Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)

(COM(2018) 465 final – 2018/0247 (COD))

(2019/C 110/28)

Pranešėjas:

Dimitris DIMITRIADIS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 7 2 Europos Komisija, 2018 7 12 Europos Sąjungos Taryba, 2018 7 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Išorės santykiai
Priimta skyriuje	2018 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už /prieš / susilaikė)	181/1/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina 2021–2027 m. laikotarpiui skirtą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III).

1.2.

EESRK taip pat palankiai vertina teiginį, kad svarbiausias PNPP III aspektas turėtų būti veiklos rezultatai, taip suteikiant galimybę gauti daugiau bendro finansavimo lėšų, atitinkančių paramos gavėjų įsipareigojimus ir pažangą siekiant reformų. Naudojant veiklos rezultatų rodiklius bus galima prisidėti prie bendro PNPP III vertinimo; be to, tai atitinka ankstesnes dėl PNPP II (1) pateiktas rekomendacijas.

1.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad Pasirengimo narystei paramos priemonės nustatymas atitinka naująją Europos Komisijos Vakarų Balkanų strategiją dėl įtikinamos plėtros perspektyvos ir didesnio ES įsipareigojimo Vakarų Balkanų šalims, kuri buvo paskelbta 2018 m. vasario 6 d., ir jos šešias pavyzdines iniciatyvas: stiprinti teisinę valstybę, siekti tvirtesnio bendradarbiavimo saugumo ir migracijos srityse pasitelkiant jungtines tyrimų grupes, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, plėsti ES energetikos sąjungą į Vakarų Balkanų šalis, mažinti tarptinklinio ryšio mokesčius ir diegti plačiajuostį ryšį regione (2). Tai taip pat atitinka Europos Sąjungos plėtros politiką atsižvelgiant į ateityje galimą Turkijos įstojimą į ES.

1.4.

EESRK dar kartą patvirtina Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu grindžiamą savo poziciją, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti nurodytas vertybes, t. y. pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir įsipareigojusi propaguoti šias vertybes, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad, remiantis Europos Komisijos pasiūlymu, orientacinė finansavimo suma, numatyta šiame reglamento dėl PNPP III 2021–2027 m. laikotarpiui projekte, bus apie 14,5 mlrd. EUR.

1.6.

EESRK taip pat džiaugiasi dėl to, kad 25 % ES išlaidų bus skirta klimato srities tikslams.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad PNPP III suteikiama daugiau lankstumo, nes iš pat pradžių nenustatomi asignavimai partneriams. PNPP programavimo sistema turėtų būti grindžiama kintančiais poreikiais ir turėtų užtikrinti nuspėjamumo ir veiklos rezultatais grindžiamo finansavimo pusiausvyrą.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija ir šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės turėtų visapusiškai atsižvelgti į po PNPP II laikotarpio vidurio vertinimo (3) pateiktas pastabas ir daugelį kitų ankstesnių EESRK rekomendacijų (4).

1.9.

EESRK pabrėžia pasirengimo narystei paramos svarbą palaikant ekonomikos reformas ir kuriant verslui palankią ir nuspėjamą aplinką siekiant skatinti verslumą, verslo kūrimą ir padėti MVĮ augti ir taip didinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir naujų deramų darbo vietų kūrimą.

1.10.

EESRK pabrėžia ekonomikos reformų programų svarbą ir reikšmingą socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą šių programų kūrimo ir įgyvendinimo procese. Tam, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų veiksmingai dalyvauti šiuose procesuose, EESRK ragina daugiau lėšų, įskaitant organizacines dotacijas, skirti jų gebėjimams stiprinti. Šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse reikėtų skatinti gerinti socialinio dialogo kokybę ir turinį.

1.11.

EESRK mano, kad pagal PNPP III teikiamas finansavimas yra svarbus Vakarų Balkanų šalių ekonomikos integracijai į ES.

1.12.

EESRK yra pritaria požiūriui, kad PNPP paramos gavėjų pažanga siekiant reformų yra ypač svarbi šių lėšų įsisavinimui (nuo 64,3 iki 88,9 % PNPP II skirtų lėšų) ir panaudojimui, taip pat pabrėžia poreikį stiprinti paramą gaunančių Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimo kultūrą. Turkijos atvejis yra daug sudėtingesnis ir subtilesnis. Skiriant finansavimą šaliai, kurioje tolesnis pilietinių teisių padėties blogėjimas nėra visiškai neįmanomas, reikia laikytis atsargumo, taip pat būtina taikyti sąlygų laikymosi principą.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad pasirengimo narystei paramą būtina naudoti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių administravimo gebėjimams stiprinti, kad jos būtų pasirengusios ateityje naudotis struktūriniais fondais ir dalyvauti ES bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP).

