos politikos įgyvendinimo srityje naudosis vykdydama dialogą politikos klausimais ir teikdama pagalbą. Tai padės skatinti įgyvendinti įrodymais grindžiamą, progresyvią kalbos politiką, susijusią su gimtosios kalbos ir papildomų kalbų vartojimu.

Pripažįstant tai, kad perkėlimas tęsiasi ilgai ir kad perkeltieji asmenys gali būti perkeliami keletą kartų, turi būti didinamas judumas ir akreditavimo galimybės tarp švietimo sistemų ir pačiose švietimo sistemose 40 . Tai, kad nepakanka dokumentų, neturėtų būti kliūtis laiku suteikti švietimo paslaugas atvykusiems perkeltiesiems vaikams ir jaunuoliams, o siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamas pirmumas teisei į mokslą, o ne akreditavimo sistemai, reikia parengti reikiamus protokolus. Visų pirma teisė į pagrindinį ugdymą neturėtų būti atmetama egzaminų rezultatų pagrindu 41 . Siekiant nustatyti, kaip būtų galima geriau užtikrinti teisę į mokslą ir teikti paramą, taip pat pagrįsti politiką, reikėtų verčiau naudotis tinkamais vertinimo mechanizmais. Taip pat visiems jaunuoliams reikia užtikrinti galimybę laikyti egzaminus ir įgyti mokymosi rezultatų įvertinimo dokumentą, kuris paprastai yra tolesnio mokymosi galimybių ir įsidarbinimo pagrindas.

ES yra įsipareigojusi užtikrinti įtraukų ir nešališką kokybišką pradinį bei vidurinį ugdymą ir supranta, kad pagrindiniai įgūdžiai, kaip antai pagrindiniai rašymo ir skaičiavimo įgūdžiai, yra svarbiausias dalykas siekiant toliau mokytis.  42  

Be to, ES pripažįsta su darbo rinka susijusio techninio ir profesinio rengimo ir mokymo ir aukštojo mokslo svarbą 43 . Krizės atvejais ugdant įgūdžius ir įsidarbinamumo kompetenciją reikia atsižvelgti į mokinių patiriamą ekonominį ir socialinį spaudimą, kaip antai vaikų darbą, ribotą judėjimą ir lyčių normas. ES įsipareigojimais ugdyti įgūdžius, skatinti galimybes įsidarbinti ir teikti deramo darbo ir pragyvenimo galimybes atkreipiamas dėmesys į būtinybę užtikrinti lygias galimybes merginoms, vaikinams ir kitų palankių sąlygų neturinčių grupių asmenims .

Siekdama stiprinti sektoriaus įrodymų bazę, ES toliau rems tikslinius mokslinius tyrimus ir mokymosi srities partnerystes. Šiomis aplinkybėmis reikėtų stengtis užtikrinti sąsają su ES bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa siekiant ES išorės veiksmais veiksmingai išspręsti švietimo uždavinius, kylančius ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms.

3. Išvada

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama švietimui ES nepriklausančiose šalyse ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais. Iš to matyti, kad bauginamai didėja poreikių, kuriuos reikia patenkinti, ir uždavinių, kuriuos reikia išspręsti, mastas. Šiame komunikate pateikiama holistinė veiksminga politikos sistema ir aprašoma, kaip ES galėtų padaryti šios darbotvarkės įgyvendinimo pažangą ir šioje politikos srityje imtis vadovaujamojo vaidmens. Šis siekis grindžiamas pavyzdžiu, kaip vaikai ir jaunuoliai įveikia nelaimes, kad galėtų mokytis.

Remiama Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT), įskaitant ES delegacijas, Komisija, siekdama skatinti ir remti efektyvesnį ir veiksmingesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą, aktyviai įtrauks valstybes nares, kitas šalis, tarptautines organizacijas ir privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojus, kad būtų galima greičiau, nuspėjamiau ir tvariau remti švietimą ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms. Vykdydamos šiuos veiksmus Komisijos tarnybos ir EIVT taip pat skatins siekti naujame Europos konsensuse dėl vystymosi ir komunikate „Gyventi oriai“ nustatytų tikslų. Siekiant šių tikslų labai svarbus valstybių narių vaidmuo.

Komisija ragina Europos Parlamentą atkreipti dėmesį į šiame komunikate pateiktas politikos kryptis, o Tarybą – joms pritarti Tarybos išvadose.

(1)

Užtikrinti įtraukų ir nešališką kokybišką švietimą ir visiems suteikti galimybių mokytis visą gyvenimą.

