52018AE2328

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE2328 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2328

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (COM(2018) 233 final)

EESC 2018/02328

OL C 440, 2018 12 6, p. 57–65 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

6.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/57

(COM(2018) 233 final)

(2018/C 440/09)

Pranešėjas:	Diego DUTTO
Bendrapranešėjis:	Thomas KATTNIG

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	193 / 0 / 3

1. Išvados

1.1.

Vykstant skaitmeninės transformacijos sukeltiems pokyčiams, sveikatos priežiūra privalo būti sutelkta į žmones.

1.2.

Skaitmeninimo procesai turi padėti sveikatos priežiūros specialistams praleisti daugiau laiko su pacientais. Turi būti užtikrinta, kad sveikatos priežiūros srityje dirbtų tinkamai kvalifikuoti darbuotojai, turintys tinkamų skaitmeninių įgūdžių.

1.3.

Perėjimas prie skaitmeninių technologijų keičia darbo sveikatos priežiūros ir slaugos srityje pobūdį. Kad būtų pasiekti aukšti kokybės standartai, visi dalyviai turėtų vertinti šiuos pokyčius profesionaliai ir be išankstinio nusistatymo.

1.4.

Europos lygmeniu turi būti aktyviau plėtojamas socialinis dialogas dėl ligoninių ir sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų. Reikalingos tinkamos profesinio rengimo ir tolesnio mokymo programos, turi būti pagerintos darbo sąlygos ir darbo vietų kokybė ir sustiprinta darbuotojų duomenų apsauga.

1.5.

EESRK žino, kad už sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą yra atsakingos valstybės narės. Vadovaujantis direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas (Direktyva 2011/24/ES), turi būti sukurtas internetinės sveikatos priežiūros tinklas (e. sveikatos tinklas), kuris padidintų e. sveikatos sprendimų sąveiką.

1.6.

Skaitmeninės priemonės turi būti svertas naujų sveikatos priežiūros ir slaugos sistemų organizavimo formų kūrimui. Jomis remiamas asmenų, vietos bendruomenių ir socialinės ekonomikos sektorių potencialas. Tinkamomis viešosiomis investicijomis turi būti dar kartą patvirtinta, kad solidarumo ir universalumo vertybės yra šių sistemų pagrindas.

1.7.

Skaitmeninimo procesai neturi būti klaidingai aiškinami kaip sveikatos priežiūros biudžetų taupymo priemonių rinkinys. Jie neturi lemti darbuotojų skaičiaus ar paslaugų mažinimo. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti laikomos asmeninėmis ir, ypač atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, reikia kurti naujas ilgalaikės priežiūros koncepcijas.

1.8.

EESRK pritaria komunikate išdėstytai vizijai, t. y. siekiui skatinti sveikatingumą, vykdyti ligų prevenciją ir jas kontroliuoti, padėti atsiliepti į netenkinamus pacientų poreikius ir padėti piliečiams lengviau gauti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės slaugos paslaugomis prasmingai taikant skaitmenines inovacijas ir plėtojant socialinę ekonomiką.

1.9.

Sveikatos raštingumas socialiniame ir skaitmeniniame kontekste yra susijęs su asmens gebėjimu gauti, suprasti ir panaudoti informaciją atsakingai, siekiant didinti savo gerovę ir išlikti sveiku.

1.10.

Piliečiai turėtų turėti teisę gauti prieigą prie savo sveikatos duomenų. Jie nusprendžia, ar ir kada dalytis savo duomenimis. Labai svarbu atsižvelgti į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuriuo piliečiams užtikrinama galimybė kontroliuoti savo asmens duomenų, visų pirma duomenų apie sveikatą, naudojimą.

1.11.

EESRK siūlo, kad „teisė į (laisvą) kopijavimą“ būtų aktyvi apsaugos forma. Tai pasakytina apie visus duomenis, kuriuos naudotojai sukuria prisijungdami prie skaitmeninių sveikatos platformų; taip piliečiams būtų suteikta galimybė pakartotinai naudoti savo duomenis.

1.12.

Originalūs naudotojų duomenys yra algoritmams ir platformoms naudingas dalykas; jie turi būti vertinami kaip naudotojų sukuriamas originalus produktas ir saugomi vadovaujantis intelektinės nuosavybės įstatymais.

1.13.

„Teisė į (laisvą) kopijavimą“ taip pat padeda apsaugoti ir skatinti konkurenciją, kuri dėl skaitmeninių platformų taikomų sistemų, skirtų nusavinti duomenis ir asmens istorijas, dabar patiria sunkių išbandymų.

1.14.

EESRK pritaria (1) bendro tarpvalstybinio darbo skaitmeninės transformacijos sveikatos priežiūros ir slaugos srityse keturių ramsčių principui, apimančiam bendrus klinikinius vertinimus, bendras mokslines konsultacijas, naujų sveikatos technologijų nustatymą ir savanorišką valstybių narių bendradarbiavimą.

1.15.

EESRK siūlo imtis tinkamų veiksmų siekiant ištirti naujas etines, teisines ir socialines sistemas, pagal kurias atsižvelgiama į su duomenų gavyba susijusią riziką.

1.16.