1.14.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turėtų nustatyti griežtus ir veiksmingus mechanizmus, skirtus pasirengimo narystei paramos paskirstymo visoms šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms stebėsenai. Ypač Turkijos atveju daugiau dėmesio turėtų būti skiriama nuolatinio vėlavimo įvairiuose sektoriuose sustabdymui.

1.15.

EESRK siūlo paspartinti PNPP III įgyvendinimą, visų pirma pirmaisiais metais, kad būtų išvengta struktūrinių spragų sudarant ir įgyvendinant sutartis ir palaipsniui būtų pašalintas dabartinis vėlavimas. Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti netiesioginiam valdymui su paramos gavėjais. Laikotarpio vidurio vertinimas parodė, kad, nors su didesne atsakomybe susijęs poveikis laikomas teigiamu, sutarčių sudarymas buvo prastas, o įgyvendinimas labai vėlavo (ypač Turkijoje).

1.16.

EESRK pabrėžia, kad stebėsena privalo būti vykdoma remiantis Europos Komisijos pasiūlyme nustatytais rodikliais. Atitinkami veiklos rezultatų rodikliai bus apibrėžti ir įtraukti į PNPP programavimo sistemą, o ES lėšų gavėjams bus nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Vertinant PNPP III paramos rezultatus atskaitos tašku bus laikomos plėtros ataskaitos. Atsiskaitymo už veiklos rezultatus sistema turėtų būti užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku.

1.17.

EESRK yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų reguliariai vykdyti savo veiksmų stebėseną ir apžvelgti siekiant rezultatų padarytą pažangą. Per vertinimus, remiantis susijusiais rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, bus nustatytas vietinis Priemonės poveikis ir išsamiai išanalizuota, kokiu mastu Priemonė gali būti laikoma aktualia, efektyvia ir veiksminga, kuriančia pakankamą ES pridėtinę vertę ir derančia su kitų krypčių ES politika. Į vertinimą bus įtraukta įgyta patirtis, padėsianti nustatyti trūkumus/problemas ar veiksmų arba jų rezultatų tobulinimo galimybes, taip pat padidinti jų naudojimą/poveikį.

1.18.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti nustatyti lyginamieji kriterijai, o siekiant sustiprinti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių aktyvų lėšų įsisavinimą, jose būtina skleisti geriausią patirtį.

1.19.

EESRK akcentuoja, kad naujame reglamento projekte daug svarbos teikiama geresniam koordinavimui ir bendradarbiavimui su kitais paramos teikėjais ir finansų įstaigomis, įskaitant privatųjį sektorių.

1.20.

EESRK prašo Europos Komisijos ištirti ilgesnio laikotarpio įgyvendinimo perspektyvos galimybes. Tai leis padidinti nuspėjamumo lygį ir sumažinti spaudimą laiko atžvilgiu, ypač tose srityse, kuriose dabartiniu laikotarpiu yra stipriai vėluojama.

1.21.

EESRK mano, kad būtina gerinti bendrą sektorinio metodo planavimui naudojamų (darbo) dokumentų kokybę ir išaiškinti sektorinio požiūrio planavimą visoms susijusioms šalims. Todėl jis taip pat rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų pagerintas Europos Komisijos gebėjimas integruoti horizontaliuosius klausimus. Iš esmės būtina stiprinti visų institucijų, dalyvaujančių teikiant pasirengimo narystei paramą, pajėgumus. Tam taip pat reikėtų proporcingai pasinaudoti technine pagalba siekiant paremti šias šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių institucijas.

1.22.

EESRK nuomone, PNPP III turėtų būti naudojama, kad šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių visuomenė geriau suvoktų pagrindines ES vertybes ir būtų propaguojama pasirengimo narystei paramos pridėtinė vertė. Tai galėtų būti daroma taikant dotacijų programas, kurias administruotų Europos Sąjungos delegacijos.

