52018AE2511

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE2511 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2511

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (COM(2018) 149 final – 2018/0074 (COD))

EESC 2018/02511

OL C 440, 2018 12 6, p. 171–173 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

6.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/171

(COM(2018) 149 final – 2018/0074 (COD))

(2018/C 440/29)

Vienintelis pranešėjas:

Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Tarybos prašymas pateikti nuomonę	2018 4 12
Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę	2018 4 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Komiteto biuro sprendimas	2018 4 17
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	182 / 1 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nors reikėtų atsižvelgti į šiaurės vakarų ir pietvakarių vandenyse vykdomos žvejybos ypatumus, EESRK mano, kad daugiamečio plano nustatymas yra tinkama vakarų vandenų valdymo priemonė.

1.2.

EESRK mano, kad nagrinėjamas reglamentas turi atitikti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, todėl skirstant žvejybos galimybes reikia paminėti, koks svarbus yra socialinis ir ekonominis komponentas.

1.3.

EESRK prašo vykdant regionalizavimą sudaryti sąlygas atnaujinti rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašus, nes dėl mažo sužvejojamo kai kurių rūšių kiekio, jų priskyrimo priegaudai, taip pat kvotų nebuvimo tam tikrose valstybėse narėse kyla sunkumų mišriosios žvejybos valdymui. Tai reikia padaryti kuo anksčiau, kol neišvengiamai neįsigaliojo įpareigojimas iškrauti laimikį ir nebuvo nustatytas žvejybą stabdančių žuvų rūšių (angl. choke species) reiškinys, dėl kurio tam tikrais atvejais galėtų būtų nutraukiama žvejyba.

1.4.

EESRK primygtinai reikalauja, pasitelkus Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF), daugiau pastangų skirti moksliniams tyrimams, kad būtų padaryta pažanga žinių apie faktinę žuvų išteklių padėtį srityje, taip kiek įmanoma vengiant taikyti atsargumo principą ir siekiant ilgainiui užtikrinti tausų šių išteklių naudojimą.

2. Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

Pasiūlymu dėl reglamento, apie kurį kalbama šioje nuomonėje, siekiama nustatyti demersinių žuvų išteklių, įskaitant giliavandenius išteklius, kurių žvejyba vykdoma vakarų vandenyse, bendrą valdymo planą.

2.2.

Minėtas planas padės užtikrinti, kad šie ištekliai būtų naudojami laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo, taikant ekosisteminį metodą ir vadovaujantis atsargumo principu. Planu siekiama pasiūlyti naujausia moksline informacija pagrįstų stabilių žvejybos galimybių ir sklandžiau nustatyti įpareigojimą iškrauti laimikį.

2.3.

Ištekliai turi būti valdomi laikantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijose pateiktų FMSY intervalų (čia F – mirtingumas dėl žvejybos, angl. fishing mortality). Taip konkrečios rūšies išteklių žvejybos galimybės nustatomos laikantis apatinės FMSY intervalo dalies, tačiau taip pat galima nustatyti mažesnio už šiuos intervalus lygio žvejybos galimybes arba, laikantis nustatytų sąlygų ir kai nurodyti ištekliai viršija MSY Btrigger (išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką), žvejybos galimybės gali būti nustatomos pagal tuo metu taikomą viršutinę FMSY intervalo dalį.

2.4.

Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog tikimybė, kad neršiančių žuvų biomasė taps mažesnė už ribinį biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų mažesnė nei 5 %.

2.5.

Skirstydamos šias žvejybos galimybes, valstybės narės atsižvelgia į tikėtiną žvejyboje dalyvaujančių laivų laimikio sudėtį.

2.6.

Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patvirtinti technines priemones, susijusias su žvejybos įrankių ypatybėmis arba apribojimais, siekiant pagerinti jų selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį ar poveikį ekosistemai, taip pat priemones, susijusias su išsaugojimą užtikrinančių mažiausių dydžių nustatymu ir įpareigojimu iškrauti laimikį.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad daugiamečio plano nustatymas yra tinkama priemonė siekiant užtikrinti vakarų vandenų žuvininkystės išteklių naudojimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

3.2.

Vis dėlto, Komiteto manymu, rengiant planą reikėtų atsižvelgti į šiaurės vakarų ir pietvakarių vandenų žvejybos rajonų ypatumus ir skirtumus, turint omenyje skirtingas laivynų ypatybes, jų žvejybos veiklą (būdus) ir reisų trukmę.

3.3.

EESRK primygtinai ragina užtikrinti, kad šiuo planu būtų padedama siekti visų BŽP tikslų ir nustatant žvejybos galimybes kartu būtų atsižvelgiama į socialinio ir ekonominio poveikio tyrimus bei kiekvieno reguliuojamo būdo ekonominio gyvybingumo atskaitos tašką – šis komponentas neįtrauktas į pasiūlymo dėl reglamento dėstomąją dalį.

3.4.

Komitetas reiškia susirūpinimą dėl padarinių, kuriuos lemia atsargumo principo taikymas tais atvejais, kai trūksta mokslinių duomenų apie tam tikrą žvejybos veiklą, ir dėl jo poveikio tiesioginiam žvejybos galimybių sumažėjimui. Todėl EESRK prašo valstybių narių ir Europos Komisijos dėti daugiau pastangų vykdant tyrimus, kad būtų galima pagilinti žinias apie nurodytus išteklius. Be to, Komiteto nuomone, tuo atveju, kai moksliniai žuvininkystės išteklių vertinimai nėra analitiniai, bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) nereikėtų smarkiai mažinti tol, kol vertinimai pagerėtų.