EESRK siūlo skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su skaitmeninių technologijų integravimu, siekiant atnaujinti sveikatos priežiūros procesus, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, daiktų internetą ir sąveikumą. EESRK visiškai pritaria tam, kad visuomenei tarpvalstybiniu mastu būtų užtikrinta saugi prieiga prie patikimų sveikatos duomenų, siekiant paspartinti mokslinius tyrimus ir sustiprinti ligų prevenciją.

1.17.

EESRK taip pat pritaria ES paramai mažosioms, vidutinėms ir socialinėms įmonėms, plėtojančioms skaitmeninius sprendimus dėl į asmenį orientuotos slaugos ir grįžtamosios informacijos rinkimo iš pacientų.

1.18.

EESRK pritaria, kad reikia perbalansuoti duomenimis grindžiamos ekonomikos socialinę ir ekonominę asimetriją, skatinant kurti saugias platformas ir padedant bendradarbiaujančioms ne pelno organizacijoms saugoti ir tvarkyti visų asmens duomenų skaitmenines kopijas ir jomis dalytis.

2. Pagrindinė informacija ir bendrosios pastabos

2.1.

2018 m. balandžio 25 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl skaitmeninės sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (2), kuriame kalbama apie būtinas reformas ir novatoriškus sprendimus, kad sveikatos priežiūros ir slaugos sistemos taptų atsparesnės, prieinamesnės, efektyviau užtikrintų kokybišką priežiūrą Europos piliečiams ir kurtų sveikesnę visuomenę. Tinkamai sukurtais ir ekonomiškai efektyviai įgyvendintais skaitmeniniais sveikatos priežiūros ir slaugos sprendimais galima padidinti milijonų piliečių gerovę ir iš esmės padidinti pacientams teikiamų sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų veiksmingumą. Skaitmeninimu galima lengviau užtikrinti tarpvalstybinių priežiūros paslaugų tęstinumą (Direktyva 2011/24/ES), o tai yra svarbus veiksnys asmenims, kurie yra užsienyje darbo ar laisvalaikio tikslais. Skaitmeninimu taip pat galima prisidėti prie sveikatingumo ir ligų prevencijos, įskaitant profesinę sveikatą darbo vietoje. Juo galima pasinaudoti pertvarkant sveikatos priežiūros sistemas ir joms pereinant prie naujų, žmonių poreikiais grindžiamų modelių bei sudarant sąlygas į ligonines orientuotas sistemas keisti integruotomis ir labiau bendruomene grindžiamomis socialinės apsaugos įstaigomis. Vykstant pokyčiams būtina užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų sutelkta į piliečius. Skaitmeninimo procesai turėtų padėti sveikatos priežiūros specialistams praleisti daugiau laiko su pacientais. Todėl būtina užtikrinti, kad sveikatos priežiūros srityje dirbtų pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, turinčių tinkamų skaitmeninių įgūdžių.

2.2.

Pereinant prie skaitmeninės sveikatos priežiūros ir slaugos keičiasi darbo šiose srityse pobūdis. Pokyčiai bus labai kokybiški tik tuo atveju, jei visi juose dalyvaujantys asmenys transformaciją vertins profesionaliai ir be išankstinio nusistatymo. Todėl sveikatos priežiūros sektoriaus ir socialinių paslaugų srityse reikia toliau stiprinti Europos lygmens socialinį dialogą, kad būtų galima kurti tinkamas profesinio rengimo ir tolesnio mokymo programas ir gerinti darbo sąlygas, visų pirma darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, darbuotojų duomenų apsaugą ir darbo vietų kokybę.

2.3.

Europos Komisija nurodo, kad Europos Sąjungos sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemoms kyla didelių iššūkių, kaip antai senėjimas, polimorbidiškumas, vakcinos, dėl sudėtingų darbo sąlygų kylantis sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir didėjanti neužkrečiamų išvengiamų ligų problema, kurią sukelia tokie rizikos veiksniai kaip tabakas, alkoholis ir nutukimas, ir kitos ligos, įskaitant neurodegeneracines ir retąsias ligas. Užkrečiamosios ligos kelia papildomą ir didėjančią grėsmę, nes didėja atsparumas antibiotikams, atsiranda naujų patogenų arba vėl pasirodo senieji patogenai. ES valstybėse narėse didėja viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei slaugai ir manoma, kad ši tendencija tęsis ir toliau. Itin svarbu, kad susijusios išlaidos būtų naudojamos sveikatos priežiūros specialistų darbo kokybei gerinti, siekiant užkirsti kelią mažam darbo užmokesčiui ir prastoms darbo sąlygoms. Senėjant visuomenei reikia kurti naujas ilgalaikės slaugos koncepcijas.

2.4.

NET ir tais atvejais, kai galima susipažinti su sveikatos duomenimis, jie dažnai susieti su technologijomis, kurios nėra sąveikios, o tai kliudo tokiais duomenimis plačiai naudotis.

2.5.

Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros sistemos neturi svarbios informacijos apie tai, kaip jos galėtų gerinti savo paslaugas, o paslaugų teikėjams sunku sukurti masto ekonomiją ir taip siūlyti veiksmingus skaitmeninius sveikatos priežiūros ir slaugos sprendimus ir skatinti tarpvalstybinį naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis. Naudojantis sveikatos duomenimis grindžiamais kiekybiškai įvertintais rezultatais reikia sukurti įžvalgų apie individualizuotą sveikatos priežiūrą ir suteikti galimybę bendrosios praktikos gydytojams, medicinos specialistams ir mokslininkams susipažinti su šiais duomenimis taip, kad jie galėtų juos sugrupuoti ir kurti prognozavimo modelius bei naudotis geriausia patirtimi.