1.23.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasirengimo narystei parama turėtų būti susieta su a) teisinės valstybės principu, b) geru valdymu ir pagrindinėmis teisėmis, c) socialiniu ir ekonominiu vystymusi, d) ES politikos ir acquis priėmimu, e) gerais kaimyniniais santykiais ir susitaikymu, f) regioniniu bendradarbiavimu.

2.   Teisinė valstybė, geras valdymas ir pagrindinės teisės

2.1.

EESRK pabrėžia, kad vis dar esama didelio atotrūkio tarp ES standartų ir standartų visose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse. Atrodo, kad padėtis Turkijoje yra dar sudėtingesnė nei anksčiau, ypač po nesėkmingo 2016 m. liepos mėn. mėginimo įvykdyti valstybės perversmą ir paskelbtos karinės padėties.

2.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad naudojantis PNPP III ir toliau turėtų būti investuojama į su teisine valstybe susijusius projektus, padėjusius šalyse sukurti patikimas, profesionalias, nepriklausomas ir išorės įtakos nepatiriančias teisėsaugos ir teismines institucijas.

2.3.

EESRK taip pat yra įsitikinęs, kad reikėtų parodyti ypatingą susidomėjimą kuriant veiksmingą sienų apsaugos, migracijos srautų valdymo, humanitarinių krizių prevencijos ir prieglobsčio teikimo tiems, kuriems jo reikia, sistemą. Labai naudinga būtų ES techninė parama gero valdymo praktikai šiose srityse remti. Be to, visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės privalo sukurti mechanizmus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui bei sustabdyti terorizmą ir neteisėtą imigraciją. Turkija turėtų parodyti tvirtesnį pasiryžimą įgyvendinant 2016 m. kovo 28 d. pasirašytą susitarimą su ES, kurio tikslas – sustabdyti neteisėtos migracijos srautą per Turkiją į Europą (5).

2.4.

EESRK pabrėžia, kad visų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių viešajame sektoriuje vis dar kyla problemų, tokių kaip klientelizmas, neskaidrumas, korupcija ir nelygybė.

2.5.

EESRK žino, kad dėl diskriminuojamo požiūrio ir elgesio mažumos visose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse vis dar susiduria su daug problemų.

2.6.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad skiriant Pasirengimo narystei paramą pirmenybė turėtų būti teikiama iniciatyvoms, kuriomis reformuojamas ir nuo politikos atsiejamas viešasis sektorius, skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė, stiprinama e. valdžia ir gerinamas valdymas. Šiuo požiūriu pasirengimo narystei parama turėtų būti naudojama siekiant sukurti tinkamas galimybes, kad formuojant Vyriausybės politiką galėtų dalyvauti kuo platesnis pilietinės visuomenės organizacijų spektras.

2.7.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad turi būti pripažintas reikšmingas pilietinės visuomenės vaidmuo užtikrinant teisinės valstybės principą, todėl pasirengimo narystei paramos programose pilietinės visuomenės iniciatyvos turėtų būti laikomos prioritetine sritimi.

2.8.

EESRK taip pat yra įsitikinęs, kad institucijų, kurios sudaro palankesnes sąlygas ir skatina lygybę ir pagarbą pilietinėms teisės, finansavimas taip pat turėtų būti laikomas pasirengimo narystei paramos prioritetine sritimi.

3.   Socialinis ir ekonominis vystymasis

3.1.

EESRK pripažįsta, kad finansinės paramos šioms partnerėms būtinybę rodo pastovus aukštas nedarbo lygis (pvz., 21,6 % buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM), 35,3 % Kosove (*1), remiantis 2018 m. pirmojo ketvirčio duomenimis) ir lėtas ES šalių vijimasis vertinant pagal BVP vienam gyventojui.

3.2.

EESRK puikiai supranta, kad visos Vakarų Balkanų šalys partnerės (6) ir Turkija kenčia nuo skurdo, aukšto nedarbo lygio, neoficialios ekonomikos, mažo darbo užmokesčio, korupcijos, klastojimo, kvalifikuotų darbuotojų emigracijos ir protų nutekėjimo.

3.3.

EESRK mano, kad propaguojant Europos vertybes, puoselėjant toleranciją mažumų atžvilgiu, stiprinant lyčių lygybę, kovojant su išankstinėmis nuostatomis ir didinant socialinę sanglaudą visose Vakarų Balkanų šalyse ir Turkijoje lemiamas vaidmuo tenka švietimui, įskaitant vienodas galimybes naudotis švietimo sistemomis.