3.5.

Kalbant apie mišriosios žvejybos atvejus, kai nustatomos su žvejybą stabdančiomis rūšimis, kurios yra įtrauktos į planą, susijusios problemos, dėl kurių gali būti stabdoma pagrindinių rūšių žvejyba, EESRK mano, kad reikėtų išnagrinėti galimybę neįtraukti šių rūšių į BLSK sistemą, ir siūlo vykdant regionalizavimą taikyti alternatyvias valdymo priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti tinkamą išteklių būklę.

3.6.

Kalbant apie ypatumus, sietinus su tam tikromis rūšimis ir rajonais, žvejyba turi būti valdoma taip, kad valdymo veiksmingumą būtų galima užtikrinti sudarant palankesnes sąlygas kurti valdymo parajonius tame pačiame ICES kvadrate. EESRK ragina Komisiją šią galimybę įtraukti į reglamentą.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

1 straipsnyje pateiktas rūšių, dėl kurių kyla sunkumų valdant mišriąją žvejybą, sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktos giliavandenės rūšys, kurioms taikomas atskiras reglamentas dėl BLSK ir kvotų, be kita ko, rengiamas kas dvejus metus, todėl Komitetas mano, kad dėl jo įtraukimo gali kilti sumaištis. Atsižvelgiant į priegaudą, kai kuriose valstybėse narėse šių rūšių, pavyzdžiui, paprastųjų beriksų (Beryx spp), sužvejojama nedaug arba nesužvejojama išvis. Be to, raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo) IXa rajone būdingos įvairios su žvejybos rajonais (Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros baseinais, kuriuose nenustatytas BLSK ir kvotos) susijusios ypatybės ir jiems daro poveikį trečiųjų šalių laivyno dalyvavimas žvejybos veikloje. EESRK mano, kad netikslinga šią rūšį įtraukti į sąrašą, kai nežinoma, kokiu lygmeniu šios šalys pasirengusios suderinti savo valdymą su ES principais ir interesais.

4.2.

Taip pat esama rūšių, pavyzdžiui, paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax) ir paprastieji merlangai (Merlangus merlangus) IXa rajone, kurioms netaikoma BLSK ir kvotų tvarka, todėl Komitetas mano, kad nuorodą į šias rūšis reikėtų panaikinti. Kitoms rūšims, pavyzdžiui, atlantinėms menkėms (Gadus morhua), paprastiesiems merlangams (Merlangus merlangus) VII rajone arba juodadėmėms menkėms (Melanogrammus aeglefinus), tam tikrose valstybėse narėse skirta labai mažai kvotų, todėl konkrečių laivynų atveju tai galima laikyti akivaizdžiais apribojimais, dėl kurių šių rūšių negalima laikyti stabdančiomis žvejybą. EESRK taip pat mano, kad šias rūšis reikia išbraukti iš sąrašo.

4.3.

Be to, pastebima įvairių klaidų nustatant norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkcinių vienetų apibrėžtį ir prieinamumą, todėl EESRK mano, kad jų klausimą būtina persvarstyti.

4.4.

EESRK nuomone, numatant žvejybos galimybes pagal MSY, kaip nustatyta 3, 4 ir 5 straipsniuose, reikėtų atsižvelgti tik į kintamuosius, susijusius su išteklių išsaugojimu. Planu turi būti padedama siekti visų BŽP tikslų laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio, daugiausia dėmesio skiriant ne vien aplinkos srities kintamiesiems, bet ir atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius kintamuosius, kad būtų išvengta staigių kelerių metų iš eilės žvejybos galimybių pokyčių.

4.5.

Siekiant užtikrinti, kad metinis žvejybos galimybių valdymas nesudarytų kliūčių daugiamečio valdymo įgyvendinimui ir kad suinteresuotiesiems subjektams būtų sudarytos palankios sąlygos dalyvauti sprendimų priėmimo procese, teisėkūros institucijos turėtų iš dalies pakeisti pasiūlymo dėl valdymo plano 4 straipsnį, kad jis apimtų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis vykdant regionalizavimą būtų patvirtintos BŽP principus atitinkančios išteklių naudojimo taisyklės.

4.6.

5 straipsniu 2 dalyje nustatyta, kad žuvininkystės valdymo atsargumo principas taikomas tais atvejais, kai trūksta mokslinės informacijos. EESRK siūlo, įgyvendinant planą ir pasitelkus EJRŽF, nustatyti veiksmingus mechanizmus, kurie padėtų gauti daugiau mokslinės informacijos vietoje ir tokiu periodiškumu, kuris būtinas siekiant užkirsti kelią žvejybos uždraudimui.

4.7.

9 straipsnyje nustatyta, kad skirstydamos žvejybos galimybes valstybės narės atsižvelgia į tikėtiną mišriojoje žvejyboje dalyvaujančių laivų laimikio sudėtį. Komitetas mano, kad šiuo principu gerokai viršijama tai, kas nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje dėl valstybių narių vykdomo žvejybos galimybių paskirstymo kriterijų.

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

Top

Choose the experimental features you want to try