2.6.

Remiantis ataskaitos Sveikatos būklė ES išvadomis, į pacientą orientuotų sveikatos duomenų naudojimas ES dar nėra pakankamai išplėtotas.

2.7.

Už sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugų organizavimą ir teikimą yra atsakingos valstybės narės. Kai kuriose valstybėse narėse, ypač turinčiose federacines sistemas, už sveikatos priežiūros finansavimą ir teikimą atsako regioninės valdžios institucijos.

2.8.

Vadovaujantis direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (Direktyva 2011/24/ES) buvo sukurtas internetinis sveikatos priežiūros tinklas (e. sveikatos tinklas), siekiant padidinti e. sveikatos sprendimų sąveiką.

2.9.

Taip pat buvo sukurtos bendradarbiavimo sistemos, kaip antai Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, bendra programa, skirta aktyviam ir savarankiškam gyvenimui skatinti (Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo programa) ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, pavyzdžiui, Naujoviškų vaistų iniciatyva ir iniciatyva „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“. Esminį vaidmenį kuriant stipresnes regionines ekosistemas sveikatos priežiūros srityje taip pat atlieka regioninės ir nacionalinės pažangiosios specializacijos strategijos. Nuo 2004 m. du e. sveikatos veiksmų planai sudarė sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai imtis politikos priemonių ir šioje srityje konstruktyviai dirbo E. sveikatos suinteresuotųjų subjektų grupė.

2.10.

Nurodydamas savo ankstesnėse nuomonėse (3) išdėstytą poziciją, EESRK išreiškia nuomonę, kad Komisijos pasiūlyti veiksmai trijose srityse turėtų būti remiami. Šios sritys – tai saugi visuomenės prieiga prie sveikatos duomenų ir galimybė perduoti juos tarpvalstybiniu lygmeniu, patikimi duomenys siekiant paspartinti mokslinius tyrimus, pagerinti ligų prevenciją ir individualizuoti sveikatos priežiūrą ir slaugą, ir skaitmeninės priemonės, kuriomis suteikiama daugiau galių piliečiams ir skatinama į asmenį orientuota slauga. Kaip jau minėta, būtina užtikrinti, kad skaitmeninimo procesai nebūtų klaidingai aiškinami kaip sveikatos priežiūros biudžetų taupymo priemonių rinkinys, ir tai, kad dėl jų nebūtų mažinamas darbuotojų skaičius arba teikiama mažiau paslaugų. Trūkstant darbuotojų teikiama prastos kokybės slauga ir padidėja morbidiškumo rizika. Nereikėtų pamiršti, kad skaitmeninė transformacija yra dviejų dimensijų reiškinys, kurį sudaro kryptis ir procesas. Kalbant apie kryptį, dėmesys sutelkiamas į organizacijų išorės veiksnius, nuolat stebint, „ką“ keičia skaitmeninė transformacija. Kalbant apie procesą, dėmesys sutelkiamas į mąstymą organizacijų viduje, visų pirma atsižvelgiant į tai, „kaip“ skaitmeninė transformacija yra vykdoma. Todėl į šį metodą absoliučiai būtina atsižvelgti nagrinėjant nuomonės temą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi į pacientą orientuoto požiūrio.

2.11.

Būtent dėl šios priežasties EESRK, kaip ir ankstesnėje savo nuomonėje (4), nurodo, kad, siekiant gauti naudos iš skaitmeninės transformacijos, ES tinklams ir numatytoms paramos priemonėms reikėtų pasitelkti skaitmenines priemones siekiant įgyvendinti ir įtvirtinti, o ne susilpninti mūsų pagrindines teises sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Skaitmeninėmis priemonėmis būtina skatinti asmeninio potencialo ir vietos bendruomenių bei socialinės ekonomikos vystymą; šios priemonės turi būti galingas svertas skatinant teises ir kuriant naujas sveikatos priežiūros ir slaugos organizavimo bei valdymo formas; be to, šiomis priemonėmis turi būti prisidedama dar kartą patvirtinant solidarumo ir universalumo vertybes, kuriomis grindžiama mūsų sveikatos priežiūros sistema. Šis siekis turėtų būti įgyvendintas tinkamomis viešosiomis investicijomis, kaip nurodyta ankstesnėje nuomonėje (5).

2.12.

Kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse, EESRK mano, kad lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – tai yra vienas pagrindinių sveikatos politikos tikslų – būtų galima padidinti skaitmeninės paramos priemonėmis, jeigu bus įvykdyta keletas sąlygų:

—	vienoda teritorinė aprėptis, skiriant dėmesį vietovėms, kuriose skaitmeniniai operatoriai teikia mažai paslaugų (prieiga prie interneto, plačiajuostis ryšys),

—	su naudojimusi susijusios skaitmeninės atskirties tarp piliečių, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos draudimo sistemų darbuotojų mažinimas,

—	visos skaitmeninės struktūros (duomenų bazių, medicinos priemonių) sąveikumas, kuris padėtų užtikrinti priežiūros paslaugų teikimo tęstinumą kiekvienoje įstaigoje ir tarp jų,

—	sveikatos duomenų, kurie jokiu būdu negali būti naudojami darant žalą pacientams, apsauga,

—	vaistus registruojančių institucijų patvirtintos informacijos apie produktą platinimas elektroninėmis priemonėmis siekiant pagerinti prieigą (kaip nurodyta ankstesnėje EESRK nuomonėje (6)).