(2)

  http://www.educationcannotwait.org/

(3)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnis. OL C 326, 2012 10 26, p. 391–407; JT Generalinė Asamblėja, Vaiko teisių konvencija, 1989 m. lapkričio 20 d., JT, Treaty Series, 1577 tomas.

(4)

2016 m. birželio mėn. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja pristatė Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją; https://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/pages/files/eugs_review_web_13.pdf.

(5)

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 5 dalyje ES aiškiai įpareigojama vykdydama ES vidaus ir išorės veiksmus skatinti vaiko teisių apsaugą.

(6)

Komisijos komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, COM(2017) 250.

(7)

2017 m. Tarybos priimtos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės.

(8)

COM(2008) 55 ir 2017 m. Tarybos priimtos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės.

(9)

COM(2017) 211, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Vaikų migrantų apsauga“.

(10)

UNESCO 2016 m. pasaulinė švietimo stebėsenos ataskaita „Užstrigusi pagalba švietimui kelia pavojų visuotiniams tikslams“ (angl. Aid to education stagnates, jeopardising global targets) ir UNESCO 2017 m. pasaulinė švietimo stebėsenos ataskaita „Švietimo atskaitomybė. Įsipareigojimų vykdymas“ (angl. Accountability in Education: meeting our commitments).

(11)

475 mln. EUR paramos vystymuisi lėšų ES yra įsipareigojusi suteikti Pasaulinei partnerystei švietimo srityje, be to, ji yra numačiusi 2018–2020 m. skirti 16 mln. EUR platformai „Švietimas negali laukti“, o 2018–2019 m. – 1 mln. EUR humanitarinės pagalbos lėšų Pasauliniam švietimo klasteriui.

(12)

Daugiau informacijos apie pirmenybę asmenims, kuriems pagalbos reikia labiausiai, pateikiama 3.2 skirsnyje.

(13)

Įgyvendinti ES įsipareigojimus, nustatytus komunikate „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas“ (COM(2016) 234) ir naujame Europos konsensuse dėl vystymosi, OL C 210, 2017 6 30, p. 1–24.

(14)

Pagal Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, OL C 398, 2012 12 22, p. 1–5: formalusis mokymasis vyksta organizuotoje ir struktūriškai apibrėžtoje aplinkoje, skirtoje specialiai mokymuisi, ir paprastai baigiasi kvalifikacijos suteikimu, dažniausiai – išduodant sertifikatą ar diplomą; Neformalusis mokymasis vyksta per suplanuotą veiklą, naudojantis tam tikra mokymosi pagalba. Tai gali būti programos, pagal kurias mokantis įgyjama darbo įgūdžių, suaugusiųjų raštingumo programos ar mokyklos nebaigusiems asmenims skirtos pagrindinio ugdymo programos.

(15)

World Bank Group (liet. Pasaulio banko grupė) (2017), World Development Report: Learning to Realise Education's Promise. Nestabiliausiomis aplinkybėmis gyvenantys vaikai sudaro apie 20 proc. viso pasaulio pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, tačiau jie sudaro apie 50 proc. mokyklos nelankančių vaikų (šis skaičius padidėjo nuo 42 proc. 2008 m.).

(16)

Overseas Development Institute (liet. Užjūrio vystymosi institutas) (2016), A common platform for education in emergencies and protracted crises: Evidence paper. ODI, London.

(17)

UNHCR, Global Trends: Forced Displacement in 2016.

(18)

UNICEF (2017), Education Uprooted: For every migrant, refugee and displaced child, education.

(19)

Visuotinė koalicija, siekianti apsaugoti mokyklas nuo išpuolių (angl. Global Coalition to Protect Education from Attack). Education Under Attack Report 2018.

(20)

Burde et al (2015), What works to promote children's educational access, quality of learning and wellbeing in crisis-affected contexts.

(21)

UNESCO (2011), Education for All Global Monitoring Report, The hidden crisis: Armed conflict and education.

(22)

Nicolai et al (2015), Education in emergencies and protracted crises towards a strengthen response: Background paper for the Oslo Summit on education for development.

(23)

Ši dalis viršija Tarptautinės visuotinio švietimo galimybių finansavimo komisijos (angl. International Commission on Financing Global Education Opportunity) rekomenduojamą lygį (The Learning Generation report, 2016).