3.4.

Be to, EESRK mano, kad pagal PNPP III turi būti įgyvendinta „socialinės sanglaudos darbotvarkė“ pagerinant švietimo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą ir taip sprendžiant įgūdžių trūkumo ir jų pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimus, taip pat problemas darbo rinkoje, kurios kyla dėl skaitmeninių ir technologinių pokyčių ekonomikoje. Didesnė finansinė parama profesinio rengimo programoms, pameistrystės ir mokymosi visą gyvenimą programoms, taip pat aktyvesnis socialinių partnerių ir kitų susijusių pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas jas kuriant padėtų spręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą darbo rinkoje, sumažinti aukštą nedarbo lygį ir laisvų darbo vietų skaičių.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad naudojantis pasirengimo narystei parama svarbu sukurti kovai su skurdu skirtus mechanizmus ir suteikti gyventojams, visų pirma moterims, jaunimui ir mažumų atstovams, galimybę patekti į darbo rinką, taip išvengiant emigracijos ir protų nutekėjimo.

3.6.

EESRK nuomone, socialinio dialogo stiprinimas ir plėtimas yra socialinio ir ekonominio vystymosi sine qua non sąlyga. Socialiniai partneriai turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant politiką.

3.7.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad skirstant pasirengimo narystei paramą visose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse pirmenybė turėtų būti teikiama gebėjimo stiprinti makroekonominį stabilumą gerinimui ir pažangos siekiant veikiančios rinkos ekonomikos, kuri būtų pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje, rėmimui. Vis dėlto ypatingą dėmesį reikia skirti ir PNPP III šalių gavėjų ekonomikos verslo lygiui. Nereikėtų pamiršti verslumo, savarankiško darbo, MVĮ ir mikrofinansavimo.

3.8.

EESRK ragina skirstant pasirengimo narystei paramą ypatingą dėmesį skirti privačiojo sektoriaus orientavimosi į rinką bei privačių įmonių konkurencingumo didinimui.

3.9.

EESRK mano, kad pagal PNPP III turėtų būti prieinamos veiklos dotacijos, kurios skiriamos pilietinės visuomenės organizacijomis ne trumpesniam nei 36 mėnesių laikotarpiui.

3.10.

EESRK mano, kad pagal PNPP II reikėtų didinti mažų paramos perskirstymo sistemų, skirtų kaimo ir (arba) vietos bei nedidelėms pilietinės visuomenės organizacijoms, poveikį, visų pirma aktyviau įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į visus kiekvienos paramos perskirstymo sistemos planavimo etapus.

3.11.

EESRK pabrėžia, kad per pasirengimo narystei paramos institucijas būtina teikti pagalbą veiksmams, kuriais skatinamas skaitmeninių technologijų diegimas ir platinimas, siekiama apsaugoti aplinką ir nustatyti griežčiausius branduolinės saugos standartus.

3.12.

EESRK taip pat mano, kad skiriant pasirengimo narystei paramą prioritetas turėtų būti teikiamas institucijų, kurios užtikrina lygias galimybes naudotis ankstyvojo ugdymo paslaugomis, steigimui, profesinio rengimo plėtrai, aukštojo mokslo kokybės gerinimui ir mokymosi visą gyvenimą stiprinimui ir mechanizmų ir (arba) įstaigų, reguliuojančių darbo santykius, kolektyvinių derybų tvarką ir darbo ginčų sprendimą bei struktūrinį dialogą su socialiniais partneriais, kūrimui.

4.   ES politikos ir acquis priėmimas

4.1.

EESRK supranta, kad esama didelio atotrūkio tarp ES standartų ir to, kas taikoma visose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse.

4.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad dėmesys turėtų būti skiriamas standartų, politikos ir praktikos šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse suderinimo su ES standartais, politika ir praktika (įskaitant valstybės pagalbos taisykles) skatinimui.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės ne tik turės suderinti savo teisės aktus su Bendrijos acquis teisėkūros dalimi, bet ir susipažinti su šiuo metu ES svarstoma ir kuriama politika, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio, JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., taip pat ES valstybių narių bendradarbiavimo pabėgėlių ir migrantų srautų valdymo ir integruotos sienų kontrolės srityse, ir galbūt prisiderinti prie jos.

5.   Geri kaimyniniai santykiai ir susitaikymas

5.1.