2.13.

Sparčiai vystantis nuotolinei medicinai, nanotechnologijoms, biotechnologijoms, informacinėms technologijoms, kognityviniams mokslams ir daugėjant susietųjų įrenginių negalima leisti, kad asmenys būtų laikomi paprasčiausiais prie interneto prijungtais kūnais, kuriuos būtų galima nuotoliniu būdu analizuoti, kontroliuoti ir stebėti visagale informacine programa. Technikos raida sveikatos priežiūros srityje iš tikrųjų lemia priešingą reiškinį, t. y. dėl jos medicinos praktika ir slauga vėl grindžiamos asmeniniais santykiais ir socialiniais ryšiais.

3. Skaitmeninės transformacijos poveikis

3.1. Skaitmeninės transformacijos poveikis sveikatos priežiūrai ir slaugai

3.1.1.

Komisijos komunikatu parodoma, kaip ES gali prisidėti siekiant Tarybos išvadose nurodytų tikslų, konkrečiai – užmezgant reikiamą bendradarbiavimą ir kuriant infrastruktūrą ES ir taip valstybėms narėms padedant vykdyti savo politinius įsipareigojimus šiose srityse. Siūlomais veiksmais taip pat padedama Komisijai vykdyti įsipareigojimą pasiekti ES darnaus vystymosi tikslą „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“ ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus.

3.1.2.

3.1.3.

EESRK mano, kad iš esmės svarbu didinti Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sistemų tvarumą, padedant kuo labiau padidinti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą, šiuo tikslu sveikatos priežiūros ir slaugos srityse plačiau naudojant skaitmeninius produktus ir paslaugas. Kitas siūlomų veiksmų tikslas turi būti stimuliuoti ekonomikos augimą ir šiame sektoriuje skatinti Europos Sąjungos pramonę, taip pat pelno siekiančias ir nesiekiančias įmones, kurios kuria ir valdo sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas.

3.1.4.

Vykdant skaitmeninę transformaciją visų pirma sukuriamos galimybės gauti ir naudotis duomenimis, kuriuos pasitelkus galima sumažinti dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės patiriamas sveikatos priežiūros išlaidas ir taip prisidėti prie valdžios veiksmų optimizavimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

3.1.5.

Sveikatos priežiūros skaitmeninimas padės ne tik sutrumpinti ligoninėse praleidžiamą laiką (o tai turės tiesioginio teigiamo poveikio sveikatos priežiūrai ligoninėse), bet ir palengvins pačių pacientų pasveikimo procesą. Kalbant apie tarptautinį pripažinimą, Pasaulio sveikatos organizacija, bendradarbiaudama su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU), pasiūlė Nacionalinį e. sveikatos strategijos priemonių rinkinį, kuriame iš esmės pateikiamas nacionalinių e. sveikatos strategijų, veiksmų planų ir stebėsenos sistemų atnaujinimo ir vystymo metodas.

3.2. Skaitmeninės transformacijos poveikis žmonėms

3.2.1.

Skaitmeninė transformacija piliečiams suteikia galimybę plačiai naudotis naujoviškesnėmis ir veiksmingesnėmis individualiems poreikiams pritaikytomis sveikatos priežiūros žiniomis, infrastruktūra ir paslaugomis ir – kaip paslaugų teikėjams, informacijos rengėjams ir duomenų teikėjams – prisidėti prie kitų žmonių sveikatos gerinimo.

3.2.2.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti piliečiams teisę susipažinti su duomenimis apie savo sveikatą ir nuspręsti, ar ir kada dalytis tokiais duomenimis. Be to, EESRK mano, kad iš esmės svarbu atsižvelgti į 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų kontroliuoti tai, kaip naudojami jų asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis. Be to, turėtų būti atsižvelgta į Pasaulio gydytojų asociacijos (WMA) Taipėjaus deklaracijoje pateiktą pareiškimą dėl sveikatos duomenų bazių ir biobankų etinių aspektų, priimtą 2002 m. spalio mėn. Vašingtone (JAV) įvykusioje 53-iojoje Pasaulio gydytojų asociacijos generalinėje asamblėjoje ir persvarstytą 2016 m. spalio mėn. Taipėjuje (Taivanas) įvykusioje Pasaulio gydytojų asociacijos generalinėje asamblėjoje.

3.2.3.

Šiuo požiūriu labai svarbu užkirsti kelią didėjantiems žmonių skaitmeninio raštingumo skirtumams. Sveikatos raštingumas socialiniame ir skaitmeniniame kontekste yra susijęs su asmens gebėjimu gauti, suprasti ir panaudoti informaciją atsakingai, siekiant didinti savo gerovę ir išlikti sveiku. Siekiant šio tikslo būtina užtikrinti tokį gebėjimų ir mokėjimo naudotis naujomis priemonėmis lygį, kad žmonės galėtų padidinti savo pačių ir bendruomenės gerovę naudodamiesi priemonėmis, skirtomis gyvenimo būdui ir gyvenimo sąlygoms gerinti.

3.2.4.

Kadangi paslaugos ir jų forma orientuotos į naudotojus, jų sukuriamus duomenis taip pat reikėtų laikyti esminiais, nustatant tinkamas taisykles dėl duomenų nuosavybės ir paties naudotojo arba kitų šalių teisių juos naudoti. Reikėtų iškelti klausimus „Kam priklauso duomenys?“, „Kas turi teisę juos naudoti?“, „Kada kitos paslaugas teikiančios šalys gali naudoti duomenis?“, „Ar naudotojas gali nevaržomai naudoti duomenis?“ ir t. t. Šiuo atžvilgiu reikėtų aiškiai atskirti duomenų rūšis: pirma, neapdoroti duomenys ir, antra, algoritmais bei dirbtinio intelekto priemonėmis sukurti duomenys. Jeigu kita šalis, naudodamasi nuosavybiniais algoritmais, sukuria naujus suvestinius duomenis, kaip reikėtų valdyti tokios informacijos nuosavybę? Kaip verslo modeliai yra pritaikyti padėčiai, kai esama daug suinteresuotųjų subjektų, kurie visi teikia esminę tam tikros paslaugos dalį? Taip pat reikėtų atskirti tik paslaugomis grindžiamus verslo modelius (įprastesnius modelius, pvz., padedančius vykdyti kasdienę veiklą (angl. ADL)), ir į pacientą orientuotais duomenimis grindžiamus verslo modelius, kurie turi potencialo kurti naujas nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., prevencijos, pagalbos gydant ir adaptacijos paslaugas).

3.2.5.

Autentiški, t. y. pirminiai, kiekvieno naudotojo duomenys yra vienintelė algoritmams, paslaugoms ir platformoms naudinga reikšmė, o tai reiškia, kad juos galima ir būtina laikyti naudotojų (ir tik jų pačių ir jų biologinių, kognityvinių, kultūrinių ir elgesio ypatybių) sukurtu originaliu produktu, todėl tai yra „pirminis įnašas“, kurį būtina apsaugoti laikantis tokių pačių intelektinės nuosavybės taisyklių, nors ir priimtų ad hoc. Vienas pasiūlymų galėtų būti aktyvi apsaugos forma pasitelkiant teisę į (laisvą) visų naudotojų sukurtų duomenų, sąveikaujant su skaitmeninės sveikatos platformomis, kopijavimą, taip suteikiant leidimą juos – tikslingais laikomais atvejais – naudoti pakartotinai, juos iš naujo bendrai apdorojant per kitas paslaugas ir (arba) algoritmus. „Teisė į (laisvą) kopijavimą“ taip pat padeda apsaugoti ir skatinti konkurenciją, kuri dėl skaitmeninių platformų taikomų sistemų, skirtų – pagal sutartis ar kitu pagrindu – nusavinti duomenis ir asmens istorijas, dabar patiria sunkių išbandymų.

3.2.6.

Pati ES ne kartą atkreipė dėmesį į 3.2.5 punkte minimą klausimą ir kai kuriais atvejais pasirinko suteikti teisę susipažinti su duomenimis (ir juos kopijuoti) (žr. Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 9 straipsnį: „galutiniams vartotojams paprašius, jiems arba galutinio vartotojo vardu veikiančiai trečiajai šaliai būtų teikiami skaitiklių užfiksuoti patiektos ir suvartotos elektros energijos duomenys lengvai suprantama forma, kad būtų galima palyginti sutarčių sąlygas naudojant vienodus kriterijus“).

3.2.7.

EESRK siūlo sukurti susietą IT infrastruktūrą, kad būtų galima greitai susisiekti su retąja liga sergančiais pacientais ir paskelbti jų sveikatos ir medicinos duomenis pasauliniu mastu ne pelno tikslais atliekant mokslinius tyrimus. Europos Sąjunga skatina sukurti elektroninių sveikatos įrašų sistemą remdama keitimąsi informacija ir standartizavimą, taip pat keitimosi informacija tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklų kūrimą siekiant derinti veiksmus kilus rizikai visuomenės sveikatai.

3.2.8.

Taip asmenys, piliečiai, pacientai ar naudotojai vėl galėtų visapusiškai kontroliuoti savo skaitmeninę tapatybę. Taip jie galėtų dalyvauti įgyjant iš suvestinių sveikatos duomenų kuriamas žinias, skirtas individualizuotajai medicinai ir prevencijai, taip pat naudotis dideliais ekonominiais privalumais, gaunamais iš šių suvestinių duomenų.

3.3. Skaitmeninės transformacijos poveikis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemoms

3.3.1.

EESRK pritaria (kaip nurodyta EESRK nuomonėje (7)) bendro tarpvalstybinio darbo skaitmeninės transformacijos sveikatos priežiūros ir slaugos srityse keturių ramsčių principui.

3.3.1.1.

Pasiūlymu įsteigiama koordinavimo grupė, kurią sudaro valstybių narių sveikatos technologijų vertinimo įstaigų (STV) atstovai, ir nustatomi keturi būsimo bendradarbiavimo ramsčiai. Bendram darbui vadovautų valstybės narės, pasitelkdamos koordinavimo grupę, ir tokį darbą sudarytų šie elementai:

—	bendri klinikiniai vertinimai,

—	bendros mokslinės konsultacijos,

—	naujų sveikatos technologijų nustatymas,

—	savanoriškas valstybių narių bendradarbiavimas.

3.3.1.1.1.

Bendri klinikiniai vertinimai yra susiję su inovatyviausiomis technologijomis, kurios apima: i) vaistus, kuriems taikoma centrinė rinkodaros leidimo procedūra, ir ii) tam tikrų klasių medicinos priemones ir in vitro diagnostikos medicinos priemones, kurios suteikia galimybę spręsti nepatenkintų medicininių poreikių, galimo poveikio pacientams, visuomenės sveikatai ar sveikatos priežiūros sistemoms klausimus ir turi ryškų tarpvalstybinį aspektą. Tokius vertinimus turėtų rengti ir nustatyti valstybių narių STV įstaigos, farmacijos bendrovės arba medicinos priemonių gamintojai („kūrėjai“), pacientai, klinikiniai ekspertai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Komisijos patikrinta ataskaita būtų paskelbta ir tada valstybės narės ją naudotų.

3.3.1.1.2.

Vykdant bendras mokslines konsultacijas, taip pat vadinamas „ankstyvaisiais dialogais“, sveikatos technologijų kūrėjas galėtų prašyti sveikatos technologijų vertinimo įstaigų suteikti konsultaciją dėl duomenų ir įrodymų, kurių gali būti reikalaujama atliekant galimą būsimą bendrą klinikinį vertinimą. Kūrėjai galėtų teikti prašymą Koordinavimo grupei dėl bendros mokslinės konsultacijos. Koordinavimo grupės patvirtintos bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos būtų siunčiamos sveikatos technologijų kūrėjui, bet neskelbiamos.

3.3.1.1.3.

„Perspektyvų vertinimu“ arba naujų sveikatos technologijų nustatymu (kalbant apie sveikatos technologijas, kurios dar netaikomos sveikatos priežiūros sistemoje) būtų galima prisidėti užtikrinant, kad ankstyvuoju kūrimo etapu būtų nustatytos sveikatos technologijos, kurios gali turėti didelį poveikį pacientams, visuomenės sveikatai arba sveikatos priežiūros sistemoms, ir tai, kad jos būtų įtrauktos į bendrą darbą.

3.3.1.1.4.

Valstybės narės turėtų galimybę tęsti savanorišką bendradarbiavimą ES lygmeniu tose srityse, kuriose nevykdomas privalomas bendradarbiavimas. Taip, be kita ko, būtų galima atlikti kitų sveikatos technologijų nei vaistai ar medicinos priemonės (pvz., chirurginių procedūrų) sveikatos technologijų vertinimus, taip pat neklinikinių aspektų (pvz., medicinos priemonių poveikio slaugos organizavimui) vertinimą.

3.3.2.

Naujoviškų sveikatos priežiūros sprendimų, kuriuos galima priimti dėl skaitmeninės transformacijos, taikymas kelia daug svarbių tarpdisciplininių klausimų, įskaitant etinius, teisinius ir socialinius klausimus. Nors jau veikia duomenų apsaugos ir pacientų saugos teisinė sistema, reikia atsižvelgti į kitus klausimus, kaip antai prieiga prie plačiajuosčio ryšio, su duomenų gavyba ir automatizuotu sprendimų priėmimu susijusi rizika, tinkamų standartų ir teisės aktų užtikrinimas, siekiant garantuoti tinkamą e. sveikatos arba m. sveikatos paslaugų kokybę, taip pat paslaugų prieinamumas ir kokybė. Panašiai ir paslaugų lygmeniu reikėtų aptarti ir patvirtinti naujus metodus, kuriais būtų atsižvelgiama į skaitmeninę transformaciją, nors ES ir nacionaliniu lygmenimis yra taisyklių, kuriomis reglamentuojami viešieji pirkimai, konkurencija ir vidaus rinka.

3.3.3.

Skaitmeninė transformacija paskatins sveikatos priežiūros sistemos reorganizavimą numatant naujus paslaugų teikimo būdus ir standartus (pvz., slaugytojų darbe papildomai naudojant robotus). Be to, slaugytojai turėtų dalyvauti tinkamose ir specialiose mokymo programose (pvz., suteikiančiose socialinių, medicinos ar techninių žinių) ir būti pasirengę naujiems darbo vietų profiliams ir permainoms darbo aplinkoje. Dėl to reikės sukurti naujus paslaugų modelius, paramos politikos priemones, sertifikavimą ir standartus, kurie būtų pritaikyti prie įvedamų skaitmeninių paslaugų ir technologijų realiomis slaugos aplinkybėmis ir realiose rinkose. Jie turėtų būti kuriami ir vystomi remiantis į naudotoją orientuoto modelio, patogaus dizaino inžinerijos, universalaus dizaino ir pan. principais, o procesas turėtų būti orientuotas į naudotojus ir jų poreikius, siekiant išvengti, kad nesusidarytų skaitmeninė atskirtis ir žmonės neprarastų galimybės naudotis paslaugomis.

3.3.4.

EESRK pritaria Komisijos veiksmams, skirtiems remti Europos elektroninių sveikatos įrašų mainų formos kūrimą bei patvirtinimą ir kurti bendras identifikavimo ir autentifikavimo priemones, kaip nustatyta Direktyvos 2011/24/ES 14 straipsnio 2 dalyje.

3.4. Skaitmeninės transformacijos poveikis skaitmeninei rinkai

3.4.1.

Šioje srityje susiduriama su iššūkiu „perbalansuoti duomenimis grindžiamos ekonomikos socialinę ir ekonominę asimetriją“ (8) naudojantis šiomis priemonėmis:

—	įstatymais įtvirtinta teise sukurti visų asmens domenų (medicininių ir nemedicininių) kopiją; duomenų perkeliamumu (ES duomenų apsaugos direktyvos 20 straipsnis),

—	saugia platforma, kurioje asmenys gali saugoti, valdyti ir savo nuožiūra aktyviai dalytis duomenimis,

—	asmens duomenų platformų bendradarbiavimo organizacine struktūra ne pelno tikslais, siekiant, kad jos priklausytų piliečiams,

—	pajamomis, gautomis iš piliečių kontroliuojamo antrinio duomenų naudojimo, investuojamo į projektus ir paslaugas, iš kurių nariai ir plačioji visuomenė turi naudos.

3.4.2.

Atliekant bendrus klinikinius vertinimus, būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas spartesnei prieigai, išvengti dubliavimosi nacionaliniu lygmeniu ir visiems proceso dalyviams užtikrinti didesnį nuoseklumą, aiškumą ir nuspėjamumą. Medicinos priemonių pramonė pasiūlymą iš esmės vertina skeptiškiau. Dėl privalomo bendradarbiavimo atliekant klinikinius sveikatos technologijų vertinimus priemonių patekimas į rinką gali sulėtėti, o ne tapti paprastesnis.

3.4.3.

Didėjant mobiliųjų prietaisų skverbčiai, e. sveikatos arba m. sveikatos sprendimais bus pasiūlyta naujoviškų paslaugų, kuriose bus taikomi optimizuoti procesai. Tokie procesai apims ir paprastesnį sveikatos priežiūros ir slaugos specialistų judumą.

3.4.4.

Skaitmeninė transformacija skatins kurti naujus dinamiškus verslo modelius, sudarys sąlygas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui versle ir suteiks naudos kiekybiškai įvertinant naudotojų patirtį. Jos sėkmė priklauso nuo to, ar ji bus orientuota į vartotoją (arba naudotoją), siekiant užtikrinti, kad nuo projektavimo proceso pradžios būtų atsižvelgiama į naudotojo perspektyvą (modeliuojamasis mąstymas).

3.4.5.

Skaitmeninė transformacija sudarys sąlygas plačiai naudoti sveikatos ir socialinius duomenis, paskatins sistemų ir prietaisų integravimą į mašinų mokymosi paslaugas ir sustiprins įrenginių sąveikos ir suderinamumo (M2M) būtinybę, o šiuo tikslu reikės atsižvelgti į įvairius naudotojų reikalavimus ir prioritetus, perspektyvių sistemų kūrimą, galimybę tai integruoti į esamą infrastruktūrą ir suderinti su vietos paslaugų teikėjais, taip pat į bet kokias revoliucingąsias ir nenumatytas technologijas ir paslaugas, kurioms bus taikomi nauji standartizavimo reikalavimai.

3.4.6.

Naujoviškomis bazinėmis didelio poveikio technologijomis, kaip antai 5G, bus sukurta galimybių gerinti mobiliojo plačiajuosčio ryšio produktus ir paslaugas, taip skatinant milijonus vartotojų dideliu mastu prisijungti prie daiktų interneto įrenginių. Didėjant 5G ir daiktų interneto skverbčiai, skaitmeninės transformacijos strategijos tampa itin svarbios daugeliui sveikatos srityje veikiančių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma todėl, kad dėl naujos vartotojų elgsenos ir poreikių bus būtina pateikti naujų suskaitmenintų pasiūlymų.

3.4.7.

EESRK pritaria paslaugoms, susijusioms su sveikatos informacija, ligų prevencija, nuotolinio konsultavimo sistemų kūrimu, receptų išrašymu, siuntimais ir medicinos išlaidų padengimu internetu. Galima manyti, kad esamomis platformomis, kaip antao „Alfred“, „Big White Wall“, „Medicine Patient Portal“, „Empoer“ ir kt., sudaromos sąlygos vykdyti skaitmeninę transformaciją bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Įdomu tai, kad 2018 m. gegužės 29 d. buvo paskelbta, kad Europos atvirojo mokslo debesija bus remiami ES mokslo siekiai išlaikyti pirmaujančias pozicijas pasaulyje sukuriant patikimą prieglobos ir mokslinių tyrimų duomenų apdorojimo aplinką. Debesija turėtų būti plati, visos Europos Sąjungos esamų ir besikuriančių pažangių struktūrų federacija, kurioje būtų laikomasi jos sudedamųjų dalių valdymo ir finansavimo mechanizmų; narystė šioje federacijoje būtų vykdoma savanorišku pagrindu; federacijos valdymo struktūroje taip pat dalyvautų valstybių narių ministerijos, suinteresuotieji subjektai ir mokslininkai.

3.5. Skaitmeninės transformacijos poveikis paslaugų teikėjams

3.5.1.

Šiomis aplinkybėmis EESRK pritaria šiems tikslams:

—	sutelkti dėmesį į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus,

—	sutelkti dėmesį į pacientus, jiems pradėjus naudotis sveikatos priežiūros sistema,

—	veiksmingai perduoti duomenis pirminės sveikatos priežiūros srityje (e. sveikata, elektroniniai paciento dokumentai),

—	pacientai duoda sutikimą, kad jų duomenys būtų naudojami mokslinių tyrimų tikslais; paskatos pateikti papildomus duomenis (m. sveikata),

—	mažinti sunkumus, patiriamus pacientus įtraukiant į mokslinius tyrimus.

3.5.2.

Neseniai atliktuose technologijų, socialiniuose ir ekonomikos tyrimuose pabrėžiama, kad dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos bus galima kurti ir vystyti naujus metodus individualizuotos ir tiksliosios medicinos, kognityvinių sutrikimų ir bendradarbiaujamosios robotikos srityse. Šias technologijas pradėjus naudoti sveikatos priežiūros srityje bus pritaikomi ir tobulinami visi su paslaugų kūrimu, teikimu ir vertinimu susiję procesai. Šiomis aplinkybėmis skaitmeninė transformacija yra svarbiausias ir kartu novatoriškas technologijas sveikatos priežiūros srityje įgalinantis veiksnys (arba „akceleratorius“).

3.5.3.

Skaitmenine transformacija sukuriamos galimybės naudotis dideliais duomenų kiekiais ir taip vykdyti tyrimus dėl naujų ir plataus užmojo dirbtiniu intelektu grindžiamų paslaugų teikimo sprendimų ir juos kurti. Tai galėtų būti pagrindas kuriant sistemą, kuria siekiama objektyviai kiekybiškai įvertinti lėtines ligas ir nustatyti ankstyvosios diagnostikos ir gydymo stebėsenos galimybes. Be to, galimybė naudotis duomenimis būtų naudinga pastaruoju metu padarytai pažangai dirbtinio intelekto srityje, siekiant sukurti sistemas, kurios gali mokytis ir prisitaikyti prie ligų progresavimo būdų.

3.5.4.

Plačiai naudojant duomenis ir suinteresuotiesiems subjektams galint juos naudoti ir transformuoti pagal naudotojų poreikius, kuriami nauji dalijimosi duomenimis, žiniomis ir praktine patirtimi scenarijai, kuriuos jau remia Europos referencijos centrų tinklai, kurie sudaro dalijosi žiniomis valdymo struktūrą ir kuriais visoje ES kuruojami koordinavimo veiksmai retųjų ligų srityje. Jeigu konkrečioje vietovėje (teritorijoje arba šalyje) neturima praktinių žinių apie konkrečią ligą, tinklas gali padėti gydytojams įgyti žinių iš kitose vietovėse esančių praktinių žinių centrų. Panašiai visoje Europoje ligoninės gali naudotis skaitmeninėmis prisijungimo sistemomis siekdamos dalytis žiniomis ir viena kitai teikti paramą.

3.5.5.

Vienas iš akivaizdžių ankstesnių tezių rezultatų yra tas, kad svarbus prioritetas – kibernetinis saugumas. Kaip nurodyta ENISA ataskaitoje (2017 m. ENISA grėsmių spektro ataskaita. 15 didžiausių kibernetinių grėsmių ir tendencijų, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra), kibernetinėje erdvėje išpuoliai ir toliau tampa vis sudėtingesni, o žalingi veiksmai – vis rafinuotesni. Informacijos saugumas yra svarbus klausimas kalbant apie sveikatos priežiūros spektrą, nes jame esama daug skvarbių sujungtų sistemų, kuriose yra labai svarbių duomenų, pavyzdžiui, apie paciento gyvenimą, neskelbtinos asmeninės informacijos, duomenų apie finansinius išteklius ir kt. Vykstant skaitmeninei transformacijai, būtini nauji metodai ir gairės, siekiant kurti kibernetinio saugumo vertinimo sistemas, organizacines reagavimo priemones ir tarpusavio sąveikos atitiktį, grindžiamą kibernetiniu saugumu.

3.5.6.

EESRK taip pat pritaria tam, kad ES remia mažąsias ir vidutines įmones, kurios kuria į asmenį orientuotos slaugos ir grįžtamosios informacijos rinkimo iš pacientų skaitmeninius sprendimus. Be abejo, vykdant bendradarbiavimą įsitrauks ir viešojo sektoriaus institucijos bei kiti suinteresuotieji subjektai, įsipareigoję populiarinti bendrus arba abipusiškai pripažintus sveikatos priežiūros sistemose diegiamų skaitmeninių sprendimų (pvz., m. sveikatos ir savarankiško gyvenimo) patvirtinimo ir sertifikavimo principus.

3.5.7.

Be to, EESRK mano, kad pagal skaitmeninės sveikatos apsaugos ir priežiūros transformacijos skaitmeninėje rinkoje perspektyvą reikia toliau vykdyti ankstesnes valstybių narių iniciatyvas išduoti sveikatos priežiūros korteles. Atsižvelgiant į tai, kad kortelėse gali būti saugomi neskelbtino pobūdžio medicininiai duomenys, joms turi būti taikomi griežti privatumo apsaugos reikalavimai.

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 28.

(2) COM(2018) 233 final.

(3) OL C 434, 2017 12 15, p. 1, OL C 13, 2016 1 15, p. 14 ir OL C 458, 2014 12 19, p. 54.

(4) OL C 434, 2017 12 15, p. 1.

(5) OL C 173, 2017 5 31, p. 33.

(6) OL C 13, 2016 1 15, p. 14.

(7) OL C 283, 2018 8 10, p. 28.

(8) Pasaulio ekonomikos forumas. 2014 m. pasaulinė informacinių technologijų ataskaita.

Top

Choose the experimental features you want to try