(24)

2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais pristatyta iniciatyva „Grand Bargain“ apima įvairius paramos teikėjų ir pagalbos organizacijų darbo praktikos pokyčius, įskaitant pagalbos pinigais programų vykdymo skatinimą, finansavimo nacionaliniams ir vietos lygmenų pagalbos teikėjams didinimą, taip pat biurokratizmo mažinimą taikant suderintus ataskaitų teikimo reikalavimus.

(25)

Į šio komunikato taikymo sritį įeina tik veiksmai, vykdomi ES nepriklausančiose šalyse.

(26)

Kalbant apie sritis, kurias remia ne valdžios sektorius, gali būti laikoma, kad vietos valdžios institucijos arba kiti paslaugų teikėjai, humanitarinės pagalbos ir (arba) vystymosi koordinavimo sistemos arba kiti subjektai sudaro sistemą, kurią reikia stiprinti. Jei valdžios institucija yra atsakinga už išpuolius prieš mokinius arba marginalizuotoms grupėms neužtikrina teisės į mokslą, gali būti ieškoma kitų galimybių.

(27)

COM(2016) 234. Įsipareigojimais švietimo srityje sutelkiamas dėmesys į: koordinavimą ir sąsaja grindžiamą požiūrį; galimą perkeltųjų mokytojų vaidmenį; veiksmingų viešųjų švietimo paslaugų rėmimą; naudojimąsi technologine pažanga ir palankesnių sąlygų perkeltiesiems mokiniams mokytis aukštojo mokslo įstaigoje sudarymą.

(28)

Naujas Europos konsensusas dėl vystymosi, OL C 210, 2017 6 30, ir COM(2016) 234, „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas“.

(29)

UNHCR, Global Trends: Forced Displacement in 2016.

(30)

Šis tikslas dera su 2017 m. Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų nustatytais siekiais.

(31)

2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, Tarybos išvados (2015 m. spalio 26 d.), 13201/15.

(32)

 Inter-Agency network on Education in Emergencies (liet. Švietimo ekstremaliosiose situacijose tarpagentūrinis tinklas). Guidance Note on Conflict Sensitive Education. 2013.

(33)

COM(2014) 216, „Laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programa. Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“.

(34)

COM(2017) 21 ir KOM(2011) 637. ES įsipareigoja didinti paramą kokybiškam švietimui siekiant suteikti jaunimui žinių ir įgūdžių, kad jie galėtų būti aktyvūs augančios visuomenės nariai. Naujame Europos konsensuse dėl vystymosi ES ir jos valstybės narės įpareigotos taikyti sąsaja grindžiamą požiūrį ir aktyviai didinti asmenų, bendruomenės, visuomenės ir valstybės atsparumą. Tai susiję su krizių prevencija ir šalinimu, nuolatinio pažeidžiamumo mažinimu, taip pat pasitikėjimo savimi bei visuomenės ir valstybės atsparumo didinimu.

(35)

Saugių mokyklų deklaracija (2015 m.) valstybėms suteikiama galimybė plačiai reikšti politinę paramą tam, kad ginkluoto konflikto metu švietimas būtų saugomas ir tęsiamas. Ši deklaracija – priemonė, kuria naudodamosi valstybės gali pritarti gairėms dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu ir įsipareigoti jas įgyvendinti.

(36)

Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

(37)

Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro ir Pasaulinio nelaimių rizikos mažinimo ir atsparumo didinimo švietimo sektoriuje aljanso (angl. Global Alliance for Disaster Risk Reduction and Resilience in the Education Sector) (2017 m.) Išsami mokyklų saugumo programa (angl. Comprehensive School Safety Framework).

(38)

COM(2002) 116, komunikatas „Švietimas ir mokymas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse“.

(39)

Ten pat.

(40)

Teikiant mokymą būtų galima remtis Europos Komisijos trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planu, kuriame Komisija teikia prioritetą paramai, skirtai įgūdžiams bei akademinei ir profesinei kvalifikacijai įvertinti ankstyvuoju etapu, jų patvirtinimui dokumentais ir pripažinimui.

(41)

Šiuo atveju turima omenyje žinių įvertinimą per patikrinimą ir (arba) egzaminą, siejamą su pasekmėmis mokiniui (didelės svarbos patikrinimai), kaip antai stojimo egzaminus.

(42)

COM(2002) 116, komunikatas „Švietimas ir mokymas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse“.

(43)

Ten pat.

(44)

 Pavyzdžiui, Švietimo ekstremaliosiose situacijose tarpagentūrinio tinklo nustatytus minimaliuosius švietimo standartus, susijusius su pasirengimu, reagavimu ir atsigavimu (angl. Minimum Standards for Education: Preparedness, Response, Recovery). 2010 m.