Vakarų Balkanų šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės ir Turkija vis dar kenčia nuo karų ir konfliktų, etninės neapykantos, iredentistinių judėjimų ir įšaldytų konfliktų, kurie dar gali įsiplieksti, sukeltų padarinių. Būtina primygtinai skatinti šias šalis išspręsti skubiausius dvišalius klausimus iki jų įstojimo į ES, tačiau reikalaujant, kad būtų išspręsti visi likę klausimai, šis procesas gali užtrukti. Jų prekybinių ir kitų ekonominių santykių atkūrimo skatinimu būtų galima prisidėti prie konfliktų sprendimo ir ekonomikos augimo.

5.2.

EESRK palankiai vertina iniciatyvas, kurias įgyvendina valstybės švietimo ir kultūros institucijos, akademinė bendruomenė ir pilietinės visuomenės organizacijos susitaikymo, gerų kaimyninių santykių ir kritiško požiūrio į praeitį srityse.

5.3.

EESRK akcentuoja, kad pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių, įskaitant profesines asociacijas, pajėgumų stiprinimas, taip pat ES organizacijų ryšių su paramos gavėjais palaikymo visais lygiais skatinimas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas integracijos procesui.

5.4.

EESRK mano, kad įgyvendinant PNPP III reikėtų skirti finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios siekia pagerinti pilietinės visuomenės įsitraukimui ir dalyvavimui skirtą erdvę. PNPP III reikėtų išplėsti pilietinės visuomenės infrastruktūrai ir regioninėms, teminėms pilietinės visuomenės platformoms bei tinklams teikiamos paramos apimtį.

6.   Regioninis bendradarbiavimas

6.1.

Energetika ir transporto tinklai turėtų būti regiono vystymosi ir junglumo veiksnys. Tai padėtų užtikrinti, kad Vakarų Balkanų šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir Turkijos piliečiams būtų aiškiai išdėstyti socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai įstojimo į ES privalumai. Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmonių veiklą ir leidžiantys kurti ne tik žaliąsias, bet ir tradicines darbo vietas.

6.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad teikiant pasirengimo narystei paramą pirmenybė turėtų būti skiriama institucijoms ir iniciatyvoms, kuriomis kuriami ryšiai tarp šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių energijos, ryšių, skaitmeninimo, inovacijų, transporto ir aplinkos apsaugos srityse. Kulos miesto Bulgarijoje ir Bolevaco miesto Serbijoje bendradarbiavimo siekiant įsigyti specializuotas transporto priemones, stebėjimui skirtus bepiločius orlaivius ir personalizuotas apsaugos priemones, skirtas kovai su miškų gaisrais, atvejis galėtų būti gerosios patirties pavyzdys (7).

6.3.

EESRK pritaria Transporto bendrijos sutarčiai, kurią 2017 m. liepos 12 d. pasirašė ES ir Vakarų Balkanų šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, ir ragina sutarties šalis toliau ją plėtoti. Atsižvelgdami į tai, Europos Komisija, Europos investicijų bankas ir Vakarų Balkanų partneriai turėtų sutelkti savo investicijas, siekdami sujungti ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą ir Vakarų Balkanų infrastruktūrą. Todėl dabar būtina bendra programa, kurioje būtų nustatytos turimos lėšos ir apibrėžtas bendras tvarkaraštis.

6.4.

Pagerinus infrastruktūrą sumažės transporto ir energijos išlaidos ir bus sudarytos palankesnės sąlygos didelėms investicijoms regione ir prekybai regiono viduje. Be to, Vakarų Balkanų skaitmeninio modernizavimo skatinimas ir laipsniškas tarptinklinio ryšio mokesčių mažinimas padės plėsti verslą, didinti produktyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Tačiau infrastruktūros trūkumas nėra pagrindinė kliūtis, trukdanti Vakarų Balkanų partnerių bendradarbiavimui. Dėl praeityje vykusių karo veiksmų ir iki šiol neišspręstų šalių tarpusavio ginčų šių šalių bendradarbiavimo apimtis ir turinys tebėra riboti. Šią padėtį būtų galima iš dalies ištaisyti skatinant PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus.

6.5.

Reikėtų pasinaudoti žiniasklaida ir kitomis komunikacijos priemonėmis siekiant pabrėžti šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse vykdomą ES veiklą ir jos svarbą. Be to, viso stojimo į ES proceso metu reikėtų stiprinti vietos valstybės tarnautojų gebėjimus valdyti ir įgyvendinti projektus.

7.   Konkrečios pastabos dėl reglamento projekto dėl PNPP III

7.1.

EESRK mano, kad šis pasiūlymas yra pagrįstas praėjusių programavimo laikotarpių pasiekimais ir išmoktomis pamokomis ir laiko jį tinkamu nustatytiems tikslams pasiekti. Tačiau jis dar kartą pakartoja, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės susiduria su gana skirtingais uždaviniais, palyginti su tais, kurie tenka valstybėms narėms, todėl būtina veikti labai lanksčiai.

7.2.

EESRK visiškai pritaria PNPP III išdėstytiems tikslams, tačiau nori pabrėžti, kad per trumpą laiką tiesioginį poveikį pastebėti sunku. Todėl jis rekomenduoja būsimų intervencinių veiksmų pridėtinę vertę nuodugniai įvertinti atsižvelgiant į įsipareigojimų apimtį, politinę reikšmę ir atstovavimą daugeliui paramos gavėjų. Tai, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu suteikta parama biudžetui tapo institucinių pokyčių ir aktyvesnio politinio dialogo katalizatoriumi paramą gaunančiose šalyse (pvz., Serbijoje, Juodkalnijoje ir Albanijoje), yra pagirtina.

7.3.

Atsižvelgdamas į sudėtingą daugumos paramos gavėjų padėtį, EESRK rekomenduoja pakankamai supaprastinti dokumentų rengimo reikalavimus ir sutelkti dėmesį į paramą bei paramos gavėjų atsakomybės už rezultatus užtikrinimą. Todėl reikėtų ir toliau dėti pastangas kuriant netiesioginio valdymo būdą su paramą gaunančia valstybe ir imtis pajėgumų stiprinimo veiksmų siekiant padėti suinteresuotiesiems subjektams konstruktyviai dalyvauti bendrame programavimo procese.

7.4.

EESRK nuomone, reikia sustiprinti PNPP III papildomumą veiksmais, kurie šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse yra finansuojami iš kitų finansavimo šaltinių.

7.5.

Derybų metu EESRK siūlo šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse imtis specialių priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad būtų išvengta nuolatinio vėlavimo, kliūčių ir neefektyvumo, kilusių dabartiniu programavimo laikotarpiu. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į santykinai ribotą PNPP lėšų apimtį, palyginti su kai kurių paramos gavėjų nacionaliniais biudžetais, ir į stabilaus konsensuso tarp Europos Komisijos bei šių šalių nacionalinių institucijų poreikį ir tuo pagrįsti politinį dialogą.

8.   Geriausia patirtis

8.1.

Paraiškų šablonai. Reikia dar labiau supaprastinti ir, visų pirma, suvienodinti PNPP, o taip pat ir kitiems paramos teikėjams ir nacionalinės teisės aktams taikomus reikalavimus. Esama pernelyg daug gairių ir instrukcijų – čia yra suvienodinimo galimybių, kurių specifiką būtų galima apibendrinti atskirame skyriuje.

8.2.

Reikėtų gerinti perkančiųjų organizacijų, įskaitant kontrolės ir audito organus, kvalifikaciją, žinias ir įgūdžius, visų pirma tais atvejais, kai būtinas problemos išaiškinimas, o atsakymui pateikti reikia daug laiko.

8.3.

Kai kuriose dotacijų schemose numatyti pernelyg dideli reikalavimai, susiję su projektų aplinkos analize, situacija regionuose ir t. t., o tai reikalauja daug paprastų pareiškėjų pastangų. Taip galima pasiekti visiškai priešingų rezultatų. Perkančiųjų organizacijų administracijos gali pasamdyti ekspertus, kad jie atliktų tokias analizes ir įvertintų projekto perspektyvumą.

8.4.

Palankesnis požiūris į pareiškėjus. Paraiškos dokumentų paketai gali būti peržiūrimi prieš juos pateikiant arba dėl jų galima pasitarti su atitinkamų administracijų pareigūnais (arba techninės paramos teikėjais), taip pat reikėtų skirti papildomo laiko administracinių reikalavimų įvykdymui.

8.5.

Sutarčių daliniai keitimai. Turėtų būti užtikrintas lankstumas ir greitesnis apdorojimas. Dažniausiai programa parengiama per vienus ar dvejus metus, o po to vyksta ilgas paraiškų teikimo procesas, todėl bus reikalingos lanksčios sutarčių dalinio keitimo priemonės.

8.6.

Viešieji ryšiai, prekių ženklo kūrimas ir matomumas – čia yra galimybių supaprastinti ir optimizuoti reikalavimus. Be to, reikia didinti ES finansuojamų projektų matomumą.

8.7.

Su rodiklių tiksline verte susiję sektorių aprašai ir projektų aprašai turėtų būti pakeisti, kad juos būtų galima suderinti su faktiniu įgyvendinimo laikotarpiu.

8.8.

Sektorių reformos sutartys padės įgyvendinti politikos reformas ir pasiekti konkretiems sektoriams numatytus rezultatus. Priemonės, kurių būtų galima imtis pagal PNPP III: kvalifikuotų darbuotojų dalyvavimas veiklos struktūroje, tinkamos ir nuolatinės techninės paramos veiklos struktūrai teikimas. Reikėtų didinti pagrindinio suinteresuotojo subjekto atsakomybę už procesą. Programavimo iššūkiai. Dėl sutarčių sekos programoje nustatymo gali būti pažeistas sutarties terminas, o dėl to gali kilti daug su įgyvendinimo procesu susijusių problemų.

8.9.

Galima rizika, kilusi PNPP II ataskaitiniu laikotarpiu, parodė, kad reikia užtikrinti įsipareigojimą ir veiksmingą tarpministerinį bendradarbiavimą ir koordinavimą. Tai lėmė intervencinių veiksmų sudėtingumas ir bendra konkrečių nacionalinių institucijų atsakomybė, atsižvelgiant į tai, kad už numatomas reformas atsakingi skirtingi valdžios sektoriai.

8.10.

Dažniausios pasirengimo viešiesiems pirkimams ir (arba) sutarčių sudarymo problemos projektų lygmeniu yra sunkumai įgyvendinant nustatytas išankstines sąlygas, sunkumai koordinuojant ir nustatant kitų susijusių projektų ir (arba) sutarčių eilės seką, taip pat nepakankami pajėgumai laiku parengti kokybiškus konkurso dokumentus.

8.11.

Pagrindinė sudarant sutartis įgyta patirtis, iš kurios reikėtų pasimokyti ir kurią reikėtų panaudoti ateityje: nepakankami pajėgumai dėl paramą gaunančių institucijų darbuotojų kaitos, prasta paramos gavėjų pateiktų dokumentų kokybė, praktinės vidinės sudėtingų projektų specializuotos ekspertizės trūkumas, poreikis didinti pagrindinio suinteresuotojo subjekto atsakomybę už procesą, klausimai dėl programos sutarčių sekos, kurios laikantis gali būti pažeistos sutarties sąlygos ir (arba) jos įgyvendinimo terminas, išankstinių sąlygų įvykdymas laiku ir t. t.

8.12.

Dažnai kylanti problema yra susijusi su neatitikimu tarp rodiklių verčių pirminiuose sektorių ir (arba) projektų aprašuose ir vėlesnių verčių programos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Be to, kai kuriais atvejais rodiklių kokybė ir apimtis nėra pakankama ir tai trukdo veiksmingai programos įgyvendinimo stebėsenai.

8.13.

Kai kurių decentralizuotų valdžios institucijų valdomų sutarčių turinys priklauso nuo ankstesnių centrinių perkančiųjų organizacijų sudarytų sutarčių rezultatų. Todėl kyla pavojus, kad nebus laiku paskelbti konkursai ir įgyvendintos decentralizuotų valdžios institucijų valdomos sutartys.

---

(1)  EESRK nuomonė dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir Europos kaimynystės priemonės (OL C 11, 2013 1 15, p. 77).

(2)  Pagrindiniai ES strategijos dėl Vakarų Balkanų principai buvo išdėstyti 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikate Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims, COM(2018) 65 final.

(3)  https://ec.europa.eu/europeaid/evaluation-instrument-pre-accession-assistance-ipa-ii-draft-report_en.

(4)  Žr. nuorodą 1 išnašoje.

(5)  http://www.europarl.europa.eu/legislative-train/theme-towards-a-new-policy-on-migration/file-eu-turkey-statement-action-plan.

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(6)  EESRK nuomonė „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15).

(7)  https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/3/2018/LT/C-2018-3051-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF.